EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008IP0221

Moterys ir mokslas 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir mokslo (2007/2206(INI))

OL C 279E, 2009 11 19, p. 40–44 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

19.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 279/40


Moterys ir mokslas

P6_TA(2008)0221

2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir mokslo (2007/2206(INI))

(2009/C 279 E/08)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos rezoliuciją dėl moterų ir mokslo (1),

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl mokslo, visuomenės ir moterų mokslinės veiklos (2),

atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl lygių galimybių ir moterų ir vyrų dalyvavimo žinių visuomenėje siekiant augimo ir naujovių (3),

atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 18 d. Tarybos išvadas dėl žmogiškųjų išteklių stiprinimo mokslo ir technologijų srityje Europos mokslinių tyrimų erdvėje,

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (4) (BP7),

atsižvelgdamas į 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/73/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (5),

atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą „Mokslo ir visuomenės veiklos planas“ (COM(2001)0714),

atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Moterys ir mokslas: meistriškumas ir novatoriškumas – lyčių lygybė moksle“(SEC(2005)0370),

atsižvelgdamas į Komisijos Žaliąją knygą „Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos“ (COM(2007)0161) ir prie jos pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SEC(2007)0412),

atsižvelgdamas į savo 2000 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Moterys ir mokslas – moterų mobilizavimas siekiant praturtinti Europos mokslinius tyrimus“ (6),

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl profesinio, šeiminio ir asmeninio gyvenimo suderinimo (7),

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygybės gairės 2006–2010 m.“ (COM(2006)0092) ir į savo atitinkamą 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją (8),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl šeimos gyvenimo ir studijų laikotarpio derinimo priemonių, skirtų jaunoms moterims, gyvenančioms Europos Sąjungoje, reglamentavimo sistemos (9),

atsižvelgdamas į savo 2007 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2007 m.) (10),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A6-0165/2008),

A.

kadangi moksliniai tyrimai yra Europos Sąjungos ekonominiam vystymuisi svarbus sektorius ir kadangi, siekiant įgyvendinti Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir užimtumui, Europos Sąjunga papildomai turi įdarbinti dar 700 000 mokslininkų,

B.

kadangi moterų mokslininkių Europos Sąjungoje yra mažuma ir jos sudaro apie 35 proc. visų mokslininkų, dirbančių vyriausybiniame ir aukštojo mokslo sektoriuose, ir tik apie 18 proc. visų mokslininkų, dirbančių privačiame sektoriuje,

C.

kadangi bendrai pripažįstama, jog įvairovė didina kūrybiškumą versle ir galima būtų teigti, jog tai galioja ir mokslinių tyrimų srityje,

D.

kadangi aukščiausiuose akademikų sluoksniuose moterų skaičius retai viršija 20 proc. ir tris kartus labiau tikėtina, kad vyrui, o ne moteriai bus suteiktas profesoriaus arba jį atitinkantis vardas,

E.

kadangi net ir valstybėse narėse vis dar nėra pakankamai duomenų apie mokslininkų kvalifikaciją, mokslo sritį ir amžių atsižvelgiant į lytį,

F.

kadangi moterys mokslininkės, palyginti su mokslininkais vyrais, patiria daugiau sunkumų derindamos profesinį ir šeimos gyvenimą,

G.

kadangi vis dar labai trūksta vadovaujamas pozicijas mokslo srityje užimančių moterų,

H.

kadangi moterims universitetų sprendimų priėmimo struktūrose atstovaujama nepakankamai, siekiant įgyvendinti subalansuotą lyčių politiką,

I.

kadangi daugelyje šalių mokslo tarybose nėra lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo,

J.

kadangi vieni prioritetinių minėtose Moterų ir vyrų lygybės gairėse 2006–2010 m. nurodytų ES veiksmų yra lygaus moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus skatinimas, įskaitant tikslą pasiekti, kad viešajame mokslinių tyrimų sektoriuje 25 proc. vadovaujamų pozicijų užimtų moterys, turi būti įvykdyta iki 2010 m.,

K.

kadangi Europos mokslinių tyrimų taryboje (EMTT) nepasiekta lyčių pusiausvyra: iš 22 EMTT Mokslo tarybos narių tik 5 yra moterys,

L.

kadangi, nors daugiau nei 50 proc. visų ES studentų ir 43 proc. visų ES turinčių daktaro laipsnį asmenų yra moterys, jos užima tik apie 15 proc. aukštesniųjų akademinių postų, taigi jų įtaka priimant mokslui svarbius sprendimus yra gerokai mažesnė,

M.

kadangi 2008 m. Komisijos pranešime „Orientavimasis labirinte. Kaip pasiekti, kad daugiau moterų užimtų aukštus postus mokslinių tyrimų srityje“ parodoma, kad nors skaidrios ir teisingos vertinimo bei paaukštinimo procedūros yra būtina priemonė, vien jų nepakanka; siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą sprendimų priėmimo procese mokslinių tyrimų srityje reikia kultūros pokyčių,

N.

kadangi pagal BP7 teikiant projektų pasiūlymus lyčių lygybės veiksmų planai yra neprivalomi,

O.

kadangi tyrimai rodo, kad esamos vertinimo ir įdarbinimo sistemos lyčių požiūriu nėra neutralios,

1.

atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos švietimo sistemoje ir toliau gyvuoja lyčių stereotipai, ypač mokslinių tyrimų srityse, pvz., gamtos mokslų;

2.

įsitikinęs, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti propaguoti mokslą kaip abiem lytims įdomią sritį; ragina į tai atsižvelgti kuriant mokomąją medžiagą ir rengiant mokytojus; ragina universitetus ir fakultetus analizuoti savo stojančiųjų atrankos sistemas ir nustatyti galimus netiesioginės lyčių diskriminacijos atvejus bei atitinkamai pakoreguoti atrankos sistemą;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis moterų mokslininkių metams bėgant palieka mokslinę karjerą; mano, kad fenomenas, vadinamas protų nutekėjimu, turi būti išanalizuotas remiantis įvairiais modeliais, pavyzdžiui, „stumk–trauk“ veiksnių (angl. „push and pull factors“) modeliu; ragina atsakingas institucijas, formuluojant galimus sprendimus, atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., darbo aplinkos, profesinių stereotipų, konkurencijos, judumo reikalavimų ir atsakomybės už šeimą;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinis požiūris vertinti „kompetenciją“ ir „rezultatus“, inter alia, pagal mokslinių publikacijų skaičių negalėtų būti lyčių požiūriu neutralus, be to yra ribotas – neatkreipiamas dėmesys į galimus išteklius, pvz., fondus, erdvę, įrangą, darbuotojus ir kitas visiems mokslininkams būtinas savybes, pvz., gebėjimą sutelkti tyrimo komandą ir ją išlaikyti ar parengti jaunuosius komandos narius;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares, apibrėžiant kompetenciją ir „gerą mokslininką“, tinkamai atsižvelgti į būdingus moterų ir vyrų mokslininkų karjerų skirtumus; pabrėžia, kad moterys mokslininkės, taip pat praturtina mokslo pasaulį kitokiu požiūriu ir tuo, kad pasirenka kitokias mokslinių tyrimų temas;

6.

apgailestauja, kad moterų mokslinės profesinės veiklos pertraukimas dėl šeiminių aplinkybių turi neigiamą poveikį jų karjeros galimybėms, nes dauguma kolegų vyrų tokių pertraukų nedaro, taigi gali pasiekti santykinai aukštesnes pozicijas būdami jaunesnio amžiaus ir įgyti pranašumą toliau darant karjerą; todėl prašo, kad būtų atsižvelgiama į amžių, kaip kriterijų vertinant kompetenciją kartu su šeimine padėtimi, įskaitant mokslininko turimų išlaikytinių skaičių; be to, ragina visas ES mokslinių tyrimų institucijas ir universitetus nustatyti stipendijas daktaro studijoms pagal nacionalinius motinystės atostogų reikalavimus;

7.

pažymi, kad dėl nustatytų dotacijų gavimo amžiaus ribų nukenčia išlaikytinių turintys jauni žmonės – o jie dažniausiai yra moterys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad – kai tik tokia padėtis iš tikrųjų yra – teisės aktuose būtų numatytos priemonės šiai anomalijai ištaisyti, pvz., prie paraiškoms pateikti nustatyto termino pridedant vienerius metus už kiekvienus išlaikytinio globos metus;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad judumas yra labai svarbus siekiant ir užsitikrinant sėkmingą mokslinę karjerą, ir pažymi, kad tai gali būti sunku suderinti su šeimos gyvenimu, ir todėl reikalinga imtis atitinkamų strateginių priemonių norint tai įgyvendinti;

9.

pabrėžia infrastruktūros, prisidedančios prie ilgalaikės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, vaidmenį ir jos svarbą geriau užtikrinant mokslinę karjerą;

10.

ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti padėtį integruojant šeimos aspektą, t. y. numatant lanksčias darbo valandas, gerinant vaikų priežiūros įstaigų veiklą ir numatant teisę į tarpvalstybinį socialinį draudimą; ragina užtikrinti tokias vaiko priežiūros atostogų sąlygas, kad vyrai ir moterys iš tikrųjų turėtų pasirinkimo laisvę; pabrėžia, kad už šeiminio gyvenimo ir darbo suderinimą atsakingi ir vyrai, ir moterys;

11.

pažymi, kad minėtame 2008 m. Komisijos pranešime daroma išvada, kad norint pasiekti lyčių lygybę mokslinių tyrimų srityje būtinas įsipareigojimas aukščiausiu lygiu ir kad toks įsipareigojimas turi egzistuoti nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis;

12.

ragina valstybes nares analizuoti veiksnius, kurie atbaido moteris užimti vadovaujančius universitetų ir švietimo institucijų postus – tai labai sumažina jų įtaką priimant sprendimus Europos Sąjungos mokslinių tyrimų srityje ir pateikiant atitinkamus siūlymus;

13.

skatina universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir privatųjį verslą savo organizacijose taikyti lygybės taktiką ir jos laikytis, taip pat kontroliuoti lyčių įtakos vertinimą sprendimų priėmimų procesuose;

14.

ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų didinamas mokslo bendruomenės ir politikos krypčių formuotojų informuotumas lygių galimybių mokslo ir mokslinių tyrimų srityse klausimais;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares siekti skaidresnių įdarbinimo procedūrų ir įsipareigoti užtikrinti lyčių pusiausvyrą vertinimo grupėse bei atrankos ir visuose kituose komitetuose, taip pat paskirtose grupėse ir komitetuose, kad jie, vadovaujantis neprivaloma užduotimi, būtų sudaromi iš ne mažiau nei 40 proc. moterų ir ne mažiau nei 40 proc. vyrų;

16.

Kritikuoja neambicingą ir nepakankamą ES siekį dėl 25 proc. moterų viešojo sektoriaus tyrimų vadovaujančiose pozicijose ir primena Komisijai ir valstybėms narėms, jog lyčių pusiausvyra reiškia, kad moterų turi būti ne mažiau nei 40 proc.;

17.

ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų kreipiamas dėmesys į moterų dalyvavimą mokslinių tyrimų programose rengiant sprendimus priimančių asmenų, konsultacinių valdybų ir vertinimo grupių narių, asmenų, rengiančių kvietimus teikti pasiūlymus ir rengiančių pasiūlymus bei vadovaujančių deryboms dėl sutarčių, mokymus (siekiant, kad jie geriau suprastų lyčių problemą);

18.

ragina Komisiją užtikrinti, jog pateiktuose pasiūlymuose pagal BP7 būtų teigiamai įvertintas proporcingas vyrų ir moterų dalyvavimas; siūlo valstybėms narėms tą patį padaryti savo nacionalinėse ir regioninėse programose;

19.

mano, kad į pasiūlymą įtraukti lyčių veiksmų planai, kurie taip pat nagrinėjami BP7 vertinimo etape, yra esminė Europos Sąjungos lyčių aspekto strategijos ir politikos dėl lyčių lygybės dalis; dėl to mano, kad jie ir toliau turėtų būti neatsiejama ES mokslinių tyrimų finansavimo srities dalis;

20.

tvirtai įsitikinęs, kad turi būti imamasi specialių įdarbinimo, mokymo ir viešųjų ryšių priemonių norint paskatinti didesnį moterų dalyvavimą technologijų, fizikos, inžinerijos, informatikos ir kitose srityse;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konstruktyvios veiklos siekiant skatinti moteris mokslininkes ir toliau plėtoti paramos ir konsultavimo programas bei rengti tikslinio skatinimo politikos kryptis turint aiškius tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad paramos dėl karjeros struktūrų kūrimas konsultuojant ir galimybė teikti patarimus, inter alia, moterims mokslininkėms duotų itin puikių rezultatų;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti veiksmingą politiką vyrų ir moterų atlyginimų skirtumui panaikinti; pažymi, kad mokslo srityje vienodo atlyginimo principas turėtų būti taikomas ir stipendijoms;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares steigti moterims skirtus mokslinių tyrimų fondus, kad būtų išvengta per mažo moterų mokslininkių finansavimo;

24.

pabrėžia, kad svarbu skatinti mergaites tapti mokslininkėmis, ir siūlo Komisijai ir valstybėms narėms propaguoti moterų mokslininkių specialybę ir parengti bei patvirtinti kitas priemones, kurios padėtų įgyvendinti šį uždavinį;

25.

ragina valstybes nares skatinti informuotumą didinančius veiksnius, informuojančius ir padrąsinančius mergaites siekti įgyti mokslinį ir technologinį universitetų išsilavinimą ir laipsnį; ragina valstybes nares tobulinti keitimosi informacija apie žinias būdus, kadangi skirtingos valstybės narės turi labai skirtingus išsilavinimo pasirinkimo modelius;

26.

atkreipia dėmesį į specialiųjų programų poreikį universitetuose, didinant jaunų mergaičių ir moterų susidomėjimą mokslininkės karjera;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti programas rengiant ir remiant jaunas moteris mokslininkes, jų dalyvavimą mokslinių tyrimų programose ir skiriant stipendijas, siekiant padėti joms išlikti akademiniuose sluoksniuose ir mokslinių tyrimų veikloje;

28.

džiaugiasi nevyriausybinių organizacijų ir agentūrų veikla Europos ir nacionaliniu lygmenimis siekiant gerinti moterų dalyvavimą moksle ir didinti moterų mokslininkių, užimančių už sprendimų priėmimą atsakingus postus, skaičių;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti moterų mokslininkių tarpusavio ryšius nacionaliniu, regioniniu ir ES lygmeniu, t. y. įgyvendinti priemonę, laikomą svarbiausia prielaida, padėsiančia įtikinti daugiau moterų tapti mokslininkėmis ir skatinsiančia jau dirbančias mokslininkes dalyvauti politinėse diskusijose ir kelti savo kvalifikaciją;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


(1)  OL C 201, 1999 7 16, p. 1.

(2)  OL C 199, 2001 7 14, p. 1.

(3)  OL C 317, 2003 12 30, p. 6.

(4)  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(5)  OL L 269, 2002 10 5, p. 15.

(6)  OL C 309, 2000 10 27, p. 57.

(7)  OL C 102 E, 2004 4 28, p. 492.

(8)  OL C 301 E, 2007 12 13, p. 56.

(9)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0265.

(10)  Priimti tekstai, P6_TA(2007)0423.


Top