52008DC0068

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2008 2 13

KOM(2008) 68 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) sukūrimo nagrinėjimas

{SEK(2008) 151}{SEK(2008) 152}

ĮVADAS

2006 m. lapkričio 30 d. komunikate dėl Europos Sąjungos pietinių jūros sienų valdymo stiprinimo[1] Komisija pasiūlė įsteigti nuolatinį Pakrančių patrulių tinklą prie pietinių išorės jūros sienų ir sukurti Europos sienų stebėjimo sistemą .

2006 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad „pirmenybė bus teikiama galimybėms sukurti Europos pietinių jūros sienų stebėjimo sistemą išnagrinėti“.

Šiuo komunikatu, kuriuo tęsiami darbai, atlikti kuriant Europos patrulių tinklą (EPT) remiantis MEDSEA studija[2] ir BORTEC galimybių studijos[3] rezultatais, siekiama išnagrinėti parametrus, pagal kuriuos galėtų būti sukurta Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), iš pradžių sutelkiant dėmesį į ES pietines ir rytines išorės sienas, ir valstybėms narėms pasiūlyti tokios sistemos sukūrimo gaires.

Šiame komunikate nagrinėjami su išorės jūrų sienos stebėjimu susiję aspektai yra įtraukti į Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai[4] bendrąją sistemą.

Kaip apibrėžiama Šengeno sienų kodekse[5], sienų kontrolė apima sienos perėjimo punktuose atliekamus patikrinimus (patikrinimai kertant sieną) ir sienų stebėjimą tarp sienos perėjimo punktų ribų (sienų stebėjimas). Didžiausias dėmesys šiame komunikate skiriamas sienų stebėjimo gerinimui, siekiant užkirsti kelią neleistinam sienos kirtimui, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir paremti priemones, kurių reikia imtis neteisėtai sieną kirtusių asmenų atžvilgiu.

Komunikatą reikia vertinti atsižvelgiant į Šengeno keturių pakopų patekimo kontrolės modelį[6], kuris apima bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir padeda gerinti ES sienų kontrolės politikos koordinavimą su kitomis politikos sritimis, kaip antai mokslinių tyrimų ir plėtros, žuvininkystės ir transporto.

Įgyvendinta EUROSUR sistema būtų esminis žingsnis toliau laipsniškai kuriant bendrą Europos integruotą sienų valdymo sistemą. Įgyvendinant įvairias šiame komunikate pateikiamas priemones, Išorės sienų fondas[7] turėtų būti pagrindiniu solidarumo mechanizmu, nustatančiu valstybių narių dalijimąsi finansine našta Europos Sąjungoje.

TOLESNIO SIENų STEBėJIMO PLėTOJIMO SUNKUMAI IR TIKSLAI

Sunkumai

Esama priežiūros infrastruktūra ir koordinavimas nacionaliniu lygmeniu

Šiuo metu nacionalinės sienų stebėjimo sistemos apima tik tam tikras atrinktas ES išorės sienos dalis. BORTEC studija parodė, kad aštuoniose valstybėse narėse, turinčiose išorės sieną Viduržemio jūroje ir pietinėje Atlanto vandenyno dalyje, sienų stebėjimo veiklą vykdo maždaug 50 tarnybų iš 30 skirtingų institucijų, kartais su analogiškomis kompetencijos sritimis ir sistemomis.

Šiuo metu stebėjimo priemonių apimami plotai

Dėl techninių (dabartinio radarų ir optinių jutiklių gebėjimų, riboto palydovų skaičiaus) ir finansinių ribotumų, stebėjimas šiuo metu vykdomas tik tam tikrose lygiose vietovėse ir pakrančių teritorijose bei tose sausumos sienos ir atviros jūros srityse, kuriose vykdomos operacijos.

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Migracijos daromas spaudimas kelia didelių sunkumų, susijusių su migrantų aptikimu, sulaikymu, priėmimu ir tolesnėsmis procedūromis bei readmisija, ne tik valstybėms narėms šiaurinėje Viduržemio jūros dalyje, bet ir trečiosioms šalims pietinėje Viduržemio jūros dalyje.

Tikslai

Sumažinti į ES patenkančių nenustatytų nelegalių imigrantų skaičių

Kad už sienų kontrolę valstybėse narėse atsakingos valdžios institucijos galėtų nustatyti, identifikuoti ir sulaikyti neteisėtai į ES bandančius patekti asmenis ir būtų sumažintas neteisėtų imigrantų, kuriems pavyksta nenustatytiems kirsti ES išorės sieną, skaičius, joms turi būti laiku teikiama patikima informacija.

Padidinti visos ES vidaus saugumą prisidedant prie tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos

Sienos stebėjimo tikslas – ne tik užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui, bet ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, t. y. užkirsti kelią terorizmui, prekybai žmonėmis, narkotikų kontrabandai, neteisėtai ginklų prekybai ir kt.

Iš dalyvavimo įvairioje neteisėtoje veikloje gaunami dideli finansiniai ištekliai ir prieinamos naujų techninių priemonių kainos organizuotoje nusikalstamoje veikloje dalyvaujančioms grupuotėms teikia didelių galimybių, taip pat galimybių įsigyti įvairios įrangos.

Kovoti su šiomis grėsmėmis visų pirma yra valstybių narių policijos ir žvalgybos tarnybų uždavinys. Vis dėlto veiksminga sienos valdymo sistema tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek Europos lygmeniu būtų vertinga kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu priemonė.

Paieškos ir gelbėjimo gebėjimų gerinimas

Daug nelegalių imigrantų ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, keliauja itin sunkiomis sąlygomis ir, bandydami nelegaliai patekti į ES pasislėpę transporto priemonėse, krovininiuose laivuose ir pan., smarkiai rizikuoja. Pastaruoju metu migrantai dažnai keliauja plaukioti netinkamais ir perpildytais laivais; dėl to ir toliau didėja Atlanto vandenyne tarp Afrikos ir Kanarų salų bei Viduržemio jūroje nuskęstančių migrantų skaičius.

Toks nelegalių imigrantų tragiškų mirčių skaičius yra nepriimtinas ir turi būti smarkiai sumažintas. Būtina pagerinti gebėjimus aptikti mažus laivus atviroje jūroje – tai padėtų padidinti paieškos ir gelbėjimo operacijų sėkmės tikimybę ir išgelbėti daugiau gyvybių jūroje. Vis dėlto ilgalaikis migracijos valdymo keliamų problemų sprendimas galimas tik įgyvendinant visapusišką strategiją, apimančią bendradarbiavimą, taip pat sienų stebėjimo klausimais, su trečiosiomis šalimis.

BENDRA KONCEPCIJA

Siekiant ankstesniame skyriuje nustatytų tikslų, būtina sukurti bendrą techninį pagrindą, kuris padėtų valstybių narių valdžios institucijoms veiksmingai veikti vietos lygmeniu, valdyti nacionaliniu lygmeniu, koordinuoti Europos lygmeniu ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti, identifikuoti, susekti ir sulaikyti nelegaliai ne per sienos perėjimo punktus į ES bandančius patekti asmenis.

Europos sienų stebėjimo sistema – EUROSUR – turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti visišką informuotumą apie padėtį [8] ties jų išorės sienomis ir padidinti jų teisėsaugos institucijų reagavimo gebėjimą [9].

Tokia sistema būtų sukurta nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių jurisdikcijos sritims ir nepakeičiant jokios esamos sistemos. Ja turėtų būti siekiama pagrindinio operatyvinio tikslo – darnesnio skirtingų sistemų surinktos informacijos naudojimo, atsižvelgiant į geografines aplinkybes ir skirtingų rūšių sienų, visų pirma sausumos ir jūrų sienų, skirtumus.

EUROSUR įgyvendinimas turėtų vykti trimis etapais: pirmieji du etapai būtų vykdomi lygiagrečiai, o trečiasis – remiantis dviejų pirmųjų etapų rezultatais.

1. 1 ETAPAS : Nacionalinių sienų stebėjimo sistemų atnaujinimas ir išplėtimas bei nacionalinių infrastruktūrų sujungimas į ryšių tinklą.

2. 2 ETAPAS : Tikslinis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos orientavimas siekiant pagerinti stebėjimo priemonių ir jutiklių (pvz. palydovų, nepilotuojamų orlaivių (UAV) ir pan.) veikimą ir parengti bendro stebėjimo priemonių naudojimo sistemą. Būtų galima sukurti bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, siekiant žvalgybos informaciją susieti su stebėjimo priemonių teikiama informacija[10].

3. 3 ETAPAS : Reikia sukurti bendrą atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų keitimosi informacija sistemą, šiuo tikslu struktūrizuotai renkant, analizuojant ir perduodant visus reikiamus nacionalinių stebėjimo sistemų, naujų stebėjimo priemonių, Europos ir tarptautinių pranešimo sistemų ir žvalgybos šaltinių teikiamus duomenis.

1 ir 2 etapai turėtų apimti jūrų ir sausumos išorės sienas, atsižvelgiant į besikeičiančius migracijos modelius. 3 etape dėmesys turėtų būti sutelktas į jūrų sritį, nes šis etapas susijęs su informacijos iš daug veiklos atviroje jūroje stebėjimą vykdančių informacijos šaltinių sutelkimu; sausumos sienų atveju tokių didelių sunkumų stebėti tokią didelę erdvę nekyla. Reikėtų pažymėti, kad oro sienų atveju nelegali imigracija oro transportu priklauso to, kaip veiksmingai vykdomi patikrinimai sienos perėjimo punktuose oro uostuose. EUROCONTROL dirba, kad užtikrintų Europos oro erdvės ir oro eismo valdymo saugumą[11].

SKIRTINGų ETAPų IR žINGSNIų APRAšYMAS

Šiame skyriuje šie trys etapai apibūdinami išsamiau, pateikiami tolesni veiksmai, kurių Komisija ketina imtis, ir rekomendacijos dėl valstybių narių ir FRONTEX veiksmų. Skirtingi žingsniai iki 3 etapo apžvelgiami priede pateikiamoje lentelėje.

1 ETAPAS : Esamų stebėjimo sistemų bei mechanizmų susiejimas ir supaprastinimas valstybių narių lygmeniu

1 žingsnis : Pagrindinės sienos stebėjimo infrastruktūros nacionaliniu lygmeniu suteikimas

MEDSEA ir BORTEC studijose ir Europos patrulių tinklui FRONTEX pasiūlė aštuoniose valstybėse narėse, kurių siena eina ES pietine jūrų siena Viduržemio jūroje ir pietų Atlanto vandenyne[12], įsteigti nacionalinius koordinacinius centrus . EUROSUR atveju tokie centrai taip pat turėtų būti įsteigti valstybėse narėse, per kurias eina ES rytinė sausumos siena ir ES jūrų siena Juodojoje jūroje[13].

Tokie centrai turėtų užtikrinti visų nacionalinių sienų kontrolės užduotis vykdančių vietos, regioninių ir nacionalinių institucijų sprendimų priėmimą beveik realiuoju laiku. Tokie centrai turėtų turėti pajėgumus teikti informaciją apie padėtį , sąlygas ir veiklą ties išorės sienomis bei reikiamas priemones atitinkamai reaguoti.

Nacionalinis koordinacinis centras turėtų veikti kaip centrinė nacionalinės sienų stebėjimo sistemos dalis, o ši turėtų apimti visas arba, remiantis rizikos analize, atrinktas atitinkamų valstybių narių išorės sienų dalis.

2 žingsnis : Nacionalinių koordinacinių centrų ir FRONTEX ryšių tinklas

Turi būti sukurtas apsaugotas kompiuterizuotas ryšių tinklas, kad centrai valstybėse narėse galėtų realiuoju laiku 24 valandas per parą keistis duomenimis tarpusavyje ir su FRONTEX.

FRONTEX iš nacionalinių koordinacinių centrų turėtų gauti informaciją, reikalingą bendrų operacijų koordinavimui ir rizikos analizei. FRONTEX tai pat galėtų veikti kaip Europos situacijų centras, kuris beveik realiuoju laiku iš centrų rinktų ir jiems perduotų informaciją, susijusią su įvykiais ties ES išorės sienomis.

3 žingsnis : Parama kaimyninėms trečiosioms šalims kuriant sienų stebėjimo infrastruktūrą

Kaip parodė esami bendradarbiavimo Baltijos jūroje ir Juodojoje jūroje mechanizmai, bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti informuotumą apie padėtį jūrų srityje. Nors Bendrijos finansinė parama jau teikiama daugeliui kaimyninių trečiųjų šalių siekiant paremti jų sienų valdymą, būtinybė didinti operatyvinį bendradarbiavimą tarp tų trečiųjų šalių ir valstybių narių reikalauja didesnės ES finansinės ir logistinės paramos sienų stebėjimui.

Rekomendacijos

Ties ES pietinėmis ir rytinėmis išorės sienomis įsikūrusios valstybės narės raginamos sukurti

- vieną bendrą nacionalinį koordinacinį centrą , kuris visą parą ir visomis savaitės dienomis koordinuotų visų nacionalinių valdžios išorės sienų kontrolės užduotis (aptikimo, identifikavimo, sekimo ir sulaikymo) vykdančių institucijų veiklą ir kuris turėtų galimybę keistis informacija su kitų valstybių narių nacionaliniais koordinaciniais centrais bei su FRONTEX;

- vieną bendrą nacionalinę sienų stebėjimo sistemą , į kurią būtų integruota visose arba, remiantis rizikos analize, tam tikrose išorės sienos dalyse vykdoma stebėjimo veikla, ir kuri sudarytų sąlygas visą parą visomis savaitės dienomis perduoti informaciją visoms su išorės sienų kontrole susijusioms valdžios institucijoms;

- pirmiau minėtiems dviem veiksmams įgyvendinti valstybės narės skatinamos iki galo išnaudoti galimybes gauti Europos sienų fondo finansinę paramą[14].

FRONTEX turėtų iki 2008 m. pabaigos pateikti rizikos vertinimą, kuriame būtų nustatytos tos valstybių narių išorės sienų dalys, kurias turėtų apimti nacionalinė stebėjimo sistema, šio vertinimo palyginimą su valstybių narių pateiktais planais ir ataskaitą apie esamą ir reikiamą stebėjimo infrastruktūrą tam tikrose kaimyninėse trečiosiose šalyse.

Komisija įsteigs valstybių narių ir FRONTEX ekspertų darbo grupę gairėms dėl nacionalinių koordinacinių centrų užduočių ir bendradarbiavimo bei FRONTEX vaidmens parengti.

Komisija pradės Išorės sienų fondo vykdomą techninį tyrimą, koordinuojamą su kitais vykstančiais pasirengimo darbais sistemos struktūrai sukurti ir apytikslėms finansinėms išlaidoms, susijusioms su sausumos ir jūrų sienomis, įskaitant apsaugoto nacionalinių koordinacinių centrų ir FRONTEX ryšių tinklo technines specifikacijas, apskaičiuoti, panaudojant, kai įmanoma, esamus tinklus. Sistemos struktūra turėtų būti lanksti ir pritaikoma, kad galėtų būti panaudotos visos esamos ir būsimos sienos stebėjimo priemonės (plg. taip pat žr. 2 etapą). Tyrimas taip pat apims analizę, kaip EUROCONTROL susieti su EUROSUR, siekiant kovoti su visomis ilgalaikėmis su sienų stebėjimu susijusiomis grėsmėmis.

Remdamasi šiuo tyrimu Komisija 2009 m. pavasarį

- pateiks Tarybai padarytos pažangos rengiant gaires nacionaliniams koordinaciniams centrams ataskaitą ir įvertins teisinės iniciatyvos šioje srityje reikalingumą;

- pateiks nacionalinių koordinacinių centrų ir nacionalinių sienos stebėjimo sistemų tolesnio plėtojimo apytikslių finansinių išlaidų sąmatą;

- pateiks pasiūlymą dėl ryšių tinklo sistemos struktūros ir apytikslių jo kūrimo finansinių išlaidų sąmatą;

- remdamasi FRONTEX atliktu vertinimu įvertins sienų stebėjimo infrastruktūrą tam tikrose kaimyninėse trečiosiose šalyse ir, prireikus, panaudos šį vertinimą reikiamų finansinių programų programavimui išorės santykių srityje, atsižvelgdama į turimas priemones pagal esamas finansines perspektyvas.

2 ETAPAS: Bendrų sienų stebėjimo priemonių ir programų kūrimas bei įgyvendinimas ES lygmeniu

4 žingsnis : Moksliniai tyrimai ir plėtra stebėjimo priemonių veiksmingumui pagerinti

Sienų stebėjimui ypač svarbios dvi naujos priemonės – palydovai ir nepilotuojami orlaiviai (UAV). Žemės stebėjimo palydovai teikia galimybę stebėti didelę žemės dalį, įskaitant atvirą jūrą ir trečiųjų šalių pakrantes ir teritorijas. UAV gali užfiksuoti detalius vaizdus ir jie gali būti nukreipti į reikiamą tikslinę sritį.

Žemės stebėjimo palydovai naudingi iš anksto nustatytų teritorijų stebėjimui ir žvalgybos duomenų iš jų rinkimui, tačiau šiuo metu jų sekimo galimybės yra ribotos. Atliekant paiešką dideliuose plotuose, maži objektai nerandami, tuo tarpu norint gauti didelės raiškos vaizdus, stebima teritorija turi būti nedidelė, todėl objekto padėtis turi būti žinoma, pvz. gavus žvalgybos duomenis.

UAV ir palydovai gali sekti laivą Europos ir tarptautiniuose vandenyse. Vis dėlto dėl teisinių ir technologinių priežasčių UAV šiuo metu neleidžiama skraidyti civilinės aviacijos naudojamoje oro erdvėje. Jų veikimo sričiai išplėsti, apimant išvykimo trečiųjų šalių pakrančių zonas, reikalingi atitinkami susitarimai su šiomis trečiosiomis šalimis. Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į bendrą mūsų santykių su atitinkamomis trečiosiomis šalimis situaciją.

5 žingsnis : Bendras stebėjimo priemonių naudojimas

Naujų stebėjimo priemonių panaudojimas sudarytų sąlygas valstybių narių valdžios institucijoms dažniau ir pigiau gauti patikimesnę jų išorės sienų bei pasienio sričių stebėjimo informaciją. Reikėtų apsvarstyti, kaip ES galėtų padėti valstybėms narėms sukurti ir naudoti tokias priemones, kiek tai susiję su investicijomis arba sukuriant mechanizmus dėl bendro daug kapitalo reikalaujančių priemonių, kaip antai palydovų, naudojimo. FRONTEX galėtų imtis tarpininko vaidmens, pvz., užmezgant ryšius su paslaugų teikėjais, kad kelių valstybių vardu gautų palydovų daromas nuotraukas arba koordinuotų dalijimąsi įranga, pavyzdžiui, UAV.

6 žingsnis : Bendra pasienio žvalgybos vaizdo sistema

Naujų priemonių naudojimas teikia galimybę FRONTEX iš įvairių šaltinių, valstybių narių valdžios institucijų bei trečiųjų šalių rinkti strateginę informaciją siekiant nustatyti modelius ir analizuoti tendencijas, remiant migracijos maršrutų aptikimą ir rizikos numatymą.

Praktiškai tokios priemonės galėtų pasitarnauti kuriant bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, kuri papildytų šiuo metu FRONTEX rengiamą rizikos analizę. Tokia bendra priemonė taip pat galėtų įgauti labiau operatyvinį pobūdį ir sudarytų sąlygas tiksliniam žvalgybos reagavimui, koordinuojamam per FRONTEX įsteigsiamą situacijų centrą.

Rekomendacijos

Reikėtų pasitelkti Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros 7-ąją bendrąją programą (saugumo ir erdvės temas) siekiant pagerinti stebėjimo priemonių veiksmingumą ir naudojimą siekiant padidinti stebimos teritorijos plotą, pagerinti įtartinos veiklos atvejų aptikimą bei pagerinti potencialiai įtartinų objektų nustatymą bei galėjimą naudotis stebėjimo palydovų didelės raiškos duomenimis.

Todėl 2009 m. pavasarį Komisija turėtų pateikti Tarybai koncepciją, pagal kurią valstybės narės galėtų dažniau ir patikimiau pagal GMES (Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemą)[15] gauti padėties ties išorės sienomis ir pasienio sritimis informaciją iš palydovų ir kitų bendrų stebėjimo priemonių. Koncepcijoje taip pat turėtų būti pateikta apytikslių finansinių išlaidų sąmata.

2009 m. pavasarį FRONTEX, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisijos GMES biuru, turėtų pateikti trūkumų analizę dėl dabartinio valstybių narių palydovų naudojimo sienų stebėjimo tikslais ir potencialaus jų panaudojimo ateityje, siekiant geriau apibrėžti su bendru tokių priemonių naudojimu Europos lygmeniu susijusius siektinus tikslus.

Komisija pradės Išorės sienų fondo vykdomą tyrimą bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos koncepcijai ir apytikslėms finansinėms išlaidoms išanalizuoti ir 2009 m. pavasarį pateiks Tarybai ataskaitą.

3 ETAPAS: Bendros stebėsenos ir keitimosi informacija sistemos ES jūrų srityje sukūrimas

3 etape dėmesys bus sutelktas vien tik į jūrų sritį. Tikslas šiame etape yra visas esamas jūrų eismo ir veiklos valstybių narių jurisdikcijai priklausančiose jūros srityse ir gretimose atviros jūros teritorijose pranešimo ir stebėjimo sektorių sistemas integruoti į platesnį tinklą – tai leistų sienos kontrolės institucijoms išnaudoti integruoto įvairių sistemų veikimo teikiamus privalumus. Sukurti tokį tinklą – taip pat ES integruotos jūrų politikos tikslas.

7 žingsnis : Integruotas Viduržemio jūrą, pietinę Atlanto vandenyno dalį (Kanarų salas) ir Juodąją jūrą apimantis pranešimo ir stebėjimo sistemų tinklas sienų kontrolei ir vidaus saugumui

Atsižvelgiant į tai, kad nepaprastai sudėtinga sukurti tokią „sistemų sistemą“, taip pat į šiuo metu migracijos srautų daromą spaudimą, pirmajame etape integruotas tinklas turėtų apimti tik pirmiau minėtas sritis, o jo veikla turėtų būti sutelkta į vidaus saugumą ir apjungti sienų kontrolės institucijas su kitomis saugumu besirūpinančiomis jūrų srityje veikiančiomis Europos ir nacionalinėmis valdžios institucijomis.

Šiuo tikslu 2008 m. bus pradėtas Jūrų politikos bandomasis projektas ir parengiamieji veiksmai siekiant sukurti veikiantį prototipą, kuris galėtų padėti nustatyti tinkamą technologiją ir apskaičiuoti sektorių jūrų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansines išlaidas bei nustatyti pirmuosius galutinės sistemos komponentus.

Bus imamasi tolesnių veiksmų paskatinti laipsnišką integruotų jūrų pranešimo ir stebėjimo sistemų, kuriose informacija iš skirtingų Europos ir tarptautinių organizacijų sistemų (laivų stebėsenos sistemos, automatinio identifikavimo sistemos, tolimojo identifikavimo ir sekimo sistemos, SafeSeaNet ir kt.), taip pat nacionalinių stebėjimo sistemų (pvz., SIVE, SPATIONAV, laivų eismo valdymo ir informavimo sistemos ir kt.), bendrai valdomos stebėjimo veiklos (pvz., radiolokacinių palydovų, UAV) ir žvalgybos šaltinių būtų struktūrizuotai renkama, sujungiama, analizuojama ir perduodama tinkamu vietos, valstybių narių arba Europos lygmeniu.

Šių duomenų analizė turėtų padėti nustatyti modelius, analizuoti tendencijas ir nustatyti nukrypimus ir taip numatyti riziką. Ši informacija turėtų būti prieinama visiems susijusiems nacionaliniams koordinaciniams centrams, siekiant palengvinti valdymą ir kontrolę bei sprendimų priėmimą beveik realiuoju laiku.

Ši bendra sistema taip pat galėtų apimti laivų, žmonių ir krovinių tikrinimo veiklą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šių sistemų ir priemonių saugumui, užtikrinant reikiamą konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą.

Pagal ES jūrų politikos sistemą 2008 m. bus pradėtas numatomų įvairių stebėjimo sistemų sąveikos teisinių aspektų tyrimas.

8 žingsnis : Integruotas visos ES jūrų srities jūrų pranešimo ir stebėjimo sistemų tinklas

Veiksmų plane[16], pridedame prie Komunikato dėl Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai[17] minima, kad Komisija 2008 m. antroje pusėje paskelbs komunikatą, kuriame bus pateiktas tolesnių žingsnių siekiant Europos jūrų pranešimo ir stebėjimo sistemų integravimo darbo planas. Jame bus nagrinėjami ne tik su sienomis susiję aspektai – jis apims visas su jūrų veikla susijusias sritis, kaip antai jūrų saugos, jūrų aplinkos apsaugos, žuvininkystės kontrolės ir teisėsaugos.

Rekomendacijos

Iki 2009 m. Komisija turėtų pateikti Tarybai Viduržemio jūros, pietinės Atlanto vandenyno dalies (Kanarų salų) ir Juodosios jūros integruoto pranešimo ir stebėjimo sistemų struktūros planą, kuris leistų sienų kontrolės institucijoms visiškai išnaudoti integruotas jūrų pranešimo ir stebėjimo sistemas. Šiame plane turėtų būti atsižvelgiama į Išorės sienų fondo vykdomo tyrimo rezultatus, pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros 7-ąją bendrąją programą atliekamų tyrimų rezultatus ir kitus atitinkamus parengiamuosius darbus.

Pagal ES jūrų politikos sistemą Komisija taip pat paskelbs komunikatą, nustatantį veiksmų planą dėl tolesnių žingsnių siekiant integruoti visas visą jūrų veiklą Viduržemio jūros, pietinės Atlanto vandenyno dalies (Kanarų salų) ir Juodosios jūros regionuose apimančias Europos jūrų pranešimo ir stebėjimo sistemas, siekiant jas vėliau išplėsti į visą ES jūrų sritį.

ASMENS DUOMENų APSAUGA

Vykdant įvairią ankstesniuose skyriuose nurodytą veiklą gali būti tvarkomi asmens duomenys. Todėl turi būti laikomasi Europos Sąjungoje galiojančių asmens duomenų apsaugą reglamentuojančios teisės principų[18], tai reiškia, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisingai ir teisėtai, renkami įvardintais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais, o po to negali būti tvarkomi su šiais tikslais nesuderintais būdais. Todėl asmens duomenų tvarkymas EUROSUR sistemoje turi būti pagrįstas atitinkamomis teisinėmis priemonėmis, apibrėžiančiomis tvarkymo pobūdį ir nurodančiomis tinkamus apsaugos būdus.

IšVADOS

- Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą apsvarstyti šiame komunikate pateiktas rekomendacijas.

- Iš karto po šio komunikato paskelbimo Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pradės darbą nacionalinių koordinacinių centrų ir FRONTEX užduočių ir jų bendradarbiavimo gairėms parengti.

- 2009 m. pavasarį Komisija pateiks Tarybai ataskaitą apie padarytą pažangą ir pateiks konkrečius pasiūlymus dėl EUROSUR (1–3 etapų) kūrimo ir pradėjimo, kaip išdėstyta šiame komunikate, įskaitant dėl visos sistemos struktūros siekiant sujungti nacionalines sienų stebėjimo sistemas ir bendro visų atitinkamų priemonių taikymo ir naudojimo.

Etapai / žingsniai | Atsakomybė | ES finansavimas | Tvarkaraštis |

- [1] KOM(2006) 733.

[2] FRONTEX parengta 2006 m. liepos 14 d. Viduržemio jūros pakrančių patrulių tinklo MEDSEA galimybių studija.

[3] 2007 m. sausio 12 d. FRONTEX pateikta techninių galimybių studija stebėjimo sistemai (Europos stebėjimo sistemai) sukurti, Varšuva. Taip pat plg. 2003 m. liepos 4 d. CIVPOL pateiktą „Europos Sąjungos jūros sienų kontrolės galimybių studiją“.

[4] KOM(2007) 575, 2007 10 10.

[5] Reglamento (EB) Nr. 562/2006 2 ir 12 straipsniai, (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

[6] Šengeno patekimo kontrolės modelį sudaro šios keturios pakopos: priemonės konsulinėse įstaigose, bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis, sienų kontrolė ir kontrolės priemonės Šengeno erdvėje, įskaitant grąžinimą.

[7] 2007 m. gegužės 23 d. Sprendimas 574/2007/EB, (OL L 144, 2007 6 6, p. 22).

[8] Informuotumas apie padėtį rodo, kaip valdžios institucijos geba nustatyti judėjimą per sieną ir rasti pagrįstų priežasčių imtis kontrolės priemonių.

[9] Reagavimo gebėjimas rodo, kiek laiko reikia bet kokiam judėjimui per sieną kontroliuoti, taip pat laiką ir priemones, reikalingus tinkamai reaguoti į neįprastas aplinkybes.

[10] Pavyzdžiui, užsienyje nustatyti nusikalstamai veiklai naudojamą laivą ir jį sekti naudojant palydovus arba pranešimo apie laivus sistemas iki kol jis bus sulaikytas ES teritorijoje.

[11] Oro eismo valdymo ( Air Traffic Management, ATM ) saugumo užtikrinimas apima šias sritis: ATM turto ir paslaugų apsaugą, grėsmių prevenciją ir jų poveikio bendram aviacijos tinklui ribojimą. Oro erdvės saugumo užtikrinimo veikla siekiama apsaugoti oro erdvę nuo neteisėto jos naudojimo, įsiskverbimo, neteisėtos veiklos ir bet kokių kitų pažeidimų.

[12] Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Malta, Italija, Slovėnija, Graikija, Kipras.

[13] Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija.

[14] Valstybės narės gali panaudoti Išorės sienų fondą bendrai finansuoti iki 75 % išlaidų. Žr. Komisijos sprendime C(2007) 3925 (OL L 233, 2007 9 5, p. 3) pateiktų 2007–2013 m. Išorės sienų fondo strateginių gairių 2 prioritetą.

[15] Taip pat žr. poveikio vertinimo 10 ir 12 priedus.

[16] SEK(2007) 1278, 2007 10 10, p. 8.

[17] KOM(2007) 575, 2007 10 10, p. 6.

[18] Plg. Direktyvą 95/46/EB (OL L 281, 1995 11 23, p. 31); Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (OL L 8, 2001 1 12, p. 1); 1981 1 28 Europos Tarybos konvenciją (ETS 108).