31.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/14

—

dar kartą pabrėžia, kad Europai reikalinga ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, kurioje būtų atsižvelgiama į naujoves, mokslinius tyrimus ir konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į dabartinę krizę finansų rinkoje ir numatomas jos pasekmes realiajai ekonomikai. Minėtoje strategijoje taip pat turėtų būti labiau pabrėžiamas tvarumo aspektas, tiek sanglaudos ir solidarumo principų taikymo, tiek aplinkos apsaugos požiūriu;

—

pažymi, kad 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos persvarstyta ekonomikos augimo augimo ir darbo vietų kūrimo strategija (nepaisant jos siekio stiprinti Europos partnerystę) nepadėjo paskatinti į veiklą deramai įsitraukti institucinius subjektus, kurių dalyvavimas įgyvendinant strategiją būtinas; ir nurodo, kad pavasario Europos Vadovų Taryba pripažino „vietos ir regionų lygiais dedamų pastangų reikšmę užtikrinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas“ ir nurodė, kad „esant didesnei atsakomybei už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę visais vyriausybės lygiais, politikos formavimas bus darnesnis ir veiksmingesnis“;

—

pažymi, kad dėl pirmiau minėtos atsakomybės už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją trūkumo Lisabonos strategijos tikslų nepavyko paversti kompleksine įvairių sričių politika visais valdymo lygmenimis ir tai lėmė ne visada tinkamus procesus naudojant gamybinius, finansinius, žmogiškuosius ir socialinius išteklius, skirtus ekonomikos augimo ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo tikslams įgyvendinti.

Pranešėjas

:

Pranešėjas Flavio DELBONO (IT/LDAE), Emilijos-Romanijos regiono tarybos narys ir pirmininko pavaduotojas

1.

atkreipia dėmesį į Europos ir pasaulio ekonomikos augimo atotrūkį, atsiradusį visų pirma dėl permainų, kurias sąlygoja rinkų globalizacija;

2.

dar kartą pabrėžia, kad Europai reikalinga ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, kurioje būtų atsižvelgiama į naujoves, mokslinius tyrimus ir konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į dabartinę krizę finansų rinkoje ir numatomas jos poveikį realiajai ekonomikai. Minėtoje strategijoje taip pat turėtų būti labiau pabrėžiamas tvarumo aspektas, tiek sanglaudos ir solidarumo principų taikymo, tiek aplinkos apsaugos požiūriu;

3.

pažymi, kad 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos persvarstyta augimo ir užimtumo strategija (nepaisant jos siekio stiprinti Europos partnerystę) nepadėjo paskatinti į veiklą deramai įsitraukti institucinius subjektus, kurių dalyvavimas įgyvendinant strategiją būtinas; ir pabrėžia, kad pavasario Europos Vadovų Taryba pripažino „vietos ir regionų lygiais dedamų pastangų reikšmę užtikrinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas“ ir nurodė, kad „esant didesnei atsakomybei už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę visais vyriausybės lygiais, politikos formavimas bus darnesnis ir veiksmingesnis“;

4.

atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad specialios Komiteto platformos vykdyta stebėsenos veikla atskleidė „Lisabonos paradoksą“: įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka ypač svarbų vaidmenį (švietimas, naujovių diegimas, moksliniai tyrimai vietos ir regionų lygiu), tačiau darbo minėtose srityse daugeliu atvejų jos nesieja su Lisabonos strategija (nėra masto ekonomijos ir taikymo srities sąsajos) ir dauguma jų nemano, kad Lisabonos strategija joms iš tiesų naudinga;

5.

mano, kad Lisabonos strategija gali būti veiksmingai įgyvendinta tik tuo atveju, jei atitinkama savivaldybė ar regionas iš tikrųjų sugebės kurti, pritraukti ir naudoti žmogiškuosius išteklius, lanksčius ir skirtingus gebėjimus, aukštos kvalifikacijos mokslininkus ir aukšto lygio specialistus; be to, regionas turi vadovautis tam tikrais elgsenos modeliais, vertybėmis, pasitikėjimu grindžiamais santykiais ir organizaciniais gebėjimais, kadangi visa tai sudaro palankias sąlygas pareigūnų ir įmonių bendradarbiavimui, rinkos veikimui ir gyvenimo kokybės užtikrinimui; regione taip pat turi būti sukurta poreikius visiškai atitinkanti materiali ir nemateriali infrastruktūra, o institucijos turi dirbti patikimai ir veiksmingai;

6.

pažymi, kad dėl pirmiau minėtos atsakomybės už ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją trūkumo Lisabonos strategijos tikslų nepavyko paversti kompleksine įvairių sričių politika visuose valdymo lygmenyse ir tai lėmė ne visada tinkamus procesus naudojant gamybinius, finansinius, žmogiškuosius ir socialinius išteklius, skirtus ekonomikos augimo ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo tikslams įgyvendinti;

7.

primena tai, ką neseniai išdėstė kelete nuomonių dėl Lisabonos strategijos, visų pirma dėl:

8.

todėl pabrėžia, kad būtina:

9.

mano, kad, siekiant užtikrinti strategijos sėkmę, skirtingi valdžios lygiai privalo praktiškai įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos gairėse nurodytus sprendimus, laikydamiesi kompleksiškesnio požiūrio į vykdomą veiklą (kuris neatsiejamas nuo įvairių veiklos sričių darbotvarkių derinimo), kad būtų užtikrintas veiksmingesnis įvairių sričių politikos formavimas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinami daugiapakopio valdymo susitarimai;

10.

kviečia Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijas bei jų asociacijas ir tinklus (pavyzdžiui, Lisabonos regionų tinklą) įgyvendinant strategiją nepaisyti formalių įgaliojimų, vykdyti konkrečią politiką ir iniciatyvas siekiant suteikti kryptį ūkinės veiklos vykdytojams ir socialiniams operatoriams ir juos paremti, kad būtų įgyvendinti tikslai augimo ir užimtumo srityje;

11.

ragina ES–27 valstybių narių nacionalines vyriausybes aktyviau įtraukti savo šalių vietos ir regionų valdžios institucijas į Lisabonos strategijos įgyvendinimą nuo pradžios iki baigiamojo etapo. Tai gali būti daroma:

12.

prašo Europos Komisiją savo metinėje ataskaitoje, kuri turėtų būti paskelbta 2008 m. gruodžio mėn., išsamiau aptarti susidariusią padėtį ir sistemingai išnagrinėti kiekvienos šalies vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir dalyvavimą strategijos valdyme;

13.

ragina artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuris vyks 2009 m. pavasarį, skatinti kuo platesnę kompleksinių sprendimų priėmimo ir daugiapakopio valdymo priemonių sklaidą, kad jos nuolat būtų sudėtinė įvairių sričių politikos formavimo dalis visoje ES iki 2010 m. ir vėliau;

14.

kartoja, kad yra pasiryžęs padėti užtikrinti strategijos sėkmę vykdydamas jos įgyvendinimo vietos ir regionų lygiu stebėseną ir aktyviai remdamas auditus nacionaliniu lygiu bei pasitelkdamas savo nacionalines delegacijas;

15.

taip pat prašo Europos Komisiją bei visų lygių institucijas dėti daugiau pastangų komunikacijos srityje: visų pirma vietos ir regionų valdžią informuojant apie įvairių sričių politiką ir programas, skirtas Lisabonos darbotvarkės tikslus atitinkantiems veiksmams ir planams finansuoti, ir antra, piliečius informuojant, koks gali būti augimo ir užimtumo strategijos poveikis kasdieniam gyvenimui, taip sudarant galimybes geriau suvokti, kokia gali būti Europos iniciatyvų nauda.

16.

Kadangi tarptautinė padėtis nuolat keičiasi ir Lisabonos strategijos įgyvendinimas dar neužbaigtas, būtina išsamiai apsvarstyti, koks ateityje bus veiksmų, kurių tikslas — spartesnis augimas ir geresnės kokybės darbo vietos, vaidmuo Bendrijos lygiu;

17.

mano, kad neatidėliotini ir koordinuoti Europos Sąjungos veiksmai, apsaugantys ir reguliuojantys finansų rinkas, yra svarbi augimo ir užimtumo prielaida.

18.

ragina, užtikrinus konkretų visų subjektų, kurių veikla turi lemiamą poveikį įgyvendinant tikslus, dalyvavimą, surengti išsamias diskusijas ir plataus masto debatus dėl:

19.

pažymi, kad įgyvendinant Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pagrindinį dėmesį reikia skirti konkurencingumui, kurio pagrindą sudarytų moksliniai tyrimai ir naujovių diegimas ir kuris būtų lemiamas veiksnys, Sąjungos ekonominei ir prekybinei erdvei suteikiantis galimybę tapti iš tiesų konkurencinga tarptautiniu mastu ir kiekybiniu bei kokybiniu požiūriu keičiantis vidaus darbo rinką. Kartu turi būti tęsiamos priemonės, skirtos remti MVĮ konkurencingumą ir geresnę teisėkūrą. Be ekonomikos augimo tvarumo, socialinis ir aplinkos tvarumas turi būti pamatinis rodiklis nustatant priemones, kuriomis bus siekiama konkurencingumo tikslo;

20.

siūlo, kad Bendrijos veiksmai būtų planuojami ne kaip plataus masto strategija, bet kaip struktūruota koordinuojamos ir kompleksinės įvairių sričių politikos visuma, kad ji turėtų didesnį ir platesnio masto poveikį;

21.

pabrėžia, kad būtinas veiksmingesnis Bendrijos sprendimų priėmimas, visų pirma rengiant, koordinuojant ir įgyvendinant įvairių sričių politiką ir programas, kurios taps naujos konkurencingumo darbotvarkės pagrindu. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, būtina išsaugoti valstybių narių kompetencijos sritis. Todėl reikia tikėtis, kad Bendrijos biudžeto peržiūros metu, įvertinant skirtų asignavimų apimtis ir atsižvelgiant į glaudaus įvairių sričių politikos koordinavimo aspektą, bus priimti svarbūs sprendimai, palankūs įvairių sričių konkurencingumo politikai. Kai tai priklauso nacionalinei kompetencijai, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turi numatyti veiksmingas sprendimų priėmimo priemones ir veiklos koordinavimą tarp skirtingų valdymo lygių, kad būtų užtikrinta minėtos įvairių sričių politikos sėkmė.

22.

pabrėžia, kad būtina imtis skubių veiksmų siekiant didesnių ir geresnės kokybės investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus. Bendromis visų valdymo lygių pastangomis turi būti siekiama paskatinti ir paremti daugybę MVĮ, ieškančių investavimo būdų, kurie išsaugodami įmonių konkurencingumą vidaus rinkoje, sudarytų galimybę konkuruoti tarptautinėse rinkose. Viešojo sektoriaus investicijos į fundamentaliuosius mokslinius tyrimus turi būti neatsiejamos nuo privataus sektoriaus stambaus masto investicijų į taikomuosius mokslinius tyrimus produktų bei procesų inovacijų srityje;

23.

suvokia bendrosios rinkos, kuri būtina, kad konkurencingumo strategija būtų iš tiesų veiksminga, svarbą, todėl prašo, kad būtų prisiimti nauji įsipareigojimai įgyvendinti visas priemones, skirtas užbaigti kurti bendrąją rinką. Taip pat prašo pripažinti šios rinkos vietos ir regionų dimensijos svarbą siekiant padidinti MVĮ konkurencinius pajėgumus konkuravimui panaudojant vietos ir regionų įvairovę;

24.

įgyvendinant tikrą ir veiksmingą konkurencingumo strategiją reikia dėti ypač daug pastangų nelaimingų atsitikimų darbe skaičiui sumažinti;

25.

pabrėžia, kad būtina nustatyti Europos energijos politiką gamybos, vartojimo ir tiekimo srityse palaipsniui mažinant energetinį priklausomumą nuo trečiųjų šalių. Tai labai svarbu siekiant remti Europos įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą ir piliečiams užtikrinti, kad bus išsaugota tinkamo lygio gyvenimo kokybė;

26.

pabrėžia, kad būtina aktyviai ir įvairiais būdais skatinti naujų darbo vietų moterims kūrimą; šiam tikslui skirtas priemones turėtų nustatyti valstybės narės arba vietos ir regionų valdžios institucijos atsižvelgdamos į joms suteiktus įgaliojimus. Empiriniai duomenys rodo, kad moterims siūlomas darbas yra labiau susijęs su problemišku grynuoju darbo užmokesčiu, nei vyrams siūlomas darbas, todėl įvairios paskatos kurti moterims skirtas naujas darbo vietas galėtų padėti panaikinti didelį atotrūkį, kuris išlieka daugelyje šalių įgyvendinant Lisabonos tikslus;

27.

atkreipia dėmesį, kad sprendžiant problemas, susijusias su gyventojų skaičiaus mažėjimu daugelyje regionų, taip pat būtina skubiai spręsti demografinę problemą, kurią ES kelia gyventojų senėjimas ir kuri reikalauja imtis naujų šeimos politikai skirtų socialinių priemonių ir vykdyti atsargią imigracijos politiką kartu atsižvelgiant į žmogiškuosius ir socialinius poreikius. Šioje politikoje turi būti numatyta ne tik aukštos kvalifikacijos asmenų, bet, prireikus, ir nekvalifikuotos darbo jėgos, kuri galėtų būti naudinga MVĮ atsižvelgiant į valstybių narių ir(arba) vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius, imigracija. Dėl socialinės ir ekonominės globalizacijos nebegalima laikytis požiūrio, kuris iki šiol dažnai lėmė neteisėtą praktiką darbo rinkoje;

28.

primena ne tik aukšto lygio mokslinio, bet ir pradinio, bei vidurinio išsilavinimo, profesinio mokymo ir tolesnio mokymosi svarbą, kadangi tik jie atveria kelius siekti aukšto lygio kvalifikacijos ir sudaro sąlygas ir galimybes aktyvesniam piliečių, taip pat moterų, dalyvavimui profesiniame ir aktyviame gyvenime. Šiuo tikslu reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai sumažinti mokyklą metančių moksleivių skaičių;

29.

atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Regionų komitetas pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad pagrindinės Europos projekto vertybės išliktų atskaitos tašku;

30.

todėl atkreipia dėmesį į Europos socialinio modelio ir Europos socialinės darbotvarkės, kartu Bolonijos proceso ir Kopenhagos proceso švietimo ir mokymo srityje svarbą. Nors nacionalinės sistemos ir skiriasi, jų pagrindas ir principai yra bendri ir jais remiantis buvo sukurta bendra socialinės pažangos vizija, kurioje socialiniams veikėjams, vietos bendruomenėms, grupėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms tenka vis svarbesnis vaidmuo;

31.

primena įsipareigojimus aplinkosaugos srityje: pradedant vietinio masto veiksmais ir baigiant visuotinio masto iniciatyvomis, visų pirma susijusiomis su Kioto protokolu dėl klimato kaitos. Šiuo požiūriu pabrėžia Komisijos parengto tvarumo teisės aktų paketo, visų pirma komunikato dėl veiksmų plano dėl tvarios pramonės politikos — kompleksinės strategijos, kuria siekiama padėti ES ekonomikai tapti ne tik konkurencingesne, bet ir tvaresne aplinkosaugos požiūriu, vietos ir regionų dimensijos svarbą;

32.

be to primena, kad geras padėties vietose išmanymas yra vienas pagrindinių veiksnių į vietos ir regionų lygį perkeliant Lisabonos strategijoje užsibrėžtus tikslus, todėl ypač svarbu turėti bendrą statistinę sistemą ir todėl būtina vietos ir regionų lygiais sukurti rodikliams aiškinti skirtą priemonę;

33.

rekomenduoja, kad strategija būtų įgyvendinama po 2010 m. remiantis geresniu valdymu, kuris Europos veiksmams ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo srityje galėtų suteikti naują postūmį. Toks valdymas turi būti pajėgus įveikti sunkumus, kuriuos lemia dabartiniai mechanizmai (atviras koordinavimo metodas, susitarimas dėl pamatinių verčių, struktūriniai rodikliai ir kiti techniniai patobulinimai).

34.

Šis valdymas turėtų būti grindžiamas:

35.

Regionų komitetas ir toliau dalyvaus debatuose, kad būtų rasti Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo politikos, kuri bus vykdoma po 2010 m., klausimo sprendimai. Šiuo tikslu Regionų komitetas taip pat išnagrinės galimybę sudaryti konkrečią RK narių darbo grupę, kuri plėtotų dialogą su ES institucijomis.