5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/34

—

nuogąstauja, kad nebuvo skirta dėmesio tokiems svarbiems aspektams kaip jūrininkų mokymas ir rengimas, Europos fondų, skirtų pakrančių zonoms ir jūros dugno apsaugai, steigimas;

—

apgailestauja, kad nesprendžiamas klausimas dėl jūrų dugno naudojimo ir apsaugos ir mano, kad šioje politikoje taip pat reikėtų numatyti bendrąsias strategines nuostatas dėl atliekų šalinimo, vamzdynų ir kabelių tiesimo ir montavimo jūros dugne bei jų naudojimo;

—

pakartoja nuomonėje „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos“ išsakytą savo raginimą įvertinti galimybę peržiūrėti ES finansavimo sistemą, kad būtų sukurta viena supaprastinta sistema visiems ar daugumai su jūromis susijusių klausimų Europos pakrančių ir salų fondo pagrindu;

—

prašo Komisijos pateikti pagrindinių Europos jūrų politikos vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2015 ir 2020 m. įgyvendinimo grafiką;

—

vis dar trūksta aiškių sąsajų tarp Jūrų politikos mėlynosios knygos ir Jūrų strategijos direktyvos, todėl prašo Komisijos išaiškinti šias sąsajas, abi šias temas apsvarstyti išsamiau;

—

dar kartą ragina sukurti europinę jūrų platformą (įtraukiant į ją vietos ir regionų valdžios institucijas ir suinteresuotus subjektus) kaip priemonę sutelkti specialiąsias žinias ir keistis geriausia praktika.

Pranešėja

:

Dr. Saima KALEV, Jõgeva merė (EE/STE-EA)

1.

džiaugiasi ir teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl Integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai. Komitetas džiaugiasi, kad siekiama rasti visapusį požiūrį į šį labai svarbų klausimą, pritaria Komisijos tikslui sukurti integruotą jūrų politiką, apimančią visus žmogaus santykio su jūra ir vandenynu aspektus. Šis metodas padės sukurti nuoseklų politikos pagrindą, kuriuo remiantis bus įmanoma optimaliai ir tausojant aplinką vykdyti su jūromis susijusią veiklą;

2.

vertina daugelio suinteresuotų subjektų dalyvavimą konsultavimo procese, tačiau nuogąstauja, kad nebuvo skirta dėmesio tokiems svarbiems aspektams kaip jūrininkų mokymas ir rengimas, Europos fondų, skirtų pakrančių zonoms ir jūros dugno apsaugai, steigimas;

3.

pritaria nuomonei, kad visi su vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra tarpusavyje susiję ir turi būti sprendžiami koordinuotai. Siekiant pageidaujamų rezultatų, labai svarbu koordinuotai teikti informaciją apie visų veiksmų įgyvendinimo pažangą (pvz., viename tinklalapyje). Bet kuris privalomas veiksmas ir (arba) reguliavimas turi remtis moksliniais faktais ir įvertinimais, kuriuose atsižvelgiama į ekosistemų vietos ypatumus ir į tai, kad skirtinguose regionuose žmonės įvairiai naudoja jūrų išteklius;

4.

įsitikinęs, kad ES jūrų politika ilgainiui galėtų tapti labai galinga politika, kadangi daugiau nei 50 proc. ES teritorijos sudaro vanduo su visais savo biologiniais, fiziniais ir geologiniais ištekliais;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus jūrų aplinkos komponentas, t.y. klausimas dėl jūrų dugno naudojimo ir apsaugos, tenkantis pavienių valstybių narių kompetencijai, neatsispindi komunikate dėl integruotos jūrų politikos. Komiteto nuomone, ši politika taip pat turėtų apimti bendrąsias strategines nuostatas dėl atliekų šalinimo, vamzdynų ir kabelių tiesimo ir montavimo jūros dugne bei jų naudojimo;

6.

pabrėžia, kad jūrų politikos poveikis neapsiriboja pavienių valstybių sienomis ir todėl ją būtina veiksmingai administruoti daugeliu lygių;

7.

pritaria integruotam, keletą sektorių apimančiam metodui, kuriam įgyvendinti prireiks sustiprinti bendradarbiavimą ir koordinuoti su jūra susijusias politikos sritis skirtingais sprendimų priėmimo lygmenimis. Reikia išlaikyti konkurencingumo ir tvarumo ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą;

8.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį formuojant ir įgyvendinant politiką bei sudarant būtinas teisines sąlygas, be to jos turi integruoti atskirų sektorių su jūrų politika susijusias priemones ir informuoti piliečius apie jūrų potencialą ir apie tai, kaip žmonių veikla veikia jūrinę aplinką;

9.

pažymi, kad norint sėkmingai plėtoti ir įgyvendinti integruotą ES jūrų politiką, vietos ir regionų valdžios institucijos privalo veiksmingai prisidėti siekiant šio tikslo ir būti pasirengusios ir ateityje prisiimti įsipareigojimus šioje srityje;

10.

pritaria Komisijos nuomonei, kad Regionų komitetas gali suteikti šiam procesui papildomos vertės. Komitetas norėtų prisidėti rengiant koncepciją, kad patvirtintų, jog vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvauja šiame procese ir įneša į jį savo indėlį;

11.

ieško būdų, kaip padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti jų įgyvendinimo strategijas ir įgyvendinti Komisijos siūlomą strategiją atsižvelgiant į valstybių narių savitumus ir konkrečius jūrų regionus, kurių atžvilgiu gali prireikti intensyvesnio bendradarbiavimo, įskaitant salas, salynus ir atokiausius regionus, taip pat į tarptautinį aspektą;

12.

rekomenduoja atsižvelgti į nevienodas regionų galimybes ir konsultacijų proceso metu išdėstytus skirtingus požiūrius;

13.

pritaria komunikate išdėstytai nuomonei, kad jūrų politikos didžiausią poveikį turės pakrančių zonoms ir upių žiotims bei su jais susisiekiantiems vidaus vandenims;

14.

toliau remia pastangas didinti vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumus, kad būtų užtikrintas privalomas finansavimas ir kad šiam tikslui būtų įsteigtas Europos pakrančių ir salų fondas; dar kartą pakartoja nuomonėje „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos“ išsakyto savo raginimo įvertinti galimybę peržiūrėti ES finansavimo sistemą, kad būtų sukurta viena supaprastinta sistema visiems ar daugumai su jūromis susijusių klausimų Europos pakrančių ir salų fondo pagrindu; Finansavimas privalo būti naudojamas taip, kad turėtų teigiamą poveikį jūriniai aplinkai ir ekologijai;

15.

toliau laikosi nuomonėje CdR 84/2005 išdėstyto požiūrio, kad svarbiausia yra skatinti inovacijas ir verslumą, ypač kalbant apie naujų jūroms skirtų technologijų kūrimą;

16.

pritaria nuomonei, kad integruota jūrų politika padidins Europos galimybes sprendžiant globalizacijos ir konkurencingumo, klimato kaitos, jūrinės aplinkos blogėjimo, jūrų transporto saugos, energijos saugumo bei tvaraus vystymosi problemas;

17.

laikosi nuomonės, kad ji turi būti pagrįsta jūrų mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų pasiekimais, taip pat Lisabonos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti bei Geteborgo tvaraus vystymosi strategija;

18.

pritaria Komisijos nuomonei dėl papildomos vertės, kurią Komitetas iškėlė savo nuomonėje CdR 258/2006, kad visapusis požiūris padeda išvengti konfliktų, sukurti sinergiją bei užtikrinti keitimąsi objektyvia informacija su piliečiais ir kaimyniniais regionais;

19.

pripažįsta Komisijos pastangas šiuo komunikatu sukurti valdymo sistemos bei tarpsektorinių priemonių, kurios būtinos integruotai ES jūrų politikai, pagrindą, taip pat apibrėžti pagrindinius veiksmus, kuriuos Komisija įgyvendins šios kadencijos laikotarpiu.; todėl džiaugiasi, kad Europos Komisijos 2009 m. metinėje politikos strategijoje (COM 2008 (72) patvirtinama, kad jūrų politika ir toliau bus vienas Komisijos politinių prioritetų, tačiau apgailestauja, kad 2009 m. šiai sričiai numatoma menka finansinė parama perskirstant 6 mln. eurų iš žuvininkystės politikai skirtų išteklių;

20.

džiaugiasi, kad vykdydama šiuos veiksmus Komisija vadovausis subsidiarumo ir konkurencingumo principais, ekosistemomis grindžiamu požiūriu ir bendradarbiavimo su suinteresuotais subjektais taisykle;

21.

dėl pirmiau nurodytos priežasties prašo Komisijos pateikti pagrindinių Europos jūrų politikos vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2015 ir 2020 m. įgyvendinimo grafiką;

22.

laikosi nuomonės, kad tokios svarbos dokumente kaip integruota ES jūrų politika turėtų būti planuojama gerokai ilgesniam nei dabartinė kadencija laikotarpiui;

23.

mano, kad nepaprastai svarbu bendradarbiauti ir konsultuotis su regioninėms ir specializuotų sričių darbo grupėmis ir organizacijomis, dirbančiomis pagal ES programas Atlanto ir Arkties vandenynų, Viduržemio ir Juodosios jūrų, Baltijos ir Šiaurės jūrų regionuose, taip pat remti jų veiklą; prašo Komisiją organizuoti integruojančios jūrų politikos įgyvendinimą pirmiau išvardytose srityse;

24.

nurodo, kad su integruotu požiūriu susijusios kompetencijos ribos yra aiškiai apibrėžtos, todėl ES teks laikytis tų kompetencijos ribų, kurios nustatytos Sutartyje atitinkamų sričių, pvz., aplinkos apsaugos, transporto, žuvininkystės, regioninės ir pramonės politikos, veiksmams, visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

25.

pritaria Komisijos raginimui valstybėms narėms formuoti integruotas nacionalines jūrų politikos gaires glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotais subjektais, ypač pakrantės zonomis ir laukia Komisijos gairių šiuo klausimu ir dėl konsultacijų su suinteresuotais subjektais, kuriose būtų pripažįstama konkreti vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencija dėl integruotos jūrų politikos;

26.

mano, kad pasiūlymas priimti 2008 m. nacionalinės integruotos jūrų politikos gaires, o nuo 2009 m. teikti metines ataskaitas apie ES ir valstybių narių šioje srityje įgyvendintas priemones, yra svarbūs sprendimai;

27.

rekomenduoja papildomas gaires vietos ir regionų valdžios institucijoms; prašo Komisiją apsvarstyti ir į nacionalinio ir regionų lygio gero valdymo gaires kaip pagrindinius principus įtraukti: pasiūlymus dėl svarbiausių jūrų politikos tikslų; metodologiją, kaip šiuos tikslus pasiekti taikant integruotą požiūrį; rekomenduojamus terminus tikslams pasiekti.

28.

mano, kad numatytasis koordinavimas neužtikrina integracijos, be to, gairės galėtų būti skirtingai aiškinamos, o konsultavimo struktūros dar nėra struktūros, galinčios rasti sprendimus;

29.

siūlo regionams parengti aiškią geriausios praktikos pavyzdžių santrauką ir jų sąrašą;

30.

rekomenduoja sukurti aiškią sistemą, kuri sudarytų regionams sąlygas ir toliau veiksmingai ir efektyviai dalyvauti šiame procese, o jei tarp regionų kiltų konfliktų, jie būtų išspręsti teisingai;

31.

pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą, reikia parengti regionines įgyvendinimo strategijas;

32.

siūlo jūrų politikos srityje paspartinti sprendimų priėmimo procesus palaikant dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Regionų komitetas nurodo, kad valstybės narės bei regionų ir vietos valdžios institucijos turi tiesiogiai dalyvauti rengiant įgyvendinimo strategiją; kartu su pirmiau minėtais subjektais reikia numatyti strategijos tikslus, atsižvelgiant į tai, jog būtina integruoti įvairių sektorių veiklą. Lygiai tai pat būtų galima nustatyti užduotis ir nagrinėti finansavimo klausimus;

33.

pritaria glaudesnio valstybių narių pakrantės apsaugos tarnybų bendradarbiavimo skatinimui ir sprendimui įsteigti veiksmingesnę sąveikią stebėjimo sistemą, kad būtų galima susieti esamas laivų kontrolės ir sekimo sistemas, kurios taikomos saugai jūroje užtikrinti, jūrų gyvūnijos apsaugai, jūrų apsaugai nuo taršos, žvejybos kontrolei, saugant išorės sienas ir kitai teisėsaugos veiklai vykdyti; prašo Komisijos įgyvendinti pirmą bandomąjį šios srities projektą Viduržemio jūros regione, siekiant vėliau jį įgyvendinti visoje Europoje;

34.

pritaria Komisijos sprendimui 2008 m. parengti planą, padėsiantį valstybėms narėms vykdyti erdvinį jūrų planavimą;

35.

mano, kad yra būtina 2008 m. Komisijai imtis veiksmų sukurti Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą ir apsvarstyti poreikį sukurti valstybių narių vandenų daugiamatį žemėlapį, siekiant supaprastinti prieigą prie vertingų duomenų; prašo Komisijos įgyvendinti pirmą bandomąjį šios srities projektą Šiaurės jūroje, siekiant vėliau jį taikyti visoje Europoje;

36.

pritaria Komisijai, kad siekiant padidinti Europos jūrų transporto veiksmingumą ir užtikrinti jo ilgalaikį konkurencingumą, įtraukiant ir kitas transporto sistemos subjektus, reikia sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių;

37.

pritaria išsamios jūrų transporto strategijos 2008–2018 metams parengimui. Šioje strategijoje turėtų būti numatyta skatinti jūrų greitkelių ir trumpųjų nuotolių laivybos plėtrą. Be to, joje ne tik turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinių Europos uostų tinklą, susietą su transeuropiniais transporto tinklais, bet ir ypatingas dėmesys skiriamas mažiems bei vidutinio dydžio uostams, kadangi jie labai naudingi teikiant paslaugas atokiems regionams ir saloms bei padeda išvengti spūsčių didžiuosiuose uostuose ir keliuose;

38.

prašo Komisiją ir valstybes nares skatinti Europos uostų tarpusavio bendradarbiavimą, kad a) kuo daugiau prekių, įskaitant importą, eksportą ir tranzitą, ES būtų pervežta laivais, nes tai mažiausiai aplinkai kenkiantis pervežimo būdas; b) būtų skatinamas jūrų prekybos išlaidų efektyvumas ir veiksminga aplinkosauga, pirmiausia atsižvelgiant į numatomą tolesnį prekių judėjimo augimą;

39.

vertina konsultavimosi metu gautus atsakymus į suinteresuotiems subjektams pateiktą klausimą, kaip teminė jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo strategija (1) ir Pasiūlymas priimti jūrų apsaugos strategijos direktyvą (2) galėtų būti integruoti į būsimą bendrą jūrų politiką, juo labiau kad Komisija jas apibūdina kaip integruotos strategijos sudėtines dalis;

40.

pabrėžia, kad minėtos strategijos sudaro integruotos jūrų politikos aplinkosaugos pagrindus, kadangi jos skatina taikyti ekosistemomis grindžiamą požiūrį, kuriuo siekiama vienodai nagrinėti ekologinius, socialinius ir ekonominius klausimus. Šios strategijos kartu nustato terminus, kada turi būti pasiekti tikslai, pvz., iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę;

41.

Pasiūlyme priimti Jūrų strategijos direktyvą teigiama, kad regionai, kurių jūrų būklė yra kritiška, turi greičiau parengti priemones ir jas įgyvendinti, kad aplinkos būklė taptų patenkinama. Tokiuose regionuose labai svarbu, kad Europos Komisija koordinuotų įvairių dalyvaujančių sektorių veiklą, programas ir strategijas ir skirtų pakankamą finansinę paramą. Kad būtų įgyvendinta iš tikrųjų integruota jūrų politika, būtina į ją įtraukti sausumoje vykdomą veiklą, pvz., žemės ūkį, nuotekų valymą, transportą ir energijos gamybą. Tokie regionai galėtų tapti tikros, visiškai integruotos jūrų politikos bandomaisiais regionais.

42.

vis dar trūksta aiškių sąsajų tarp Jūrų politikos mėlynosios knygos ir Jūrų strategijos direktyvos, todėl prašo Komisijos išaiškinti šias sąsajas, abi šias temas apsvarstyti išsamiau ir taip išvengti siūlomos veiklos dubliavimo;

43.

prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kaip tarpusavyje susieti atskiras Natura 2000 vietoves ES;

44.

mano, kad integruotas pakrantės zonų valdymas remiasi gerai apsvarstyta koncepcija ir kad daug naudingų geriausios praktikos pavyzdžių galėtų padėti formuoti jūrų politiką; be to, rekomenduoja išnagrinėti vietos ir regionų lygmens patirtį integruoto pakrantės zonų naudojimo srityje, pirmiausia esamų vietos pakrančių partnerysčių, kurias sukūrė vietos valdžios institucijos ir atitinkami suinteresuoti subjektai, kad būtų užtikrintas išlaidų požiūriu efektyvus integruotas pakrantės zonos valdymas laikantis principo „iš apačios į viršų“, ir išnagrinėti, kaip būtų galima suderinti integruotą pakrantės zonų valdymą ir jūrų politiką;

45.

siekiant paskatinti bendradarbiavimą techniniais ir valdymo klausimais, rekomenduoja užmegzti glaudžius ryšius su vietos ir regionų valdžios institucijomis, įgyvendinančiomis valstybių narių vandens politikos priemones. Šiomis priemonėmis siekiama iki 2015 m. užtikrinti gerą ekologinę paviršinio vandens, esančio iki vieno kilometro pločio pakrantės zonoje, būklę (3);

46.

Komiteto pozicija Europos uostų politikos klausimu išsamiai išdėstyta Nuomonėje 237/2007 dėl Komisijos komunikato dėl Europos uostams skirtos politikos COM(2007) 616;

47.

pritaria pasiūlymui parengti naują uostų politiką, kurioje bus atsižvelgta į uostų daugiafunkcionalumą ir platesnį Europos logistikos kontekstą;

48.

rekomenduoja investicijoms į regionines uostų struktūras ir kitus su šia sritimi susijusius projektus pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis;

49.

pritaria pasiūlymui mažinti teršimą iš laivų uostuose, visų pirma panaikinant esamus nepalankius krante naudojamos elektros energijos apmokestinimo aspektus, ir parengti bei remti ES ir pasaulinius techninius standartus elektros energijai nuo kranto į laivus tiekti;

50.

taip pat mano, jog būtina pateikti gaires dėl atitinkamų su aplinka susijusių Bendrijos teisės aktų taikymo uostų plėtrai;

51.

be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti apsirūpinimą tvaria energija ateityje ir prašo Komisijos ir valstybių narių nuolat remti visas jūrų atsinaujinančios energijos rūšis, pvz., vėjo, bangų, potvynių ir vandenynų srovių, pirmenybę teikti ir sistemingai remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, taip pat naudoti finansines priemones, pvz., pakankamus supirkimo tarifus. Be to, reikėtų panaikinti administracines kliūtis, trukdančias vystyti jūrų atsinaujinančios energijos rūšis;

52.

mano, kad negalima leisti sunykti nepelningiems vietiniams uostams, nes jų socialinė, rekreacinė ir turistinė nauda vietinėms bendruomenėms yra didesnė už jų pirminę ekonominę funkciją;

53.

palankiai vertina konstruktyvią Komisijos poziciją kalbant apie keletą sektorių apimančių branduolių ir regioninių kompetencijos centrų formavimo skatinimą ir paramą Europos jūrų sektoriaus branduolių tinklui;

54.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes prašo išaiškinti ir išsamiai pateikti planuojamų sukurti vienetų struktūrą ir formas ir atsakyti į klausimus, koks turėtų būti kiekvienos iš šių struktūrų politinis įnašas bei koks numatomas Komisijos ir Regionų komiteto vaidmuo;

55.

remia sprendimą, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, iš naujo peržiūrėti jūrų sektoriams taikomas ES darbo teisės aktų išimtis;

56.

laikosi nuomonės, kad kalbant apie jūrininko profesiją turinčių žmonių saugumo didinimą, didelė atsakomybė tenka valstybėms narėms, kadangi jos turi ratifikuoti tarptautinius dokumentus, pvz., 2006 m. vasario mėn. konsoliduotą TDO darbo jūroje konvenciją ir 2007 m. birželio mėn. TDO priimtą TDO darbo žvejybos sektoriuje konvenciją;

57.

pritaria sprendimui skatinti įsigyti Darbo jūroje meistriškumo sertifikatą;

58.

rekomenduoja taikyti jūrinį išsilavinimą gerinančias priemones, kad profesinis mokymas būtų pripažintas tarptautiniu mastu ir būtų sudarytos galimybės kelti kvalifikaciją, tokiu būdu užtikrinant reikiamą tinkamos kvalifikacijos darbuotojų skaičių.

59.

įsitikinęs, kad pakrantės regionai pirmieji nukentės nuo klimato kaitos, todėl rekomenduoja imtis tokių prioritetinių veiksmų: sumažinti teršimą iš laivų, išvystyti atsinaujinančios jūrų energijos rūšis ir plačiau jas naudoti, sustabdyti jūrų biologinės įvairovės nykimą, saugoti pakrantes; taigi palankiai vertina Komisijos sprendimą pradėti bandomąsias priemones, skirtas sumažinti klimato kaitos poveikį pakrantės zonoms ir užtikrinti jų prisitaikymą prie klimato kaitos;

60.

palankiai vertina Komisijos sprendimą pradėti bandomąsias priemones, skirtas sumažinti klimato kaitos poveikį pakrantės zonoms ir užtikrinti jų prisitaikymą prie klimato kaitos;

61.

prašo Komisijos paaiškinti, kaip ji vertina poreikį tokias priemones taikyti kituose nei pakrantės regionuose;

62.

pritaria nuomonei, kad reikia remti tarptautines pastangas mažinti šiltnamio dujų emisiją iš laivų;

63.

prašo iš dalies pakeisti direktyvą dėl energijos mokesčių, kad į ją būtų įrašytos nuostatos dėl valstybių narių įsipareigojimo nenustatyti didesnių mokesčių uostuose stovintiems laivams už suvartotą energiją nei už bunkerinį mazutą, nes direktyvoje numatyta tvarka skatina oro taršą, kuri uostamiesčiuose iš bunkerinį mazutą naudojančių laivų siekia 80 proc.;

64.

pritaria Komisijos ir valstybių narių pastangoms sumažinti SO2 ir NOx kiekius bei smulkiųjų dalelių išmetimo iš laivų į ES jūras, pirmiausia uostuose. Kadangi laikui bėgant tokių priemonių nepakaks, Regionų komitetas ragina toliau mažinti išlakas ir prašo Komisijos ir valstybių narių ne vėliau kaip iki 2030 m. sumažinti iš laivų išmetamas išlakas iki automobiliams nustatyto lygio;

65.

ragina iš laivų išmetamas išlakas įtraukti į ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą;

66.

palankiai vertina Komisijos sprendimą, tinkamai atsižvelgiant į tarptautiniame lygmenyje vykdomą darbą, teikti pasiūlymus dėl veiksmingo ir saugaus susidėvėjusių laivų išmontavimo tausojant aplinką;

67.

džiaugiasi, kad Komisija imsis ryžtingų priemonių siekiant sustabdyti nepageidaujamos priegaudos metimą į jūrą ir nutraukti žalingą žvejybos praktiką, tokią kaip žvejyba dugniniais tralais pažeidžiamose buveinėse atviroje jūroje; Ypač svarbu apsvarstyti šalių bendrus veiksmus pergaudymo atvejais;

68.

pritaria ryžtingiems veiksmams, kad būtų nutraukta neteisėta, nedeklaruojama ir nereguliuojama žvejyba regionuose, kur faktais ir moksliniais tyrimais nustatyta, kad reikia imtis tokių veiksmų;

69.

pripažįsta būtinybę propaguoti ir skatinti selektyvesnę ir labiau ekologišką mažo masto žvejybą, kuri yra sena Europos jūrų tradicija;

70.

prašo Komisijos pateikti nuomonę, kaip būtų galima veiksmingiau nei iki šiol įgyvendinti integruotą politiką abiejose minėtose srityse;

71.

išreiškia savo paramą, kad būtų skatinama Europoje vystyti aplinkos požiūriu saugią akvakultūros pramonę;

72.

palankiai vertina Komisijos ketinimą 2008 m. pateikti išsamią Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją;

73.

prašo Komisiją apsvarstyti Europos vandenynų mokslinių tyrimų institutų tinklo koncepciją naujoje jūrų mokslinių tyrimų strategijoje;

74.

kartu, mano, jog pagal 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą būtina skelbti bendrus keletą sektorių apimančius viešųjų pirkimų konkursus ir taip skatinti taikyti integruotąjį metodą ir gerinti informuotumą įvairiais jūrų klausimų aspektais, pvz., klimato kaitos, kylančio jūrų lygio ir besikeičiančių oro sąlygų poveikio naudojimuisi uostais ir laivyba apskritai;

75.

palankiai vertina paramą moksliniams tyrimams, skirtiems numatyti ir sušvelninti klimato kaitos poveikį jūrinei veiklai, jūrinei aplinkai, pakrantės zonoms bei saloms ir padėti prie šių pokyčių prisitaikyti, todėl prašo Komisijos parengti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio pakrantės regionuose strategiją, kuri būtų pagrįsta patikimu prisitaikymo prie klimato kaitos pakrantės regionuose didėjančių sąnaudų įvertinimu ir kuri padėtų išvengti neigiamų klimato kaitos pasekmių pakrančių ekonominiam augimui;

76.

vertina sprendimą remti partnerystę Europos jūrų mokslo srityje, kad vyktų darnus mokslo bendruomenės, pramonės atstovų ir politiką formuojančių asmenų dialogas;

77.

klausia, ar Komisija remia šią partnerystę ir kokia apimtimi, kokia tai bus parama, kokia jos sąsaja su Komisijos inicijuota konsultacijų struktūra ir kuo ji nuo pastarosios skirsis;

78.

pabrėžia regioninių duomenų ir jų vertinimo atsižvelgiant į tarpregioninį aspektą svarbą;

79.

mano, jog būtina palyginti statistinius duomenis, kad taip būtų galima skatinti tam tikrų sektorių konkurencingumą ir reformas (tai nurodyta Komiteto nuomonėje CdR 258/2006, deja, mėlynojoje knygoje tokios nuorodos nėra);

80.

prašo pateikti daugiau informacijos, koks galėtų būti regionų poveikis bandomiesiems projektams, ragina rengti mokslinius ir vystomuosius projektus bei projektus, grindžiamus gerąja praktika; dar kartą ragina sukurti europinę jūrų platformą (įtraukiant į ją vietos ir regionų valdžios institucijas) kaip priemonę sutelkti specialiąsias žinias ir pasikeisti geriausia praktika;

81.

siūlo kuo greičiau sudaryti geriausios praktikos pavyzdžių nebaigtinį sąrašą, galbūt remiantis jau parengtais Europos regionų jūrų srities geriausios praktikos pavyzdžių sąrašais, pirmiausia dėl bendrųjų jūrų politikos tikslų nustatymo, gero valdymo, įvairių sektorių politikos ir jos integravimo, regioninių jūrų veiksmų planų;

82.

mano, jog svarbu skatinti tvarų pakrantės ir jūrų turizmą, kuris yra būsimos turizmo iniciatyvos dalis;

83.

prašo paaiškinti, kaip, Komisijos nuomone, vietos ir regionų valdžios institucijos bei pakrantės regionai gali padėti užtikrinti aukščiausią gyvenimo kokybę pakrantės regionuose ir kokia galima sinergija, pvz., su kitų sričių ES politika;

84.

remia nuostatą, kad Komisija kuo skubiau parengtų visų regioninės politikos projektų, kuriuos finansuoja ES ir kurie priklauso jūrų politikos sričiai, duomenų bazę, kaip pagrindą geriausios praktikos pavyzdžiams skleisti; tokia duomenų bazė turėtų suteikti skaidrumo Bendrijos jūrinių projektų ir pakrančių regionų finansavimui;

85.

remia pasiūlymą parengti Bendrijos stichinių nelaimių prevencijos strategiją, kurioje visų pirma bus pabrėžiama rizika, tenkanti pakrančių regionams, ir kurioje, be kitų dalykų, bus nurodyti prieglobsčio uostai, į kuriuos galės įplaukti nelaimės ištikti naftos tanklaiviai ir laivai, vežantys kitus pavojingus krovinius. Laivybos saugos priemonėse turi būti atsižvelgta ir į ypatingus jūros navigacijos žiemos sąlygomis aspektus;

86.

mano, kad Komisijos sprendimas skatinti atokiausius regionus ir salas vystyti savo potencialą, yra labai svarbus. Specifines problemas, su kuriomis susiduria pakrantės regionai ir salos, reikia spręsti kartu pasitelkiant jūrų politiką ir kitų ES lygmens politikos sričių veiksmus;

87.

palankiai vertina Komisijos sprendimą skatinti bendradarbiavimą pagal ES plėtros politiką ir Europos kaimynystės politiką bei Šiaurės dimensijos programą;

88.

džiaugiasi sprendimu pasitelkiant struktūruotą dialogą su svarbiausiais partneriais parengti strategiją dėl ES jūros politikos taikymo už jos ribų;

89.

prašo paaiškinti, kaip būtų galima geriausiai panaudoti išorės santykiuose regionų poreikius atitinkančią pažangiąją patirtį (pavyzdžiui, Helsinkio komisija (HELCOM) dėl Baltijos jūros apsaugos);

90.

pritaria Europos Komisijos nuomonei, jog svarbu pradėti rengti Europos jūrų atlasą;

91.

remia pasiūlymą nuo 2008 m. kasmet švęsti Europos jūrų dieną ir nuo pat pradžių į jos renginius įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, suinteresuotus subjektus ir pasinaudoti jų patirtimi;

92.

ragina pasitelkus švietimo sistemą, žiniasklaidą, internetą ir kitas informavimo priemones aktyviau informuoti visuomenę visais su jūra susijusiais klausimais ir šią veiklą remti;

93.

mano, kad nacionaliniai jūrų parkai galėtų padėti gilinti visuomenės žinias apie jautrias jūrų zonas ir jas saugoti;

94.

rekomenduoja parengti jūrinės Europos propagavimui skirtą priemonių paketą, pirmiausia atsižvelgiant į mūsų jūrų paveldą;