Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52008AP0349

    Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas. XI priedas ***I 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatančio XI priedo turinį (COM(2006)0007 – C6-0029/2006 – 2006/0008(COD))
    P6_TC1-COD(2006)0008 Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantį jo priedų turinį
    PRIEDAS

    OL C 294E, 2009 12 3, p. 226–258 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    3.12.2009   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    CE 294/226


    2008 m. liepos 9 d., trečiadienis
    Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas. XI priedas ***I

    P6_TA(2008)0349

    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatančio XI priedo turinį (COM(2006)0007 – C6-0029/2006 – 2006/0008(COD))

    2009/C 294 E/50

    (Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0007),

    atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0376),

    atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 42 bei 308 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0029/2006),

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 51 straipsnius,

    atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A6-0229/2008),

    1.

    pritaria Komisijos pasiūlymui COM(2006)0007 su pakeitimais;

    2.

    mano, kad procedūra 2007/0129(COD) pasibaigė, nes Komisijos pasiūlymo COM(2007)0376 turinys buvo įtrauktas į procedūrą 2006/0008(COD);

    3.

    ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

    4.

    paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


    2008 m. liepos 9 d., trečiadienis
    P6_TC1-COD(2006)0008

    Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. liepos 9 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. …/2008, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatantį jo priedų turinį

    (Tekstas svarbus EEE ir Šveicarijai)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 308 straipsnius,

    atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

    laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

    kadangi:

    (1)

    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų  (4) koordinavimo numatyta, kad to reglamento II, X ir XI priedų turinys turi būti nustatytas iki dienos, kai jis bus pradėtas taikyti.

    (2)

    Reglamento (EB) Nr. 883/2004 I, III, IV, VI, VII, VIII ir IX priedai turėtų būti pritaikyti siekiant atsižvelgti į valstybių narių, kurios į Europos Sąjungą įstojo po to reglamento priėmimo, reikalavimus ir į vėliausius pokyčius kitose valstybėse narėse.

    (3)

    ▐ Reglamento (EB) Nr. 883/2004 56 straipsnio 1 dalyje ir 83 straipsnyje numatyta, kad specialios valstybių narių teisės aktų taikymo nuostatos turi būti išdėstytos to reglamento XI priede. XI priedas yra skirtas atsižvelgti į valstybių narių įvairių socialinės apsaugos sistemų ypatumus siekiant palengvinti koordinavimą reglamentuojančių taisyklių taikymą.

    (4)

    Kelios valstybės narės paprašė, kad į XI priedą būtų įtrauktos su jų socialinės apsaugos teisės aktų taikymu susijusios nuostatos, ir Komisijai pateikė savo teisės aktų ir sistemų teisinius bei praktinius paaiškinimus.

    (5)

    Atsižvelgiant į būtinybę racionalizuoti ir supaprastinti naująjį reglamentą, reikalingas bendras metodas, skirtas užtikrinti, kad skirtingoms valstybėms narėms skirtiems įrašams, kurie yra panašūs arba kuriais siekiama to paties tikslo, būtų taikomos panašios sąlygos.

    (6)

    Kadangi Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 siekiama koordinuoti socialinės apsaugos teisės aktus, už kuriuos atsakingos tik valstybės narės, įrašai, kurie neatitinka jo paskirties arba tikslų, ir įrašai, kuriais siekiama tik paaiškinti nacionalinės teisės aktus, neturėtų būti įtraukti į reglamentą.

    (7)

    Kai kurių valstybių narių prašymai buvo susiję su kelioms valstybėms narėms bendrais klausimais ║. Tikslinga tuos klausimus spręsti ne į XI priedą įtraukiant kelioms valstybėms narėms panašias nuostatas, bet bendresniu lygiu, t. y. pateikiant paaiškinimą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 tekste arba kituose jo prieduose, kurie turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti, arba nuostatas to reglamento 89 straipsnyje nurodytame įgyvendinimo reglamente.

    (8)

    Be to, siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai būtų nuoseklūs ir derėtų tarpusavyje, tikslinga tam tikrus specifinius klausimus spręsti ne XI priede, bet tuose kituose prieduose, atsižvelgiant į jų paskirtį ir turinį.

    (9)

    Kad Reglamentu (EB) Nr. 883/2004 būtų lengviau naudotis piliečiams, kai jie kreipiasi į valstybių narių institucijas prašydami informacijos arba pateikia pretenzijas, nuorodos į atitinkamų valstybių narių teisės aktus turėtų būti pateiktos ║ originalo kalba visais atvejais, kai būtina, siekiant išvengti galimo neteisingo supratimo.

    (10)

    Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 883/2004.

    (11)

    Reglamente (EB) Nr. 883/2004 numatyta, kad jis turi būti taikomas nuo įgyvendinimo reglamento įsigaliojimo dienos. Todėl nuo tos pačios dienos turėtų būti taikomas ir šis reglamentas.

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 iš dalies keičiamas taip:

    1.

    Po 5 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

    (5a)

    Kai kuriuos valstybių narių įrašus Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 VI priede dabar apima tam tikros bendros Reglamento (EB) Nr. 883/2004 nuostatos. Pavyzdžiui, Reglamento (EB) Nr. 883/2004 5 straipsnyje pavadinimu „Vienodas požiūris į išmokas, pajamas, faktus ir įvykius“ numatyta, kad jeigu pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus laikoma, kad teisinės pasekmės atsirado dėl tam tikrų faktų arba įvykių, tokios teisinės pasekmės turi būti prilygintos kitoje valstybėje narėje esantiems tokiems pat faktams arba įvykstantiems tokiems pat įvykiams. Atitinkamai kai kurie Reglamente (EEB) 1408/71 buvę įrašai tapo nebereikalingais.“

    2.

    Po 8 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

    (8a)

    Buvusių pasienio darbuotojų šeimos nariai turėtų galėti tęsti gydymą šalyje, kurioje anksčiau dirbo apdraustasis, net ir jam išėjus į pensiją.

    3.

    Po 17 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

    (17a)

    Kai pagal šio reglamento II antraštinę dalį teisės aktas turi būti taikomas asmeniui, prisijungimo teisės ir teisės į išmoką sąlygos turėtų būti nustatomos kompetentingos valstybės narės teisės aktais laikantis Bendrijos teisės nuostatų.

    4.

    Po 18 konstatuojamosios dalies įterpiama ši konstatuojamoji dalis:

    (18a)

    Taikytinų teisės aktų vieningumo principas yra labai svarbus ir turėtų būti stiprinamas. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad vien tik tai, jog pagal šį reglamentą suteikiama išmoka, kuri apima draudimo įmokų mokėjimą ar išmokos gavėjo apsaugą, pati savaime neturi tokio poveikio, kad valstybės narės, kurios institucija suteikė šią išmoką, teisės aktai taptų šiam asmeniui taikomais teisės aktais  (5).

    5.

    1 straipsnyje po v punkto įterpiamas šis punktas:

    va)

    va) „išmokos natūra“ – išmokos natūra, numatytos valstybės narės teisės aktuose, skirtos sveikatos priežiūrai ir papildomoms sveikatos priežiūros priemonėms bei paslaugoms suteikti, užtikrinti jų prieinamumą, tiesiogiai už jas sumokėti ar kompensuoti jų išlaidas, įskaitant ilgalaikės priežiūros išmokas natūra…

    6.

    3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

    5.     Šis Reglamentas netaikomas:

    a)

    socialinei paramai ir medicininei pagalbai; ar

    b)

    paramai, kai valstybė narė prisiima atsakomybę už asmenims padarytą žalą ir suteikia kompensacijas kaip karo ar karinių veiksmų, ar jų pasekmių aukoms; nusikaltimų, nužudymo ar teroro aktų aukoms; nukentėjusiems dėl savo pareigas vykdančių valstybės agentų padarytos žalos; arba aukoms, kurios pateko į nepalankią padėtį dėl politinių ar religinių priežasčių ar dėl savo kilmės.

    7.

    14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

    „4.   Jeigu, remiantis valstybės narės įstatymais, savanorišku arba neprivalomu nuolatiniu draudimu gali būti draudžiami tik toje valstybėje narėje gyvenantys asmenys arba tik tie asmenys, kurie anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, 5 straipsnio b punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems anksčiau galiojo tos valstybės narės teisės aktai jiems dirbant pagal darbo sutartį arba savarankiškai.

    5.   Jeigu, remiantis valstybės narės teisės aktais, savanorišku arba neprivalomu nuolatiniu draudimu gali būti draudžiami tik tie asmenys, kurie įgijo draudimo laikotarpių, tokiu draudimu draudžiami tik tie asmenys, kurie anksčiau įgijo draudimo laikotarpių toje valstybėje narėje pagal tą pačią sistemą.“

    8.

    18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

    2.     Pasienio darbuotojo šeimos nariai turi teisę į išmokas natūra, kol yra kompetentingoje valstybėje narėje. Tačiau tol, kol galioja III priedas, ir jei kompetentinga valstybė narė yra nurodyta III priede, pasienio darbuotojo šeimos nariai, gyvenantys toje pačioje valstybėje narėje, kurioje gyvena pasienio darbuotojas, kompetentingoje valstybėje narėje turi teisę į išmokas natūra tik 19 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis.

    9.

    28 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    1.     Dėl senatvės ar invalidumo išėjusiam į pensiją pasienio darbuotojui ligos atveju mokamos išmokos natūra toje valstybėje narėje, kurioje jis paskiausiai dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai, tiek, kiek tai susiję su tolesniu toje valstybėje narėje pradėtu gydymu. Sąvoka „tolesnis gydymas“ reiškia tolesnius ligos tyrimus, diagnozavimą ir gydymą visą jos laiką.

    Pirmoji pastraipa mutatis mutandis taikoma išėjusio į pensiją pasienio darbuotojo šeimos nariams.

    10.

    51 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

    3.     Jeigu pagal valstybės narės teisės aktus ar konkrečią sistemą teisės į išmokas įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo to, ar atitinkamas asmuo buvo apdraustas draudiminio įvykio metu, laikoma, kad ši sąlyga buvo patenkinta, jeigu asmuo buvo anksčiau apdraustas atitinkamai pagal šios valstybės narės teisės aktus ar konkrečią sistemą ir draudiminio įvykio metu yra apdraustas pagal kitos valstybės narės teisės aktus nuo to paties draudiminio įvykio arba jei taip nėra apsidraudęs – pagal kitos valstybės narės teisės aktus jam priklauso išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Tačiau pastaroji sąlyga laikoma įvykdyta 57 straipsnyje nurodytais atvejais.

    11.

    52 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

    „4.   4 Jeigu pagal 1 dalies a punkto nuostatas vienoje valstybėje narėje apskaičiuota nepriklausoma išmoka visada yra lygi pagal 1 dalies b punktą apskaičiuotai proporcingajai išmokai arba yra už ją didesnė, kompetentinga įstaiga atsisako apskaičiuoti proporcingosios išmokos dydį, jeigu :

    a)

    tokia padėtis yra nurodyta VIII priedo 1 dalyje;

    b)

    šiuo konkrečiu atveju netaikomi teisės aktai, kuriuose nustatytos sutapimo vengimo, kaip nurodyta 54 ir 55 straipsniuose, taisyklės, išskyrus atvejus, kai yra įvykdytos 55 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos; ir

    c)

    šio konkretaus atvejo sąlygomis netaikomas 57 straipsnis dėl laikotarpių, kurie buvo įgyti pagal kitos valstybės narės teisės aktus .“

    12.

    52 straipsnis papildomas šia dalimi :

    4a.     Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimas netaikomas sistemoms, pagal kurias teikiamos išmokos, kurias apskaičiuojant neatsižvelgiama į laikotarpius, jeigu tokios sistemos yra išvardytos VIII priedo 2 dalyje. Tokiais atvejais susijęs asmuo turi teisę į išmoką, apskaičiuotą pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus.

    13.

    56 straipsnio 1 dalies c punkte prieš žodžius „pagal XI priede atitinkamai valstybei narei nustatytas procedūras“ įrašomi žodžiai „jei reikia“.

    14.

    56 straipsnyje po 1 dalies įterpiama ši dalis :

    1a.     Tuo atveju, kai 1 dalies c punktas netaikomas, nes pagal valstybės narės teisės aktus išmoka apskaičiuojama remiantis kitais nei draudimo arba gyvenimo laikotarpiai kriterijais, kurie nėra susiję su laiku, kompetentinga įstaiga kiekvieno draudimo arba gyvenimo laikotarpio, kuris įgytas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, atžvilgiu įskaito sukaupto kapitalo dydį, kapitalą, kuris laikomas sukauptu, ar bet kurį kitą apskaičiavimo pagal jos įgyvendinamus teisės aktus kriterijų, padalintą iš atitinkamos pensijų sistemos laikotarpių atitinkamų vienetų.

    15.

    57 straipsnis papildomas šia dalimi :

    3a.     Šis straipsnis netaikomas VIII priedo 2 dalyje išvardytoms sistemoms.

    16.

    62 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

    3.     Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių nuostatų, tiek, kiek tai susiję su bedarbiais, kuriems taikomos 65 straipsnio 5 dalies a punkto nuostatos, gyvenamosios vietos įstaiga įskaito darbo užmokestį arba profesinės veiklos pajamas, kuriuos atitinkamas asmuo gavo toje valstybėje narėje, kurios teisės aktai jam buvo taikomi dirbant paskutinį darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą, remdamasi įgyvendinimo reglamentu.

    17.

    Po 68 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

    68a straipsnis

    Išmokų mokėjimas

    Tuo atveju, kai išmokomis šeimai nesinaudoja asmuo, kuriam jos turėtų būti teikiamos šeimos nariams išlaikyti, kompetentinga įstaiga savo teisinius įsipareigojimus vykdo mokėdama minėtas išmokas fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, valstybės narės, kurioje gyvena, įstaigos agentūros arba valstybės narės, kurioje gyvena, kompetentingos valdžios institucijos šiuo tikslu paskirtos įstaigos arba paskirto organo prašymu ir jai (jam) tarpininkaujant.

    18.

    87 straipsnyje po 10 dalies įterpiama ši dalis:

    10a.     III priedas panaikinamas praėjus 5 metams nuo šio reglamento taikymo pradžios.

    19.

    Priedai iš dalies keičiami atsižvelgiant į šio reglamento priedą.

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo įgyvendinimo reglamento, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 883/2004 89 straipsnyje, įsigaliojimo dienos.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta ║, ║

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    Tarybos vardu

    Pirmininkas


    (1)  OL C 161, 2007 7 13, p. 61 .

    (2)  OL C ….

    (3)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento pozicija.

    (4)   OL L 166, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta versija OL L 200, 2004 6 7, p. 1.

    (5)   Sujungtos bylos C-502/01 ir C-31/02, Gaumain-Cerri ir Barth, Rink. 2004, p. I-6483.

    2008 m. liepos 9 d., trečiadienis
    PRIEDAS

    Reglamento (EB) Nr. 883/2004 priedai iš dalies keičiami taip:

    1.

    I priedo I dalis iš dalies keičiama taip:

    a)

    po antraštinės dalies „A. BELGIJA“ įterpiamas šis įrašas:

    Aa.     BULGARIJA

    Pagal Šeimos kodekso 92 straipsnį valstybės mokamos išlaikymo išmokos

    b)

    po antraštinės dalies „C. VOKIETIJA“ įterpiami šie įrašai:

    Ca.     ESTIJA

    Išlaikymo pašalpos pagal 2007 m. vasario 21 d. Išlaikymo pašalpos įstatymą

    Cb.     ISPANIJA

    Išankstinės išlaikymo išmokos pagal 2007 m. gruodžio 7 d. Karališkąjį įsakymą 1618/2007

    c)

    po antraštinės dalies „D. PRANCŪZIJA“ įterpiami šie įrašai:

    Da.     LIETUVA

    Vaikų išlaikymo fondo išmokos pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą

    Db.     LIUKSEMBURGAS

    Išankstinės išlaikymo išmokos ir jų atgavimas kaip apibrėžta 1980 m. liepos 26 d. akte

    d)

    po antraštinės dalies „E. AUSTRIJA“ įterpiamas šis įrašas:

    Ea.     LENKIJA

    Alimentų fondo išmokos pagal Paramos asmenims, kuriems turi būti mokami alimentai, aktą

    e)

    po antraštinės dalies „F. PORTUGALIJA“ įterpiami šie įrašai:

    Fa.     SLOVĖNIJA

    Išlaikymo pakeitimas pagal 2006 m. liepos 25 d. Slovėnijos Respublikos valstybinio garantijos ir išlaikymo fondo aktą

    Fb.     SLOVAKIJA

    Pakaitinė alimentų išmoka (pakaitinė išlaikymo išmoka) pagal Aktą Nr. 452/2004 dėl pakaitinių alimentų išmokų su pakeitimais, padarytais vėlesniais teisės aktais.

    2.

    I priedo II dalis iš dalies keičiama taip:

    a)

    po antraštinės dalies „A. BELGIJA“ įterpiami šie įrašai:

    Aa.     BULGARIJA

    Vienkartinė motinystės pašalpa pagal Šeimos pašalpų vaikams įstatymą

    Ab.     ČEKIJOS RESPUBLIKA

    Vaiko gimimo pašalpa

    Ac.     ESTIJA

    Vaiko gimimo pašalpa

    Įvaikinimo pašalpa

    b)

    įrašas „B. ISPANIJA“ pakeičiamas taip:

    B.     ISPANIJA

    Vienkartinės vaiko gimimo ir įvaikinimo pašalpos

    c)

    po antraštinės dalies „C. PRANCŪZIJA“pridedami šie žodžiai:

    , išskyrus atvejus, kai jos mokamos asmeniui, kuriam toliau taikomi Prancūzijos teisės aktai pagal 12 straipsnį arba 16 straipsnį;

    d)

    po antraštinės dalies „C. PRANCŪZIJA“ įterpiami šie įrašai:

    Ca.     LATVIJA

    Vaiko gimimo pašalpa

    Įvaikinimo pašalpa

    Cb.     LIETUVA

    Vienkartinė išmoka vaikui

    e)

    po antraštinės dalies „D. LIUKSEMBURGAS“ įterpiami šie įrašai:

    Da.     VENGRIJA

    Motinystės išmoka

    Db.     LENKIJA

    Vienkartinė išmoka gimus vaikui pagal Išmokų šeimai aktą

    Dc.     RUMUNIJA

    Vaiko gimimo pašalpa

    Naujagimių kraiteliai

    Dd.     SLOVĖNIJA

    Vaiko gimimo pašalpa

    De.     SLOVAKIJA

    Vaiko gimimo pašalpa

    Priedas prie vaiko gimimo pašalpos

    3.

    II priedas pakeičiamas taip:

    „II PRIEDAS

    KONVENCIJŲ NUOSTATOS, GALIOJANČIOS TOLIAU IR TAM TIKRAIS ATVEJAIS NEGALIOJANČIOS ASMENIMS, KURIEMS TAIKOMOS ŠIOS NUOSTATOS

    [8 straipsnio 1 dalis]

    Bendros pastabos

    Dvišalių konvencijų nuostatos, kurioms netaikomas šis reglamentas ar kurios lieka galioti tarp valstybių narių, nėra išvardytos šiame priede. Šios nuostatos apima įsipareigojimus tarp valstybių narių, kylančius iš konvencijų, pagal kurias, pvz., galioja nuostatos, kurias taikant sumuojami trečiojoje šalyje įgyti draudimo laikotarpiai.

    Toliau galiojančios socialinės apsaugos konvencijų nuostatos

    a)     BELGIJA ir VOKIETIJA

    1957 m. gruodžio 7 d. Bendrosios konvencijos tos pačios datos Baigiamojo protokolo 3 ir 4 straipsniai, kaip nurodyta 1960 m. lapkričio 10 d. Papildomame protokole (dėl draudimo laikotarpių, įgytų kai kuriuose pasienio regionuose prieš Antrąjį pasaulinį karą, per jį ir po jo, skaičiavimo).

    b)     BELGIJA ir LIUKSEMBURGAS

    1994 m. kovo 24 d. Konvencija dėl pasienio darbuotojų socialinės apsaugos (susijusi su papildoma fiksuoto dydžio kompensavimo išmoka).

    c)     BULGARIJA ir VOKIETIJA

    1997 m. gruodžio 17 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 28 straipsnio 1 dalies b punktas (Bulgarijos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijų dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas).

    d)     BULGARIJA ir AUSTRIJA

    2005 m. balandžio 14 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 38 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ši Konvencija.

    e)     BULGARIJA ir SLOVĖNIJA

    1957 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 2 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1957 m. gruodžio 31 d., skaičiavimas).

    f)     ČEKIJOS REPUBLIKA ir VOKIETIJA

    2001 m. liepos 27 d. Susitarimo dėl socialinės apsaugos 39 straipsnio 1 dalies b ir c punktai (buvusios Čekoslovakijos Respublikos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas; draudimo laikotarpių, kuriuos vienoje iš susitariančiųjų šalių įgijo asmenys, kurie 2002 m. rugsėjo 1 d. jau gavo pensiją už šiuos laikotarpius iš kitos susitariančiosios šalies, gyvendami tos kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, skaičiavimas.

    g)     ČEKIJOS REPUBLIKA ir KIPRAS

    1999 m. sausio 19 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 4 dalis (kompetencijos dėl stažo, įgyto pagal atitinkamą 1976 m. konvenciją, skaičiavimo nustatymas); ši nuostata taikoma tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

    h)     ČEKIJOS REPUBLIKA ir LIUKSEMBURGAS

    2000 m. lapkričio 17 d. Konvencijos 52 straipsnio 8 dalis (pensijos draudimo laikotarpių politiniams pabėgėliams skaičiavimas).

    i)     ČEKIJOS REPUBLIKA ir AUSTRIJA

    1999 m. liepos 20 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 32 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ši konvencija.

    j)     ČEKIJA ir SLOVAKIJA

    1992 m. spalio 29 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 12, 20 ir 33 straipsniai (12 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl pašalpų netekus maitintojo; 20 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl draudimo laikotarpių, įgytų iki Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos atsiskyrimo dienos, skaičiavimo; 33 straipsnyje nustatyta kompetencija dėl pensijų, paskirtų iki Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos atsiskyrimo dienos, mokėjimo).

    k)     DANIJA ir SUOMIJA

    2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis (papildomų kelionės išlaidų apmokėjimas ligos būnant kitoje Šiaurės šalyje atveju, kuomet būtinai patiriama didelių kelionės į šalį, kurioje gyvenama, išlaidų) .

    l)     DANIJA ir ŠVEDIJA

    2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis (papildomų kelionės išlaidų apmokėjimas ligos būnant kitoje Šiaurės šalyje atveju, kuomet būtinai patiriama didelių kelionės į šalį, kurioje gyvenama, išlaidų).

    m)     VOKIETIJA ir ISPANIJA

    1973 m. gruodžio 4 d. Socialinės apsaugos konvencijos 45 straipsnio 2 dalis (diplomatinių ir konsulinių įstaigų atstovavimas).

    n)     VOKIETIJA ir PRANCŪZIJA

    i)

    1950 m. liepos 10 d. Bendrosios konvencijos tos pačios dienos Papildomas susitarimas Nr. 4, kaip išdėstyta 1955 m. birželio 18 d. Papildomame susitarime Nr. 2 (draudimo laikotarpių, įgytų nuo 1940 m. liepos 1 d. iki 1950 m. birželio 30 d., skaičiavimas);

    ii)

    to papildomo susitarimo Nr. 2 I antraštinė dalis (iki 1945 m. gegužės 8 d. įgytų draudimo laikotarpių skaičiavimas);

    iii)

    tos 1950 m. liepos 10 d. Bendrosios konvencijos Bendrojo protokolo 6, 7 ir 8 punktai (administraciniai susitarimai);

    iv)

    1963 m. gruodžio 20 d. Susitarimo II, III ir IV antraštinės dalys (socialinė apsauga Sare).

    o)     VOKIETIJA ir LIUKSEMBURGAS

    1959 m. liepos 11 d. Konvencijos 4–7 straipsniai (draudimo laikotarpių, įgytų nuo 1940 m. rugsėjo mėn. iki 1946 m. birželio mėn., skaičiavimas).

    p)     VOKIETIJA ir VENGRIJA

    1998 m. gegužės 2 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 40 straipsnio 1 dalies b punktas (buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vengrijos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas).

    q)     VOKIETIJA ir NYDERLANDAI

    1951 m. kovo 29 d. Konvencijos 1956 m. gruodžio 21 d. Papildomo susitarimo Nr. 4 2 ir 3 straipsniai (teisių, kurias nuo 1940 m. gegužės 13 d. iki 1945 m. rugsėjo 1 d. pagal Vokietijos socialinio draudimo sistemą įgijo Nyderlandų darbuotojai, nustatymas).

    r)     VOKIETIJA ir AUSTRIJA

    i)

    1978 m. liepos 19 d. Konvencijos dėl nedarbo draudimo 1 straipsnio 5 dalis ir 8 straipsnis bei tos konvencijos Baigiamojo protokolo 10 straipsnis (nedarbo išmokos, kurias pasienio darbuotojams moka valstybė, kurioje buvo ankstesnė jų darbo vieta) toliau bus taikomi asmenims, kurie buvo pasienio darbuotojai 2005 m. sausio 1 d. arba anksčiau ir tapo bedarbiais iki 2011 m. sausio 1 d.;

    ii)

    1995 m. spalio 4 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 14 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktai, kuriais reglamentuojamas abiejų šalių kompetencijos, susijusios su ankstesniais draudimo atvejais ir įgytais draudimo laikotarpiais, pasidalijimas (abiejų šalių kompetencijų, susijusių su buvusiais draudimo atvejais ir įgytais draudimo laikotarpiais, nustatymas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ši Konvencija.

    s)     VOKIETIJA ir LENKIJA

    i)

    1975 m. spalio 9 d. Konvencija dėl senatvės ir nelaimingų atsitikimų darbe nuostatų pagal sąlygas ir taikymo sritį, nustatytas 1990 m. gruodžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse (asmenų, kurie apsigyveno Vokietijos arba Lenkijos teritorijoje iki 1991 m. sausio 1 d. ir ten tebegyvena, teisinio statuso išlaikymas pagal 1975 m. Konvenciją);

    ii)

    1990 m. gruodžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 27 straipsnio 5 dalis ir 28 straipsnio 2 dalis (teisės į pensiją, kuri mokama remiantis 1957 m. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Lenkijos sudaryta konvencija, išlaikymas; draudimo laikotarpių, Lenkijos darbuotojų įgytų pagal 1988 m. buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Lenkijos sudarytą konvenciją, skaičiavimas).

    t)     VOKIETIJA ir RUMUNIJA

    2005 m. balandžio 8 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 28 straipsnio 1 dalies b punktas (buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Rumunijos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas).

    u)     VOKIETIJA ir SLOVĖNIJA

    1997 m. rugsėjo 24 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 42 straipsnis (teisių, įgytų iki 1956 m. sausio 1 d. pagal kitos konvencijos šalies socialinės apsaugos sistemą, sureguliavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

    v)     VOKIETIJA ir SLOVAKIJA

    2002 m. rugsėjo 12 d. Susitarimo 29 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos (buvusios Čekoslovakijos Respublikos ir buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos konvencijos dėl asmenų, kurie jau gavo pensiją iki 1996 m., nuostatų išlaikymas; draudimo laikotarpių, kuriuos vienoje iš susitariančiųjų šalių įgijo asmenys, kurie 2003 m. gruodžio 1 d. jau gavo pensiją už šiuos laikotarpius iš kitos susitariančiosios šalies, gyvendami tos kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, skaičiavimas).

    w)     VOKIETIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    i)

    1960 m. balandžio 20 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnio 5 ir 6 dalys (karo pajėgose tarnaujantiems civiliams taikomi teisės aktai);

    ii)

    1960 m. balandžio 20 d. Konvencijos dėl nedarbo draudimo 5 straipsnio 5 ir 6 dalys (karo pajėgose tarnaujantiems civiliams taikomi teisės aktai).

    x)     AIRIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    2004 m. gruodžio 14 d. Susitarimo dėl socialinės apsaugos 19 straipsnio 2 dalis (tam tikrų skirtų invalidumo išmokų perkėlimas ir skaičiavimas).

    y)     ISPANIJA ir PORTUGALIJA

    1969 m. birželio 11 d. Bendrosios konvencijos 22 straipsnis (nedarbo išmokų eksportas). Šis įrašas galios dvejus metus nuo Reglamento (EB) Nr. 883/2004 taikymo pradžios .

    z)     ITALIJA ir SLOVĖNIJA

    i)

    Susitarimas dėl tarpusavio prievolių reglamentavimo socialinio draudimo srityje, atsižvelgiant į Taikos sutarties (sudarytos 1959 m. vasario 5 d. pasikeičiant notomis) XIV priedo 7 dalį (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1954 m. gruodžio 18 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikomas tas susitarimas;

    ii)

    1997 m. liepos 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 45 straipsnio 3 dalis dėl Triesto laisvosios teritorijos buvusiosios B zonos (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. spalio 5 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

    aa)     LIUKSEMBURGAS ir PORTUGALIJA

    1997 m. kovo 10 d. Susitarimas (pagal kurį nustatyta, kad vienos susitariančiosios šalies institucijos turi pripažinti kitos susitariančiosios šalies institucijų sprendimus dėl pareiškėjų pensijai gauti invalidumo būklės).

    ab)     LIUKSEMBURGAS ir SLOVAKIJA

    2002 m. gegužės 23 d. Sutarties dėl socialinės apsaugos 50 straipsnio 5 dalis (pensijos draudimo laikotarpių politiniams pabėgėliams skaičiavimas).

    ac)     VENGRIJA ir AUSTRIJA

    1999 m. kovo 31 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 36 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija.

    ad)     VENGRIJA ir SLOVĖNIJA

    1957 m. spalio 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 31 straipsnis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. gegužės 29 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija .

    ae)     VENGRIJA ir SLOVAKIJA

    1959 m. sausio 30 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 34 straipsnio 1 dalis. (Konvencijos 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki Konvencijos pasirašymo dienos įgyti draudimo laikotarpiai yra tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje gyveno laikotarpius įgijęs asmuo, draudimo laikotarpiai); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija .

    af)     AUSTRIJA ir LENKIJA

    1998 m. rugsėjo 7 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 33 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija .

    ag)     AUSTRIJA ir RUMUNIJA

    2005 m. spalio 28 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 37 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija .

    ah)     AUSTRIJA ir SLOVĖNIJA

    1997 m. kovo 10 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 37 straipsnis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1956 m. sausio 1 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija .

    ai)     AUSTRIJA ir SLOVAKIJA

    2001 m. gruodžio 21 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos 34 straipsnio 3 dalis (draudimo laikotarpių, įgytų iki 1961 m. lapkričio 27 d., skaičiavimas); šis punktas taikomas tik tiems asmenims, kuriems taikoma ta konvencija .

    aj)     PORTUGALIJA ir JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    1978 m. lapkričio 15 d. Protokolo dėl medicininio gydymo 2 straipsnio 1 dalis.

    ak)     SUOMIJA ir ŠVEDIJA

    2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencijos dėl socialinės apsaugos 7 straipsnis, susijęs su papildomų kelionės išlaidų apmokėjimu ligos būnant kitoje Šiaurės šalyje atveju, kuomet būtinai patiriama didelių kelionės į šalį, kurioje gyvenama, išlaidų.

    4 .

    III priedas iš dalies keičiamas taip:

    a)

    po įrašo „DANIJA“ įterpiamas įrašas „ESTIJA“

    b)

    po įrašo „AIRIJA“ įterpiami šie įrašai:

    LIETUVA

    VENGRIJA

    5.

    IV priedas iš dalies keičiamas taip:

    a)

    po įrašo „BELGIJA“ įterpiami šie įrašai:

    BULGARIJA

    ČEKIJOS RESPUBLIKA

    b)

    po įrašo „PRANCŪZIJA“ įterpiamas įrašas „KIPRAS“.

    c)

    po įrašo „LIUKSEMBURGAS“ įterpiamas įrašas

    VENGRIJA

    NYDERLANDAI;

    d)

    Po įrašo „AUSTRIJA“ įterpiami šie įrašai:

    LENKIJA

    SLOVĖNIJA

    6.

    VI priedas iš dalies keičiamas taip:

    a)

    Įterpiami šie įrašai:

    -A.     ČEKIJOS RESPUBLIKA

    Visiškos negalios pensija asmenims, kurie visiškai neįgaliais tapo iki jiems sukako aštuoniolika metų ir kurie nebuvo apdrausti reikiamam laikotarpiui (Pensijų draudimo akto Nr. 155/1995 rink. 42 skirsnis).

    -Aa.     ESTIJA

    i)

    Invalidumo pensijos, kurios buvo skirtos iki 2000 m. balandžio 1 d. pagal Valstybinių pašalpų aktą ir kurios toliau skiriamos pagal Valstybinių pensijų draudimo aktą.

    ii)

    Nacionalinės pensijos, skiriamos dėl invalidumo pagal Valstybinių pensijų draudimo aktą.

    iii)

    Invalidumo pensijos, skiriamos pagal Tarnybos ginkluotosiose pajėgose aktą, Tarnybos policijoje aktą, Prokuratūros aktą, Teisėjų statuso aktą, Riigikogu narių atlyginimų, pensijų ir kitų socialinių garantijų aktą bei Respublikos prezidento oficialių išmokų aktą .“

    b)

    įrašų „A. GRAIKIJA“ ir „B. AIRIJA“ eilės tvarka pakeičiama taip: „A. AIRIJA“ ir „B. GRAIKIJA“;

    c)

    įrašas pavadinimu „A. AIRIJA“ pakeičiamas taip:

    2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto II dalies 17 skyrius

    d)

    po įrašo pavadinimu „B. GRAIKIJA“ įterpiami šie įrašai :

    Ba.     LATVIJA

    Invalidumo pensija (trečios grupės) pagal 1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis.

    e)

    įrašas pavadinimu „C. SUOMIJA“ iš dalies keičiamas taip:

    Nacionalinės pensijos asmenims, kurie gimė su negalia ar tapo neįgaliais jauni (Nacionalinis pensijų aktas, 568/2007);

    Pagal pereinamąsias taisykles nustatytos ir iki 1994 m. sausio 1 d. suteiktos invalidumo pensijos (Aktas dėl nacionalinio pensijų akto įgyvendinimo, 569/2007).

    7.

    VII priedas iš dalies keičiamas taip:

    a)

    lentelėse pavadinimu „BELGIJA“ ir „PRANCŪZIJA“ išbraukiamos Liuksemburgui skirtos eilutės,

    b)

    lentelėje pavadinimu „LIUKSEMBURGAS“ išbraukiama.

    8.

    VIII priedas pakeičiamas taip:

    „VIII PRIEDAS

    ATVEJAI, KAI PROPORCINGOSIOS IŠMOKOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMO ATSISAKOMA AR JIS NETAIKOMAS

    [52 straipsnio 4 ir 5 dalys]

    1 dalis:     Atvejai, kai proporcingosios išmokos dydžio apskaičiavimo atsisakoma pagal 52 straipsnio 4 dalį

    A.     DANIJA

    Visi prašymai dėl pensijų, nurodytų socialinių pensijų įstatyme, išskyrus nurodytas IX priede.

    B.     AIRIJA

    Visi prašymai dėl valstybinių pensijų (pereinamasis laikotarpis), valstybinių (įmokinių) pensijų ir našlių (įmokinių) pensijų.

    C.     KIPRAS

    Visi prašymai dėl senatvės, invalidumo ir našlių pensijų.

    D.     LATVIJA

    a)

    Visi prašymai dėl invalidumo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas);

    b)

    Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas; 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

    E.     LIETUVA

    Visi prašymai dėl valstybinių socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijų, apskaičiuotų remiantis maitintojo netekimo pensijos baziniu dydžiu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas).

    F.     NYDERLANDAI

    Visi prašymai dėl senatvės pensijų pagal bendrojo senatvės draudimo įstatymą .

    G.     AUSTRIJA

    a)

    Visi prašymai dėl išmokų pagal 1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinį įstatymą dėl bendrojo socialinio draudimo, 1978 m. spalio 11 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo, 1978 m. spalio 11 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių ūkininkų socialinio draudimo ir 1978 m. lapkričio 30 d. Federalinį įstatymą dėl savarankiškai dirbančių laisvųjų profesijų atstovų socialinio draudimo;

    b)

    Visi prašymai dėl invalidumo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą;

    c)

    Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą, jei išmokos neturi būti padidinamos dėl papildomų draudimo mėnesių pagal Bendrojo pensijų akto 7 straipsnio 2 dalį;

    d)

    Visi prašymai dėl Landesärztekammern (gydytojų žemės rūmų) invalidumo ir maitintojo netekimo pensijų, pagrįstų pagrindine nuostata (bazinė ir papildoma išmoka arba bazinė pensija);

    e)

    Visi prašymai iš österreichische Tierärtztekammer (Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų) pensijų fondo teikiamai paramai dėl nuolatinio profesinio invalidumo ir paramai netekus maitintojo gauti;

    f)

    Visi prašymai dėl išmokų dėl profesinio invalidumo, našlių ir našlaičių pensijų pagal Rechtsanwaltskammern (advokatų asociacijų) socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

    H.     LENKIJA

    Visi prašymai dėl negalios pensijų, senatvės pensijų pagal nustatytų išmokų sistemą ir maitintojo netekimo pensijų.

    I.     PORTUGALIJA

    Visi prašymai dėl invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo pensijų, išskyrus kai bendri pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisės aktus įgyti draudimo laikotarpiai sudaro 21 ar daugiau kalendorinių metų, nacionaliniai draudimo laikotarpiai sudaro 20 ar mažiau metų, o apskaičiuojama pagal 2002 m. vasario 19 d. dekreto-įstatymo Nr. 35/2002 11 straipsnį.

    J.     SLOVAKIJA

    a)

    Visi prašymai dėl maitintojo netekimo pensijų (našlių pensijų ir našlaičių pensijų), apskaičiuojamų pagal teisės aktus, galiojusius iki 2004 m. sausio 1 d., kurių dydis nustatomas pagal anksčiau mirusiajam mokėtą pensiją,

    b)

    Visi prašymai dėl pensijų, apskaičiuojamų pagal Aktą Nr. 461/2003 dėl socialinio draudimo su pakeitimais.

    K.     ŠVEDIJA

    Visi prašymai dėl senatvės pensijos formos garantijų pensijų (1998:702 aktas) ir papildomos pensijos formos senatvės pensijų (1998:674 aktas).

    L.     JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    Visi prašymai dėl ištarnauto laiko pensijų, našlių ir maitintojo netekimo išmokų, išskyrus tas, kurioms:

    a)

    per mokestinius metus, kurie prasidėjo 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau:

    i)

    atitinkama šalis įgijo draudimo, darbo pagal sutartį ar gyvenimo laikotarpius pagal Jungtinės Karalystės ir kitos valstybės narės teisės aktus; ir

    ii)

    vieneri (ar daugiau) i papunktyje nurodyti mokestiniai metai nebuvo įskaityti kaip metai, nuo kurių pradedama skaičiuoti, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose;

    b)

    draudimo laikotarpiai, įgyti pagal laikotarpiams iki 1948 m. liepos 5 d. Jungtinėje Karalystėje taikomus teisės aktus, taikant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą būtų įskaičiuoti atsižvelgiant į draudimo, darbo pagal darbo sutartį ar gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

    Visi prašymai gauti papildomą pensiją pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 44 skirsnį ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų (Šiaurės Airija) akto 44 skirsnį.

    2 dalis:     Atvejai, kai taikoma 52 straipsnio 5 dalis:

    A.     PRANCŪZIJA

    Pagrindinės arba papildomos sistemos, pagal kurias senatvės išmokos apskaičiuojamos remiantis pensiniais taškais.

    B.     LATVIJA

    Senatvės pensijos (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymas ir 2001 m. liepos 1 d. Valstybės finansuojamų pensijų įstatymas).

    C.     VENGRIJA

    Pensijų išmokos, pagrįstos dalyvavimu privačiuose pensijų fonduose.

    D.     AUSTRIJA

    a)

    Senatvės pensijos, pagrįstos pensijų sąskaita pagal 2004 m. lapkričio 18 d. Bendrąjį pensijų aktą

    b)

    Privalomosios pašalpos pagal 2001 m. gruodžio 28 d. Federalinio įstatymo BGBl I Nr. 154 dėl Pharmazeutische Gehaltskasse für Österreich (Austrijos vaistininkų bendrojo atlyginimų fondo) 41 straipsnį.

    c)

    Landesärtztekammenr (gydytojų žemės rūmų) ištarnauto laiko arba ankstyvos ištarnauto laiko pensijos, pagrįstos pagrindine nuostata (bazinė išmoka ir visos papildomos išmokos arba bazinė pensija) ir visos tos pačios įstaigos pensijų išmokos, pagrįstos papildoma nuostata (papildoma arba individuali pensija).

    d)

    Senatvės parama iš österreichische Tierärtztekammer (Austrijos veterinarijos gydytojų rūmų) pensijų fondo.

    e)

    Išmokos pagal Austrijos advokatų asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A ir B dalis, išskyrus prašymus dėl išmokų dėl negalios, našlių ir našlaičių pensijų pagal tų pačių asociacijų socialinės gerovės įstaigų įstatų A dalį.

    f)

    Išmokos, pagal 1993 m. Austrijos Ziviltechnikerkammergesetz 1993 (Civilinių inžinierių rūmų įstatymą) ir socialinės gerovės įstaigų įstatus mokamos Architektų ir konsultacijas teikiančių inžinierių federalinių rūmų socialinės gerovės įstaigų, išskyrus išmokas dėl profesinio invalidumo ir maitintojo netekimo išmokų, susijusių su minėtomis išmokomis.

    g)

    Išmokos pagal Profesionalių buhalterių ir mokesčių patarėjų federalinių rūmų socialinės gerovės įstaigų įstatus, mokamos pagal Wirtschaftstreuhandberufsgesetz (Profesionalių buhalterių ir mokesčių patarėjų įstatymą).

    E.     LENKIJA

    Senatvės pensijos pagal nustatytų įmokų sistemą.

    F.     SLOVĖNIJA

    Pensijos pagal privalomą papildomą pensijų draudimą.

    G.     SLOVAKIJA

    Privalomas senatvės pensijų kaupimas.

    H.     ŠVEDIJA

    Pagal pajamas nustatoma pensija ir įmokų pensija (1998:674 Aktas).

    I.     JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    Diferencijuotos ištarnauto laiko išmokos, mokamos pagal 1965 m. Nacionalinio draudimo akto 36 ir 37 skirsnius ir 1966 m. Nacionalinio draudimo akto (Šiaurės Airija) 35 ir 36 skirsnius.

    J.     BULGARIJA

    Senatvės pensijos iš papildomo privalomojo pensijų draudimo pagal Socialinio draudimo kodekso II dalies II antraštinę dalį.

    K.     ESTIJA

    Privalomai finansuojama senatvės pensijų sistema.

    9.

    IX priedas iš dalies keičiamas taip:

    a)

    I dalis iš dalies keičiama taip :

    i)

    po įrašo pavadinimu „F. AIRIJA“ įterpiamas šis įrašas:

    Fa.     LATVIJA

    Invalidumo pensija (trečios grupės) pagal 1996 m. sausio 1 d. Valstybės pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis;

    ii)

    po pavadinimo „G. NYDERLANDAI“ įterpiamas šie žodžiai :

    2005 m. lapkričio 10 d. Įstatymas dėl darbo ir užmokesčio pagal pajėgumą dirbti

    iii)

    įrašas pavadinimu „H. FINLAND“ pakeičiamas taip:

    Nacionalinės pensijos asmenims, kurie gimė su negalia ar tapo neįgaliais jauni (Nacionalinis pensijų aktas, 568/2007)

    Pagal pereinamąsias taisykles nustatytos ir iki 1994 m. sausio 1 d. suteiktos nacionalinės pensijos ir sutuoktinių pensijos (Aktas dėl nacionalinio pensijų akto įgyvendinimo, 569/2007)

    Papildomos vaikų pensijų sumos, skaičiuojant nepriklausomas išmokas pagal Nacionalinį pensijų aktą, 568/2007

    iv)

    įrašas pavadinimu „I. ŠVEDIJA“ pakeičiamas taip:

    Švedijos su pajamomis susieta ligos kompensacija ir veiklos kompensacija (Aktas 1962:381);

    Švedijos garantuota pensija ir garantuota kompensacija, kurios pakeitė viso dydžio Švedijos valstybines pensijas, numatytas pagal valstybinių pensijų teisės aktus, kurie buvo taikomi iki 1993 m. sausio 1 d., ir viso dydžio valstybinė pensija, skiriama pagal nuo tos dienos taikomų teisės aktų pereinamojo laikotarpio taisykles

    b)

    II dalis iš dalies keičiama taip :

    i)

    po įrašo pavadinimu „C. ITALIJA“ įterpiami šie įrašai:

    Ca.     LATVIJA

    Maitintojo netekimo pensija, apskaičiuojama remiantis tariamais draudimo laikotarpiais (1996 m. sausio 1 d. Valstybinių pensijų įstatymo 23 straipsnio 8 dalis)

    Cb.     LIETUVA

    a)

    Valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą

    b)

    Našlių ir našlaičių valstybinės socialinio draudimo pensijos, skaičiuojamos remiantis mirusiojo netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą

    ii)

    po įrašo pavadinimu „D. LIUKSEMBURGAS“ įterpiamas šis įrašas:

    Da.     SLOVAKIJA

    a)

    Slovakijos invalidumo pensija ir su ja susijusi maitintojo netekimo pensija

    b)

    Invalidumo pensija asmeniui, kuris tapo neįgalus būdamas išlaikomu vaiku ir kurio atžvilgiu laikoma, kad jis atitinka draudimo laikotarpio reikalavimą (Socialinio draudimo akto Nr. 461/2003 su pakeitimais 70 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 3 dalis ir 73 straipsnio 3 bei 4 dalys)

    c)

    III dalyje įrašas „1992 m. birželio 15 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos“ pakeičiamas taip:

    2003 m. rugpjūčio 18 d. Šiaurės šalių konvencija dėl socialinės apsaugos.

    10.

    X priedas pakeičiamas taip:

    „X PRIEDAS

    SPECIALIOS NEĮMOKINĖS IŠMOKOS PINIGAIS

    [70 straipsnio 2 dalies c punktas]

    A.     BELGIJA

    a)

    Pajamas pakeičianti pašalpa (1987 m. vasario 27 d. įstatymas);

    b)

    Garantuotos pajamos pagyvenusiems asmenims (2001 m. kovo 22 d. įstatymas).

    B.     BULGARIJA

    Socialinė senatvės pensija (Socialinės apsaugos kodekso 89 straipsnis).

    C.     ČEKIJOS RESPUBLIKA

    Socialinė pašalpa (Valstybinės socialinės paramos aktas Nr. 117/1995 Sb).

    D.     DANIJA

    Pensininkų apgyvendinimo išlaidos (1995 m. kovo 29 d. Įstatymu Nr. 204 konsoliduotas Įstatymas dėl individualios apgyvendinimo paramos).

    E.     VOKIETIJA

    Pagyvenusiems asmenims ir sumažėjusio darbingumo asmenims minimalų pragyvenimo lygį garantuojančios pajamos pagal Socialinio kodekso XII knygos 4 skyrių.

    Išmokos, skirtos garantuoti lėšas pragyvenimui pagal pagrindinę nuostatą dėl darbo ieškančių asmenų, išskyrus atvejus, kai šių išmokų atžvilgiu įvykdomi tinkamumo reikalavimai gauti laikiną priedą po to, kai gauta bedarbio pašalpa (Socialinio kodekso II knygos 24 straipsnio 1 dalis).

    F.     ESTIJA

    a)

    Pašalpa neįgaliems suaugusiems asmenims (1999 m. sausio 27 d. Socialinių išmokų neįgaliems asmenims aktas);

    b)

    Valstybinė bedarbio pašalpa (2005 m. rugsėjo 29 d. Darbo rinkos paslaugų ir paramos aktas).

    G.     AIRIJA

    a)

    Pašalpa ieškantiems darbo asmenims (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 2 skyrius);

    b)

    Valstybinė pensija (neįmokinė) (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 4 skyrius);

    c)

    Našlės (neįmokinė) pensija ir našlio (neįmokinė) pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 6 skyrius);

    d)

    Negalios pašalpa (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 10 skyrius);

    e)

    Judumo pašalpa (1970 m. Sveikatos akto 61 skirsnis);

    f)

    Aklųjų pensija (2005 m. Konsoliduoto socialinės gerovės akto III dalies 5 skyrius).

    H.     GRAIKIJA

    Specialios išmokos pagyvenusiems asmenims (Įstatymas Nr. 1296/82).

    I.     ISPANIJA

    a)

    Minimalių pajamų garantija (1982 m. balandžio 7 d. Įstatymas Nr. 13/82);

    b)

    Išmokos pinigais pagyvenusiems asmenims ir negalintiems dirbti neįgaliesiems remti (1981 m. liepos 24 d. Karališkasis dekretas Nr. 2620/81);

    c)

    Šios pensijų išmokos:

    i)

    neįmokinės invalidumo pensijos ir ištarnauto laiko pensijos, kaip numatyta Bendrojo įstatymo dėl socialinės apsaugos konsoliduoto teksto, patvirtinto 1994 m. birželio 20 d. Karališkuoju įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 1/1994, 38 straipsnio 1 dalyje ir

    ii)

    išmokos, papildančios i punkte nurodytas pensijas, kaip numatyta pagal Comunidades Autonomas įstatymus, kur minėtosiomis papildomomis išmokomis garantuojamos minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančios pajamos, atsižvelgiant į ekonominę ir socialinę padėtį atitinkamame autonominiame regione;

    d)

    Pašalpos, skirtos skatinti judumą ir kompensuoti transporto išlaidas (1982 m. balandžio 7 d. Įstatymas Nr. 13/1982).

    J.     PRANCŪZIJA

    a)

    Papildomos pašalpos, skiriamos iš:

    i)

    Specialaus invalidumo fondo ir

    ii)

    Senatvės solidarumo fondo

    atsižvelgiant į įgytas teises (1956 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje)

    b)

    Neįgalių suaugusiųjų pašalpa (1975 m. birželio 30 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje);

    c)

    Speciali pašalpa (1952 m. liepos 10 d. įstatymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje) atsižvelgiant į įgytas teises;

    d)

    Senatvės solidarumo išmokos (2004 m. birželio 24 d. įsakymas, kodifikuotas Socialinės apsaugos kodekso VIII knygoje), mokamos nuo 2006 m. sausio 1 d.

    K.     ITALIJA

    a)

    Socialines pensijos asmenims be pragyvenimo šaltinio (1969 m. balandžio 30 d. Istatymas Nr. 153);

    b)

    Pensijos ir pašalpos civiliams neigaliesiems ar invalidams (1974 m. kovo 30 d. Istatymas Nr. 118, 1980 m. vasario 11 d. Istatymas Nr. 18 ir 1988 m. lapkricio 23 d. Istatymas Nr. 508);

    c)

    Kurcnebyliu pensijos ir pašalpos (1970 m. gegužes 26 d. Istatymas Nr. 381 ir 1988 m. lapkricio 23 d. Istatymas Nr. 508);

    d)

    Pensijos ir pašalpos civiliams akliesiems (1970 m. gegužes 27 d. Istatymas Nr. 382 ir 1988 m. lapkricio 23 d. Istatymas Nr. 508);

    e)

    Minimalias pensijas papildancios išmokos (1952 m. balandžio 4 d. Istatymas Nr. 218, 1983 m. lapkricio 11 d. Istatymas Nr. 638 ir 1990 m. gruodžio 29 d. Istatymas Nr. 407);

    f)

    Negalios pašalpas papildancios išmokos (1984 m. birželio 12 d. Istatymas Nr. 222);

    g)

    Socialine pašalpa (1995 m. rugpjucio 8 d. Istatymas Nr. 335);

    h)

    Socialine priemoka (1988 m. gruodžio 29 d. Istatymo Nr. 544 1 straipsnio 1 ir 12 dalys bei velesni šio istatymo pakeitimai).

    L.     KIPRAS

    a)

    Socialinė pensija (1995 m. Socialinių pensijų įstatymas (Įstatymas 25(I)/95) su pakeitimais);

    b)

    Sunkios judumo negalios pašalpa (Ministrų Tarybos sprendimai: 1992 m. spalio 16 d. Nr. 38210, 1994 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 41370, 1997 m. birželio 11 d. Nr. 46183 ir 2001 m. gegužės 16 d. Nr. 53675);

    c)

    Speciali išmoka akliesiems (1996 m. Specialiųjų išmokų įstatymas (Įstatymas 77(I)/96) su pakeitimais).

    M.     LATVIJA

    a)

    Valstybinės socialinės apsaugos išmoka (2003 m. sausio 1 d. valstybinių socialinių išmokų įstatymas);

    b)

    Pašalpa, skirta kompensuoti transporto išlaidas neįgaliesiems, kurių judėjimas ribotas (2003 m. sausio 1 d. Valstybinių socialinių išmokų įstatymas).

    N.     LIETUVA

    a)

    Šalpos pensija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 5 straipsnis);

    b)

    Šalpos kompensacija (2005 m. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnis);

    c)

    Transporto išlaidų kompensacija, skiriama neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją (2000 m. Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnis).

    O.     LIUKSEMBURGAS

    Pajamos asmenims su didele negalia (2003 m. rugsejo 12 d. Istatymo 1 straipsnio 2 dalis), išskyrus asmenis, kurie pripažinti neigaliais darbuotojais ir kurie dirba iprastinemis darbo salygomis arba saugioje aplinkoje.

    P.     VENGRIJA

    a)

    Metine invalidumo išmoka (Ministru Tarybos dekretas Nr. 83/1987 (XII 27) del metiniu invalidumo išmoku);

    b)

    Neimokine senatves pašalpa (1993 m. III aktas del socialinio administravimo ir socialiniu išmoku);

    c)

    Transporto pašalpa (Vyriausybes dekretas Nr. 164/1995 (XII 27) del transporto pašalpu asmenims su sunkia fizine negalia).

    Q.     MALTA

    a)

    Papildoma pašalpa (1987 m. Socialines apsaugos akto (318 sk.) 73 skirsnis);

    b)

    Senatvės pensija (1987 m. Socialinės apsaugos aktas (318 sk.).

    R.     NYDERLANDAI

    a)

    1997 m. balandžio 24 d. Wet Arbeidsongeschiktheidsvoorziening jonggehandicapten (Wajong) (Pagalbos neįgaliems jauniems asmenims aktas);

    b)

    1986 m. lapkričio 6 d. Toeslagenwet (TW) (Papildomų išmokų aktas).

    S.     AUSTRIJA

    Kompensacinis priedas (1955 m. rugsėjo 9 d. Federalinis įstatymas dėl bendrojo socialinio draudimo, 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl verslininkų socialinio draudimo ir 1978 m. spalio 11 d. Federalinis įstatymas dėl ūkininkų socialinio draudimo).

    T.     LENKIJA

    Socialinė pensija (2003 m. birželio 27 d. Aktas dėl socialinių pensijų).

    U.     PORTUGALIJA

    a)

    Neįmokinė valstybinė senatvės ir invalidumo pensija (1980 m. spalio 13 d. Dekretas–įstatymas Nr. 464/80);

    b)

    Neįmokinė našlystės pensija (1981 m. lapkričio 11 d. Vyriausybės dekretas Nr. 52/81);

    c)

    Solidarumo pašalpa pagyvenusiesiems (2005 m. gruodžio 29 d. Dekretas–įstatymas Nr. 232/2005, iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 11 d. Dekretu–įstatymu Nr. 236/2006.

    V.     SLOVĖNIJA

    a)

    Valstybinė pensija (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas);

    b)

    Pensininkų pajamų rėmimas (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas);

    c)

    Išlaikymo pašalpa (1999 m. gruodžio 23 d. Pensijų ir negalios draudimo aktas).

    W.     SLOVAKIJA

    a)

    Pensijų, kurios yra vienintelis pajamų šaltinis, koregavimas iki 2004 m. sausio 1 d.;

    b)

    Socialinė pensija, suteikta iki 2004 m. sausio 1 d.

    X.     SUOMIJA

    a)

    Būsto pašalpa pensininkams (Aktas dėl būsto pašalpos pensininkams 571/2007);

    b)

    Darbo rinkos rėmimas (Bedarbystės išmokų aktas 1290/2002);

    c)

    Speciali parama imigrantams (Aktas dėl specialios paramos imigrantams 1192/2002).

    Y.     ŠVEDIJA

    a)

    Būsto priedai pensiją gaunantiems asmenims (Įstatymas 2001:761);

    b)

    Finansinė parama pagyvenusiems asmenims (Įstatymas 2001:853).

    Z.     JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    a)

    Valstybinės pensijų paskolos (2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas ir 2002 m. Valstybinių pensijų paskolų aktas (Šiaurės Airija));

    b)

    Pagal pajamas nustatomos pašalpos darbo ieškantiems asmenims (1995 m. Aktas dėl darbo ieškančių asmenų ir 1995 m. Įsakymas dėl darbo ieškančių asmenų (Šiaurės Airija);

    c)

    Pajamų rėmimas (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija));

    d)

    Negalios pragyvenimo pašalpos judumo dalis (1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas ir 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų aktas (Šiaurės Airija)).

    11.

    XI priedas pakeičiamas taip:

    „XI PRIEDAS

    SPECIALIOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMO NUOSTATOS

    [51 straipsnio 3 dalis, 56 straipsnio 1 dalis ir 83 straipsnis]

    A.   BELGIJA

    Nėra

    B.     BULGARIJA

    Bulgarijos sveikatos draudimo akto 33 straipsnio 1 dalis taikoma visiems asmenims, kurių atžvilgiu Bulgarija yra kompetentinga valstybė narė pagal šio reglamento III antraštinės dalies 1 skyrių.

    C.   ČEKIJA

    Nėra

    C.   DANIJA

    1.

    a)

    Apskaičiuojant pensiją pagal lov om social pension (Socialinių pensijų aktas) darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpiai, įgyti pagal Danijos teisės aktus pasienio darbuotojo arba darbuotojo, kuris atvyko į Daniją dirbti sezoninio darbo, yra laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos Danijoje įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir pirmiau minėtas darbuotojas buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje.

    Šiame punkte „sezoninis darbas“ – sezonų kaitos nulemtas kiekvienais metais pasikartojantis darbas.

    b)

    Apskaičiuojant pensiją pagal lov om social pension (Socialinių pensijų aktas), laikotarpiai, kuriuos įgijo asmuo, kuriam netaikomas 2 dalies a punktas, dirbdamas Danijoje pagal darbo sutartį arba savarankiškai iki 1984 m. sausio 1 d., laikomi gyvenimo laikotarpiais, kuriuos pagal Danijos teisės aktus įgijo pergyvenęs sutuoktinis, jeigu šiais laikotarpiais pergyvenęs sutuoktinis ir minėtas asmuo buvo susiję santuokos ryšiais ir negyveno skyriumi arba de facto negyveno skyriumi dėl nesuderinamumo ir jeigu šiais laikotarpiais sutuoktinis gyveno kitos valstybės narės teritorijoje.

    c)

    Laikotarpiai, kuriuos būtina įskaityti pagal a ir b punktų sąlygas, neįskaitomi, jeigu jie sutampa su laikotarpiais, kurie buvo įskaityti apskaičiuojant pensiją, kuri turi būti mokama atitinkamam asmeniui pagal kitos valstybės narės privalomojo draudimo teisės aktus, arba su laikotarpiais, kuriais atitinkamas asmuo gavo pensiją pagal tokius teisės aktus. Tačiau šie laikotarpiai įskaitomi, jeigu metinis minėtos pensijos dydis yra mažesnis už pusę socialinės pensijos bazinio dydžio.

    2.

    a)

    Nepaisant 6 straipsnio nuostatų, asmenys, kurie nedirbo apmokamo darbo vienoje arba keliose valstybėse narėse, turi teisę gauti Danijos socialinę pensiją tik tuo atveju, jei jie nuolat gyvena arba anksčiau nuolat gyveno Danijoje ne trumpiau kaip trejus metus, atsižvelgiant į Danijos teisės aktuose nustatytus amžiaus apribojimus. Atsižvelgiant į 4 straipsnį, 7 straipsnis netaikomas Danijos socialinei pensijai, į kurią teisę įgijo tokie asmenys.

    b)

    Pirmiau minėtos nuostatos netaikomos teisei gauti Danijos socialinę pensiją, kurią turi asmenų, kurie dirba arba dirbo apmokamą darbą Danijoje, šeimos nariai arba studentai, arba jų šeimų nariai.

    3.

    Laikinai išmokai, skiriamai bedarbiams, kuriems buvo leista pasinaudoti ledighedsydelse („lankstaus darbo“ sistema) (1997 m. birželio 10 d. Įstatymas Nr. 455), taikomas šios reglamento III antraštinės dalies 6 skyrius. Kalbant apie į kitą valstybę narę išvykstančius bedarbius, bus taikomi 64 ir 65 straipsniai, jeigu šios valstybės narės įdarbinimo sistemos, skirtos tai pačiai kategorijai asmenų, yra panašios.

    4.

    Tuo atveju, kai Danijos socialinės pensijos išmokų gavėjas kitoje valstybėje narėje taip pat turi teisę gauti ir maitintojo netekimo pensiją, šios pensijos Danijos teisės aktų įgyvendinimo tikslais laikomos tos pačios rūšies išmokomis, kaip apibrėžta 53 straipsnio 1 dalyje, tačiau vis dėlto su sąlyga, kad asmuo, kurio draudimo arba gyvenimo laikotarpių pagrindu apskaičiuojama maitintojo netekimo pensija, taip pat yra įgijęs teisę į Danijos socialinę pensiją.

    E.   VOKIETIJA

    1.

    Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir Sozialgesetzbuch VI (SGB VI) (Socialinio kodekso VI tomo) 5 straipsnio 4 dalies 1 punkto, asmuo, kuris gauna visą senatvės pensiją pagal kitos valstybės narės teisės aktus, gali prašyti būti apdraustas privalomuoju draudimu pagal Vokietijos pensinio draudimo sistemą, jeigu tas asmuo prašo privalomojo taikymo.

    2.

    Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir SGB VI 7 straipsnio 1 ir 3 dalių , asmuo, kuris yra apdraustas privalomuoju draudimu kitoje valstybėje narėje arba gauna senatvės pensiją pagal kitos valstybės narės teisės aktus, Vokietijoje gali pasirinkti savanoriško draudimo sistemą.

    3.

    Kad išmokėtų pinigines išmokas pagal SGB V 47 dalies 1 punktą, SGB VII 47 dalies 1 punktą ir Reichsversicherungsordnung (Vokietijos socialinio draudimo sistemos) 200 dalies 2 punktą apdraustiems asmenims, gyvenantiems kitoje valstybėje narėje, Vokietijos draudimo sistemos apskaičiuoja grynąjį darbo užmokestį, kuris naudojamos išmokoms įvertinti tarsi apdraustas asmuo gyventų Vokietijoje, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prašo įvertinimo remiantis jo realiai gaunamu darbo užmokesčiu.

    4.

    Kitų valstybių narių piliečiai, kurių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Vokietijoje ir kurie atitinka Vokietijos pensinio draudimo sistemos bendras sąlygas, gali savanoriškai į ją mokėti įmokas tik tuo atveju, jei anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomu draudimu Vokietijos pensinio draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje.

    5.

    Pauschale Anrechnungszeit (nustatytasis įskaitytas laikotarpis) pagal SGB VI ║ 253 straipsnį nustatomas vien tik Vokietijoje įgytų laikotarpių pagrindu.

    6.

    Tais atvejais, kai pensijos perskaičiavimui taikomi 1991 m. gruodžio 31 d. galioję pensijas reglamentuojantys Vokietijos teisės aktai, įskaitant Vokietijos Ersatzzeiten (pakaitinius laikotarpius) taikomi tik Vokietijos teisės aktai.

    7.

    Taikant šį reglamentą toliau taikomi Vokietijos teisės aktai dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, už kuriuos turi būti atlyginta pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą, ir dėl išmokų už draudimo laikotarpius, kurie gali būti įskaityti pagal užsienio pensijas reglamentuojantį įstatymą Bundesvertriebenengesetz (Perkeltų asmenų ir pabėgėlių reikalų įstatymo) 1 dalies 2 punkto 3 papunktį nurodytose teritorijose neatsižvelgiant į Fremdrentengesetz (Užsienio pensijų įstatymo) 2 dalies nuostatas.

    8.

    Apskaičiuojant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą teorinį dydį laisvosioms profesijoms skirtose pensijos sistemose, kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į kiekvienus draudimo metus, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, remiasi vidutiniu metiniu teisės į pensiją, kuri įgyjama mokant įmokas kompetentingoms įstaigoms per priklausymo joms laikotarpį, dydžiu.

    F.   ESTIJA

    Tėvystės išmokos apskaičiavimo tikslais darbo pagal darbo sutartį laikotarpiai, įgyti ne Estijoje, bet kitoje valstybėje narėje, laikomi pagrįstais tuo pačiu socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo mokamas darbo pagal darbo sutartį Estijoje laikotarpiais, su kuriais jie susumuojami. Jeigu referenciniais metais asmuo dirbo pagal darbo sutartį tik kitose valstybėse narėse, laikoma, kad išmokos apskaičiavimas yra pagrįstas socialinio mokesčio vidurkiu, kuris buvo sumokėtas Estijoje laikotarpiu nuo referencinių metų iki motinystės atostogų.

    G.   GRAIKIJA

    1.

    Įstatymas Nr. 1469/84 dėl Graikijos piliečių ir graikų kilmės užsienio valstybių piliečių savanoriško dalyvavimo pensinio draudimo schemoje taikomas kitų valstybių narių piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kai atitinkami asmenys, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją ar buvimo vietą, kažkada praeityje buvo apdrausti privalomu ar savanorišku draudimu Graikijos pensinio draudimo sistemoje.

    2.

    Nepaisant šio reglamento 5 straipsnio a punkto ir Įstatymo Nr. 1140/81 34 straipsnio, asmuo, pagal kitos valstybės narės teisės aktus gaunantis pensiją dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų gali prašyti būti apdraustas privalomu draudimu pagal žemės ūkio darbuotojų draudimo sistemoje taikomus teisės aktus, jei jis užsiima veikla, patenkančia į šių teisės aktų taikymo sritį.

    H.   ISPANIJA

    1.

    Įgyvendinant šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, metai, kurių darbuotojui trūksta iki pensinio arba privalomo išėjimo į pensiją amžiaus, kaip nurodyta Ley de clases Pasivas del Estado (Valstybės pensininkų įstatymas) suvestinės redakcijos 31 straipsnio 4 dalyje , įskaitomi kaip tarnybos valstybei metai tik tuo atveju, jeigu įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos invalidumo arba mirties pensijos, išmokų gavėjui buvo taikoma speciali Ispanijos valstybės tarnautojams skirta sistema arba jeigu jis vertėsi veikla, kuriai pagal tą sistemą taikomos panašios sąlygos, arba įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio turi būti mokamos pensijos, išmokų gavėjas vertėsi veikla, kurią vykdant atitinkamam asmeniui turėjo būti taikoma valstybės tarnautojams, ginkluotosioms pajėgoms ir teismams skirta speciali valstybės sistema, jei ši veikla būtų buvusi vykdoma Ispanijoje .

    2.

    a)

    Pagal 56 straipsnio 1 dalies c punktą Ispanijos teorinė išmoka apskaičiuojama remiantis faktinėmis asmens įmokomis, kurias jis mokėjo prieš paskutiniosios įmokos Ispanijos socialiniai apsaugai sumokėjimą buvusiais metais. Jeigu apskaičiuojant pensijos bazinį dydį reikia įskaityti draudimo ir (arba) gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, minėtiems laikotarpiams naudojama Ispanijos įmokų bazė, kuri laiko požiūriu yra artimiausia referenciniams laikotarpiams, atsižvelgiant į mažmeninių kainų indekso kitimą.

    b)

    ║ b) Įgytos pensijos dydis padidinamas dydžiais, gautais atlikus kiekvienų kitų metų tos pačios rūšies pensijų padidinimą ir pervertinimą.

    3.

    Kitose valstybėse narėse įgyti laikotarpiai, kurie turi būti apskaičiuojami pagal specialią valstybės tarnautojų, ginkluotųjų pajėgų ir teismų administracijos darbuotojų sistemą, šio reglamento 56 straipsnio taikymo tikslais prilyginami laiko požiūriu artimiausiems laikotarpiams, kuriuos asmuo įgijo Ispanijoje kaip valstybės tarnautojas.

    4.

    Visiems pagal reglamentą išmokas gaunantiems asmenims, kurie savo vardu mokėjo įmokas pagal Ispanijos teisės aktus iki 1967 m. sausio 1 d., priklauso papildomos sumos, atsižvelgiant į amžių, nurodytos Bendrojo socialinės apsaugos įstatymo antrojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje; taikant šio reglamento 5 straipsnį draudimo laikotarpių, kurie įgyti kitoje valstybėje narėje iki pirmiau nurodytos datos, nebus įmanoma laikyti lygiaverčiais įmokoms, mokamoms Ispanijoje, tik šiais tikslais. Jūrininkams skirtos specialios sistemos atveju vietoje 1967 m. sausio 1 d. taikoma 1970 m. rugpjūčio 1 d., o specialios kalnakasybai skirtos socialinės apsaugos sistemos atveju – 1969 m. balandžio 1 d.

    I.   PRANCŪZIJA

    1.

    Kitų valstybių narių piliečiai, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra ne Prancūzijoje ir kurie atitinka Prancūzijos pensinio draudimo sistemos bendras sąlygas, gali savanoriškai į ją mokėti įmokas tik tuo atveju, jei anksčiau jie buvo apdrausti savanorišku ar privalomu draudimu Prancūzijos pensinio draudimo sistemoje; tai taip pat taikoma asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, kurių nuolatinė ar pagrindinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje.

    2.

    Asmenų, Prancūzijoje gaunančių išmokas natūra pagal šio reglamento 17, 24 arba 26 straipsnius, kurie yra Prancūzijos Haut-Rhin, Bas-Rhin arba Moselle departamentų nuolatiniai gyventojai, išmokos natūra, mokamos kitos valstybės narės, kuri yra atsakinga už jų finansavimą, įstaigos vardu, apima išmokas, kurios mokamos ir pagal bendrojo ligos draudimo sistemą, ir pagal Alsace-Moselle vietinę privalomąją papildomą ligos draudimo sistemą.

    3.

    Šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus taikymo tikslais Prancūzijos teisės aktai, taikomi asmeniui, kuris dirba arba anksčiau dirbo pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, apima ir pagrindinę (-es) senatvės draudimo sistemą (-as), ir papildomą (-as) išėjimo į pensiją sistemą (-as), kuri (kurios) buvo taikoma (-os) tam asmeniui.

    J.   AIRIJA

    1.

    Nepaisant šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio, apskaičiuojant apdraustojo asmens nustatytą apskaičiuojamą savaitinį darbo užmokestį skiriant ligos ▐ arba bedarbio išmokas pagal Airijos teisės aktus ▐, suma, lygi atitinkamų nustatytų metų pagal darbo sutartį dirbančio asmens savaitinio darbo užmokesčio vidurkiui, ▐ įskaitoma to apdraustojo asmens kiekvienai darbo pagal sutartį savaitei, kurią jis minėtais nustatytais metais dirbo ▐ pagal kitos valstybės narės teisės aktus.

    2.

    Kai taikomas šio reglamento 46 straipsnis, jeigu atitinkamas asmuo netenka darbingumo ir tampa invalidu tuo metu, kai jam taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, 2005 m. Socialinės gerovės konsolidavimo įstatymo 118 skirsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslais Airija įskaito visus laikotarpius, kuriais dėl invalidumo praradus minėtą darbingumą jis būtų buvęs laikomas netekusiu darbingumo pagal Airijos teisės aktus.

    K.   ITALIJA

    Nėra ║

    L.   KIPRAS

    6, 51 ir 61 straipsnių nuostatų taikymo tikslais kiekvieno laikotarpio, prasidedančio 1980 m. spalio 6 d. arba vėliau, draudimo savaitė pagal Kipro Respublikos teisės aktus nustatoma padalinant visą atitinkamo laikotarpio apdraustąjį darbo užmokestį iš pagrindinio apdraustojo darbo užmokesčio, taikomo atitinkamais įmokų mokėjimo metais, savaitinės sumos, jeigu taip nustatytų savaičių skaičius neviršija atitinkamo laikotarpio kalendorinių savaičių skaičiaus.

    M.   LATVIJA

    Nėra ║

    N.   LIETUVA

    Nėra ║

    O.   LIUKSEMBURGAS

    Nėra ║

    P.   VENGRIJA

    Nėra ║

    Q.   MALTA

    Specialios nuostatos valstybės tarnautojams:

    a)

    Tik šio reglamento 49 ir 60 straipsnių įgyvendinimo tikslais, pagal Ginkluotųjų pajėgų aktą (Maltos įstatymų 220 skyrius), Policijos aktą (Maltos įstatymų 164 skyrius) ir pagal Kalėjimų aktą (Maltos įstatymų 260 skyrius) dirbantys asmenys bus laikomi valstybės tarnautojais.

    b)

    Pagal minėtus aktus ir pagal Pensijų įsakymą (Maltos įstatymų 93 skyrius) mokamos pensijos, šio reglamento 1 straipsnio e punkto tikslu bus laikomos „specialia programa valstybės tarnautojams“

    R.   NYDERLANDAI

    1.   Sveikatos draudimas

    a)

    Dėl teisės gauti išmokas natūra pagal Nyderlandų teisės aktus – asmenys, turintys teisę į išmokas natūra šio reglamento III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrių įgyvendinimo tikslais, – tai:

    i)

    asmenys, kurie pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) 2 straipsnį privalo apsidrausti sveikatos draudimo įstaigoje, ir

    ii)

    jeigu jiems netaikomas i papunktis, tarnybą atliekančių kariškių šeimos nariai, kurie gyvena kitoje valstybėje narėje, ir asmenys, kurie yra kitos valstybės narės gyventojai ir kurie pagal šį reglamentą turi teisę į sveikatos priežiūrą gyvenamosios vietos valstybėje, o išlaidas finansuoja Nyderlandai.

    b)

    1 dalies a punkto i papunktyje nurodyti asmenys pagal Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) apsidraudžia sveikatos draudimo įstaigoje, o 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys užsiregistruoja College voor zorgverzekeringen (Sveikatos draudimo valdyba).

    c)

    Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) ir Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten ( Bendrasis aktas dėl ypatingų medicinos išlaidų ▐) nuostatos dėl įmokų mokėjimo prievolės taikomos 1 dalies a punkte nurodytiems asmenims ir jų šeimos nariams. Už šeimos narius įmokas moka asmuo, per kurį įgyjama teisė į sveikatos priežiūrą, išskyrus kitoje valstybėje narėje gyvenančius kariškių šeimos narius, kurie įmokas moka patys .

    d)

    Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) nuostatos dėl pavėluoto draudimo mutatis mutandis taikomos 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytiems asmenims pavėluotos registracijos College voor zorgverzekeringen (Sveikatos draudimo valdyba) atveju.

    e)

    Asmenys, kurie turi teisę į išmokas natūra ne pagal Nyderlandų, o kitos valstybės narės teisės aktus ir kurie nuolat arba laikinai gyvena Nyderlanduose, turi teisę gauti išmokas natūra pagal polisą, kurį apdraustiesiems Nyderlanduose suteikia nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos įstaiga, atsižvelgiant į Zorgverzekeringswet (Sveikatos draudimo aktas) 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei 19 straipsnio 1 dalį, ir išmokas natūra, numatytas Algemene wet bijzondere ziektekosten ( Bendrasis aktas dėl ypatingų medicinos išlaidų ▐).

    f)

    23–30 straipsnių taikymo tikslais toliau išvardytos išmokos (be pensijų, kurioms taikomi III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriai) prilyginamos pagal Nyderlandų teisės aktus mokamoms pensijoms:

    pensijos, skiriamos pagal 1966 m. sausio 6 d.Algemene burgerlijke pensioenwet (Įstatymas dėl valstybės tarnautojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų ║);

    pensijos, skiriamos pagal 1966 m. spalio 6 d.Algemene militaire pensioenwet (Įstatymas dėl kariškių ir maitintojo netekusių asmenų pensijų ║);

    darbingumo netekimo išmokos, skiriamos pagal 1972 m. birželio 7 d.Wet arbeidsongeschiktheidsvoorziening militairen (Įstatymas dėl darbingumo netekimo išmokų kariškiams ║);

    pensijos, skiriamos pagal 1967 m. vasario 15 d. įstatymą dėl NV Nederlandse Spoorwegen (Nyderlandų geležinkelių bendrovė) darbuotojų ir maitintojo netekusių asmenų pensijų (Spoorwegpensioenwet) (Geležinkelių pensijų aktas);

    pensijos, skiriamos pagal Reglement Dienstvoorwaarden Nederlandse Spoorwegen (Reglamentas dėl Nyderlandų geležinkelių bendrovės įdarbinimo sąlygų);

    išmokos, skiriamos į pensiją išėjusiems asmenims, kol jie nepasiekė pensinio 65 metų amžiaus, pagal pensiją, skirtą senatvėje aprūpinti pajamomis anksčiau pagal darbo sutartį dirbusius asmenis, arba išmokos, numatytos ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos atveju pagal valstybės nustatytą sistemą arba pagal kolektyvinį susitarimą, skirtą 55 metų ar vyresniems asmenims ▐;

    išmokos, pagal atleidimo dėl darbo vietų mažinimo, senatvės pensijos ir ankstyvo išėjimo į pensiją atveju taikomą sistemą skiriamos kariškiams ir valstybės tarnautojams.

    g)

    Taikant šio reglamento III antraštinės dalies 1 ir 2 skyrius, pagal Nyderlandų sistemą numatytos kompensacijos už nepateiktas draudimines pretenzijas, mokamos, kai mažai naudojamasi sveikatos priežiūros paslaugomis, laikomas piniginėmis ligos išmokomis.

    2.   Algemene Ouderdomswet (AOW) (Nyderlandų įstatymas dėl bendrojo senatvės draudimo) taikymas

    a)

    AOW ║ 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas kalendoriniams metams, buvusiems iki 1957 m. sausio 1 d., kuriais išmokų gavėjas, neatitinkantis tokių metų laikymo draudimo laikotarpiais sąlygų:

    būdamas 15–65 metų amžiaus, nuolat gyveno Nyderlanduose arba

    gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

    dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

    Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, kiekvienas asmuo, kuris pirmiau nurodytomis sąlygomis Nyderlanduose gyveno arba dirbo tik iki 1957 m. sausio 1 d., taip pat laikomas turinčiu teisę į pensiją.

    b)

    AOW 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas iki 1989 m. rugpjūčio 2 d. buvusiems kalendoriniams metams, kuriais ne Nyderlanduose, bet kitoje valstybėje narėje gyvenantis asmuo, būdamas 15–65 metų amžiaus, buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos asmens sutuoktinis įgijo pagal tą teisės aktą arba su kalendoriniais metais, kuriuos reikia įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo metu šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

    Nukrypstant nuo AOW 7 straipsnio, laikoma, kad toks asmuo turi teisę į pensiją.

    c)

    AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas iki 1957 m. sausio 1 d. buvusiems kalendoriniams metams, kuriais pensininko sutuoktinis, netenkinantis tų metų laikymo draudimo laikotarpiais sąlygų:

    būdamas 15–65 metų amžiaus, nuolat gyveno Nyderlanduose arba

    gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

    dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

    d)

    AOW 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sumažinimas netaikomas iki 1989 m. rugpjūčio 2 d. buvusiems kalendoriniams metams, kuriais, būdamas 15–65 metų amžiaus, ne Nyderlanduose, bet kitoje valstybėje narėje nuolat gyvenantis pensininko sutuoktinis buvo neapdraustas pagal pirmiau minėtą teisės aktą, jeigu tie kalendoriniai metai sutampa su draudimo laikotarpiais, kuriuos pensininkas įgijo pagal tą teisės aktą arba su kalendoriniais metais, kurie turi būti įskaityti pagal 2 dalies a punktą, jeigu tuo šių asmenų santuoka nebuvo iširusi.

    e)

    2 punkto a, b, c ir d papunkčiai netaikomi laikotarpiams, sutampantiems su:

    laikotarpiais, kuriuos galima įskaityti apskaičiuojant teisę į pensiją pagal kitos nei Nyderlandai valstybės narės senatvės draudimo teisės aktus, arba

    laikotarpiais, kuriais atitinkamam asmeniui buvo mokama senatvės pensija pagal tokius teisės aktus.

    Taikant šią nuostatą, neįskaitomi savanoriško draudimo laikotarpiai, įgyti pagal kitos valstybės narės sistemą.

    f)

    2 punkto a, b, c ir d papunkčiai taikomi tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo, būdamas vyresnis nei 59 metų amžiaus, šešerius metus gyveno vienoje arba keliose valstybėse narėse ir tik tiek laiko, kiek jis gyveno vienoje iš tų valstybių narių.

    g)

    Nukrypsant nuo AOW IV skyriaus, kiekvienam nuolatiniam ne Nyderlandų, bet kitos valstybės narės gyventojui, kurio sutuoktiniui pagal tą teisės aktą taikomas privalomasis draudimas, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą tais laikotarpiais, kuriais jo sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu.

    Šis leidimas galioja ir tada, kai dėl mirties nutrūksta sutuoktinio privalomasis draudimas ir kai pergyvenęs sutuoktinis gauna tik pensiją pagal Algemene nabestaandenwet (Bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių asmenų ║).

    Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

    Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis AOW nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 punkto b papunktyje nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma pagal nuostatas dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal AOW ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

    h)

    2 punkto g papunktyje nurodytas leidimas nesuteikiamas asmenims, apdraustiems pagal kitos valstybės narės teisės aktus, reglamentuojančius pensijas arba maitintojo neteikimo išmokas.

    i)

    Bet kuris asmuo, norintis apsidrausti savanorišku draudimu pagal 2 punkto g papunktį, turi kreiptis į Sociale Verzekeringsbank (Socialinio draudimo banką) ne vėliau kaip po vienerių metų nuo dienos, kai įvykdomos savanoriško draudimo sąlygos.

    j)

    Taikant 52 straipsnio 1 dalies b punktą, draudimo laikotarpiais laikomi tik tie draudimo laikotarpiai, kuriuos pagal AOW asmuo įgijo būdamas vyresnis nei 15 metų.

    3.   Algemene nabestaandenwet (ANW) (Bendrasis įstatymas dėl maitintojo netekusių asmenų ║) taikymas

    a)

    Jeigu pagal 51 straipsnio 3 dalį našliu likęs sutuoktinis turi teisę į maitintojo netekimo pensiją pagal ║ ANW ║, ta pensija apskaičiuojama pagal šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktą.

    Taikant šias nuostatas, iki 1959 m. spalio 1 d. įgyti draudimo laikotarpiai taip pat laikomi pagal Nyderlandų teisės aktus įgytais draudimo laikotarpiais, jeigu šiais laikotarpiais apdraustasis, būdamas vyresnis nei 15 metų:

    gyveno Nyderlanduose arba

    gyvendamas kitoje valstybėje narėje, Nyderlanduose dirbo Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, arba

    dirbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiais, kurie pagal Nyderlandų socialinės apsaugos sistemą laikomi draudimo laikotarpiais.

    b)

    Neįskaitomi laikotarpiai, kurie turi būti įskaityti pagal 3 dalies b punktą ir kurie sutampa su privalomojo draudimo laikotarpiais, įgytais pagal kitos valstybės narės teisės aktus dėl maitintojo netekimo pensijų.

    (c)

    Taikanti 52 straipsnio 1 dalies b punktą, draudimo laikotarpiais laikomi tik tie draudimo laikotarpiai, kuriuos asmuo pagal Nyderlandų teisės aktus įgijo būdamas vyresnis nei 15 metų.

    (d)

    Nukrypstant nuo ANW 63a straipsnio 1 dalies, kitos nei Nyderlandai valstybės narės gyventojui, kurio sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu pagal ANW, leidžiama apsidrausti savanorišku draudimu pagal tą teisės aktą, jeigu toks draudimas jau buvo įsigaliojęs iki … ║, tačiau tik laikotarpiais, kuriais jo sutuoktinis yra apdraustas privalomuoju draudimu. Šis leidimas nebegalioja nuo sutuoktinio privalomojo draudimo pagal ANW pasibaigimo dienos, išskyrus atvejus, kai sutuoktinio privalomasis draudimas pasibaigia dėl jo mirties ir kai maitintojo netekęs asmuo gauna tik pensiją pagal ANW.

    Bet kuriuo atveju leidimas apsidrausti savanorišku draudimu nustoja galioti asmeniui sulaukus 65 metų.

    Savanoriško draudimo įmokos nustatomos remiantis nuostatomis dėl savanoriško draudimo įmokų nustatymo pagal ANW. Tačiau jeigu savanorišku draudimu apsidraudžiama po 2 dalies b punkte nurodyto draudimo laikotarpio, įmoka nustatoma pagal nuostatas dėl privalomojo draudimo įmokų nustatymo pagal ANW, ir laikoma, kad pajamos, kurias reikia įskaityti, buvo gautos Nyderlanduose.

    4.   Nyderlandų teisės aktų, susijusių su darbingumo netekimu, taikymas

    a)

    Jeigu atitinkamas asmuo pagal šio reglamento 51 straipsnio 3 dalį turi teisę gauti Nyderlandų invalidumo išmoką, apskaičiuojant šią išmoką 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas dydis nustatomas:

    i)

    jeigu asmuo, prieš netekdamas darbingumo, paskutiniu metu dirbo pagal darbo sutartį, kaip apibrėžta 1 straipsnio a punkte laikantis:

    Wet op arbeidsongeschiktheidsverzekering ( WAO ) (Nedarbingumo įstatyme) įtvirtintų nuostatų, jei asmuo neteko darbingumo iki 2004 m. sausio 1 d., arba

    Wet Werk en inkomen naar arbeidsvermogen (WIA) (Darbo ir pajamų pagal darbingumą įstatyme) įtvirtintų nuostatų, jei asmuo neteko darbingumo 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau.

    ii)

    jeigu atitinkamas asmuo, prieš netekdamas darbingumo, paskutiniu metu dirbo kaip savarankiškai dirbantis asmuo, kaip apibrėžta 1 straipsnio b punkte, laikantis Wet arbeidsongeschiktheidsverzekering zelfstandigen (WAZ) (Savarankiškai dirbančių asmenų nedarbingumo įstatyme) įtvirtintų nuostatų, jeigu asmuo neteko nedarbingumo iki 2004 m. rugpjūčio 1 d.

    b)

    Apskaičiuodamos išmokas pagal WAO, WIA arba WAZ, Nyderlandų įstaigos įskaito:

    Nyderlanduose iki 1967 m. liepos 1 d. įgytus mokamo darbo laikotarpius ir jiems prilygintus laikotarpius;

    pagal WAO įgytus draudimo laikotarpius;

    vyresnio nei 15 metų asmens pagal Algemene Arbeidsongeschiktheidswet (AAW) (Bendrasis nedarbingumo įstatymas) įgytus draudimo laikotarpius, jeigu tie laikotarpiai nesutampa su pagal WAO įgytais draudimo laikotarpiais;

    pagal WAZ įgytus draudimo laikotarpius;

    pagal WIA įgytus draudimo laikotarpius.

    S.   AUSTRIJA

    1.

    Siekiant įgyti pensinio draudimo laikotarpius, mokymasis kitos valstybės narės mokykloje arba panašioje švietimo įstaigoje prilyginamas mokymuisi mokykloje arba švietimo įstaigoje pagal Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG) (Bendrasis socialinės apsaugos įstatymo) 227 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 228 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Gewerbliches Sozialversicherungsgesetz (GSVG) (Federalinis įstatymo dėl asmenų, vykdančių prekybinę ir komercinę veiklą, socialinio draudimo) 116 straipsnio 7 dalį ir Bauern-Sozialversicherungsgesetz (BSVG) (Ūkininkų socialinės apsaugos įstatymo) 107 straipsnio 7 dalį, jeigu atitinkamam asmeniui kuriuo nors metu buvo taikomi Austrijos teisės aktai dėl to, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, ir yra sumokėtos specialios įmokos, numatytos pagal ASVG 227 straipsnio 3 dalį, GSVG 116 straipsnio 9 dalį ir BSGV 107 straipsnio 9 dalį dėl tokių mokymosi laikotarpių pirkimo .

    2.

    Apskaičiuojant 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą proporcingąją išmoką, neatsižvelgiama į specialų papildomo draudimo įmokų padidėjimą ir kalnakasių papildomą išmoką pagal Austrijos teisės aktus. Šiais atvejais proporcingoji išmoka, apskaičiuota neatsižvelgus į šias įmokas, prireikus padidinama atitinkamais specialiais nesumažintais įmokų, skirtų papildomam draudimui ir kalnakasių sistemos papildomoms išmokoms, dydžiais.

    3.

    Jeigu pagal 6 straipsnį buvo įgyti pakaitiniai laikotarpiai pagal Austrijos pensijų draudimo sistemą, bet jais negalima remtis atliekant skaičiavimus pagal ║ ASVG ║ 238 ir 239 straipsnius, ║ GSVG ║ 122 ir 123 straipsnius bei ║ BSVG ║ 113 ir 114 straipsnius, skaičiuojama remiantis vaiko priežiūros laikotarpiais pagal ASVG 239 straipsnį, GSVG 123 straipsnį ir BSVG 114 straipsnį.

    T.   LENKIJA.

    Nėra ║

    U.   PORTUGALIJA

    Nėra ║

    V.     RUMUNIJA

    Nėra

    W.   SLOVĖNIJA

    Nėra ║

    X.   SLOVAKIJA

    Nėra ║

    Y.   SUOMIJA

    1.

    Nustatant teisę gauti išmokas ir apskaičiuojant Suomijos nacionalinės pensijos dydį pagal 52–54 straipsnius, pagal kitos valstybės narės teisės aktus įgytos pensijos prilyginamos pagal Suomijos teisės aktus įgytoms pensijoms.

    2.

    Taikant 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį įskaitytino laikotarpio pagal Suomijos teisės aktus, reglamentuojančius su darbo užmokesčiu susijusias pensijas, darbo užmokesčio apskaičiavimo tikslais, jeigu asmuo yra įgijęs pensijos draudimo laikotarpių, pagrįstų darbu pagal darbo sutartį arba savarankišku darbu kitoje valstybėje narėje, įskaitytino laikotarpio darbo užmokestis yra lygus visoms pajamoms, gautoms per referencinio laikotarpio dalį Suomijoje, padalintoms iš mėnesių, kuriais referenciniu laikotarpiu Suomijoje buvo įgyti draudimo laikotarpiai, skaičiaus.

    Z.   ŠVEDIJA

    1.

    Kai pagal 67 straipsnį tėvystės atostogų išmoka mokama pagal darbo sutartį nedirbančiam šeimos nariui, mokama bazinio arba mažiausio dydžio išmoka.

    2.

    Siekiant nustatyti tėvystės atostogų išmokas asmenims, kurie buvo tinkami gauti tėvystės atostogų išmokas pagal Lag (1962:381) om allmän försäkring (Valstybinio draudimo įstatymo) 4 skyriaus 6 skirsnį, taikomos šios nuostatos:

    Vienam iš tėvų, kuriam pajamas sudarančios ligos išmokos yra skaičiuojamos pagal pajamas iš apmokamo darbo Švedijoje, reikalavimas būti apdraustam nuo ligos bent 240 dienų iš eilės prieš vaiko gimimą bus įvykdytas, jei minėtu laikotarpiu tas tėvas gavo pajamas iš apmokamo darbo kitoje valstybėje, atitinkančias draudimą, viršijantį minimalų lygį.

    3.

    Šio reglamento nuostatos dėl draudimo laikotarpių ar gyvenimo laikotarpių sumavimo netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatoms, numatytoms Švedijos teisės aktuose, reglamentuojančiuose teisę į garantuojamą pensiją asmenims, gimusiems ne vėliau kaip 1937 m., kurie, prieš pateikdami prašymą pensijai gauti, nustatytą laiką gyveno Švedijoje (2000:798 aktas).

    4.

    Pagal Lag (1962:381) om allmän försäkrings (Valstybinio draudimo įstatymo) 8 skyrių apskaičiuojant teorines pajamas su pajamomis susijusiai ligos kompensacijai ir su pajamomis susijusiai veiklos kompensacijai , taikomos šios nuostatos:

    a)

    jeigu referenciniu laikotarpiu apdraustajam taip pat buvo taikomi vienos arba kelių kitų valstybių narių teisės aktai todėl, kad jis dirbo pagal darbo sutartį arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) gautos pajamos laikomos lygiomis bendrų pajamų, kurias apdraustasis gavo Švedijoje referencinio laikotarpio Švedijoje metu, vidurkiui, kuris apskaičiuojamas Švedijoje gautą uždarbį padalinant iš metų , kuriais tas uždarbis buvo sukauptas, skaičiaus;

    b)

    jeigu išmokos skaičiuojamos pagal 46 straipsnį, o asmenys nėra apdrausti Švedijoje, referencinis laikotarpis yra nustatomas pagal pirmiau minėto įstatymo 8 skyriaus 2 ir 8 dalis taip, lyg atitinkamas asmuo būtų apdraustas Švedijoje. Jeigu atitinkamas asmuo šiuo laikotarpiu negavo pajamų, suteikiančių teisę į pensiją pagal Įstatymą dėl pagal pajamas nustatomos senatvės pensijos (1998:674), referencinį laikotarpį leidžiama skaičiuoti nuo ankstesnės datos, kai apdraustasis gaudavo pajamų iš mokamos veiklos Švedijoje.

    5.

    a)

    Apskaičiuojant pagal pajamas nustatomos maitintojo netekimo pensijos hipotetinį pensijai sukauptą kapitalą (Įstatymas 2000:461), jeigu nebuvo įvykdytas Švedijos teisės aktuose teisei į pensiją nustatytas reikalavimas bent jau trejus iš paskutinių penkerių kalendorinių metų iki apdraustojo mirties (referencinis laikotarpis), įskaitomi ir kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai taip, lyg jie būtų įgyti Švedijoje. Kitose valstybėse narėse įgyti draudimo laikotarpiai apskaičiuojami remiantis vidutine Švedijos pensija. Jeigu atitinkamas asmuo Švedijoje įgijo tik vienerių metų laikotarpį, suteikiantį teisę į pensiją, kiekvienas kitoje valstybėje narėje įgytas draudimo laikotarpis laikomas lygiaverčiu tokiai pačiai sumai.

    b)

    2003 m. sausio 1 d. arba vėlesnių mirčių atveju apskaičiuojant teorinius pensijos taškus, suteikiančius teisę gauti našlių pensiją, jeigu netenkinami Švedijos teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl pensijos taškų, įgytų per ne mažiau kaip dvejus metus iš ketverių, buvusių iš karto prieš apdraustojo mirtį (referencinis laikotarpis), ir jeigu draudimo laikotarpiai referenciniu laikotarpiu buvo įgyti kitoje valstybėje narėje, tie metai laikomi pagrįstais tais pačiais pensijos taškais kaip metai Švedijoje.

    ZA.   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    1.

    Kai pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus asmuo gali turėti teisę į ištarnauto laiko pensiją, jeigu:

    a)

    buvusio sutuoktinio įmokos įskaitomos prilyginant jas to asmens įmokoms; arba

    b)

    to asmens sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis tenkina atitinkamas įmokoms nustatytas sąlygas,

    tuomet, jeigu kiekvienu atveju sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis dirba arba dirbo pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir jam buvo taikomi dviejų arba daugiau valstybių narių teisės aktai, šio reglamento III antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatos taikomos siekiant nustatyti teisę pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus. Šiuo atveju minėtame 5 skyriuje pateiktos nuorodos į „draudimo laikotarpius“ laikomos nuorodomis į laikotarpius, kuriuos įgijo:

    i)

    sutuoktinis arba buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

    ištekėjusi moteris; arba

    asmuo, kurio santuoka nutrūko ne dėl sutuoktinio mirties, arba

    ii)

    buvęs sutuoktinis, kai prašymą pateikia:

    našlys, kuris prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlio tėvystės pašalpą; arba

    našlė, kuri prieš pat pensinį amžių neturi teisės į našlės motinystės pašalpą, našlių tėvystės pašalpą arba našlės pensiją, arba kuri turi teisę tik į su amžiumi susijusią našlės pensiją, apskaičiuotą pagal 52 straipsnio 1 dalies b punktą, ir šiuo tikslu „su amžiumi susijusi našlės pensija“ reiškia sumažinto tarifo našlės pensiją, mokamą pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 39 straipsnio 4 dalį.

    2.

    Taikant šio reglamento 6 straipsnį nuostatoms, reglamentuojančioms teisę į priežiūros pašalpą, slaugymo pašalpą ir invalidumo pašalpą, atsižvelgiama į darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpius kitoje nei Jungtinė Karalystė valstybėje narėje, ║ jeigu reikia įvykdyti nustatytų buvimo Jungtinėje Karalystėje laikotarpių iki tos dienos, kurią pirmą kartą atsiranda teisė į atitinkamą išmoką, sąlygas.

    3.

    Taikant šio reglamento 7 straipsnį invalidumo, senatvės ar maitintojo netekimo piniginės išmokos, pensijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų bei išmokos mirties atveju atvejais, pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus bet kuris išmokos gavėjas, kuris būna kitos valstybės narės teritorijoje, šio buvimo metu vertinamas kaip nuolat gyvenęs tos kitos valstybės narės teritorijoje .

    4.

    Kai taikomas 46 straipsnis, jeigu atitinkamas asmuo neteko darbingumo ir tapo invalidu tuo metu, kai jam buvo taikomi kitos valstybės narės teisės aktai, Jungtinė Karalystė, taikydama 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 5 dalį, įskaito visus laikotarpius, kuriais atitinkamas asmuo dėl minėto nedarbingumo gavo:

    a)

    pinigines ligos išmokas arba, vietoje jų, darbo užmokestį arba atlyginimą,

    b)

    išmokas, kaip apibrėžta III antraštinės dalies 4 ir 5 skyriuose, mokamas dėl invalidumo, atsiradusio po minėto darbingumo netekimo,

    pagal kitos valstybės narės teisės aktus taip, lyg jie būtų buvę laikotarpiais, kuriais buvo mokama trumpalaikio nedarbingumo išmoka pagal 1992 m. Socialinės apsaugos įmokų ir išmokų akto 30A skirsnio 1–4 dalis.

    5.

    Taikant 46 straipsnį, įskaitomi laikotarpiai, kuriais asmuo buvo nedarbingas, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose.

    6.

    a)

    Siekiant nustatyti teisę į išmokas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus ir apskaičiuoti pajamų koeficientą, laikoma, kad atitinkamas asmuo už kiekvieną savaitę, kurią jis dirbo pagal darbo sutartį pagal kitos valstybės narės teisės aktus ir kuri prasidėjo atitinkamais pajamų mokesčio metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, mokėjo įmokas kaip pagal darbo sutartį dirbantis apmokamas darbuotojas arba turi pajamų, dėl kurių buvo sumokėtos įmokos remiantis pajamomis, lygiomis dviem trečdaliams tų metų didžiausios pajamų normos.

    b)

    Taikant 52 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį, kai:

    i)

    bet kuriais pajamų mokesčio metais, prasidedančiais 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo įgijo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpių vien tik kitoje nei Jungtinė Karalystė valstybėje narėje ir kai taikant 6 punkto 1 papunktį tie metai laikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais laikoma, kad toje kitoje valstybėje narėje jis tais metais buvo apdraustas 52 savaites;

    ii)

    bet kurie pajamų mokesčio metai, prasidedantys 1975 m. balandžio 6 d. arba vėliau, nelaikomi reikalavimus atitinkančiais metais, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, 52 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio taikymo tikslais visi draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba gyvenimo laikotarpiai tais metais neįskaitomi.

    c)

    Pajamų koeficientą perskaičiuojant į draudimo laikotarpius, atitinkamais pajamų mokesčio metais pasiektas pajamų koeficientas, kaip apibrėžta Jungtinės Karalystės teisės aktuose, padalinamas iš tų metų mažiausių pajamų sumos. Rezultatas išreiškiamas sveikuoju skaičiumi, neatsižvelgiant į skaičius po kablelio. Laikoma, kad taip apskaičiuotas skaičius savaitėmis pažymi draudimo laikotarpį, kuris tais metais buvo įgytas pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, jeigu šis skaičius neviršija savaičių, kuriomis šiam asmeniui tais metais buvo taikomi minėti teisės aktai, skaičiaus.“


    Top