This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52008AP0294
Internal market in electricity ***I European Parliament legislative resolution of 18 June 2008 on the proposal for a directive of the European Parliament and of the Council amending Directive 2003/54/EC concerning common rules for the internal market in electricity (COM(2007)0528 — C6-0316/2007 — 2007/0195(COD))#P6_TC1-COD(2007)0195 Position of the European Parliament adopted at first reading on 18 June 2008 with a view to the adoption of Directive 2008/…/EC of the European Parliament and of the Council amending Directive 2003/54/EC concerning common rules for the internal market in electricity
Elektros energijos vidaus rinka ***I 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0528 – C6-0316/2007 – 2007/0195(COD))
P6_TC1-COD(2007)0195 Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 18 d. , siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
Elektros energijos vidaus rinka ***I 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0528 – C6-0316/2007 – 2007/0195(COD))
P6_TC1-COD(2007)0195 Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 18 d. , siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
OL C 286E, 2009 11 27, p. 106–135
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
27.11.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
CE 286/106 |
2008 m. birželio 18 d., trečiadienis
Elektros energijos vidaus rinka ***I
P6_TA(2008)0294
2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (COM(2007)0528 – C6-0316/2007 – 2007/0195(COD))
2009/C 286 E/43
(Bendro sprendimo procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2007)0528),
atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius, pagal kuriuos Komisija jam pateikė pasiūlymą (C6-0316/2007),
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0191/2008),
1. |
pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; |
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu; |
3. |
paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai. |
2008 m. birželio 18 d., trečiadienis
P6_TC1-COD(2007)0195
Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. birželio 18 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 47 straipsnio 2 dalį, 55 ir 95 straipsnius,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ║,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),
kadangi:
(1) |
Nuo 1999 m. Bendrijoje pradėjus palaipsniui kurti elektros energijos vidaus rinką buvo siekiama visiems ║ vartotojams Europos Sąjungoje – piliečiams ar verslininkams – suteikti tikrą pasirinktį, sukurti naujas verslo galimybes, skatinti tarpvalstybinę prekybą, kad padidėtų veiksmingumas, nusistovėtų konkurencingos kainos, įsigalėtų aukštesnio lygio paslaugų standartai ir kad būtų prisidedama užtikrinant tiekimo saugumą bei tausojančią plėtrą. |
(2) |
2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ║ (4) gerokai paskatino elektros energijos vidaus rinkos kūrimą. |
(3) |
Tačiau Bendrija šiuo metu negali užtikrinti visoms valstybių narių bendrovėms teisės elektros energiją bet kurioje valstybėje narėje parduoti vienodomis sąlygomis, be diskriminacijos arba užtikrinti galimybės išvengti nepalankių aplinkybių. Visų pirma kol kas valstybėse narėse nėra užtikrinama nediskriminacinė prieiga prie energetikos tinklų ir jose nėra sukurta teisės aktais vykdoma vienodai veiksmingo lygio priežiūra. |
(4) |
Elektros energijos tiekimo saugumas yra itin svarbus Europos visuomenės vystymuisi, tvarios klimato kaitos politikos įgyvendinimui ir konkurencingumo vidaus rinkoje skatinimui. Siekiant šių tikslų reikėtų toliau plėtoti tarpvalstybinį tinklų sujungimą taip užtikrinant visų šaltinių energijos tiekimą Europos Sąjungos vartotojams ir pramonei kuo žemesnėmis kainomis. |
(5) |
Tinkamai veikianti elektros energijos vidaus rinka turėtų užtikrinti tinkamas paskatas gamintojams investuoti į naują energijos gamybą ir vartotojams suteikti tinkamas priemones prisidėti prie efektyvaus energijos vartojimo; to siekiant, energijos tiekimo saugumas yra išankstinė sąlyga. |
(6) |
Atsižvelgiant į tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai yra neišsenkantys, svarbu išplėtoti elektros energijos tinklų sujungimo pajėgumus Bendrijoje, ypatingą dėmesį skiriant Bendrijos energijos rinkoje labiausiai atskirtoms šalims ir regionams taip siekiant užtikrinti valstybėms narėms priemones tikslui iki 2020 m. naudoti 20 proc. atsinaujinančių šaltinių energijos pasiekti. |
(7) |
Siekiant užtikrinti esamos energijos gamybos geriausią panaudojimą žemiausiomis kainomis, vidaus rinkoje turėtų padidėti prekyba elektros energija ir jos srautais tarp valstybių. Tačiau tai neturėtų tapti priežastimi valstybėms narėms ar gamintojoms neinvestuoti į naujas ir šiuolaikines elektros energijos gamybos technologijas. |
(8) |
2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate „Europos energetikos politika“ pabrėžiama elektros energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimo ir vienodų galimybių visoms ES elektros energijos įmonėms užtikrinimo svarba. Tos pačios datos Komisijos komunikatuose dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų ir galutinėje ataskaitoje dėl dujų ir elektros energijos sektorių tyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį buvo įrodyta, kad šiuo metu galiojančios taisyklės ir taikomos priemonės nesudaro reikiamos sistemos, leisiančios sukurti tinkamai veikiančią vidaus rinką. |
(9) |
Siekdamos užtikrinti konkurenciją ir elektros energijos tiekimą žemiausiomis galimomis kainomis, tuo pat metu išvengiant didelių įmonių dominavimo rinkoje, valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų palengvinti įvairių rūšių energijos naujų tiekėjų ir naujų elektros energijos gamintojų patekimą į tarpvalstybinę rinką. |
(10) |
Tinklų reikiamai neatskyrus nuo elektros energijos gamybos ir jos tiekimo veiklos, diskriminacijos nepavyktų pašalinti ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir skatinant vertikalios integracijos bendroves pakankamai investuoti į savo tinklus. |
(11) |
Taikant galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir veiklos rūšių valdymo atskyrimo taisykles perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių veiksmingai išskirti nepavyko. 2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Komisijos buvo paprašyta parengti teisės akto pasiūlymus, kuriais elektros energijos gamybos ir tiekimo veikla būtų veiksmingai atskirta nuo tinklo eksploatavimo veiklos. |
(12) |
Veiksmingą veiklos rūšių atskyrimą įmanoma įgyvendinti tik pašalinus vertikalios integracijos įmonėms būdingą siekį diskriminuoti konkurentus nesuteikiant jiems prieigos prie tinklų ir diskriminuojant juos investicijų atžvilgiu. Be jokios abejonės, nuosavybės atskyrimas, t. y. tinklo savininko paskyrimas tinklo operatoriumi, neturinčiu jokių su elektros energijos gamyba ir jos tiekimu susijusių interesų – veiksmingiausias ir patikimiausias būdas šalinti interesų konfliktą ir užtikrinti tiekimo saugumą. Dėl šios priežasties Europos Parlamentas 2007 m. liepos 10 d. ║ rezoliucijoje dėl ║ dujų ir elektros energijos vidaus rinkos nurodė, kad nuosavybės atskyrimas perdavimo lygiu yra veiksmingiausias būdas ║ skatinti nediskriminuojamas investicijas į infrastruktūrą, naujiems rinkos dalyviams užtikrinti sąžiningą prieigą prie elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos ir rinkos skaidrumą. Dėl to valstybėms narėms turėtų būti taikomas reikalavimas užtikrinti, kad tas pats asmuo arba asmenys neturėtų teisės kontroliuoti elektros energijos gamybos arba jos tiekimo įmonės, įskaitant galimybę naudotis mažumos veto teise, kai priimami strateginės svarbos sprendimai, pvz., dėl investavimo, ir kartu valdyti kokią nors perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos turto dalį arba naudotis kokiomis nors teisėmis sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos atžvilgiu. Priešingai, atliekant perdavimo sistemos operatoriaus priežiūrą turėtų būti užkertamas kelias operatoriui įsigyti kokią nors elektros energijos tiekimo įmonės turto dalį arba tam operatoriui minėtos įmonės atžvilgiu naudotis kokiomis nors teisėmis. |
(13) |
Pagal bet kurią veiklos rūšių atskyrimo sistemą turėtų būti veiksmingai pašalinamas gamintojų ir perdavimo sistemos operatorių interesų konfliktas, o nacionalinėms reguliavimo institucijoms neturėtų būti sukuriamas apsunkinantis ar sudėtingas reguliavimo režimas, kurį būtų sudėtinga ar brangu įgyvendinti. |
(14) |
Dėl to, kad atskiriant nuosavybę tam tikrais atvejais įmones privaloma pertvarkyti struktūriškai, valstybėms narėms turėtų būti skiriama papildomo laiko minėtoms nuostatoms taikyti. Atsižvelgiant į vertikaliuosius saitus, siejančius elektros energijos ir ║ dujų sektorius, veiklos rūšių atskyrimo nuostatos turėtų taip pat būti taikomos ║ abiejuose sektoriuose. |
(15) |
Siekiant tinklo eksploatavimą visiškai atskirti nuo su elektros energijos gamyba ir jos tiekimu susijusių interesų bei neleisti, kad būtų keičiamasi kokia nors neskelbtina informacija, tam pačiam asmeniui neturėtų būti neleidžiama būti ir perdavimo sistemos operatoriaus, ir įmonės, atliekančios bet kokias elektros energijos gamybos ar jos tiekimo funkcijas, vadovų valdybos nariu. Dėl tos pačios priežasties tas pats asmuo neturėtų turėti teisės skirti perdavimo sistemos operatoriaus vadovų valdybos narių ir valdyti bet kokią elektros energijos tiekimo įmonės turto dalį. ▐ |
(16) |
Jeigu įmonė, perdavimo sistemos savininkė, yra vertikalios integracijos įmonės dalis, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė rinktis, t. y. taikyti nuosavybės atskyrimą arba, jeigu įmanoma taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, paskirti elektros energijos gamybos ir jos tiekimo interesų neturinčius sistemos operatorius. Galutinis nepriklausomo sistemos operatoriaus sprendimų veiksmingumas turi būti įvertintas pagal specialias papildomas taisykles. Siekiant, kad būtų atsižvelgta į visus vertikalios integracijos įmonių akcininkų interesus, valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė rinktis nuosavybės atskyrimą, t. y. tiesiogiai išparduodant aktyvus ar integruotosios bendrovės akcijas padalijant paskirstymo tinklų bendrovei, elektros energijos gamybos ir jos tiekimo įmonėms, jeigu būtų laikomasi nuosavybės atskyrimo reikalavimų. |
(17) |
Veiksmingai įgyvendinant atskyrimą turėtų būti laikomasi viešojo ir privataus sektorių nediskriminavimo principo. Siekiant, kad to principo būtų laikomasi, tam pačiam asmeniui, pavieniui ar kartu su kitais, turėtų būti užkertamas kelias turėti kokios nors įtakos skiriant perdavimo sistemos operatorių ir elektros energijos tiekimo įmonių padalinių darbuotojus, jiems balsuojant ar priimant sprendimus. Jeigu atitinkama valstybė narė gali įrodyti, kad to reikalavimo laikomasi, tada dvi atskiros viešosios įstaigos turėtų turėti galimybę kontroliuoti elektros energijos gamybą ir jos tiekimą bei elektros energijos perdavimo veiklą. |
(18) |
Tinklo veikla visoje Bendrijoje turėtų būti visiškai atskirta nuo elektros energijos tiekimo veiklos dėl to, kad būtų įmanoma užkirsti kelią tam, jog bet kuris tinklo operatorius Bendrijoje ar susijusios jo bendrovės kokioje nors valstybėje narėje galėtų verstis bet kokia elektros energijos gamybos ar jos tiekimo veikla. Šis reikalavimas vienodai turėtų būti taikomas ir Europos Sąjungoje, ir trečiojoje šalyje įsisteigusioms įmonėms. Siekiant užtikrinti, kad tinklo veikla visoje Bendrijoje būtų atskirta nuo jos tiekimo veiklos, reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai atsisakyti sertifikuoti tuos perdavimo sistemos operatorius, kurie nesilaiko veiklos rūšių atskyrimą reguliuojančių taisyklių. Kad šios nuostatos būtų vienodai taikomos visoje Bendrijoje ir būtų laikomasi tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų , Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (toliau – Agentūrai), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. …/2008 (5) reikėtų suteikti teisę persvarstyti reguliavimo institucijų priimtus sprendimus dėl sertifikavimo. |
(19) |
Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas – esminė sudedamoji visuomenės saugumo dalis ir dėl to jo užtikrinimas glaudžiai susijęs su veiksmingu Europos Sąjungos elektros energijos rinkos veikimu ir rinkos geografinės izoliacijos panaikinimu . Elektros energiją Europos Sąjungos piliečiams įmanoma tiekti tik elektros tinklu. Veikiančios elektros energijos rinkos, ypač elektros tiekimo tinklai ir kita įranga, yra labai svarbūs visuomenės saugumui, ekonomikos konkurencingumui ir Europos Sąjungos piliečių gerovei. Bendrija, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, mano, kad elektros energijos perdavimo sistemos sektorius labai svarbus Bendrijai, ir dėl to reikalingos papildomos trečiųjų šalių įtaką reguliuojančios apsaugos priemonės, kad nekiltų jokios grėsmės viešajai Bendrijos tvarkai, visuomenės saugumui ir Europos Sąjungos piliečių gerovei. Tos priemonės taip pat padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingo veiklos rūšių atskyrimo taisyklių. |
(20) |
Nediskriminacinė prieiga prie paskirstymo tinklo užtikrina prieigą prie vartotojų mažmeniniu lygmeniu. Diskriminavimas suteikiant prieigą trečiosioms šalims ir investuojant elektros energijos paskirstymo lygmeniu vis dėlto nėra toks svarbus, palyginti su diskriminavimu elektros energijos perdavimo lygmeniu, nes perkrova ir su elektros energijos gamyba susiję interesai elektros energijos paskirstymo lygiu apskritai būna mažiau svarbūs nei jos perdavimo lygiu. Be to, paskirstymo sistemos operatorių veiklos rūšių valdymą išskirti pagal Direktyvą 2003/54/EB privaloma tik nuo 2007 m. liepos 1 d., o to atskyrimo poveikį vidaus rinkai dar reikia įvertinti. Pagal dabar galiojančias teisinio veiklos rūšių atskyrimo ir tų veiklos rūšių valdymo atskyrimo taisykles veiklos rūšis veiksmingai galima išskirti tik tada, jeigu tos taisyklės bus aiškiau apibrėžtos, tinkamai įgyvendintos ir atidžiai prižiūrimas jų taikymas. Kad mažmeniniu lygmeniu būtų sukurtos vienodos sąlygos, paskirstymo sistemos operatorių veiklą taip pat reikėtų prižiūrėti, jog jie negalėtų naudotis vertikalios integracijos pranašumais, susijusiais su užimama konkurencine padėtimi rinkoje, ypač namų ūkio ar ne namų ūkio klientų atžvilgiu. |
(21) |
Siekiant plėtoti konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje, ne namų ūkio klientams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti tiekėjus ir sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo su keliais tiekėjais. Tokie klientai turėtų būti ginami nuo pasekmių, kurios gali atsirasti dėl išimtinių teisių sąlygų, nes pagal šias sąlygas siekiama pašalinti konkuruojančius ir (arba) papildomus pasiūlymus. |
(22) |
Direktyvoje 2003/54/EB nustatytas reikalavimas valstybėms narėms įsteigti reguliavimo institucijas, kurioms būtų suteikta speciali kompetencija. Tačiau remiantis patirtimi galima padaryti išvadą, kad reguliavimo veiksmingumą dažnai menkina pernelyg didelė reguliavimo institucijų priklausomybė nuo vyriausybės, nepakankami įgaliojimai ir apribota veiksmų laisvė. Dėl šios priežasties pirmiau minėtame susitikime Briuselyje Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją parengti teisės aktų pasiūlymus, kurių tikslas – toliau derinti nacionalinių ║ reguliavimo institucijų įgaliojimus ir stiprinti tų institucijų nepriklausomumą. |
(23) |
Derinant nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimus, turėtų būti numatytos teiktinos paskatos ir elektros energijos įmonėms taikytinos sankcijos. Agentūrai turėtų būti suteikti įgaliojimai vadovauti, užtikrinant, kad visų valstybių narių paskatos ir sankcijos būtų lygiavertės, ir pateikti šių priemonių gaires. |
(24) |
Dėl to nacionalinės reguliavimo institucijos, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, turi būti tinkamos priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai nepriklausomos nuo bet kokių kitų visuomenei svarbių ar privačių interesų įtakos. |
(25) |
Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisinę galią turinčius sprendimus dėl elektros energijos įmonių ir taikyti veiksmingas, tinkamas ir atgrasančias sankcijas įsipareigojimų nevykdančioms elektros energijos įmonėms. Toms institucijoms taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai neatsižvelgiant į taikomas konkurencijos taisykles nuspręsti imtis bet kokių tinkamų priemonių, kuriomis , skatinant veiksmingą konkurenciją, būtiną tam, kad tinkamai veiktų rinka , būtų užtikrinama nauda vartotojams ; taip pat užtikrinti aukštus universaliųjų ir viešųjų paslaugų standartus, siekiant atverti rinką, apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir užtikrinti visišką vartotojų apsaugos priemonių veiksmingumą. Šios nuostatos neturėtų prieštarauti Komisijos įgaliojimams, susijusiems su konkurencijos taisyklių taikymu, įskaitant Bendrijos masto įmonių susijungimų tikrinimą, ir vidaus rinkos taisyklėms, pvz., laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms. |
(26) |
Elektros energijos vidaus rinka veikia nepakankamai veiksmingai, nes trūksta likvidumo bei skaidrumo, ir dėl to ne visada pavyksta efektyviai paskirti išteklius, apriboti riziką ir užtikrinti sklandų naujų rinkos dalyvių patekimą į rinką. Reikia siekti, kad būtų labiau pasitikima rinka, padidėtų jos likvidumas ir padaugėtų rinkos dalyvių ▐. |
(27) |
Energetikos sektoriaus ir finansų rinkų reguliavimo institucijos turėtų bendradarbiauti, siekdamos vienos kitoms suteikti galimybę peržiūrėti atitinkamas rinkas. Joms turėtų būti suteikta teisė iš elektros energijos įmonių gauti reikiamą informaciją, atlikti tinkamus ir pakankamus tyrimus ir spręsti ginčus ir taikyti veiksmingas sankcijas. |
(28) |
Komisijai dar nepriėmus gairių, kuriose nustatomi informacijos rinkimo, sisteminimo ir laikymo reikalavimai, Agentūra ║ ir Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (toliau – EVPRPIK) turėtų kartu atlikti tyrimą ir Komisijai pateikti rekomendacijas dėl minėtų gairių turinio. Agentūra ir EVPRPIK taip pat turėtų toliau bendradarbiauti atlikdami išsamesnį tyrimą ir pateikti rekomendaciją, ar elektros energijos tiekimo sutartims arba sutartims dėl elektros energijos rinkos išvestinių finansinių priemonių skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi prieš sudarant komercinį sandorį ir (ar) jau jį sudarius ir jeigu tie reikalavimai turėtų būti taikomi, koks turėtų būti tokių reikalavimų turinys. |
(29) |
Siekiant, kad dabar rinkoje dominuojantys tiekėjai nesutrukdytų atverti rinkos, svarbu sudaryti sąlygas sukurti naujus verslo modelius, pvz., galimybę sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu. |
(30) |
Siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai , ypač pažeidžiami vartotojai, galėtų pasinaudoti konkurencijos ir sąžiningesnių kainų teikiama nauda, reikia dar labiau sugriežtinti universaliųjų ir viešųjų paslaugų reikalavimus ir su jais susijusius bendruosius minimalius standartus. Viešųjų paslaugų reikalavimai turėtų būti apibrėžiami nacionaliniu pagrindu, atsižvelgiant į valstybių narių vidaus aplinkybes. Tačiau valstybės narės turėtų laikytis Bendrijos teisės aktų ir bendrųjų minimalių standartų. Europos Sąjungos piliečiams mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų būti sudaryta galimybė naudotis viešųjų paslaugų garantijomis, ypač tiekimo saugumu ir pagrįstais tarifais. Pagrindinis tiekimo vartotojams veiklos aspektas – tai galimybė susipažinti su objektyviais ir skaidriais elektros energijos suvartojimo duomenimis; vartotojams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su elektros energijos suvartojimo duomenimis , taip pat su atitinkamomis kainomis ir paslaugų sąnaudomis, kad jie galėtų paraginti konkurentus pateikti tais duomenimis pagrįstus pasiūlymus. Vartotojai taip pat turėtų turėti teisę gauti tinkamą informaciją apie jų suvartotą energijos kiekį , o išankstiniai mokėjimai turėtų būti proporcingi ir atspindėti jų realiai suvartojamą elektros energijos kiekį. Vartotojams bent jau kas ketvirtį teikiant bendrais kriterijais pagrįstą informaciją apie energijos sąnaudas bus skatinama taupyti energiją, nes šie duomenys – tiesioginė grįžtamoji informacija vartotojams apie poveikį, kuris daromas investuojant į energijos vartojimo efektyvumą ir į elgesio pakeitimą. |
(31) |
Vartotojų interesai turėtų būti svarbiausias šios direktyvos objektas. Turi būti stiprinamos ir užtikrinamos esamos vartotojų teisės, jos turėtų būti skaidresnės ir apimti atstovavimą. Nustatant vartotojų apsaugą, turi būti užtikrinama, kad visi vartotojai iš konkurencingos rinkos gautų naudos. Vartotojų teisių laikymąsi turėtų užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos, numatydamos paskatas ir taikydamos sankcijas bendrovėms, nesilaikančioms vartotojų apsaugos ir konkurencijos taisyklių. |
(32) |
Vartotojus reikia aprūpinti aiškia ir suprantama informacija apie jų teises, susijusias su energetikos sektoriumi. Laikydamasi savo 2007 m. liepos 5 d. komunikato „Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ nuostatų, Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas, vartotojų organizacijas ir socialinius partnerius, turėtų pateikti prieinamą, patogią vartotojui chartiją, kurioje būtų išvardytos energijos vartotojų teisės, jau nustatytos galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, įskaitant šią direktyvą. Energijos tiekėjai turėtų užtikrinti, kad visi vartotojai gautų šios chartijos kopiją, ir užtikrinti, kad ši chartija būtų paskelbta viešai. |
(33) |
Energijos nepriteklius – vis didesnė Europos Sąjungos problema. Todėl valstybės narės turėtų parengti nacionalinius veiksmų planus, pagal kuriuos būtų sprendžiama ši problema, ir užtikrinti būtiną energijos tiekimą pažeidžiamiems vartotojams. Tai darant reikia numatyti integruotą požiūrį, o priemonės turėtų apimti socialinę politiką, tarifų politiką ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą namų ūkyje. Šioje direktyvoje turėtų būti numatytos bent jau nacionalinio lygmens politikos kryptys pažeidžiamų vartotojų naudai kainodaros klausimais. |
(34) |
Veiksmingos ir visiems prieinamos kompensavimo priemonės užtikrina didesnę vartotojų apsaugą. Valstybės narės turėtų įgyvendinti skubias ir veiksmingas ginčų sprendimo procedūras. |
(35) |
Rinkos kainos turėtų užtikrinti tinkamas paskatas tinklui plėtoti ir investuoti į naujus elektros energijos gamybos pajėgumus. |
(36) |
Sąžiningos konkurencijos ir įvairių tiekėjų lengvos prieigos skatinimas bei nauji elektros energijos gamybos pajėgumai turėtų būti itin svarbūs valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad vartotojai visiškai pasinaudotų liberalizuotos elektros energijos vidaus rinkos galimybėmis. Tuo pat metu valstybės narės turėtų būti atsakingos už nacionalinių veiksmų planų rengimą ir socialinę politiką. |
(37) |
Siekiant sukurti elektros energijos vidaus rinką , regioninės energijos rinkos gali tapti pirmuoju žingsniu. Todėl valstybės narės turėtų Bendrijos ir, kai galima, regioniniu lygiu skatinti nacionalinių rinkų integravimą ir tinklų operatorių bendradarbiavimą Bendrijos bei nacionaliniu lygiu. Regioninės integracijos iniciatyvos yra svarbus tarpinis žingsnis siekiant integruoti Bendrijos energijos rinkas, o tai yra galutinis tikslas. Regioninis lygis sudaro galimybę atitinkamiems veikėjams, ypač valstybėms narėms, nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir perdavimo sistemos operatoriams bendradarbiauti specifiniais klausimais ir taip prisideda prie integracijos proceso greitinimo. |
(38) |
Vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti tikrojo visos Bendrijos tinklo sukūrimas, todėl tarpvalstybinio tinklų sujungimo bei regioninių rinkų reguliavimo klausimai turėtų priklausyti Agentūros kompetencijai. |
(39) |
Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, visų pirma su perdavimo sistemos operatoriais ir Agentūra, turėtų įvertinti vienintelio Europos perdavimo sistemos operatoriaus sukūrimo įgyvendinamumą ir išnagrinėti sąnaudas ir naudą, atsižvelgiant į rinkos integravimą ir veiksmingą bei saugų perdavimo tinklo veikimą. |
(40) |
Taip pat vienas pagrindinių šios direktyvos tikslų turėtų būti bendrų taisyklių užtikrinimas tinkamam vidaus rinkos veikimui ir visuotiniam kiekvienam prieinamos energijos tiekimui. Šiuo tikslu geriausios paskatos tarpvalstybiniam tinklų sujungimui ir investicijoms į naują energijos gamybą būtų neiškreiptos rinkos kainos, kurios per ilgą laiką supanašėtų. |
(41) |
Pirmasis žingsnis kuriant visapusiškai integruotą Europos elektros tinklą, į kurį pagaliau būtų įtrauktos šiuo metu Europos Sąjungoje esančios elektros energijos „salos“, turėtų būti aktyvesnis regioninis bendradarbiavimas. |
(42) |
Reguliavimo institucijos turėtų teikti informaciją rinkos dalyviams, taip pat siekdamos, kad Komisija galėtų vykdyti Europos elektros energijos rinkos stebėjimo ir priežiūros funkciją ir trumpalaikes, vidutinės trukmės bei ilgalaikes tos rinkos plėtros tendencijas, įskaitant šiuos aspektus: elektros energijos gamybos pajėgumus, skirtingus elektros energijos gamybos išteklius, jos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, paslaugų ir tiekimo kokybę, tarpvalstybinę prekybą, perkrovos valdymą, investavimą, didmenines ir mažmenines kainas, rinkos likvidumą, aplinkos gerinimą ir veiksmingumo didinimą. |
(43) |
Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti efektyviai veikiančią elektros energijos vidaus rinką, valstybės narės pavieniui negali tinkamai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas ║ būtina nurodytam tikslui pasiekti. |
(44) |
2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (6) numatyta galimybė Komisijai priimti gaires, kad būtų užtikrintas reikiamas suderinimo lygis. Tos gairės – teisinę galią turinčios įgyvendinimo priemonės – tinkamos priemonės, kurias, jeigu reikia, galima nedelsiant iš dalies pakeisti. ▐ |
(45) |
Direktyvą 2003/54/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2003/54/EB pakeitimai
Direktyva 2003/54/EB iš dalies keičiama taip:
1) |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „ Šioje direktyvoje nustatomos bendros elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant patobulinti konkurencingas Europos Sąjungos energijos rinkas, sujungtas bendru tinklu, ir jas integruoti. Joje nustatomos taisyklės, susijusios su elektros energijos sektoriaus organizavimu ir funkcionavimu, laisvu patekimu į rinką, kriterijais ir tvarka, pagal kurią skelbiami konkursai, suteikiami leidimai ir eksploatuojamos sistemos. Joje taip pat apibrėžiami universaliųjų paslaugų teikimo įpareigojimai ir elektros energijos vartotojų teisės bei išaiškinami konkurenciniai reikalavimai. “ |
2) |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
4 straipsnis pakeičiamas taip: „ Valstybės narės užtikrina tiekimo saugumo priežiūrą. Kai valstybės narės mano, kad to reikia, šią funkciją jos gali perduoti 23 straipsnio 1 dalyje nurodytoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Atliekant šią priežiūrą, visų pirma stebima pasiūlos ir paklausos pusiausvyra nacionalinėje rinkoje, įskaitant išsamią paklausos ir pasiūlos lygio ateityje prognozę ir numatyti papildomi pajėgumai (planuojami arba kuriami), tinklų techninės priežiūros kokybė ir lygis, paskirstytos gamybos atstovų ir mažų gamintojų prieiga bei priemonės, skirtos atsakyti į paklausą, kai ji yra didžiausia, ir spręsti trūkumus, iškylančius vienam ar keliems tiekėjams. Kiekvienais metais iki liepos 31 d. kompetentingos institucijos paskelbia ataskaitą, kurioje pateikia šių sričių priežiūros rezultatus bei priemones, kurių buvo imtasi arba kurios buvo numatytos šiuo tikslu, ir šią ataskaitą jos perduoda Komisijai. “ |
5) |
5 straipsnyje prieš jau esančią dalį įterpiama ši dalis: „ Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų apibrėžti techniniai veiklos kriterijai ir kad būtų sukurtos ir viešai paskelbtos techninės taisyklės, kuriomis būtų nustatytas reikiamo lygio patikimumas, saugumas ir energijos gamybos įrenginių, paskirstymų sistemų, tiesiogiai prijungtų vartotojų įrangos, sujungimo grandinių ir tiesioginių linijų veikimui taikomi reikalavimai. Šiomis techninėmis taisyklėmis užtikrinama sistemų sąveika, jos turi būti objektyvios ir nediskriminuojančios. Kai Agentūra mano, kad šias taisykles reikia suderinti, ji teikia reikiamas rekomendacijas atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms. “ |
6) |
Įterpiamas šis ║ straipsnis: „5a straipsnis Regioninio bendradarbiavimo skatinimas 1. Nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos suderinti rinkos modelius ir bent vieno ar kelių regionų mastu integruoti nacionalines rinkas – kaip pirmojo žingsnio siekiant visiškai liberalizuoti elektros energijos vidaus rinką. Visų pirma jos skatina tinklo operatorių bendradarbiavimą regionų mastu ir palengvina jų integraciją šiuo lygmeniu , siekdamos sukurti konkurencingą Europos rinką sudarant geresnes sąlygas suderinti jų teisinę, reguliavimo ir techninę sistemą, bet svarbiausia – integruoti dabar Europos Sąjungoje susidariusias elektros energijos „salas“. Todėl valstybės narės skatina tarpvalstybinį ir regioninį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą. 2. Agentūra, siekdama užtikrinti regionų reguliavimo sistemų susiliejimą ir turėdama tikslą kurti konkurencingą Europos rinką, bendradarbiauja su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atskirtais perdavimo sistemos operatoriais (kaip numatyta IV skyriuje). Kai Agentūra mano, kad reikia parengti privalomas šio bendradarbiavimo taisykles, ji teikia atitinkamas rekomendacijas. Regioninėse rinkose Agentūra laikoma kompetentinga institucija 22d straipsnyje nurodytose srityse. “ |
7) |
6 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
8) |
6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „ 3. Valstybės narės užtikrina, kad mažiems decentralizuotiems gamintojams ir (arba) gamintojams, kurie elektros energiją gamina iš mažų energijos šaltinių, būtų taikoma supaprastinta leidimų išdavimo tvarka. Ši pagreitinta tvarka taikoma visiems įrenginiams, gaminantiems mažiau nei 50 MWh ir visiems integruotiems gamintojams. “ |
9) |
7 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „ 5. Valstybės narės paskiria valdžios instituciją arba valstybės įstaigą ar privačią organizaciją, nesusijusią su elektros energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veikla, kuri gali būti ir 22a straipsnio 1 dalyje nurodyta nacionalinė reguliavimo institucija, ir ji yra atsakinga už 1–4 dalyse nurodytos konkursų tvarkos organizavimą, priežiūrą ir kontrolę. Ši institucija ar įstaiga imasi visų reikiamų veiksmų paraiškose konkursui pateiktos informacijos konfidencialumui užtikrinti. “ |
10) |
8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Perdavimo sistemų ir perdavimo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas 1. ║ Valstybės narės užtikrina, kad nuo [perkėlimo į nacionalinę teisę datos, prie kurios pridedami vieneri metai]:
2. 1 dalies b punkte nurodytam turtui ir teisėms visų pirma priskirtina:
3. 1 dalies b punkte sąvoka „bet kokią elektros energijos gamybos ar jos tiekimo funkciją atliekanti įmonė“ – tai „bet kokią elektros energijos gamybos ar jos tiekimo funkciją atliekanti įmonė“, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/55/EB ║, o sąvokos„perdavimo sistemos operatorius“ ir „perdavimo sistema“ atitinka Direktyvoje 2003/55/EB nustatytas „perdavimo sistemos operatoriaus“ ir „perdavimo sistemos“ apibrėžtis. 4. Valstybės narės prižiūri vertikalios integracijos įmonių veiklos rūšių atskyrimo procesą ir pateikia Komisijai ataskaitą apie pasiektą pažangą. 5. Valstybės narės gali leisti taikyti nuo 1 dalies b ir c punktų nukrypti leidžiančias nuostatas iki [perkėlimo į nacionalinę teisę data, prie kurios pridedami dveji metai], jeigu perdavimo sistemos operatorius nėra sudedamoji vertikalios integracijos įmonės dalis. 6. Tariama, kad 1 dalies a punkte nustatytas įpareigojimas buvo įvykdytas tuo atveju, jeigu kelios įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistemos, sukūrė bendrąją įmonę, kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas keliose valstybėse narėse. ▐ 7. Jei 1 dalies b–e punktuose nurodytas asmuo yra valstybė narė arba viešoji įstaiga, dvi skirtingos viešosios įstaigos, kurios kontroliuoja perdavimo sistemos operatorių arba perdavimo sistemą ir įmonę, atliekančią bet kokią elektros energijos gamybos arba jos tiekimo funkciją, nelaikomos tuo pačiu asmeniu arba asmenimis. 8. Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo sistemos operatoriaus, kuris yra sudedamoji vertikalios integracijos įmonės dalis, ir to perdavimo sistemos darbuotųjų sukaupta 12 straipsnyje nurodyta komercinė neskelbtina informacija nebūtų perduodama įmonėms, vykdančioms bet kokias elektros energijos gamybos ar jos tiekimo funkcijas.“ |
11) |
Įterpiami šie ║ straipsniai: „8a straipsnis Perdavimo sistemos savininkų ir perdavimo sistemos operatorių kontrolė 1. Nepažeidžiant tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, trečiosios šalies asmuo ar asmenys neturi teisės kontroliuoti perdavimo sistemų ar perdavimo sistemos operatorių. 2. Jeigu su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis sudaryta sutartis, kurios susitariančioji šalis Bendrija yra, tada galima leisti taikyti nuo šio straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą. 8b straipsnis Perdavimo sistemos operatorių paskyrimas ir sertifikavimas 1. Įmones, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ir kurioms nacionalinės reguliavimo institucijos, taikydamos šiame straipsnyje nurodytą sertifikavimo procedūrą, išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad tos įmonės atitinka 8 straipsnio 1 dalies ir 8a straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriais. Apie perdavimo sistemos operatorių paskyrimą pranešama Komisijai ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2. Laikantis tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų, jeigu perdavimo sistemos savininkas arba perdavimo sistemos operatorius, kuriuos kontroliuoja trečiosios šalies asmuo ar asmenys kaip apibrėžta 8a straipsnyje, prašo atlikti sertifikavimą, tokį sertifikavimą atlikti atsisakoma, jeigu perdavimo sistemos savininkas arba perdavimo sistemos operatorius neįrodo, kad joks operatorius, besiverčiantis gamtinių dujų gavyba arba tiekimu ar elektros energijos gamyba ar jos tiekimu, arba trečioji šalis neturi jokios galimybės atitinkamai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką pažeidžiant 8 straipsnio 1 dalį. 3. Perdavimo sistemos operatoriai nacionalinei reguliavimo institucijai praneša apie visus numatytus sandorius, kuriuos gali tekti iš naujo įvertinti, ar jie atitinka 8 straipsnio 1 dalies ar 8a straipsnio reikalavimus. 4. Nacionalinės reguliavimo institucijos nuolatos kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatoriai atitinka 8 straipsnio 1 dalies ar 8a straipsnio reikalavimus. Jos pradeda sertifikavimo procedūrą, siekdamos užtikrinti tą atitiktį:
5. Nacionalinės reguliavimo institucijos priima sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo per keturis mėnesius nuo perdavimo sistemos operatoriaus pateikto pranešimo arba nuo Komisijos prašymo įteikimo dienos. Pasibaigus šiam laikotarpiui tariama, kad perdavimo sistemos operatoriui buvo išduotas sertifikatas. Oficialus arba numanomas nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas gali įsigalioti tik užbaigus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytą procedūrą ir tik tuo atveju, jeigu Komisija nepateikia jokių prieštaravimų. 6. Apie oficialų arba numanomą sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo reguliavimo institucija nedelsdama praneša Komisijai kartu su visa atitinkama informacija, susijusia su sprendimu. 7. Komisija nagrinėja pranešimą, kai tik jį gauna. Per du mėnesius nuo pranešimo gavimo, jeigu Komisija nustato, kad dėl nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimo kyla pagrįstų abejonių, ar jis atitinka 8 straipsnio 1 dalies, 8a straipsnio ar 8b straipsnio 2 dalies reikalavimus, Komisija nusprendžia pradėti tyrimą. Šiuo atveju Komisija nacionalinės reguliavimo institucijos ir atitinkamo perdavimo sistemos operatoriaus prašo pateikti pastabas. Jeigu Komisija pageidauja gauti papildomos informacijos, dviejų mėnesių laikotarpį galima pratęsti dviem kitais mėnesiais ir tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai buvo gauta visa informacija. 8. Jeigu Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ║ po keturių mėnesių nuo sprendimo pradėti tyrimą ji skelbia galutinį sprendimą:
9. Jeigu Komisija per šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytą laikotarpį nenusprendė pradėti tyrimo arba nepriėmė galutinio sprendimo, tada tariama, kad ji neprieštarauja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui. 10. Nacionalinė reguliavimo institucija per keturias savaites įgyvendina Komisijos sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą dėl sertifikavimo ir apie tai atitinkamai praneša Komisijai. 11. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija perdavimo sistemos operatorių ir bet kokias elektros energijos gamybos ar jos tiekimo funkcijas atliekančių įmonių gali prašyti pateikti visą atitinkamą informaciją, kuri reikalinga atlikti šiame straipsnyje nustatytoms užduotims. 12. Nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija užtikrina komercinės neskelbtinos informacijos slaptumą.“ ▐ |
12) |
9 straipsnis ║ iš dalies pakeičiamas taip:
|
13) |
10 straipsnis išbraukiamas. ▐ |
14) |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
15) |
12 straipsnis pakeičiamas taip: „12 straipsnis Perdavimo sistemos savininkams ir perdavimo sistemos operatoriams galiojantys reikalavimai dėl slaptumo 1. Nepažeisdamas 18 straipsnio nuostatų ar bet kokios kitos teisinės prievolės pateikti informaciją kiekvienas perdavimo sistemos operatorius ir visi perdavimo sistemos savininkai turi užtikrinti komercinės neskelbtinos informacijos, kurią jie gavo vykdydami komercinę veiklą, slaptumą ir pasirūpinti, jog informacija, kuri komerciniu atžvilgiu galėtų būti naudinga, apie jų pačių veiklą nebūtų skelbiama šališkai, ypač jie turi užtikrinti, kad jokia komercinės neskelbtina informacija nebūtų perduodama kitiems bendrovės padaliniams, išskyrus tuo atveju, jeigu ta informacija reikalinga komerciniam sandoriui atlikti. Siekiant, kad būtų griežtai laikomasi informacijos tvarkymo taisyklių, reikia taip pat užtikrinti, jog perdavimo sistemos savininkas ir kiti bendrovės padaliniai nesinaudotų bendromis tarnybomis, išskyrus išimtinai administracines arba su informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas (pvz., neleidžiama turėti bendros teisinės tarnybos). 2. Susijusioms įmonėms parduodant elektros energiją ar ją perkant, perdavimo sistemos operatoriai nepiktnaudžiauja komercine neskelbtina informacija, kurią gauna iš trečiųjų šalių, suteikdami joms prieigą prie sistemos arba derėdamiesi dėl šios prieigos. 3. Su ypač svarbia konkurencijai rinkoje komercine informacija, ypač informacija, suteikiančia galimybę nustatyti paskirties vietą, informacija apie bendrus gamybos pajėgumus ir informacija apie užsakytus pajėgumus gali susipažinti visi rinkoje esantys elektros energijos tiekėjai. Jei reikia, nacionalinė reguliavimo institucija pareikalauja istorinių operatorių pateikti šią informaciją suinteresuotiesiems asmenims. “ |
16) |
14 straipsnis pakeičiamas taip:
|
17) |
15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
▐ |
18) |
17 straipsnis pakeičiamas taip: „Ši direktyva neturi sukliudyti veiklos vykdyti sistemos operatoriui, užsiimančiam kombinuotąja perdavimo ir paskirstymo veikla, jeigu jis abiejų veiklų atžvilgiu atitinka galiojančias 8 straipsnio, 10b straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatas.“ |
19) |
19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „ 3. Tvarkydamos vidinę apskaitą, elektros energijos įmonės atskirai parengia perdavimo ir paskirstymo veiklos atskaitomybę, kaip turėtų daryti, jei atitinkamomis veiklos rūšimis užsiimtų atskiros įmonės, taip siekiant išvengti diskriminavimo, kryžminio subsidijavimo ir konkurencijos iškraipymo. Jos taip pat tvarko visų su elektros energija susijusių veiklos rūšių, išskyrus susijusias su perdavimu ar paskirstymu, apskaitą, kuri gali būti konsoliduota. Iki 2007 m. liepos 1 d. jos atskirai tvarko tiekimo reikalavimus atitinkantiems vartotojams veiklos ir tiekimo reikalavimų neatitinkantiems vartotojams veiklos apskaitą. Apskaitoje nurodomos pajamos, gautos naudojantis perdavimo ir paskirstymo sistemos nuosavybės teisėmis. Tam tikrais atvejais jos tvarko kitų, su elektros energija nesusijusių veiklos rūšių konsoliduotą apskaitą. Tvarkant vidaus apskaitą, sudaromas kiekvienos veiklos rūšies balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. “ |
20) |
20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „ 2. Perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius gali neleisti prisijungti prie sistemos, jeigu trūksta reikiamų fizinių laisvų pajėgumų. Jei prie sistemos prisijungti neleidžiama, pateikiamos tinkamai motyvuotos atsisakymo priežastys remiantis objektyviais, techniniais ir ekonomiškai pagrįstais kriterijais. Nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad šie kriterijai būtų nuosekliai taikomi ir kad sistemos naudotojai, kuriems nebuvo leista prisijungti, turėtų teisę apskųsti tokį sprendimą. Tam tikrais atvejais, kai atsisakoma suteikti prieigą, nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius pateiktų atitinkamos informacijos apie priemones, kurių reikėtų imtis tinklui sustiprinti. Iš šalies, kuri prašo šios informacijos, gali būti imamas priimtinas mokestis, atspindintis šios informacijos pateikimo išlaidas. “ |
21) |
Į 21 straipsnį įterpiamos šios dalys: „ 2a. Reikalavimus atitinkantys klientai turi teisę sudaryti sutartis iš karto su keletu tiekėjų. 2b. Agentūra realiu laiku stebi visas Europos Sąjungoje, Europos Ekonominėje Erdvėje ir kaimyninėse šalyse esančias organizuotas didmenines elektros energijos rinkas, siekdama nustatyti piktnaudžiavimo rinkos galia atvejus ar su rinkos struktūra susijusius trūkumus, taip pat skatinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą. “ |
22) |
Po 22 straipsnio įterpiamas šis ║ skyrius: „VIIa SKYRIUS NACIONALINĖS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS 22a straipsnis Nacionalinių reguliavimo institucijų paskyrimas ir nepriklausomumas 1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną nacionalinę reguliavimo instituciją. 2. Valstybės narės užtikrina nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji naudotųsi savo įgaliojimais nešališkai ir skaidriai. Šiuo tikslu valstybė narė užtikrina, kad ▐ vykdydama jai šia direktyva ir kitais atitinkamais teisės aktais pavestas reguliavimo užduotis nacionalinė reguliavimo institucija:
3. Kad apsaugotų nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad:
22b straipsnis Nacionalinės reguliavimo institucijos politikos tikslai Vykdydama šioje direktyvoje nurodytas reguliavimo užduotis, nacionalinė reguliavimo institucija imasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų pasiekti šie tikslai:
22c straipsnis Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos ir įgaliojimai 1. Nacionalinės reguliavimo institucijos pareigos , kurias, prireikus, ji vykdo konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis Bendrijos ar nacionalinėmis institucijomis, perdavimo sistemos operatoriais ir kitomis rinkos suinteresuotosiomis šalimis, nepažeisdama jų konkrečios kompetencijos:
2. 1 dalyje minėtas stebėsenos pareigas gali vykdyti kita valdžios institucija, o ne nacionalinė reguliavimo institucija, jei valstybė narė taip numato. Tokiu atveju turi būti nedelsiant sudaryta galimybė nacionalinei reguliavimo institucijai naudotis atlikus tokią stebėseną gauta informacija. Laikydamasi geresnio reglamentavimo principų nacionalinė reguliavimo institucija, vykdydama 1 dalyje minėtas pareigas, atitinkamai konsultuoja perdavimo sistemos operatorius ir glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, išsaugodama jų nepriklausomumą, nepažeisdama jų konkrečių kompetencijų. 3. Kai pagal 10 straipsnį paskiriamas nepriklausomas sistemos operatorius, be šio straipsnio 1 dalyje jai pavestų užduočių, nacionalinė reguliavimo institucija taip pat:
4. Pagal 1 dalies l punkto nuostatas stebėdamos nacionalines elektros energijos rinkas, taip pat didmenines ir mažmenines kainas, nacionalinės reguliavimo institucijos priima suderintą metodiką, kuriai pritaria ir kurią patvirtina Agentūra. 5. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų veiksmingai ir operatyviai vykdyti 1 ir 2 ║ dalyse nurodytas pareigas. Siekiant šio tikslo, nacionalinė reguliavimo institucija turi, inter alia, šiuos įgaliojimus:
6. Nacionalinės reguliavimo institucijos atsakingos už toliau nurodytose srityse taikomų nuostatų ir sąlygų pastarosioms dar neįsigaliojus nustatymą ar patvirtinimą:
Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę reikalauti, kad perdavimo sistemos operatoriai keistų šias nuostatas ir sąlygas. 7. Nustatant ar tvirtinant tarifų nustatymo ir pasiūlos ir paklausos balanso užtikrinimo metodus , nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad tinklo operatoriams būtų sukurtos pakankamos paskatos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu didinti veiksmingumą, skatinti rinkos integraciją , užtikrinti tiekimo saugumą ir prisidėti vykdant susijusius mokslinius tyrimus. 8. Nacionalinės reguliavimo institucijos stebi nacionalinių elektros energijos sistemų ir jungiamųjų linijų perkrovos valdymą. Perdavimo sistemos operatoriai pateikia savo perkrovos valdymo procedūras, įskaitant pajėgumų skyrimą, nacionalinėms reguliavimo institucijoms tvirtinti. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti pakeisti šias procedūras prieš jas patvirtindamos. 9. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms suteikiama teisė reikalauti, kad perdavimo ir paskirstymo sistemos operatoriai, jeigu reikia, pakeistų šiame straipsnyje nurodytas nuostatas ir sąlygas ▐, siekiant užtikrinti, kad jos būtų proporcingos ir taikomos nediskriminuojant. Jeigu vėluojama nustatyti perdavimo ir paskirstymo tarifus, reguliavimo institucijos turi turėti teisę nustatyti laikinus perdavimo ir paskirstymo tarifus ir nuspręsti dėl atitinkamų kompensavimo priemonių, jeigu galutiniai tarifai būtų kitokie nei šie laikinieji tarifai. 10. Bet kuri šalis, nepatenkinta perdavimo ar paskirstymo sistemos operatoriaus veiksmais , susijusiais su operatoriaus įpareigojimais pagal šią direktyvą , gali paduoti skundą nacionalinei reguliavimo institucijai, kuri, veikdama kaip ginčų sprendimo institucija, priima sprendimą per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Kai nacionalinei reguliavimo institucijai reikia gauti daugiau informacijos, šį laikotarpį galima pratęsti dviem mėnesiais. Šį laikotarpį taip pat galima pratęsti, jeigu su tuo sutinka skundą padavusi šalis. Nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas nebent ir iki tol, kol jis panaikinamas apeliacine tvarka. 11. Bet kuri nukentėjusioji šalis, turinti teisę pateikti skundą, susijusį su sprendimu dėl tarifų arba metodikos, priimtų pagal šį straipsnį, o kai nacionalinė reguliavimo institucija yra įpareigota konsultuotis – dėl pasiūlytų tarifų ar metodikos, ne vėliau kaip per du mėnesius arba per trumpesnį valstybių narių nustatytą laikotarpį nuo sprendimo ar jo projekto paskelbimo dienos pateikti skundą dėl persvarstymo. Toks skundas nesustabdo sprendimo įgyvendinimo. 12. Valstybės narės sukuria tinkamus ir veiksmingus reguliavimo, kontrolės ir skaidrumo mechanizmus, siekdamos išvengti piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi, ypač kai tai kenkia vartotojų interesams, ir bet kokio piktybiško elgesio. Nustatant šiuos mechanizmus atsižvelgiama į Sutarties, ypač jos 82 straipsnio, nuostatas. 13. Nacionalinė reguliavimo institucija įsteigia nepriklausomą skundų nagrinėjimo tarnybą ar alternatyvią vartotojų teisių gynimo struktūrą, pvz., nepriklausomą energetikos ombudsmeną ar vartotojų instituciją. Ši tarnyba ar struktūra turi būti atsakinga už veiksmingą skundų nagrinėjimą ir atitikti pažangiausios patirties kriterijus. Nacionalinė reguliavimo institucija nustato skundų nagrinėjimo standartus ir gaires gamintojams ir tinklo operatoriams. 14. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių, įskaitant patraukimą atsakomybėn administracine ir baudžiamąja tvarka pagal jų nacionalinius įstatymus, prieš atsakinguosius fizinius ar juridinius asmenis, nesilaikančius šia direktyva nustatytų slaptumo taisyklių. 15. 10 ir 11 dalyse nurodyti skundai nepažeidžia teisės Bendrijos ar nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka paduoti apeliaciją. 16. Nacionalinės reguliavimo institucijos priimami sprendimai turi būti deramai pagrįsti ir vieši, kad būtų galima vykdyti jų teisinę priežiūrą. 17. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengti tinkami nacionaliniai mechanizmai, kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu nacionalinė reguliavimo institucija priima vienokį ar kitokį sprendimą, turėtų teisę paduoti apeliaciją nacionalinei teisminei institucijai arba kitai nešališkai nacionalinei institucijai, kuri nepriklauso nei nuo suinteresuotųjų šalių , nei nuo jokios vyriausybės . ▐ 22d straipsnis Tarpvalstybinio pobūdžio klausimų reguliavimo tvarka 1. Nacionalinės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuojasi vienos su kitomis bei teikia vienos kitoms bei Agentūrai visą informaciją, reikalingą šioje direktyvoje nustatytoms užduotims atlikti. Jeigu keičiamasi informacija, ją gaunančioji institucija užtikrina tokį informacijos slaptumą, kokio prašo perduodančioji institucija. 2. Siekiant užtikrinti, kad į regioninių elektros energijos rinkų integraciją būtų atsižvelgta tinkamose reguliavimo struktūrose, tinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, glaudžiai bendradarbiaudamos su Agentūra ir jai vadovaujant, kad jų regioninėse rinkose būtų atliktos bent šios reguliavimo užduotys:
3. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi teisę sudaryti tarpusavio susitarimus bendradarbiavimui reguliavimo srityje skatinti ir 1 ir 2 dalyse nurodytiems veiksmams vykdyti prireikus konsultuojantis su kitomis susijusiomis nacionalinėmis institucijomis ir nepažeidžiant šių institucijų konkrečios kompetencijos. 4. Agentūra nusprendžia dėl bent dvi valstybes nares sujungiančių infrastruktūros objektų reguliavimo tvarkos:
▐ 22e straipsnis Gairėse nustatytų reikalavimų vykdymas 1. Komisija ar bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija ║ gali prašyti Agentūros pateikti nuomonę, ar laikomasi sprendimo, kurį nacionalinė reguliavimo institucija priėmė laikydamasi šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytų gairių. 2. Agentūra per keturis mėnesius nuo prašymo pateikimo datos pateikia nuomonę reguliavimo institucijai, paprašiusiai patiekti nuomonę, ║ Komisijai arba nacionalinei reguliavimo institucijai, priėmusiai atitinkamą sprendimą. 3. Jeigu ginčijamą sprendimą priėmusi nacionalinė reguliavimo institucija nesilaiko Agentūros nuomonės per keturis mėnesius nuo tos nuomonės pateikimo dienos, Agentūra apie tai praneša Komisijai. 4. Bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija gali pranešti Komisijai, jeigu ji mano, kad nacionalinės reguliavimo institucijos priimtas sprendimas neatitinka šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytų gairių reikalavimų per du mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos. 5. Jeigu Komisija per du mėnesius nuo tada, kai jai pranešta, kad nesilaikoma Agentūros nuomonės pagal ║ 3 dalį arba nesilaikoma gairių pagal ║ 4 dalį, ║ ar savo nuožiūra per tris mėnesius nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nustato, kad ║ kyla pagrįstų abejonių dėl nacionalinės reguliavimo institucijos priimto sprendimo atitikties šioje direktyvoje arba Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nurodytoms gairėms, Komisija gali nuspręsti pradėti tyrimą. Šiuo atveju Komisija nacionalinės reguliavimo institucijos ir į tyrimą įtrauktų atitinkamų suinteresuotųjų šalių prašo pateikti pastabas. 6. Jeigu Komisija nusprendžia pradėti tyrimą, ne vėliau nei po keturių mėnesių nuo sprendimo pradėti tyrimą ji skelbia galutinį sprendimą:
7. Jeigu Komisija per ║ 5 ir 6 dalyse nustatytą laikotarpį nenusprendė pradėti tyrimo arba nepriėmė galutinio sprendimo, tada tariama, kad ji neprieštarauja nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimui. 8. Nacionalinė reguliavimo institucija per du mėnesius įgyvendina Komisijos sprendimą iš dalies pakeisti ar atšaukti sprendimą ir apie tai atitinkamai praneša Komisijai. ▐ 22f straipsnis Įpareigojimas laikyti duomenis 1. Valstybės narės elektros energijos tiekimo įmones įpareigoja bent penkerius metus laikyti ir nacionalinei reguliavimo institucijai, nacionalinei konkurencijos institucijai ir Komisijai pateikti atitinkamus duomenis apie visus sandorius, su didmeniniais vartotojais ir perdavimo sistemos operatoriais sudarytus remiantis elektros energijos tiekimo sutartimis ir elektros energijos rinkos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 2. Duomenys rengiami taip, kad būtų išsamiai nurodomos tam tikros sandorių charakteristikos, t. y. trukmė, tiekimo ir apmokėjimo taisyklės, kiekis, įvykdymo data ir laikas, sandorio kainos, didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės ir išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos tiekimo sutartis ir neįgyvendintas elektros energijos rinkos išvestines finansines priemones. 3. Nacionalinė reguliavimo institucija pateikia savo tyrimų arba užklausų rezultatų ataskaitas rinkos dalyviams, kartu užtikrindama, kad neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista. ▐ ▐ 4. Įmonėms, kurioms taikoma Direktyva 2004/39/EB, šiuo straipsniu nenustatomi papildomi įpareigojimai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų atžvilgiu. 5. Jeigu ║ 1 dalyje nurodytoms institucijoms reikia pasinaudoti duomenimis, kuriuos laiko subjektai, kuriems taikoma Direktyva 2004/39/EB, pagal tą direktyvą įgaliotos institucijos toms institucijoms pateikia reikalingus duomenis.“ |
23) |
23 straipsnis išbraukiamas. |
24) |
26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
▐ |
25) |
A priedas iš dalies keičiamas taip:
|
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per … (17), įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikmenų lentelę.
Jos taiko šias nuostatas nuo (17) ║.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja […] dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta ║ …,
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
Tarybos vardu
Pirmininkas
(1) OL C 211, 2008 8 19, p. 23 .
(2) OL C 172, 2008 7 5, p. 55 .
(3) 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento pozicija.
(4) OL L 176, 2003 7 15, p. 37. ║.
(5) OL L …
(6) OL L 176, 2003 7 15, p. 1. ║.
(7) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 .“
(8) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(9) OL L … “
(10) OL L 124, 2003 5 20, p. 36 .“
(11) Dveji metai nuo Direktyvos …/…/EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos .“
(12) Vieneri metai nuo Direktyvos …/…/EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos.
(13) Dešimt metų nuo Direktyvos …/…/EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos.
(14) Dveji metai nuo Direktyvos …/…/EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos. “
(15) OL L 115, 1998 4 17, p. 31 .“
(16) 10 metų nuo Direktyvos …/…/EB [iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių] įsigaliojimo datos. “
(17) 18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.