52007PC0797

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.12.2007

KOM(2007) 797 galutinis

2007/0278 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.)

(pateikta Komisijos) {SEK(2007) 1661SEK(2007) 1662}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Įvadas

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių narių tikslų. Europos Vadovų Taryba, 2000 m. kovo mėn. paskelbusi Lisabonos strategiją, paragino valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kurie „padarytų lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo” iki 2010 m. Vėlesniuose susitikimuose Europos Vadovų Taryba patvirtino šį tikslą. 2006 m. Europos Komisijos pradėtoje Socialinės tikrovės apžvalgos konsultacijoje pažymima, kaip svarbu kovoti su įprastinėmis ir naujomis skurdo ir socialinės atskirties formomis Europoje .

Šiuo metu Europos Sąjungoje 78 mln. žmonių gyvena ties skurdo riba. Dalis kiekvienos valstybės narės gyventojų patiria atskirtį ir nepriteklių, dažnai jų galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis yra ribotos. Taip pat yra požymių, kad didelis skurdas tampa vis rimtesne problema ir kad padaugėjo žmonių, gyvenančių visiško skurdo sąlygomis.

Ši padėtis akivaizdžiai prieštarauja pagrindinėms bendrosioms Europos Sąjungos vertybėms ir reikia imtis ryžtingų ir patikimų veiksmų jai spręsti. Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atviro koordinavimo metodas (AKM), kurį taikyti paskatino Europos Vadovų Taryba Lisabonos susitikime, yra svarbi ES gairių ir paramos priemonė valstybėms narėms, siekiančioms didesnės socialinės sanglaudos Europoje. Tačiau šios priemonės veiksmingumas ypač priklauso nuo visuomenės įsitraukimo ir visų susijusių dalyvių įsipareigojimo.

Todėl Komisija 2005–2010 m. socialinėje darbotvarkėje pasiūlė paskelbti 2010-uosius metus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Paskelbtieji Europos metai papildys veiksmus, įgyvendinamus pagal atviro koordinavimo metodą, ir padės sustiprinti ES ir jos valstybių narių politinį ryžtą padaryti lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo, ir kovoti su socialine atskirtimi.

2. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai

2.1. Bendrieji tikslai

Pasiūlymu paskelbti 2010 m. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais siekiama dar kartą patvirtinti ir sustiprinti pirminį kartu su Lisabonos strategija prisiimtą ES politinį įsipareigojimą padaryti „lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo“.

Šiais Europos metais būtų plečiamas visuomenės supratimas apie skurdą bei socialinę atskirtį Europoje ir informuojama, kad skurdas bei atskirtis stabdo socialinę ir ekonominę plėtrą. Šie metai turėtų padėti išsklaidyti susidariusią nuomonę, kad kova su skurdu yra finansinė našta visuomenei, ir patvirtinti bendros atsakomybės svarbą – turėtų dalyvauti ne tik sprendimų priėmėjai, bet ir viešieji bei privatūs subjektai.

Paskelbus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus, taip pat būtų sudarytos sąlygos išgirsti skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių žmonių balsą – šiuos asmenis vienijančios organizacijos sustiprėtų ir būtų įtrauktos į veiklą, kuria siekiama padaryti lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo.

Be to, ES turi pakartoti savo įsipareigojimą pasauliui kovoti su visuotiniu skurdu. Bendra informuotumo didinimo veikla turėtų apimti skatinimą suvokti visuotinį tarpusavio priklausomumą ir tvarios plėtros poreikį, kartų ir tos pačios kartos atstovų solidarumo būtinybę. Skatinimas geriau suprasti visuotinį skurdą bus glaudžiai siejamas su informuotumo dėl bendradarbiavimo plėtros srityje ir jo pagrindinio tikslo, t. y. kovos su skurdu, didinimu.

Taigi, Europos metai patvirtins Bendrijos įsipareigojimą stiprinti solidarumą, socialinį teisingumą ir didinti sanglaudą; jie paskatins nuoseklų požiūrį ir sustiprins paramą pagrindiniams ES tikslams, ypač pagal Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui bei tvarios plėtros strategiją.

2.2. Konkretūs tikslai: pripažinimas, įsitraukimas, sanglauda, įsipareigojimas

Kartu su bendraisiais tikslais, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų pasiūlymas grindžiamas keturiais konkrečiais tikslais:

Pripažinimas – pripažinti skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų teisę išsaugoti žmogiškąjį orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais.

Įsitraukimas – aktyviau įtraukti visuomenę į socialinės integracijos politiką ir veiklą, pabrėžiant kiekvieno asmens atsakomybę už tai, kad neliktų skurdo ir atskirties.

Sanglauda – skatinti kurti darnesnę visuomenę, didinant visuomenės informuotumą apie tai, kad, jeigu neliktų skurdo ir nebebūtų žmonių, pasmerktų gyventi visuomenės paribyje, šis pasikeitimas būtų naudingas visiems.

Įsipareigojimas – pakartoti tvirtą ES politinį įsipareigojimą kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi ir remti šį įsipareigojimą visuose valdžios lygmenyse.

2.3. Veiksmų įgyvendinimas

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų veikla rems Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atviro koordinavimo metodą; ja bus siekiama sukurti svarią politikos poveikio ir veiksmingumo papildomą naudą.

Atsižvelgiant į nustatytus socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties proceso prioritetus, siūloma apibrėžti šias pagrindines Europos metų temas :

- vaikų skurdas ir iš kartos į kartą pereinantis skurdas;

- įtraukioji darbo rinka;

- nepakankamos švietimo ir mokymo galimybės;

- skurdo reiškinio lyčių aspektas;

- galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis;

- diskriminacijos panaikinimas, imigrantų integracijos ir etninių mažumų socialinės integracijos bei integracijos į darbo rinką skatinimas;

- neįgalių asmenų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių poreikių tenkinimas.

Planuodamos Europos metų veiklą, valstybės narės derins šias temas prie esamos padėties ir problemų nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis, įskaitant teritorinės sanglaudos aspektus. Suinteresuotosios šalys bus susietos su visais prioritetais ir dalyvaus juos įgyvendinant.

Vykdydamos Europos metų veiklą , Komisija ir valstybės narės atsižvelgs į skirtumus tarp moterų ir vyrų patiriamo skurdo ir socialinės atskirties. Jos taip pat užtikrins, kad lyčių aspektas būtų integruotas į visus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų prioritetus, taip skatinant lyčių lygybę.

2.4. Bendradarbiavimas su dalyvaujančiomis valstybėmis partnerėmis

Nors ES gali sukurti įvairius lygmenis apimančią koordinavimo sistemą, realią pažangą įmanoma padaryti tik tada, kai dalyvaujančios valstybės prie to reikšmingai prisideda nacionaliniu lygmeniu. Taigi, siekiant užtikrinti įtraukiosios visuomenės stiprinimo metodo nuoseklumą, Europos lygmeniu nustatytos veiklos kryptys turės būti derinamos prie konkrečių sąlygų kiekvienoje šalyje.

Kadangi Europos metuose dalyvaus valstybės, reikia sukurti koordinavimo mechanizmus nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant užtikrinti būtiną sąveiką ir „sverto“ mechanizmą. Komisijai padėti įgyvendinti Europos metų veiklą bus paskirtas iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas .

Šis komitetas stebės, kaip įgyvendinama veikla pagal bendrąsias Komisijos parengtas gaires – Strateginį pagrindų dokumentą (SPD) , siekiant užtikrinti suderinamumą su Bendrąja socialinės įtraukties ataskaita. Valstybės narės remsis SPD, kuriame, kartu su Europos metų tikslais, bus nustatyti Europos metų pagrindiniai prioritetai.

Kad Europos metai būtų veiksmingi, ES sieks užmegzti ryšį su pačiomis įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis ir pakvies jas įsitraukti į nuolatinį dialogą dėl Europos metų prioritetų ir įgyvendinimo mechanizmų. Komisija taip pat užmegs reikiamus ryšius su Socialinės apsaugos komitetu, siekdama užtikrinti, kad jam būtų nuolat ir tinkamai pranešama apie Europos metų veiklos įgyvendinimą.

Europos metų tikslais Komisija taip pat gali bendradarbiauti su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Taryba, Tarptautine darbo organizacija ir Jungtinėmis Tautomis. Kiekviena valstybė narė nacionaliniu lygmeniu bus atsakinga už nacionalinių, regioninių ir vietos veiksmų koordinavimą bei įgyvendinimą.

Įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu turės būti derinamas su nustatytais Europos metų politiniais tikslais pagal minėtąjį Strateginį pagrindų dokumentą. Kiekviena valstybė narė pateiks Komisijai nacionalinę Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų įgyvendinimo programą . Į šias programas bus įtraukti sprendime dėl Europos metų apibrėžti ir Strateginiame pagrindų dokumente išplėtoti bendrieji tikslai bei pagrindiniai principai. Programų rengimas bus atidžiai koordinuojamas ir derinamas su nacionalinėmis socialinės apsaugos bei socialinės įtraukties strategijomis.

Kiekvienos iš šių programų rengimo, patvirtinimo ir įgyvendinimo procesuose aktyviai dalyvaus ir juos prižiūrės Europos metų veikloje dalyvaujančių valstybių paskirtos nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos (NĮĮ) . NĮĮ – tai administracinės institucijos ar joms lygiavertės įstaigos, turinčios kompetenciją ir patvirtintos patirties kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi, atlikusios svarbų vaidmenį Nacionalinių kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planų (Įtraukties NVP) rengimo, stebėsenos ir įgyvendinimo procesuose. NĮĮ bus atsakingos už nacionalinių, regioninių ir vietos iniciatyvų atranką siekiant Komisijos apibrėžtų strateginių politikos tikslų.

Rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines strategijas, visos NĮĮ konsultuosis ir glaudžiai bendradarbiaus su nacionaline patariamąja grupe (NPG), sudaryta iš įvairių suinteresuotųjų šalių atstovų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias skurdą patiriančių asmenų interesams, valstybių parlamentų atstovus, socialinius partnerius, regioninės ir vietos valdžios institucijas.

3. Papildomumas

Komisija užtikrins Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais finansuojamos veiklos papildomumą kitoms Bendrijos iniciatyvoms ir veiklos sritims, glaudžiai susijusioms su socialine įtrauktimi, tokioms, kaip, pvz., struktūriniai fondai (ypač ESF), Moterų ir vyrų lygybės gairės, programa PROGRESS, švietimo ir mokymo programos, Europos jaunimo paktas, programa „Veiklus jaunimas“, Visuomenės sveikatos programa, imigracijos ir prieglobsčio politika, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir mokslinių tyrimų 7-oji bendroji programa.

Todėl bus nustatyti koordinavimo mechanizmai, siekiant išvengti veiklos sričių persidengimo ir skirti paramą svarbiausioms Europos metų temoms.

Komisija taip pat užtikrins papildomumą visoms kitoms bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis (įskaitant besivystančias šalis) iniciatyvoms srityse, susijusiose su Europos metų tikslais.

4. PAPILDOMA NAUDA ES (SUBSIDIARUMAS IR PROPORCINGUMAS)

Patirtis, įgyta įgyvendinant ankstesniuosius Europos metus socialine tematika, atskleidė Europos metų svarbą didinant visuomenės informuotumą ir skatinant dalyvavimą, stiprinant politinį įsipareigojimą visais lygmenimis ir darant įtaką politiniams pokyčiams .

Siūlomi Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų veiksmai turės sukurti papildomą naudą Europos lygmeniu:

- didindami visuomenės informuotumą apie skurdo priežastis, paplitimą ir daugelį skurdo aspektų dabartinėje Europos Sąjungoje ir apie Europos socialinio modelio pasiekimus. Jie teikia išskirtinę galimybę patiems dalyvaujant įvertinti socialinės įtraukties politikos poveikį, taip pat daromą remiant novatoriškus veiksmus nacionaliniu ir smulkesniais už nacionalinį lygmenimis;

- skatindami diskusiją apie tai, kaip galima užtikrinti asmenų, kurie šiuo metu jaučiasi atskirti nuo visuomenės, dalyvavimą jos gyvenime ir suteikdami galimybę įvairesnėms suinteresuotosioms šalims aktyviai dalyvauti bei išreikšti savo požiūrius į tai, kaip galima kovoti su skurdu ir atskirtimi – informuojant visuomenę apie jų veiksmus, stiprinant jų tarpusavio ryšius ir keičiantis konkrečiais pasiūlymais šiuo klausimu;

- skatindami kurti darnesnę visuomenę ir geriau integruoti socialinę dimensiją į Europos ir nacionalinę ekonominio augimo bei užimtumo politiką ir Tvarios plėtros strategiją, taip pat skatindami tvirtesnius ryšius ir sinergiją su ES iniciatyvomis ir programomis, įskaitant struktūrinius fondus;

- užtikrindami tvirtą įvairių ES dalyvių politinį įsipareigojimą panaikinti skurdą ir socialinę atskirtį, taip tęsiant įsipareigojimus, prisiimtus pagal Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atviro koordinavimo metodą.

Kad šie rezultatai būtų pasiekti, ES vaidmuo turi būti lemiamas ir nepakeičiamas koordinuojant, remiant ir papildant būsimus veiksmus nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Todėl šis pasiūlymas atitinka Sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą.

Šiame Europos metų pasiūlyme taip pat pabrėžiama, kaip svarbu gerbti skirtingas valstybių narių tradicijas ir atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, siekiant užtikrinti lankstų įgyvendinimą ir kartu nepakenkti kai kurių valstybių narių jau turimai gerajai patirčiai. Šiuo atžvilgiu pasiūlymas taip pat atitinka proporcingumo principą.

5. KONSULTACIJA SU NEPRIKLAUSOMOMIS šALIMIS

KOMISIJOS TARNYBOS, RENGDAMOS šį PASIūLYMą, STENGėSI SUžINOTI SVARBIAUSIų SUINTERESUOTųJų šALIų NUOMONES APIE EUROPOS KOVOS SU SKURDU IR SOCIALINE ATSKIRTIMI METų TIKSLUS IR Jų įGYVENDINIMą.

Konsultacija su nepriklausomomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis vyko 2007 m. balandžio – birželio mėn. Ji buvo paremta klausimynu, į kurį taip pat įtraukti klausimai dėl tikslų, suinteresuotųjų šalių dalyvavimo, bendros struktūros, pagrindinių metmenų ir veiksmų rūšių, taip pat tolesnių priemonių, skirtų užtikrinti ilgalaikį Europos metų poveikį.

Šios konsultacijos rezultatai parodė, kad Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų pasiūlymą remia visos suinteresuotosios šalys. Jų atsakymai rodo, kokios yra Europos metų teikiamos galimybės, susijusios su informavimu ir visuomenės sutelkimu; taip pat gauta naudingų pasiūlymų dėl šios iniciatyvos tikslo ir struktūros. Atsakymuose taip pat pažymima jos papildoma nauda, susijusi su socialinės įtraukties atviro koordinavimo metodu. Šios konsultacijos rezultatais pasinaudota nustatant būsimųjų Europos metų tikslus ir veiksmus.

Konsultavimosi procesas niekada nebūna vienkartinis veiksmas, todėl, siekiant tinkamai pasirengti, konsultacijos turi vykti keliais etapais. Pasirengimas Europos metams suteiks daugiau galimybių (pvz. kasmetinę apskritojo stalo diskusiją skurdo ir socialinės atskirties klausimais) įvairioms suinteresuotosioms šalims prisidėti prie metų planavimo ir rengimosi jiems.

6. Poveikio vertinimas

Prie šio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymo pridedamas Komisijos atliktas Europos metų poveikio vertinimas. Atsižvelgiant į ex ante vertinimo taisykles, jame išsamiai aprašoma, kokie poreikiai turės būti patenkinti, kokius tikslus reikės pasiekti, kokių rezultatų tikimasi ir pagal kokius rodiklius juos reikės vertinti. Taip pat ištirta Bendrijos dalyvavimo papildoma nauda, su pasiūlymais siejama rizika, alternatyvios galimybės ir tai, ko būtų galima pasimokyti iš panašios praeityje įgytos patirties. Galiausiai apskaičiuojama asignavimų suma, administracinės išlaidos, kurios bus skiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir kitiems tikslams, tinkamai atsižvelgiant į ekonominio efektyvumo principą, ir numatoma sukurti stebėsenos sistema.

7. Išsamus kiekvieno straipsnio paaiškinimas

1 straipsnyje 2010 m. skelbiami Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.

2 straipsnyje nustatomi Europos metų tikslai.

3 straipsnyje aprašomas veiksmų turinys ir nurodoma, jog tie veiksmai išsamiau išdėstyti sprendimo priede.

4 straipsnyje nustatoma, kad į visą su Europos metais susijusią veiklą bus integruoti lyčių aspektai.

5 straipsnyje nustatomos bendradarbiavimo ir įgyvendinimo Bendrijos lygmeniu sąlygos ir išdėstoma, kaip Europos metų veiksmai bus įgyvendinami Europos lygmeniu.

6 straipsnyje nustatomos bendradarbiavimo su dalyvaujančiomis šalimis ir įgyvendinimo jose sąlygos bei išdėstoma, kaip bus įgyvendinami Europos metų veiksmai.

7 straipsniu įsteigiamas komitetas, padėsiantis Komisijai priimti Europos metų įgyvendinimo sprendimus.

8 straipsnyje išdėstomos finansinės nuostatos, taikomos Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamiems veiksmams.

9 straipsnyje nustatoma veiksmų atrankos procedūra Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis.

10 straipsniu Komisija įpareigojama, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą kitiems Bendrijos veiksmams ir iniciatyvoms.

11 straipsnyje nustatomos ne ES valstybių narių dalyvavimo sąlygos.

12 straipsnyje nustatomas veiklos biudžetas.

13 straipsnyje numatoma, kad Komisija gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis.

14 straipsnyje nustatoma Bendrijos finansinių interesų apsauga.

15 straipsnyje nustatoma Europos metų stebėsenos ir vertinimo sistema.

16 straipsnyje nustatomi šio sprendimo įsigaliojimo terminai.

2007/0278 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],

Atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[4],

kadangi:

(1) 1997 m. pasirašytoje Amsterdamo sutartyje kova su socialine atskirtimi pateikta kaip viena iš veiklos krypčių, kurios socialinės politikos nuostatomis yra įtrauktos į EB sutartį (ypač jos 136 ir 137 straipsnius), ir suteikta nauja teisinė sistema bei pagrindas prisiimti naują politinį įsipareigojimą šioje srityje.

(2) 2000 m. kovo mėn. Lisabonos susitikime Europos Vadovų Taryba pripažino, kad skurdas ir socialinė atskirtis pasiekė nepriimtinai didelį mastą. Todėl, siekiant ES strateginio dešimtmečio tikslo – ekonomikos augimo, daugiau bei geresnių darbo vietų kūrimo ir didesnės socialinės sanglaudos, – esminiu elementu pripažintas įtraukesnės Europos Sąjungos kūrimas.

(3) Europos Vadovų Taryba Lisabonos susitikime paragino valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kurie „padarytų lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo“ iki 2010 m. Todėl Lisabonos Vadovų Taryba susitarė taikyti atvirą koordinavimo metodą (AKM) šioje srityje.

(4) Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atviras koordinavimo metodas (AKM) nuo pat pradžių buvo svarbi priemonė, remianti šį politinį įsipareigojimą ir stiprinanti ES gebėjimą teikti paramą valstybėms narėms, siekiančioms didesnės socialinės sanglaudos Europoje.

(5) AKM padeda stiprinti mokymąsi vieniems iš kitų ir didina supratimą apie atskirties ir skurdo daugialypę prigimtį. Taigi, AKM sudaro sąlygas, kuriomis bus padarytas didesnis realus poveikis ir ES socialinėms vertybėms teikiamas prioritetas bus geriau matomas Europos piliečiams.

(6) Nepaisant šių pasiekimų, reikšminga visų valstybių narių gyventojų dalis vis dar kenčia nepriteklių, turi ribotas galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis arba jaučiasi atskirti nuo visuomenės. 78 mln. žmonių ES gyvena ties skurdo riba.

(7) Be to, yra požymių, kad didelis skurdas tampa vis rimtesne problema ir kad daugėja visiškame skurde gyvenančių žmonių – to priežastis yra ir didėjanti turtinė nelygybė Europos Sąjungoje.

(8) Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra vienas iš pagrindinių ES ir jos valstybių narių uždavinių.

(9) Skurdas ir socialinė atskirtis reiškiasi sudėtingomis formomis ir apima labai įvairius aspektus. Jie siejami su pajamų ir gyvenimo lygiu, galimybe naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir kitomis paslaugomis, švietimo ir įsidarbinimo galimybėmis.

(10) Puoselėjant ekonomikos augimo socialinę dimensiją, pagrindinis vaidmuo tenka 2005–2010 m. socialinei darbotvarkei, kuri papildo ir remia Lisabonos strategiją. Vienas iš Socialinės darbotvarkės prioritetų – remti lygias galimybes kaip vieną iš darnesnės visuomenės veiksnių.

(11) Kelios šalys socialinės įtraukties nacionaliniuose veiksmų planuose pabrėžė didelio skurdo ir (arba) atskirties riziką, su kuria susiduria tam tikros gyventojų grupės, kurioms priskiriami vaikai, vienišos motinos ir vieniši tėvai, pagyvenę žmonės, migrantai ir etninės mažumos, neįgalūs asmenys, benamiai, kaliniai, smurto aukomis tapusios moterys bei vaikai ir didelę priklausomybę nuo narkotikų jaučiantys asmenys.

(12) Nors užimtumas labai sumažina riziką, kad asmuo patirs skurdą, jis ne visada yra pakankamas veiksnys, padedantis iš jo išsivaduoti. Net ir dirbančių asmenų palyginti didelė dalis vis dar gyvena ties skurdo riba. Dirbančių asmenų skurdas siejamas su mažu darbo užmokesčiu, žema kvalifikacija, neužtikrinta darbo vieta ir dažnai darbu ne visą darbo dieną, kita vertus, su namų ūkio, kuriam priklauso asmuo, ypatybėmis, t. y. išlaikomų asmenų skaičiumi ir šeimos narių užimtumu. Todėl, kad žmonės išsivaduotų iš skurdo, būtina sąlyga yra kokybiškas užimtumas.

(13) Taip pat didelė kliūtis integracijai į visuomenę yra pagrindinių gebėjimų ir kvalifikacijų trūkumas. Didėja pavojus, kad visuomenėje atsivers naujos prarajos tarp tų, kurie gali dalyvauti mokymesi visą gyvenimą – šis gerina jų pozicijas darbo rinkoje, ugdo gebėjimą prisitaikyti, skatina asmens raidą ir aktyvų pilietiškumą – ir tų, kurie tokios galimybės neturi. Neturintiems reikiamų įgūdžių sunkiau patekti į darbo rinką ir susirasti kokybišką darbą, jiems labiau gresia ilgalaikis nedarbas, o dirbantys žemos kvalifikacijos asmenys dažniau už kitus gauna mažą darbo užmokestį.

(14) Būtina integracijos sąlyga vis dažniau tampa galimybės ir gebėjimai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT). 2006 m. birželio mėn. Rygoje patvirtintoje ministrų deklaracijoje raginama kurti informacinę visuomenę, kurioje galėtų dalyvauti visi.

(15) Ar Bendrijos kova su skurdu ir socialine atskirtimi bus sėkminga, priklauso nuo to, kiek šiuos veiksmus parems plačioji visuomenė. Europos metai turėtų padėti didinti visuomenės informuotumą ir įgyti reikiamą pagreitį, patraukti politikų dėmesį ir sutelkti visus suinteresuotus asmenis, kad būtų galima aktyviau taikyti Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atvirą koordinavimo metodą.

(16) Nevienoda nacionalinio lygmens pažanga, skirtingos nacionalinės socialinės, ekonominės ir kultūrinės situacijos bei visuomenei opūs klausimai rodo, kad didelę Europos metų veiklos dalį reikia decentralizuoti, perkeliant ją į nacionalinį lygmenį pagal netiesioginio centralizuoto valdymo sistemą, Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies c punkte ir jo įgyvendinimo taisyklėse[5] nustatyta tvarka.

(17) Tačiau Komisija turėtų stebėti, kaip nustatomi nacionalinio lygmens politikos prioritetai, siekdama užtikrinti jų derėjimą su Europos metų strateginiais tikslais ir, galiausiai, su nustatytais atviro koordinavimo metodo bendraisiais tikslais.

(18) Dalyvauti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metuose turėtų būti suteikta galimybė valstybėms narėms, ELPA/EEE valstybėms Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytomis sąlygomis, šalims kandidatėms, kurioms parengta pasirengimo narystei strategija, Vakarų Balkanų šalims su kiekviena iš jų sudarytuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis, taip pat šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal 2004 m. gegužės mėn. Strateginio dokumento ir šalių veiksmų planų nuostatas.

(19) Reikalingas nuoseklumas ir papildomumas kitoms Bendrijos priemonėms, visų pirma programai PROGRESS, struktūriniams fondams ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kovos su diskriminacija, lyčių lygybės bei pagrindinių teisių rėmimo priemonėms, taip pat švietimo ir mokymo, kultūros ir kultūrų dialogo, jaunimo, pilietiškumo, imigracijos bei prieglobsčio ir mokslinių tyrimų sričių priemonėms.

(20) Šiuo sprendimu nustatomas finansinis pagrindas visam programos laikotarpiui, kuriuo turi remtis biudžeto valdymo institucija pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[6] 37 punktą.

(21) Reikiamų priemonių šiam sprendimui įgyvendinti turėtų būti imamasi pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(22) Valstybės narės negali deramai pasiekti siūlomų Europos metų tikslų, nes tam, be kitų dalykų, reikalingos daugiašalės partnerystės, tarptautiniai informacijos mainai ir gerosios patirties sklaida Bendrijos mastu, taigi Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto gali geriau pasiekti šiuos tikslus. Todėl Bendrija gali imtis priemonių pagal EB sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą. Pagal tame pačiame straipsnyje numatytą proporcingumo principą, šiame sprendime nenumatoma daugiau nei būtina šiems tikslams pasiekti,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai

Siekiant paremti Bendrijos kovą su socialine atskirtimi, 2010-ieji metai skelbiami Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais (toliau – Europos metai).

2 straipsnis

Tikslai

Europos metų tikslai yra šie:

a) Pripažinimas – pripažinti skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų teisę išsaugoti žmogiškąjį orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais. Europos metai turi padėti pripažinti skurdą patiriančių asmenų padėtį, skatinti sudaryti tikras galimybes jiems naudotis socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis teisėmis, ištekliais ir paslaugomis ir kovoti su stereotipais ir stigmatizacija.

b) Įsitraukimas – aktyviau įtraukti visuomenę į socialinės integracijos politiką ir veiklą, pabrėžiant kiekvieno asmens atsakomybę už tai, kad neliktų skurdo ir atskirties. Europos metai turi skatinti informuotumą, dalyvavimą bei įsipareigojimą ir suteikti naujų galimybių paprastiems piliečiams prisidėti prie šios veiklos.

c) Sanglauda – skatinti kurti darnesnę visuomenę, didinant visuomenės informuotumą apie tai, kad jeigu neliktų skurdo ir nebebūtų žmonių, pasmerktų gyventi visuomenės paribyje, šis pasikeitimas būtų naudingas visiems. Europos metai turi ugdyti visuomenę, kuri išsaugo ir stiprina gyvenimo kokybę, socialinę gerovę ir lygias galimybes, nepriklausomai nuo asmens padėties, užtikrinant tvarią plėtrą ir solidarumą tarp kartų bei tarp vienos kartos atstovų ir politikos suderinamumą su ES veiksmais pasauliniu mastu.

d) Įsipareigojimas – pakartoti tvirtą ES politinį įsipareigojimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir remti šį įsipareigojimą visuose valdžios lygmenyse. Remiantis socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atviro koordinavimo metodo pasiekimais ir galimais trūkumais, Europos metai stiprins politinį įsipareigojimą užkirsti kelią skurdui bei socialinei atskirčiai ir kovoti su jais, taip pat suteiks paskatų toliau plėtoti Europos Sąjungos veiksmus šioje srityje.

3 straipsnis

Veiksmų turinys

1. 2 straipsnyje išdėstytų tikslų visų pirma siekiama vykdant šiuos veiksmus:

a) rengiant susitikimus ir renginius;

b) vykdant informacines, skatinimo ir švietimo kampanijas;

c) atliekant Bendrijos ir nacionalinio lygmenų apklausas bei tyrimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai išsamiau aprašyti šio sprendimo priede (toliau – priedas).

4 straipsnis

Lyčių aspekto integravimas

Europos metų veikloje bus atsižvelgiama į moterų ir vyrų patiriamo skurdo bei socialinės atskirties skirtumus.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas ir įgyvendinimas Bendrijos lygmeniu

1. Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės priimamos 7 straipsnyje nurodyta tvarka.

2. Komisija užtikrina šiame sprendime numatomi Bendrijos veiksmai įgyvendinami laikantis priedo nuostatų.

3. Visų pirma Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti 10 straipsnyje nurodytų Bendrijos veiksmų ir iniciatyvų nuoseklumą ir papildomumą, kad šie padėtų įgyvendinti 2 straipsnyje nustatytus tikslus.

4. Komisija reguliariai pasikeičia nuomonėmis su suinteresuotosiomis šalimis, ypač Europos lygmeniu, dėl Europos metų planavimo, įgyvendinimo, tolesnių veiksmų ir vertinimo.

5. Komisija užmezga reikiamus ryšius su Socialinės apsaugos komitetu, siekdama užtikrinti, kad jis būtų reguliariai ir tinkamai informuojamas apie šiame sprendime nurodytos veiklos įgyvendinimą.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas ir įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu

1. Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę įgyvendinančiąją įstaigą, kuri organizuoja šios valstybės narės dalyvavimą Europos metų veikloje ir užtikrina koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga yra atsakinga už nacionalinės programos rengimą, Europos metų prioritetų nustatymą ir atskirų veiksmų, kurie siūlomi Bendrijai finansuoti, atranką. Europos metų nacionalinė strategija ir prioritetai nustatomi remiantis 2 straipsnyje nurodytais tikslais.

2. Bendrijos finansavimo skyrimo nacionalinio lygmens veiksmams tvarka nustatyta priedo II dalyje.

3. Siekdama deramai vykdyti savo užduotis, nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga reguliariai konsultuojasi ir glaudžiai bendradarbiauja su nacionaline patariamąja grupe, sudaryta iš įvairių susijusių suinteresuotųjų šalių, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir organizacijas, ginančias skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų interesus arba atstovaujančias jų interesams, valstybių parlamentų atstovus, socialinius partnerius, regioninės ir vietos valdžios institucijas.

7 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas. Kiekvienos valstybės atstovas paskiriamas iš 6 straipsnyje minimos nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

8 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Priedo I dalyje nustatyti veiksmai Bendrijos mastu gali būti remiami iki 80 % visos sumos arba sudarius viešųjų pirkimų sutartį, finansuojamą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

2. Vietos, regioninio arba nacionalinio lygmens veiksmai gali būti bendrai finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, padengiant ne daugiau kaip 50 % visų tinkamų finansuoti išlaidų veiksmams, įgyvendinamiems priedo II dalyje nustatyta tvarka.

9 straipsnis

Paraiškų teikimo ir atrankos procedūra

1. Sprendimai dėl veiksmų finansavimo pagal 8 straipsnio 1 ir 2 dalis Komisijos priimami 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Prašymus suteikti finansinę pagalbą veiksmams pagal 8 straipsnio 3 dalį Komisijai teikia nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos priedo II dalyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

Suderinamumas ir papildomumas

1. Komisija kartu su dalyvaujančiomis šalimis užtikrina šiame sprendime numatytų priemonių derėjimą su kitais Bendrijos, nacionalinio ir regioninio lygmens veiksmais bei iniciatyvomis.

2. Jos užtikrina visapusišką Europos metų papildomumą kitoms Bendrijos, nacionalinėms bei regioninėms iniciatyvoms ir esamiems ištekliams tais atvejais, kai šie gali padėti siekti Europos metų tikslų.

11 straipsnis

Dalyvaujančios valstybės

Europos metuose gali dalyvauti:

a) valstybės narės;

b) šalys kandidatės, kurioms yra sudaryta pasirengimo narystei strategija, pagal šių valstybių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, atitinkamai nustatytus Pagrindų susitarime ir Asociacijos tarybų sprendimuose;

c) Vakarų Balkanų šalys, laikantis tvarkos, kurią dėl šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose reikia nustatyti pagrindų susitarimuose dėl bendrųjų principų;

d) ELPA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys, pagal minėtojo susitarimo nuostatas;

e) Europos kaimynystės politikos (EKP) šalys partnerės pagal šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus 2004 m. gegužės mėn. Strateginiame dokumente ir atitinkamos šalies veiksmų plane. Bet kokia Bendrijos finansinė parama veiksmams, įgyvendinamiems EKP šalyse partnerėse, teikiama pagal Europos kaimynystės politikos priemonę, vadovaujantis bendrojo bendradarbiavimo su šiomis šalimis prioritetais ir procedūromis.

12 straipsnis

Biudžetas

1. Šiame sprendime numatytų veiksmų įgyvendinimo 2009 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu finansinis paketas yra 17 000 000 EUR, iš kurių6 500 000 EUR skiriama laikotarpiui iki 2009 m. gruodžio 31 d.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija atsižvelgdama į 2007–2013 m. finansinėje programoje nustatytas ribas.

13 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Siekdama įgyvendinti Europos metus, Komisija gali bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Taryba, Tarptautine darbo organizacija ir Jungtinėmis Tautomis.

14 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1. Įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Komisija užtikrina Bendrijos finansinių interesų apsaugą, taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisingai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

2. Pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu „pažeidimo“ sąvoka, apibrėžta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia bet kokį Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą ar bet kokį sutartinio įsipareigojimo nesilaikymą, atsiradusį dėl ekonominio subjekto veikimo arba neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma ar būtų padaryta žala nepagrįstomis išlaidomis.

3. Nustačiusi pažeidimus, visų pirma šio sprendimo nuostatų ar konkretaus sprendimo arba sutarties, kuriais skiriama atitinkama finansinė parama, pažeidimo atvejus, arba paaiškėjus, kad be Komisijos sutikimo buvo padaryti svarbūs veiksmų pakeitimai, neatitinkantys tų veiksmų pobūdžio ar jų įgyvendinimo sąlygų, Komisija sumažina, sustabdo arba susigrąžina tam veiksmui įgyvendinti skirtą finansinę pagalbą.

4. Jei nesilaikoma terminų arba įgyvendinant veiksmą pasiekta pažanga galima pateisinti tik dalį skirtos finansinės pagalbos sumos, Komisija reikalauja, kad paramos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateiktų savo pastabas. Jei paramos gavėjas nepateikia patenkinamo paaiškinimo, Komisija gali nutraukti likusios finansinės pagalbos dalies mokėjimą ir pareikalauti grąžinti išmokėtas sumas.

5. Visos netinkamai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Laiku negrąžinus išmokų, skaičiuojami delspinigiai pagal Finansinio reglamento sąlygas.

15 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

Komisija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl šiame sprendime numatytų veiksmų įgyvendinimo ir rezultatų, įskaitant bendrą šių veiksmų vertinimą.

16 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Išsamesnis 3 straipsnyje nustatytų veiksmų aprašymas

I. VEIKSMAI BENDRIJOS MASTU

1. Susitikimai ir renginiai

Susitikimų ir renginių, kurių tikslai yra didinti informuotumą Europos metų klausimais ir apie skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat suteikti pagrindą idėjų mainams, organizavimas Bendrijos lygmeniu. Šiuose susitikimuose ir renginiuose susitiks susijusios suinteresuotosios šalys; jie bus planuojami kartu su skurdą patiriančiais asmenimis ir jiems atstovaujančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant suteikti tinkamą galimybę spręsti politikos trūkumus ir kasdienines problemas.

2. Informacinės ir skatinimo kampanijos, įskaitant:

- įvairių solidarumo iniciatyvų, siekiant mažinti skurdą ir skatinti socialinę integraciją, organizavimas suteikiant paprastiems piliečiams galimybę bet kokiu būdu, tiesiogiai ar per savo organizacijas, prisidėti net ir kukliu įnašu. Žiniasklaidos kampanijomis gali būti remiami su Europos metais susiję lėšų rinkimo veiksmai;

- Europos metų logotipo (įvairiais formatais) ir šūkių, skirtų naudoti kartu su bet kuriuo su Europos metais siejamu veiksmu, kūrimą;

- informacinę kampaniją Bendrijos lygmeniu, integruojamą į nacionalinį lygmenį, paremtą tiek tradiciniais, tiek naujais ryšių kanalais ir naujomis technologijomis;

- ryšių ir žiniasklaidos priemonių kūrimą visoje Bendrijoje, siekiant sudominti visuomenę;

- tinkamas rezultatų viešinimo ir Bendrijos programų, veiksmų bei iniciatyvų, prisidedančių prie Europos metų tikslų, įvaizdžio gerinimo priemones ir iniciatyvas;

- tinkamas švietimo įstaigų iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti informaciją apie Europos metus;

- europinių konkursų organizavimą, siekiant išryškinti su Europos metų temomis susijusius pasiekimus ir patirtį;

- ryšio stiprinimą su organizacijomis ir sektoriais, paprastai nesusijusiais su skurdo ir socialinės atskirties klausimais (pvz., sportu ir menų sritimis), taip pat pasitelkiant asmenų liudijimus ir „ambasadorius“;

- informacinės tinklavietės sukūrimą Europos portale.

3. Kiti veiksmai

- apklausos ir tyrimai Bendrijos mastu, siekiant įvertinti pasirengimą Europos metams, jų veiksmingumą, poveikį ir ilgalaikę stebėseną bei teikti ataskaitas šiose srityse. Skatinant pasiekti naują sutarimą dėl politinių sprendimų, į vieną iš šių apklausų bus įtraukti klausimai, kuriais teiraujamasi visuomenės nuomonės apie skurdo ir socialinės atskirties prevencijos bei kovos su jais politiką, įskaitant socialinės apsaugos sistemas, taip pat apie galimą ES vaidmenį kovoje su skurdu ir atskirtimi. Šie veiksmai bus vykdomi 2009 metais, kad jų rezultatus būtų galima pristatyti Europos metų pradžios konferencijoje;

- bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi, transliuotojais ir kitais žiniasklaidos atstovais kaip partneriais skleidžiant informaciją apie Europos metus, taip pat dėl veiksmų, kuriais siekiama ilgalaikio dialogo socialiniais klausimais;

- techninė pagalba, skirta palengvinti mokymosi perdavimą;

- Europos metų veiksmingumo ir poveikio vertinimo ataskaita.

Galima užmegzti konkrečius ryšius su renginių organizatoriais Europos ir tarptautiniu lygmenimis.

Siekdama abipusės naudos Komisijai ir dalyvaujančioms valstybėms, Komisija gali pasinaudoti technine ir (arba) administracine pagalba, pavyzdžiui, finansuodama konkrečios temos nepriklausomą tyrimą.

4. Finansavimas

Finansavimu gali būti:

- prekių ir paslaugų pirkimas (visų pirma ryšių srityje) paskelbus viešųjų pirkimų konkursus;

- konsultavimo paslaugų pirkimas, paskelbus viešųjų pirkimų konkursus;

- subsidijos, skirtos konkrečių europinio lygmens renginių, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į Europos metus ir geriau apie juos informuoti, išlaidoms padengti. Toks finansavimas neturi viršyti 80 % paramos gavėjo patirtų išlaidų sumos.

II. Bendras veiksmų finansavimas nacionaliniu lygmeniu

Pagal šiuos veiksmus reikėtų atsižvelgti į poreikį suteikti finansavimo galimybes, užtikrinančias „vietinio lygmens“ organizacijų ir projektų, apimančių labiausiai izoliuotas visuomenės grupes, dalyvavimą.

1. Veiksmai vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu gali atitikti finansavimo iš Bendrijos biudžeto reikalavimus, finansuojant ne daugiau kaip 50 % visų tinkamų finansuoti dalyvaujančios šalies išlaidų. Bendras nacionalinis finansavimas iš viešųjų ar privačių šaltinių turėtų prilygti bent 50 % ES finansavimo. Atrinkdamos veiksmus, nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos galės savo nuožiūra spręsti, ar prašyti bendro finansavimo iš organizacijos, atsakingos už atskirų veiksmų įgyvendinimą, ir, jei taip, kokio lygio finansavimo prašyti.

2. Priėmus šį sprendimą, Komisija parengs Strateginį pagrindų dokumentą, kuriame kartu su 2 straipsnyje nustatytais tikslais bus apibrėžti Europos metų veiklos įgyvendinimo pagrindiniai prioritetai, įskaitant būtiniausius nacionalinių įstaigų dalyvavimo ir veiksmams taikomus standartus.

3. Pagal šį Strateginį pagrindų dokumentą kiekviena nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga parengs nacionalinę Europos metų įgyvendinimo programą, ją glaudžiai koordinuodama ir derindama su Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties nacionalinėmis strategijomis.

4. Kiekviena nacionalinė įgyvendinančioji įstaiga pateiks vieną paraišką Bendrijos finansavimui gauti. Šioje paraiškoje paramai gauti bus aprašyta nacionalinė Europos metų programa ir prioritetai, šioje dalyvaujančioje šalyje siūlomi finansuoti veiksmai ir organizacijos, atsakingos už kiekvieno konkretaus veiksmo įgyvendinimą. Kartu su paramos paraiška reikės pateikti išsamų biudžetą, kuriame turės būti parodytos bendros išlaidos siūlomiems veiksmams ir bendro finansavimo sumos bei šaltiniai. Tinkamos finansuoti išlaidos gali apimti nacionalinės įgyvendinančiosios įstaigos personalo ir administracines išlaidas.

5. Dalyvaujančioms šalims skiriamos bendros paramos sumos priklausys nuo to, kiek nacionalinėje Europos metų įgyvendinimo programoje tinkamai atsižvelgta į tikslus, nustatytus 2 straipsnyje ir išplėtotus Strateginiame pagrindų dokumente.

6. Komisija įvertins ir prireikus paprašys pakeisti nacionalinių įgyvendinančiųjų įstaigų pateiktas paraiškas Bendrijos finansavimui gauti.

7. Veiksmai pagal 1 punktą gali apimti:

a) su Europos metų tikslais susijusius susitikimus ir renginius, įskaitant nacionalinius Europos metų pradžios ir informacinius renginius, taip pat renginius, kuriais siekiama sukurti „katalizatoriaus“ poveikį ir atviras erdves diskusijoms apie konkrečius kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmus;

b) abipusio mokymosi seminarus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

c) kitus su ES lygmens iniciatyvų rengimu susijusius renginius (pvz., kasmetinę apskritojo stalo diskusiją skurdo ir socialinės atskirties temomis ir Skurdą patiriančių Europos žmonių susitikimą);

d) informacines, švietimo bei skatinimo kampanijas ir kitus veiksmus mokyklose bei didelės įvairiapusės naudos teikiančias priemones, siekiant skleisti Europos metų principus ir propaguojamas pagrindines vertybes nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, įskaitant apdovanojimų ceremonijų ir konkursų organizavimą;

e) apklausas ir tyrimus (išskyrus minimus I dalies 3 punkte), kuriais siekiama išsamiau ištirti pagrindinius Europos metų klausimus;

f) valstybės tarnautojų, socialinių partnerių, žiniasklaidos, NVO atstovų ir kitų dalyvių mokymo galimybes, siekiant pagilinti jų žinias apie skurdo ir socialinės atskirties reiškinį, Europos ir nacionalinę socialinės įtraukties politiką bei įvairias taikomas politikos priemones, sustiprinti jų gebėjimą spręsti su skurdu susijusius klausimus ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi;

g) bendradarbiavimą su žiniasklaida;

h) bandomųjų regioninių ir vietos socialinės įtraukties veiksmų planų rengimą.

III. Veiksmai, kuriems neteikiama finansinė pagalba iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto

Bendrija teiks nefinansinę paramą, įskaitant raštišką leidimą naudoti specialų Europos metams sukurtą logotipą ir kitą su Europos metais susijusią medžiagą viešųjų ar privačių organizacijų iniciatyvose, su sąlyga, kad pastarosios pateiks garantijų Komisijai pagal konkrečius Strateginiame pagrindų dokumente nustatytus kriterijus, kad atitinkamos iniciatyvos yra arba bus įgyvendinamos Europos metais ir, tikimasi, labai prisidės prie vieno ar kelių Europos metų tikslų įgyvendinimo.

Trečiosiose šalyse, asocijuotoms ar bendradarbiaujančioms vykdant Europos metų veiklą, organizuojamoms iniciatyvoms taip pat gali būti skiriama Bendrijos nefinansinė parama ir leidžiama naudoti logotipą bei kitą su Europos metais susijusią medžiagą.

IV. Europos metų veiklos prioritetai

Atsižvelgiant į daugialypę skurdo ir socialinės atskirties prigimtį, siekiant skurdo bei atskirties prevenciją ir kovą su jais integruoti į kitas politikos sritis, Europos metų veikla turėtų būti siekiama kurti svarią papildomą naudą ir veiksmingai papildyti Socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties atvirą koordinavimo metodą. Todėl ši veikla turėtų būti grindžiama ribotu prioritetinių sričių skaičiumi.

Atsižvelgiant į atliktą analizę ir nustatytus prioritetus Bendroje socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties ataskaitoje, Europos metų pagrindinės temos turėtų būti šios:

- vaikų skurdas ir iš kartos į kartą pereinantis skurdas;

- įtraukioji darbo rinka;

- švietimo ir mokymo sistemos trūkumai, įskaitant skaitmeninio raštingumo ugdymą;

- skurdo reiškinio lyčių aspektas;

- galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant tinkamą būstą;

- diskriminacijos panaikinimas, imigrantų integracijos ir etninių mažumų socialinės įtraukties bei integracijos į darbo rinką skatinimas;

- neįgaliųjų asmenų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių poreikių tenkinimas.

Pagal šiuos prioritetus planuodamos Europos metų veiklą, dalyvaujančios šalys ją derins prie esamos padėties ir problemų nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis, įskaitant teritorinės sanglaudos klausimus.

Atsižvelgiant į sprendimo 2 straipsnyje nustatytus tikslus, į visus prioritetus reikėtų integruoti dalyvavimo klausimą.

Pagal sprendimo 4 straipsnį Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos Europos metų veiklą, turi atsižvelgti į moterų ir vyrų patiriamo skurdo bei socialinės atskirties skirtumus. Jos taip pat užtikrina, kad, siekiant skatinti lyčių lygybę, lyčių aspektas būtų integruotas į visus Europos metų prioritetus.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIūLYMO PAVADINIMAS:

Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai

2. VALDYMO IR BIUDžETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RūšIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

Politikos sritis: Užimtumas ir socialiniai reikalai

Veiklos rūšis: Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai

3. Biudžeto eilutės

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

Nauja biudžeto eilutė 04 04 12 su Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais susijusiai pagalbinei veiklai

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

2009 01 01 – 2010 12 31

3.3 Biudžeto ypatybės (prireikus įterpti eilučių):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės programos išlaidų kategorija |

04 04 12 | NPI | Diferencijuoti asignavimai | TAIP | TAIP | TAIP | 1a |

4. Išteklių apžvalga

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų suvestinė einamosiomis kainomis

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 5 | 5 | 3 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Komisija ketina atkreipti įvairių valstybių narių suinteresuotųjų šalių dėmesį į kovos su skurdu ir socialine atskirtimi bei įtraukesnės visuomenės užtikrinimo klausimą, koordinuoti informuotumo didinimo pastangas ir patvirtinti bei sustiprinti pradinį ES politinį įsipareigojimą, prisiimtą kartu su Lisabonos strategija, padaryti „lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo“.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Nors Europos metų tikslai nukreipti į kiekvieną pilietį, jie bus geriau pasiekti ir turės didesnį poveikį Bendrijos lygmeniu nei valstybės narės lygmeniu. Planuojami veiksmai neapims nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų. Komisija užtikrins Europos metų finansuojamos veiklos papildomumą kitoms Bendrijos intervencijos priemonėms.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Europos metai turėtų paskatinti diskusijas ir sukurti sprendimus, užtikrinančius prasmingą asmenų, patiriančių skurdą ir socialinę atskirtį, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime; organizacijų, kuriose jie dalyvauja, stiprėjimą; patikimesnių sistemų, užtikrinančių šių asmenų dalyvavimą veikloje, kuria siekiama padaryti lemiamą įtaką, kad neliktų skurdo, kūrimą. Tai padės pasiekti didesnį realų atviro koordinavimo metodo poveikį.

5.4. Įgyvendinimo metodas

Centralizuotas valdymas, tiesioginis, vykdomas Komisijos, ir netiesioginis, deleguojamas nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms ar viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms.

6. Stebėsena ir vertinimas

6.1. Stebėsenos sistema

Tolesnėje lentelėje pateikta keletas rodiklių pavyzdžių.

TIKSLAI | RODIKLIAI (ORIENTACINIAI) |

Konkretūs tikslai | Rodikliai |

Pripažinimas – pripažinti skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų teisę išsaugoti žmogiškąjį orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais. | Piliečių ir politikos formuotojų žinios ir (arba) supratimas apie įvairius skurdo aspektus ir pagrindines jo priežastis. Galimybės plėtoti nuolatinį dialogą socialiniais klausimais su žiniasklaidos organizacijomis. Požiūrio į skurdą patiriančius asmenis pakeitimas, susijęs su stereotipų ir stigmatizacijos nykimu, ir skurdą patiriančių asmenų pakitęs požiūris į save. |

Įsitraukimas – diskusijos apie tai, kaip būtų galima paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti | Konkrečios galimybės diskutuoti apie tinkamiausius socialiai nuskriaustų grupių dalyvavimo politikos kūrimo procese mechanizmus ir modelius. Plataus masto ir veiksmingas dalyvavimas rengiantis Europos metams pagal bendrąsias gaires. Veiksmingo mokymosi ir mokymo galimybės. |

Sanglauda – įtraukesnės ir darnesnės visuomenės skatinimas | Renginiai, tyrimai ir kampanijos, kuriais siekiama skatinti plačią diskusiją apie ES vaidmenį kuriant darnesnę visuomenę. Galimybės įtraukti į šią diskusiją organizacijas ir sektorius, paprastai nesusijusius su skurdo ir socialinės atskirties klausimais. Informavimas apie EB programų ir veiksmų, kuriais skatinama socialinė sanglauda ir tvari plėtra, bei ES kovos su skurdu veiksmai visame pasaulyje. naujoviškų iniciatyvų kūrimas, visų pirma skatinant visų sektorių socialinės įtraukties metodus. |

Įsipareigojimas – tvirto politinio įsipareigojimo pakartojimas | Atviro koordinavimo metodo pasiekimų vertinimas. Tyrimai ES ir nacionaliniu lygmeniu, kuriais siekiama teikti stipresnę paramą faktais grindžiamai politikai ir tolesnei politikos plėtotei. Galimybės prisiimti naują ilgalaikį ES įsipareigojimą panaikinti skurdą. |

Veiklos rodikliai |

Informacinės ir skatinimo kampanijos | Informavimo ir skatinimo veiksmų skaičius ir rūšys. Didesnis visuomenės sąmoningumas ir parama. Įtaka politiniam procesui ir viešoms diskusijoms. Europos metų remiamų renginių pateikimo žiniasklaidoje mastas ir pateikimo tonas (kiekybė ir kokybė). Tinkamas laiko parinkimas ir perteikiamos minties aktualumas Visuomenės susidomėjimą skatinančių priemonių skaičius ir rūšys. Paveikta visuomenės procentinė dalis. Galimybė naudotis ir naudojimasis Europos metais sukurtomis ir išplatintomis informacinėmis priemonėmis apie susijusias EB programas. Europos metų programų ir veiksmų dalyvių žinojimas apie šią veiklą. Logotipo ir šūkių naudojimas Europos metų veikloje. Naudojimasis Europos metų tinklaviete. |

Apklausos ir tyrimai | Leidinių apimtis. Žinių pagrindo gerinimas. Rekomendacijų aktualumas. Panaudojimas programavimo sprendimuose. |

Renginiai ir iniciatyvos Bendrijos mastu | Dalyvių skaičius ir rūšys. Pasitenkinimo lygis. Mokymosi poveikio rūšys. Pateikimas žiniasklaidoje. Didesnis visuomenės informuotumas. Perteikiamos minties kokybė. Įtaka politiniam procesui ir diskusijoms. |

Renginiai ir iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu | Iniciatyvų skaičius ir rūšys (Europos metų paskelbimas ir informavimas apie juos; atviros erdvės diskusijoms sukūrimas; tarpusavio vertinimo seminarai; švietimo kampanijos ir veiksmai mokyklose; apdovanojimų ceremonijų ir konkursų organizavimas; apklausos ir tyrimai; mokymo galimybės ir t. t.). Dalyvių skaičius ir rūšys. Tinkamas laiko parinkimas. Temos (-ų) aktualumas Europos metų tikslams. Pasitenkinimo lygis. Mokymosi poveikio rūšys. Pateikimas žiniasklaidoje. Perteikiamos minties kokybė. Didesnis informuotumas. Įtaka politiniam procesui ir diskusijoms. Žinių pagrindo gerinimas. Projektai, kuriuose dalyvauja rėmėjai ar įvairių sektorių tinklų atstovai. Bendro biudžeto dalis, skirta šiam veiklos tikslui remti. Daugialypis poveikis (veiksmų ir iniciatyvų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, remiamų, bet nefinansuojamų pagal Europos metų priemonę, skaičius). |

Techninė pagalba, skirta palengvinti mokymosi perdavimą | Iniciatyvų skaičius ir rūšys. Dalyvių skaičius ir rūšys. Tinkamas laiko parinkimas. Pasitenkinimo lygis. Mokymosi poveikio rūšys. |

6.2. Vertinimas

6.2.1. Poveikio vertinimas

Europos metų poveikio vertinimas pridedamas prie šio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymo.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Siekiant surinkti pradinius duomenis, reikiamus Europos metų įgyvendinimui stebėti, ir, prireikus, tarpiniams rezultatams pateikti, 2009 m. bus pradėtas nepriklausomo vertinimo procesas. Šio vertinimo rezultatai turėtų būti paskelbti iki 2011 m. vidurio.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Bendrijos finansiniai interesai taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisingai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

Pagal šį sprendimą finansuojamų Bendrijos veiksmų atžvilgiu „pažeidimas“, apibrėžtas Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia bet kokį Bendrijos teisės nuostatų pažeidimą ar bet kokį sutartinio įsipareigojimo pažeidimą, atsiradusį dėl ekonominio subjekto veikimo ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma ar būtų padaryta žala nepagrįstomis išlaidomis.

8. Išsami informacija apie išteklius

Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | A*/AD | 1 | 1 | 1 |

B*, C*/AST | 2 | 2 | 1 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) | 2 | 2 | 1 |

Kiti darbuoto-jai, finansuojami pagal XX 01 04/05 str. | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO | 5 | 5 | 3 |

Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

A pareigūnai: Su Europos metais susijusio aktyvumo didinimas Europos lygmeniu ir susijęs su nacionalinėmis įgyvendinančiosiomis įstaigomis bei komitetu, viešųjų pirkimų konkursų skelbimų rengimas, paramos valstybėms narėms stebėsena, informacinė kampanija, renginiai, tyrimai ir ryšių veikla.

B pareigūnai: pasiūlymų ir paramos finansinė stebėsena, bendroji pagalba A pareigūnams, atliekantiems visas užduotis.

C pareigūnai: pagalba visoms išvardytosioms užduotims atlikti.

Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

ٱ Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

0 darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų 2008 metams.

0 darbo vietų, kurių bus prašoma 2009 m. MPS/PBP procedūros metu (tačiau 1 sutartinis tarnautojas funkcinėje grupėje (FG) IV arba SNE nuo 2009 iki 2011 m. + 1 CA FG II arba III 2009–2010 m.),

3 darbo vietos 2009 ir 2010 m. ir 2 darbo vietos 2011 m., kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas).

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

1. Techninė ir administracinė pagalba (įskaitant susijusias išlaidas darbuotojams) |

Vykdomosios agentūros | 0 | 0 | 0 |

Kita techninė ir administracinė pagalba | 0 | 0 | 0 |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 | 0 | 0 |

Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,351 | 0,351 | 0,234 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0,126 | 0,126 | 0,063 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,477 | 0,477 | 0,297 |

Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 — Komandiruotės | 0,017 | 0,069 | 0,086 |

XX 01 02 11 02 — Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 — Komitetai | 0,019 | 0,038 | 0,019 | 0,076 |

XX 01 02 11 04 — Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 — Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0,036 | 0,107 | 0,019 | 0,162 |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,036 | 0,107 | 0,019 | 0,162 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Komandiruotės: vidutiniškai 3 komandiruotės 32 šalyse (27 valstybėse narėse + kitose dalyvaujančiose šalyse) x 900 EUR

Komitetas: 4 posėdžiai x 32 dalyviai (iš 27 valstybių narių + kitų dalyvaujančių šalių) x 700 EUR

Žmogiškiesiems ištekliams ir administraciniams reikalavimams bus taikomas bendrasis biudžetas, skirtas įgaliojančiajam generaliniam direktoratui pagal metinę skyrimo procedūrą.[pic]

[1] OL C , , p. .

[2] OL C , , p. .

[3] OL C , , p. .

[4] OL C , , p. .

[5] 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006 12 31); 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002 12 31), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007 4 28).

[6] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.