Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52007PC0653

    Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95

    /* KOM/2007/0653 galutinis - COD 2007/0233 */

    52007PC0653

    Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95 /* KOM/2007/0653 galutinis - COD 2007/0233 */


    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 30.10.2007

    KOM(2007) 653 galutinis

    2007/0233 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95

    (pateikta Komisijos)

    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1. PASIūLYMO APLINKYBėS

    1.1. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

    Šio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo tikslas – patikslinti dabartinę prekybos prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis statistikos sistemą (Ekstrastatą), siekiant:

    - didesnio teisės aktų aiškumo, paprastumo ir skaidrumo;

    - pritaikyti Bendrijos išorės prekybos statistikos sistemą atsižvelgiant į planuojamus procedūrų, susijusių su muitinės deklaracijomis, pakeitimus pradėjus naudoti bendruosius leidimus taikyti supaprastinto deklaravimo arba asmens pageidaujamoje vietoje įforminamą procedūrą[1] bei naudojant centralizuotą muitinį įforminimą pagal atnaujintą Bendrijos muitinės kodeksą (kuriuo bus pakeistas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92);

    - sušvelninti „Roterdamo poveikį“, dėl kurio atsiranda a) prekių faktinės paskirties arba išsiuntimo valstybių narių sąskaita dirbtinai padidinti išorės prekybos statistikos rodikliai valstybėse narėse, kurioms būdingas aukštas muitinio įforminimo arba eksporto lygis, tačiau atliekančiose tik tranzito šalių vaidmenį ir b) tos pačios prekės ataskaitose nurodomos du kartus: Ekstrastato sistemoje – kaip ne Bendrijos prekės, o vėliau Intrastato sistemoje – kaip iš kitos valstybės narės įvežamos Bendrijos prekės; panaši padėtis yra ir eksporto atveju.

    - didinti išorės prekybos statistinių duomenų aktualumą, tikslumą, teikimą laiku ir palyginamumą ir sukurti kokybės vertinimo sistemą;

    - padėti susieti prekybos statistiką su verslo statistika;

    - tenkinti vartotojų poreikius: rengti papildomus prekybos statistinius duomenis naudojantis muitinės deklaracijų informacija;

    - laikantis Europos statistikos praktikos kodekso kontroliuoti išskirtines galimybes gauti slaptus išorės prekybos duomenis.

    1.2. Bendrosios aplinkybės

    Išorės prekybos statistikai (Ekstrastato sistemoje) registruojamas valstybių narių importas ir eksportas su nepriklausančiomis ES šalimis. Ši informacija yra labai svarbi Europos ekonomikos ir prekybos politikai ir atskirų prekių rinkos pokyčiams analizuoti. Statistika apima mėnesinius importo ir eksporto duomenis vertės ir kiekybės išraiška, išskaidytus pagal ataskaitas teikiančią valstybę narę ir šalį partnerę, pagal Kombinuotosios nomenklatūros prekių skirstymą, pagal transporto rūšį ir muitų tarifų režimą (importo atveju).

    Išskyrus tam tikrus specifinius prekių gabenimo atvejus, Ekstrastatas grindžiamas iš muitinės deklaracijų surinktais duomenimis. Muitinės deklaracijų, kaip statistinės informacijos šaltinio, naudojimas reiškia, kad prekybininkams tiesiogiai nesudaroma statistinių ataskaitų teikimo našta. Kadangi informacija yra geros kokybės, labai pageidautina, kad muitinės deklaracijomis būtų naudojamasi ir ateityje rengiant išorės prekybos statistinius duomenis.

    Nors tokių statistinių duomenų tikslas – parodyti visos Bendrijos išorės prekybos srautus, juos pasitelkus turėtų būti įmanoma šiuos srautus išskaidyti pagal valstybes nares.

    1. Tačiau dėl Bendrijoje kuriamų naujų prekių muitinio įforminimo metodų (bendrųjų leidimų taikyti supaprastintas procedūras, centralizuoto muitinio įforminimo) būtina pritaikyti išorės prekybos statistikos rengimą ir koreguoti iš muitinės deklaracijų gaunamų statistinių duomenų sąrašą.Nuo 2008 m. pradėjus naudoti bendruosius leidimus taikyti supaprastinto deklaravimo arba asmens pageidaujamoje vietoje įforminamą procedūrą ir „centralizuotą muitinį įforminimą“, kuris bus įgyvendintas pagal atnaujintą muitinės kodeksą, išleisdamas prekes į laisvą apyvartą asmuo turės galimybę pateikti deklaraciją ne prekių pateikimo, bet savo įsisteigimo vietoje. Dėl šių procedūrų muitinės deklaracijos teikimas gali būti nesiejamas nei su prekių įvežimo ar išvežimo ir tikrinimo vieta, nei su importuojamų prekių galutinės paskirties vieta arba eksportuojamų prekių faktine išsiuntimo vieta. Dėl to gali atsitikti taip, kad statistikai reikalingų muitinės duomenų gali nebūti importuojamų prekių galutinės paskirties valstybėje narėje arba eksportuojamų prekių faktinio išsiuntimo valstybėje narėje, jie gali būti tik deklaracijos pateikimo valstybėje narėje. Dėl šios priežasties būtina iš naujo svarstyti „importuojančiosios“ arba „eksportuojančiosios“ valstybės narės sąvoką statistiniu požiūriu, kad būtų galima tiksliau apibrėžti muitinės duomenų šaltinį Bendrijos statistikai rengti ir duomenis, kuriuos reikia pateikti, bei siekiant užtikrinti keitimąsi informacija tarp įvairių susijusių valstybių narių nacionalinių administracijų.Pritaikius importuojančiosios ir eksportuojančiosios valstybės narės apibrėžtį taip pat bus mažesnis „Roterdamo poveikis“, kuris atsiranda tuomet, kai prekės (prieš jas išvežant iš ES arba įvežant į ES) gabenamos iš vienos valstybės narės į kitą, o muitinės formalumai atliekami įvežimo į ES arba išvežimo iš ES valstybėje narėje. Dėl to importo atveju prekybos srautai vieną kartą nurodomi kaip ne Bendrijos prekės Ekstrastato sistemoje ir antrą kartą – kaip Bendrijos prekės Intrastato sistemoje (t. y. su prekyba prekėmis tarp valstybių narių susijusi statistika). Eksporto atveju statistika rodo, kad eksportuojama iš išvežimo valstybės narės, o ne iš tos šalies, kur įsisteigęs faktinis eksportuotojas. Dėl to Bendrijos statistinius duomenis sudėtinga aiškinti. Galima pagerinti tikslumą ir pateikimą laiku; taip bus galima veiksmingiau naudotis išorės prekybos statistikos duomenimis, nes bus vis labiau įprasta elektroniniu būdu keistis duomenims tarp muitinės administracijų (nacionalinių ir ES mastu) bei tarp prekybos operacijų vykdytojų ir muitinės administracijų (įgyvendinant e. muitinės iniciatyvą). Pasiūlyme raginama nuolat atnaujinti importo ir eksporto duomenis atsižvelgiant į naujausius turimus duomenis (įskaitant muitinių padarytus pakeitimus po deklaracijų priėmimo). Duomenų persiuntimo Eurostatui terminas bus sutrumpintas iki 40 dienų nuo ataskaitinio mėnesio, su galimybe įgyvendinimo nuostatose šį terminą ateityje dar labiau sutrumpinti.

    2. Komisija (Eurostatas) gavo papildomų vartotojų prašymų, į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant teisinės sistemos projektą.

    3. ECB ir ECFIN GD reikalinga informacija apie tarptautinės prekybos prekėmis dalį eurais. Dėl to eksporto ir importo sąskaitose faktūrose nurodyta valiuta bus pateikiama apibendrintu lygiu.

    4. TRADE GD ir AGRI GD reikia patikimesnių duomenų, susijusių su į ES importuojamoms prekėms taikomu tarifų režimu, taip pat informacijos apie kvotas.

    5. Pasitelkus išorės prekybos statistiką gaunami duomenys mokėjimų balansui ir nacionalinėms sąskaitoms. Į privalomų ir standartinių duomenų rinkinį bus įtraukti tie rodikliai, kuriais išorės prekybos statistinius duomenis galima pritaikyti mokėjimo balanso tikslams.

    6. Kad vartotojai galėtų ES eksportą ir importą priskirti valstybėms narėms „centralizuoto muitinio įforminimo“ atveju, jiems reikalingi duomenys apie „galutinės paskirties valstybę narę“ importo atveju ir „faktinio eksporto valstybę narę“ eksporto atveju.

    7. Naujoje Ekstrastato sistemoje valstybių narių prekybos duomenys bus skaidomi pagal verslo charakteristikas taip, kad būtų galima matyti, pavyzdžiui, kaip Europos bendrovės veikia globalizacijos sąlygomis. Verslo ir prekybos statistikos sąsają galima nustatyti naudojantis muitinės deklaracijoje pateikta importuotojo ir eksportuotojo informacija.

    1.3. Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

    1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie Bendrijos ir jos valstybių narių prekybą su valstybėmis, kurios nėra narės ir 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1917/2000, nustatantis tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie užsienio prekybą įgyvendinimo nuostatas Šiuo pasiūlymu ir jo įgyvendinimo nuostatomis bus pakeisti minėti reglamentai.

    1.4. Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis ir tikslais

    Dera su bendra prekybos, muitų ir makroekonomikos politika.

    2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

    2.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

    Nuo 2004 m. rudens Ekstrastato reglamento projektas buvo reguliariai svarstomas valstybių narių ekspertų projekto grupėje ir Ekstrastato komitete.

    Įkurta tarpžinybinė koordinavimo grupė (sudaryta iš: ESTAT, AGRI, ENTR, FISH, TAXUD, TRADE, TREN GD), kuriai pavesta įvairiais pasiūlymo rengimo etapais teikti pastabas.

    Vyko kelios diskusijos su ECB dėl sąskaitose faktūrose nurodomos valiutos.

    2.2. Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

    Nepriklausomo tyrimo neprireikė.

    2.3. Poveikio ir rezultatų analizė

    Buvo įvardytos kelios išorės prekybos statistinių duomenų rengimo galimybės.

    A variantas: Išlaikyti esamą padėtį ir nekeisti galiojančių teisės aktų.

    B variantas: Nepriimti naujų Ekstrastato teisės aktų kol nebus įgyvendintas atnaujintas muitinės kodeksas, kol nebus privaloma muitinės deklaracijoje įrašyti papildomus duomenis ir kol nebus įdiegtas elektroninis keitimasis duomenims tarp valstybių narių nacionalinių administracijų.

    C variantas: 2009 m. įgyvendinti naują Ekstrastato sistemą, kurioje pereinamojo laikotarpio nuostatos galios tol, kol bus pritaikytos muitų teisės aktų nuostatos.

    C variantui – 2009 m. priimti naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Bendrijos išorės prekybos statistikos – teikiama pirmenybė dėl šių priežasčių:

    - „Bendrojo leidimo“ taikyti supaprastinto deklaravimo arba asmens pageidaujamoje vietoje įforminamą procedūrą naudojimas kol kas yra bandomojo pobūdžio ir grindžiamas dvišaliais valstybių narių susitarimais. Vis dėlto, Komisija (TAXUD) ragina naudoti šias supaprastintas procedūras, kuria standartines procedūras ir siūlo muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų pakeitimus, kuriuos planuojama taikyti nuo 2008 m. Prekių išleidimui į laisvą apyvartą taikant su bendruoju leidimu susijusią supaprastinto deklaravimo arba asmens pageidaujamoje vietoje įforminamą procedūrą, taip pat centralizuotą muitinį įforminimą vadovaujantis atnaujintu muitinės kodeksu, muitinės deklaracijos teikimo vieta nebesiejama su fizine prekių buvimo vieta. Šias procedūras numatoma taikyti visoje Bendrijoje, todėl galimi su muitiniu įforminimu susiję struktūriniai pakeitimai, dėl kurių Bendrijos eksportuotojams ir importuotojams būtų daug paprasčiau.

    - Kalbant apie išorės prekybos statistikos rengimą, dabartinės nuostatos yra dviprasmiškos, ir kai kurios valstybės narės pradėjo rinkti duomenis tiesiogiai iš prekybos operacijų vykdytojų tais atvejais, kai prekės jų teritorijoje būna importo arba eksporto tikslais, tačiau muitinės deklaracija teikiama kitoje valstybėje narėje. Dėl to didėja statistinių ataskaitų teikimo našta ir prastėja Bendrijos statistinių duomenų kokybė. „Centralizuoto muitinio įforminimo“ procedūros yra skirtos ateinančiais metais didinti importuotojo arba eksportuotojo įsisteigimo vietoje, o ne fizinėje prekių importo ir eksporto vietoje deklaruojamos prekybos apimtį. Centralizavimas akivaizdžiai naudingas rengiant išorės prekybos statistinius duomenis, nes galima lengviau identifikuoti faktinį importuotoją arba eksportuotoją ir faktinę prekių importo arba eksporto valstybę narę. Tačiau naudos gali nebūti, jei rengiant duomenis ir toliau bus taikomos dabar galiojančios nuostatos ir praktika. iš tiesų gali atsitikti taip, kad duomenis rinkti bus vis sunkiau, jie bus vis nenuoseklesni, ir ne tokie tikslūs. Būtina nauja tvarka, todėl pasiūlyme nurodyta, kokia muitinės deklaracija turi būti naudojama atitinkamoje valstybėje narėje, ir nenumatoma tiesiogiai rinkti duomenų iš eksportuotojų arba importuotojų. Tai, kad valstybės narės taiko skirtingą darbo praktiką, naudoja skirtingus duomenų šaltinius ir savo pačių sprendimu arba atsižvelgdamos į savo pajėgumą įtraukia arba neįtraukia prekybos sandorių, turėtų keistis laikui bėgant.

    - Norint įgyvendinti naujo reglamento tikslus, bus parengtas ir Bendrijos muitinės kodekso komitetui pateiktas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų pakeitimas, kuriuo remiantis muitinės bus įpareigotos rinkti duomenis apie galutinės paskirties valstybę narę ir faktinio eksporto valstybę narę. Šiuo metu tokia informacija nėra išsami, ir kiekviena valstybė narė pati sprendžia, ar reikalauti tokių duomenų. Be to, į valstybių narių keitimąsi duomenimis turėtų būti atsižvelgiama muitinėms projektuojant automatizuotą importo ir eksporto sistemą (AIS ir AES). Naudodamosi šia sistema valstybės narės galės keistis importo ir eksporto duomenimis vadovaudamosi galutinės paskirties arba faktinio eksporto valstybės narės koncepcija. Pasiūlyme numatytos specialios nuostatos, susijusios su laipsnišku prekybos statistikos pritaikymu, kol visos valstybės narės turės reikalingus duomenis. Pasitelkus tokį metodą mažėja priklausomumas nuo muitinės nuostatų keitimo grafiko, o valstybės narės tuo pačiu yra raginamos greičiau prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Visų pirma, dėl su galutinės paskirties arba faktinio eksporto valstybe nare susijusių duomenų progresinio rinkimo bus lengviau analizuoti didėjantį atotrūkį tarp tų valstybių narių, kur teikiama muitinės deklaracija, ir tų valstybių narių, į kurias ketinama importuoti arba iš jų eksportuoti. Prekybos duomenis platins Eurostatas pagal valstybes nares, kuriose teikiama muitinės deklaracija, tačiau vartotojai jau galės gauti neišsamią informaciją apie paskirties arba faktinio eksporto valstybę narę.

    - Vėlyvas teisės akto įgyvendinimas turės neigiamo poveikio visiems kitiems pasiūlymo aspektams, pvz., pateikimui laiku arba naujiems vartotojų poreikiams.

    3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

    3.1. Siūlomų veiksmų santrauka

    Pasiūlymu nustatoma teisinė sistema Ekstrastato duomenų kokybei ir skaidrumui gerinti. Juo atsižvelgiama į kintančią administracinę aplinką ir bus tenkinami nauji vartotojų poreikiai.

    3.2. Teisinis pagrindas

    Bendrijos statistikos teisinis pagrindas yra numatytas Sutarties 285 straipsnyje. Taryba, taikydama bendro sprendimo procedūrą, nustato statistikos rengimo priemones, reikalingas Bendrijos veiklai vykdyti. Šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai Bendrijos statistikai rengti ir būtini laikytis nešališkumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, ekonomiškumo ir statistinių duomenų konfidencialumo principai.

    3.3. Subsidiarumo principas

    Subsidiarumo principas taikomas, nes pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai.

    Valstybės narės pačios negali deramai įgyvendinti siūlomos veiklos tikslo, t. y. rengti Bendrijos statistinius duomenis apie išorės prekybą, todėl šis tikslas gali būti geriau įgyvendinamas Bendrijos lygiu remiantis Bendrijos teisės aktu, nes tik Komisija gali koordinuoti būtiną statistinės informacijos derinimą Bendrijos lygiu. Tačiau valstybės narės gali organizuoti duomenų rinkimą ir palyginamos išorės prekybos statistikos rengimą. Taigi, Bendrija gali priimti priemones vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje išdėstytu subsidiarumo principu.

    3.4. Proporcingumo principas

    Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

    Šiuo reglamentu nesiekiama daugiau, nei yra būtina šiam tikslui įgyvendinti, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šio tikslo. Pasiūlyme pateikiami Bendrijos prekybos prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis duomenų reikalavimai ir nurodoma, kiek tai įmanoma, importuotojų ir eksportuotojų muitinės deklaracijose teikiama informacija (t. y. išorės prekybos statistika yra grindžiama administraciniais šaltiniais). Tačiau dėl visiškai pagrįstų priežasčių statistikos tikslais reikia rinkti keletą papildomų duomenų elementų, kuriuos prašoma nurodyti muitinės deklaracijoje.

    Siekiant atsižvelgti į naujus vartotojų poreikius ir turėti tikslius statistinius duomenis, pasiūlyme numatyti nauji duomenų elementai išorės prekybos statistikai rengti. Muitinės deklaracijoje prašoma nurodyti kai kuriuos duomenis (importuotojo ir eksportuotojo identifikavimo duomenis, išsiuntimo šalį), kurie ateityje bus naudojami statistikai rengti. Dėl to bendrovės nepatirs jokios papildomos su ataskaitų teikimu susijusios naštos; nacionalinės administracijos turės tik šiek tiek pritaikyti duomenų persiuntimo ir apdorojimo sistemas.

    Pasiūlyme taip pat prašoma nurodyti kvotų identifikacinį numerį importo sandoriams. Nors informaciją turi nacionalinės muitinės administracijos, duomenis rinkti statistikos tikslais yra daug sudėtingiau, nes dažnai informacija nėra tiesiogiai nurodyta muitinės deklaracijoje ir gaunama tik vėliau, kai Komisijos tarnybos suteikia kvotą.

    Tačiau dar ne visose valstybėse narėse muitinės deklaracijoje prašoma nurodyti galutinės paskirties ir (arba) faktinio eksporto valstybę narę, dėl to artimiausiu metu prekybos operacijų vykdytojams atsiras papildoma ataskaitų teikimo našta. Vis dėlto laikoma, kad ši informacija yra labai svarbi siekiant įgyvendinti „centralizuotą muitinį įforminimą“. Vidutinės trukmės laikotarpiu bendrai sumažės statistinių ataskaitų teikimo prievolė, nes ketinama nebereikalauti Intrastato deklaracijų, susijusių su prekių gabenimu Bendrijoje prieš arba po išleidimo į laisvą apyvartą, jei ta informacija yra pateikta kaip muitinės duomenys. Muitinės deklaracijoje nurodant dviženklį raidinį skaitmeninį šalies kodą galima išvengti dviejų Intrastato deklaracijų (apie išsiuntimą ir atvežimą).

    Be to, ne visose valstybėse narėse muitinės deklaracijose yra visi duomenys apie „sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą“ (eksporto atveju) ir „sandorio pobūdį“. Juos renkant kelios valstybės narės, kurios tokių duomenų kol kas nerenka, patirs nedidelę papildomą naštą.

    Pasikonsultavus su išorės prekybos statistikos vartotojais, pasiūlyme nebereikalaujama nurodyti „sieną kertančios aktyviosios transporto priemonės šalį“. Šio reikalavimo panaikinimu galima iš dalies kompensuoti pirmiau nurodytą papildomos informacijos reikalavimą.

    2008 m. planuojama pradėti įgyvendinti Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo programą (MEETS). Dalis šios programos biudžeto skirta naujai Ekstrastato sistemai įgyvendinti.

    3.5. Priemonės pasirinkimas

    Siūloma priemonė: EP ir Tarybos reglamentas.

    Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytų priežasčių:

    - Pripažįstama, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas tinka daugumai statistikos veiklos sričių, kuriose būtinas išsamus ir vienodas taikymas visoje Bendrijoje.

    - Kaip pagrindinis teisės aktas reglamentas yra priimtinesnis už direktyvą, kadangi jame nustatoma vienoda visai Bendrijai taikytina teisė, nesuteikiant valstybėms narėms galios taikyti jį iš dalies arba pasirinktinai ir nepaliekant galimybės rinktis, kokia forma ir būdais siekti šių tikslų.

    - Be to, reglamentas taikomas tiesiogiai, o tai reiškia, kad jo nereikia perkelti į nacionalinę teisę, ir tokiu būdu išvengiama su perkėlimu susijusio vėlavimo. Tai taip pat lemia geresnę ir greitesnę teisėkūrą.

    4. POVEIKIS BIUDžETUI

    Galima laikyti, kad MEETS programos biudžetas apima naujos Ekstrastato sistemos įgyvendinimo išlaidas ( išorės prekybos statistikos pritaikymui 2010 m. numatyta 335 tūkst. EUR, 2011 m. – 600 tūkst. EUR, 2012 m. – 600 tūkst. EUR, 2013 m. – 600 tūkst. EUR).

    5. PAPILDOMA INFORMACIJA

    5.1. Paprastinimas

    Galimas pasiūlymo poveikis – paprastinimas, dėl kurio gali sumažėti bendrovėms tenkanti ataskaitų teikimo našta. Kol kas sunku prognozuoti tikslų tokio poveikio dydį. Paprastinimo privalumais bus galima visapusiškai naudotis tolimesnėje ateityje, pradėjus taikyti naujas muitų taisykles, kai visos valstybės narės rinks duomenis apie galutinės paskirties ir (arba) faktinio eksporto valstybę narę ir kai veiks elektroninė muitų informacijos mainų sistema. Nuo to laiko Bendrijos ir nacionaliniai duomenys bus rengiami vadovaujantis tomis pačiomis procedūromis ir bus grindžiami administraciniais duomenimis (muitinės deklaracijomis). Be to, bus mažesnė dėl Intrastato sistemos naudojimo atsiradusi ataskaitų teikimo našta, nes prekybos statistiniai duomenys bus platinami pagal galutinės paskirties ir faktinio eksporto valstybę narę ir nebereikės teikti duomenų apie susijusį prekių gabenimą Bendrijoje.

    Kita vertus, atsižvelgiant į reikalaujamų papildomų duomenų pobūdį, nacionalinės administracijos ir respondentai patirs papildomą naštą (žr. su proporcingumo principu susijusią 3.4 dalį) Tačiau nekeičiant dabartinės sistemos gali gerokai labiau padidėti ataskaitų teikimo našta, o statistikos kokybė būtų prastesnė. Manoma, kad neatlikus teisinių pakeitimų nacionalinės statistikos institucijos ateityje vis daugiau išorės prekybos statistikos duomenų rinktų tiesiogiai iš bendrovių, nes nacionalinės muitinės negalės pateikti reikalingos informacijos remdamosi ”centralizuotu muitiniu įforminimu“. Padėtį sunkina ir tai, kad ataskaitas teikiančios bendrovės net nėra įsisteigusios atitinkamose valstybėse narėse, o tai reiškia, kad yra mažiau galimybių patikrinti duomenų išsamumą ir kokybę (ką jau kalbėti apie kalbos problemas).

    Kitaip nei galiojančiose teisės aktuose, pasiūlyme nebeliko nuorodų į su tranzitu, muitinės sandėliais ir laisvosiomis zonomis bei laisvaisiais sandėliais susijusią Bendrijos statistiką, nes Bendrijos institucijos nepareiškė apie tokios statistikos poreikį.

    5.2. Galiojančių teisės aktų panaikinimas

    Priėmus pasiūlymą bus panaikinti dabar galiojantys teisės aktai.

    5.3. Europos ekonominė erdvė

    Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti taikomas visai Europos ekonominei erdvei.

    2007/0233 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/95

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 285 straipsnio 1 dalį,

    atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

    atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę,

    laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

    kadangi:

    (1) Statistinė informacija apie valstybių narių prekybos srautus su ES nepriklausančiomis šalimis yra labai svarbi Europos ekonomikos bei prekybos politikai ir atskirų prekių rinkos pokyčiams analizuoti. Reikėtų siekti, kad statistikos sistema būtų dar skaidresnė tam, kad ją pasitelkus būtų galima atsižvelgti į kintančią administracinę aplinką ir tenkinti naujus vartotojų poreikius. Todėl 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1172/95 dėl statistinių duomenų apie Bendrijos ir jos valstybių narių prekybą su valstybėmis, kurios nėra narės[2], reikėtų pakeisti nauju reglamentu laikantis Sutarties 285 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

    (2) Išorės prekybos statistika yra grindžiama muitinės deklaracijose pateikta informacija, kaip numatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą[3] (toliau – muitinės kodeksas). Atsižvelgiant į pažangą siekiant Europos integracijos ir į susijusius pokyčius atliekant muitinį įforminimą, įskaitant bendrųjų leidimų taikyti supaprastinto deklaravimo arba asmens pageidaujamoje vietoje įforminamą procedūrą naudojimą, taip pat centralizuotą muitinį įforminimą, kuris bus įdiegtas atnaujinus muitinės kodeksą, būtina keisti išorės prekybos statistikos rengimo būdą, persvarstyti importuojančiosios arba eksportuojančiosios valstybės narės sąvoką ir tiksliau apibrėžti duomenų šaltinį Bendrijos statistikai rengti.

    (3) Siekiant registruoti fizinius prekių prekybos srautus tarp valstybių narių ir nepriklausančių ES šalių bei užtikrinti, kad susijusioje valstybėje narėje būtų galima gauti informaciją apie importą ir eksportą, būtini tiksliai apibrėžti muitinės ir statistikos institucijų susitarimai. Tarp tokių susitarimų yra duomenų mainus tarp valstybių narių administracijų reglamentuojančios taisykles.

    (4) Siekiant ES eksportą ir importą priskirti konkrečiai valstybei narei, reikia rinkti informaciją apie „galutinės paskirties valstybę narę“ importo atveju ir „faktinio eksporto valstybę narę“ eksporto atveju. Per vidutinės trukmės laikotarpį išorės prekybos statistikai rengti tos valstybės narės turėtų tapti importuojančiomis ir eksportuojančiomis valstybėmis narėmis.

    (5) Šiame reglamente išorės prekybos prekės turėtų būti klasifikuojamos pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo[4] nustatytą Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – Kombinuotoji nomenklatūra).

    (6) Europos centriniam bankui ir Komisijai reikalinga informacija apie tarptautinės prekybos prekėmis dalį eurais, todėl importo ir eksporto sąskaitose faktūrose nurodoma valiuta turėtų būti pateikiama apibendrintu lygiu.

    (7) Kad galėtų dalyvauti prekybos derybose ir valdyti vidaus rinką, Komisija turėtų gauti išsamius duomenis apie į ES importuojamoms prekėms taikomą tarifų režimą, taip pat informaciją apie kvotas.

    (8) Pasitelkus išorės prekybos statistiką gaunami duomenys mokėjimų balansui ir nacionalinėms sąskaitoms rengti. Rodikliai, kuriuos naudojant minėtus duomenis galima pritaikyti mokėjimo balanso tikslais, turėtų būti įtraukti į privalomų ir standartinių duomenų rinkinį.

    (9) Valstybės narės turėtų teikti Eurostatui metinius apibendrintus prekybos duomenis, išskaidytus pagal verslo charakteristikas, kuriais remiantis, be kita ko, būtų lengviau analizuoti, kaip Europos bendrovės veikia globalizacijos sąlygomis. Verslo ir prekybos statistikos sąsaja sukuriama sujungiant muitinės deklaracijoje pateiktą informaciją apie importuotoją ir eksportuotoją su informacija, kurios reikalaujama 1993 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2186/93 dėl Bendrijos koordinavimo rengiant verslo registrus statistikos tikslais[5] (toliau – verslo registrų teisės aktas).

    (10) 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos[6] yra orientacinis šio reglamento nuostatų pagrindas. Tačiau dėl labai didelio informacijos apie prekybą prekėmis išsamumo, būtinos specialios konfidencialumo taisyklės siekiant užtikrinti šių statistinių duomenų aktualumą.

    (11) Pagal šį reglamentą rengdamos ir platindamos Bendrijos statistinius duomenis nacionalinės ir Bendrijos statistikos institucijos turėtų laikytis principų, nustatytų 2005 m. vasario 24 d. Statistikos programų komiteto priimtame Europos statistikos praktikos kodekse, pridėtame prie 2005 m. gegužės 25 d. Komisijos rekomendacijos dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, vientisumo ir atskaitomybės.

    (12) Reikia parengti specialias nuostatas, kurios galiotų tol, kol įsigaliojus muitinės teisės aktams bus galima gauti papildomą informaciją iš muitinės deklaracijų, ir kol Bendrijos teisės aktais muitinių bus reikalaujama keistis informacija elektroniniu būdu.

    (13) Kadangi valstybės narės negali pasiekti šio reglamento tikslo, ir jį galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas yra reikalinga šiam tikslui pasiekti.

    (14) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinas priemones reikėtų priimti vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[7].

    (15) Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai apibrėžti muitinės procedūras, kuriomis remiantis išorės prekybos statistikos tikslais prekės būtų priskiriamos eksportui arba importui, priimti atskiras arba specialias taisykles, susijusias su prekėmis arba prekių gabenimu, kuriems dėl metodologinių priežasčių būtina taikyti specialias nuostatas, konkrečiai nurodyti statistinius duomenis, išsamiai apibūdinti prekybą pagal verslo charakteristikas ir pagal sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą išskaidytą prekybą, taip pat parengti konkrečias platinimo taisykles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, šį reglamentą papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turėtų būti priimamos taikant Sprendimo 1999/486/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Dalykas

    Šiuo reglamentu nustatoma bendra sistemingo Bendrijos statistinių duomenų, susijusių su prekybos prekėmis su ES nepriklausančiomis šalimis (išorės prekybos statistikos), rengimo sistema.

    2 straipsnis

    Apibrėžtys

    Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

    a) „prekės“ – bet kuris kilnojamasis turtas, įskaitant elektrą;

    b) „Bendrijos statistinė teritorija“ – Bendrijos muitų teritorija, kaip apibrėžta Muitinės kodekse, taip pat priskiriama Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijai priklausanti Heligolendo sala;

    c) „nacionalinės statistikos institucijos“ – nacionaliniai statistikos institutai ir kitos įstaigos, kurios kiekvienoje valstybėje narėje yra atsakingos už tai, kad būtų rengiami Bendrijos išorės prekybos statistiniai duomenys;

    d) „muitinė“ – muitinės kodekse apibrėžta muitinė;

    e) „muitinės deklaracija“ – muitinės kodekse apibrėžta muitinės deklaracija;

    f) „muitinės sprendimas“ – bet koks muitinės oficialus dokumentas, kuris yra susijęs su priimtomis muitinės deklaracijomis ir turi teisinę galią vienam ar daugiau asmenų.

    3 straipsnis

    Taikymo sritis

    1. Rengiant išorės prekybos statistiką registruojami prekių importo ir eksporto duomenys.

    Eksporto duomenis registruoja valstybės narės, kai prekės išvežamos iš Bendrijos statistinės teritorijos taikant vieną iš toliau išvardytų muitinės kodekse nustatytų muitinės procedūrų arba muitinės sankcionuotą veiksmą:

    8. eksportas;

    9. laikinasis išvežimas perdirbti;

    10. reeksportas po laikinojo įvežimo perdirbti arba muitinės prižiūrimo perdirbimo.

    Importą registruoja valstybės narės, kai prekės įvežamos į Bendrijos statistinę teritoriją taikant vieną iš toliau išvardytų muitinės kodekse nustatytų muitinės procedūrų:

    11. išleidimas į laisvą apyvartą;

    12. laikinasis įvežimas perdirbti;

    13. muitinės prižiūrimas perdirbimas.

    2. Komisija, visų pirma siekdama atsižvelgti į muitinės kodekso pakeitimus arba į nuostatas, susijusias su tarptautinėmis konvencijomis, gali tikslinti 1 dalyje pateiktą muitinės procedūrų arba muitinės sankcionuotų veiksmų sąrašą. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    3. Komisija gali priimti atskiras arba specialias taisykles, susijusias su prekėmis arba prekių gabenimu, kuriems dėl metodologinių priežasčių reikia specialių nuostatų (specifinės prekės arba prekių gabenimas). Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    4. Tam tikros prekės arba prekių gabenimas dėl metodologinių priežasčių neįtraukiami į išorės prekybos statistiką. Jų sąrašą sudaro Komisija. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    4 straipsnis

    Duomenų šaltinis

    1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto prekių importo ir eksporto registruojamų duomenų šaltinis yra muitinės deklaracija, įskaitant galimus statistinių duomenų pakeitimus arba pasikeitimus, kuriuos lemia su jais susiję muitinės sprendimai.

    Jei naudojama muitinės kodekse apibrėžta supaprastinta procedūra ir teikiama papildoma deklaracija, registruojamų duomenų šaltinis yra ši papildoma deklaracija.

    2. Komisija, vadovaudamasi 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, apibrėžia statistinę ribą vertės arba kiekybės išraiška, žemiau kurios muitinės deklaracija nebeturi būti naudojama kaip duomenų šaltinis importui ir eksportui registruoti. Valstybės narės gali taikyti statistinę ribą, jei pateikiami šių ribų nesiekiantys importo ir eksporto įvertiniai.

    3. Specifinių prekių ar prekių gabenimo importui ir eksportui registruoti Komisija gali nurodyti kitus nei muitinės deklaracijos šaltinius. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    5 straipsnis

    Statistiniai duomenys

    1. Naudodamosi 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto importo ir eksporto duomenimis, valstybės narės renka duomenis apie:

    14. prekybos srautus (importą, eksportą);

    15. mėnesinį ataskaitinį laikotarpį;

    16. statistinę prekių vertę prie importuojančiosios arba eksportuojančiosios valstybės narės valstybės sienos;

    17. kiekį neto mase ir papildomais vienetais, jei tai nurodyta muitinės deklaracijoje;

    18. prekybininką (importo atveju tai yra importuotojas (gavėjas), eksporto atveju – eksportuotojas (siuntėjas));

    19. importuojančiąją arba eksportuojančiąją valstybę narę, kuri yra ta valstybė narė, kurioje teikiama muitinės deklaracija, ir kai nurodyta muitinės deklaracijoje:

    i) importo atveju – galutinės paskirties valstybė narė;

    ii) eksporto atveju – faktinio eksporto valstybė narė;

    20. šalis partneres, t. y. importo atveju – kilmės šalis ir (siuntos arba) išsiuntimo šalis; eksporto atveju – paskirties šalis;

    21. prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą:

    i) importo atveju – prekių Taric kodas;

    ii) eksporto atveju – prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodas;

    22. muitinės procedūrų kodus, naudotinus statistinei procedūrai nustatyti;

    23. muitinės deklaracijoje nurodyto (jei nurodyta) sandorio pobūdį;

    24. jei suteiktas, tarifų režimą importui muitinės sprendimu, t. y. lengvatinis kodas ir kvotos eilės numeris;

    25. sąskaitoje faktūroje nurodytą valiutą, jei pateikta muitinės deklaracijoje;

    26. transporto rūšį, išsamiai nurodant:

    i) transporto rūšį pasienyje;

    ii) vidaus transporto rūšį;

    iii) konteinerį

    2. Komisija ateityje gali nustatyti papildomus reikalavimus 1 dalyje nurodytiems duomenims, įskaitant naudotinus kodus. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    3. Jei kitaip nenurodyta, nepažeidžiant muitų teisės aktų, duomenys turi būti pateikti muitinės deklaracijoje.

    4. Komisija, be 1 dalyje nurodytų duomenų, susijusių su specifinėmis prekėmis arba prekių gabenimu, gali paprašyti pateikti kitų duomenų. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    6 straipsnis

    Išorės prekybos statistikos rengimas

    1. Valstybės narės rengia kiekvieno mėnesinio ataskaitinio laikotarpio prekių importo ir eksporto vertės ir kiekybės išraiška statistinius duomenis pagal:

    27. prekę;

    28. importuojančias ir (arba) eksportuojančias valstybės nares;

    29. šalis partneres;

    30. statistinę procedūrą;

    31. sandorio pobūdį;

    32. tarifų režimą importuojant;

    33. transporto rūšį.

    11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali nustatyti statistikos rengimo įgyvendinimo nuostatas.

    2. Valstybės narės rengia metinę prekybos statistiką pagal verslo charakteristikas.

    Statistika rengiama pagal verslo registrų teisės aktus registruojamus duomenis apie verslo charakteristikas sujungiant su importo ir eksporto duomenimis, registruojamais pagal šio reglamento 5 straipsnio 1 dalį.

    Komisija gali nustatyti statistikos rengimo įgyvendinimo nuostatas. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    3. Kas dvejus metus valstybės narės rengia prekybos statistiką, išskaidytą pagal sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą.

    Valstybės narės rengia statistiką naudodamos tipišką importo ir eksporto įrašų, pateiktų muitinės deklaracijose, kuriose yra duomenys apie sąskaitose faktūrose nurodytą valiutą, imtį. Jei muitinės deklaracijoje nėra nurodyta eksporto sąskaitoje faktūroje nurodoma valiuta, reikalingiems duomenims rinkti organizuojamas tyrimas.

    Imties charakteristikas, ataskaitinį laikotarpį, kokybės reikalavimus ir šalių partnerių, prekių ir valiutų apibendrinimo lygį nustato Komisija. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    4. Gali būti nuspręsta, kad Bendrijos ar nacionaliniais tikslais valstybės narės rinks papildomus statistinius duomenis, jei tokie duomenys yra pateikiami muitinės deklaracijoje.

    Komisija nustato papildomos statistikos rengimo Bendrijos tikslais įgyvendinimo nuostatas. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    5. Valstybė narė neprivalo rengti ir perduoti Komisijai (Eurostatui) išorės prekybos statistikos, susijusios su statistiniais duomenimis, kurie pagal muitinės kodeksą arba nacionalines taisykles kol kas nepateikiami jos muitinei teikiamose muitinės deklaracijose. Tai yra šie duomenys:

    34. galutinės paskirties valstybė narė importo atveju;

    35. faktinio eksporto valstybė narė eksporto atveju;

    36. sandorio pobūdis.

    7 straipsnis

    Duomenų mainai

    1. Nacionalinės statistikos institucijos gauna iš nacionalinių muitinės institucijų joms pateiktomis ar pristatytomis deklaracijomis grindžiamus importo ir eksporto duomenis nedelsiant, vėliausiai per mėnesį pasibaigus muitinės deklaracijų priėmimui arba priėmus su jomis susijusius muitinės sprendimus.

    Šie duomenys yra bent tie 5 straipsnyje išvardyti statistiniai duomenys, kurie pagal muitinės kodeksą arba nacionalines taisykles nurodomi muitinės deklaracijoje.

    2. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinėms muitinėms pateiktų muitinės deklaracijų importo ir eksporto įrašų duomenys būtų persiunčiami nacionalinei statistikos institucijai tos valstybės narės, kuri pagal tuos įrašus yra:

    37. galutinės paskirties valstybė narė importo atveju;

    38. faktinio eksporto valstybė narė eksporto atveju;

    3. Valstybė narė neprivalo pagal 7 straipsnio 2 dalį perduoti importo ir eksporto duomenų kitai valstybei narei, kol tų valstybių narių muitinės nėra nustačiusios abipusio duomenų mainų elektroninėmis priemonėmis mechanizmo.

    4. 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali nustatyti tokio duomenų perdavimo įgyvendinimo nuostatas.

    8 straipsnis

    Išorės prekybos statistikos perdavimas Komisijai (Eurostatui)

    1. Ne vėliau kaip per 40 dienų nuo kiekvieno mėnesinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus statistinius duomenis.

    Valstybės narės užtikrina, kad į statistinius duomens būtų įtraukta informacija apie visą importą ir eksportą tiriamuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir, jei nėra duomenų, atliktų koregavimus.

    Valstybės narės perduoda atnaujintus statistinius duomenis, jei perduoti statistiniai duomenys buvo tikslinami.

    Valstybės narės į Komisijai (Eurostatui) siųstinus rezultatus įtraukia visus konfidencialius statistinius duomenis.

    Komisija gali nustatyti nuostatas, susijusias su statistikos terminu, aprėptimi, tikslinimu ir turiniu. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    2. Komisija gali nustatyti terminą, iki kurio Komisijai (Eurostatui) turi būti perduota 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta prekybos pagal verslo charakteristikas statistika, 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagal sąskaitos faktūros valiutą išskaidyta prekybos statistika ir 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta Bendrijos statistika. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    3. Valstybės narės, vadovaudamosi keitimosi standartu, duomenis perduoda elektronine forma. Praktinė rezultatų perdavimo procedūra gali būti nustatyta vadovaujantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

    9 straipsnis

    Kokybės vertinimas

    1. Taikant šį reglamentą perduodamos statistikos kokybė vertinama atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

    39. „aktualumas“ reiškia statistikos atitikties esamiems ir potencialiems vartotojų poreikiams laipsnį;

    40. „tikslumas“ reiškia įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms;

    41. „pateikimas laiku“ reiškia laiko tarpą nuo galimybės pasinaudoti informacija ir įvykio ar reiškinio, kurį ji apibūdina;

    42. „Punktualumas“ reiškia laiko tarpą nuo duomenų paskelbimo datos iki datos, kurią jie turėjo būti pateikti;

    43. „prieinamumas“ ir „aiškumas“ reiškia sąlygas ir būdus, kuriais vartotojai gali gauti duomenis, juos naudoti ir aiškinti;

    44. „palyginamumas“ reiškia taikomų statistinių sąvokų bei vertinimo priemonių arba procedūrų skirtumų poveikį, kai statistiniai duomenys lyginami tarp geografinių vietovių, sektorių sričių arba laikui bėgant.

    45. „suderinamumas“ reiškia duomenų tinkamumą juos patikimai sujungti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms.

    2. Valstybės narės Komisijai (Eurostatui) teikia kasmet perduodamų statistinių duomenų kokybės ataskaitą.

    3. Statistiniams duomenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikant 1 dalyje išdėstytus kokybės kriterijus, kokybės ataskaitų teikimo būdai, struktūra ir periodiškumas apibrėžiami 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

    Komisija (Eurostatas) vertina perduotų statistinių duomenų kokybę.

    10 straipsnis

    Išorės prekybos statistikos platinimas

    1. Pagal 6 straipsnio 1 dalį rengiamus išorės prekybos statistinius duomenis, kuriuos perduoda valstybės narės, Komisija platina bent pagal Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijas.

    Tik jei importuotojas arba eksportuotojas paprašo, konkrečios valstybės narės nacionalinės valdžios institucijos sprendžia, ar platinti tokius valstybės narės statistinius duomenis, kuriais remiantis galima nustatyti minėtą importuotoją arba eksportuotoją, ar iš dalies tokius duomenis keisti taip, kad juos platinant nebūtų pažeistas statistikos konfidencialumas.

    2. Siekiant apsaugoti esminius Europos Sąjungos interesus slaptų duomenų platinimas gali būti ribojamas.

    3. Komisija nustato išorės prekybos statistiniams duomenims platinti būtinas įgyvendinimo priemones. Bet kokios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, priimamos pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

    11 straipsnis

    Komiteto darbo tvarka

    1. Komisijai padeda Išorės prekybos statistikos komitetas.

    2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

    3. Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

    12 straipsnis

    Panaikinimas

    Reglamentas (EB) Nr. 1172/95 panaikinamas nuo 2009 m. sausio 1 d.

    Jis toliau taikomas duomenims, susijusiems su ataskaitiniais laikotarpiais iki 2009 m. sausio 1 d.

    13 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

    Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje [data]

    Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

    […] […]

    Pirmininkas Pirmininkas

    [1] Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 1 straipsnio 13 dalis, kuri bus iš dalies pakeista nuo 2008 m. sausio 1 d. (Darbinis dokumentas TAXUD/1409/2006 7 red.).

    [2] OL L 118, 1995 5 25, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

    [3] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 ( OL L 363, 2006 12 20, p. 1 ).

    [4] OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 733/2007 (OL L 169, 2007 6 29, p. 1).

    [5] OL L 196, 1993 8 5, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 ( OL L 284, 2003 10 31, p. 1) .

    [6] OL L 52, 1997 2 22, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

    [7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

    Top