52007PC0323

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.6.2007

KOM(2007) 323 galutinis

2007/0109 (CNS)

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Suomijos patvirtintos pagalbos tam tikram sėklų kiekiui ir javų sėklų kiekiui auginti rezultatų

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1947/2005 dėl Suomijos nacionalinės pagalbos sėkloms ir javų sėkloms auginti

(pateikta Komisijos) {SEK(2007) 799}

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. NACIONALINėS PAGALBOS SėKLOMS AUGINTI SISTEMA 3

2.1. Pagalba javų sėkloms auginti 3

2.2. Pagalba žolių ir (arba) dobilų sėkloms auginti 4

2.2.1. Auginimas 4

2.2.2. Įgyvendinimas 5

2.2.3. Pagalbos dydžio pakeitimas 5

2.2.4. Pagalbos diferencijavimas pagal regionus 5

2.2.5. Rūšių, kurioms teikiama pagalba, veislės (V priedas) 6

2.2.6. Raudonieji dobilai ( Trifolium pratense L. ) VI priedo 1 lentelė 6

2.2.7. Pašariniai motiejukai ( Phleum pratense L. ) VI priedo 2 lentelė 6

2.2.8. Tikrieji eraičinai ( Festuca pratensis huds. ) VI priedo 3 lentelė 6

2.2.9. Paprastosios šunažolės ( Dactilis glomerata L. ) VI priedo 4 lentelė 7

2.2.10. Svidrės ( Lolium perenne L. ) VI priedo 5 lentelė 7

3. SėKLų IMPORTAS į SUOMIJą 7

3.1. Javų sėklų importas. VII priedo 1 ir 2 lentelės 7

3.2. Žolės ir (arba) dobilų sėklų importas. VII priedo 3 lentelė 8

4. KITOS PAGALBOS SCHEMOS SUOMIJOJE 8

5. ŽOLėS IR (ARBA) DOBILų SėKLų AUGINIMO SUOMIJOJE IR 15 ES VALSTYBIų ASPEKTAI 9

6. BENDROSIOS IšMOKOS SCHEMA 9

7. APžVALGA IR PASTABOS 10

7.1. Teisinis pagrindas 10

7.2. Sistemos įgyvendinimas 10

7.3. Kitos pagalbos schemos 10

7.4. Bendrosios išmokos schema 10

7.5. Sėklų kiekio didinimas kitose šalyse 10

7.6. Javų sėklų auginimas 11

7.7. Importas į Suomiją 11

8. PASIūLYMAS 11

Pastaba: | Šioje ataskaitoje nurodyti priedai yra pateikiami prie šios ataskaitos pridėtame Komisijos tarnybų darbo dokumente (http://ec.europa.eu/agriculture/markets/seeds/index_en.htm) |

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

dėl Suomijos patvirtintos pagalbos tam tikram sėklų kiekiui ir javų sėklų kiekiui auginti rezultatų

1. ĮVADAS

Remiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2358/71[1] 8 straipsniu, 2001 m. sausio 9 d. Komisijos sprendimu 2001/60/EB[2] Suomija buvo įgaliota iki 2005 m. gruodžio 31 d. (žr. I priedą) teikti pagalbą javų sėkloms auginti, o 2001 m. sausio 9 d. Komisijos sprendimu 2001/61/EB[3] Suomija buvo įgaliota iki 2005 m. gruodžio 31 d. teikti pagalbą raudonųjų dobilų, pašarinių motiejukų, tikrųjų eraičinų, paprastosios šunažolės ir svidrių sėkloms auginti (žr. II priedą).

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1947/2005 8 straipsnio 2 dalį, Komisija remdamasi laiku Suomijos pateikta informacija, Tarybai iki 2006 m. sausio 1 d. perduos pagalbos, kurią buvo leista suteikti tam tikram sėklų kiekiui ir javų sėklų kiekiui, rezultatų ataskaitą su reikiamais pasiūlymais.

Ši ataskaita yra pagrįsta Suomijos valdžios institucijų nuolat pateikiama informacija.

2. NACIONALINėS PAGALBOS SėKLOMS AUGINTI SISTEMA

Abu leidimai apima išskirtinai Suomijos kataloge išvardytas javų veisles ir žolių ir (arba) dobilų veisles, kurios, išskyrus su Suomija besiribojančiuose plotuose auginamus mažus kiekius, yra auginamos tik šioje valstybėje narėje.

Leidime suteikti pagalbą javų sėkloms auginti nustatomas didžiausias pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis kiekis (100 000 tonų) ir didžiausias leistinas pagalbos dydis (2 523 EUR už 100 kilogramų), o tai iš viso sudaro didžiausią leistiną 2 523 milijonų EUR pagalbos sumą (žr. I priedą).

Leidime didžiausia leistina pagalba žolių ir (arba) dobilų veislių sėkloms auginti nustatoma nurodant didžiausią dydį atskirai veislei už hektarą ir reikalavimus atitinkančiam plotui – didžiausia leistina suma sudaro 1 814 milijonų EUR (žr. II priedą).

2.1. Pagalba javų sėkloms auginti

2000–2005 m. išaugintų javų sėklų kiekis padidėjo 23 %: nuo 57 309 iki 70 531 tonos.

Tuo pačiu laikotarpiu miežių sėklų išauginta 62 % daugiau, pavasarinių kviečių – 163 %, o rudeninių kviečių – 70 %. Kita vertus, avižų sėklų auginimas sumažėjo 32 %, rugių – 10 %.

Į 1 lentelės duomenis yra įtraukta iš Suomijos valdžios institucijų gauta informacija. Ji apima 2000–2005 m. laikotarpį.

1 lentelė. Patvirtintų javų sėklų auginimas (tonomis) Suomijoje 2000–2005 m.

Nors pagalbos dydis nustatomas 100 kg, apskaičiuota vidutinė pagalba hektarui 2000–2005 m. sudaro apie 68 EUR/ha ir, kaip matyti iš 2 lentelės, ji didėja.

2 lentelė. Apskaičiuotas javų sėkloms auginti skiriamos pagalbos dydis hektarui, pagrįstas vidutiniu įprastai užauginamu derliumi ir 2 523 EUR pagalba už 100 kg.

2000–2005 m. vidutinis javų sėklų derlius padidėjo 44 %, todėl ta linkme taip pat pakito ir už hektarą skiriamos pagalbos dydis.

Javų veislės, kurioms auginti teikiama pagalba 2000–2005 m., yra nurodytos III priede. Iš sąrašo akivaizdžiai matyti, kad tokių veislių, o ypač miežių veislių, skaičius smarkiai išaugo.

2.2. Pagalba žolių ir (arba) dobilų sėkloms auginti

2.2.1. Auginimas

Daugiausia dėl oro sąlygų permainų 2000–2005 m. išaugintų žolės ir (arba) dobilų sėklų kiekis sumažėjo nuo 4 685 tonų 2001 m. iki visai mažo kiekio – 1 654 tonų 2004 m. Tačiau, kaip rodo 3 lentelės duomenys, derlius 2004 m. buvo 3 163 tonomis mažesnis nei šešerių metų vidurkis. Pašariniai motiejukai yra pati svarbiausia veislė.

3 lentelė. Patvirtintų žolių ir (arba) dobilų sėklų auginimas (tonomis) Suomijoje 2000–2005 m.

Veislės | 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 | Pasikeitimas% 2000–2005 |

Raudonieji dobilai | 53 | 125 | 68 | 62 | 4 | 52 | –2 % |

Pašariniai motiejukai | 2 151 | 3 781 | 3 541 | 2 594 | 1 319 | 1 908 | –11 % |

Tikrieji eraičinai | 423 | 732 | 468 | 454 | 318 | 700 | 66 % |

Paprastosios šunažolės | 6 | 3 | 0 | 2 | 0 | 0 |

Svidrės | 45 | 44 | 31 | 38 | 13 | 43 | –6 % |

Iš viso | 2 678 | 4 685 | 4 108 | 3 150 | 1 654 | 2 703 | 1 % |

Šaltinis: Suomijos pateikta informacija |

2.2.2. Įgyvendinimas

2000–2005 m. Suomijos valdžios institucijos savo iniciatyva įgyvendino kai kuriuos pagalbos teikimo sistemos pakeitimus, būtent pakeitė vienam hektarui skiriamos pagalbos dydį, jei viršijamas didžiausias leistinas plotas, ir nustatė pagalbos dydžio diferencijavimą pagal regionus.

2.2.3. Pagalbos dydžio pakeitimas

Keletą kartų 2000–2005 m. Suomijos patvirtintas plotas, kuriame buvo auginamos sėklos, viršijo Komisijos sprendime 2001/61/EB nurodytą didžiausią leistiną plotą.

Tokiu atveju skirstant pagalbą buvo taikomi du metodai.

Pirmiausia 2000–2002 m. padauginus didžiausią leistiną plotą iš didžiausios hektarui skiriamos leistinos pagalbos sumos, kaip nurodyta Komisijos sprendime, buvo nustatytas finansinis paketas. Tada šis paketas buvo padalytas iš didžiausią leistiną plotą viršijančio nacionalinio ploto ir buvo gautas sumažintas pagalbos dydis už hektarą.

2003 m. buvo nustatytas pagalbos vieneto koeficientas ir apibrėžtas kaip „vieneto dydžio dalis, kuri atitinka pagalbos teikimo kriterijus, ir kuri yra paraiškos gauti pagalbą, pagal kurią ji išmokama, subjektas“.

Viršijus nacionalinį didžiausią leistiną plotą, plotas, kuriam gali būti suteikiama pagalba, buvo apskaičiuotas taikant pagalbos vieneto koeficientą ir linijiniu būdu mažinant visų pareiškėjų patvirtintą plotą.

Praktiškai, jei pagalbos vieneto koeficientas yra mažesnis už vienetą, atskiram ūkininkui pagalba suteikiama tik kiekvieno hektaro, dėl kurio jis kreipėsi, daliai.

2.2.4. Pagalbos diferencijavimas pagal regionus

2004 ir 2005 m. sėklų augintojams suteiktos pagalbos dydis skyrėsi atsižvelgiant į regioną (žr. IV priedą). Buvo išskirtos dvi pagalbos dydžio kategorijos; viena kategorija A ir B regionams Suomijos pietuose, o kita kategorija C1–C4 regionams Suomijos šiaurėje.

Pagalbos regionams diferencijavimas atsirado ėmus papildomus nacionalinius mokėjimus mokėti pagal tik A ir B regionuose taikomą agrarinę aplinkosaugos schemą ir taip siekiant išvengti per didelių kompensacijų.

2.2.5. Rūšių, kurioms teikiama pagalba, veislės (V priedas)

2000–2005 m. kiekvienos rūšies, už kurią gali būti taikoma patvirtinta nacionalinė pagalba, veislių skaičius smarkiai išaugo – daugiausia pašarinių motiejukų ir raudonųjų dobilų.

Rūšių, už kurias buvo teikiama pagalba, evoliucija, informacija apie sėklų auginimą, po patikrinimo patvirtintas plotas, derlius, didžiausios leistinos pagalbos kriterijus atitinkantis plotas ir už vieną hektarą suteiktos pagalbos dydis 2000–2005 m. nurodyti VI priede. Išanalizavus šiuos duomenis, tolesniuose skyriuose buvo pateiktos pastabos. Analizėje pateikiama nuoroda į 15 ES valstybių derliaus vidurkį, nurodytą VIII priedo 1 lentelėje.

2.2.6. Raudonieji dobilai (Trifolium pratense L.) VI priedo 1 lentelė

2000–2005 m. Suomijoje išaugintų raudonųjų dobilų sėklų kiekis buvo labai nevienodas: 2001 m. – 125 tonos, 2004 m. – 4 tonos. Pagrindinė kiekio sumažėjimo priežastis – smarkus derliaus sumažėjimas (nuo 188 iki 10 kg/ha), tam įtaką turėjo ir ploto sumažėjimas.

2000–2005 m. 15 ES valstybių vidutinis derlius svyravo nuo 260 kg/ha 2004 m. iki 380 kg/ha 2000 m.

Be to, patikrinus paaiškėjo, kad patvirtintas plotas du kartus viršijo didžiausią leistiną plotą – 2001 ir 2002 m., to padarinys – sumažintas hektarui skiriamos pagalbos dydis.

2.2.7. Pašariniai motiejukai (Phleum pratense L.) VI priedo 2 lentelė

Pašarinių motiejukų sėklų auginimas 2000–2005 m. taip pat svyravo nuo 3 781 tonos 2001 m. iki 1 319 tonų 2004 m. Dėl derliaus ir ploto pokyčių susidarė išauginto sėklų kiekio skirtumai. Derlius svyravo nuo 527 kg/ha 2001 m. iki 236 kg/ha 2004 m.

Vidutiniškai derlius 15 ES valstybių 2000–2005 m. svyravo nuo 280 iki 530 kg/ha. Pašarinių motiejukų sėklų auginimo lygis Suomijoje yra labai panašus į 15 ES valstybių vidurkį tais pačiais metais.

Be to, po patikrinimo patvirtintas pašarinių motiejukų auginimo plotas viršijo Komisijos sprendimu 2001/61/EB patvirtintą didžiausią leistiną plotą kiekvienais metais, ypač 2001, 2002 ir 2003 m. – tada jis daugiau kaip 40 % viršijo didžiausią leistiną plotą.

Kadangi buvo viršytas didžiausias leistinas plotas, 2000–2002 m. pagalba už hektarą buvo sumažinta. 2003 m. buvo pradėtas taikyti pagalbos vieneto koeficientas, kuris 2003 m. buvo 0,70, 2004 m. – 0,89, o 2005 m. – 0,97.

2.2.8. Tikrieji eraičinai (Festuca pratensis huds.) VI priedo 3 lentelė

Tikrųjų eraičinų sėklų buvo užauginta nuo 732 tonų 2001 m. iki 318 tonų 2004 m.

Derlius 2000–2005 m. laikotarpiu buvo nepastovus: 2001 m. – 444 kg/ha, o 2004 m. – apie 200 kg/ha.

2000–2005 m. vidutinis derlius 15 ES valstybių svyravo nuo 530 kg/ha iki 750 kg/ha.

Be to, patikrinus, paaiškėjo, kad sėkloms auginti skirtas plotas kiekvienais metais viršijo didžiausią leistiną plotą – 2003 m. jis buvo itin daug viršytas – daugiau kaip 44 %.

Dėl to 2000–2002 m. pagalba buvo sumažinta. 2003 m. pagalbos vieneto koeficientas buvo 0,68, 2004 m. – 0,75, o 2005 m. – 0,74.

2.2.9. Paprastosios šunažolės (Dactilis glomerata L.) VI priedo 4 lentelė

Jų auginimas svyravo nuo 6 tonų 2000 m. iki 0 tonų 2004 m. ir 2005 m.

Paprastosios šunažolės derlius svyravo nuo 339 kg/ha 2003 m. iki 23 kg/ha 2002 m.

2000–2005 m. 15 ES valstybių vidutinis derlius svyravo nuo 790 iki 1 020 kg/ha.

2000–2003 m. po patikrinimo nustatytas paprastosios šunažolės sėkloms auginti skirtas plotas neviršijo Komisijos sprendime 2001/61/EB nurodyto didžiausio leistino ploto, o 2004 ir 2005 m. toks plotas apskirtai nebuvo patvirtintas. Todėl 2000–2003 m. pagalbos dydis už hektarą išliko nepakitęs.

Akivaizdu, kad susidomėjimas paprastosios šunažolės sėklų auginimu mažėja.

2.2.10. Svidrės (Lolium perenne L.) VI priedo 5 lentelė

Jų auginimas svyravo nuo 45 tonų 2000 m. iki 13 tonų 2004 m.

Svidrių sėklų derlius Suomijoje svyravo nuo 651 kg/ha 2001 m. iki 180 kg/ha 2004 m.

15 ES valstybių vidutinis derlius 2000–2005 m. svyravo nuo 1 090 iki 1 510 kg/ha.

2000–2005 m. po patikrinimo nustatytas plotas neviršijo Komisijos sprendime nurodyto didžiausio leistino ploto. Už vieną hektarą išmokama pagalba išliko nepakitusi ir buvo didžiausio leistino dydžio.

3. SėKLų IMPORTAS į SUOMIJą

3.1. Javų sėklų importas. VII priedo 1 ir 2 lentelės

Javų sėklų importas išaugo nuo 39 tonų 2000 m. iki 118 tonų 2004 m., bet sumažėjo iki 5 tonų 2005 m. (VII priedo 1 lentelė).

Importuotų ir išaugintų sėklų santykis 2000 m. buvo 0,07 %, o 2005 m. šis rodiklis net mažesnis.

Visas Suomijos rinkoje esančių šalyje užaugintų ir importuotų (sėklos nebuvo eksportuojamos) patvirtintų javų sėklų kiekis 2000 m. sudarė 57 347 tonas, o 2005 m. – 70 536 tonas (VII priedo 2 lentelė).

Jau keletą metų javų sėklų importas į Suomiją pamažu didėjo; 2003 m. importas laikinai smarkiai išaugo, tačiau net ir tada sudarė labai mažą (net ir 2003 m.) viso Suomijos rinkoje esančio javų sėklų kiekio dalį.

3.2. Žolės ir (arba) dobilų sėklų importas. VII priedo 3 lentelė

2000–2005 m. žolės ir (arba) dobilų sėklų importas smarkiai sumažėjo. Visas kiekis sumažėjo 79 %: nuo 712 tonų 2000 m. iki 152 tonų 2005 m. Mažiausiai importuota 2002 m. – 142 tonos. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis – pašarinių motiejukų ir tikrųjų eraičinų sėklų importo sumažėjimas.

2000–2005 m. Suomijoje buvo užauginta 2 678 tonos patvirtintų žolės sėklų 2000 m., o 2005 m. – 2 703 tonos. 2000, 2003 ir 2005 m. žolės ir (arba) dobilų sėklų importas sudarė atitinkamai 27 %, 5 % ir 6 % šalyje išauginto kiekio.

Atsižvelgiant į VII priedo 4 lentelėje pateiktus duomenis, iš importo padidėjimo 2004 m. tampa aišku, kad tais pačiais metais šalyje išauginto kiekio trūkumą iš dalies kompensavo importas. Tokiomis aplinkybėmis galima būtų teigti, kad Suomijos rinkai skirtos sėklos gali būti auginamos už Suomijos ribų.

Pagaliau, tas faktas, kad žolės ir (arba) dobilų auginimą sėkloms šalyje galima pakeisti importu, jei jų auginama nepakankamai, rodo, kad sėklų auginimas šalyje ir importas konkuruoja dėl tų pačių rinkų.

4. KITOS PAGALBOS SCHEMOS SUOMIJOJE

Stojimo aktu pagrįstos pagalbos sistemos

Remiantis Stojimo akto 142 straipsniu ir siekiant suteikti Suomijai ir Švedijai kompensaciją dėl nepalankių klimato sąlygų, buvo sukurta ilgalaikė nacionalinė pagalbos schema (Šiaurės šalių pagalba). Suomijoje ši schema yra taikoma C1–C4 regionuose (žr. IV priedą), pagalbos dydis yra tuo didesnis, kuo šiauriau yra regionas. Pagalba išmokama už galviją, hektarą, o C3 ir C4 regionuose – kaip priemoka už skerdimą.

Stojimo akto 141 straipsnis leidžia taikyti pagalbos schemą, pagal kurią A ir B regionuose (žr. IV priedą) gyvulininkystės ir sodininkystės sektoriams suteikiama pereinamojo laikotarpio ir mažėjanti nacionalinė pagalba. Pagalbą sudaro didesnė nei įprasta parama investavimui bei pajamoms.

Kitos pagalbos schemos

Be išvardytų schemų, Suomijoje taip pat buvo taikoma nacionalinė agrarinės aplinkosaugos pagalbos schema. 141 straipsnį remiančiu sprendimu buvo suteikta teisė teikti papildomą agrarinės aplinkosaugos pagalbą skatinamųjų išmokų, kurios gali siekti iki 130 % pagrindinio mokėjimo, forma. Skatinamosios išmokos buvo papildoma priemonė prie bendrai finansuojamų agrarinės aplinkosaugos išmokų, jų dydis priklausė nuo pasėlių rūšies.

Be to, 2005 m. kovą buvo patvirtinta nacionalinė mažiau palankių ūkininkauti vietovių schema. Pagal ją leidžiama suteikti bazinę išmoką, o kai kuriais atvejais papildomą išmoką už plotus teritorijose, kurios atitinka kriterijus dėl bendrai finansuojamos kompensacinės išmokos. Šios išmokos yra suteikiamos papildomai prie bendrai finansuojamų kompensacinių išmokų.

XI priede pateikiama trumpa pagal įvairias programas teikiamos finansinės paramos, išskyrus nacionalinę pagalbą žolės ir (arba) dobilų sėkloms ir javų sėkloms auginti, kurią augintojas gali gauti 2005 m., apžvalga.

5. ŽOLėS IR (ARBA) DOBILų SėKLų AUGINIMO SUOMIJOJE IR 15 ES VALSTYBIų ASPEKTAI

SėKLų AUGINIMO, VIDUTINIų KAINų IR VIDUTINIO DERLIAUS 15 ES VALSTYBIų 2000–2005 m. apžvalga pateikta VIII priede. Jame taip pat pateikiamas palyginimas su Suomijos duomenimis.

Remiantis minėta apžvalga, galima teigti, kad:

- Suomijos sėklų derlius dažniausiai yra mažesnis už 15 ES valstybių vidurkį, išskyrus pašarinius motiejukus, kurių derlius yra daugiau ar mažiau panašus (VIII priedo 1 lentelė);

- vidutinės sėklų kainos Suomijoje paprastai yra didesnės už 15 ES valstybių vidurkį, ypač raudonųjų dobilų (VIII priedo 2 lentelė);

- Suomijos rinkos iš sėklų auginimo gaunamos pajamos paprastai mažesnės už 15 ES valstybių vidurkį (VIII priedo 3 lentelė);

- Suomijos vidutinė pagalba, įskaitant ES bei nacionalinę pagalbą 2000–2004 m., už auginamų sėklų hektarą smarkiai viršija 15 ES valstybių vidurkį, išskyrus paprastąją šunažolę (VIII priedo 6 lentelė);

- 2000–2004 m. bendros Suomijos pajamos (iš rinkos ir pagalbos) iš vieno hektaro išaugintų raudonųjų dobilų ir pašarinių motiejukų sėklų beveik kiekvienais metais viršija 15 ES valstybių vidurkį, bet apskritai yra mažesnės nei 15 ES valstybių pajamų iš tikrųjų eraičinų ir svidrių sėklų vidurkis. Suomijos duomenų apie paprastąją šunažolę nepakanka norint palyginti šių sėklų auginimą Suomijoje ir 15 ES valstybių (VIII priedo 7 lentelė).

6. BENDROSIOS IšMOKOS SCHEMA

2006 m. pradžioje Suomija, pasinaudodama mišriu regioniniu modeliu, ėmė taikyti bendrosios išmokos schemą. Suomija yra suskirstyta į tris regionus ir apie 80 % BŽŪP paramos yra teikiama kaip regioninė nustatyto dydžio išmoka. Be to, kai kurie mokėjimai ir toliau lieka susieti su gamybos apimtimi ir išmokami kaip priedai prie nustatyto dydžio išmokų. Taip siekiama, kad iki 2016 m. visuose sektoriuose būtų mokama tik viską apimanti nustatyto dydžio išmoka ir pamažu mažinamos papildomos išmokos.

Visos išmokos už pasėlius ir Bendrijos pagalba sėkloms auginti yra visiškai atsietos nuo gamybos apimties, išskyrus pašarinių motiejukų ( Phleum Pratense L .) sėklų auginimą – šioms sėkloms auginti pagalba toliau bus siejama su gamybos apimtimi laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsnio nuostatų. Beveik nėra abejonių, kad išlaikant su gamybos apimtimi susietą pagalbą pašarinių motiejukų sėkloms auginti, būtų užtikrintas aukštas pašarinio motiejuko sėklų auginimo lygis Suomijoje.

7. APžVALGA IR PASTABOS

7.1. Teisinis pagrindas

Panašu, kad remiantis Stojimo aktu į pagrindinį reglamentą įtraukta nuostata, leidžianti Suomijai teikti nacionalinę pagalbą, yra pereinamojo pobūdžio, nes jos tekstas nustato, kad Komisija gali perduoti Tarybai ne tik ataskaitą, bet ir „visus reikalingus pasiūlymus“ dėl nacionalinės pagalbos schemos.

7.2. Sistemos įgyvendinimas

Suomijai yra suteikta teisė teikti pagalbą sėklų augintojams atsižvelgiant į nustatytas ploto ribas ir Sprendimuose 2001/60/EB ir 2001/61/EB nustatytą sumą.

Atrodo, kad 2000–2002 m. pagalba buvo skirstoma visam sėklų auginimo plotui, kuris kartais viršijo leistiną, ir todėl pagalbos dydis buvo mažinamas. Nuo 2002 m. buvo pradėtas taikyti pagalbos vieneto koeficientas.

7.3. Kitos pagalbos schemos

Dauguma 4 skyriuje išvardytų pagalbos schemų, išskyrus Stojimo akto 141 straipsniu pagrįstą schemą, pirmiausia taikytinos kaip kompensacija už nuostolius, Suomijos ūkininkų patirtus dėl nepalankių klimato sąlygų.

Todėl motyvas taikyti daugelį šių schemų ir teikti nacionalinę pagalbą sėkloms auginti yra tas pats, o bendras klimato nulemtų pagalbos schemų naudojimas yra akivaizdus. Kadangi pagalbos schemomis siekiama to paties tikslo, reikia iš naujo apsvarstyti nacionalinės pagalbos schemos sėkloms ir javų sėkloms auginti (galiojančios jau 12 metų) santykį su kitomis pagalbos schemomis.

7.4. Bendrosios išmokos schema

Suomija nusprendė nuo 2006 m. sausio 1 d. taikyti dinamišką mišrų regioninį modelį ir nuo gamybos apimties atskirti Bendrijos pagalbos išmokas už pasėlius ir sėklas, išskyrus išmokas pašarinių motiejukų sėkloms auginti – už jas teikiama pagalba liks susieta. Neribotą laiką taikant nacionalinę pagalbos schemą sėkloms ir javų sėkloms auginti, sektorius ilgam laikui vėl būtų susietas su gamybos apimtimi, o tai galėtų panaikinti 2003 m. reformos pranašumus. Tai taip pat galėtų turėti padarinių PPO.

Be to, pašarinių motiejukų sėklos Suomijoje yra auginamos beveik optimaliomis ir gana konkurencingomis sąlygomis. Beveik nėra abejonių, kad išlaikant su gamybos apimtimi susietą pagalbą pašarinių motiejukų sėkloms auginti, būtų užtikrintas aukštas pašarinio motiejuko sėklų auginimo lygis Suomijoje.

7.5. Sėklų kiekio didinimas kitose šalyse

Remiantis žolės ir (arba) dobilų sėklų importo didėjimu 2004 m. (tais metais sėklų auginimas šalyje smarkiai sumažėjo ir 2003 m. išaugo javų sėklų importas), atrodytų, kad atsirado galimybė padidinti Suomijos rinkoms ir šaliai būdingoms klimato sąlygoms skirtų žolės ir (arba) dobilų sėklų ir javų sėklų auginimą už Suomijos ribų.

7.6. Javų sėklų auginimas

Javų sėklų auginimas 2000–2005 m. didėjo. Be to, vidutinis javų sėklų derlius padidėjo 44 %, todėl už hektarą skiriamos pagalbos dydis taip pat atitinkamai kito ta pačia linkme.

Be to, 2000–2005 m. smarkiai išaugo rūšių, už kurias teikiama nacionalinė pagalba, kiekis.

7.7. Importas į Suomiją

2000–2005 m. buvo importuota labai nedaug javų sėklų. Šiuo laikotarpiu kiekis kiek padidėjo, tačiau labai smarkiai sumažėjo 2005 m.

2000–2005 m. importuotų žolės ir (arba) dobilų sėklų kiekis sumažėjo 79 % ir sudarė 6 % šalyje išauginto kiekio.

Pagaliau, tas faktas, kad žolės ir (arba) dobilų auginimą šalyje galima pakeisti importu, jei auginamas kiekis yra nedidelis, rodo, kad sėklų auginimas šalyje ir importas konkuruoja dėl tų pačių rinkų.

Todėl negalima atmesti fakto, kad nacionalinė pagalba sėkloms ir javų sėkloms auginti yra kliūtis importui, nes Suomijos sėklų auginimas dirbtinai laimi konkurencinę kovą prieš importą iš kitų valstybių narių.

8. PASIūLYMAS

Pridedamas Tarybos reglamento pasiūlymas, kuris yra pagrįstas šios ataskaitos rezultatais.

Siūlomos priemonės Europos Bendrijų bendrajam biudžetui įtakos nedaro.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Komisija, remdamasi Tarybos reglamento ((EB) Nr. 1947/2005 8 straipsnio 2 dalimi, pateikia Tarybai ataskaitą dėl Suomijos patvirtintos pagalbos tam tikram sėklų kiekiui ir javų sėklų kiekiui auginti rezultatų kartu su visais reikalingais pasiūlymais.

Suomijoje suteiktos pagalbos sėkloms ir javų sėkloms auginti rezultatai yra aiškiai pateikiami ataskaitoje „Dėl Suomijos patvirtintos pagalbos tam tikram sėklų kiekiui ir javų sėklų kiekiui auginti rezultatų“. Ataskaitoje apibūdinami pokyčiai Suomijos sėklų ir javų sėklų sektoriuje 2000–2005 m.

Pirmiausia, atsižvelgiant į kitas galiojančias pagalbos programas, pagal kurias yra išmokamos kompensacijos Suomijos ūkininkams dėl ūkininkavimui nepalankių klimato sąlygų, būtinybę išvengti dvigubo kompensavimo ir į galimą konkurencijos iškraipymą taikant tokią nacionalinės pagalbos schemą, siūloma nuo 2011 m. panaikinti Suomijai galimybę teikti nacionalinę pagalbą sėkloms ir javų sėkloms auginti, išskyrus pašarinių motiejukų sėklas, kurioms pagalbos teikimas nutrauktas 2006 m. Atitinkamai iš dalies keičiama Tarybos reglamento (EB) Nr. 1947/2005 dėl bendro sėklos rinkos organizavimo ir panaikinančio Reglamentus (EEB) Nr. 2358/71 ir (EEB) Nr. 1674/72 8 straipsnio 2 dalis.

2007/0109 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1947/2005 dėl Suomijos nacionalinės pagalbos sėkloms ir javų sėkloms auginti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 straipsnį ir 37 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[4],

kadangi:

(1) Pagal 2005 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1947/2005 dėl bendro sėklų rinkos organizavimo ir panaikinančio Reglamentus (EEB) Nr. 2358/71 ir (EEB) Nr. 1674/72[5] 8 straipsnio 2 dalį, Suomija, gavusi Komisijos leidimą, gali dėl šaliai būdingų klimato sąlygų skirti nacionalinę pagalbą tam tikram Suomijoje išaugintų sėklų kiekiui ir javų sėklų kiekiui.

(2) Komisija, remdamasi Suomijos atsiųsta informacija, pateikė Tarybai ataskaitą[6] laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1947/2005 8 straipsnio 2 dalies antros pastraipos nuostatų. Ataskaita rodo, kad Suomijoje sėklų ir javų sėklų augintojams yra prieinamos kitos pagalbos schemos, kuriomis pasinaudoję Suomijos ūkininkai gali gauti kompensacijas už klimato sąlygas, kuriomis jie dirba.

(3) Iš ataskaitos taip pat matyti, kad javų sėklų auginimo apimtis Suomijoje didėjo ir kad importuojamas javų sėklų kiekis, palyginti su šalyje išaugintu kiekiu, yra mažas. Be to, iš ataskaitos taip pat matyti, kad šalyje sumažėjus sėklų auginimo mastui padidėjo importas ir atvirkščiai, todėl galima daryti išvadą, kad šalyje auginamas sėklas galima pakeisti importuojamomis ir kad Suomijos nacionalinė pagalba gali iškreipti konkurenciją su importuojamais produktais.

(4) Pašarinių motiejukų sėklų kiekis Suomijoje yra didinamas beveik optimaliomis ir konkurencingomis sąlygomis. Toliau teikiama su gamybos apimtimi susieta pagalba pašarinių motiejukų sėkloms auginti skatina šių sėklų auginimą Suomijoje. Dėl šios priežasties turi būti nutraukta nacionalinė pagalba pašarinių motiejukų sėkloms auginti.

(5) Dėl minėtų priežasčių ir dėl tinkamo bendrosios rinkos funkcionavimo, tikslinga panaikinti Suomijai galimybę teikti nacionalinę pagalbą sėkloms ir javų sėkloms auginti. Tačiau, siekiant Suomijos ūkininkams suteikti galimybę pamažu prisitaikyti prie padėties, kai nacionalinė pagalba nebebus teikiama, būtų tikslinga pagalbą sėkloms ir javų sėkloms, išskyrus pašarinio motiejuko sėklas, auginti Suomijoje nutraukti per paskutinį papildomą pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus pagalbos teikimas bus visiškai panaikintas.

(6) Atsižvelgiant į nacionalinės pagalbos sistemos tarpinį svarstymą, būtina reikalauti, kad Suomija pateiktų išsamią suteiktos nacionalinės pagalbos rezultatų ataskaitą.

(7) Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1947/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1947/2005 8 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„2. Suomija, gavusi Komisijos leidimą, gali skirti nacionalinę pagalbą už tam tikrą tik Suomijoje iki 2010 m., įskaitant tų metų derlių, išaugintų sėklų, išskyrus pašarinio motiejuko ( Phleum pratense L .) sėklas, kiekį ir javų sėklų kiekį.

Vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. Suomija pateikia Komisijai išsamią ataskaitą apie pagalbos, kurią buvo leista teikti, rezultatus.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, …

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] OL L 246, 1971 11 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1). Panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1947/2005 (OL L 312, 2005 11 29, p. 3).

[2] OL L 21, 2001 1 23, p. 17.

[3] OL L 21, 2001 1 23, p. 18.

[4] OL C …, …, p. …

[5] OL L 312, 2005 11 29, p. 3.

[6] COM(2007) ....