52007PC0170

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 29.3.2007

KOM(2007) 170 galutinis

2005/0260 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA, IŠ DALIES KEIČIANTI TARYBOS DIREKTYVĄ 89/552/EEB

dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo („Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos be sienų“)

(pateiktas Komisijos)

2005/0260 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA, IŠ DALIES KEIČIANTI TARYBOS DIREKTYVĄ 89/552/EEB

dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo („Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos be sienų“)

1. Pagalbinė informacija

Pasiūlymo perdavimo Tarybai ir Europos Parlamentui, COM (2005)646; 2005/0260(COD), data 2005 m. gruodžio 15 d.

Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės data 2006 m. rugsėjo 13 d.

Regionų komiteto nuomonės data 2006 m. spalio 11 d.

Europos Parlamento nuomonės (pirmojo svarstymo) data 2006 m. gruodžio 13 d.

2. KOMISIJOS PASIūLYMO TIKSLAS

Pasiūlymo tikslas – stiprinti nelinijinių (užsakomųjų) garso ir vaizdo paslaugų vidaus rinką (minimalus suderinimas, kiek tai susiję su nepilnamečių apsauga, neapykantos kurstymu, komerciniais pranešimais) remiantis įsisteigimo šalies principu ir modernizuoti linijinių (transliavimo) paslaugų taisykles, visų pirma reklamos taisykles.

3. Komisijos nuomonė dėl Europos Parlamento priimtų pakeitimų

3.1. Pakeitimai, kuriems Komisija pritarė

Komisija kai kuriems pakeitimams, kurie atitinka Komisijos pasiūlymą ir 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos bendrąjį požiūrį. Todėl Komisija visiškai pritaria šiems priimtiems pakeitimams :

6, 11, 12, 14, 16, 20, 25, 30, 32, 41, 42, 43, 49, 56, 62, 67, 78, 79, 81, 84, 85, 89–92, 99, 115, 117, 120–125, 133, 138, 144, 199[1], 213, 221, 222, 224, 226.

3.2. Pakeitimai, kuriems Komisija iš dalies arba iš esmės pritaria

Konstatuojamosios dalys

Komisija gali pritarti šiems konstatuojamųjų dalių pakeitimams, jei jie bus performuluoti. Šiuos pakeitimus daugiausia nulemia pakeitimai dėstyme; jais siekiama Parlamento pakeitimus supaprastinti ir padaryti nuoseklesnius.

1 pakeitimas (1 konstatuojamoji dalis)

„(1) Direktyvoje 89/552/EEB suderinamos tam tikros valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytos nuostatos, susijusios su televizijos programų transliavimu. Tačiau dėl naujų technologijų garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų perdavimo srityje reikia pritaikyti reguliavimo sistemą, siekiant atsižvelgti į struktūrinių pokyčių, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sklaidos ir technologinių naujovių poveikį verslo modeliams, ypač komercinio programų transliavimo finansavimui, ir užtikrinti optimalias konkurencijos sąlygas ir teisinį aiškumą Europos informacinių technologijų ir žiniasklaidos sektoriaus atstovams ir paslaugų teikėjams, taip pat palankias sąlygas kultūrų ir kalbų įvairovei.“

3 pakeitimas (3 konstatuojamoji dalis)

„(3) Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos turi ir kultūrinę, ir ekonominę vertę. Vis didėjanti šių paslaugų svarba visuomenei, demokratijai – visų pirma tuo, kad jomis užtikrinama informacijos laisvė, nuomonių įvairovė ir žiniasklaidos pliuralizmas – švietimui ir kultūrai pateisina specialių taisyklių taikymą šioms paslaugoms.“

4 pakeitimas (3a konstatuojamoji dalis)

„Europos Parlamentas 2005 m. gruodžio 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. ir balandžio 27 d. rezoliucijose pabrėžė, kad garso ir vaizdo paslaugos yra tarptautinės reikšmės, o kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos yra ekonominio ir kultūrinio pobūdžio.“

7 pakeitimas (5 konstatuojamoji dalis)

„(5) Pagrindiniai Direktyvos 89/552/EEB principai, t. y. transliuojančiosios valstybės principas ir bendrieji minimalūs standartai, pasiteisino, todėl jie turi likti galioti. Tačiau garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas teikiančios Europos bendrovės susiduria su teisinio neaiškumo ir nevienodų konkurencijos sąlygų problemomis, kurios susijusios su naujas užsakomąsias paslaugas reglamentuojančia teisės sistema. Todėl, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, padidinti teisinį aiškumą, padėti užbaigti vidaus rinkos kūrimą bei palengvinti bendros informacinės erdvės atsiradimą, visoms garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugoms, tiek linijinėms, tiek ir nelinijinėms, būtina taikyti bent jau pagrindines suderintas taisykles.“

8 pakeitimas (6 konstatuojamoji dalis)

„(6) Komisija priėmė komunikatą dėl Europos vaizdo ir garso politikos reguliavimo ateities, kuriame pabrėžia, kad reguliavimo politika šiame sektoriuje turi apsaugoti tam tikrus visuomenės interesus, pavyzdžiui, kultūrų įvairovę, teisę gauti informaciją, poreikį užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, nepilnamečių apsaugą ir vartotojų apsaugą bei siekti didesnio žiniasklaidos meistriškumo.“

10 pakeitimas (6b konstatuojamoji dalis)[2]

„(6a) Kuriant ir toliau plėtojant visos Europos garso ir vaizdo paslaugų rinką, turinčią stiprią Europos kūrinių pramonę, labai svarbus kilmės šalies principas. Be to, šis principas užtikrina žiūrovų teises pasirinkti platų Europos programų spektrą ir taip padeda siekti žiniasklaidos pliuralizmo.“

13 ir 110[3] pakeitimai (9 konstatuojamoji dalis)

(9) Įgyvendinus šią direktyvą bus labiau laikomasi pagrindinių teisių; direktyva visiškai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 11 straipsnyje, pripažįstamus principus, teises ir laisves. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės turėtų įsteigti nepriklausomas reguliavimo institucijas šia direktyva reglamentuojamose srityse, jeigu jų dar neįsteigta. Valstybės narės gali nuspręsti, ar geriau turėti vieną visoms garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugoms kontroliuoti skirtą reguliavimo instituciją, ar kelias skirtingoms paslaugų kategorijoms (linijinėms ar nelinijinėms) kontroliuoti skirtas institucijas. Šiuo atžvilgiu ši direktyva jokiu būdu netrukdo valstybėms narėms taikyti savo konstitucinių nuostatų dėl spaudos laisvės ir žodžio laisvės žiniasklaidoje.“

17 pakeitimas (12 konstatuojamoji dalis)

„(12) Šios direktyvos nuostatomis nereikalaujama ir neskatinama, kad valstybės narės įvestų naujas kurio nors garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų tipo licencijavimo ar administracinių leidimų sistemas.“

18 pakeitimas (13 konstatuojamoji dalis)

„(13) Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų sąvoka apima tik tas garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas – reguliariąsias ir užsakomąsias – kurios yra visuomenės informavimo priemonės, t. y. kurios skirtos didelei plačiosios visuomenės daliai ir galėtų jai daryti aiškų poveikį. Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas sudaro programos. Programų pavyzdžiai – vaidybiniai filmai, sporto renginiai, situacijų komedijos, dokumentika, vaikams skirtos laidos ir originalios dramos. Jos taikymo sritis apsiriboja tik Sutartyje apibrėžtomis paslaugomis, todėl apima visų formų ekonominę veiklą, įskaitant visuomeninių paslaugų įmones, bet neapima veiklos, kurios pirminis pobūdis nėra ekonominis ir kuri nekonkuruoja su televizijos programų transliavimu, pvz., asmeninių interneto svetainių ir paslaugų, kurias sudaro privačių vartotojų sukurto garso ir vaizdo turinio, skirto dalytis ir keistis interesų bendruomenėse, teikimas arba platinimas. Į apibrėžimą neįtrauktos visos paslaugos, kurios nėra skirtos garso ir vaizdo turiniui platinti, t. y. kai bet koks garso ir vaizdo turinys yra šalutinis, o ne pagrindinis tikslas teikiant paslaugą.“

23 pakeitimas (16 konstatuojamoji dalis)

„(16) Šioje Direktyvoje terminas „garso ir vaizdo“ apibūdina vaizdus, perteikiančius judesį, lydimus arba nelydimus garso, taigi jis taikomas ir begarsiams filmams, tačiau netaikomas garso perdavimui, radijo paslaugoms ar atskiroms tekstinėms paslaugoms. Turint omenyje televizijos programų transliavimą, programų žiūrėjimas vienu metu taip pat reiškia programų žiūrėjimą tariamai vienu metu, nes trumpo laiko tarpo, kuris dėl techninių priežasčių susidaro tarp transliuojamos programos perdavimo ir jos priėmimo, skirtumai yra neatskiriami nuo programų perdavimo proceso.“

27 pakeitimas (17b konstatuojamoji dalis)

„(17a) Visi Direktyvos 89/552/EEB 1 straipsnio a punkte pateiktame garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų apibrėžime nustatyti kriterijai, išsamiau apibūdinti šios direktyvos 13–17 konstatuojamosiose dalyse, turi būti atitinkami vienu metu.“

28 pakeitimas (18 konstatuojamoji dalis)

„(18) Be reklamos ir teleparduotuvės apibrėžimų, pateikiamas platesnis komercinio garso ir vaizdo pranešimo apibrėžimas. Tai vaizdai, perteikiantys judesį, lydimi arba nelydimi garso, kurie yra perduodami kaip garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų dalis, sudaro programų dalį arba pateikiami kartu su jomis ir yra skirti tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti fizinio arba juridinio asmens, užsiimančio ekonomine veikla, prekes, paslaugas ar įvaizdį, todėl apibrėžimas neapima nemokamai transliuojamų pranešimų apie visuomenines paslaugas ir kreipimųsi dėl labdaros.“

33 pakeitimas (23 konstatuojamoji dalis)

„(23) Valstybėms narėms turi būti suteikta teisė jų jurisdikcijai priklausantiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams taikyti griežtesnes taisykles šia direktyva suderintose srityse prižiūrint, kad šios taisyklės atitiktų Bendrijos teisę. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir apgaulingo elgesio, kodifikuota Europos Teisingumo Teismo precedentų teisė, taip pat veiksmingesnė tvarka yra tinkamas sprendimas, kuris gali padėti išspręsti valstybių narių susirūpinimą keliančias problemas nepažeidžiant tinkamos kilmės šalies principo taikymo tvarkos.“

34 pakeitimas (23a konstatuojamoji dalis)

„(23a) Siekiant sudaryti sąlygas valstybei narei kiekvienu atskiru atveju argumentuoti, ar žiniasklaidos paslaugų teikėjo, įsisteigusio kitoje valstybėje narėje, programa transliuojama vien ar daugiausia jos teritorijoje, pirmoji valstybė narė gali nurodyti tokius požymius kaip: pajamų iš reklamos ir (arba) abonemento kilmė, pagrindinė paslaugos kalba arba programos ar komerciniai pranešimai, skirti būtent tos valstybės narės, kurioje šios programos yra priimamos, visuomenei. Be to, turint omenyje teisės aktų apėjimo prevencijos tvarką, ta valstybė narė turi įrodyti kitoje valstybėje narėje įsisteigusio žiniasklaidos paslaugų teikėjo piktnaudžiavimą arba apgaulingą elgesį.“

35 pakeitimas (24 konstatuojamoji dalis)

„(24) Pagal šią direktyvą, nepaisant kilmės šalies principo, valstybės narės gali imtis priemonių, kurios apribotų laisvą televizijos programų transliavimą arba nelinijinių garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų judėjimą, tačiau tik tam tikromis šios direktyvos 2a straipsnyje išvardytomis sąlygomis ir laikydamosi šioje direktyvoje nustatytos tvarkos. Tačiau Europos Teisingumo Teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad bet koks laisvės teikti paslaugas apribojimas, pavyzdžiui, bet koks nukrypimas nuo pagrindinio Sutarties principo, turi būti interpretuojamas atsargiai. Galimybė taikyti priemones nelinijinėms garso ir vaizdo paslaugoms pagal Direktyvos 89/552/EEB 2a straipsnį pakeičia priemones, kurių iki šiol galėjo imtis susijusi valstybė narė, kaip tai numatyta Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsnio 4 dalyje ir (arba) 12 straipsnio 3 dalyje, srityje, kuri suderinama pagal Direktyvos 89/552/EEB 3d ir 3e straipsnius.“

36 pakeitimas (25 konstatuojamoji dalis)

„(25) Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“ Komisija pabrėžė, kad atidžiai išanalizavus reikia parinkti tinkamiausią reguliavimo būdą, ypač nustatyti, ar tam tikram sektoriui arba problemai spręsti tinkamesnis būtų teisės aktas, ar derėtų apsvarstyti alternatyvas, pvz., bendrą reguliavimą arba savireguliavimą. Be to, patirtis parodė, kad pagal skirtingas valstybių narių teisės tradicijas įgyvendintas tiek bendras reguliavimas, tiek savireguliavimas gali vaidinti svarbų vaidmenį užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą . Priemonės, skirtos visuomeninės svarbos tikslams pasiekti naujų garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų sektoriuje, bus efektyvesnės, jeigu jos bus vykdomos aktyviai remiant patiems paslaugų teikėjams. Taigi savireguliavimas yra savanoriška iniciatyva, kuri suteikia galimybę ekonominių operacijų vykdytojams, socialiniams partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms arba asociacijoms tarpusavyje patvirtinti jiems patiems skirtas bendras gaires. Laikydamosi skirtingų teisinių tradicijų, valstybės narės turėtų pripažinti veiksmingo savireguliavimo vaidmenį papildant teisėkūros ir teismo ir (arba) administravimo mechanizmus ir jo svarų indėlį siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus. Taigi savireguliavimas galėtų būti papildomas tam tikrų šios direktyvos nuostatų įgyvendinimo metodas, tačiau jis negali visiškai pakeisti nacionalinio įstatymų leidėjo įsipareigojimų. Minimalus bendras reguliavimas užtikrina „teisinį ryšį“ tarp savireguliavimo ir nacionalinių įstatymų leidėjų vadovaujantis teisinėmis valstybių narių tradicijomis.“

39 pakeitimas (26a konstatuojamoji dalis)

„(26a) Informacinis raštingumas – tai įgūdžiai, žinios ir suvokimas, leidžiantis vartotojams veiksmingai ir saugiai naudotis žiniasklaida. Informacinis raštingumas apima gebėjimą tinkamai pasirinkti, suvokti turinio ir paslaugų pobūdį ir pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia naujosios ryšių technologijos. Taip pat gebėjimą geriau apsaugoti save ir savo šeimą nuo žalingos arba įžeidžiamos medžiagos. Todėl reikėtų skatinti informacinio raštingumo plėtrą visose visuomenės grupėse ir vykdyti jos stebėseną.“

218 pakeitimas (27 konstatuojamoji dalis)

„(27) Todėl, siekiant užtikrinti pagrindinę laisvę gauti informaciją ir visapusišką bei tinkamą Europos Sąjungos žiūrovų interesų apsaugą, transliuotojai, kuriems suteiktos išskirtinės teisės transliuoti didelės visuomeninės svarbos renginius, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, tinkamai atsižvelgdami į išskirtines teises, privalo suteikti kitiems transliuotojams ir transliuotojų vardu veikiantiems tarpininkams teisę žinių programose naudoti trumpas ištraukas. Apie tokias sąlygas reikėtų informuoti laiku, prieš visuomeninės svarbos renginį, kad kiti transliuotojai turėtų pakankamai laiko pasinaudoti šia teise. Transliuotojai gali laisvai pasirinkti trumpą ištrauką iš perduodančio transliuotojo signalo, nebent tai būtų praktiškai neįmanoma, nurodydami bent šaltinį. Šios trumpos ištraukos turėtų būti ne ilgesnės nei 90 sekundžių ir neturėtų būti transliuojamos iki renginio pabaigos, o vykstant sporto renginiams – iki vienos dienos rungtynių pabaigos, žiūrint kas pirmiau.

Šios nuostatos taikomos nepažeidžiant atskirų transliuotojų įsipareigojimo laikytis susijusių Bendrijos teisės aktų ir tarptautinių susitarimų dėl autorių teisių.

Paprastai valstybės narės sudaro palankesnes prieigos prie renginių sąlygas suteikdamos prieigą prie transliuotojo signalo. Tačiau jos gali pasirinkti kitas lygiavertes priemones. Šios priemonės gali būti, inter alia, suteikti galimybę patekti į renginio vietą.

Teisė į prieigą prie kitos valstybės žinių turėtų būti taikoma tik tada, kai tai būtina; taigi jeigu išskirtines teises į tam tikrą renginį įgijo kitas transliuotojas toje pačioje valstybėje narėje, dėl prieigos prie to renginio reikia kreiptis į jį.“

46 pakeitimas (32 konstatuojamoji dalis)

„(32) Priemonės, kurių imamasi nepilnamečiams ir žmogaus orumui apsaugoti, turi būti tinkamai suderintos su pagrindine teise į žodžio laisvę, numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tačiau šių priemonių, pvz., asmens tapatybės nustatymo kodų (PIN) arba ženklinimo, tikslas turėtų būti užtikrinti tinkamą nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugą, visų pirma nelinijinių paslaugų atžvilgiu, įvedant pareigą prieš transliuojant aiškiai įspėti apie ypatingą tam tikrų programų pobūdį vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos tiek 1, tiek 24 straipsniais.“

104 pakeitimas (3d straipsnio 1d dalis) kaip nauja 32a konstatuojamoji dalis

„(32a) Vienos iš valstybių narių jurisdikcijai priklausantiems garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjams visuomet bus taikoma baudžiamosios teisės nuostata, kuria draudžiama platinti vaikų pornografiją.“

214 pakeitimas (35 konstatuojamoji dalis)

„(35) Nelinijinės garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos gali iš dalies pakeisti linijines paslaugas. Todėl, kai įmanoma, jomis turėtų būti siekiama skatinti kurti ir platinti Europos kūrinius ir tokiu būdu aktyviai prisidėti skatinant kultūrų įvairovę. Kaip parama Europos kūriniams, pavyzdžiui, galėtų būti nustatytas mažiausias Europos kūrinių kiekis, kuris būtų proporcingas ekonominiams rezultatams, arba mažiausia Europos kūrinių dalis užsakomųjų vaizdo programų kataloguose ar patrauklus Europos kūrinių pristatymas elektroniniuose programų vadovuose. Bus svarbu reguliariai persvarstyti su Europos kūrinių skatinimu garso ir vaizdo žiniasklaidoje susijusias nuostatas. Rengdamos 3f straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, valstybės narės ypač atsižvelgia į tokių paslaugų finansinį įnašą Europos kūrinių kūrimui ir teisių įsigijimui; taip pat į Europos kūrinių dalį garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų kataloguose ir tai, kiek vartotojai iš tiesų naudoja tokių paslaugų siūlomus Europos kūrinius.“

57 pakeitimas (41 konstatuojamoji dalis)

„(41) Direktyva 2005/29/EB, be šia direktyva reglamentuojamos praktikos, taikoma nesąžiningai komercinei praktikai, pavyzdžiui, klaidinančiai ar agresyviai veiklai garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugose. Be to, kadangi Direktyva 2003/33/EB, kuria draudžiama cigarečių ir kitų tabako produktų reklama ir rėmimas spaudoje, informacinės visuomenės paslaugose ir radijo programose, neprieštarauja 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvai 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo, atsižvelgiant į garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų ypatybes, Direktyvos 2003/33/EB ir Direktyvos 89/552/EEB santykis po šios direktyvos įsigaliojimo turėtų išlikti toks pat. Direktyvos 2001/83/EB 88 straipsnio 1 dalis, kurioje draudžiama visuomenei reklamuoti tam tikrus vaistus, taikoma, kaip nurodyta to paties straipsnio 5 dalyje, nepažeidžiant Direktyvos 89/552/EEB 14 straipsnio; Direktyvos 2001/83/EB ir Direktyvos 89/552/EEB santykis po šios direktyvos įsigaliojimo turėtų išlikti toks pat. Be to, šia direktyva nepažeidžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas .../... dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą.“

58 pakeitimas (42 konstatuojamoji dalis)

„(42) Atsižvelgiant į dažnesnį naujų technologijų, pvz., vaizdo grotuvų, naudojimą ir didesnį televizijos kanalų pasirinkimą, išsamus reklamos intarpų reglamentavimas siekiant apsaugoti žiūrovus nebėra pagrįstas. Šia direktyva transliuotojams suteikiama daugiau lankstumo naudojant reklamos intarpus, kai tai neturi neigiamo poveikio programų vientisumui.“

219 pakeitimas (46 konstatuojamoji dalis)

„(46) Prekių rodymas programose – kinematografijos kūrinių ir televizijai skirtų garso ir vaizdo kūrinių realybė, tačiau valstybės narės šią veiklą reglamentuoja skirtingai. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir tuo būdu padidinti Europos žiniasklaidos pramonės konkurencingumą, reikia priimti prekių rodymo programose taisykles. Tikslinga sudaryti sąrašą, kuriuo leidžiama rodyti prekes tokių rūšių programose, kurių pirminė funkcija nėra formuoti viešąją nuomonę, bei tais atvejais, kai prekės programose rodomos neatlygintinai arba tik už nedidelį atlygį. Prekių rodymo programose apibrėžimas taikomas bet kokios formos komerciniam garso ir vaizdo pranešimui, kuriame pateikiama nuoroda į prekę, paslaugą ar jų prekės ženklą taip, kad jis matomas programoje, paprastai už mokestį ar kitą panašų atlygį. Jam taikomos tokios pat kaip ir reklamai kokybės taisyklės ir apribojimai. Be to, jis turėtų atitikti specialius reikalavimus. Taip negali būti daromas poveikis žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomybei. Pažymėtina, kad įtraukus prekę į programą, neturėtų susidaryti įspūdis, kad prekė yra remiama programos arba jos dalyvių. Be to, prekė neturėtų būti „pernelyg išskiriama“. Tai reiškia išskyrimą, nepateisinamą redakciniais programos reikalavimais ar poreikiu parodyti gyvenimo realybę. Lemiamas kriterijus atskiriant rėmimą nuo prekių rodymo yra tai, kad rodant prekę nuoroda į ją įtraukiama į programos siužetą. Tuo tarpu nuorodos į rėmėją gali būti parodytos programoje, bet nėra jos siužeto dalis.“

63 pakeitimas (47 konstatuojamoji dalis)

„(47) Reguliavimo institucijos turėtų būti nepriklausomos nuo nacionalinių valdžios institucijų ir garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjų, kad galėtų atlikti savo darbą nešališkai, skaidriai ir prisidėti siekiant pliuralizmo. Teisingam šios direktyvos taikymui užtikrinti būtinas glaudus kompetentingų nacionalinių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas. Glaudus valstybių narių bendradarbiavimas ir valstybių narių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas taip pat yra ypač svarbus atsižvelgiant į poveikį, kurį vienoje valstybėje narėje įsisteigę transliuotojai gali turėti kitai valstybei narei. Tokiu atveju, kai licencijavimo procedūros numatytos nacionalinėje teisėje, ir tuo atveju, jei tai susiję su daugiau nei viena valstybe nare, pageidautina, kad prieš suteikiant tokias licencijas įvyktų susijusių institucijų tarpusavio konsultacijos. Šis bendradarbiavimas turėtų apimti visas Direktyva 89/552/EEB, ypač jos 2, 2a ir 3 straipsniais, reguliuojamas sritis.“

64 pakeitimas (47a konstatuojamoji dalis)

„Kultūrų įvairovė, žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas – vieni iš svarbiausių Europos garso ir vaizdo sektoriaus aspektų bei demokratijos ir įvairovės prielaida.“

65 pakeitimas (47b konstatuojamoji dalis)

„(47b) Neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų teisė dalyvauti Bendrijos socialiniame ir kultūriniame gyvenime ir būti jo dalimi yra neatsiejamai susijusi su prieinamų garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikimu. Prieinamos garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos apima gestų kalbą, subtitravimą, akustinį vaizdų apibūdinimą ir lengvai suprantamo meniu sukūrimą, tačiau neapsiriboja jais.“

Dėstymas

Komisija gali pritarti šiems 1 straipsnio apibrėžimų pakeitimams:

66 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „a) „garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga“ – tai paslauga, apibrėžta Sutarties 49 ir 50 straipsniuose, už kurią redakcinę atsakomybę prisiima žiniasklaidos paslaugų teikėjas ir kurios pagrindinis tikslas – elektroninių ryšių tinklais, apibrėžtais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnio a punkte, informavimo, pramogų ar švietimo tikslais perduoti plačiajai visuomenei programas.

Šios garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos yra arba televizijos programos, apibrėžtos šio straipsnio c punkte, arba užsakomosios paslaugos, apibrėžtos šio straipsnio e punkte, ir (arba) komercinis garso ir vaizdo pranešimas;“. Paskutinis pakeitimo sakinys išbraukiamas, nes vadovaujantis „pagrindinio tikslo“ kriterijumi elektroninėms laikraščių ir žurnalų versijoms direktyva jau nebūtų taikoma, kaip aiškiai teigiama 15 konstatuojamojoje dalyje.

68 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „c) „televizijos programų transliavimas“ arba „televizijos programos“ (t. y. linijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga) – garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kurią teikia žiniasklaidos paslaugų teikėjas, skirta vienu metu žiūrėti programas pagal programų tvarkaraštį;“.

205 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „e) „užsakomoji paslauga“ (t. y. nelinijinė garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga) – garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga, kurią teikia žiniasklaidos paslaugų teikėjas, skirta žiūrėti programas vartotojo pasirinktu laiku ir jo individualiu pageidavimu pagal žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą programų katalogą;“.

70 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „f) „komercinis garso ir vaizdo pranešimas“ – vaizdai, lydimi arba nelydimi garso, skirti tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti fizinio arba juridinio asmens, besiverčiančio ekonomine veikla, prekes, paslaugas ar įvaizdį. Šie vaizdai rodomi kartu su programa arba yra į ją įtraukiami už mokestį arba kitą panašų atlygį ar savireklamos tikslais. Komercinis garso ir vaizdo pranešimas, inter alia , gali būti televizijos reklama, rėmimas, teleparduotuvė ir prekių rodymas programose;“.

71 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „h) „paslėptas komercinis garso ir vaizdo pranešimas“ – tai informacijos apie gamintojo ar paslaugų teikėjo prekes, paslaugas, pavadinimą, prekės ženklą ar veiklą pateikimas programose žodžiais ar vaizdais, kai žiniasklaidos paslaugų teikėjas tokią informaciją sąmoningai pateikia reklamos tikslais tokia forma, kuri gali suklaidinti visuomenę dėl jos pateikimo tikrojo tikslo. Toks pateikimas yra laikomas sąmoningu, ypač tais atvejais, kai tai daroma už mokestį ar kitą panašų atlygį;“.

73 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „i) „rėmimas“ – tai parama, kurią valstybės ar privati įmonė arba fizinis asmuo, nedalyvaujantis garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikimo ar garso ir vaizdo kūrinių kūrimo veikloje, teikia garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugoms ar programoms finansuoti, siekdamas išgarsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar produktus;“.

77 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „aa) „programa“ – vaizdų, perteikiančių judesį, lydimų arba nelydimų garso, rinkinys, kuris žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytame tvarkaraštyje arba kataloge sudaro atskirą vienetą ir kuris forma ir turiniu prilygsta televizijos programų formai ir turiniui;“.

137 pakeitimu siūloma direktyvos 6 straipsnyje pateikti apibrėžimą, kuris jau paminėtas Direktyvos 97/36 31 konstatuojamojoje dalyje. Komisija gali iš esmės pritarti šiam apibrėžimui 1 straipsnyje, jei jis bus performuluotas taip: „2. Apibrėžiant „nepriklausomo kūrėjo“ terminą, valstybėse narėse tinkamai įvertinama tai, kam priklauso už programų kūrimą atsakinga bendrovė ir jos nuosavybės teisės, ir tam pačiam transliuotojui pateikiamų programų skaičių.“

Apibrėžimai pakeisti siekiant pakeitimus labiau suderinti su Tarybos bendruoju požiūriu.

Dėl tvarkos pagal Direktyvos 2a straipsnį Komisija iš esmės gali pritarti 82 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„2. Valstybės narės gali laikinai nesilaikyti 1 dalies nuostatų šiomis sąlygomis:

a) jei iš kitos valstybės narės teikiama garso ir vaizdo žiniasklaidos paslauga smarkiai ir akivaizdžiai pažeidžia 22 straipsnio 1 arba 2 dalis, 3d straipsnį arba 3e straipsnį;

b) jei per praėjusius 12 mėnesių žiniasklaidos paslaugų teikėjas ne mažiau kaip du kartus pažeidė a punkto nuostatą (-as);

c) suinteresuota valstybė narė raštu pranešė žiniasklaidos paslaugų teikėjui, valstybei narei, kurioje jis yra įsisteigęs, ir Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių ji ketina imtis, jei tokie pažeidimai pasikartotų;

d) konsultuojantis su valstybe nare, kurioje įsisteigęs žiniasklaidos paslaugų teikėjas, ir Komisija nepavyko per 15 dienų nuo c punkte minėto įspėjimo draugiškai susitarti ir tariami pažeidimai toliau daromi.

Per du mėnesius po pranešimo apie priemones, kurių ėmėsi valstybė narė, Komisija priima sprendimą, ar tos priemonės neprieštarauja Bendrijos teisės aktams. Jei ji nusprendžia, kad prieštarauja, iš valstybės narės pareikalaujama kuo greičiau sustabdyti minėtų priemonių taikymą.“

Dėl tvarkos pagal 3 straipsnio 1 dalį Komisija gali iš dalies pritarti 220 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„1. Valstybės narės turi teisę reikalauti, kad jų jurisdikcijai priklausantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai šios direktyvos reguliuojamose srityse laikytųsi išsamesnių ar griežtesnių taisyklių, su sąlyga, kad šios taisyklės atitiktų Bendrijos teisę.“

Dėl trumpų pranešimų (3b straipsnis) Komisija gali iš esmės pritarti:

223 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad visi Bendrijoje įsisteigę transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis gautų prieigą prie didelės visuomeninės svarbos renginių, išimties tvarka transliuojamų jų jurisdikcijai priklausančio transliuotojo.“

97 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip: „3. Nepažeisdamos kitų šio straipsnio dalių, valstybės narės užtikrina, kad atsižvelgiant į jų teisės sistemas ir praktiką būtų apibrėžtos tokių trumpų ištraukų naudojimo būdai ir sąlygos, visų pirma visos atlyginimo priemonės.“

98 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„4. Kaip alternatyvą 2 daliai valstybė narė gali nustatyti lygiavertę sistemą, pagal kurią prieigą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis būtų galima užtikrinti kitomis priemonėmis.“

Dėl pagrindinių taisyklių nuostatų Komisija gali pritarti:

siekdama pakeitimą labiau suderinti su Tarybos bendruoju požiūriu (3b straipsnis), Komisija gali iš esmės pritarti 107 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„3e straipsnis

Valstybės narės tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos nekurstytų neapykantos dėl rasės, lyties, religijos ar pilietybės.“

Dėl Europos kūrinių skatinimo Komisija gali iš esmės pritarti:

108 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„3f straipsnis

„1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamomis užsakomosiomis paslaugomis, kai įmanoma, tinkamomis priemonėmis būtų skatinamos galimybės kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti. Šis skatinimas galėtų būti susijęs, inter alia , su tokių paslaugų finansiniu įnašu kuriant Europos kūrinius ir įsigyjant jų teises arba su Europos kūrinių dalimi ir (arba) jų pastebimumu paslaugos programų kataloge.“

109 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„4. Remdamasi valstybių narių pateikta ir per nepriklausomą tyrimą gauta informacija ir atsižvelgdama į rinkos ir technologijų pažangą bei kultūrų įvairovės tikslą, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie 1 dalies taikymą.“

Dėl komercinių pranešimų Komisija gali pritarti:

114 ir 225 pakeitimams dėl 3g straipsnio , jei jis bus performuluotas taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų perduodami komerciniai garso ir vaizdo pranešimai atitiktų šiuos reikalavimus:

a) būtų galima iš karto atpažinti, kad tai yra komercinis garso ir vaizdo pranešimas, ir atskirti jį nuo redakcinio turinio. Paslėpti komerciniai garso ir vaizdo pranešimai yra draudžiami;

b) komerciniuose garso ir vaizdo pranešimuose neturi būti naudojamos pasąmonę veikiančios technologijos;

c) komerciniuose garso ir vaizdo pranešimuose neturi būti:

i) žmogaus orumą žeminančių dalykų;

ii) jokių diskriminavimo dėl rasės, lyties ar pilietybės apraiškų;

iii) dalykų, įžeidžiančių religinius ar politinius įsitikinimus;

iv) dalykų, skatinančių sveikatai ar saugai pavojingą elgesį;

v) dalykų, skatinančių aplinkai ypač žalingą elgesį;

d) draudžiami bet kokie komerciniai garso ir vaizdo pranešimai, skirti cigarečių ir kitų tabako produktų reklamai;

e) alkoholinių gėrimų reklamai skirti komerciniai garso ir vaizdo pranešimai neturi būti skirti būtent nepilnamečiams ir neturi skatinti besaikio alkoholio vartojimo;

f) vaistų bei gydymo būdų, skiriamų tik pagal receptus valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso žiniasklaidos paslaugų teikėjas, garso ir vaizdo komerciniai pranešimai draudžiami;

g) komerciniai garso ir vaizdo pranešimai neturi daryti žalingo moralinio ar fizinio poveikio nepilnamečiams. Todėl pasinaudojant nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu, komerciniais pranešimais jie tiesiogiai neskatinami pirkti arba išsinuomoti gaminį ar paslaugą, nepilnamečiai tiesiogiai neskatinami savo tėvus ar kitus asmenis įtikinti, kad šie nupirktų reklamuojamus gaminius ar paslaugas, nesinaudojama ypatingu nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis arba juose be reikalo nerodomi į pavojingą padėtį patekę nepilnamečiai.

2. Valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų teikėjus kurti elgesio kodeksą dėl vaikams skirtų programų, kurių metu rodoma arba įterpiama kenksmingų sveikatai arba netinkamų maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir druskos, arba alkoholinių gėrimų reklama, pranešimai apie rėmėjus ar visos kitos jų rinkodaros priemonės.“

Dėl prekių rodymo programose (3i straipsnis) Komisija gali pritarti:

227 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„1. Prekių rodymas programose draudžiamas.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybės narės nenusprendžia kitaip, leidžiama rodyti prekes:

- garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugoms skirtuose kinematografijos darbuose, filmuose ir kelių serijų filmuose, pramoginėse ir sporto programose arba

- tais atvejais, kai nėra užmokesčio, tiktai nemokamai pateikiamos kai kurios prekės ar paslaugos.

Pirmos įtraukos leidžianti nukrypti nuostata netaikoma vaikams skirtoms programoms.

3. Programos, kuriose rodomos prekės, atitinka bent šiuos reikalavimus:

a) jokiomis aplinkybėmis nedaroma įtakos jų turiniui ir, transliuojant televizijos programas, jų rodymo laikui tokiu būdu, kuris turėtų poveikį žiniasklaidos paslaugos teikėjo atsakomybei ir redakcinei nepriklausomybei;

b) jose tiesiogiai neskatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

c) jose nepagrįstai nedidinamas konkrečios prekės pastebimumas;

d) žiūrovai informuojami apie prekių rodymą programose. Apie prekių rodymą programose turi būti tinkamai nurodoma programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat po to, kai programa pradedama toliau rodyti po reklamos pertraukėlės, kad žiūrovas nebūtų klaidinamas.

Tais atvejais, kai užmokestis ar kitas panašus atlygis už prekių rodymą programose nėra mokamas žiniasklaidos paslaugų teikėjui, valstybės narės gali atšaukti pirmiau d punkte išdėstytus reikalavimus.

4. Bet kokiu atveju programose neturi būti rodomos šios prekės:

- tabako gaminiai ar cigaretės arba įmonių, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių gamyba ar pardavimas, prekės arba

- konkretūs vaistai bei gydymo būdai, skiriami tik pagal receptus toje valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso žiniasklaidos paslaugų teikėjas.

5. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik programoms, sukurtoms po [data – direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę galutinis terminas].“

Dėl prieinamumo klausimų Komisija gali pritarti 135 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„3j straipsnis

1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos, priklausančios jų jurisdikcijai, palaipsniui ir kai įmanoma taptų prieinamos žmonėms, turintiems regėjimo ar klausos negalią.

2. Ataskaitoje pagal 26 straipsnį Komisija taip pat apibūdina pažangą, padarytą siekiant 1 dalyje nurodytų tikslų.“

Dėl reklamos intarpų (11 straipsnis) Komisija gali iš dalies pritarti 228 ir 208 pakeitimams , jei jie bus performuluoti taip:

„11 straipsnis

1. Kai reklama ar teleparduotuvė įterpiamos laidų metu, valstybės narės užtikrina, kad atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas ir jos trukmę bei pobūdį nebūtų pakenkta programų vientisumui ir nebūtų pažeidžiamos teisių turėtojų teisės.

2. Transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių dalių filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos darbus ir naujienų programas, reklamos ir (arba) teleparduotuvės intarpai gali būti rodomi vieną kartą per ne trumpesnį kaip 30 minučių programos rodymo laikotarpį. Transliuojant vaikams skirtas programas, reklamos ir (arba) teleparduotuvės intarpai gali būti rodomi vieną kartą per ne trumpesnį kaip 30 minučių programos rodymo laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė nei 30 minučių. Reklamos ar teleparduotuvės intarpai negali būti rodomi transliuojant religines apeigas.“

Dėl teleparduotuvės Komisija gali pritarti 229 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„18a straipsnis

Optinėmis ir akustinėmis priemonėmis aiškiai parodoma, kad tai yra teleparduotuvės langai; nepertraukiamai jie trunka mažiausiai 15 minučių.“

Dėl reguliavimo institucijų Komisija gali pritarti 147 ir 149 pakeitimams , jei jie bus performuluoti taip:

„23b straipsnis

„1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių nacionalinėms reguliavimo įstaigoms ir institucijoms pagal nacionalinę teisę įsteigti, jų nepriklausomybei garantuoti ir užtikrinti, kad jos vykdytų savo įgaliojimus nešališkai ir skaidriai.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos teikia viena kitai ir Komisijai šios direktyvos nuostatoms taikyti reikalingą informaciją. Nacionalinės reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos šios direktyvos taikymo problemas.“

Dėl bendrųjų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatų Komisija gali pritarti:

150 pakeitimui , jei jis bus performuluotas taip:

„26 straipsnis

Ne vėliau kaip [...], o vėliau kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pranešimą apie šios direktyvos su pakeitimais taikymą. Šiame pranešime apibūdinama, kaip bendrai laikomasi direktyvos ir kaip pasiekta šios direktyvos tikslų, visų pirma susijusių su:

- Europos ir nepriklausomų kūrėjų kūriniais (5, 6 ir 3f straipsniai);

- prieinamumu žmonėms su negalia (3hc straipsnis).

Jei reikia, Komisija turėtų teikti pasiūlymus, kurie padėtų ją pritaikyti prie pokyčių garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų srityje, ypač atsižvelgiant į naujausią technologijų pažangą, sektoriaus konkurencingumą ir informacinį raštingumą visose valstybėse narėse.“

151 pakeitimui (keičiančiosios direktyvos 3 straipsnis), jei jis bus performuluotas taip:

„1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki [dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikmenų lentelę. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma oficialiai jas skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.“

3.3. Išvada

Vadovaudamasi EB sutarties 250 straipsnio 2 dalimi, Komisija iš dalies keičia savo pasiūlymus taip, kaip pirmiau išdėstyta.

[1] Nevienbalsis pritarimas 199 pakeitimui, kurį Komisija iš pradžių atmetė, reiškia, kad 215 pakeitimui nepritarta, bet vis dėlto priimtas 215 pakeitimui, kuriam Komisija pritarė, identiškas pakeitimas.

[2] Pritarta tik iš esmės, nes pradinė numeracija buvo neteisinga.

[3] Nuorodą į Chartiją EP pasiūlė dėstyme, todėl jai pritarta tik iš esmės.