52007IP0097

P6_TA(2007)0097

Kosovo ateitis ir ES vaidmuo

2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kosovo ateities ir ES vaidmens (2006/2267(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1999 m. birželio 10 d. rezoliuciją 1244,

- atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pasiuntinio, atsakingo už standartų įvertinimą, pranešimą apie bendrą standartų įgyvendinimo įvertinimą, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktą 2005 m. spalio 7 d.,

- atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos sprendimą, pateiktą 2005 m. spalio 24 d. jos pirmininko pareiškime, pritarti Generalinio Sekretoriaus pasiūlymui pradėti derybas dėl Kosovo statuso,

- atsižvelgdamas į tai, kad 2005 m. lapkričio 14 d. Martti Ahtisaari buvo paskirtas Generalinio sekretoriaus ypatinguoju pasiuntiniu Kosovo būsimojo statuso nustatymo klausimams spręsti,

- atsižvelgdamas į Kontaktinės grupės (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija) 2006 m. sausio 31 d. pareiškimą, kuriame pabrėžiamas specifinis Kosovo problemos pobūdis, kurį, anot pareiškimo, nulėmė Jugoslavijos suskilimas ir dėl to kilę konfliktai, etninis valymas ir 1999 m. įvykiai bei ilgalaikis tarptautinis administravimas pagal Saugumo Tarybos rezoliucija 1244 (1999), ir raginama kuo greičiau derybomis išspręsti šią problemą, nes tai geriausias sprendimo būdas,

- atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio14 - 15 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkavimo išvadas, kuriose visiškai pritariama Martti Ahtisaari pastangoms išspręsti statuso klausimą ir dar kartą patvirtinama, kad Sąjunga yra pasiruošusi atlikti atsakingą vaidmenį įgyvendinant būsimą sprendimą dėl statuso,

- atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 26 d. Ypatingojo pasiuntinio galutinį pranešimą dėl Kosovo ateities statuso ir išsamų pasiūlymą dėl Kosovo statuso nustatymo,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A6-0067/2007),

A. kadangi remiantis pagrindiniais Kosovo statuso nustatymui galiojančiais principais, kuriuos Kontaktinė grupė patvirtino 2005 m. spalio 7 d., pabrėžiama, kad derybų metu pasiektas problemos sprendimas turėtų būti prioritetu ir kad pradėto derybų proceso bus negalima blokuoti, bet reikės jį užbaigti; kadangi pagal šiuos principus aiškiai apibrėžiama, kad padėtis negali tapti tokia, kokia ji buvo iki 1999 m. kovo mėn., Kosovas negali būti dalijamas, negali būti Kosovo sąjungos su kokia kita šalimi ar šalies dalimi,

B. kadangi XX a. paskutinį dešimtmetį Kosovo gyventojai nuolat patirdavo smurtą ir represijas, kurie 1999 m. virto masiniu civilių gyventojų trėmimu, todėl JT Saugumo Tarybai teko, dar iki įsitraukiant NATO, įsikišti ir įvesti teritorijoje tarptautinę civilinę ir saugumo kontrolę; kadangi tokios aplinkybės sukūrė tarptautinėje teisėje precedento neturinčią padėtį,

C. kadangi smerktini 2004 m. kovo mėn. įvykiai rodo, kad Kosove tarp albanų ir serbų bendruomenių vis dar tvyro įtampa, todėl reikia rasti sprendimą, kuris užtikrintų ne tik šių dviejų, bet ir kitų etninių grupių teises, vadovaujantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos ir kitų mažumų apsaugos srityje kompetentingų organizacijų leidiniais,

D. kadangi nustačius būsimą Kosovo statusą būtų prisidedama prie Kosovo ekonominio vystymosi, brandžios politinės klasės formavimosi ir tolerantiškos bei nesuskaldytos visuomenės kūrimosi,

E. kadangi, nepaisant daugybės derybų etapų, derybomis nebuvo pasiektas abiem pusėms priimtinas problemos sprendimas, bei atsižvelgdamas į tai, kad JT Ypatingasis pasiuntinys pateikė Kontaktinei grupei ir JT Generaliniam Sekretoriui pasiūlymų dėl problemos sprendimo,

F. kadangi galutinio statuso nustatymo negali diktuoti radikalizacijos Kosove ir Serbijoje grėsmė, o jis turi būti sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgta į visų susijusių šalių interesus, rezultatas,

G. kadangi tolesnis delsimas apibrėžti Kosovo statusą gali turėti neigiamą poveikį jau esamai opiai ir įtemptai padėčiai,

H. kadangi dėl 1999 m. įvykių, ilgai trukusio laikino tarptautinio valdymo, Laikinųjų Kosovo savivaldos institucijų susiformavimo ir laipsniško stiprėjimo susidarė išskirtinė padėtis, dėl kurios Kosovo reintegracija į Serbiją yra nereali,

I. kadangi, atsižvelgiant į glaudžius Kosovo ir Serbijos kultūrinius, religinius ir ekonominius saitus, visų Kosovo ir Serbijos gyventojų interesais jų santykiai turėtų būti plėtojami toliau partnerystės ir geros kaimynystės atmosfera,

J. kadangi dėl pasitikėjimo tarp įvairių etninių grupių trūkumo, vis dar nestabilios padėties ir būtinybės kurti ir stiprinti Kosovo demokratines daugiatautes institucijas reikia, kad artimiausiu metu Kosove nuolat būtų tarptautinės pajėgos,

K. kadangi tarptautinė bendruomenė turėtų ir toliau investuoti į švietimą, ypač atsižvelgdama į tai, kad Kosovo jaunoji karta turi rimtų problemų,

L. kadangi, atsižvelgiant į Kosovo strateginę poziciją, Europos Sąjungai tenka pagrindinis vaidmuo stebint, užtikrinant ir palengvinant sprendimo dėl statuso įgyvendinimą bei teikiant pagalbą Kosovo demokratinėms institucijoms kurti ir stiprinti, Europos Parlamentui vykdant stebėsenos funkcijas,

M. kadangi ES indėlis vis dėlto turi būti sąlygojamas tam tikrų minimalių su statuso klausimo sprendimu susijusių reikalavimų įvykdymo,

N. kadangi galutinis sprendimas dėl statuso klausimo turi būti suderintas su ES, t. y. jo pagrindu turi būti nustatyta konstitucinė struktūra, atitinkanti Kosovo perspektyvas Europoje, o Europos Sąjungai turi būti leidžiama pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis,

1. remia JT vadovaujamą procesą, padėsiantį nustatyti Kosovo galutinį statusą ir pastangas sukurti veiksmingą sistemą, užtikrinančią stabilumą ir visų Kosovo bendruomenių apsaugą bei ilgalaikį, savarankišką ekonomikos ir socialinės srities vystymąsi; remia išsamų M. Ahtisaari pasiūlymą dėl Kosovo statuso nustatymo ir laikosi nuomonės, kad siekiant šių tikslų geriausia būtų rinktis tarptautinės bendruomenės prižiūrimą suverenitetą; to pagrindu tikisi, kad JT Saugumo Taryba skubiai priims naują rezoliuciją, pakeisiančią rezoliuciją Nr. 1244 (1999);

2. mano, kad vienintelis tvarus Kosovui tinkamas sprendimas yra tas, kuris:

- suteikia Kosovui galimybę įstoti į tarptautines finansų organizacijas ir taip leidžia pradėti atsigauti šalies ekonomikai ir sukurti užimtumą skatinančias sąlygas;

- numato tarptautinių pajėgų buvimą siekiant išsaugoti Kosovo daugiatautį charakterį ir užtikrinti serbų ir romų bei kitų etninių bendruomenių interesų paisymą ir saugumą;

- numato tarptautinę paramą siekiant visiems Kosovo gyventojams užtikrinti veiksmingų ir savarankiškų institucijų, kurios veiktų vadovaudamosi teisinės valstybės principais ir pagrindinėmis demokratijos taisyklėmis, vystymąsi;

- sudaro sąlygas Kosovui įgyvendinti savo troškimą tapti Europos dalimi, nes tai savo laiku sukurs abipusius tarpusavio priklausomybės santykius su kaimyninėmis šalimis;

3. mano, kad bet koks sprendimas dėl būsimo Kosovo statuso turi atitikti tarptautinę teisę;

4. tikisi, kad Serbijoje greitai pavyks suformuoti stiprią europietiškai nusiteikusią vyriausybę, kuri būtų rimtai ir teigiamai nusiteikusi surasti Kosovo statuso problemos sprendimą; pabrėžia, kad tokia vyriausybė būtina taip pat ir siekiant geresnio bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu dėl buvusiosios Jugoslavijos (TBTJ), be to, tokiomis sąlygomis ji atvertų kelią vėl pradėti derybas ir galiausiai sudaryti Serbijos ir ES stabilizavimo ir asociacijos susitarimą;

5. mano, kad galutinis sprendimas, inter alia, turi apimti šiuos aspektus:

- aiškų tarptautinių civilinių ir saugumo pajėgų vaidmens ir įgaliojimų apibrėžimą;

- aiškias nuostatas dėl decentralizacijos, suteikiančias didelę autonomiją svarbiose, pvz., švietimo, sveikatos apsaugos ir vietos saugumo, srityse, ir leisiančias serbų savivaldybėms užmegzti tiesioginius, bet skaidrius ryšius su Belgradu; tokios nuostatos turi būti finansiškai tvarios ir nesilpninti su biudžetu, vykdomąja valdžia bei teisėkūra susijusių vieningo Kosovo prerogatyvų;

- visapusišką pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant įsipareigojimą suteikti konstitucines garantijas dėl gyvybinių mažumų ir pabėgėlių interesų, ir atitinkamas tų interesų apsaugos priemones;

- visų svarbių kultūriniu ir religinių vietų apsaugą;

- nuostatas dėl lengvai ginkluotų daugiataučių Kosovo vidaus saugumo pajėgų sukūrimo, kurių veiklos sritis, galios ir funkcijos būtų apribotos ir kurias griežtai kontroliuotų NATO vadovaujamos Kosovo pajėgos (KFOR);

- tarptautines garantijas visų kaimyninių šalių teritoriniam vientisumui;

6. pabrėžia, kad sprendimas dėl Kosovo nesukurs tarptautinės teisės precedento, nes Kosovui jau nuo 1999 m. taikomos JT nuostatos, o JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244 (1999) jau buvo įtvirtintos nuostatos dėl poreikio išspręsti Kosovo galutinio statuso klausimą; taigi daro išvadą, kad Kosovo padėtis jokiu būdu nesulyginama su padėtimi kituose konfliktų regionuose, kurių neadministruoja JT;

7. pabrėžia, kad sprendime dėl Kosovo ateities klausimo taip pat turi būti numatyta konkreti institucinė su Kosovska Mitrovica susijusi tvarka, kuria, nepakenkiant Kosovo vientisumui, būtų visapusiškai užtikrintos serbų bendruomenės teisės ir saugumas; mano, kad tokios tvarkos stebėseną, tariantis su Belgradu, turėtų tiesiogiai vykdyti tarptautinė bendruomenė; tačiau primena Serbijai, kad toks dalyvavimas tvarkant Kosovo reikalus yra susijęs su jos bendradarbiavimu įgyvendinant galutinį sprendimą dėl statuso;

8. taigi džiaugiasi, kad M. Ahtisaari pasiūlyme numatyta plati serbų ir kitų bendruomenių autonomija, įskaitant svarbią savivaldos institucijų autonomiją pagal Europos subsidiarumo ir savivaldos principus;

9. mano, kad, kiek įmanoma, tarptautinės bendruomenės pajėgos turėtų būti sutelktos padėti vietos valdžios institucijoms, kad:

- būtų įgyvendintos sprendime numatytos sąlygos;

- būtų kuriamos savarankiškos ir etniniu požiūriu subalansuotos administracinės, teisminės ir teisėtvarkos pajėgos;

- būtų pasiekta pažanga atitikimo JT standartams ir ES stabilizacijos ir asociacijos kriterijams srityje;

10. taigi mano, kad nors tarptautinės pajėgos Kosove turėtų turėti pakankamai darbuotojų savo užduotims atlikti, jos neturėtų tapti lygiagrečiai veikiančia Kosovo administracija ar atkartoti esančią JT vadovaujamą administraciją;

11. pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi turėti tiesioginių korekcinių ir ribotais atvejais - pakeičiančių galių tokiose svarbiose srityse, kaip antai:

- mažumų gyvybinių interesų apsauga;

- pažeidžiamų vietovių apsauga;

- saugumas;

- teismų sistema ir platesnis teisės viršenybės principo taikymas, ypač kovojant su organizuotu nusikalstamumu;

12. pabrėžia, kad reikalingos papildomos pastangos remti tolesnį pabėgėlių ir perkeltų asmenų grįžimą visame Kosove; pabrėžia, kad esminė darnaus grįžimo sąlyga - darbo galimybės ir kad dabar prioritetas turi būti teikiamas tvariam ekonomikos vystymuisi; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti ne serbų ir ne albanų tautybės pabėgėliams, pavyzdžiui, romams ir aškaliams, įskaitant romus, gyvenančius viduje perkeltų asmenų (VPA) stovykloje Kosovska Mitrovica;

13. pritaria, kad reikalinga visa apimanti ir sąžininga švietimo sistema, kuri suteiktų romų ir aškalių mokiniams galimybę iš dalies mokytis romų kalba, taip puoselėjant šių mažumų bendruomenių identitetą ir kultūrą;

14. pabrėžia svarbų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vaidmenį priimant galutinį sprendimą dėl būsimo Kosovo statuso; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares, ypač tas valstybes nares, kurios yra JT Saugumo Tarybos narės, visapusiškai ir aktyviai remti perspektyvų sprendimą dėl būsimo Kosovo statuso;

15. mano, jog siekiant, kad ES ir ateityje dalyvautų Kosovo reikaluose, taip pat labai svarbu priimti naują JT Saugumo Tarybos rezoliuciją ir kad be šios rezoliucijos neturėtų būti numatomas aktyvesnis ES dalyvavimas;

16. yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungai tenkantį pagrindinį vaidmenį įgyvendinant sprendimą, ji turėtų turėti lemiamos įtakos nustatant galutines sprendimo sąlygas;

17. mano, kad valstybės narės turėtų pamėginti priimti bendrą poziciją Kosovo klausimu, todėl ragina Tarybą stengtis priimti bendrąją poziciją statuso klausimu ir pateikti minimalius tvaraus ir su ES derančius sprendimo dėl Kosovo reikalavimus;

18. primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnį tikimasi, kad valstybės narės, kurioms atstovaujama JT Saugumo Taryboje, palaikys bendrąją poziciją ir reguliariai informuos Tarybą apie derybas; taip pat ragina, kad Europos Parlamentas būtų nuolat apie tai informuojamas;

19. ragina tas ES valstybes nares, kurios yra Kontaktinės grupės narės, dalytis informacija su Taryba ir visomis valstybės narėmis bei pagerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su jomis, kadangi visa ES prisiims su galutiniu sprendimu susijusią tarptautinę atsakomybę ir finansinę naštą;

20. ragina valstybes nares, priklausančias JT Saugumo Tarybai, ypač jos nuolatines nares, imtis konstruktyvaus vaidmens, siekti užtikrinti, kad dvi dalyvaujančios šalys veiktų lanksčiai, ir priimti aiškų, tvarų sprendimą dėl Kosovo, atsižvelgiant į Ypatingojo pasiuntinio pateiktus pasiūlymus ir gavus abiejų šalių pritarimą;

21. yra pasirengęs skirti papildomų lėšų, kad būtų galima finansuoti būsimą ES veiklą Kosove, siekiant įgyvendinti galutinį sprendimą dėl statuso ir paremti Kosovo perspektyvas ES, jei:

- JT Saugumo Tarybos remiamame sprendime bus pakankamai atsižvelgiama į Sąjungos bendrąją poziciją,

- vyks pakankamai išankstinių konsultacijų dėl ES dalyvavimo masto, tikslų, priemonių ir ypatybių, kad Parlamentas galėtų būti užtikrintas, jog lėšos atitiktų užduočių mastą;

- kad tomis papildomomis lėšomis galima bus naudotis pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo [1]; ir

- tinkamu laiku bus sušaukta tarptautinė paramos teikėjų konferencija;

22. pritaria, kad Kosove būtų sukurta Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misija, kuri prisidėtų prie sprendimo dėl statuso įgyvendinimo teisinės valstybės principo srityje; mano, kad ESGP misija turėtų turėti visas priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir prisiimti jai patikėtą didelę atsakomybę;

23. primena Tarybos vardu pirmininkaujančios Suomijos pareikštą įsipareigojimą dėl 2007 m. biudžeto priėmimo planuojant misiją pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie galimos būsimos operacijos mastą, tikslus ir galimus finansinius padarinius;

24. pažymi, kad Europos Sąjunga Kosove yra atstovaujama Komisijos ryšių palaikymo tarnybos ir Tarybos Generalinio sekretoriaus / Vyriausiojo įgaliotinio įstaigų; kviečia Tarybą toliau svarstyti klausimą, ar jos buvimo Kosove organizaciniai aspektai gali būti toliau racionalizuojami ir paprastinami;

25. yra susirūpinęs dėl to, kaip bus vykdomas JT Laikinosios valdymo misijos Kosove (UNMIK) pareigų perdavimas naujam tarptautiniam civiliniam biurui; primena UNMIK atstovams, kad misija turi tęsti darbą Kosove tol, kol bus įsteigtas naujasis biuras ir kol jis galės dirbti visu pajėgumu; ragina JT ir ES rasti priemonių užkirsti kelią tolesniam tarptautinių žinių svarbiose administravimo srityse praradimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kosovo laikinosioms savivaldos institucijoms reikės laiko ir pagalbos perimant iš UNMIK tam tikras su teisėkūra ir vykdomąja valdžia susijusias galias;

26. ragina ESBO, priėmus sprendimą dėl Kosovo statuso, ir toliau vaidinti pagrindinį vaidmenį Kosove, ypač stebint ir tikrinant rinkimų procesus; šiuo atžvilgiu ragina tiek Tarybą, tiek ESBO stiprinti bendradarbiavimą teisinės valstybės srityje, aiškiai pasidalijant uždaviniais, susijusiais su ESGP misija;

27. išreiškia pritarimą, kad po sprendimo priėmimo ES didžiausią dėmesį skirtų teismų sistemai ir teisinės valstybės principui įgyvendinti, ir pabrėžia, kad atsakomybė turi būti perduota sklandžiai; ragina Kosovo vidaus teismus ir teismines institucijas bei suplanuotą ES teisėsaugos misiją aiškiai ir skaidriai pasidalyti užduotimis ir pareigomis; reikalauja visiškos atskaitomybės ir teisinės valstybės principo laikymosi sulaikymuose ir kituose KFOR veiksmuose;

28. atkreipia Kosovo valdžios institucijų dėmesį į tai, kad tarptautinė bendruomenė tikisi, jog jos:

- sutelks savo pastangas vystydamos institucinius ir administracinius gebėjimus, reikalingus ligšiolinėms UNMIK pareigoms galiausiai perimti;

- parengs Kosovo pilietybės koncepciją, kurioje būtų aiškiai atsižvelgiama į tai, kad regionui būdinga daugiakalbystė ir daugiatautiškumas, ir visapusiškai atsižvelgiama į įvairias etnines Kosovo gyventojų bendruomenes;

- dirbs rimtai ir konstruktyviai, kad būtų sukurta daugiatautė, daugiakultūrė, daugiareliginė ir tolerantiška šalis ir visuomenė, gerbianti visų etninių grupių teises;

29. pabrėžia, kad dėl esamų aplinkybių tarptautinės pajėgos Kosove liks tol, kol iš tiesų bus įtvirtintas ir pasiektas minėtieji tikslai;

30. labai susirūpinęs dėl neseniai įvykusių audringų demonstracijų Kosove, kurios kelia didelį pavojų sklandžiam tolesniam taikaus sprendimo dėl būsimo Kosovo statuso priėmimo procesui; ragina abi šalis kiek įmanoma labiau susilaikyti ir sudaryti sąlygas taikiai užbaigti procesą dėl statuso nustatymo;

31. vėl primena Kosovo albanų valdžios institucijoms, kad po to, kai bus galutinai išspręstas statuso klausimas, Kosovo gyventojai pageidaus, kad jų vyriausybė spręstų su jų kasdieniu gyvenimu susijusias problemas, pvz., saugumo, ūkio plėtros, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo, užimtumo, atitinkamų viešųjų paslaugų ir visų žmonių lygybės prieš įstatymą;

32. ragina ES ir Kosovo valdžios institucijas bendradarbiauti, kad siekiant visų Kosovo etninių bendruomenių gerovės būtų galima sukurti spartesnio ekonominio augimo sąlygas; dar kartą pabrėžia, kad reikia parengti išsamų ir realistišką ilgalaikį ekonominio vystymosi planą, taip pat visapusiškai laikytis pagrindinių teisinės valstybės principų bei parengti išsamią kovos su korupcija strategiją, kuriai būtų skirta pakankamai išteklių;

33. pabrėžia, kad Europos mažųjų įmonių chartijos, kurią Kosovas parėmė, pagrindu reikia labiau remti mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vystymąsi; ragina Komisiją užtikrinti galimybę naudotis ES struktūriniais fondais, geriau finansuoti su MVĮ susijusius projektus ir sukurti institucinį pagrindą, padėsiantį stiprinti Bendrijos ir Kosovo privataus sektoriaus bendradarbiavimą;

34. ragina kuo skubiau serbų bendruomenės Kosove lyderius pripažinti, kad jų interesams bus geriau atstovaujama demokratiniame, decentralizuotame ir ekonomiškai gyvybingame Kosove, ir įsitraukti į po sprendimo priėmimo prasidėsiantį procesą, kad būtų užtikrintas visapusiškas su jų interesais susijusių susitarimo nuostatų įgyvendinimas;

35. ragina Serbijos vyriausybę pripažinti, kad ateities požiūriu svarbu vystyti glaudžius ir skaidrius ryšius su Kosovu, atsižvelgiant į sustiprėjusią regioninę integraciją ir bendrą narystės Europos Sąjungoje perspektyvą;

36. pabrėžia, kad siekiant viso regiono stabilumo ir tolesnio vystymosi labai svarbu rasti sprendimą dėl būsimo Kosovo statuso remiantis galutiniais M. Ahtisaari pasiūlymais; atžvelgiant į tai, ragina visų kaimyninių valstybių vyriausybes teigiamai prisidėti prie šio proceso ir gerbti esamas valstybės sienas; be to, pritaria nuomonei, kad ilgainiui sprendimas dėl būsimo Kosovo statuso taip pat priklauso ir nuo to, kad tiek Serbija, tiek Kosovas taps ES dalimi drauge su savo kaimynėmis, kadangi Vakarų Balkanų ateitis yra Europos Sąjungoje;

37. pakartotinai pabrėžia, kad aktyvus Kosovo įtraukimas į stabilizavimo ir asociacijos procesą, inter alia, padės sustiprinti Kosovo ekonominius ryšius su ES valstybėmis narėmis ir jų kaimynėmis Vakarų Balkanuose bei palengvins stabilizavimo procesą regione;

38. džiaugiasi, kad pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Albanija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Bosnija ir Hercegovina bei Kroatija; ragina Kosovo valdžios institucijas kuo skubiau visapusiškai vykdyti šias sutartis ir užtikrinti, kad toliau vyktų laisva prekyba su Serbija ir Juodkalnija;

39. ragina Tarybą ir Komisiją siekti vizų palengvinimo režimo Kosovui, kuris būtų viena iš priemonių po statuso nustatymo ir atitiktų dabartinių derybų su Kosovo kaimyninėmis šalimis turinį, atsižvelgiant į ypatingas problemas, susijusias su Kosovu, t. y. faktą, kad Kosove nėra daugelio valstybių narių konsulinių tarnybų ir kol kas naudojami UNMIK pasai;

40. ragina Kosovo ir Serbijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti tarpusavyje ir su TBTJ, kad įtariami karo nusikaltėliai neišvengtų atsakomybės;

41. mano, kad paskelbus M. Ahtisaari pranešimą turi būti pradėta plataus masto kampanija, kuria būtų siekiama aiškiai ir objektyviai gyventojams, kuriems tai aktualu, įskaitant Serbijos piliečius, išaiškinti siūlomo sprendimo sąlygas, ir kad Europos Sąjunga, kalbėdama apie Kosovą, turi pabrėžti taikaus sambūvio koncepciją; mano, kad Kosovas, kuriame pripažįstamos daugumos ir mažumos teisės, bus stabilus ir klestės;

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Serbijos vyriausybei, Serbijos vyriausybei ir Kosovo laikinosioms savivaldos institucijoms, UNMIK, Kontaktinės grupės nariams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir JT Generalinio Sekretoriaus ypatingajam pasiuntiniui Kosovo būsimojo statuso nustatymo klausimams spręsti.

[1] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

--------------------------------------------------