52007DC0541

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.9.2007

KOM(2007) 541 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Siekiant saugesnio, švaresnio ir efektyvesnio mobilumo visoje Europoje Pirma Pažangiojo automobilio iniciatyvos ataskaita

1. ĮžANGA

Veiksmingos transporto paslaugos itin svarbios Europos pramonės konkurencingumui. Nors transportas yra vienas iš svarbiausių augimo variklių, dėl jo patiriamos ir aplinkos apsaugos, ekonominės ir socialinės sąnaudos. Pavyzdžiui, nustatyta, kad transporto sąlygojamos aplinkos apsaugos sąnaudos sudaro 1,1 % Europos BVP[1]. Spūstys keliuose tebedidėja, todėl netenkama dar 1 % BVP. Kelių eismo saugumo srityje į Baltąją knygą dėl transporto politikos[2] buvo įtrauktas plataus užmojo Europos tikslas iki 2010 m. 50 %, palyginti su 2001 m. lygiu, sumažinti žūstančiųjų skaičių. Nuo to laiko saugumas pastebimai pagerėjo, tačiau padėtis tebėra nepriimtina, nes 2005 m. žuvo 41 600 (o tai daugiau nei 4 000 viršija baltojoje knygoje nustatytą tikslą) ir buvo sužeisti 1,7 milijono žmonių[3].

2007 m. sausio mėn. Komisija pasiūlė bendrą energetikos ir klimato problemų sprendimo priemonių paketą, kuriame iškelti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu ir atsinaujinančios energijos šaltiniais susiję tikslai siekiant sumažinti išmetamuosius teršalus. Tuo remdamiesi 2007 m. pavasario Europos Vadovų Taryboje ES valstybių ir vyriausybių vadovai iškėlė tvirtą tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį[4]. Šis tikslas buvo paremtas Didžiojo aštuoneto aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkavo Vokietija, 2007 m. birželio mėn.; susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad reikia kuo skubiau kovoti su klimato kaita. Kelių transporto srityje Komisijos tikslas buvo iki 2012 m. sumažinti naujų keleivinių automobilių ir lengvasvorių transporto priemonių išmetamo CO2 vidutinį kiekį iki 120 g/km. Tai bus pasiekta taikant integruotą metodą: 130g/km CO2 išmetimas gaunamas tobulinant transporto priemonių variklių technologiją, o papildomi 10 gramų − kitomis technologinėmis priemonėmis ir naudojant daugiau biokuro[5].

Naudojant pažangiąsias transporto sistemas (PTS) transporto infrastruktūroje bei transporto priemonėse taikomos informacijos ir ryšių technologijos. Jomis siekiama valdyti paprastai tarpusavyje nesuderinamus veiksnius, pavyzdžiui, transporto priemones, apkrovą ir maršrutus, ir tokiu būdu pagerinti saugumą ir sumažinti transporto priemonių spūstis, gabenimo laiką bei kuro suvartojimą. IRT ir pažangiųjų transporto sistemų (PTS) teikiamos galimybės pabrėžiamos Baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio peržiūroje ir Komisijos komunikate dėl energetikos politikos[6]. IRT yra dalis kelių eismo saugumo ir švaresnio mobilumo srityje taikomo integruoto metodo, pagal kurį tikslų siekiama priemonėmis, kuriomis papildomos ir integruojamos galiojančios priemonės. Šiomis aplinkybėmis Baltosios knygos dėl transporto politikos 2006 m. apžvalgoje „ Tenesustos Europos pažanga “ buvo duotas toks įsipareigojimas 2008 m.:

„Stambios programos pažangiosioms kelių transporto sistemoms pateikti į rinką parengimas ir infrastruktūrų su „bendradarbiaujančiosiomis“ sistemomis parengimas“ .

Ankstesni bandymai paspartinti PTS diegimą buvo pernelyg ribotos apimties ir nedavė laukiamų rezultatų, todėl buvo inicijuota labai svarbi EK vadovaujama iniciatyva, pagrįsta visaapimančiu politiniu požiūriu, kurios tikslas − paskelbti planą, siekiant pažangiąją transporto priemonę ir pažangiąją infrastruktūrą integruojančių PTS įdiegimo plačiu mastu 2008 m. vasarą. Šių metų rudenį numatyta pradėti specialias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Šis planas bus pagrįstas įgyvendinant i2010 Pažangiojo automobilio iniciatyvą nuveiktu su pažangiosiomis transporto priemonėmis susijusiu darbu.

Pažangiojo automobilio iniciatyvoje[7], kuri buvo pradėta 2006 m. kaip Komisijos ir kitų suinteresuotųjų šalių veiksmų šioje srityje politikos pagrindas, nagrinėjama daug su pažangiosiomis transporto priemonėmis susijusių aspektų. Ši iniciatyva pagrįsta pažangiosiomis IRT, kad kelių transportas būtų saugesnis, švaresnis ir pažangesnis. Pažangiojo automobilio iniciatyva yra vienas iš pagrindinių i2010[8] − Europos Komisijos strateginės informacinės visuomenės ir žiniasklaidos politikos sistemos iki 2010 metų − projektų.

Komisijos komunikate dėl pažangiojo automobilio buvo pasiūlyta dvylika specialių veiksmų trijose ramsčiais vadinamose srityse: susijusių suinteresuotųjų šalių darbo koordinavimas ir parama dalyvaujant eSafety forume, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP) ir informavimo veiksmai. Šiais veiksmais siekiama paspartinti IRT grindžiamų pažangiųjų transporto priemonių sistemų kūrimą ir diegimą Europoje.

Visose trijose srityse buvo pasiekta didelė pažanga, o Pažangiojo automobilio iniciatyva jau tapo pavyzdine Europos iniciatyva ir yra pripažįstama tarptautiniu mastu. Šiame komunikate pateikiama šių veiksmų įgyvendinimo pažangos ataskaita, siūlomos naujos priemonės ir prašoma tolesnės valstybių narių bei pramonės paramos joms sparčiai įgyvendinti, papildant kitus su saugumo ir aplinkos apsaugos tikslais susijusius integruoto metodo aspektus. Visų pirma nagrinėjamos su infrastruktūra ir vairuotojų elgesiu susijusios priemonės.

2. PAžANGA SIEKIANT SAUGESNIų, šVARESNIų IR PAžANGESNIų TRANSPORTO PRIEMONIų EUROPOJE

Jau šiandien turimomis pažangiosiomis transporto priemonių sistemomis galima dar labiau sumažinti žūstančiųjų skaičių, išvengti spūsčių miestuose ir juos jungiančiuose koridoriuose bei smarkiai sumažinti išmetamųjų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įgyvendinant Pažangiojo automobilio iniciatyvą bus ir toliau naudojamasi jos trimis ramsčiais siekiant paremti pažangaus mobilumo įgyvendinimo veiksmus Europoje.

2.1. Saugesnės transporto priemonės

2.1.1. Visuotinis europinės eCall sistemos įdiegimas iki 2010 m.

Vienas iš pagrindinių eSafety forumo tikslų − visuotinis eCall sistemos (europinis automobilyje įmontuotas pagalbos skambutis) įdiegimas[9] iki 2010 m. Nelaimės atveju eCall sistema automatiškai nusiųs signalą pagalbos tarnyboms ir praneš joms apie tikslią transporto priemonės buvimo vietą ir kitą informaciją apie nelaimę ir transporto priemonės keleivius. Visiškai įdiegus eCall sistemą, kasmet Europoje būtų galima išgelbėti net 2 500 gyvybių.

Europos Parlamentas visapusiškai parėmė eCall sistemą[10] paprašydamas visų suinteresuotųjų šalių nedelsiant imtis būtinų veiksmų jai įgyvendinti. Vienas iš tokių veiksmų yra eCall susitarimo memorandumo pasirašymas. Susitarimo memorandumo pasirašymas yra savanoriškas ir rodo aiškų įsipareigojimą ir paramą laiku įgyvendinti eCall sistemą. Susitarimo memorandumą pasirašė devynios valstybės narės ir trys asocijuotosios valstybės[11], o dar kelios valstybės rengiasi jį pasirašyti. Atsižvelgdama į valstybių narių įsipareigojimą diegti eCall sistemą, Komisija antrąjį 2007 m. pusmetį pradės derybas dėl savanoriško susitarimo įmontuoti eCall sistemą kaip standartinę įrangą visose naujose transporto priemonėse nuo 2010 m. Susitarimo memorandumo dar nepasirašiusios valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis veiksmų tai padaryti. Atsižvelgiant į pažangą, eCall sistemos įgyvendinimui reikalingas atitinkamas reguliavimo priemones galima numatyti 2008 metams.

eCall įgyvendinimo grupė[12] priėmė galutines rekomendacijas, kurias 2006 m. gegužės mėn. patvirtino eSafety forumas ir į kurias įtraukti eCall sistemos standartizavimo reikalavimai. Tačiau pažanga ETSI[13] buvo labai lėta, nes kaip alternatyva atvirajam Europos standartui buvo pasiūlytas gamintojui nuosavybės teise priklausantis sprendimas.

Kad vietos nustatymo duomenys būtų reikalaujamo tikslumo, o aprėptis reikiama, reikės naudoti pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą (GNSS), pasaulinę vietos nustatymo sistemą (GPS), o artimiausioje ateityje − Europos palydovinę navigacijos sistemą „Galileo“[14], kuri bus dar tikslesnė, o galimybės ja naudotis didesnės.

2.1.2. Platus elektroninės stabilumo kontrolės sistemos naudojimas naujuose automobiliuose

Elektroninė stabilumo kontrolės (ESK) sistema − tai transporto priemonės saugumo technologija, dėl kurios galima išvengti nelaimių sumažinant nuslydimo pavojų, kuris yra pagrindinė mažiausiai 40 % mirtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis. Pagal EuroNCAP [15] kasmet Europos keliuose būtų galima išsaugoti 4 000 gyvybių ir išvengti 100 000 didelių nelaimių, jei visuose automobiliuose būtų elektroninė stabilumo kontrolės sistema[16]. Šiuo metu Europoje sunkumų sudaro tai, kad galimybė naudotis ESK sistema naujuose automobiliuose tebėra nedidelė − 2005 m. 40 % 25 ES valstybėse narėse − ir įvairiose rinkose gerokai skiriasi dėl gamintojų skirtingų prekybos strategijų ir nevienodos valdžios institucijų paramos (85 % Švedijoje, 31 % Italijoje). Kai ESK siūloma kaip pasirenkama įranga naujam automobiliui, ji dažnai yra papildomo ir brangesnio paketo dalis. Ši daugelio automobilių gamintojų naudojama prekybos praktika kliudo diegti ESK mažesniuose automobiliuose.

JAV Nacionalinė kelių eismo saugos administracija (angl. National Highway Traffic Safety Administration ) 2006 m. rugsėjo mėn. pasiūlė potvarkį, pagal kurį būtų reikalaujama, kad visi gamintojai keleivinėse transporto priemonėse pradėtų įmontuoti ESK sistemą nuo 2009 m. modelių. Nuo 2012 m. modelių ESK sistema taps privaloma visuose naujuose JAV rinkai skirtuose automobiliuose.

Taip pat ir Europos tikslas yra įmontuoti ESK sistemą visuose 2012 m. modeliuose. Iki šiol Europoje buvo palaikomas savanoriškumu pagrįstas principas, pagal kurį ypač vartojimo paklausa laikoma greitesniu pateikimo į rinką būdu. JAV dalyvauja derybose dėl tarptautinio susitarimo dėl Visuotinio techninio reglamento, į kurį įtraukti techniniai ESK sistemos reikalavimai; tai pasirengimo įdiegti ESK naujuose keleiviniuose automobiliuose etapas. Kalbant apie sunkiasvores transporto priemones, siūloma su ESK susijusias nuostatas įtraukti į UNECE[17] 13 taisyklę, kuri greičiausiai įsigalios 2008 m. rudenį. „eSafetyAware!“[18] − tai ryšių platforma, kuria siekiama paspartinti pažangiojo automobilio technologijų pateikimą į rinką rengiant informavimo kampanijas ir galutiniams vartotojams skirtus renginius. Tai nepriklausomų narių forumas, kuriam pirmininkauja FIA fondas[19] ir kurį taip pat remia Europos Komisija. Pirmoji ryšių platformos „eSafetyAware!“ kampanija, kuri vykdoma šiuo metu, yra skirta ESK sistemai. Oficialus kampanijos atidarymas įvyko 2007 m. gegužės mėn.

Galiausiai 2007 m. Komisija pradės konsultacijas internetu, kaip paspartinti galimybę naudotis ESK, taip pat ir kaip privaloma įranga, įvairių rūšių transporto priemonėse.

2.1.3 Nelaimių prevencijos sistemų (ADAS) diegimo paspartinimas

IRT yra pagrindinė prevencinių ir aktyviųjų saugos sistemų, kurias taikant teikiama parama vairuotojui realiuoju laiku, kad būtų galima išvengti nelaimių, o jų padarinius sušvelninti, sudedamoji dalis.

Pavyzdžiui, naujausiame tyrime tvirtinama, kad jei keleivinių automobilių vairuotojai būtų įspėti 0,5 sekundės anksčiau, būtų galima išvengti apie 60 % atsitrenkimų į ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. Papildoma įspėjimo laiko sekunde būtų galima užkirsti kelią apytikriai 90 % atsitrenkimų į ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. To paties gamintojo atliktame tyrime su simuliatoriumi[20] tvirtinama, kad važiuojant 80 km/h greičiu įvykstančių atsitrenkimų į ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę skaičius galėtų būti sumažintas 75 %, jei būtų naudojama pagalbinė stabdymo sistema[21] ir nelaimių prevencijos technologija. 2007 m. Komisija konsultuosis dėl pasiūlymų privalomai įmontuoti sistemas, kuriose suderinama pagalbinė stabdymo sistema ir nelaimių prevencijos technologija. Matomumo gerinimo sistemomis[22], kurias sudaro ir adaptyvieji priekiniai žibintai, galima 30 % sumažinti pėsčiųjų ir 15 % dviratininkų mirčių skaičių, kaip tvirtinama Švedijoje atliktame tyrime[23].

Nepaisant šio didelio potencialo, iš eSafety forumo darbo grupės „Įgyvendinimo planas“ (angl. „Implementation Road Map“)[24] rezultatų ir išankstinių projekto eIMPACT[25] rezultatų matyti, kad jei nebus imtasi priemonių, pažangiojo automobilio sistemų ir prietaikų skverbtis bus labai nedidelė, palyginti su jų potencialu gelbėti gyvybes. eSafety forumas priėmė visoms suinteresuotosioms šalims skirtas rekomendacijas paspartinti šių nelaimių prevencijos technologijų diegimą ir turėtų aktyviai skatinti tobulinti šias rekomendacijas, kad jos taptų realiu diegimo planu iki 2008 m. pabaigos.

2.1.4 Pateikimo į rinką kliūčių pašalinimas

Pagrindinis Pažangiojo automobilio iniciatyvos pirmojo ramsčio įvykis 2007 m. buvo pirmininkaujančios Vokietijos birželio 5−6 dienomis Berlyne surengtas eSafety seminaras . Šio seminaro išvadomis galima vertingai pasinaudoti Europos lygmeniu įgyvendinant Realaus laiko eismo ir kelionių informacijos (RTTI) sistemą ir eCall paslaugas ir sprendžiant su Žmogaus ir mašinos sąveika (HMI) susijusius bei teisinius klausimus[26].

eSafety forume buvo patvirtintas RESPONSE[27] parengtas Europos praktikos kodeksas , skirtas pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų (ADAS) kūrimui ir bandymams. ADAS padeda vairuotojams ir gali pagelbėti išvengti nelaimių arba sušvelninti jų padarinius. Deja, dėl kelių teisinių kliūčių, pavyzdžiui, atsakomybės klausimų, šių sistemų diegimas lėtinamas. Projektu RESPONSE buvo parengtas praktikos kodeksas ADAS pateikimo į rinką paspartinimui. Tai padės gamintojams diegti naujas saugumo prietaikas, visapusiškai atsižvelgiant į žmogiškąjį, su sistema susijusį ir teisinį aspektus. Praktikos kodeksą šiuo metu priima automobilių pramonė.

Turi būti deramai atsižvelgiama į duomenų privatumą siekiant užtikrinti, kad vartotojai pasitikėtų transporto priemonėse įdiegtomis telematinėmis sistemomis. 2007 m. vasario mėn. Komisija surengė seminarą su Europos duomenų apsaugos pareigūnais. Remdamasis seminaro rezultatais, eSafety forumas 2007 m. parengs praktikos kodeksą.

Kad būtų ištirti transporto priemonėse įdiegtų kontrolės ir ryšių sistemų saugumo poreikiai, eSafety forumas 2007 m. sausio mėn. įsteigė naują darbo grupę „eSecurity“ . Jos tikslas − teikti rekomendacijas dėl tinklų, struktūros, sistemų ir sudėtinių dalių bei jų sąveikos mokslinių tyrimų poreikių ir tirti teisinių nuostatų bei standartizavimo poreikius.

Komunikate dėl pažangiojo automobilio nurodyta, kad paskatos galėtų būti pažangiųjų transporto priemonių sistemų diegimo spartinimo priemonė. Europos kelių eismo saugos veiksmų programos laikotarpio vidurio ataskaitoje[28] Europos Parlamentas ragina valstybes nares užtikrinti, kad paskatos nebūtų skirtos vien išmetamųjų teršalų sumažinimui, bet apimtų ir transporto priemonių saugos funkcijas. eSafety forumas tyrė galimybę pradėti taikyti paskatų sistemas nacionaliniu lygmeniu siekiant skatinti transporto priemonių, kuriose įdiegtos pažangios saugos funkcijos, pirkimą. Iš šio tyrimo matyti, kad galima taikyti mokesčių lengvatas nacionaliniu lygmeniu laikantis Bendrijos valstybės pagalbos teisės aktų ir kad tai galėtų paspartinti šių gyvybės gelbėjimo technologijų pateikimą į rinką. Tokios sistemos turi didelį potencialą, todėl Komisija nagrinės konkrečius jų įgyvendinimo pasiūlymus atsižvelgdama į PTS diegimo planą.

Iki šiol išbandant IRT grindžiamų sistemų technines ir funkcines savybes buvo remiamasi demonstravimu, bet jo apimtis dažnai buvo ribota. Reikia atlikti kasdien vairuojančių asmenų elgesio analizę ir vertinimą realioje aplinkoje pakankamai ilgu laikotarpiu, kad duomenis būtų galima rinkti ir apdoroti statistiškai patikimu būdu. Tai veikimo bandymų vietoje (angl. FOT) idėja. Pagal 7BP buvo paskelbtas pirmas kvietimas teikti paraiškas siekiant padidinti veikimo bandymų vietoje skaičių; bus skelbiami ir kiti kvietimai teikti paraiškas.

Viena iš pagrindinių lėto pažangiųjų transporto priemonių sistemų diegimo priežasčių laikoma vartotojų paklausos stoka. Todėl Komisija ketina sustiprinti Informavimo apie pažangųjį automobilį ramstį bendradarbiaudama su ryšių platforma „eSafety Aware!“ rengiant tolesnes kampanijas, įsteigdama šiai temai skirtą interneto portalą ir skatindama specialių dokumentinių filmų kūrimą ir kitokius informavimo veiksmus remdamasi atitinkamomis pagal 7BP numatytomis paramos priemonėmis.

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAUGUMĄ DIDINANTYS VEIKSMAI:

1. eCall susitarimo memorandumo dar nepasirašiusios valstybės narės turėtų baigti pasirašymo procesą iki 2007 m. pabaigos.

2. Valstybės narės turėtų atlikti bandomuosius eCall testus 2007−2008 metais ir iki 2010 metų modernizuoti savo skubios pagalbos tarnybų infrastruktūras, kad jos galėtų priimti eCall skambučius.

3. Europos standartizacijos organizacijos ETSI ir CEN[29] iki 2008 m. vidurio turėtų parengti standartus, kurių reikia diegiant europinę eCall sistemą. Valstybės narės ir pramonės atstovai turėtų bendradarbiauti, kad šie standartai būtų parengti šiuo laikotarpiu.

4. Kaip numatyta, Europos Komisija pradės derybas su ACEA[30], JAMA[31] ir KAMA[32] dėl savanoriško eCall įtaiso, kaip standartinės įrangos, įmontavimo visuose naujuose automobiliuose nuo 2010 m. ir iki 2008 m. vidurio praneš apie derybų rezultatus.

5. Atsižvelgiant į pažangą įgyvendinant pirmiau nurodytas priemones, 2008 m. gali būti numatytos naujos su eCall sistemos įgyvendinimu susijusios reguliavimo priemonės.

6. 2007 m. Komisija pradės konsultacijas dėl tolesnių priemonių paspartinti galimybę plačiai naudotis ESK, taip pat ir kaip privaloma įranga, įvairių rūšių transporto priemonėse.

7. Kaip PTS diegimo plano dalį, Komisija iki 2008 m. vidurio parengs paskatų diegti pažangiąsias transporto priemonių sistemas gaires, kuriose bus išnagrinėta valstybių narių galimybė pradėti taikyti tokias mokesčių sistemas ir nustatytas paskatų sistemų įgyvendinimo planas laikantis su mokesčiais ir valstybės pagalba susijusių Bendrijos teisės aktų.

8. Iki 2008 m. vidurio Komisija pagal 7BP pradės veikimo bandymus vietoje (FOT). Komisija užtikrins, kad Europoje rengiant, vykdant ir vertinant veikimo bandymus vietoje būtų taikomas integruotas metodas ir veikla koordinuojama su valstybėmis narėmis.

9. Komisija su ryšių platforma „eSafetyAware!“ rengs kitas kampanijas po kampanijos „ChooseESC!“, įsteigs Pažangiojo automobilio interneto portalą ir skatins specialių pažangiojo automobilio sistemoms skirtų dokumentinių filmų kūrimą.

2.2. Švaresnės transporto priemonės

2.2.1 IRT vaidmens siekiant su klimato kaita susijusių Bendrijos tikslų įvertinimas

Didėjantis mobilumo poreikis yra uždavinys Europos Sąjungos aplinkos politikai.

Tačiau buvo pasiekta tam tikros svarbios pažangos. Pavyzdžiui, kelių transporto išmetamų žalingų teršalų kiekis pastebimai sumažėjo per pastaruosius kelerius metus. Tačiau automobilių naudojimas tebėra svarbus šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, kuriam tenka apytikriai 12 % viso ES išmetamo CO2 kiekio[33]. Energijos suvartojimo požiūriu transportui tenka 30 % viso ES energijos suvartojimo ir 71 % viso naftos suvartojimo, iš jų kelių transportui tenka 60 %[34].

2007 m. vasario mėn.[35] Komisija priėmė persvarstytą strategiją, kad remiantis integruotu metodu būtų pasiektas ilgalaikis ES tikslas − 120 g CO2/km. Siūlomoje teisinėje sistemoje[36] dėmesys telkiamas į privalomą išmetamo CO2 kiekio sumažinimą, kad būtų pasiektas vidutiniškai 130 g/km naujų automobilių parkui tikslas, tobulinant transporto priemonių variklių technologiją, o tolesnis sumažinimas − 10 g/km CO2 − arba lygiavertis kiekis, jei techniškai būtina, − taikant kitus technologinius patobulinimus (nedidelio pasipriešinimo riedėjimui padangos ir slėgio padangose kontrolė, oro kondicionavimas, pavarų perjungimo rodytuvai, lengvosios komercinės transporto priemonės) ir naudojant daugiau biokuro.

ES strategijoje dėmesys telkiamas į transporto priemonių patobulinimus, o Pažangiojo automobilio iniciatyvoje per eSafety forumą siūlomas naujas būdas prisidėti prie energijos efektyvumo didinimo ir išmetamųjų teršalų sumažinimo. Pagal šį metodą dėmesys telkiamas ne tik į transporto priemonę, bet ir į visą kelių eismo sistemą. 2006 m. buvo įsteigta nauja eSafety forumo darbo grupė „ IRT švariam ir efektyvesniam mobilumui“ (angl. „ICT for clean and efficient mobility“). Jos pagrindinis tikslas − padėti Komisijai nustatant IRT poveikio CO2 kiekio sumažinimui kelių transporto sektoriuje kiekybinio įvertinimo metodus. Prireikus po to galėtų būti įvertintas IRT ir pažangiųjų automobilių vaidmuo siekiant su klimato kaita susijusių Bendrijos tikslų.

2.2.2 Su švariomis transporto priemonėmis susijusių efektyviausių technologijų planai

Kaip jau įrodyta keliais mokslinių tyrimų projektais, IRT grindžiamos sistemos ir prietaikos gali turėti didelės įtakos didinant mobilumo švarumą ir efektyvumą ir gali tapti papildoma priemone sumažinti išmetamą CO2 kiekį ES. Pavyzdžiui, naudojantis adaptyviąja pastovaus greičio palaikymo sistema (ACC) kuro suvartojimą galima sumažinti 3 %[37]. Kitame tyrime nustatyta, kad kuro suvartojimas sumažėjo 8,5 %, o tarša − 8−18 % vien į 10 % transporto priemonių įmontavus adaptyviąją pastovaus greičio palaikymo sistemą, nesukeliant neigiamo poveikio eismo srautui[38]. Naudojantis šiuolaikinėmis miesto eismo kontrolės sistemomis vėlavimą galima sumažinti iki 30 % ir iki 13 % padidinti vidutinį transporto priemonių greitį geriau valdant eismą, dėl to sumažėtų kuro suvartojimas ir išmetamųjų teršalų kiekis[39].

Kai IRT poveikio CO2 kiekiui matavimo metodai bus parengti, Europos Komisija, konsultuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis, parengs transporto priemonėms, keliams ir IT infrastruktūrai skirtą efektyviausių IRT technologijų įgyvendinimo planą.

TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠVARUMĄ DIDINANTYS VEIKSMAI:

10. Darbo grupė „IRT švariam mobilumui“ turėtų padėti Komisijai nustatant galimą IRT sistemų naudą švaresnio ir energijos suvartojimo požiūriu efektyvesnio žmonių ir prekių mobilumo Europoje srityje ir pasiūlydama IRT poveikio išmetamo CO2 kiekio sumažinimui matavimo metodus iki 2008 m.

11. Tuo remdamasi ir padedama kitų suinteresuotųjų šalių, Komisija pasiūlys geriausius tolesnius būdus diegti efektyviausias, mažai CO2 išskiriančias IRT technologijas, kurie bus skirti ir transporto priemonėms, ir infrastruktūrai. Į šiuos rezultatus bus atsižvelgta 2008 m. PTS diegimo plane.

2.3. Pažangesnės transporto priemonės

2.3.1 Automobilinių nešiojamųjų prietaisų[40] saugesnio naudojimo ir standartizuotų sąsajų užtikrinimas

Transporto priemonėse įdiegtos informacijos ir ryšių sistemos turi būti patikimos, paprastos naudoti ir saugios. Jas naudojant taip pat turi būti saugomas duomenų privatumas. Viena iš pagrindinių Pažangiojo automobilio iniciatyvos sričių buvo žmogaus ir mašinos sąveikos (HMI) gerinimas. 2006 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė su transporto priemonėse įdiegtomis informacijos ir ryšių sistemomis susijusių Europos principų išdėstymo atnaujinimą[41]. 2006−2008 metais Komisija atidžiai stebės jo įgyvendinimą.

Per pastaruosius kelerius metus Europoje paplito navigacijos įtaisai. Automobiliuose įmontuotų navigacijos įtaisų rinka nuolat didėja, o asmeninių navigacijos įtaisų (PND) ir pažangiųjų telefonų, kuriuose įdiegta navigacijos funkcija, rinkoje įvyko tikras sprogimas − nuo 3,8 milijonų įtaisų 2005 m. rinka padidėjo iki 9 milijonų 2006 m. Ši plėtra buvo paremta ES bendrųjų programų MTTP finansavimu.

Ši tendencija iš esmės teigiama, tačiau su ja susiję du uždaviniai:

- nestacionarių montuojamųjų prietaisų saugus naudojimas ir pritvirtinimas transporto priemonėje;

- sąsaja su transporto priemonėje įmontuotomis sistemomis.

Komisija glaudžiai bendradarbiaus su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kad išspręstų tuos uždavinius ir pagerintų šių prietaisų saugą keliuose laikantis transporto politikos tikslų.

2.3.2 Saugesniam ir efektyvesniam transportui skirtos susietosios sistemos

Susietosios sistemos grindžiamos informacijos perdavimu realiuoju laiku iš vienos transporto priemonės į kitą ir iš transporto priemonės į infrastruktūrą. Jas naudojant galima gerokai pagerinti transporto sistemos efektyvumą, visų eismo dalyvių saugą ir padaryti mobilumą patogesnį. Susietosios sistemos Europoje buvo pradėtos kurti pagal 5-ąją ir 6-ąją bendrąsias programas. Pramonės atstovai įsteigė konsorciumą „Car2Car“[42], kuriame skatinamas bendras visos pramonės požiūris. Svarbiausios sąlygos ir pagrindiniai Komisijos tikslai yra suderintos ir sąveikios sistemos struktūros sukūrimas, viešojo ir privačiojo sektorių poreikius atitinkanti bendra ryšių struktūra ir galimybė naudotis atitinkamu spektru. Tuo tikslu pagal 6BP finansuojamą paramos veiklą „COMeSafety“[43] buvo įsteigta darbo grupė „Ryšių struktūra“ (angl. „Communications Architecture“). Ši darbo grupė koordinuoja ir sujungia pagal Europos ir nacionalinius projektus bei kitas pagrindines iniciatyvas vykdomą darbą ir yra ISO ir kitose standartizacijos įstaigose vykdomos standartizacijos sąsaja.

Būtina toliau investuoti į susietųjų sistemų MTTP. Laikydamasis Europos kelių transporto mokslinių tyrimų patariamosios tarybos (ERTRAC) strateginės darbotvarkės[44], eSafety forumas 2006 m. gruodžio mėn. priėmė Strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę mobilumui skirtų IRT srityje, kurioje pabrėžiami šie MTTP poreikiai ir sukuriamas pagrindas šios srities ateities moksliniams tyrimams.

Susietosioms sistemoms reikia spektro mažojo nuotolio, mažo vėlinimo ryšiams. Pramonės atstovai paprašė dažnių juostos 5,9 GHz diapazone; tai svarstoma Radijo spektro komitete[45]. Dėl susietųjų sistemų teikiamos socialinės ir ekonominės naudos Komisija remia pramonės atstovų pageidavimus.

PAŽANGESNES TRANSPORTO PRIEMONES SKATINANTYS VEIKSMAI:

12. Komisija ragina susijusias suinteresuotąsias šalis bendradarbiauti rengiant su saugiu automobilinių nešiojamųjų prietaisų (angl. „nomadic devices“) naudojimu ir pritvirtinimu susijusius pasiūlymus, ir įsteigti standartizuotą transporto priemonėje jau įmontuotų sistemų ir nestacionarių montuojamųjų prietaisų sąsają. Remdamasi šiuo indėliu, Europos Komisija pasiūlys atitinkamas priemones 2008 m. PTS diegimo plane.

13. Suinteresuotosios šalys turėtų siekti sukurti viešą, europinę, standartizuotą ir sąveikią ryšių struktūrą susietosioms sistemoms Europoje.

14. Komisija ir toliau rems susietųjų sistemų MTTP pagal IRT prioritetinę temą 2009−2010 metais.

15. Komisija ir toliau bendradarbiaus su Radijo spektro komitetu spręsdama likusius klausimus, susijusius su pažangiųjų transporto sistemų naudojamo spektro derinimu ir skyrimu susietosioms sistemoms 5,9 GHz dažnių diapazone.

3. IšVADOS IR TOLESNėS PRIEMONėS

PAžANGIOJO AUTOMOBILIO INICIATYVA PAGRįSTA TRIMIS PAžANGIųJų TRANSPORTO PRIEMONIų SISTEMų SKATINIMO RAMSčIAIS: eSafety forumu, MTTP ir vartotojų informavimu. Per pirmuosius Pažangiojo automobilio iniciatyvos metus visose trijose srityse buvo pasiekta didelė pažanga. Šiuo komunikatu sutvirtinama i2010 pavyzdinė Pažangiojo automobilio iniciatyva peržiūrint priemones, kurių imasi suinteresuotosios šalys, valstybės narės ir Komisija, kad būtų padidintas transporto priemonių ir mobilumo saugumas, švarumas ir pažangumas Europoje. Komisija ir toliau stebės, kaip įgyvendinamos šios priemonės, ir reguliariai pateiks ataskaitas apie įgyvendinimo padėtį.

Transporto priemones ir infrastruktūras integruojančio PTS diegimo plano parengimas bus svarbi EK vadovaujama iniciatyva siekiant suinteresuotųjų šalių bendro sutarimo, kad PTS būtų įdiegtos Baltosios knygos dėl Europos transporto politikos 2006 m. peržiūroje nurodytu būdu. Planas bus paskelbtas 2008 m. vasarą po konsultacijų, kurias numatyta pradėti šių metų rudenį, su suinteresuotosiomis šalimis.

[1] COM(2006) 314.

[2] COM(2001) 370.

[3] COM(2006) 74.

[4] http://ec.europa.eu/energy/energy_policy/index_en.htm

[5] COM(2007) 19 ir COM (2007) 22.

[6] COM(2007) 1.

[7] COM(2006) 59.

[8] COM(2007) 146.

[9] COM(2005) 431 ir COM(2006) 723.

[10] Europos Parlamento pranešimas „Dėl kelių saugumo: eCall piliečiams“. Nr. A6-0072/2006.

[11] Suomija, Švedija, Graikija, Italija, Lietuva, Kipras, Slovėnija, Vokietija, Austrija, Šveicarija, Norvegija, Islandija (padėtis 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje).

[12] http://ec.europa.eu/information_society/activities/esafety/forum/ecall/index_en.htm

[13] Europos telekomunikacijų standartų institutas.

[14] http://ec.europa.eu/dgs/energy_transport/galileo/index_en.htm

[15] European New Car Assessment Programme (Europos naujų automobilių vertinimo programa), http://www.euroncap.com

[16] http://www.chooseesc.eu/en/media/information_about_the_campaign_/.

[17] Junginių Tautų Europos ekonominės komisijos transporto skyrius, 29 darbo grupė.

[18] www.esafetyaware.eu/

[19] www.fiafoundation.com

[20] „Daimler-Chrysler Hightech Report“ , Nr. 2/2005.

[21] Padidinama transporto priemonės stabdymo galimybė, sumažinant stabdymo kelią.

[22] Pateikiamas geresnis transporto priemonės kelio vaizdas projektuojant geresnį matymo lauko vaizdą esant prastam matomumui.

[23] „Short descriptions of ITS safety applications and their potential safety benefits“, Lind et al. 2003.

[24] www.esafetysupport.org/en/esafety_activities/esafety_working_groups/implementation_road_map.htm

[25] www.eimpact.info

[26] www.esafetysupport.org

[27] www.prevent-ip.org

[28] http://ec.europa.eu/transport/transport_policy_review/index_en.htm

[29] Europos standartizacijos komitetas.

[30] Europos automobilių gamintojų asociacija.

[31] Japonijos automobilių gamintojų asociacija.

[32] Korėjos automobilių gamintojų asociacija.

[33] COM(2007) 22 ir COM (2007) 19 .

[34] COM(2006) 314.

[35] COM(2007) 22.

[36] COM(2007) 19.

[37] G. Bootsma; L. Dekker, Rijkswaterstaat, NL, „Road to the Future“, 2007 m. balandžio mėn.

[38] http://repositories.cdlib.org/its/path/reports/UCB-ITS-PRR-2001-13/

[39] http://www.smart-nets.napier.ac.uk/finalbrochure_120804.pdf

[40] Nešiojamieji prietaisai, kuriuos vairuotojas naudoja automobilyje pagalbai ir paramai, ryšiams arba pramogai.

[41] 2006 m. gruodžio 22 d. Rekomendacija 2007/78/EB.

[42] www.car-to-car.org

[43] www.comesafety.org

[44] www.ertrac.org

[45] http://ec.europa.eu/information_society/policy/radio_spectrum/activities/rsc_work/index_en.htm