52007DC0357

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 27.6.2007

KOM(2007) 357 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Nuo Kairo iki Lisabonos − naujoji ES ir Afrikos strateginė partnerystė

{SEK(2007) 855}{SEK(2007) 856}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Nuo Kairo iki Lisabonos − naujoji ES ir Afrikos strateginė partnerystė

1. ĮVADAS

1.1. Nauja tikrovė

Afrika šiuo metu yra tarptautinės politikos dėmesio centre. Svarbi naujovė tai, kad ji, visų pirma Afrikos Sąjunga (AS), šiuo metu siejama jau ne tik su vystymosi klausimais, bet tampa savarankišku politiniu veiksniu. Akivaizdu, kad Afrika yra svarbi kaip politinis balsas, ekonominė jėga ir žmogiškasis, kultūrinis, gamtinis ir mokslinis potencialas. Tai sąlygoja daugelis priežasčių − institucinės (Afrikos Sąjunga), politinės (reformos ir demokratizavimo procesas), ekonominės (žaliavų rinkos plėtra, patrauklios investicijų galimybės, tvarus ekonominis žemyno augimas, kurio vidurkis pastaraisiais metais siekė 5,5 %, o devyniose šalyse 2005 m. − net apie 7 % ar daugiau mažiausios augimo ribos, reikalingos tvariam skurdo mažinimui[1]), strateginės (jėgos struktūrų pokyčiai pasaulyje, daugiau įvairių tarptautinių dalyvių Afrikoje), socialinės (socialinių ir kultūrinių normų globalizacija, žiniasklaida) ir demografinės (netrukus Afrika turės tiek pat gyventojų kiek Indija ar Kinija, didėjantis judumas ir migracija Afrikos žemyno viduje ir tarp Afrikos bei ES). Visos šios priežastys glaudžiai susijusios su intensyvėjančia globalizacija.

ES taip pat įvyko pokyčių − narių skaičius padidėjo iki 27 valstybių, jos vaidmuo pasaulyje išaugo, ES priėmė ambicingas bendras strategijas saugumo, energijos, klimato kaitos ir inovacijų srityse. Europiečiai suvokia, kad ekonominė Afrikos gerovė yra svarbi Europos gerovės sąlyga, ir pripažįsta, jog reikalinga platesnė partnerystė ir nuoseklesnė politika Afrikos atžvilgiu. Ateityje partnerystė turi remtis bendrai nustatytais abipusiais ir vienas kitą papildančiais interesais bei nauda. ES turi tęsti paramą Afrikos šalių vyriausybėms, ugdydama jų atsakomybę ir toliau remti strategijas, kurias valdo ir už kurias atsakingos Afrikos institucijos. Galiausiai, pasaulis taip pat keičiasi − dėl priežasčių, susijusių su pasaulinių kapitalo ir finansų rinkų jėgomis, klimato kaita, pasauline žiniasklaida, informacijos ir komunikacijos technologijomis, tarptautiniu terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei pasauline pandemija, pasaulis tampa vis mažesnis. Todėl būtinybė priimti bendrus pasaulinius sprendimus šiuo metu ypač aktuali. ES ir Afrika jau seniai yra partnerės, tačiau pasaulyje įvyko didelių pokyčių, į kuriuos jos privalo atsižvelgti.

1.2. NAUJOJI ES IR AFRIKOS STRATEGINė PARTNERYSTė

Šiame pasikeitusiame pasaulyje ES išlieka svarbia Afrikos prekybos (ES yra pirmoji Afrikos ekonominė partnerė, kurios prekių eksportas 2005 m. siekė 91,6 mlrd. EUR, o importas − 125,6 mlrd. EUR) ir investicijų partnere bei svarbiausia Afrikai teikiamos oficialios pasaulio paramos plėtrai (OPP) partnere (2006 m. ES bendras įnašas OPP sudarė 48 mlrd. EUR). Vis dėlto, ES nėra vienintelė Afrikos partnerė ar vienintelis finansų, paramos ir prekybos šaltinis. Tarkime, Kinija labai sparčiai tampa trečiąja svarbiausia Afrikos prekybos partnere, kurios prekybos apimtis 2006 m. siekė apie 43 mlrd. EUR (plg. su 30 mlrd. EUR 2005 m.), o iš Afrikos importuojama nafta sudarė apie 23 % viso Kinijos naftos importo. Tai reiškia, kad jei ES nori išlikti svarbiausia Afrikos partnere ir gauti didžiausios naudos iš santykių su Afrika, ji turi būti pasirengusi stiprinti, o kai kuriose srityse ir atnaujinti, dabartinius santykius, ypač jų institucinius, politinius ir kultūrinius aspektus. 2005 m. priimta ES Afrikos strategija buvo svarbus pirmasis žingsnis, tačiau dabar laikas judėti pirmyn − Afrikai skirtą strategiją reikia pakeisti politine partneryste su Afrika . Todėl 2007 m. ES ir Afrika toliau dirba išvien, siekdamos stiprinti politinį bendradarbiavimą ir padėti pamatus ilgalaikei strateginei partnerystei, kuri apimtų daugiau nei vystomasis bendradarbiavimas, neapsiribotų vien Afrika, kovotų su susiskaldymu ir peržengtų institucijų ribas .

- Partneryste, apimančia daugiau nei vystomasis bendradarbiavimas , ES ir toliau teiks visokeriopą paramą Afrikos vystymuisi, o į darbotvarkę bus galima įtraukti visus bendros svarbos politinius klausimus. Taip pat bus siekiama geriau ir sistemingiau išnaudoti partnerystę papildančias kitas politikos kryptis, pvz., prekybą ar mokslinius tyrimus. Taigi, santykių pobūdis taps kitoks − nebebus apsiribojama praeityje egzistavusiais tradiciniais paramos teikėjo ir gavėjo santykiais ir bus pereita prie politinės lygiaverčių dalyvių partnerystės.

- Šia partneryste bus siekiama neapsiriboti vien Afrika , stengiantis, kad ES ir Afrikos dialogas nebūtų vien tik Afrikos reikalams aptarti skirtas forumas. ES ir Afrika gvildens ne tik su Afrika ir Europa susijusius klausimus, bet ir visam pasauliui aktualias problemas.

- Šia partneryste bus siekiama įveikti susiskaldymą , todėl ES ir Afrikos nacionalinės, subregioninės, regioninės ir kontinentinės politinės sistemos, politikos kryptys ir priemonės turėtų labiau remti Afrikos žemyno integraciją ir bendradarbiavimą. Bus skatinama ir remiama regioninė integracija, nes ji − žemyno integracijos proceso pagrindas. Vykdant regioninę integraciją taip pat bus remiamas didesnių ir labiau integruotų rinkų kūrimas, nes tai svarbu siekiant pritraukti investicijas, didinti gamybinius pajėgumus ir stiprinti reguliavimo konvergenciją. Ekonominė integracija − pagrindinė šio proceso dalis, todėl ji bus grindžiama į plėtros stiprinimą orientuotais ir glaudesniais ES ir Afrikos prekybos santykiais. Šiuo atžvilgiu pagrindinė priemonė bus ekonominės partnerystės susitarimai (EPS). Ši partnerystė skatins aiškesnį vaidmenų ir atsakomybės pasiskirstymą tarp įvairių suinteresuotųjų dalyvių Afrikoje, įskaitant Afrikos Sąjungą ir (arba) NEPAD bei jų socialinę ir ekonominę programą, regionines organizacijas ir didesnę nacionalinę bei regioninę paramą visos Afrikos institucijoms. Tuo tarpu ES rems AS siekį tapti pagrindiniu politiniu veikėju Afrikoje bei stengsis vertinti Afriką kaip vieningą visumą .

- Galiausiai, ši partnerystė peržengs institucijų ribas , kadangi ES ir Afrikos dialogas bei partnerystė neapsiribos Briuseliu ir Adis Abeba, o apims kur kas platesnį dalyvių spektrą. To siekiant, reikės konsultuotis su pilietine visuomene, taip pat stengtis, kad ES ir Afrikos dialoge dalyvaujančios suinteresuotosios šalys, įskaitant pilietinę visuomenę ir jaunimo organizacijas, siektų tų pačių tikslų ir eitų viena kryptimi. „Peržengti institucijų ribas“ taip pat reiškia, kad siekiant partnerystės tikslų abiejuose žemynuose reikia geriau ir sistemingiau naudotis privataus sektoriaus patirtimi, žiniomis ir ištekliais.

2. KELIAS NUO KAIRO IKI LISABONOS

2.1. Nuo ES Afrikos strategijos (2005 m.) ...

2000 m. Kaire buvo surengtas pirmasis istorinis ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas. Šiame susitikime pasirašytoje Kairo deklaracijoje ir Kairo veiksmų plane nustatyti ambicingi įsipareigojimai, įskaitant įsipareigojimus dėl pavogtų kultūros vertybių grąžinimo ir Afrikos užsienio skolos. Dar svarbiau yra tai, kad Kairo aukščiausiojo lygio susitikimu prasidėjo labiau struktūruotas politinis dialogas tarp ES ir Afrikos, kuris tęsis rengiant nuolatinius aukštesniojo rango pareigūnų ir ministrų susitikimus.

Vis dėlto esminis postūmis ES ir Afrikos dialoge − 2001 m. prasidėjusi naujoji Afrikos vystymosi partnerystė (angl. NEPAD), puoselėjanti Afrikos politinės ateities viziją, kurioje atsižvelgiama į visos Afrikos poreikius. Dar reikšmingesnis įvykis buvo Afrikos Sąjungos (AS) įkūrimas kitais metais. Toliau vykstantis integracijos procesas, didėjantis Afrikos regioninių organizacijų vaidmuo ir AS tapimas pagrindiniu tarptautiniu ir vieningu politiniu Afrikos balsu turi didelės reikšmės ne tik Afrikai, bet ir ES ir Afrikos partnerystei. Esant tokioms palankioms sąlygoms, buvo nutarta surengti antrąjį ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą 2003 m. Lisabonoje. Aukščiausiojo lygio susitikimas atidėtas dėl su dalyvavimu susijusių priežasčių ir nesutarimų.

2005 m. Afrikai daugeliu požiūrių buvo labai svarbūs tarptautiniu aspektu. Įvyko keletas aukšto lygio renginių, imta įgyvendinti svarbias tarptautines iniciatyvas, įskaitant didesnius pagalbos teikimo ir atleidimo nuo skolų įsipareigojimus, dėl kurių buvo susitarta G8 Gleneagles aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame po Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo; siekdama padėti Afrikai ir kitoms besivystančioms šalims pasiekti Tūkstantmečio plėtros tikslų (TPT) iki 2015 m. ES Ministrų Taryba priėmė priemonių ir įsipareigojimų didinti oficialią paramą plėtrai (OPP) ir paramos veiksmingumą bei plėtros politikos nuoseklumą, paketą. 2005 m. spalio mėn. bendro AS Komisijos ir Europos Komisijos susitikimo metu Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl ES Afrikos strategijos. Po dviejų mėnesių, 2005 m. gruodžio mėn., Europos Taryba patvirtino didžiąją dalį Komunikate pateiktų pasiūlymų ir priėmė pirmąją bendrą, nuoseklią ir išsamią ES Afrikos strategiją, pavadintą Strateginės partnerystės link . Šios ES strategijos tikslas − sukurti bendrą sistemą visiems ES dalyviams ir įtvirtinti Afrikos plėtrą kaip vieną svarbiausių ES politinių prioritetų.

Strategija bus įgyvendinama visais trimis partnerystės lygiais, t. y. nacionaliniu, regioniniu ir visos Afrikos lygiu, ir bus pagrįsta trimis pagrindinėmis prielaidomis: (i) tvarus vystymasis neįmanomas be gero valdymo, teisinės valstybės, saugumo ir taikos; (ii) regioninė integracija, prekyba ir sąveika − būtinos ekonominio augimo sąlygos; (iii) jei Afrika nori pasiekti TPT, jai būtina didesnė parama sritims, kurios tiesiogiai veikia gyvenimo lygį, pvz., sveikatai, švietimui ir maisto saugai.

2006 m. ir 2007 m. ES toliau įgyvendino ES Afrikos strategijoje numatytas politikos kryptis ir veiksmus. Plėtodama santykius su Afrika, kiekvienos politikos krypties lygiu ES siekia įtraukti esminius atsakomybės, partnerystės ir abipusės atskaitomybės principus. Veiklos lygiu, ES pradėjo ambicingą ES ir Afrikos infrastruktūros partnerystę bei ES valdymo iniciatyvą, padidino pagal Afrikos taikos priemonę (angl. APF) teikiamą paramą AS vadovaujamoms paramos operacijoms (pvz., AMIS misijai Darfūre) ir teikė paramą AS Nyerere studentų mainų programai, taip pat atvėrė galimybę Afrikos universitetams, profesoriams ir absolventams dalyvauti Erasmus Mundus programoje. Be to, ES strategija sustiprino ES vidaus politikos nuoseklumą ir patobulino Komisijos bei valstybių narių politikos Afrikos atžvilgiu koordinavimą.

2.2. ... IKI BENDROSIOS ES IR AFRIKOS STRATEGIJOS

Siekiant suteikti didesnę ir nuoseklesnę ES paramą Afrikos vadovaujamiems vystymosi veiksmams ES Afrikos strategija buvo labai naudinga, visų pirma, dviem požiūriais: kaip politikos sistema ir (arba) acquis ir kaip politinis procesas. Dėl šios strategijos ES tapo vieningesne ir veiksmingesne partnere, todėl ji ir toliau išliks svarbiausiu politiniu dokumentu, tačiau tai tik pirmasis žingsnis. Nuo pat pradžių kai kurios suinteresuotosios šalys kritiškai vertino Afrikos strategiją, teigdamos, kad ji parengta nepakankamai pasikonsultavus ir išlaikė tradicinių vienašalių paramos teikėjo ir gavėjo santykių aspektų. Todėl 2005 m. gruodžio mėn. vykusiame penktajame ES ir Afrikos ministrų susitikime buvo nuspręsta, kad kitas žingsnis − ES ir Afrikos pastangos, kad partnerystė pereitų į naują, strateginį lygmenį ir kad būtų parengta Bendroji ES ir Afrikos strategija, pagrįsta partneryste su Afrika, o ne strategija, skirta Afrikai. Pagal šią strateginę partnerystę Afrikos valstybės ir organizacijos bus tiesiogiai atsakingos už savo politinę ateitį ir plėtrą ir, kol ES toliau teiks paramą plėtrai, siekdama užtikrinti, kad Afrika ir kitos pasaulio šalys pasiektų tūkstantmečio plėtros tikslus, santykiai laipsniškai turėtų tapti glaudesni politiniu požiūriu, globalesni ir labiau lygiaverčiai. Vėliau ši pozicija buvo patvirtinta 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje ir 2007 m. sausio mėn. vykusiame AS aukščiausiojo lygio susitikime.

Taigi, įgyvendinant ES Afrikos strategiją, administruojamą pagal jungtinę įgyvendinimo schemą, pradėta rengti Bendroji ES ir Afrikos strategija. Tęsiant 2006 m. pradėtą veiklą 2007 m. procesas buvo atnaujintas ir numatyta keletas susitikimų, kurių metu aptarti pagrindiniai bendrosios strategijos ir Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo principai, tikslai ir prioritetai. Šiuose susitikimuose ES atstovavo Komisija, ES Tarybai pirmininkaujančios šalies, t. y. Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos atstovai bei Tarybos sekretoriatas. AS atstovavo AS Komisija, 2007 m. jai pirmininkaujanti Gana ir šalys, koordinuojančios su Kairo dialogu susijusius politinius klausimus[2]. Gegužės 15 d. vykusiame ES ir Afrikos ministrų susitikime buvo palankiai priimta ir patvirtinta bendroji strategija. 2007 m. vasarą ir rudenį darbas bus tęsiamas, siekiant parengti galutinę bendrąją strategiją, pirmuosius veiksmų planus ir Lisabonos aukščiausiojo susitikimo darbotvarkę.

Šio institucinio proceso metu vyko išsamios konsultacijos (įskaitant www.europafrica.org svetainėje), kurių metu buvo siekiama gauti informacijos iš įvairių neinstitucinių suinteresuotųjų šalių Europoje, Afrikoje ir už jų ribų. Nuolat vyko diskusijos su Europos Parlamento, visos Afrikos parlamento ir suinteresuotųjų šalių iš Afrikos bei Europos pilietinės visuomenės atstovais. Visi šie procesai turėtų būti tobulinamai ir stiprinami artėjant Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimui.

3. LISABONOS AUKščIAUSIOJO LYGIO SUSITIKIMAS: TIKSLAI IR INICIATYVOS

2003 m. atidėjus ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kilo didelis politinis nepasitenkinimas, todėl dabar labai palankiai vertinama tai, kad ES ir Afrikos partnerystė grąžinama į tinkamą aukščiausią politinį lygmenį. Aukščiausiojo lygio susitikimas − tai galimybė dviejų žemynų politiniams lyderiams prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus imtis veiksmų spręsti aktualias tarptautines problemas, ypač klimato kaitos, migracijos, tvarios energijos, valdymo ir saugos srityse, ir nustatyti politinę kryptį ES ir Afrikos strateginei partnerystei. Be to, ES ir Afrika taip pat gali pasinaudoti šia galimybe parodyti, kad dalyvauti dialoge gali visi ir paragins senas ir naujas Afrikos partneres dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime.

Susitikimo metu Afrikos ir ES valstybių ir vyriausybių vadovai (atstovaujantys 80 šalių ir beveik 1,5 mlrd. žmonių) pasirašys Lisabonos deklaraciją − ES ir Afrikos bendrą nuomonę dėl vertybių, bendrojo intereso ir strateginių tikslų.

Afrikos ir ES vadovai taip pat priims bendrąją strategiją , kuri turėtų būti trumpas ir konkretus dokumentas, numatantis ES ir Afrikos politinių santykių viziją ir ES ir Afrikos strateginės partnerystės ateities gaires.

3.1. Tikslai

Bendroji strategija padės siekti keturių pagrindinių politinių tikslų, kurių kiekvienas atspindi vieną iš dabartinės ES ir Afrikos partnerystės aspektų:

- stiprinti ir tobulinti ES ir Afrikos politinę partnerystę, kad ji taptų tikra lygiaverte partneryste;

- toliau puoselėti taiką ir saugumą, valdymą ir žmogaus teises, prekybą ir Afrikos žemyno ir regionų integraciją ir spręsti kitus svarbiausius vystymosi klausimus;

- bendrai spręsti pasaulinius uždavinius;

- supaprastinti ir skatinti visaapimančią ir išsamią į žmones orientuotą partnerystę visiems Afrikos ir Europos žmonėms.

3.2. Politinės iniciatyvos

Aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai imsis įgyvendinti konkrečias pavyzdines iniciatyvas, suteiksiančias partnerystei svarumo ir parodysiančias Afrikai, pasauliui ir ES piliečiams, kaip konstruktyviai ES įgyvendina ES ir Afrikos partnerystę. Šios iniciatyvos yra:

(a) ES ir Afrikos partnerystė energijos klausimais

Abiejuose žemynuose energijos tiekimo saugumas, saugios, tvarios ir nebrangios energijos paslaugų prieinamumas ir tvarus bei veiksmingas energijos išteklių valdymas yra vystymosi ir gerovės prielaidos. Nors Afrikos energijos ištekliai dideli, šiuo metu pasaulyje jos galimybės naudotis modernia energija yra bene pačios prasčiausios. 600 mln. Afrikos gyventojų neturi galimybės naudoti elektrą ir valgio gaminimui bei šildymui naudoja medieną. 400 000 Afrikos gyventojų, daugiausia moterys ir vaikai, kiekvienais metais miršta nuo kvėpavimo takų ligų, sukeltų oro taršos patalpose dėl medienos ir kito tradicinio kuro naudojimo. Investicijų poreikis yra milžiniškas − anot Pasaulio banko, siekiant užtikrinti 100 % galimybes naudotis elektra Afrikoje į pietus nuo Sacharos iki 2030 m., kasmet reikėtų investuoti 8,27 mlrd. EUR. Jau dabar Europa ir Afrika yra glaudžiai susijusios energetikos sektoriuje. Europa naudojasi Afrikos energijos eksportu, o Afrika iš Europos gauna techninę ir finansinę pagalbą energetikos sektoriuje. Pasaulyje vis didėjantis susirūpinimas dėl energijos tiekimo saugumo, galimybių naudotis energija ir dėl klimato kaitos dar labiau paskatino šiuos du žemynus rūpintis energetikos ateitimi ir veikti kartu.

Šiomis aplinkybėmis, būsima Afrikos ir ES partnerystė energetikos klausimais bus inovacijų pagrindas, skirtas glaudesniam politiniam Afrikos ir ES dialogui energetikos klausimais. Įgyvendindamos partnerystę energetikos klausimais Afrika ir Europa dalinsis žiniomis ir patirtimi bei rengs bendrą politinį atsaką ir skatins konkrečius veiksmus 21-ojo amžiaus energetikos problemoms spręsti. Partneryste bus siekiama spręsti Afrikos ir Europos energijos tiekimo saugumo ir įvairinimo klausimus, kurti galimybes naudotis nebrangiomis, švariomis ir veiksmingomis energijos tiekimo paslaugomis, skatinti energetikos rinkas ir didinti finansinius bei žmogiškuosius išteklius remti tvarios energijos plėtrą Afrikoje, taip pat skatinti investicines sistemas bei rinkos skaidrumą ir stabilumą. Partnerystėje dalyvaus pagrindiniai dalyviai iš privataus sektoriaus ir tarptautinių finansavimo institucijų. Į dialogą dėl Afrikos energetikos sektoriaus plėtros bus siekiama įtraukti naujus paramos teikėjus.

Vykdant veiklą bus siekiama toliau išvardytų konkrečių tikslų: stiprinti vykstantį Afrikos ir ES dialogą dėl galimybių naudotis energija ir dėl energijos tiekimo saugumo, didinti investicijas į energetikos infrastruktūrą, įskaitant atsinaujinančios energijos sprendimų skatinimą ir energijos veiksmingumą, vystymuisi skirti didesnę dalį pajamų, gaunamų už naftą ir dujas, skatinti skaidrumą ir kurti reikalingas sistemas, taip pat įtraukti klimato kaitą į vystomąjį bendradarbiavimą. Partnerystė turėtų remtis esamomis priemonėmis, pvz., bendra ES ir Afrikos infrastruktūros partnerystės srityje sistema ir jos patikos fondu, Europos Sąjungos energetikos iniciatyva (angl. EUEI) ir AKR šalių energetikos fondu (kurio biudžetas šiuo metu 220 mln. EUR), nacionalinėmis ir regioninėmis orientacinėmis programomis, vykdomomis pagal 10-ąją EPF ir temine programa dėl aplinkos ir tvaraus gamtinių išteklių, įskaitant energijos išteklius, valdymo.

(b) ES ir Afrikos partnerystė klimato kaitos klausimais

Klimato kaita turi poveikio visoms šalims, tačiau tikėtina, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys ir kitos pažeidžiamos besivystančios šalys greičiau pajus pasekmes. 4-ojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) vertinimo ataskaitoje apie Afrikos regioninę analizę teigiama, kad dėl įvairių neigiamų veiksnių ir prastų gebėjimų prisitaikyti Afrika yra vienas pažeidžiamiausių žemynų klimato svyravimų ir klimato kaitos pasekmių atžvilgiu. Afrikos žemynas patirs ypač didelį poveikį šiose srityse: maisto sauga, tvarus vandens tiekimas ir ekstremalios oro sąlygos, pvz., potvyniai ir sausros. Pagal TKKG ataskaitą tikėtina, kad iki 2020 m. nuo 75 iki 250 mln. žmonių patirs žalą dėl vandens trūkumo, susijusio su klimato kaita, o nuo lietaus priklausantis žemės ūkis kai kuriose šalyse gali sumažėti iki 50 %. Jei nebus užkirstas kelias klimato kaitai, kils rimtas pavojus skurdo mažinimui ir žlugs metų metais vystymosi srityje dėtos pastangos. 2007 m. sausio mėn. Adis Abebos deklaracijoje dėl Afrikos klimato kaitos ir vystymosi AS vadovai įsipareigojo, be kita ko, integruoti klimato kaitą į nacionalinės ir subregioninės politikos kryptis, programas ir veiksmus. AS Komisijos pirmininkui suteikti įgaliojimai vadovauti, siekiant supaprastinti Afrikos dalyvavimą derybose klimato klausimais. Ši deklaracija yra geras pagrindas AS ir ES partnerystei klimato srityje.

Ši partnerystė taps galimybe plėtoti dialogą ir keistis nuomonėmis apie konkrečius veiksmus, siekiant spręsti su klimato kaita susijusias problemas. ES ir Afrikos partnerystė taps puikiu diskusijų forumu, kuriame vyks derybos dėl bendros ES ir Afrikos santykių vizijos.

Partnerystė taip pat sustiprins praktinį bendradarbiavimą šiose srityse: prisitaikymas, nelaimių rizikos mažinimas, miškų kirtimo stabdymas, besivystančių šalių skatinimas dalyvauti pasaulinėje anglies rinkoje (įskaitant švarios plėtros mechanizmą, angl . CDM), aplinkai palankių technologijų skatinimas ir diegimas, taip pat klimato kaitos poveikio aplinkai stebėsenos tobulinimas, įskaitant kosmoso sistemų naudojimą.

Partnerystę rems Pasaulinis klimato kaitos aljansas, dėl kurio Komisija netrukus pateiks pasiūlymą.

(c) ES ir Afrikos partnerystė migracijos, judumo ir užimtumo klausimais

Migracija ir judumas yra neatsiejami globalizacijos elementai, kurie turėtų būti laikomi potencialiai teigiamais reiškiniais. 2006 m. lapkričio mėn. Tripolyje vykusioje ministrų konferencijoje migracijos ir plėtros klausimais ES ir Afrikos ministrai įsipareigojo plėtoti „partnerystę tarp kilmės, tranzito ir paskirties šalių, siekiant geriau valdyti migraciją visapusišku, holistiniu ir subalansuotu būdu bei geriau suvokti bendrą atsakomybę ir bendradarbiavimą“. ES ir Afrika glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos įgyvendinti konferencijos išvadas, apimančias platų sričių spektrą, siekiama susieti migraciją ir plėtrą, supaprastinti legalios migracijos tvarką, užkirsti kelią nelegaliai migracijai, įskaitant bendradarbiavimą dėl grąžinimo ir readmisijos, ir kovoti su prekyba žmonėmis, ypač daug dėmesio skiriant aukų apsaugai. Siekdamos stiprinti Afrikos šalių vyriausybių migracijos politikos informacinį pagrindą ir plėtoti esamas iniciatyvas visame žemyne, ES ir Afrika bendradarbiaus, kurdamos Afrikoje migracijos stebėjimo centrų tinklą, kuris rinks, tirs ir skleis informaciją apie migracijos srautus Afrikos žemyne ir tarp Afrikos bei ES. Bus skatinama tolesnė migracijos modelių plėtra. Afrika ir ES ypatingą dėmesį skirs kvalifikuotos darbo jėgos, pvz., sveikatos sistemos darbuotojų, migracijai į Europą, ir sieks sumažinti šio reiškinio neigiamą poveikį Afrikai, kadangi sveikatos sistemos darbuotojų trūkumas Afrikoje yra didelė kliūtis siekti TPT[3]. Iš tikrųjų, Pasaulio bankui neseniai atlikus tyrimą Etiopijoje dėl asmenų, neseniai baigusių medicinos ir slaugos švietimo įstaigas, paaiškėjo, kad 70 % gydytojų ir 62 % slaugytojų ketina palikti šalį, „kai tik pasitaikys galimybė“. Apskaičiuota, kad šiuo metu iš Afrikos žemyno kasmet išvyksta apie 80 000 kvalifikuotų darbuotojų, iš jų 23 000 vadovų ir specialistų. Panašias iniciatyvas, prireikus, reikėtų įgyvendinti ir kituose sektoriuose. Be to, partneriai ieškos galimybių, kad migrantams būtų paprasčiau pervesti pinigus, ir sieks, kad pastarieji palankiai vertintų plėtrą, tačiau tuo pat metu nebūtų pažeidžiama jų asmeninė prigimtis.

Siekdamos geriau valdyti judumą ir darbo jėgos migraciją Afrikos žemyne ir, jei reikia, tarp Afrikos ir ES, abi šalys bendradarbiaus, stiprindamos Afrikos migracijos informacijos ir valdymo pajėgumus (be kita ko, plėtos šiuo metu kartu su Malio vyriausybe rengiamą modelį dėl patirties, įgytos įgyvendinant įvairius darbo jėgos migracijos projektus Šiaurės Afrikoje). Taip pat bus ieškoma galimybių supaprastinti apykaitinę migraciją tarp Afrikos ir ES, siekiant sukurti abipusiai naudingą padėtį kilmės ir paskirties šalims bei patiems migrantams. Kurdamos partnerystes tarp ES ir Afrikos įstaigų, pvz., universitetų ir ligoninių, ES ir Afrika skatins Afrikos kvalifikuotos darbo jėgos judėjimą tarp kilmės ir paskirties šalių.

Atsižvelgiant į tai, kad užimtumo trūkumas yra viena didžiausių problemų Afrikoje ir pripažįstant, kad migracijos ir mobilumo valdymo iniciatyvoms reikalinga platesnė perspektyva, abi šalys turėtų vienyti pastangas ir kurti daugiau ir geresnių darbo vietų Afrikai , ypač jaunuoliams ir moterims. Remdamasi savo patirtimi, ES turėtų padėti Afrikai rengti ir įgyvendinti strategijas ir politikos sritis, kurios skatintų darbo vietų kūrimą oficialioje ekonomikoje, įskaitant investicinės aplinkos tobulinimą ir tvirtų, atsakingų, skaidrių ir atskaitingų darbo rinkos institucijų kūrimą. Sukūrus daugiau produktyvių ir legalių darbo vietų Afrikoje, jaunoms Afrikos moterims ir jauniems vyrams atsivers ateities galimybių, kurios taps alternatyva nieko neužtikrinančioms ir dažnai pavojingoms kelionėms neturint dokumentų, ieškoti nenuolatinio darbo ES. Bendradarbiaujant šioje srityje turėtų būti nustatyti aiškūs tikslai ir remiamasi pagrindiniais vystymosi politikos ramsčiais ir derinamasi prie politikos nuoseklumo vystymosi labui darbotvarkės, įskaitant prekybą, žemės ūkį, žuvininkystę, mokslinius tyrimus ir IRT, infrastruktūrą, ekonominę integraciją, investicijas, oficialią paramą plėtrai ir migrantų daromas pinigines perlaidas.

(d) ES ir Afrikos partnerystė demokratinio valdymo klausimais

Demokratinis valdymas yra viena pagrindinių ES ir AS vertybių. ES ir AS rengia iniciatyvas šioje srityje, pvz., naująją visos Afrikos valdymo struktūrą, Afrikos tarpusavio vertinimo mechanizmą (ATVM), Afrikai ir AKR skirtą valdymo iniciatyvą ir kaimyninėms šalims skirtą valdymo priemonę. Plėtojami ryšiai tarp visos Afrikos parlamento ir Europos Parlamento.

Šiuo metu ES ir AS turi pradėti ambicingesnį ir platesnio masto abiejų žemynų dialogą visais valdymo klausimais.

Šiuo tikslu AS ir ES turėtų pradėti bendrą Valdymo forumą , kuriame dalyvautų nevalstybinės institucijos, nacionaliniai ir žemyno parlamentai, vietos valdžios institucijos ir regioninės organizacijos. Forumo tikslas − stiprinti dialogą abiem pusėms aktualiais valdymo klausimais, kaip antai, pvz., žmogaus teisės, demokratiniai principai, teisinis valdymas, gamtinių išteklių valdymas, kova su korupcija ir sukčiavimu, skaidrus ir atskaitingas viešųjų lėšų valdymas, institucijų plėtra ir reforma, pažeidžiamumo atvejai, pasaulinis valdymas, saugumo sektoriaus reforma ir t. t., siekiant įtvirtinti demokratinio valdymo principus pasauliniu, žemyno, nacionaliniu ir vietos lygiu, taip pat įtraukti juos į ES ir AS dialogą demokratinio valdymo klausimais. Siekiant paprasčiau teikti veiksmingą paramą visos Afrikos valdymo struktūrai ir politikos koordinavimo pastangoms , ES ieškos naujų būdų skirti Bendrijos ir valstybių narių lėšas per ES fondą arba per bendrus ES įnašus į esamas finansines priemones ir patikos fondus.

(e) Bendra ES ir Afrikos politinė ir institucinė struktūra

šias keturias sektorines partnerystes papildys ir sustiprins įsipareigojimas siekti platesnio masto ir labiau struktūruoto politinio dialogo tarp 80 ES ir Afrikos valstybių bei tarp abiejų žemynų demokratinių institucijų ir piliečių. Šiuo tikslu ES ir Afrika turėtų stiprinti dialogą tarp ES ir AS institucijų, o lyderio vaidmuo tektų Europos Parlamentui ir visos Afrikos parlamentui . Be to, ES ir Afrika, jei tinkama, taip pat rengs sektorių ministrų susitikimus ir plėtos veiksmingus institucinius mechanizmus, skirtus politiniam dialogui, kuris apimtų visus partnerystės lygius (pasaulinį, žemyno, regioninį, nacionalinį ir vietos). Šios pastangos remsis kas pusmetį vykstančiais ministrų „troikos“ susitikimais ir aktyviu Europos Komisijos ir AS Komisijos dialogu, tačiau gali prireikti naujų mechanizmų pasauliniu lygiu (pvz., pozicijų ir darbotvarkių koordinavimo galimybė daugiašalėse organizacijose). Galiausiai, remdamiesi strateginės partnerystės ambicijomis, ES ir Afrikos vadovai taip pat turėtų įsipareigoti kas dvejus metus rengti aukščiausiojo lygio susitikimus pakaitomis ES ir Afrikoje. Ši bendra politinė partnerystė oficialiai bus pradėta įgyvendinti „Lisabonos deklaracijoje“.

Šios penkios iniciatyvos, kurios iš esmės yra ES pasiūlymai pagrindiniais klausimais, numatytais Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimui, kartu su programomis ir veiksmais kitose bendros svarbos srityse, bus įtrauktos į veiksmų planą , kuris bus pridėtas prie bendrosios strategijos.

Pirmasis veiksmų planas, apimantis trumpalaikius ir vidutinės trukmės (dvejus metus iki kito aukščiausiojo lygio susitikimo) bendrus veiksmus, bus parengtas Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimui. Siekiant, kad Lisabonos aukščiausiasis susitikimas būtų sėkmingas ir pateisintų lūkesčius, ES ir AS privalo dėti bendras pastangas, kad šis pirmasis veiksmų planas taptų ambicingų įsipareigojimų sąrašu.

3.3. Bendrasis dokumentas

Išsamesnė partnerystės prioritetų ir tikslų apžvalga pateikiama bendrajame dokumente , kurį parengė Europos Komisija ir Tarybos sekretoriatas: Po Lisabonos: siekiant ES ir Afrikos strateginės partnerystės sėkmės.

Šis bendrasis dokumentas, kartu su šiuo Komunikatu, yra ES įnašas į bendrąją strategiją, dėl kurios bus deramasi ir kuri bus galutinai parengta kartu su Afrikos partneriais 2007 m. vasarą ir rudenį.

[1] Angola, Žaliasis Kyšulys, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Etiopija, Mozambikas, Siera Leonė, Sudanas ir Tanzanija.

[2] Alžyras (taika ir saugumas); Egiptas (kultūros vertybės); Nigerija (skola); Senegalas (migracija); Tunisas (pagalba); Libija (maisto sauga); Marokas (aplinka); Pietų Afrikos Respublika (prekyba ir regioninė integracija). Pažymėtina, kad Marokas, nors ir nepriklauso AS, dalyvavo susitikimuose kaip aplinkos klausimus koordinuojanti šalis.

[3] KOM(2006) 870: Europos veiklos programa kritinio sveikatos sistemos darbuotojų trūkumo besivystančiose šalyse problemai spręsti (2007–2013 m.).