52007DC0250

LT

Briuselis, 15.5.2007

KOM(2007) 250 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI EUROPOS PARLAMENTUI

Ataskaita apie patirtį, įgytą taikant Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 „Tarpvalstybiniai elektros energijos mainai“

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI EUROPOS PARLAMENTUI

Ataskaita apie patirtį, įgytą taikant Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 „Tarpvalstybiniai elektros energijos mainai“

(Tekstas svarbus EEE)

1. Įvadas

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų [1] 14 straipsniu, Komisija turi paskelbti ataskaitą apie patirtį, įgytą taikant tą reglamentą. Reglamento tikslas yra nustatyti sąžiningas tarpvalstybinių elektros energijos mainų taisykles, taip pagerinant konkurenciją elektros energijos vidaus rinkoje. Reglamente nustatomas tarpvalstybinio elektros energijos srauto kompensavimo mechanizmas, suderinti tarpvalstybinio perdavimo mokesčių principai ir turimų nacionalinių perdavimo sistemų jungiamųjų linijų pajėgumų paskirstymo taisyklės.

2. Tarpvalstybinės prekybos masto pokyčiai

Atvėrus rinką, tarpvalstybinis elektros energijos srautas Europoje kasmet šiek tiek padidėdavo. Tačiau vidutiniškai tik 10 % ES suvartojamos elektros energijos perduodama iš vienų valstybių narių į kitas valstybes nares. 1 diagramoje pateikiami bendri fizinio elektros energijos srauto pokyčiai ES–27 (kartu su Norvegija bei Šveicarija).

(...PICT...)

1 diagrama: ES valstybių narių, Norvegijos ir Šveicarijos elektros energijos srauto mainų pokyčiai (tarpvalstybinio srauto procentinė dalis lyginant su bendru elektros suvartojimu).

2 diagramoje nurodomas tarpvalstybinio srauto kiekis į tam tikrus Europos regionus ir iš jų, kaip apibrėžta iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose [2], įskaitant Pietryčių Europą (PRE). Šioje diagramoje šalys, priklausančios keletui regionų, priskiriamos regionui, su kurio jos elektros energijos srautų atžvilgiu yra labiausiai susietos. Šveicarija priskirta Vidurio Vakarų Europos regionui, o Norvegija – Šiaurės Europos regionui. Diagramoje padėtis pateikta labai apibendrintai ir visi geografinių rinkų aspektai neperteikiami. Pvz., Vokietijos ir Austrijos rinkos yra glaudžiai integruotos.

(...PICT...)

2 diagrama: Elektros energijos suvartojimas ir jos mainai Europos regionuose 2005 m. [3]

Iš diagramos matyti, kad didžiausias regionas yra Vidurio Vakarų Europa (VVE), kurioje per metus suvartojama 1310 TWh elektros energijos. VVE regionas su visais kaimyniniais regionais keičiasi dideliu elektros energijos kiekiu, visų pirma su Italija (41 TWh) ir Vidurio Rytų Europos (VRE) regionu (35 TWh). Dar neseniai Baltijos regionas buvo atskirtas nuo kitų ES regionų, tačiau 2006 m. gruodį nutiesus požeminį kabelį iš Estijos į Suomiją, šis atskyrimas buvo panaikintas.

Lyginant su bendru šiuose regionuose suvartojamu elektros energijos kiekiu (3271 TWh), 6,5 % (213 TWh) keičiamasi regionų teritorijose, 4,3 % (141 TWh) – tarp regionų ir 0,7 % (24 TWh) – su trečiosiomis šalimis. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad fiziniai elektros energijos srautai tik apytikriai sutampa su elektros energijos kiekiais, kuriais prekiaujama prie valstybių sienų. Apskaičiavus priešinga kryptimi vykdytus komercinius mainus, bendrasis elektros energijos, kuria buvo prekiauta, kiekis gali viršyti fizinį kiekį. Dėl gretutinėmis elektros linijomis tekančių elektros srautų ir dėl šiuo metu taikomo pajėgumo apskaičiavimo metodo, kurį naudojant menkai atsižvelgiama į poveikį trečiosioms šalims, komerciniai mainai retai atitinka fizinius srautus.

Atsižvelgiant į dabartinį regionų tarpusavio mainų režimą ir juos užtikrinančius nacionalinius perdavimo sistemų sujungimo pajėgumus, galima daryti išvadą, jog yra galimybių regionus glaudžiau integruoti į Europos rinką. Dėl šios priežasties kainos tuose regionuose, kuriuose naudojama panaši elektros energijos gamybos pajėgumų visuma, vis labiau suartės ir regionai, kuriuose yra skirtinga elektros energijos gamybos pajėgumų visuma, pvz., Vidurio Vakarų Europos ir Šiaurės Europos rinkos, galės veiksmingiau naudotis arbitražo galimybėmis.

Apskritai, tarpvalstybinės prekybos galimybės išnaudojamos tik iš dalies. Šį faktą patvirtino sektoriaus tyrimo elektros ir dujų rinkose rezultatai [4]. Tą iš dalies lemia tas faktas, kad nepakankamai integruojamos didmeninės ir elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinkle paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą užtikrinanti trumpalaikių elektros tiekimo paslaugų rinkos. Kitais atvejais daugelis šalių kol kas dar neturi kainų iš skirtingų vietovių patikimų signalų, kad galėtų į juos atsižvelgti vykdydamos tarpvalstybinę prekybą.

3. Tarpvalstybinės prekybos metodų tobulinimas

Priėmus iš dalies pakeistas perkrovos valdymo rekomendacijas žengtas didelis žingsnis formuojant ES vidaus elektros energijos rinką. Šiose rekomendacijose pateiktos praktinės taisyklės, susijusios su keleto principų, jau įtrauktų į Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, įgyvendinimu. Svarbiausi rekomendacijose aptariami dalykai: ES padalijimas į regionus (septyni regionai ir Pietryčių Europa), įpareigojimas perdavimo sistemos operatoriams (PSO), kad jie naudotų bendrą suderintąją pajėgumų apskaičiavimo ir jų skyrimo sistemą ir galiausiai skaidrumo reikalavimai.

Jungiamosiose elektros linijose, kuriose yra perkrova, šiuo metu naudojami šie pajėgumų skyrimo metodai (žr. taip pat 1 priede pateiktą diagramą):

(1) išlaikymas (vertikaliai integruota bendrovė išlaiko pajėgumus)

(2) pirmenybinis su ankstesniosiomis sutartimis susijusių pajėgumų skyrimas

(3) aukcionai rinkos dalyviams pirkti teisę naudoti pajėgumus

(4) netiesioginis (t.y. teikiant pasiūlymus dėl elektros energijos organizuotose rinkose) aukcionas pirkti teisę naudoti pajėgumus

(5) jei tai per dieną skiriami perdavimo pajėgumai, taikomas principas „pirmas atėjai, pirmas gavai“ ir pro-rata.

Tik suderintai organizuojant aukcionus rinkos dalyviams pirkti teisę naudoti pajėgumus arba organizuojant netiesioginius (t.y. teikiant pasiūlymus dėl elektros energijos organizuotose rinkose) aukcionus pirkti teisę naudoti pajėgumus būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 reikalavimų. Tačiau nepaisant Teisingumo Teismo sprendimo, kurį šis Teismas priėmė išnagrinėjęs bylą C–17/03 [5], pajėgumų išlaikymas kol kas ir toliau taikomas keliose seniau nutiestose tarpvalstybinėse tranzito pajėgumus padidinančiose elektros linijose ir atsižvelgiant į ankstesniąsias sutartis kartais pajėgumai suteikiami ne eiliškumo tvarka. Komisija teismui jau pateikė ieškinį dėl minėtų atvejų.

Ateityje daugiau perdavimo pajėgumų bus paskirstoma organizuojant netiesioginius (t.y. teikiant pasiūlymus dėl elektros energijos organizuotose rinkose) aukcionus pirkti teisę naudoti pajėgumus. Vadinamasis aukcioną elektros energijos bendrovių pagamintai energijai parduoti organizuojančių dviejų arba daugiau nepriklausomų agentūrų bendradarbiavimo metodas, kurį sukūrė Europos perdavimo sistemų operatorių asociacija (EPSOA) ir Aukcionus elektros energijos bendrovių pagamintai energijai parduoti organizuojančių nepriklausomų Europos agentūrų asociacija (Europex), šiuo metu yra tinkamiausia priemonė iš tikrųjų integruoti Europos elektros rinką, t. y. dieną iš anksto rengiant netiesioginius (t. y. teikiant pasiūlymus dėl elektros energijos organizuotose rinkose) aukcionus pirkti teisę naudoti pajėgumus. Ištyrus sektorių [6] buvo nustatyta, kad pastaruoju metu organizuojant netiesioginius (t.y. teikiant pasiūlymus dėl elektros energijos organizuotose rinkose) aukcionus pirkti teisę naudoti pajėgumus, dažnai neveiksmingai buvo naudojami nacionalinių perdavimo sistemų sujungimo pajėgumai ir tai kliudė integruoti rinką.

Apskaičiuojant tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumus praeityje daugiausia buvo remiamasi dvi elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sistemas jungiančiomis elektros linijomis įmanomo saugiai perduoti didžiausio energijos kiekio metodika, kurią sukūrė EPSOA. Neseniai buvo pasiūlyti tikslesni pajėgumų apskaičiavimo metodai, kurie susieti su pajėgumų skyrimu ir kurie reikalingi, kad būtų laikomasi iš dalies pakeistų perkrovos valdymo rekomendacijų. Atrodo, kad tinkamiausias iš tų metodų būsiąs vadinamasis elektros energijos srautais pagrįstas metodas. Taikant šį metodą turimi pajėgumai apskaičiuojami naudojant visuotinio tinklo modelį, tačiau visų pajėgumų ex ante neišskirstant abipusiais energijos kiekiais, kuriuos įmanoma saugiai perduoti dvi elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sistemas jungiančiomis elektros linijomis. Pasirinkus elektros energijos srautais pagrįstą metodą kartu būtų įgyta priemonių užtikrinti, kad visų dalyvaujančių perdavimo sistemų operatorių sukuriami fiziniai srautai tinklui nekeltų didesnės nei leidžiamoji grėsmės. Minėtą metodą visų pirma tikslingiausia būtų taikyti sudėtingajame perdavimo tinkle.

Kol kas reikia nuolatinių pastangų, kad būtų įgyvendintos naujos priemonės, įskaitant nustatytąsias iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose. Dėl to ne visus pagrindinius projektus bus įmanoma įgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d. (iki šios dienos, jeigu būtų laikomasi iš dalies pakeistų perkrovos valdymo rekomendacijų, turėjo būti įdiegta bendra suderinta pajėgumų apskaičiavimo ir jų skyrimo sistema). Pirma, minėti nesklandumai yra techninio pobūdžio, nes sistemą reikia išbandyti ir ji turi būti patikima, kad ją būtų įmanoma įdiegti. Antra, dažnai reikia pastangų politiniu lygmeniu, jeigu norima susitarti dėl rinkos veikimo rezultatų pokyčių. Net tuo atveju, jeigu naudojant tinkamesnį metodą rinkos dalyviai gautų daugiau naudos ir būtų saugiau bei veiksmingiau eksploatuojama turima infrastruktūra, prie tam tikrų valstybių sienų turimi pajėgumai, kuriuos būtų galima paskirti, sumažėtų.

Buvo iš dalies patobulinta galimybė užsitikrinant prieigą dalyvauti per dieną trunkančioje tarpvalstybinėje prekyboje. Šis reikalavimas yra nustatytas nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiose iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose.

Nacionalinės reglamentavimo institucijos ir Komisija griežtai kontroliuos, kaip įgyvendinamos iš dalies pakeistos perkrovos valdymo rekomendacijos. Komisija, jeigu nebūtų laikomasi naujų rekomendacijų, yra pasiryžusi taikyti teisės aktų pažeidimo procesą.

4. perdavimo sistemų operatorių abipusiai taikoma finansinio kompensavimo sistema

Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 taip pat yra nustatyta sistema, pagal kurią finansinis kompensavimas už naudojimąsi gretimais tinklais nuo šiol bus grindžiamas ne tiesioginiais mokesčiais už pavienius prekybinius sandorius (tarpvalstybiniai arba tranzito mokesčiai), o visuotine fiziniais srautais grįsta finansinio kompensavimo sistema. Minėta sistema puikiai tinka sudėtingajam elektros perdavimo tinklui, kuriame užskaitomi priešingomis kryptimis perduodami komerciniai srautai ir fiziniai srautai retai kada teka tomis elektros linijomis, dėl kurių buvo susitarta.

Vykstant Florencijos forumui buvo savanoriškai prisidedama užtikrinant perdavimo sistemų operatorių abipusiai taikomos finansinio kompensavimo sistemos diegimo pažangą. Pirmą savanorišką daugiašalį susitarimą 2002 m. kovo mėn. sudarė Europos perdavimo sistemų operatorių asociacijos (EPSOA) nariai, nors jame kol kas yra nustatytas 1 €/MWh tarpvalstybinis mokestis, kuris, atsižvelgiant į valstybę, buvo renkamas iš visų valstybių iš karto arba atsižvelgiant į eksporto ir importo sandorius. 2003 m. tas mokestis buvo sumažintas iki 0,5 €/MWh ir 2004 m. jis buvo panaikintas.

Sudarant daugiašalį savanorišką perdavimo sistemų operatorių susitarimą buvo remiamasi metodu, kuris atitinka supaprastintą tikrųjų tarpvalstybinių srautų modelį. Šis supaprastinimas buvo atliktas atsižvelgus į keletą srautų, kurių keletas rinkos dalyvių kuo toliau tuo labiau negalėjo užtikrinti. EPSOA tobulino metodiką ir pateikė vadinamąjį patobulintą sąnaudų infrastruktūrai skyrimo modeliavimo (PSISM) metodą, kuris taikomas tam tikriems ankstesniosios sistemos srautams. Tačiau kadangi minėtas metodas yra gana sudėtingas ir kadangi kol kas svarstomi perdavimo sistemų operatorių abipusiai taikomos finansinio kompensavimo sistemos principai, nauja laikinoji perdavimo sistemų operatorių abipusiai taikoma finansinio kompensavimo sistema su šiokiais tokiais pakeitimais yra įgyvendinama 2007 m.

Europos dujų ir elektros sektorių reglamentavimo institucijų grupė (EDESRIG) prisidėjo rengiant perdavimo sistemų operatorių abipusiai taikomos finansinio kompensavimo sistemos rekomendacijas, kurias Komisija turi priimti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003. Tačiau nors buvo mėginta kelis kartus ir buvo aptarti keli pasiūlyti metodai (paskutinysis ir tinkamiausias pasirodė beesąs PSISM metodas), iki 2006 m. pabaigos EDESRIG nepriėmė jokio sprendimo.

Komisija ir toliau svarsto, ar EDESRIG veikla bet kokiu atveju vykdoma tinkamai, kad EDESRIG sugebėtų su Tarpvalstybinės prekybos elektros energija komiteto, kuris buvo įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 13 straipsnį, pagalba priimti rekomendacijas.

5. Tinklo prieigos tarifų suderinimas

Nustatyti naudojimosi elektros perdavimo ir paskirstymo sistemomis tarifai yra labai skirtingi (taip pat žr. 2 priede pateiktą diagramą). Vidutinis naudojimosi elektros perdavimo ir paskirstymo sistemomis tarifas, jei tai su perdavimo tinklu sujungta apkrova (L-mokestis), yra apytiksliai nuo 2 €/MWh (Švedijoje) iki maždaug 27 €/MWh (rytinėje Danijos dalyje). Vidutinis naudojimosi elektros perdavimo ir paskirstymo sistemomis tarifas, jei tai su perdavimo tinklu sujungta elektros energijos gamybos bendrovė (G-mokestis), yra nuo 0 €/MWh (keliose valstybėse narėse) iki maždaug 1,8 €/MWh (Airijoje). Galima paminėti kelis veiksnius, į kuriuos atsižvelgiant galima paaiškinti minėtus skirtumus. Į minėtus tarifus, be skirtingų sąnaudų infrastruktūrai, gali būti įskaičiuoti nuostoliai arba jie gali būti neįskaičiuoti, kainų skirtingose vietovėse signalai, sistemos eksploatavimo išlaidos arba su perdavimo sistemos operatorių veikla tiesiogiai nesusiję mokesčiai. Beveik visi šie kiti mokesčiai yra susiję su įpareigojimu teikti viešąją paslaugą, pvz., teikti paramą plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius ir kombinuotajai šiluminės bei elektros energijos gamybai ir su neatgaunamosiomis lėšomis.

Reikia suderinti tarifus, kad elektros energijos rinkoje būtų sukuriamos vienodos sąlygos, o tarifų suderinimas – tai vienas iš pagrindinių Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 aptariamų klausimų. Nors privaloma vykdyti rekomendacija dėl tarifų lygio rengiama jau kelerius metus (dalyvaujant Florencijos forumo veikloje), šios rekomendacijos, jeigu būtų laikomasi reglamento reikalavimų, neleidžiama priimti atskirai nuo perdavimo sistemų operatorių abipusiai taikomos finansinio kompensavimo sistemai skirtos rekomendacijos. Elektros energijos perdavimo tarifų nustatymu siekiama laipsniškai siaurinti G-mokesčio taikymo mastą. G-mokestis, jeigu jis būtų vertinamas vienodų sąlygų atžvilgiu, yra svarbesnis nei L-mokestis.

6. Perkrova

Galima pabrėžti, kad perkrovos modeliai ima kaskart vis labiau įvairuoti nepaisant to fakto, kad kol kas nėra parengto vienodo metodo rinkti ir skelbti duomenis apie perkrovos atsiradimą. Praeityje srautai, dėl kurių buvo sudaromos ilgalaikės sutartys, buvo palyginti stabilūs. Perkrovos įvairavimą galima laikyti efektyvesnio rinkos veikimo ženklu ir dėl tokio jos veikimo plečiasi prekybos, kuri vykdoma jungiamosiomis elektros linijomis, mastas. Tam tikrais atvejais prekybos mastas taip pat gali plėstis dėl to, kad vienoje rinkoje vyraujančią padėtį užimantys rinkos dalyviai taiko naują prekybos strategiją: pasirenkami tinkamiausi tarpvalstybinių srautų kiekiai.

Perdavimo tinklų operatoriai, taikydami rinka pagrįstas sistemas, surenka mokestį už elektros perdavimą perkrauta linija, kuris atitinka zonose nusistovėjusį kainos skirtumą ir kiekius, kurie buvo parduoti kiekviena jungiamąja elektros linija. Prie valstybių sienų, prie kurių jau tam tikrą laiką buvo rengiami aukcionai rinkos dalyviams pirkti teisę naudoti pajėgumus, 2005 m. (2004 m.) buvo imami šie mokesčiai už elektros perdavimą perkrautomis linijomis: [7] Vokietija 158 M€ (98 M€), Nyderlandai 48 M€ (35 M€), Čekijos Respublika 44 M€ (41 M€), Lenkija 41 M€ (9 M€) ir Danija (Danijos sienos su Vokietija) 28 M€ (19 M€). Šiaurės regione, jeigu taikoma regioninės rinkos suskaidymo į kainų zonas sistema, buvo imami šie mokesčiai už elektros perdavimą perkrauta linija [8]: 2004 m. – 48 M€, 2005 m. – 117 M€ ir 2006 m. – 104 M€. 2006 m. buvo organizuota keletas naujų aukcionų rinkos dalyviams pirkti teisę naudoti pajėgumus, kad būtų pakeistas pajėgumų išlaikymas, pirmenybinis su ankstesniosiomis sutartimis susijusių pajėgumų skyrimas arba „pirmas ateini, esi pirmas aptarnaujamas“ metodai, kurie neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 arba Teisingumo Teismo sprendimo, kurį Teisingumo Teismas priėmė išnagrinėjęs bylą C–17/03, reikalavimų.

Laikantis reglamento reikalavimų mokesčius už elektros perdavimą perkrauta linija galima naudoti tik užtikrinant pajėgumus, statant infrastruktūrą arba mažinant naudojimosi elektros perdavimo ir paskirstymo sistemomis mokestį. Deja, mokesčiai už elektros perdavimą perkrauta linija dažniausia būdavo naudojami tarifams mažinti. Vis dėlto tik tam tikrais atvejais pirmenybė buvo teikiama investicijoms į tinklą (šiaurės regiono valstybės, Nyderlandai). Iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose yra nustatyta, kad nuo 2007 m. nacionalinės reglamentavimo institucijos turi skelbti metinę ataskaitą apie iš perkrovos gautų pajamų surinkimą ir jų naudojimą.

7. galutinių vartotojų prieiga prie iš kitos valstybės tiekiamos elektros energijos

Valstybių sienos ir perdavimo sistemos operatorių eksploatuojamos elektros energetikos sistemos dalys kol kas išlieka svarbia rinką iš tikrųjų integruoti trukdančia kliūtimi. Gana greitai reikėtų iškelti šį tikslą – užtikrinti rinkos veikimo suderinimą regionų lygiu ir naują infrastruktūrą statyti taip, kad rinkos dalyviams valstybių sienos kliudytų mažiau nei šiandien. Tokia padėtis buvo beveik užtikrinta „Nord Pool“ regiono didmeninės rinkos dalyviams. Jeigu šiaurės regiono rinkos dalyviai teikia pasiūlymus neatidėliotinų tiekimo sandorių, kurie sudaromi bent prieš 24 valandas, rinkoje, sistema tuo pačiu parenka, kaip būtų galima tinkamiausiai panaudoti tarpvalstybinę infrastruktūrą. Tuo pačiu integruojama elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinkle paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą užtikrinanti trumpalaikių elektros tiekimo paslaugų rinka, t. y. priimami pasiūlymai iš viso regiono. Tačiau ši šiaurės regiono rinka kol kas nėra tiesiogiai išplėsta į mažmeninę rinką, nes vartotojai ir toliau yra įpareigoti rinktis toje pačioje valstybėje įsisteigusius tiekėjus. Darbai tęsiami siekiant sukurti tikrąją šiaurės regiono galutinių vartotojų rinką. Kitas didmeninių rinkų integravimo pavyzdys – Vokietija ir Austrija. Taip pat svarstoma galimybė minėtame regione integruoti mažmenines rinkas.

8. Tiekimo saugumas

Pirmieji reglamento galiojimo metai, t. y. 2003 m., buvo iš tikrųjų sunkūs metai, jeigu jie būtų vertinami tiekimo saugumo atžvilgiu. Italiją 2003 m. rugsėjo mėn. ištiko didelis elektros tiekimo sistemos gedimas, kuris kilo dėl jungiamųjų elektros linijų su Šveicarija ir nesugebant apriboti trikties plitimą. 2003 m. rugsėjo mėn. taip pat įvyko didelis elektros tiekimo sistemos gedimas pietinėje Švedijos dalyje ir rytinėje Danijos dalyje. Mažesnio masto elektros tiekimo sistemos gedimai 2003 m. įvyko Londone ir Helsinkyje. Paskutinysis 2006 m. lapkričio 4 d. įvykęs elektros tiekimo sistemos gedimas turėjo įtakos visam sinchroniniam Vakarų Europos Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE) tinklui. Šis gedimas kilo šiaurinėje Vokietijos dalyje ir dėl jo visas UCTE tinklas buvo suskaidytas į tris dalis ir galiausiai vakarinėje UCTE tinklo dalyje apkrova buvo sumažinta maždaug iki 10 %, kad būtų išsaugotas perdavimo tinklo vientisumas.

Dideli sistemos veiklos sutrikimai ištinka gana retai – dėl to kol kas neįmanoma pateikti išvadų, ar elektros tiekimo sistemos gedimo tikimybė padidėtų ar sumažėtų, palyginti su tuo atveju, jeigu būtų padidinamas tarpvalstybinis elektros perdavimas. Išnagrinėjus Italijoje įvykusį elektros tiekimo sistemos gedimą vis dėlto buvo įmanoma aiškiai nustatyti, kad perdavimo sistemos operatoriai neturėjo parengtos sistemos, leidžiančios užtikrinti aukštą sistemos veikimo lygį visoje Europoje. Bendradarbiavimas buvo grindžiamas neprivalomomis vykdyti rekomendacijomis, kurių įgyvendinimas nebuvo kontroliuojamas. Dėl tos priežasties UCTE ėmėsi veiksmų, kad rekomendacijos būtų pakeistos taisyklių rinkiniu ir kad rekomendacijos būtų įgyvendinamos bei stebimos privalomais susitarimais, kuriuos sudarė UCTE narių perdavimo tinklų operatoriai. Minėtas procesas kol kas nėra užbaigtas, nors buvo gerokai pasistūmėta į priekį.

Buvo aptarta, visų pirma dalyvaujant Florencijos forumo veikloje, ar reikia parengti Europos lygiu taikytinas saugumo taisykles. Minėtas taisykles jau šiandien įmanoma parengti remiantis reglamentu, nors Komisija iki šiol nėra apsisprendusi, ar pateiks kokį nors pasiūlymą.

Neseniai paskelbtoje EPSOA ataskaitoje dėl elektros energijos gamybos pajėgumų pakankamumo [9] nurodoma, kad iki 2012 m. minėtu atžvilgiu nėra rimto pagrindo nerimauti dėl didesnės Europos tinko dalies. Po 2012 m. gali susiklostyti nerimą kelianti padėtis, jeigu būtų investuojama mažiau nei kad buvo numatyta. Padėtis gali gana sparčiai pasikeisti, jeigu būtų paskelbta apie naujas investicijas, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Šiaurės regiono valstybės priklauso nuo kritulių kiekio, nes jose didelę elektros energijos dalį pagamina hidroelektrinės. Dėl to elektros energijos gamybos pajėgumus tenka aptarinėti tais metais, per kuriuos iškrinta mažiau kritulių, pvz., 2006 m.

EPSOA ataskaitoje atsižvelgiama į tarpvalstybinių jungiamųjų elektros linijų poveikį, kurį jos daro elektros energijos gamybos pajėgumų regioniniu lygiu pakankamumui (kartu daroma prielaida, kad perdavimo sistemos operatoriai vienašališkai neatjungs valstybes nares jungiančių elektros linijų tuo atveju, jeigu nusistovėtų ypač didelė paklausa). Tačiau jeigu susiklostytų minėta padėtis, kažin ar būtų įmanoma numatyti perdavimo sistemos operatorių veiksmus. Iš tam tikrų pavyzdžių galima numatyti, kad pirmenybė būtų teikiama vietiniams, o ne kitos valstybės vartotojams. Tokiais veiksmais būtų pažeidžiami Direktyvos 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių [10] ir Direktyvos 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą reikalavimai [11]. Šis svarbus klausimas bus aptariamas išsamiau, tačiau atsižvelgiant į pastarosios direktyvos įgyvendinimą.

9. Kainų skirtingose vietovėse signalai

Kainų skirtingose vietovėse signalai – tai pagrindiniai veiksniai, be kurių negalėtų veikti elektros rinka. Kainų skirtingose vietovėse signalai – tai visi elektros perdavimo tarifai ar sąlygos, turinčios poveikio trumpalaikiam elektros gamybos pajėgumų valdymui ir ilgalaikiam naujų elektrinių vietos parinkimui bei daug elektros energijos sunaudojantiems vartotojams nustatyti.

Šiuo metu svarbiausias su elektros tinklu susijęs kainų skirtingose vietovėse signalas ES elektros rinkoje – tai perkrovos poveikis. Tiesą sakant, jeigu kur nors elektros sistemoje yra perkrova, tada galima teigti, kad rinka yra padalinta į kainų zonas ir kad perkrova išlaiko zonose nusistovėjusių kainų skirtumus. Minėti kainų skirtumai yra labai svarbus veiksnys, į kurį bendrovė atsižvelgia, rinkdamasi, kurioje vietovėje investuoti lėšų į elektros gamybos pajėgumus. Be to, keliose valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Norvegijoje) į tinklo prieigos tarifą taip pat yra iš anksto įskaičiuojama tam tikra kainų skirtingose vietovėse signalų dalis. Manoma, kad minėtas signalas turėtų turėti įtakos veiksmams, kurių bus imamasi artimiausioje ateityje (elektros gamybos ir jos perdavimo reguliavimas) ir veiksmams, kurių bus imamasi vėliau (investavimas). Kol kas visoje Europoje į tarifus nėra įtraukiami jokie kainų skirtingose vietovėse signalai, kurie galėtų papildyti tuos signalus, kurie nustatomi atsižvelgiant į perkrovą. Kad visos Europos kainų skirtingose vietovėse signalus pagrįstai būtų įmanoma įtraukti į tarifus, pirmiau gali tekti suderinti naudojimosi elektros perdavimo ir paskirstymo sistemomis tarifus.

Su kainų skirtingose vietovėse signalais yra susijusi svarbi problema (tiesa, ji iškeliama keliose valstybėse narėse), visų pirma didžiosiose valstybėse narėse, kurios yra vienodos kainos regionas, kuriame sunku aiškiai nustatyti perkrovą. Pvz., šiaurinėje Vokietijos dalyje daug elektros energijos, kuriai reikia suteikti pirmenybinę tinklo prieigą, pagaminama naudojant vėjo energiją. Nors tarp šiaurinės ir pietinės Vokietijos dalies yra perkrova, jeigu išlaikomas vienodos kainos regionas, vadinasi, įprastoms elektros energijos gamybos bendrovėms netaikomi jokie kainų skirtingose vietovėse signalai. Pietinėje Švedijos dalyje ir pietinėje Austrijos dalyje taip pat trūksta kainų skirtingose vietovėse signalų, į kuriuos būtų galima atsižvelgti gaminant elektros energiją, nes išlaikomas vienodos kainos regionas. Prancūzijoje yra vienodos elektros energijai nustatytos kainos regionas ir zonos, kurios galioja skirtingi dujų tarifai: dėl to atsiranda elektros perdavimo sistemos perkrova, kadangi ekonominiu atžvilgiu labiau tikslinga perduoti pirminės energijos išteklių, o ne elektros energiją. Manoma, kad taikant elektros energijos srautais pagrįstus skyrimo metodus būtų įmanoma surinkti daugiau informacijos apie tas elektros energetikos sistemos vietas, kuriose yra perkrova.

10. Išvados

Per laikotarpį, kada Europos elektros rinkos buvo atvertos, tarpvalstybiniai elektros energijos mainų srautai nuolatos šiek tiek didėjo. Pagrindinis minėtą procesą skatinęs veiksnys – galimybė prekiauti elektros energija tarp kainų regionų, kuriuose yra nusistovėjusios skirtingos kainos. Buvo patobulinti pajėgumų apskaičiavimo ir jų skyrimo metodai – šiuos metodus būtų įmanoma dar labiau patobulinti taikant 2006 m. lapkričio mėn. priimtas iš dalies pakeistas perkrovos valdymo rekomendacijas. Taikant šias rekomendacijas reikėtų remtis ne dvišalės dviejų gretimų valstybių prekybos koncentravimu, o platesniu regioniniu elektros tinklo naudojimo optimizavimu pagrįstais metodais. Šios priemonės leistų užtikrinti patikimesnį fizinių srautų valdymą

Tačiau galima įžvelgti požymių, kad elektros perdavimo tinklas retkarčiais jau eksploatuojamas ties jo fizinių galimybių riba. 2003 m. Italijoje įvykęs elektros tiekimo sistemos gedimas ir 2006 m. UCTE sistemos veikimo sutrikimas įrodė, kaip brangiai tenka mokėti už bet kokį beveik visą Europą apimantį elektros perdavimo tinklo gedimą. Dėl to svarbu, kad plečiant prekybą tuo pačiu metu būtų geriau derinamas elektros tinklo veikimas, būtų statoma nauja infrastruktūra, įskaitant eksploatuojamų elektros linijų modernizavimą, tiesiamos naujos elektros linijos ir investuojama į kitas sudedamąsias elektros tinklo dalis, jeigu iškiltų būtinybė. Atsižvelgiant į tai, kad elektros energija pagaminama tam tikroje vietovėje, minėta plėtros galimybe įmanoma naudotis tik tam tikru mastu, tačiau kol kas galima gerokai patobulinti šiuo metu naudojamus perdavimo pajėgumus. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, yra suprantama – didinti srautus nėra vienintelis tikslas. Veikiau tai galimybė naudoti srautus, kurie yra privaloma tarpvalstybinės prekybos sąlyga ir pagrindinė sudedamoji dalis, užtikrinanti reikiamą elektros vidaus rinkos veikimą.

Europos rinkos samprata vis dažniau grindžiama su regionais siejama koncepcija. Ši samprata buvo suformuota laipsniškai, atsižvelgiant į fizines elektros tinklo ypatybes. Rėmimosi regionais metodui buvo suteiktas oficialus statusas po to, kai iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose buvo apibrėžti regionai ir kai Europos dujų ir elektros sektorių reglamentavimo institucijų grupė (EDESRIG) parengė regionams skirtas su elektros sektoriumi susijusias iniciatyvas. Vis dėlto rėmimosi regionais metodą reikėtų laikyti tinkama priemone, kurią galima naudoti kuriant visos Europos rinką. Iš anksto neįmanoma nurodyti jokios svarbios priežasties, kodėl kuriant elektros rinką regionams turėtų būti taikomos skirtingos sąlygos.

Iš dalies pakeistos perkrovos valdymo rekomendacijos įsigaliojo 2006 m. gruodžio 1 d. Perdavimo sistemų operatorių abipusiai taikomai finansinio kompensavimo sistemai nustatytos rekomendacijos ir tarifų suderinimo rekomendacijos kol kas rengiamos, ir Komisija jas turėtų priimti 2007 m. Parengus minėtas rekomendacijas, būtų įmanoma įgyvendinti Reglamente (EB) Nr. 1228/2003 nustatytas taisykles, išskyrus saugumo ir parengties taisykles. Kol kas tėra paaiškėję, kad reikia spręsti keletą klausimų, dėl kurių reglamente nėra numatyta jokių išsamių rekomendacijų. Į toliau pateiktą parengtinį sąrašą įtraukti su tarpvalstybine prekyba susiję neišspręsti klausimai (tik keletas iš jų yra išsamiai aptarti reglamente). Tačiau didesnė dalis iš tų klausimų jau yra aptarta įvairiuose EDESRIG parengtuose dokumentuose:

(1) Saugumo ir parengties taisyklės: taisyklės, kurių laikosi perdavimo sistemos operatoriai, kad būtų užtikrintas saugus elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos veikimas. Įgaliojimai, kad Komisija galėtų priimti rekomendacijas, jau yra apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 8 straipsnyje.

(2) Elektros tinklų sujungimo taisyklės: reglamentuojančios perdavimo sistemų operatorių santykius su vartotojais (elektrą gaminančiomis bendrovėmis, paskirstymo sistemos operatoriais ir stambiais galutiniais vartotojais).

(3) Prekybos elektra taisyklės: prekybos priemonių, tvarkaraščių ir produktų, įskaitant per dieną trunkančią prekybą, suderinimas.

(4) Skaidrumo taisyklės: išsamios duomenų mainų ir tų duomenų skelbimo rinkos dalyviams taisyklės. Skaidrumo taisyklės jau yra aptartos iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose.

(5) Pasiūlos ir paklausos atitikties elektros energetikos sistemoje užtikrinimo ir rezervinės galios taisyklės: siekiama elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinkle paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą užtikrinančią trumpalaikių elektros tiekimo paslaugų rinką glaudžiau integruoti su rezervinės galios rinka. Tarpvalstybinė paklausos ir pasiūlos atitikties užtikrinimo sistema jau yra aptarta iš dalies pakeistose perkrovos valdymo rekomendacijose.

(6) Duomenų mainų ir atsiskaitymo taisyklės: siekiama mažmeninę rinką integruoti reikiamu lygiu suderinant duomenų mainus ir atsiskaitymo taisykles.

(7) Investavimo paskatų taisyklės, įskaitant kainų skirtingose vietovėse signalus: sukurti Europos sistemą, kurią taikant būtų įmanoma veiksmingai atrinkti investavimui į elektros gamybą ir į elektros tinklą skirtus signalus.

Ateityje turi būti aptarta, ar minėtos taisyklės apskritai reikalingos bei jų išsamumas ir taip pat turi būti atlikti kiti tyrimai, kad būtų užtikrintas būtinas indėlis. Tačiau neliko jokių abejonių, kad siekiant užtikrinti glaudesnį vidaus rinkos integravimą, nebus įmanoma apsieiti be nuoseklaus taisyklių rinkinio – šis dalykas yra išsamiai aptariamas Komisijos komunikate dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų. [12] Daugelis iš minėtų taisyklių jau yra parengtos, tačiau taikomos nacionaliniu arba bendrovių lygiu ir nacionalinės reglamentavimo institucijos tas taisykles vertina gana prieštaringai. Šių taisyklių nesuderinamumas gali tapti vienas iš didžiausių kliūčių, trukdančių integruoti rinką. Komunikate dėl dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvų išsamiai aptariama reglamentavimo institucijų veikla, kurią jos turėtų vykdyti rengdamos minėtas taisykles, stebėdamos jų poveikį ir jas įgyvendindamos, bei nustatoma, kaip perdavimo sistemos operatoriai turėtų būti įtraukiami į šį procesą.

1 priedas. Europoje taikomi perkrovos valdymo metodai (šaltinis: EPSOA ataskaita, Europoje šiuo metu taikomų tarpvalstybinio elektros tinklo perkrovos valdymo metodų apžvalga, 2006 m. gegužės mėn.)

Prieš 24 valandas atliekamas paskyrimas (atnaujinta 2007 m. sausio mėn.)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

(...PICT...)

2 priedas: Elektros energijos perdavimo tarifų lygis Europoje (šaltinis: 2006 m. EPSOA ataskaita, Elektros energijos perdavimo tarifų EPSOA apžvalga:). Synthesis 2005 m.)

(...PICT...)

(...PICT...)

[1] OL L 176, 2003 7 15, p. 1.

[2] 2006/770/EB: 2006 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1228/2003 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų priedą, OL L 312, 2006 11 11, p. 59–65.

[3] Šaltiniai: UCTE, Nordel, DTi, Baltijos perdavimo sistemų operatoriai.

[4] Europos elektros ir dujų sektorių tyrimas pagal Reglamento (EB) 1/2003 (COM (2006) 851) 17 straipsnį, žr. b dalies II.3 skirsnį „Rinkos integracija“.

[5] Vereniging voor Energie, Milieu en Water and Others v Directeur van de Dienst uitvoering en toezicht energie, OL C 182, 2005 7 23, p.2.

[6] Tyrimas Europos ir dujų sektoriuose (COM (2006)851) pagal Reglamento (EB) 1/2003 17 straipsnį, žr. b dalies II.3 skirsnį „Rinkos integracija“, žr. b dalies II.3.5.3 skirsnį.

[7] Informacija buvo surinkta iš aukciono organizatorių svetainių. Daroma prielaida, kad mokestis už naudojimąsi kiekviena jungiamąja elektros linija buvo po lygiai, t. y. po 50 %, padalinamas visiems dalyvaujantiems perdavimo tinklų operatoriams.

[8] Nordel

[9] Elektros energijos gamybos pajėgumų pakankamumas – sujungtų Europos elektros energetikos sistemų įvertinimas 2008–2015 m., EPSOA, 2006 m. gegužės mėn.

[10] OL L 175, 2003 7 15, p. 37.

[11] OL L 33, 2006 2 4, p. 22.

[12] Dujų ir elektros vidaus rinkos perspektyvos, COM (2006) 841

--------------------------------------------------