9.10.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 257/20

—

mano, kad Europos Sąjunga privalo kuo skubiau sukurti konkrečią bendrą Europos Sąjungos imigracijos politiką atsižvelgdama į įvairių valdžios lygių įgaliojimus, tačiau vykdydama jai suteiktus įgaliojimus;

—

palankiai vertina Komisijos iniciatyvas nustatyti priemones, sudarančias palankias sąlygas teisėtai darbo jėgos migracijai, tuo labiau, kad nėra pusiausvyros tarp ribojančių kovos su neteisėta imigracija priemonių ir tų priemonių, kurių tikslas — skatinti teisėtą imigraciją ir ragina Komisiją parengti visapusišką Europos migracijos politiką, užtikrinančią, kad Europos lygmens priemonės suteiks papildomos naudos, kaip yra kvalifikuotos darbo jėgos atveju;

—

sutinka, kad nelegalus darbas yra vienas pagrindinių neteisėtos imigracijos veiksnių, todėl valstybės narės privalo dėti daugiau ir aktyvesnių pastangų, kad būtų imtasi visų reikiamų kovos su nelegaliu darbu priemonių;

—

apgailestauja, kad Regionų komiteto vaidmuo nepaminėtas nė viename pamatiniame dokumente, ir išreiškia susirūpinimą, kad teritoriniam aspektui skiriama per mažai dėmesio, nors vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo valdant migracijos reiškinį ir konsultacinis Regionų komiteto vaidmuo šioje srityje buvo pripažinti;

—

tvirtina, kad, plėtojant politikos išorės aspektą ir ES imigracijos valdymo priemones, kartu reikia stiprinti ir teritorinį aspektą vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukiant į bendro požiūrio į migraciją formavimą. Todėl reikėtų užsitikrinti, kad Europos Komisija remia aktyvų Regionų komiteto vaidmenį pradiniame Bendrijos veiksmų etape;

—

palankiai vertina iniciatyvą, kuria siekiama skatinti apykaitinę migraciją; mano, kad ši migracija gali turėti teigiamos įtakos valstybių narių darbo rinkoms ir kilmės šalių vystimuisi.

Pranešėja

:

Anna Terróni i Cusí (ES/ESP), katalonijos autonominės vyriausybės atstovė Europos Sąjungoje

1.

mano, kad Europos Sąjunga privalo kuo skubiau sukurti konkrečią bendrą Europos Sąjungos imigracijos politiką atsižvelgdama į įvairių valdžios lygių įgaliojimus, tačiau vykdydama jai suteiktus įgaliojimus;

2.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvas nustatyti priemones, sudarančias palankias sąlygas teisėtai darbo jėgos migracijai, tuo labiau, kad nėra pusiausvyros tarp ribojančių kovos su neteisėta imigracija priemonių ir tų priemonių, kurių tikslas — skatinti teisėtą imigraciją ir ragina Komisiją parengti visapusišką Europos migracijos politiką, užtikrinančią, kad Europos lygmens priemonės suteiks papildomos naudos, kaip yra kvalifikuotos darbo jėgos atveju;

3.

sutinka, kad nelegalus darbas yra vienas pagrindinių neteisėtos imigracijos veiksnių, todėl valstybės narės privalo dėti daugiau ir aktyvesnių pastangų, kad būtų imtasi visų reikiamų kovos su nelegaliu darbu priemonių;

4.

mano, kad norint kovoti su nelegalaus darbo rinka, pirmiausia reikėtų dėmesį atkreipti į tuos darbdavius ar asmenis, kurie įdarbina nelegaliai valstybėse narėse gyvenančius žmones. Patys imigrantai dažniausiai būna pažeidžiami ir gali būti išnaudojami amoraliais ir įstatymams prieštaraujančiais būdais;

5.

mano, kad bendras leidimas yra tinkama priemonė neteisėtai imigracijai sustabdyti; primena, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje užtikrinama teisė į gerą administravimą;

6.

laikosi nuomonės, kad labai svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant suformuoti bendrą ir aiškų požiūrį į imigraciją. Tai pripažįsta ir Europos Vadovų Taryba, kurios 2005 m. išvadose primenama, kad „migracijos klausimai yra labai svarbus ES santykių su trečiosiomis šalimis, įskaitant visų pirma Sąjungos kaimyninius regionus, elementas“ (1);

7.

pabrėžia, kad sukūrus „judumo partnerystes“, pirmenybę reikėtų teikti trečiosioms šalims, kurios pasirengusios aktyviai kovoti su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis;

8.

palankiai vertina pasiūlymus aktyvesnį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis plėtoti įgyvendinant „judumo partnerystes“ arba teikiant techninę pagalbą ir (arba) finansinę paramą; ragina Komisiją ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, pagrįstų lygybės su kilmės ir tranzito šalimis principu ir užtikrinti savitarpio pasitikėjimą, kuris padėtų šioms šalims bendradarbiauti kovojant su neteisėta imigracija ir nustatyti teisėtos imigracijos valdymo priemones;

9.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį vedant derybas ir plėtojant ryšius su kilmės ir tranzito šalimis, ypač vystymosi ir bendradarbiavimo srityje. Primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant sėkmingą programų, visų pirma — AENEAS, MEDA ir TACIS, įgyvendinimą; pabrėžia, kad imigrantų bendruomenių dėka su kilmės ir tranzito šalimis užmegzti tvirti ryšiai ir apie jas daug sužinota;

10.

apgailestauja, kad Regionų komiteto vaidmuo nepaminėtas nė viename iš pamatinių dokumentų, ir išreiškia susirūpinimą, kad teritoriniam aspektui skiriama per mažai dėmesio, nors vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo valdant migracijos reiškinį ir konsultacinis Regionų komiteto vaidmuo šioje srityje buvo pripažinti;

11.

tvirtina, kad, plėtojant politikos išorės aspektą ir ES imigracijos valdymo priemones, kartu reikia stiprinti ir teritorinį aspektą vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukiant į bendro požiūrio į migraciją formavimą. Todėl reikia užtikrinti, kad Europos Komisija remtų aktyvesnį Regionų komiteto vaidmenį pradiniu Bendrijos veiksmų tarpsniu (2);

12.

pabrėžia vietos ir regionų administracijos darbą įgyvendinant imigrantų integravimo politiką ir užtikrinant gerą patekimo į darbo rinką priemonių veikimą ir primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį mokant darbuotojus migrantus, kaip dalyvauti Europos darbo rinkoje arba kaip, nusprendus sugrįžti, patekti į savo kilmės šalies darbo rinką;

13.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį imigrantams (teisėtiems ir neteisėtiems) teikiant viešąsias paslaugas, visų pirma susijusias su prieglobsčio politika, sveikatos apsauga, švietimu ir būstu. Kaip primenama 2006 m. balandžio mėn. įvykusios Europos Sąjungos sostinių regionų parlamentų penktosios konferencijos deklaracijoje, dėl imigracijos reiškinio kai kurie regionai ir savivaldybės patyrė ir patiria didelių išlaidų viešųjų paslaugų srityje; todėl reikia ieškoti naujų būdų, kaip vietos ir regionų administracija galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį rengiant nacionalines iniciatyvas ir strategijas patekimo ir įtraukimo į darbo rinką srityje;

14.

pritaria sąvokos „neteisėta imigracija“ vartojimui, kadangi daugelyje oficialių ES kalbų žodis nelegalus yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veika, ir bet kokiu atveju ragina atsisakyti termino „nelegali imigracija“;

15.

atkreipia dėmesį, kad paminėtos ir kitos ES politikos kryptys, galinčios turėti įtakos migrantams, pvz., vystymosi politika, ES užimtumo strategija ar kitos socialinės ir ekonominės politikos kryptys; todėl prašo siekti geresnio koordinavimo su visomis šiomis politikos kryptimis, turinčiomis įtakos imigrantams;

16.

ragina Komisiją atsižvelgti į valstybių narių darbo jėgos poreikio prognozes, paremtas valstybių narių Eurostatui pateikta informacija ir sunkiai užpildomų darbo vietų sąrašais, kad būtų galima susidaryti aiškesnę nuomonę apie įvairių valstybių narių veiksmus ir prognozes. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į nacionalines kompetencijas suteikti leidimus trečiųjų šalių piliečiams patekti į darbo rinką;

17.

pabrėžia, kad svarbu turėti patikimą ir atnaujintą statistinių duomenų sistemą, kuri suteiktų valstybėms galimybę savanoriškai keistis su užimtumo politika ir darbo rinka susijusia informacija ir patirtimi, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos (3);

18.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį renkant informaciją ir statistinius duomenis, ir dar kartą atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali prisidėti kuriant ES imigracijos portalą arba, pvz., plečiant EURES tinklo paslaugų spektrą. Vietos ir regionų valdžios institucijos savo ruožtu valdo daugelį interneto portalų, kurie gali papildyti minėtas iniciatyvas;

19.

reiškia susirūpinimą, kad konkrečiai nepaminėti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) iniciatyva valstybių narių pasirašyti tarptautiniai susitarimai; primena, kad valstybės narės turi veikti vadovaudamosi 1998 m. TDO deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, 2004 m. TDO veiksmų planu dėl migruojančių darbuotojų ir apskritai gerbdamos pagrindines asmens teises, įtvirtintas galiojančiose tarptautinėse sutartyse;

20.

mano, kad itin svarbu sukurti vietos ir regionų valdžios institucijų tinklą siekiant nustatyti bendras statistines priemones ir rodiklius, kurie padėtų tiksliau sužinoti realios migracijos padėtį;

21.

nori pabrėžti, kaip svarbu skatinti kurti nuolatines darbo grupes ir forumus (konferencijas, seminarus ir kt.) siekiant keistis patirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais priimant migrantus ir užtikrinant jų socialinę bei profesinę integraciją;

22.

pritaria tam, kad valstybės narės ratifikuotų Tarptautinę visų darbininkų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvenciją;

23.

palankiai vertina iniciatyvą, kuria siekiama skatinti apykaitinę migraciją; mano, kad ši migracija gali turėti teigiamos įtakos valstybių narių darbo rinkoms ir kilmės šalių vystymuisi;

24.

pripažįsta, kad apykaitinė migracija gali padėti užmegzti naudingą ryšį tarp kilmės šalies ir priimančiosios šalies ir tapti priemone dialogui, bendradarbiavimui ir abipusiam supratimui skatinti;

25.

perspėja, kad apykaitinė migracija turi tinkamai (priešingu atveju ji gali tapti neteisėtos imigracijos kanalu) veikti, kad būtų sukurti veiksmingi būdai, užtikrinantys migrantų grįžimą ir skatinantys apykaitinį judėjimą. Kartu primena, kad apykaitinė migracija negali pakeisti nuolatinės migracijos ar riboti valstybių narių imigrantų integracijos politikos iniciatyvų;

26.

rekomenduoja stiprinti imigracijos politikos ir kitų ES kompetencijai priklausančių politikos krypčių ryšius siekiant gerinti kilmės šalių ekonominę ir socialinę padėtį ir „sumažinti paskatas nelegaliai migruoti“ (4);

27.

palankiai vertina judumo partnerystes su trečiosiomis šalimis; pripažįsta, kaip svarbu skatinti asociacijos susitarimus su kilmės šalimis. Komisija savo komunikate pabrėžia, kad siekiant sukurti judumo partnerystes, būtina atsižvelgti į kompetencijos pasiskirstymą tarp Europos bendrijos ir valstybių narių. Jose turi būti numatyti bendro migracijos srautų valdymo instrumentai ir priemonės, kurios padėtų kovoti su neteisėta imigracija ir palengvintų neteisėtų imigrantų readmisiją bei grąžinimą ir mechanizmus, skatinančius šių šalių ekonomikos plėtrą;

28.

pabrėžia, kad, be kitų įsipareigojimų, svarbu sudaryti readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, ir pareiškia, kad šie repatriacijos veiksmai privalo būti vykdomi gerbiant migrantų teises ir tarptautiniu mastu pripažintas teises;

29.

prašo pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį vykdant tarptautinį bendradarbiavimą per sieną; ragina palengvinti vietos ir regionų valdžios dalyvavimą įgyvendinant Europos kaimynystės politiką; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti su kilmės šalių regionų valdžios institucijomis pasinaudojant Europos Komisijos programomis ir visų pirma atokiausių regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių bendra bandomąja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva; todėl primena, kad būtent šios institucijos geriausiai supranta imigracijos ekonominį ir socialinį poveikį ir jos pasekmes kilmės šalims;

30.

primena, kad būtina analizuoti apykaitinės migracijos pasekmes kilmės šalyse ir tirti piniginių perlaidų poveikį joms. Ragina, remiantis tyrimais, taikyti priemones, būtinas palankioms sąlygoms minėtoms perlaidoms sudaryti;

31.

pageidauja, kad būtų išnagrinėtos galimybės į judumo partnerystes įtraukti migracijos srautų kilmės ir paskirties regionus ir miestus, kadangi tai leistų sudaryti palankias sąlygas imigrantų judumui ir turėtų teigiamo poveikio jų integravimuisi į visuomenę;

32.

pabrėžia, kad būtina skatinti priemones, skatinančias imigravusių darbuotojų, teisėtai gyvenančių ir dirbančių kurioje nors valstybėje narėje, judumą ES teritorijoje;

33.

pabrėžia, kad trečiosios šalys, dalyvaujančios judumo partnerystėse, turi stengtis veiksmingai skatinti migrantus grįžti į kilmės šalį ir joje vėl integruotis taikant aktyvias priemones, skirtas gamybos infrastruktūrai ir tinkamoms darbo sąlygoms kurti. Priimančios šalies valdžios institucijos turi priminti šį aspektą kilmės šalims, su kuriomis jos yra sudariusios judumo partnerystę, ir padėti patarimais bei kitais būdais, kuriems nereikia finansinių išteklių;

34.

teigiamai vertina pasiūlymą dėl ilgalaikių daugkartinio įvažiavimo vizų, kurios skatina apykaitinę migraciją; remia iniciatyvas, kurios skatina trečiųjų šalių piliečius, anksčiau gavusius leidimą studijuoti, ir tuos, kurie jau dalyvavo apykaitinės migracijos programose ir laikėsi grįžimo įsipareigojimų, dalyvauti valstybių narių darbo rinkose;

35.

ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad į savo kilmės šalį grįžę apykaitiniai migrantai galėtų ten pervesti savo sukauptas pensijų teises;

36.

palankiai vertina aktyvesnį skatinimą bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kuris papildo kitas priemones, ir skatina vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti vystymosi projektuose;

37.

pritaria pasiūlymui trečiosiose šalyse kurti bendrus prašymų išduoti vizas centrus; prašo, kad dėl šios iniciatyvos biurokratinių formalumų ne padaugėtų, o jie taptų paprastesni ir lankstesni;

38.

pritaria Komisijos ketinimui kovoti su neteisėtu trečiųjų šalių piliečių darbu. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominės, administracinės ir, atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą, baudžiamosios sankcijos, užtikrinančios ES taisyklių laikymąsi, priklauso valstybių narių kompetencijai, išskyrus sankcijas ES teisės veiksmingumui užtikrinti;

39.

teigia, kad būtina įvertinti sąvokų „darbdavys“ ir „verslininkas“ vartojimo direktyvos tekste skirtingomis kalbomis pagrįstumą, ir mano, kad tuo atveju, kai pagal valstybės narės vidaus teisę šios sąvokos yra skiriamos, reikėtų vartoti sąvoką „darbdavys“, o ne „verslininkas“, kad verslumas nebūtų siejamas su nusikalstama veika ir būtų įtraukti tie atvejai, kai teisėtai įdarbinti gali verslininko statuso neturintis asmuo;

40.

tvirtina, kad su neteisėtu darbu turi būti kovojama taikant sankcijas neteisėtus darbuotojus samdantiems darbdaviams, o taip pat darbo inspekcijai aktyviau vykdant patikrinimus, tobulinant legalaus įdarbinimo būdus ir kuriant alternatyvias sistemas, kurios padėtų skatinti geriausią praktiką. Darbo inspekcijos patikrinimų rezultatai turėtų būti viešai skelbiami, kad vartotojai ir potencialūs darbdaviai sprendimus priimtų turėdami informacijos;

41.

mano, kad kova su nelegaliu darbu, kuris yra viena pagrindinių nuolatinių neteisėtos migracijos srautų priežastis, turi tapti ES prioritetu imantis veiksmų imigracijos politikos srityje; laikosi nuomonės, kad, nustatant direktyvos teisinį pagrindą, turi būti siekiama kovoti su neteisėtu darbu ir kartu sumažinti neteisėtą migraciją, o ne atvirkščiai;

42.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, gali atlikti svarbų vaidmenį taikant darbo rinkos kontrolės ir priežiūros priemones ir kad gali tekti skirti daugiau žmogiškųjų ir materialių išteklių, kad būtų atliekama daugiau patikrinimų;

43.

mano, kad, kovojant su neteisėtu darbu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kovai su nelegaliu migrantų įvežimu ir prekyba žmonėmis; smerkia nusikalstamų grupuočių ir nusikaltėlių tinklų vaidmenį skatinant neteisėtos imigracijos reiškinį apskritai ir konkrečiai — išnaudojimą darbo rinkoje. Tai tapo pelninga nusikalstama veika;

44.

remia iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtu darbu; rekomenduoja skatinti bendras įvairių lygių (nacionalinių, regionų ir vietos) valdžios institucijų ir socialinių partnerių (visų pirma darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų, o taip pat NVO ir asociacijų) iniciatyvas šioje srityje; ragina imtis sąmoningumo didinimo ir informavimo iniciatyvų tam tikruose sektoriuose siekiant atgrasyti darbdavius nuo neteisėto darbuotojų samdymo ir informuoti juos apie teisėto darbuotojų samdymo pranašumus;

45.

mano, kad nevertėtų į direktyvos taikymo sritį neįtraukti privačių asmenų, kuriems dirba neteisėti darbuotojai; tačiau įspėja, kad šios problemos nepavyks išspręsti, jei nebus rasti lankstūs ir papildomi teisėto įdarbinimo sprendimai siekiant sumažinti darbo jėgos trūkumą darbo rinkoje;

46.

atkreipia dėmesį, kaip svarbu didinti laikino įdarbinimo lankstumą ir greitumą bei apibrėžti sezoninės imigracijos galimybes, kaip numatyta 2005 m. Teisėtos migracijos politikos plane. Tai padėtų išvengti besitęsiančios neteisėto įdarbinimo praktikos;

47.

atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje daugelis moterų imigrančių yra itin pažeidžiamos profesiniu ir asmeniniu požiūriu, ir ragina šiam klausimui skirti daugiau dėmesio;

48.

pritaria sprendimui trečiųjų šalių piliečiams, patenkantiems į šio pasiūlymo taikymo sritį, netaikyti sankcijų, net jei reikalavimas priimti sprendimą dėl grąžinimo arba išsiuntimo (5) gali būti laikomas nuobauda; palankiai vertina pažeidėjams skiriamas ekonomines sankcijas, visų pirma grąžinimo išlaidų apmokėjimą; prie šių išlaidų būtų galima pridėti imigranto apgyvendinimo ir pragyvenimo, kol bus užbaigta grąžinimo procedūra, išlaidas; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų užtikrinti teisės aktų, kuriuose numatytos su grąžinimu susijusios priemonės, nuoseklumą, ir jų atitikimą pagrindinėms žmogaus teisėms;

49.

rekomenduoja priimti sprendimus, kurie leistų užtikrinti, kad į savo šalį grįžusiems darbuotojams bus sumokėtas jų uždirbtas, bet negautas darbo užmokestis;

50.

pageidauja, kad valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos užtikrintų geresnę apsaugą darbuotojams, su kuriais buvo blogai elgiamasi; prašo išnagrinėti galimybę jiems suteikti ilgalaikį leidimą gyventi, visų pirma ypatingai sunkiais atvejais vadovaujantis Direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis;

51.

palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti teisėtus imigracijos į ES kanalus bei pastangas suderinti skirtingus ir sudėtingus patekimo į valstybių narių darbo rinkas mechanizmus;

52.

pabrėžia, kad būtinos tam tikros priemonės, pvz., „mėlynoji kortelė“, kurių tikslas — padaryti Europos Sąjungą patrauklesnę kvalifikuotų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų migracijos srautams, patenkinti Europos darbo rinkų poreikius ir sėkmingai įgyvendinti Lisabonos strategiją. Komisija raginama tiksliau apibrėžti sąvokas „kvalifikuoti“ ir „aukštos kvalifikacijos“ migrantai ir siūlo, kad šiame apibrėžime būtų atsižvelgta į migranto išsilavinimo lygį, darbo patirtį, kalbų mokėjimą ir kitus svarbius veiksnius;

53.

pažymi, kad nereikėtų nuvertinti nekvalifikuotų ar menkos kvalifikacijos darbuotojų tam tikrose Europos darbo rinkose, ir primena Komisijai, jai išanalizavus ir įvertinus nekvalifikuotų ir menkos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo galimybes, Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimus suderinti priėmimo procedūras dėl su darbo rinka susijusių priežasčių, kaip numatyta Teisėtos migracijos politikos plane;

54.

laikosi nuomonės, kad „mėlynąją kortelę“ reikėtų išduoti ne tik kvalifikuotiems darbuotojams, prašantiems leidimo atvykti į ES teritoriją. Ją reikėtų išduoti ir tiems, kurie jau gyvena vienos iš valstybių narių teritorijoje;

55.

mano, kad labai svarbu kaupti patikimus pagrindinius duomenis apie kvalifikuotos darbo jėgos poreikius valstybių narių darbo rinkose; ragina Komisiją, vadovaujantis Reglamentu Nr. 862/2007, parengti bendrą, veiksmingą šios srities statistinių duomenų rinkimo ir pateikimo metodą;

56.

prašo valstybių narių skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti nustatant trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių užimti laisvų aukštos kvalifikacijos darbo vietų, kvotas; apgailestauja, kad ši nuostata nebuvo konkrečiai paminėta pasiūlyme priimti direktyvą;

57.

sunerimęs, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų judumui gali pakenkti reikalavimas pirmojoje valstybėje narėje gyventi ne mažiau kaip dvejus metus; ragina Komisiją ieškoti kitų sprendimų, kurie padėtų užtikrinti darbo jėgos judumą ir tenkintų nacionalinių darbo rinkų poreikius;

58.

palankiai vertina aukštos kvalifikacijos darbuotojų šeimų narių atvykimo sąlygas. Šis aspektas gali turėti lemiamos reikšmės įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Tai rodo kitų šalių, pvz., Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų, patirtis;

59.

primena, kaip svarbu sustabdyti „protų nutekėjimą“ iš besivystančių šalių; išreiškia susirūpinimą dėl Tarptautinės darbo organizacijos pareiškimų, kad kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo programos (įskaitant ir pastarąsias Komisijos iniciatyvas dėl apykaitinės migracijos) gali paaštrinti protų nutekėjimo problemas (6);

60.

rekomenduoja, remiantis informacija ir statistiniais duomenimis, atlikti patikimą protų nutekėjimo ir jo poveikio kilmės šalims tyrimą siekiant kartu su kilmės šalimis rasti bendrus sprendimus ir kuo labiau išvengti šio reiškinio keliamo pavojaus ir pasekmių;

61.

ragina Komisiją imtis visų tinkamų priemonių protų apykaitai, kaip protų nutekėjimo alternatyvai, skatinti, kadangi pagal šią sąvoką migrantai grįžta į savo kilmės šalis ir dalijasi priimančioje šalyje įgytais įgūdžiais (7), o tai sudaro sąlygas spartesniems ir glaudesniems kilmės bendruomenių ir priimančių bendruomenių ryšiams;

62.

palankiai vertina pasiūlymą dėl bendros paraiškos gauti leidimą ir gyventi, ir dirbti; ragina patobulinti administracines procedūras sudarant sąlygas lengviau gauti tokį leidimą;

63.

palankiai vertina visus pasiūlymus supaprastinti patekimo į ES darbo tikslais procedūras ir prašo supaprastinti paraiškų pateikimo ir leidimų patvirtinimo tvarką siekiant užtikrinti veiksmingą sistemos veikimą;

64.

mano, kad bendras leidimas yra gera priemonė spręsti neatitikimų problemą, kuri labai gaji Europos Sąjungos šalyse ir silpnina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintą teisę į gerą administravimą;

65.

palankiai vertina visų turinčių bendrą leidimą bendrų teisių pripažinimą; primena, kad šios teisės turi būti pripažintos kaip susijusios su TDO tarptautine žmonių saugos darbe sistema;

66.

primena, kad nuomonėje CdR 233/2006 (8) pabrėžiama, jog svarbu patobulinti imigrantų kvalifikacijos ir apskritai profesinių įgūdžių pripažinimo ir atitikimo mechanizmus siekiant sudaryti sąlygas labiau jų gebėjimus atitinkančiai integracijai;

67.

palankiai vertina garantijas, susijusias su bendros paraiškos dėl bendro leidimo pateikimo tvarka, visų pirma būtinybę pagrįsti paraiškos atmetimą ir galimybę pateikti skundą atmetimo atveju;

68.

pabrėžia, kad valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo, privalo atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijas rengdamos imigracijos politiką, visų pirma integracijos į darbo rinką srityje, kad jos (vietos ir regionų valdžios institucijos) galėtų dalyvauti priimant sprendimą dėl užsieniečių, galinčių patekti į jų teritoriją, skaičiaus nustatymo ir dėl jų profesinių gebėjimų.