Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006SC1726

    Komisijos tarnybų darbo dokumentas - susijęs su Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais pasiūlymu - Poveikio įvertinimo bendroji apžvalga {KOM(2006) 852 galutinis SEK(2006) 1725}

    /* SEK/2006/1726 */

    52006SC1726

    Komisijos tarnybų darbo dokumentas susijęs su Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais pasiūlymu - Poveikio įvertinimo bendroji apžvalga {KOM(2006) 852 galutinis SEK(2006) 1725} /* SEK/2006/1726 */


    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 22.12.2006

    SEK(2006) 1726

    KOMISIJOS TARNYBŲ DARBO DOKUMENTAS susijęs su

    Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

    dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais pasiūlymu Poveikio įvertinimo bendroji apžvalga {KOM(2006) 852 galutinisSEK(2006) 1725}

    KOMISIJOS TARNYBŲ DARBO DOKUMENTAS

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais pasiūlymo poveikio įvertinimo bendroji apžvalga

    Atsakingasis GD: Energetika ir transportas

    1 SKYRIUS. PROCEDūRINIAI DALYKAI IR KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS

    Iniciatyva pradėta rengti 2005 m. pradžioje. Poveikio įvertinimas buvo pradėtas 2006 m. gegužę, o baigtas – 2006 m. rugpjūtį. Išorės ekspertų pagalba nebuvo reikalinga.

    Su valstybėmis narėmis ir ELPA šalimis daugiausia buvo konsultuojamasi tarpininkaujant Pavojingų krovinių vežimo reguliavimo komitetui .

    Apie Komiteto darbą buvo informuojamas Europos Parlamentas.

    Suinteresuotosios šalys ne tik dalyvavo Komitete stebėtojų statusu, bet ir pateikė savo nuomonę apie vykstantį procesą.

    Viešosios konsultacijos per Jūsų balsas Europoje buvo pradėtos 2006 m. gegužės 21 d., o baigtos – 2006 m. liepos 31 d.

    2 SKYRIUS. PROBLEMOS APIBūDINIMAS

    2.1 Pavojingų krovinių vežimo sausuma apžvalga

    Lentelėje pateikiamas bendras 2002 m. sausuma pervežtų ir pervežtų pavojingų krovinių kiekis pagal vežimo būdą.

    VEŽIMO BŪDAS | VEŽIMAS (mlrd. tonų kilometrų) | NACIONALINIO VEŽIMO DALIS (mlrd. tonų kilometrų) |

    Krovinių iš viso | Pavojingų krovinių | Krovinių iš viso | Pavojingų krovinių |

    Keliais | 1 100 | 64 | 990 | 58 |

    Geležinkeliais | 218 | 28 | 131 | 19 |

    Vidaus vandenų keliais | 99 | 19 | 29 | 6 |

    Iš viso | 1 417 | 111 | 1 150 | 84 |

    Įtraukus naujas valstybes nares, pateikti bendro krovinių kiekio skaičiai padidėtų maždaug 25 %, o pavojingų kovinių vežimo – maždaug 30 %.

    2.2 Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo sausuma Europos taisyklės

    Tarptautinį pavojingų krovinių vežimą reglamentuoja tarptautiniai susitarimai, grindžiami Jungtinių Tautų Rekomendacijomis dėl pavojingų krovinių vežimo pavyzdinių taisyklių . JT rekomendacijos vidaus transporto sektoriuje įdiegtos trimis dokumentais:

    - Europos sutartimi dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais ( ADR ) ;

    - Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais taisyklėmis ( RID );

    - Europos sutartimi dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais ( ADN ).

    Beveik visos ES šalys yra ADR ir RID šalys.

    ADN kol kas negalioja. Dabar vyksta jos ratifikavimo procesas ir ji turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2009 m. ADN šalimis yra devynios ES šalys. Reino ir Dunojaus regionuose šiuo metu taikomos kitos dvi ADN pagrįstos sistemos (ADN-R ir ADN-D), kurių šalimis yra tų regionų šalys. Be to, esama nacionalinių vežimo taisyklių.

    2.3 Pavojingų krovinių vežimo sausuma ES teisės aktai

    ES teisės aktai papildo tarptautines pavojingų krovinių vežimo taisykles, nustatydami, kad tarptautinių susitarimų taisyklės būtų taikomos ir nacionaliniam vežimui. Tos taisyklės nurodytos toliau.

    ADR ir RID įtrauktos į Bendrijos teisę dviem aktais – vadinamosiomis pagrindinėmis direktyvomis: Tarybos direktyvomis 94/55/EB (ADR) ir 96/49/EB (RID).

    1997 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais . Pasiūlymas nebuvo priimtas, kadangi ADN susitarimas nebuvo sudarytas, kaip tikėtasi, ir buvo atsiimtas 2004 m.

    Buvo priimtos dvi konkrečios direktyvos dėl saugos instruktorių: Tarybos direktyva 96/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/18/EB, susijusios su pagrindų direktyvomis .

    Galiausiai, yra keturi Komisijos sprendimai, suteikiantys valstybėms narėms teisę taikyti nacionalines leidžiančias nukrypti nuo pagrindinių direktyvų nuostatas: 2005/263/EB, 2005/903/EB, 2005/180/EB ir 2005/777/EB.

    2.4 Problemos, dėl kurių reikia imtis priemonių

    Pavojingų krovinių vežimą sausuma reglamentuojantys ES teisės aktai aprėpia tik vežimo keliais ir geležinkeliais būdus, tačiau nesama jokių taisyklių, skirtų pavojingų krovinių vežimui vidaus vandenų keliais. Vykdant įvairiarūšio vežimo operacijas nepageidautina kiekvienai vežimo rūšiai taikyti skirtingas taisykles, kurių turėtų laikytis besinaudojantieji šiomis operacijomis. Taisyklės, kiek įmanoma, turėtų būti vienodos.

    Dėl istorinių priežasčių dabartiniai ES teisės aktai dėl pavojingų krovinių vežimo yra gana komplikuoti ir juos reikėtų supaprastinti.

    2.5 Susijusios šalys

    Susijusios šalys – tai įmonės, kurios užsiima pavojingų krovinių vežimo operacijomis.

    2.6 ES teisė veikti

    Sutarties 71 straipsnis.

    2.7 Subsidiarumas ir proporcingumas

    ADR ir RID laikymosi užtikrinimas ir išplėtimas įtraukiant jas Bendrijos teisės aktus dėl vežimo keliais ir geležinkeliais parodė, kad ES įsikišimas buvo pateisinamas. Siekiant suteikti panašų statusą vežimo vidaus vandenimis būdui ir ADN, ES įsikišimas taip pat būtinas.

    Valstybėms narėms, kurios jau taiko vieną iš ADN arba ketina tai daryti, tereikia labai nedaug papildomų pastangų išplėsti tų taisyklių taikymo sritį aprėpiant nacionalinį vežimą. Proporcingumo klausimas ypač svarbus toms valstybėms narėms, kurios vidaus vandenų keliais veža labai mažai pavojingų krovinių arba išvis jų neveža. Šis klausimas nagrinėjamas 5.3 poskyryje.

    2.8 Numatomi sunkumai

    Vis labiau plečiantis įvairiarūšio vežimo būdui dėl skirtingiems vežimo būdams taikomų skirtingų taisyklių pagausės kasdienių sunkumų, su kuriais susiduriama vykdant įvairiarūšio vežimo operacijas, ir be reikalo padidės išlaidos. Skirtingos tarptautinio ir nacionalinio vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės trukdys šios veiklos rūšies plėtrai, nors ši vežimo rūšis daugeliu atvejų būtų priimtinesnė.130

    3 SKYRIUS. TIKSLAI

    Pagrindinis politikos tikslas – užtikrinti pavojingų krovinių vežimo ES teritorijoje saugą.

    Tarptautiniai susitarimai ADR, RID ir, netrukus, ADR atitiks tarptautinio vežimo tikslus. ES teritorijoje papildomai būtina taikyti tuos pačius tikslus nacionaliniam vežimui.

    Iki šiol ES taisyklės dėl pavojingų krovinių vežimo sausuma apsiribojo vežimo keliais ir geležinkeliais būdais. Tikimasi, kad netrukus įsigalios trečiasis tarptautinis susitarimas – ADN, todėl ateityje tiktų visus tris vežimo sausuma būdus vertinti vienodai. Užtikrinus bent tokį patį saugos lygį nacionaliniam vežimui kaip ir tarptautiniam, bus išvengta avarijų vandenų keliuose, kas palaikys tvariosios plėtros strategiją, pirmiausia aplinkosaugos ir visuomeniniu požiūriu.

    Dvi esamos pavojingų krovinių vežimo pagrindinės direktyvos buvo keletą kartų iš dalies keistos. Todėl Komisijos teisės tarnyba pradėjo kodifikavimo procedūrą teisės aktams supaprastinti, tačiau procedūra buvo nutraukta, kai pradėta svarstyti idėja dėl ES įsikišimo dėl vežimo vandenų keliais būdo. Buvo manyta, kad geriau pakeisti esamas direktyvas vienu išplėstos taikymo srities teisės aktu. Tai supaprastintų ES teisės aktus, todėl atitiktų Lisabonos strategiją.

    Jei ši teisinė priemonė būtų priimta, yra kitų supaprastinimo priežasčių:

    Pirma, įtraukus ADN į ES teisės aktus dvi direktyvos dėl pavojingų krovinių saugos instruktorių taptų nebūtinos ir jas būtų galima panaikinti.

    Antra, dviejų pagrindinių direktyvų nuostatos nebūtinai panašios, net jei galėtų tokios būti, ir jose yra nuostatų, kurios jau paseno arba netrukus pasens. Dabar yra galimybė parengti nuostatas, kurios visiems trims vežimo būdams būtų kuo vienodesnės, panaikinti pasenusias nuostatas ir pasirengti nuostatoms, kurios aiškiai pasens ateityje.

    Trečia, keturi Komisijos sprendimai dėl nacionalinių leidžiančių nukrypti nuostatų galėtų būti įtraukti į numatytą naują pagrindinę direktyvą.

    Ir galiausiai, įmanoma sumažinti acquis kiekį iki maždaug 2 000 puslapių.

    4 SKYRIUS. GALIMOS POLITIKOS KRYPTYS

    Buvo išnagrinėtos trys galimos politikos kryptys.

    4.1 1 galimybė. Politikos kryptis nekeičiama, tik kodifikuojama

    Esamų ES teisės aktų dėl pavojingų krovinių vežimo taikymo sritis ir turinys išlieka esamos formos. Vežimas vidaus vandenų keliais nebūtų įtraukiamas į Bendrijos teisę. Būtų pabaigta tik esamų teisės aktų kodifikavimo procedūra.

    4.2 2 galimybė. Kodifikavimas ir nauji teisės aktai, skirti vidaus vandenų keliams

    Kodifikavimas būtų atliekamas kaip nurodyta 1 punkte ir dar būtų parengtas naujas ES teisės aktas, skirtas pavojingų krovinių vežimui vidaus vandenų keliais ir ADN.

    4.3 3 galimybė. Teisės aktų peržiūrėjimas, įtraukiant vidaus vandenų kelius

    Esami ES teisės aktai dėl pavojingų krovinių vežimo būtų peržiūrėti ir supaprastinti, pagrindinės direktyvos sujungtos, o teisės aktų taikymo sritis išplėsta aprėpiant vidaus vandenų transportą pagal ADN nuostatas.

    5 SKYRIUS. POVEIKIO ANALIZė

    5.1 Tikėtinas politikos krypčių ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikis

    Politikos krypčių ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikis yra skirtingas, tačiau bendras poveikis yra gana mažas.

    Nekyla abejonių, kad pavojingų krovinių vežimui būtinos taisyklės, užtikrinančios, jog šios operacijos būtų atliekamos taip, kad kiltų kuo mažesnis pavojus visuomenei, aplinkai ir vežimo operacijose dalyvaujantiems darbuotojams. Todėl nebuvo jokių iniciatyvų, skirtų atsisakyti taisyklių ar iš esmės pakeisti sistemą: pavojingi kroviniai negali tapti nepavojingi ir juos neišvengiamai būtina vežti iš vienos vietos į kitą.

    1 politikos kryptis iš esmės nepakeistų politikos krypties ar taisyklių. Tikėtina, kad kodifikavimas šiek tiek palengvintų taisyklių taikymą vartotojams vien todėl, kad žymiai sumažėtų aktų, pakeitimų ir kryžminių nuorodų skaičius. Galima tikėtis, kad supaprastintos taisyklės taptų priimtinesnės ir atitinkamai sumažėtų pavojus, todėl sumažėtų neigiamo poveikio tikimybė visose srityse: ekonomikos, socialinėje ir aplinkosaugos. Tačiau, nors šie pakeitimai suinteresuotosioms šalims patiktų, manoma, kad jų įtaka visose srityse būtų nedidelė.

    2 politikos kryptis prie 1 politikos krypties prideda vidaus vandenų kelių elementą. Kaip ir pavojingų krovinių vežimas keliais ir geležinkeliais, vežimas vidaus vandenų keliais negali vykti be taisyklių, kurios užtikrintų saugų vežimą ir sumažintų pavojų visuomenei bendrai, dalyvaujantiems darbuotojams ir aplinkai. Galioja taisyklės, reglamentuojančios tarptautinio vežimo operacijas Reino (ADN-R) ir Dunojaus (ADN-D) regionuose ir nacionalinius vežimus tose šalyse, kuriose yra šie vidaus vandenys, kuriais vežami pavojingi kroviniai. Atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių susitarimų pobūdį, tarptautinės taisyklės yra privalomosios arba neprivalomosios; pastaruoju atveju gali būti taikomos kitos taisyklės. Nacionalinės taisyklės papildo galiojančias tarptautinių operacijų taisykles.

    Nors sveikintina, kad valstybės narės stengiasi suderinti nacionalines taisykles su tarptautinėmis, taisyklių suvaržymai išlieka, ypač išsiplėtusioje Bendrijoje. Kadangi pavojingų krovinių vežimo taisyklės neišvengiamai yra sudėtingos dėl didelio susijusių produktų skaičiaus, ekonominiai operatoriai turėtų laikytis tik vieno taisyklių rinkinio, tiek nacionaliniam, tiek tarptautiniam vežimui. Kadangi tarptautinis taisyklių rinkinys netrukus taps privalomas ADN pasirašiusioms valstybėms narėms, logiška tas pačias taisykles taikyti ir nacionaliniam vežimui.

    Greta akivaizdžių ekonominių privalumų operatoriams, tiek pat naudingas ir socialinis poveikis. Turi egzistuoti darbuotojų apsaugai ir saugai skirtos taisyklės, ypač pavojingų krovinių vežimo srityje. Pripažįstama, kad ADN apsaugo nuo avarijų ir atsitiktinio pavojingų medžiagų išmetimo atliekant vežimo operacijas; iš tiesų daugumai darbuotojų toks apsaugos lygis buvo sudarytas taikant ADR-Reino saugos taisykles, kurios sudaro ADN susitarimo pagrindą. Šios taisyklės taip pat suteikia tiek pat veiksmingą apsaugą gelbėjimo pajėgoms įvykus incidentui ar avarijai. Taip pat numatomas didelis poveikis aplinkai, nes žymiai sumažės avarijų ar incidentų pavojus vežant pavojingus krovinius vidaus vandenų keliais, kai siūlomos taisyklės bus tinkamai įdiegtos.

    Žinoma, būtina užtikrinti aptariamų taisyklių laikymąsi. Vienas taisyklių rinkinys žymiai palengvintų valstybių narių laikymosi užtikrinimo užduotis. Iš tiesų lengvesnio ir veiksmingesnio laikymosi užtikrinimo siekis yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių valstybės narės jau pabandė sumažinti jų vidaus rinkoms taikomų režimų skaičių.

    Apibendrinant, visai ES skirto pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais režimo, kuris būtų taikomas tiek nacionalinio, tiek tarptautinio vežimo operacijoms, sukūrimas turi teigiamą ekonominį, socialinį, aplinkosauginį ir laikymosi užtikrinimo poveikį. Atsižvelgiant į būdingą pavojų, rinkai reikalingos taisyklės. Logiška pasinaudoti tuo taisyklių rinkiniu, kurį dėl savo tarptautinių įsipareigojimų bet kuriuo atveju turės taikyti dideles vidaus vandenų rinkas turinčios valstybės narės, t. y. ADN režimu.

    Vykdant 3 politikos kryptį į pasiūlymą būtų įtrauktas peržiūrėjimo elementas, kuris papildytų 2 politikos kryptį. Toks peržiūrėjimas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji skirta pasenusioms teksto dalims panaikinti. Tai būtų neįmanoma atliekant kodifikavimo procesą. Jei tos teksto dalys išliktų, tai sudėtingi klausimai bereikalingai taptų dar sudėtingesni, dėl ko padidėtų rizika ir išlaidos. Antroji dalis susijusi su tuo, kad tris vežimo sausuma rūšis – keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis – reglamentuojančios taisyklės būtų kuo labiau suderintos. Vis daugėjant vežimo operacijų prireikia daugiau kaip vieno vežimo būdo, o dėl skirtingų taisyklių rinkinių taikymo kiekvienam būdui operacijos tampa be reikalo brangios ir sudėtingos. Akivaizdu, kad suderintas taisyklių rinkinys palengvintų įvairiarūšį vežimą.

    Sudėtingos taisyklės neatsiejamai susijusios su pavojumi saugai ir aplinkai. Todėl pripažįstama, kad taisyklių suderinimas teigiamai paveiktų visas sritis: ekonomikos, nes sumažintų išlaidas, socialinę, nes taisykles taptų lengviau taikyti ir būtų užtikrinta didesnė sauga ir aplinkosaugos – dėl tų pačių priežasčių. Nacionalinėms institucijoms užtikrinti taisyklių laikymąsi lengviau tuomet, kai taisyklės yra vienodesnės. Suderintas, vartotojams priimtinesnis taisyklių rinkinys taip pat turėtų žymiai padidinti jų laikymosi galimybes suinteresuotosioms šalims.

    Nors visos politikos kryptys turi teigiamą ekonominį, socialinį, aplinkosauginį ir laikymosi užtikrinimo poveikį, 3 politikos krypties poveikis yra didžiausias.

    Savita valstybių narių, kurios pavojingų krovinių neveža vidaus vandenų keliais arba jų vidaus vandenų keliai nėra sujungti su kitomis valstybėmis narėmis, situacija aptariama 5.3 poskyryje.

    5.2 Bendrijos teisės aktų supaprastinimo poveikis

    1 ir 2 politikos kryptis supaprastintų Bendrijos teisę tik kodifikavimo srityje, tai yra būtų parengtos esamų direktyvų konsoliduotos versijos.

    3 politikos kryptis reikštų platesnį supaprastinimą, labiau pritaikytą vartotojams, sujungiant visas esamas direktyvas ir sprendimus į vieną ES teisės aktą.

    5.3 Regioniniai skirtumai poveikio aspektu

    Teisėkūros iniciatyvoje, parengtoje pagal 3 politikos kryptį, numatyta, jog vidaus vandenų sąsajų su kitomis valstybėmis narėmis neturinti valstybė narė gali nuspręsti taikyti ES taisykles ar toliau taikyti kitas taisykles. Vykdyti siūlomos direktyvos neprivalėtų ir tokia valstybė narė, kuri neveža pavojingų krovinių vidaus vandenų keliais.

    5.4 Poveikis už ES ribų

    Kelių ir geležinkelių transporto srityje nė viena iš politikos krypčių nepakeistų ne ES šalių situacijos.

    2 ir 3 politikos kryptys greičiausiai paskatintų suderinti pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisykles ir ne ES Europos šalyse.

    5.5 Viešųjų konsultacijų rezultatai

    Didžioji respondentų dauguma pasisakė už DG TREN 6.2 poskyryje pasiūlytą politikos kryptį.

    6 SKYRIUS. GALIMYBIų PALYGINIMAS

    6.1 Poveikio apžvalga

    Vienintelis esminis skirtumas tarp trijų pasirinktų politikos krypčių yra tas, ar vežimo vidaus vandenimis būdas yra įtraukiamas į Bendrijos teisės aktus, ar ne. Be to, 2 ir 3 galimybės skiriasi pavojingų krovinių vežimo taisyklių suderinimo ir supaprastinimo lygiu.

    Šioje lyginamojoje lentelėje nurodytas numatomas visų trijų galimybių poveikis.

    Poveikis | Politikos kryptys |

    1. Politikos kryptis nekeičiama, tik kodifikuojama | 2. Kodifikavimas ir vidaus vandenų keliai | 3. Peržiūrėjimas ir vidaus vandenų keliai |

    Pagerės vežimo sauga ir saugumas | ne | tikėtina | tikėtina |

    Bus paskatintas laisvas vežimo paslaugų judėjimas | ne | tikėtina | tikėtina |

    Sumažės avarijų pavojus aplinkai | ne | tikėtina | tikėtina |

    Supaprastės ES teisės aktai | kažkiek | kažkiek | žymiai |

    Bus atnaujinti ES teisės aktai | kažkiek | kažkiek | visiškai |

    Bus suderintos vežimo būdų taisyklės | ne | ne | taip |

    6.2 Tinkamiausia galimybė

    Esamų ES teisės aktų dėl pavojingų krovinių vežimo taikymo srities išplėtimas aprėpiant vežimo vidaus vandenų keliais būdą yra pagrįstas, nes netrukus įsigalios ADN. Tam skirtos 2 ir 3 politikos krypčių galimybės. Kadangi 3 politikos kryptis yra vienintelė galimybė pasiekti visiško šios srities Bendrijos teisės aktų suderinimo ir supaprastinimo tikslus, teisės aktų peržiūrėjimas ir jų išplėtimas aprėpiant vežimo vidaus vandenų keliais būdą yra tinkamiausia galimybė.

    Top