Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006SC1043

    Commission staff working document - Summary Impact Assessmentsconcerning the package on food improvement agents {COM(2006) 427 final}{SEC(2006) 1042}

    52006SC1043




    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 28.7.2006

    SEK(2006) 1043

    KOMISIJOS PERSONALO DARBINIS DOKUMENTAS

    Poveikio vertinimų santrauka: maistą gerinančių medžiagų paketas {KOM(2006) 427 galutinis}{SEK(2006) 1042}

    TURINYS

    Poveikio vertinimų santrauka: maistą gerinančių medžiagų paketas 3

    1. Įvadas 3

    2. Maisto priedai 3

    2.1. Veiksmų nesiimama 3

    2.2. Ne teisiniai veiksmai 4

    2.3. Priedų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų panaikinimas 4

    2.4. Teisiniai veiksmai 4

    3. Maisto fermentai 5

    3.1. Veiksmų nesiimama 5

    3.2. Ne teisiniai veiksmai 6

    3.3. Teisiniai veiksmai 6

    4. Kvapiosios medžiagos 7

    4.1. Veiksmų nesiimama 7

    4.2. Ne teisiniai veiksmai 7

    4.3. Kvapiųjų medžiagų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų panaikinimas 8

    4.4. Tarybos direktyvos 88/388/EEB dalinis pakeitimas 8

    4.5. Teisiniai veiksmai (naujo reglamento pasiūlymas) 8

    5. Išvada 10

    Poveikio vertinimų santrauka:

    maistą gerinančių medžiagų paketas,kurį sudaro toliau išvardyti elementai:

    ( pasiūlymo projektas: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl maisto priedų ( SANCO/802/2006 Rev. 3 );

    ( pasiūlymo projektas: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB ir Tarybos direktyvą 2001/112/EB ( SANCO/804/2006 Rev. 4 );

    ( pasiūlymo projektas: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl kvapiųjų medžiagų ir tam tikrų kitų aromatinių savybių turinčių maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89, Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, Reglamentą (EB) Nr. 2232/96 ir Direktyvą 2000/13/EB ( SANCO/813/2006 Rev. 3 );

    ( pasiūlymo projektas: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis vienodą maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą ( SANCO/814/2006 Rev. 3 ).

    ĮVADAS

    Pasiūlymų paketas yra Komisijos paprastinimo programos dalis: jame numatomas ne tik tam tikrų atitinkamų sričių harmonizavimas, bet ir skatinamas trijų susijusių sričių darnumas. Jos svarstomos pakete, kurį sudaro trys vertikalūs pasiūlymai. Vis dėlto bendri aspektai buvo nuosekliai plėtojami, ir papildomame paketo siūlyme nustatoma viena bendra šių medžiagų tvirtinimo tvarka. Kiekvienos atitinkamos srities atžvilgiu buvo apsvarstytos toliau pateiktos galimybės.

    Maisto priedai

    Poveikis aplinkai

    Nė vienas iš aptartų politikos variantų neturės poveikio aplinkai, kadangi aptariamoje pramonėje yra vykdomas antrinis arba tretinis maisto produktų perdirbimas. Priedai jau yra gausiai pardavinėjami ir naudojami.

    Veiksmų nesiimama

    Ekonominis poveikis

    Leidimų priedams naudoti pakeitimo procese vis dar bus taikoma ilgai trunkanti bendro sprendimo procedūra, taip pat laikas bus sugaištamas valstybėms narėms įdiegiant leidimą. Tai ir toliau liks kliūtimi naujovėms šioje pramonės šakoje, o to pasekmė – neskatinama technologijų plėtra.

    Socialinis poveikis

    Nebus reikalaujama, kad Europos maisto saugos tarnyba peržiūrėtų visus dabar patvirtintus priedus, todėl vartotojai neturės galimybės pasinaudoti papildoma maisto prieduose ir fermentuose naudojamų priedų kontrole.

    Ne teisiniai veiksmai

    Ekonominis poveikis

    Leidimų priedams naudoti pakeitimo procese vis dar bus taikoma ilgai trunkanti bendro sprendimo procedūra, taip pat laikas bus sugaištamas valstybėms narėms įdiegiant leidimą. Tai toliau liks kliūtimi naujovėms šioje pramonės šakoje, o to pasekmė – neskatinama technologijų plėtra. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turės sukurti ir suderinti darbo tvarkos taisykles dėl priedų naudojimo prieduose ir fermentuose.

    Socialinis poveikis

    Padidintas maisto produktų saugos užtikrintumas naudos vartotojams nesuteiks.

    Priedų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų panaikinimas

    Ekonominis poveikis

    Panaikinus teisės aktus gali atsitikti taip, kad valstybės narės priedų rizikos vertinimus vykdys skirtingai. Valstybių narių taikoma leidimų išdavimo tvarka taip pat gali būti skirtinga. Todėl tokie pokyčiai padidintų valstybių narių kompetentingų institucijų administracinę naštą, nes tokį papildomą darbą turėtų atlikti jos. To pasekmė – nemaža administracinė našta maisto priedų gamintojams, nes jie turėtų kreiptis dėl atskiro leidimo kiekvienoje tokioje valstybėje narėje, kurioje jie ketina naudoti priedą. Tai taip pat turėtų įtakos maisto pramonei ir tarptautinei prekybai.

    Socialinis poveikis

    Nors ir yra taikomi bendrieji maisto teisės aktų principai, panaikinus įstatymus dėl priedų, vis dėlto vartotojų sauga maisto priedų srityje gali sumažėti. Taip galėtų atsitikti dėl valstybėse narėse skirtingais lygiais atliekamų rizikos vertinimų bei dėl galimai skirtingo tokių vertinimų interpretavimo. To pasekmė – leidimų naudoti priedus skirtumai, kurie taip pat apsunkintų patvirtintų naudojimui priedų vertinimo ir palyginimo tvarką Europos Sąjungoje ir atskirose valstybėse narėse, nes į jas importuotiems maisto produktams būtų taikomi skirtingi leidimai dėl priedų naudojimo.

    Teisiniai veiksmai

    Teisės aktai dėl priedų jau yra suvienodinti visoje Europos Bendrijoje, todėl daugelis siūlomų teisinių veiksmų turės ribotą poveikį. Tačiau tokie veiksmai darys poveikį visiems maisto priedų gamintojams ir netiesioginį poveikį maisto pramonei.

    Ekonominis poveikis

    Komitologijos taikymas suteikiant leidimus dėl priedų naudojimo turės teigiamo poveikio šiai pramonės šakai, nes leidimai naujiems priedams naudoti bus suteikiami greičiau. Tai sudarys galimybę skatinti investicijas kuriant naujus priedus, nes bus pašalinta daugelis šiuo metu pasinaudojimą naujovėmis stabdančių kliūčių. Ekonominį poveikį turės taikymo srities išplėtimas įtraukiant į teisės aktą priedus prieduose ir fermentuose, – todėl turės būti suteikti leidimai kai kurioms naujoms medžiagoms naudoti, tačiau manoma, kad tokių medžiagų nebus daug. Šioks toks poveikis bus jaučiamas dėl techninių duomenų lapų atnaujinimo, taip pat dėl nedidelių žymėjimo pakeitimų iš taikymo srities pašalinus fermentus. Tačiau tai bus vienkartinės išlaidos ir, taikant pereinamuosius laikotarpius, jų poveikis turėtų pasiskirstyti tolygiai. Tokie pokyčiai neturėtų daryti įtakos vartotojams parduodamoms prekėms.

    Socialinis poveikis

    Vartotojai galės būti labiau tikri dėl perkamo maisto sudėties ir saugos. Tačiau vartotojų organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad pradėjus taikyti komitologiją gali sumažėti proceso skaidrumas apskritai, nes Europos Parlamento atliekamas leidimų išdavimo nagrinėjimas ir svarstymas nebūtų pakankamai nuodugnus. Vis dėlto šiuo atveju tinka taikyti komitologiją, nes teisės aktai dėl maisto priedų yra viena iš nedaugelio maisto įstatymo sričių, kur iš esmės vis dar reikalaujama, kad atliekant techninius pakeitimus būtų taikoma bendro sprendimo procedūra. Valstybės narių atstovams svarstant leidimų išdavimą pagal komitologijos procedūrą, bus svarbūs tokie rodikliai kaip vartotojų poreikiai ir technologinė nauda. Neįskaitant oficialių komitologijos procedūrų ir įprasto nuolatinio komiteto posėdžių darbotvarkių skelbimo internete, bus toliau taikomi kiti konsultacijų metodai. Tarp jų – teisės aktų pakeitimų aptarimas ekspertų darbo grupėse arba kituose forumuose, į kuriuos paprastai yra kviečiamos vartotojų grupės ir kitos suinteresuotosios šalys.

    Maisto fermentai

    Laukiamas įvairių sprendimų poveikis yra susijęs su ekonominiais ir socialiniais aspektais. Nesitikima, kad įvairūs sprendimai darys poveikį aplinkai, nes konkrečioje pramonėje – maisto pramonėje – atliekamas antrinis ar tretinis maisto produktų perdirbimas. Fermentai jau yra plačiai naudojami.

    Veiksmų nesiimama

    Ekonominis poveikis

    Dėl skirtingų valstybių narių reguliavimo metodų atsiradęs teisinis nesaugumas išlieka, be to, iškraipoma dabartinė prekybos maisto fermentais rinka. Fermentų gamintojai toliau siekia gauti to paties fermento leidimą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, o dėl to pramonė patiria administracinę ir finansinę naštą.

    Socialinis poveikis

    Dėl skirtingo valstybių narių rizikos suvokimo, saugos vertinimo ir maisto fermentų reglamentavimo atsirastų skirtingas vartotojų apsaugos lygis. Nebūtų atliekamas iš GMO pagamintų fermentų, pavyzdžiui, mikrobinių fermentų, kuriems netaikomas Reglamentas Nr. 1829/2003, saugos vertinimas.

    Ne teisiniai veiksmai

    Ekonominis poveikis

    Savireguliavimas suteiktų lankstumo; kita vertus, kaip maisto priedai naudojami maisto fermentai jau reglamentuojami Bendrijos teise, o nacionaliniais teisės aktais – fermentai, naudojami kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Dėl to pramonė galėtų patekti į prieštaringą ir keblią padėtį, ir tai turėtų neigiamo ekonominio poveikio.

    Socialinis poveikis

    Visuomenė skirtingai priimtų saugos vertinimą, kurį atliko ne nepriklausoma institucija. Savireguliavimo sistema pagrįstų procedūrų skaidrumas būtų ribotas. Neaiškios teisinės padėties pasekmė – vartotojų pasitikėjimo praradimas, visų pirma kalbant apie iš GMO pagamintus fermentus.

    Teisiniai veiksmai

    Ekonominis poveikis

    Maisto fermentų saugos vertinimo ir leidimų suteikimo suderinimas galėtų paskatinti didesnes pradines investicijas prieš pateikiant maisto fermentus į rinką, nes sumažėtų su leidimų gavimu susijusios išlaidos, kurios sudarytų apie 150 000–250 000 EUR už vieną fermentą. Tačiau kai kurios valstybės narės jau taiko leidimų suteikimo procedūras, ir todėl įmonės, prekiaujančios savo produktais tose valstybėse narėse, patiria panašaus dydžio išlaidas. Priėmus šį pasiūlymą pramonė, užuot taikiusi daugybę nacionalinių procedūrų, turėtų naudos remdamasi suderinta Bendrijos procedūra, kurioje nustatyti terminai.

    Pasiūlyme numatyta netaikyti ženklinimo reikalavimų maisto fermentams, naudojamiems kaip pagalbinės perdirbimo medžiagos. Tokiu pačiu būdu kaip ir maisto priedai naudojami maisto fermentai, skirti atlikti technologinę funkciją galutiniame maisto produkte, turėtų būti ženklinami nurodant jų funkciją (pvz., stabilizatorius ir kt.) ir konkretų pavadinimą. Dėl šios nuostatos įmonės neturėtų ekonominių pasekmių, nes reikėtų ženklinti tik nedaugelį fermentų (šiuo metu tik 2, o ateityje ne daugiau kaip dvylika). Taigi, palyginti su dabartine situacija, didelių pokyčių nebus.

    Namų ūkiams šis pasiūlymas turės labai nedidelį poveikį. Nors vertinimo išlaidos atrodo didelės, bet mažai tikėtina, kad dėl tų išlaidų labai padidės vartotojų mokama kaina už maisto produktus.

    Socialinis poveikis

    Gali būti, kad pasiūlyta visapusiška maisto fermentų vertinimo sistema turės teigiamos įtakos visuomenės sveikatai ir vartotojų pasitikėjimui.

    Kvapiosios medžiagos

    Laukiamas įvairių sprendimų poveikis yra susijęs su ekonominiais ir socialiniais aspektais. Nesitikima, kad įvairūs sprendimai darys poveikį aplinkai, nes konkrečioje pramonėje – maisto pramonėje – atliekamas antrinis ar tretinis maisto produktų perdirbimas. Kvapiosios medžiagos jau yra plačiai naudojamos.

    Veiksmų nesiimama

    Ekonominis poveikis

    Neigiamas poveikis ekonominei padėčiai:

    ( neskatinama naujų technologijų plėtra;

    ( norint išvengti kliūčių prekiaujant su trečiosiomis šalimis, reikia priimti aiškias nuostatas, kuriomis atsižvelgiama į naujausią mokslo ir technologijų plėtrą.

    Europos pramonė galėtų netekti lyderio pozicijos pasaulio rinkoje.

    Socialinis poveikis

    Vartotojų sveikatos apsauga nėra gera:

    ( didžiausi leistini potencialiai toksiškų medžiagų kiekiai nustatyti neatsižvelgiant į naujausias mokslines nuomones;

    ( didžiausi leistini potencialiai toksiškų medžiagų kiekiai maisto produktuose ir gėrimuose bendrai nustatyti taip, kad nėra galimybės vykdyti rizika pagrįstą kontrolę.

    Vartotojų reikalavimas ženklinant suteikti daugiau informacijos nėra įgyvendintas.

    Ne teisiniai veiksmai

    Ekonominis poveikis

    Šiuo metu yra galiojančių kvapiąsias medžiagas reglamentuojančių teisės aktų. Gairėmis negalima panaikinti galiojančių teisės aktų. Dėl to pramonė galėtų patekti į prieštaringą ir keblią padėtį, ir tai turėtų neigiamo ekonominio poveikio.

    Socialinis poveikis

    Gairės galėtų neatitikti galiojančių teisės aktų, ir todėl nėra veiksmingiausia vartotojų sveikatos apsaugos priemonė. Neaiškios teisinės padėties pasekmė – prarandamas vartotojų pasitikėjimas kvapiųjų medžiagų naudojimu.

    Kvapiųjų medžiagų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų panaikinimas

    Ekonominis poveikis

    Gali atsitikti taip, kad tada kiekviena valstybė narė kurs savo įgyvendinimo taisykles. Kadangi valstybės narės gali skirtingai suvokti riziką, vidaus rinka veiktų neveiksmingai.

    Socialinis poveikis

    Valstybių narių saugos vertinimo skirtumai tik sukurs painiavą vartotojams, kuriems bus suteiktas nevienodas apsaugos lygis ir mažiau pasitikės tam tikromis valstybėmis narėmis ir vidaus rinka.

    Tarybos direktyvos 88/388/EEB dalinis pakeitimas

    Ekonominis poveikis

    Į pačios direktyvos tekstą įtraukus būtinus dalinius pakeitimus, būtų pasiektas 5 dalyje nurodytas teigiamas ekonominis poveikis. I ir II priedus bei kitas su visuomenės sveikatos apsauga ir prekyba susijusias nuostatas vis tiek dar reikėtų keisti taikant bendro sprendimo procedūrą. Tačiau leidimų suteikimo procedūra turėtų būti veiksmingesnė, kad būtų galima geriau tvarkyti maždaug 2600 kvapiųjų medžiagų, leistinų naudoti maisto produktuose ir ant jų, sąrašą. Dėl didelio reikalingų pakeitimų skaičiaus teisės aktai galėtų prarasti aiškumą.

    Socialinis poveikis

    Tikimasi, kad sukūrus visapusišką kvapiųjų medžiagų saugos vertinimo sistemą, suderinus didžiausius leistinus potencialiai toksiškų medžiagų kiekius su naujausia mokslininkų nuomone ir leidžiant atlikti tų medžiagų kontrolę didžiausios rizikos maisto produktuose, bus padarytas teigiamas poveikis visuomenės sveikatai.

    Teisiniai veiksmai (naujo reglamento pasiūlymas)

    Ekonominis poveikis

    Poveikis verslui taikomiems administraciniams reikalavimams:

    ( Panaikinus skirtumą tarp cheminės sintezės būdu gautų natūralioms identiškų ir dirbtinių kvapiųjų medžiagų, administracinių reikalavimų sumažėtų, o nuostatos būtų suderintos visose valstybėse narėse.

    ( Siekiant laikytis naujai siūlomų kvapiųjų medžiagų ženklinimo reikalavimų, reikės skirti papildomų pastangų. Tačiau jos bus laikinos – tol, kol etiketės bus pritaikytos prie naujų reikalavimų. Be to, šios pastangos nėra didelės palyginti su padidėsiančiu skaidrumu, kurį palankiai vertina vartotojai.

    ( Siekiant, kad pastangos ir išlaidos nebūtų pernelyg didelės, prisitaikymui prie naujų ženklinimo reikalavimų siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

    Poveikis naujovėms ir moksliniams tyrimams :

    ( Specifinėse nuostatose dėl kvapiųjų medžiagų naudojimo ir leidimų suteikimo aiškiai nustatyta, kada turi būti įvertinta kvapiųjų medžiagų sauga. Tam tikrų kvapiųjų medžiagų vertinti nereikia. Tai leis pramonės atstovams tiksliau apskaičiuoti naujų kvapiųjų medžiagų kūrimo sąnaudas.

    ( Be to, pasiūlyme nurodoma, kokie turi būti preparatai, kad etiketėje būtų galima rašyti „natūralus“. Tai svarbu toliau kuriant ir gaminant naujas natūralias kvapiąsias medžiagas.

    ( Manoma, kad kategorijos „kitos kvapiosios medžiagos“ sukūrimas turi teigiamo poveikio naujovėms ir moksliniams tyrimams. Jei sukuriamos naujos kvapiųjų medžiagų kategorijos, jas galima leisti naudoti įvertinus jų saugą.

    Poveikis namų ūkiams :

    ( Vartotojas bus geriau informuotas apie maisto produkte esančių kvapiųjų medžiagų kilmę.

    ( Tikimasi, kad siūlomas reglamentas neturės įtakos maisto produktų kainoms.

    Poveikis trečiosioms šalims ir tarptautiniams santykiams

    ( Šiuo pasiūlymu bus dar labiau suderinti kvapiąsias medžiagas reglamentuojantys teisės aktai ir sukurta vienoda ES rinka, prognozuojama importuotojams.

    ( Suderinus kvapiąsias medžiagas reglamentuojančius teisės aktus Europos Sąjungai bus lengviau derantis su trečiosiomis šalimis dėl kvapiųjų medžiagų įtraukimo į Codex Alimentarius sistemą.

    ( Europos Bendrija galės toliau pirmauti kvapiųjų medžiagų gamybos ir kūrimo srityse.

    Poveikis valdžios institucijoms:

    ( Valstybių narių vykdoma kontrolė taps veiksmingesnė, nes jos didžiausią dėmesį kreips į tuos maisto produktus, kurie labiausiai prisideda prie potencialiai toksiškų medžiagų suvartojimo.

    ( Tose valstybėse narėse, kuriose yra tam tikrų maisto produktų kategorijų, į kuriuos galima dėti tik natūralias arba identiškas natūralioms kvapiąsias medžiagas pagrindus, reikės pakeisti nacionalinius teisės aktus. Tačiau dėl šio supaprastinimo sumažės administracinių reikalavimų.

    ( Valstybės narės yra susirūpinusios, kad teks skirti papildomų lėšų II priede išvardytų medžiagų ir medžiagų, kurių naudojimas ribojamas, suvartojimui stebėti. Vis dėlto tai yra būtina norint užtikrinti, kad reglamentas būtų veiksminga vartotojų sveikatos apsaugos priemonė.

    ( Valstybės narės nepateikė informacijos apie reikalingus išteklius. Kvapiųjų medžiagų suvartojimo stebėjimą galima vykdyti ne atskirai, o kartu su priedų suvartojimo stebėjimu, kuris jau numatytas ES teisės aktuose, taip gerokai sumažinant skiriamas pastangas ir išlaidas.

    Socialinis poveikis

    Tikimasi, kad visapusiška kvapiųjų medžiagų saugos vertinimo Bendrijos lygmeniu sistema turės teigiamo poveikio visuomenės sveikatai.

    Didžiausia leistina potencialiai toksiškų medžiagų kiekio riba bus labiausiai kontroliuojama didžiausios rizikos maisto produktuose, todėl vartotojų sveikatos apsauga bus veiksmingesnė.

    Paaiškėjus, kad suvartojimas yra nesaugus, keičiant teisės aktus galima remtis suvartojimo stebėjimo išvadomis.

    Išvada

    Remiantis šiuo poveikio vertinimu daroma išvada, kad politikos tikslai yra geriausiai įgyvendinami teisiniais veiksmais.

    Top