This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52006PC0555
Proposal for a Council Decision authorising the United Kingdom to introduce a special measure derogating from Article 21(1)(a) of Directive 77/388/EEC on the harmonisation of the laws of the Member States relating to turnover taxes
Pasiūlymas Tarybos sprendimas leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 21 straipsnio 1 dalies a punkto
Pasiūlymas Tarybos sprendimas leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 21 straipsnio 1 dalies a punkto
/* KOM/2006/0555 galutinis */
Pasiūlymas Tarybos sprendimas leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 21 straipsnio 1 dalies a punkto /* KOM/2006/0555 galutinis */
[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 28.9.2006 KOM(2006) 555 galutinis Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 21 straipsnio 1 dalies a punkto (pateikta Komisijos) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIūLYMO APLINKYBėS | 110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 27 straipsnio 1 dalį Taryba, Komisijos pasiūlymu, vieningai gali leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo šios direktyvos, kad būtų supaprastinta mokesčio taikymo tvarka arba užkirstas kelias tam tikriems mokesčio slėpimo atvejams. Laišku, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2006 m. vasario 10 d., Jungtinė Karalystė paprašė leisti taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio 1 dalies a punkto. Vadovaudamasi Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2006 m. liepos 18 d. informavo kitas valstybes nares apie Jungtinės Karalystės prašymą. 2006 m. liepos 19 d. laišku Komisija pranešė Jungtinei Karalystei, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti. | 120 | Bendrosios aplinkybės Kaip bendra taisyklė, Direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip jis išdėstytas minėtos direktyvos 28g straipsnyje nustatyta, kad pagal vidaus sistemą pridėtinės vertės mokestį (PVM) valstybei privalo sumokėti apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes. Jungtinė Karalystė norėtų taikyti atvirkštinio apmokestinimo procedūrą, pagal kurią apmokestinamasis asmuo, kuriam yra tiekiamos prekės, taptų asmeniu, privalančiu valstybei sumokėti PVM už toliau išvardytų prekių tiekimą: mobilieji telefonai; kompiuteriniai lustai, mikroprocesoriai ir centriniai procesoriai; elektroninės laikmenos, naudojamos su kompiuteriais arba visais judriosios telefonijos prietaisais, arba konkrečiais elektroniniais prietaisais; elektroniniai prietaisai, naudojami elektroniniams duomenims laikyti, apdoroti arba įrašyti, pavyzdžiui: rankinės skaitmeninės kameros ir vaizdo kameros (vaizdo grotuvai), rankiniai skaitmeniniai garso grotuvai, pavyzdžiui, MP3 grotuvai, rankiniai skaitmeniniai vaizdo grotuvai ir nešiojamieji DVD grotuvai, bevieliai prietaisai, suteikiantys galimybę naudotis el. paštu, telefonu, siųsti tekstinius pranešimus, naršyti internete ir kitaip bevieliu būdu naudotis duomenimis, delniniai kompiuteriai, delniniai arba nešiojamieji vietovės nustatymo prietaisai palydovinės navigacijos sistemoms, žaidimų konsolės su ekranu arba jungiamos prie televizoriaus ar kompiuterio. Taikant šią priemonę į pirkėjo tiekėjui už tokias prekes sumokėtą kainą nebūtų įtraukiama PVM suma. Vietoje to, pirkėjas apskaičiuotų PVM už šių prekių tiekimą savo PVM deklaracijoje. Be to, pagal įprastas taisykles jis toje pačioje deklaracijoje šį PVM atskaitytų. Tokiu būdu už tokį tiekimą tarp visiškai apmokestinamųjų asmenų mokestis nebūtų mokamas, o visą PVM sumą valstybei sumokėtų mažmenininkas, paskutinė tiekimo grandinės grandis. Tokiu būdu JK nori nukrypti nuo vieno pagrindinių PVM principų: mokėjimo dalimis sistemos, pagal kurią kiekvienas apmokestinamasis asmuo tiekimo grandinėje moka dalį galutinio PVM už tiekimą. Sukčiavimo problema Jungtinėje Karalystėje Jungtinėje Karalystėje buvo labai slepiami mokesčiai tiekiant pirmiau minėtas prekes. Dažniausiai mokesčiai slepiami tokiu būdu: sąskaitą faktūrą už prekes pateikia tiekėjas, registruotas PVM mokėtoju, tačiau paskui nesumokėjęs mokesčių dingsta. Taip jis vis dėlto palieka pirkėjui galiojančią sąskaitą faktūrą, suteikiančią jam teisę susigrąžinti pirkimo PVM. Dėl šios priežasties valstybė negauna PVM už tiekimą, tačiau kitam verslininkui grandinėje neturi skaičiuoti pirkimo PVM, lyg jis būtų sumokėtas. Taip atsirado vadinamasis Bendrijos dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas, nepaprastai sudėtingas ir gerai organizuotas išpuolis prieš PVM sistemą, kurį dažnai rengia organizuotos nusikalstamos grupuotės. Taip išnaudojama galimybė, atsiradusi dėl pereinamojo laikotarpio PVM sistemos, pagal kurią tiekėjo vienoje valstybėje narėje pirkėjui kitoje valstybėje narėje tiekiamos prekės yra neapmokestinamos PVM išsiuntimo valstybėje. Vietoje to, pirkėjas sumoka PVM atvykimo valstybėje (atvirkštinis apmokestinimas, kaip aprašyta pirmiau, tačiau taikomas tik atskiram tiekimui). Kai pirkėjas dingsta neapskaičiavęs PVM už vertingų prekių, kaip antai tokių, kokios yra šio prašymo objektas, tiekimą, gali būti netenkama daug pajamų. Be to, dažnai taip sukčiaujantys asmenys organizuoja keletą tiekimų, kuomet tos pačios prekės iš vienos valstybės narės į kitą gali būti siunčiamos keletą kartų (vadinamasis karuselinis sukčiavimas). Tokiu būdu suma, kurios netenka valstybė gali būti daug kartų didesnė nei mokesčio už atskirą prekių tiekimą suma. Apskaičiuota, kad nuo 2001 m. tokio pobūdžio sukčiavimas Jungtinei Karalystei kainavo nuo 6 750 mln. GBP iki 11 000 mln. GBP. Pastaraisiais metais įgyvendinus įvairias intervencijas sukčiavimas Jungtinėje Karalystėje tapo daug rafinuotesnis ir sudėtingesnis. Naujausiais paskelbtais duomenimis, 2004–2005 m. Bendrijos dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas valstybei kainavo nuo 1 120 mln. GBP iki 1 900 mln. GBP. Tačiau pastaruoju metu Jungtinės Karalystės veiklos rodikliai rodo, kad apgaulingos veiklos atvejų daugėja, nepaisant didesnių pastangų kovoti su šios rūšies sukčiavimu ir priemonių, kuriomis gali naudotis visos valstybės narės pagal Bendrijos teisės aktus. Siekdama kovoti su šia nusikalstama veikla, Jungtinės Karalystės vyriausybė norėtų taikyti atvirkštinio apmokestinimo procedūrą. Jos nuomone, tokia procedūra panaikintų pirmiau aprašytą sukčiavimą pašalindama galimybę pasipelnyti. Jei nebus skaičiuojamas PVM, potencialiai „dingęs“ PVM mokėtojas neturės galimybės dingti valstybei nesumokėjęs PVM dalies, kuri buvo įskaičiuota į pirkėjo sumokėtą kainą. Procedūra būtų taikoma tik tai prekių grupei, kuri, kaip nustatyta, yra daugumos Bendrijos dingusio PVM mokėtojo sukčiavimo atvejų objektas, ir neleistų toliau netekti daug pajamų. Siūloma sistema, ją taikant tik nedidelei prekių grupei, neturėtų bendro atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo pobūdžio ir nebūtų siekiama, kad ji tokia taptų. Taigi ši sistema iš esmės nepakeistų dabartinės PVM sistemos, paremtos mokesčio mokėjimu dalimis. Be to, Jungtinė Karalystė nustatytų kontrolės ir pranešimo prievoles, siekdama užtikrinti, kad mokesčių administratoriui būtų teikiama informacija, užtikrinanti, kad priemonė yra veiksminga. Šios prievolės gali būti panašios į dabartinius pranešimo reikalavimus, taikomus prekių tiekimui Bendrijos vidaus rinkoje. Siekdama supaprastinti apmokestinimo tvarką, Jungtinė Karalystė norėtų nustatyti 1 000 GBP (maždaug 1 480 EUR) ribą, kurios nesiekiant tiekiamoms prekėms nebūtų taikomas atvirkštinis apmokestinimas. Tai palengvintų galimus sunkumus mažmenininkams ir mažųjų įmonių pirkėjams. Tuo pačiu metu riba turėtų būti pakankamai žema, kad pardavimas nebūtų skaidomas į dalis, siekiant išvengti atvirkštinio apmokestinimo. Komisijos nuomonė apie prašymą Kai Komisija gauna prašymus pagal 27 straipsnį, ji šiuos prašymus išnagrinėja siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdytos pagrindinės tokių prašymų patenkinimo sąlygos, t. y. ji nustato, ar dėl siūlomos specialios priemonės apmokestinimo tvarka taps paprastesnė apmokestinamiesiems asmenims arba mokesčių administratoriams arba ar pasiūlymas užkerta kelią tam tikriems mokesčių slėpimo ir vengimo atvejams. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikosi atsargaus požiūrio siekdama užtikrinti, kad leidžiančios nukrypti nuostatos nepakenktų visos PVM sistemos veikimui. Laikydamasi šio požiūrio, 2005 m. ji pateikė pasiūlymą[1] iš dalies pakeisti Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio taikymą ir padėti užkirsti kelią mokesčio slėpimui ir vengimui, bei panaikinti tam tikrus sprendimus, suteikiančius leidžiančias nukrypti nuostatas, kuris leistų visoms valstybėms narėms taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, kurios, kaip rodo patirtis, yra naudingos ir veiksmingos. Pirmiausia Komisija paprastai nenoriai siūlo pritarti prašymui taikyti atvirkštinį apmokestinimą, kadangi tokia priemonė panaikina pagrindinį PVM sistemos bruožą, būtent mokėjimą dalimis. Galima teigti, kad auksui nustatyta schema, numatyta Šeštosios PVM direktyvos 26b straipsnyje, galėtų būti apibūdinta kaip įtvirtinta atvirkštinio apmokestinimo sistema. Tačiau šiomis nuostatomis siekiama labai konkretaus tikslo, o jų taikymo sritis ir dydis yra ribotas. Išvada Pateiktu prašymu Jungtinė Karalystė siekia pasinaudoti 27 straipsniu, kad iš esmės pakeistų PVM sistemą nustatydama bendrą atvirkštinio apmokestinimo sistemą, net jei ji taikoma tik tam tikrai prekių grupei. Tai reikštų, kad apmokestinamiesiems asmenims atitinkamuose sektoriuose faktiškai būtų taikomos trys skirtingos apmokestinimo sistemos: „klasikinė“ PVM sistema atvirkštinio apmokestinimo sistema verslo subjektų prekių tiekimo verslo subjektams sandoriams (B2B sandoriams), jeigu jie atitinka tam tikrus kriterijus Bendrijos sistema Tai dar labiau padidins apskaitos naštą, su kuria ir taip susiduria įmonės. Panašiai, papildoma reikalavimų laikymosi našta (pirkėjų statuso tikrinimas ir pranešimas apie sandorius) teks visoms įmonėms, įskaitant sąžiningus verslininkus, veikiančioms atitinkamose srityse. Be to, atvirkštinio apmokestinimo taikymas suteiktų naujas galimybes sukčiavimui, ypač galutinio vartojimo lygmenyje, todėl kartu reikėtų nustatyti atitinkamas kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad be tinkamai veikiančios mokėjimo dalimis sistemos galutinio vartojimo lygmuo neišvengtų apmokestinimo. Nors Komisija pripažįsta šiuos trūkumus, ji vis dėlto mano, kad prašymus galima laikyti atitinkančiais 27 straipsnio reikalavimus. Iš tiesų tikėtina, kad priemonė panaikins dabartinius Bendrijos dingusio PVM mokėtojo sukčiavimo atvejus, taigi ja kovojama su konkrečia sukčiavimo rūšimi. Tačiau iškyla klausimas, kokiu mastu priemonė išlieka proporcinga, atsižvelgiant į santykį tarp sukčiavimo ir sąžiningos veiklos dydžio atitinkamame sektoriuje. Šios priemonės taikymo sritis palyginti plati, apimanti didelę dalį elektronikos sektoriaus, tačiau remiantis Jungtinės Karalystės pateikta informacija, su priemone susijusių mokesčių mokėtojų skaičius ir ekonominė jų veiklos svarba išlieka riboti (apie 22 500 apmokestinamųjų asmenų iš bendro 1 900 000 PVM mokėtojais registruotų įmonių skaičiaus). Atsižvelgiant į dideles susijusias PVM pajamas ir palyginti nedidelį naštos sąžiningam verslui padidėjimą, galima teigti, kad plati taikymo sritis dar patenka į 27 straipsnio taikymo sritį. Tuo pačiu metu reikia pripažinti, kad kitos valstybės narės susiduria su panašiais (tų pačių kategorijų arba kitų prekių rūšių) sukčiavimo modeliais ir jos taip pat gali siekti nukrypti nuo Šeštosios direktyvos 21 straipsnio nuostatų. Dėl to mokesčių mokėtojams skirtingose valstybėse narėse gali būti nustatyta daug skirtingų prievolių, o tai prieštarautų gerai veikiančios vidaus rinkos reikalavimams. Todėl pasiūlymu, kuriuo bus leista taikyti prašomą leidžiančią nukrypti nuostatą, taip pat turi būti apibrėžti pagrindiniai atvirkštinio apmokestinimo sistemos taikymo elementai ir trukmė, siekiant leisti įvertinti jos veiksmingumą (tiek nustatyto Bendrijos dingusio PVM mokėtojo sukčiavimo atžvilgiu, tiek užkertant kelią galutiniam vartojimui nesumokėjus PVM) ir poveikį vidaus rinkos veikimui. Pasiūlyme numatyta, kad leidimas taikyti atvirkštinį mokestį suteikiamas iki 2009 m. gruodžio 31 d. | 139 | Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Pasiūlymo srityje nėra jokių galiojančių nuostatų. | 141 | Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Pasiūlymas atitinka bendrą tikslą padėti valstybėms narėms kovoti su fiskaliniu sukčiavimu. | KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS | Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis | 219 | Netaikytina. | Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas | 229 | Nepriklausomo tyrimo neprireikė. | 230 | Poveikio vertinimas Sprendimo pasiūlymu siekiama kovoti su PVM slėpimu ir tikėtina, kad jis turės teigiamą poveikį PVM pajamoms. Vis dėlto priemonė turės neigiamą poveikį įmonėms, kadangi taikoma tvarka skirsis nuo tvarkos, taikomos įprastam prekių tiekimui. Tai lems apskaitos sudėtingumą įmonėms, kurios neprekiauja vien tik prekėmis, kurios yra leidžiančios nukrypti nuostatos objektas. Be to, numatomais kontrolės mechanizmais bus nustatomos papildomos prievolės atitinkamam verslo sektoriui. Todėl aišku, kad ši leidžianti nukrypti nuostata neatitinka 27 straipsnyje numatyto tvarkos supaprastinimo reikalavimo ir atitinka tik kelio užkirtimo konkrečioms slėpimo rūšims reikalavimą. Žinoma, nėra garantijos, kad JK numatoma priemonė panaikins nagrinėjamą sukčiavimą, todėl Komisija siūlo leidžiančią nukrypti nuostatą taikyti trumpą laikotarpį. Nors priemonės poveikis bet kuriuo atveju bus nedidelis dėl jos taikymo srities, JK įvertins priemonių veiksmingumą ir apie jį praneš Komisijai. | TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI | 305 | Siūlomų veiksmų santrauka Leidimas Jungtinei Karalystei taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų, dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo naudojimo mobiliųjų telefonų, kompiuterinių lustų ir mikroprocesorių, elektroninių laikmenų bei rankinių elektroninių prietaisų, naudojamų elektroniniams duomenims laikyti, apdoroti arba įrašyti, tiekimui vidaus rinkoje. | 310 | Teisinis pagrindas 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 27 straipsnio 1 dalis. | 329 | Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. | Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios (-ų) priežasties (-čių). | 331 | Šis sprendimas suteikia leidimą valstybei narei jos pačios prašymu ir nėra privalomas. | 332 | Atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtą leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį, speciali priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui, atsižvelgiant į susijusių nuostolių mastą ir dydį. | Pasirinkta priemonė | 341 | Siūlomos priemonės: kitos. | 342 | Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl šios (-ų) priežasties (-čių). Pagal Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 27 straipsnį leidžiančios nukrypti nuo bendrų PVM taisyklių nuostatos gali būti suteikiamos tik vieningai leidus Tarybai Komisijos pasiūlymu. Tarybos sprendimas yra vienintelė tinkama priemonė, kadangi jis gali būti skirtas vienai valstybei narei. | POVEIKIS BIUDžETUI | 409 | Pasiūlymas neturi neigiamo poveikio Bendrijos biudžetui. | PAPILDOMA INFORMACIJA | Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga | 533 | Pasiūlyme pateikiama laikino galiojimo sąlyga. | 1. Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS leidžiantis Jungtinei Karalystei taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 21 straipsnio 1 dalies a punkto EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, atsižvelgdama į 1977 m. gegužės 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas[2], ypač į jos 27 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[3], kadangi: (1) Laiške, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2006 m. vasario 10 d., Jungtinės Karalystės vyriausybė prašė leisti taikyti specialią priemonę, nukrypstančią nuo Direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio 1 dalies a punkto, dėl asmens, privalančio sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). (2) Vadovaudamasi Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 2 dalimi Komisija 2006 m. liepos 18 d. laišku informavo kitas valstybes nares apie Jungtinės Karalystės prašymą. 2006 m. liepos 19 d. laišku Komisija pranešė Jungtinei Karalystei, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti. (3) Asmuo, privalantis sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), pagal Direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio 1 dalies a punktą, kaip jis išdėstytas minėtos direktyvos 28g straipsnyje, yra apmokestinamasis asmuo, tiekiantis prekes. Jungtinės Karalystės prašomos leidžiančios nukrypti nuostatos tikslas – šią prievolę perkelti apmokestinamajam asmeniui, kuriam yra tiekiamos prekės, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms ir išimtinai mobiliųjų telefonų, kompiuterinių lustų ir mikroprocesorių, elektroninių laikmenų bei rankinių elektroninių prietaisų, naudojamų elektroniniams duomenims laikyti, apdoroti arba įrašyti, atveju. (4) Šiame sektoriuje didelis skaičius verslininkų slepia mokesčius, pardavę prekes nemokėdami PVM mokesčių administratoriui. Tačiau jų pirkėjai gauna galiojančią sąskaitą faktūrą, suteikiančią teisę atskaityti mokesčius. Agresyviausia sukčiavimo forma – kai tos pačios prekės, taikant „karuselinį“ modelį, yra tiekiamos kelis kartus, nemokant PVM mokesčių administratoriui. Tais atvejais paskiriant asmenį, kuriam yra tiekiamos prekės, asmeniu, kuris privalo mokėti PVM, leidžianti nukrypti nuostata panaikintų galimybę tuo būdu slėpti mokesčius. Tačiau tai neturėtų poveikio mokėtinai PVM sumai. (5) Siekiant užtikrinti veiksmingą leidžiančios nukrypti nuostatos taikymą ir užkirsti kelią mokesčių slėpimui tiekiant kitas prekes arba mažmeniniame lygmenyje, Jungtinė Karalystė turėtų nustatyti atitinkamas kontrolės ir pranešimo prievoles. Komisijai turėtų būti pranešama apie priimtas specialias priemones ir leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo stebėseną bei bendrą vertinimą. (6) Ši priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, nes ji nenumatyta taikyti bendrai, o tik konkrečiam didelės rizikos sektoriui, kurį sudaro tam tikros tiksliai apibrėžtos prekės, susijusios su tokio masto ir dydžio mokesčių slėpimu, dėl kurio buvo patirti dideli mokesčių nuostoliai. Be to, kadangi šis sektorius yra mažas, leidžiančios nukrypti nuostatos negalima laikyti tolygia bendrai priemonei. (7) Leidimas turėtų galioti tik trumpą laikotarpį, nes neįmanoma tiksliai nustatyti, kad priemonės tikslai bus pasiekti, nei iš anksto pamatuoti priemonės poveikio PVM sistemos veikimui Jungtinėje Karalystėje ir kitose valstybėse narėse. Be to, reikės tinkamai įvertinti priemonės ir jos įgyvendinimo poveikį vidaus rinkos veikimui. (8) Leidžianti nukrypti nuostata neturi neigiamo poveikio Bendrijos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Nukrypstant nuo Direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio 1 dalies a punkto, kaip jis išdėstytas minėtos direktyvos 28g straipsnyje, Jungtinei Karalystei leidžiama paskirti apmokestinamąjį asmenį, kuriam yra tiekiamos toliau išvardytos prekės, asmeniu, privalančiu mokėti PVM: (1) mobilieji telefonai, t. y. prietaisai, pagaminti, arba pritaikyti naudoti su licencijuotu tinklu ir veikiantys apibrėžtais dažniais, nesvarbu ar jie turi kitą paskirtį, ar ne; (2) integrinių grandynų prietaisai, pavyzdžiui, mikroprocesoriai ir centriniai procesoriai, prieš integravimą į galutiniam vartotojui skirtas prekes; (3) elektroninės laikmenos ir PK kortelės, pavyzdžiui, raktai (atmintukai), kompaktiniai diskai ir SD kortelės, naudojamos su kompiuteriais arba visais 1 ir 4 punktuose nurodytais prietaisais; (4) elektroniniai prietaisai, naudojami elektroniniams duomenims laikyti, apdoroti arba įrašyti, pavyzdžiui: a) rankiniai prietaisai garsui ir (arba) vaizdui įrašyti arba groti ar rodyti; b) rankiniai skaitmeniniai garso grotuvai, pavyzdžiui, MP3 grotuvai; c) rankiniai skaitmeniniai vaizdo grotuvai ir nešiojamieji DVD grotuvai; d) bevieliai prietaisai, suteikiantys galimybę naudotis el. paštu, telefonu, siųsti tekstinius pranešimus, naršyti internete ir kitaip bevieliu būdu naudotis duomenimis, ir delniniai kompiuteriai; e) delniniai arba nešiojamieji vietovės nustatymo prietaisai palydovinės navigacijos sistemoms; (f) žaidimų konsolės su ekranu arba jungiamos prie televizoriaus ar kompiuterio. Leidžianti nukrypti nuostata taikoma prekių, apmokestinamų ne mažesne kaip 1 000 GBP suma, tiekimui. 2 straipsnis 1 straipsnyje nustatytai leidžiančiai nukrypti nuostatai taikoma sąlyga, kad Jungtinė Karalystė prekes tiekiantiems apmokestinamiesiems asmenims, kuriems pagal šį sprendimą taikomas atvirkštinis apmokestinimas, turi nustatyti tinkamas ir veiksmingas kontrolės ir pranešimo prievoles. 3 straipsnis Jungtinė Karalystė praneša Komisijai, ar ji priėmė 1 ir 2 straipsniuose nurodytas priemones, ir iki 2008 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą apie bendrą susijusių priemonių taikymo vertinimą, ypač dėl priemonės veiksmingumo bei visų turimų įrodymų apie mokesčių slėpimą tiekiant kitas prekes arba mažmeniniame lygmenyje. 4 straipsnis Šis sprendimas nustoja galioti 2009 m. gruodžio 31 d. 5 straipsnis Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei. Priimta Briuselyje, Tarybos vardu Pirmininkas [1] COM(2005) 89, 2005 3 16; priimtas kaip Direktyva 2006/69/EB (OL L 221, 2006 8 12, p. 9). [2] OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/69/EB (OL L 221, 2006 8 12, p. 9). [3] OL C […], […], p. […].