52006IP0528

P6_TA(2006)0528

Metas judėti sparčiau: naujos partnerystės kūrimas verslumo ir vystymosi labui

Europos Parlamento rezoliucija dėl meto judėti sparčiau kuriant verslią Europą ir skatinant augimą (2006/2138(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą. Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika" (COM(2005)0551),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Metas judėti sparčiau. Naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui" (COM(2006)0030),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Lisabonos Bendrijos augimo ir užimtumo programos įgyvendinimas. Verslo perdavimas - sėkmingai tęsti naujai pradėjus" (COM(2006)0117),

- atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23- 24 d. Lisabonoje posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai, 2001 m. kovo 23- 24 d. Stokholme posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai, 2002 m. kovo 15- 16 d. Barselonoje posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai ir 2005 m. kovo 22- 23 d., 2005 m. gruodžio 15- 16 d. ir 2006 m. kovo 23- 24 d. Briuselyje posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusių valstybių pateiktas išvadas,

- atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 15- 16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos sprendimą sujungti Lisabonos strategiją su tvariosios plėtros strategija,

- atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 27 d. Hampton Courte vykusio neformalaus valstybių vadovų susitikimo išvadas,

- atsižvelgdamas į 2005 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją 2005/601/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių 2005-2008 m. [1],

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia" (COM(2005)0024),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės (2005-2008)" (COM(2005)0141),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Bendri veiksmai augimui ir užimtumui skatinti. Bendrijos Lisabonos programa" (COM(2005)0330),

- atsižvelgdamas į valstybių narių pateiktas 25 nacionalinių reformų programas (NRP) ir į minėto komunikato "Metas judėti sparčiau. Naujoji partnerystė vystymosi ir užimtumo labui" 2-oje dalyje Komisijos pateiktą šių nacionalinių reformų programų vertinimą,

- atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias Europos regioninės plėtros fondų, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo nuostatas [2] ir į Komisijos komunikatą "Sanglaudos politika ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti: Bendrijos strateginės gairės 2007-2013 m." (COM(2005)0299),

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007-2013) (COM(2005)0119) ir į Parlamento 2006 m. birželio 15 d. poziciją dėl jo [3],

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą. Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris" (COM(2005)0488) ir kartu paskelbtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SEC(2005)1253 ir SEC(2005)1289),

- atsižvelgdamas Europos inovacijų 2005 m. suvestinę - lyginamąją naujovių diegimo analizę,

- atsižvelgdamas į nepriklausomų ekspertų grupės, kuri buvo sudaryta po Hampton Courte vykusio aukščiausio lygio vadovų susitikimo, 2006 m. sausio mėn. parengtą mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių diegimo ataskaitą "Kuriant naujovių Europą" ("Aho ataskaitą"),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Žinių pritaikymas. Įvairialypė ES naujovių strategija" (COM(2006)0502),

- atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 7 d. Komisijos rekomendaciją 94/1069/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių perkėlimo (MVĮ) [4],

- atsižvelgdamas į 2002 m. gegužės mėn. "Geriausios procedūros" projekto ekspertų grupės galutinę ataskaitą dėl mažų ir vidutinių įmonių perkėlimo,

- atsižvelgdamas į Europos Komisijos viešosios nuomonės tyrimų padalinio Flash Eurobarometer 2004 m. balandžio mėn. apklausą Nr. 160 dėl verslumo ir birželio mėn. analitinę ataskaitą,

- atsižvelgdamas į rizikos kapitalo klausimu sudarytos darbo grupės, į kurią įeina Jungtinių Valstijų prekybos departamento, Tarptautinės prekybos administracijos ir Europos Komisijos įmonių ir pramonės generalinio direktorato atstovai, 2005 m. spalio mėn. galutinę ataskaitą,

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigiama Konkurencingumo ir naujovių pagrindų programa (2007-2013) (COM(2005)0121), ir į Parlamento 2006 m. birželio 1 d. poziciją dėl jo [5],

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą. Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija" (COM(2005)0535),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą. Verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant" (COM(2006)0033),

- atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl energijos vartojimo efektyvumo, arba kaip mažesnėmis sąnaudomis sutaupyti daugiau energijos (COM(2005)0265) ir į Parlamento 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl jos [6],

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą "Biomasės naudojimo veiksmų planas" (COM(2005)0628),

- atsižvelgdamas į i2010 iniciatyvą, ypač į i2010 e. valdžios veiksmų planą: e. vyriausybės plėtros spartinimas Europoje visų labui (COM(2006)0173),

- atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą dėl Europos Sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategijos (COM(2006)0105),

- atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl atsinaujinančios energijos dalies ES ir konkrečių veiksmų pasiūlymų [7],

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo [8],

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos žinių visuomenės augimui ir užimtumui skatinti [9],

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl indėlio 2006 m. pavasarį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kiek tai susiję su Lisabonos strategija [10],

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos energijos tiekimo saugumo [11],

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimo. Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Bendras požiūris [12],

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A6-0384/2006),

A. kadangi, siekdama išvengti tolesnio lėto ilgalaikio ekonomikos augimo, ES turi strategiškai priderinti savo poziciją prie besikeičiančių naujos pasaulio ekonomikos sąlygų ir prie didėjančio pasaulio rinkų kūrimosi tempo,

B. kadangi, siekdamos užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, ES ir valstybės narės turi panaikinti skirtumus, kurie Europos Sąjungoje egzistuoja tarp mokslinių tyrimų ir rinkų,

C. kadangi prieiga prie pasaulio rinkų MVĮ suteikia galimybę atrasti naujas rinkas, patirti mažesnes mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) sąnaudas, turėti geresnę prieigą prie finansavimo, taip pat siekti masto ekonomijos ir pasinaudoti technologijų privalumais bei rizikos pasidalijimo galimybėmis,

D. kadangi pažanga ES siekiant Lisabonos strategijos tikslų yra nevienoda ir pastebimi dideli bendro technologinės plėtros lygio bei valstybių narių pasiekimų lygio skirtumai,

E. kadangi dėl teisės aktų supaprastinimo proceso iškyla didelių problemų, susijusių su teisiniu tekstų keitimu, ir šiam procesui įgyvendinti reikia mechanizmų ar procedūrų, pagal kurias būtų autentifikuojamas toks keitimas,

F. kadangi neįgyvendinti svarbūs EB teisės aktai ir dėl to esantis rinkos susiskaldymas užkerta kelią ekonomikos augimui ir konkurencijai, o tai sudarys sąlygas masto ekonomijai, kuri būtina siekiant itin konkurencingos ES ekonomikos,

G. kadangi ES ekonomika turi būti pertvarkyta į atnaujintą žiniomis grindžiamą ekonomiką, kadangi naujų žinių kūrimas, perdavimas ir taikymas yra pagrindinė ekonomikos augimo ir tvaraus konkurencinio pranašumo sąlyga,

H. kadangi valstybės narės ir toliau turi spręsti su socialiniais ir demografiniais pokyčiais ir tvariais socialiniais modeliais susijusias problemas, ir panaudoti šią patirtį naujovėms, paslaugoms ir produktams kurti,

I. kadangi gerai finansuojami moksliniai tyrimai ir plėtra sąlygoja naujoves, ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir kompetencija grindžiamus mokslinius tyrimus,

J. kadangi ES turi užtikrinti dinamišką verslo kultūrą skatindama aktyvią politiką, pvz., mokymąsi visą gyvenimą, įgūdžių įgijimą, asmeninę profesinę priežiūrą, darbo vietų suteikimą jaunimui ir profesinį mokymą,

K. kadangi Europos žinių ir komunikacijos visuomenėje turi būti pastebimiau ir aktyviau skatinamas verslumas ir mokymosi kultūra,

L. kadangi MVĮ priskiriama 70 proc. viso užimtumo ir kadangi tik 44 proc. MVĮ diegia naujoves savo įmonėse,

M. kadangi MVĮ yra ekonominės ir socialinės sanglaudos pagrindas, nes jos visoje ES įdarbina daugiau nei 75 mln. žmonių, o tam tikruose pramonės sektoriuose sukuria net iki 80 proc. darbo vietų; kadangi, atsižvelgiant į vaidmenį, kurį MVĮ atlieka ekonomikos raidos ir naujovių požiūriais, ir į jų užimamą rinkos dalį, MVĮ turi būti visapusiškai remiamos,

N. kadangi valstybės narės turi sukurti tokią aplinką, kuri skatintų privataus sektoriaus plėtrą, ir tenkinti konkrečius MVĮ poreikius, įskaitant verslui palankią aplinką ir taisykles, atitinkamas pagrindines infrastruktūros paslaugas, prieigą prie trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo esant prieinamoms palūkanų normoms, akcinį ir rizikos kapitalą, patariamąją pagalbą ir žinias apie rinkos galimybes,

O. kadangi privataus ir viešojo sektorių partnerystė yra naudinga priemonė siekiant viešųjų paslaugų kokybės ir finansinio tvarumo,

P. kadangi MVĮ gali turėti silpnus verslumo įgūdžius ir nepakankamai gerai naudotis informacijos bei ryšių technologijomis bei apskaita, taip pat gali turėti problemų, susijusių su kalba, gamybos valdymu, verslo planavimu, lėšų trūkumu ir gebėjimų stoka norint pasiekti tinkamą dydį,

Q. kadangi MVĮ tarpininkaujačioms ir atstovaujačioms organizacijoms būtinai reikalinga parama, atsižvelgiant į jų su informacija susijusių veiksmų esminę prigimtį, MVĮ skiriamą paramą ir paskesnes priemones, ypač skiriamas mažiausioms iš jų,

R. kadangi MVĮ susijusios su tarpvalstybinėmis ir pasaulio rinkomis ir tai įgavo strateginę reikšmę jų tolesnei plėtrai,

S. kadangi viena iš pagrindinių kliūčių sėkmingam verslumui, naujovėms ir produktų plėtrai kyla dėl to, kad visose kapitalo grandinės pakopose trūksta prieinamo finansavimo formų įvairovės,

T. kadangi ES turėtų remti naujų į rinką orientuotos akademinės aplinkos steigiamųjų projektų rengimą (pasiruošimą juos rengti) siekiant šiems projektams padėti įgyti didesnę svarbą ir vertę, bei pritraukti didesnes pradines investicijas iš rizikos kapitalo bendrovių,

U. kadangi patentavimas ES kainuoja 46700 eurų ir yra labai brangus, palygti su JAV (10250 eurų) ir Japonija (5460 eurų), ir kadangi skubiai reikalingas Bendrijos patentas,

V. kadangi nacionalinės reformų programos turi padėti darniai tenkinti MVĮ ir didelių įmonių poreikius,

W. kadangi 23 mln. MVĮ Europoje iš tikrųjų atspindi didelę įvairovę su verslumu susijusių situacijų, į kurias turi būti atsižvelgiama nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politiką, visų pirma pagal nacionalinių reformų programų (NRP) sistemą, ypač kiek tai yra susiję su mikroįmonių ir amatininkų dirbtuvių, kurios surado 95 proc. Europos MVĮ, specifiškumu,

X. kadangi aiškios valstybės pagalbos taisyklės galėtų paskatinti nepalankioje padėtyje esančių bendruomenių ir regionų ekonomikos vystymąsi ir įmonių naujoves,

Y. kadangi šeimos įmonėms priskiriama apytikriai du trečdaliai ES užimtumo,

Z. kadangi reikia pabrėžti vaidmenį ir plėtrą esamų ES programų, pvz., Leonardo da Vinci, kurios tarptautinės partnerystės pagrindu (įmonių, mokymo įstaigų, ryšių institucijų) skatina judumą, naujoves ir mokymo kokybę,

ES - sėkmingai konkuruoja pasaulio rinkoje

1. primena valstybėms narėms, kad vienintelis kelias sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkoje - sukurti žiniomis grindžiamą ir tobulėti siekiančią europinę visuomenę;

2. pripažįsta, kad svarbu skatinti naujovėms pirmenybę teikiančią kultūrą ir kad tai turėtų prasiskverbti į visas nacionalinių konkurencingumo strategijų sritis ir jose įsitvirtinti;

3. pabrėžia tai, kad vis dažniau organizacinė jėga bus grindžiama ne pagrindine kompetencija, bet svarbiausiais kompetentingais asmenimis;

4. ragina valstybes nares nuo pat mokymo pradžios skatinti verslumą ir sustiprinti paramą visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi;

5. atkreipia dėmesį į švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir veiksmingumo gerinimą veiksmingai sutelkiant reikiamus išteklius, ypač didinant privačias investicijas į aukštąjį mokslą ir tęstinį mokymą;

6. ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant pašalinti šalių prekybą reglamentuojančių įstatymų teisinius skirtumus tam, kad būtų užtikrinta atvira ir konkurencinga rinka;

7. pabrėžia, kad viena vertus, reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp susiduriančių su tokiomis pat problemomis ir iššūkiais regionų, siekiant paskatinti kurti įmonių tinklus tuose regionuose, ir kad, kita vertus, reikia stiprinti ir kelioms valstybėms priklausančius regionus, siekiant paskatinti vystyti ir suderinti įvairią politiką, tarnaujančią tų regionų reikmėms; pabrėžia MVĮ grupių, veikiančių šalia technologijų parkų, viešųjų laboratorijų arba universitetų, svarbą, nes jos sukuria dinamišką aplinką Europoje, leidžiančią panaudoti mokslo žinias ir sukurti žiniomis grindžiamas darbo vietas;

8. pabrėžia poreikį pripažinti konkrečią situaciją ir paskatinti pramoninių grupių ir zonų plėtrą, pasitelkus Europos programas, į kurių specifines charakteristikas būtų atsižvelgta ir būtų suteikta joms atitinkama parama; ragina Komisiją skatinti pažangiosios praktikos pavyzdžių mainus tarp valstybių narių, steigiant įmonių grupes ir ieškant, kaip pagerinti ryšius tarp įmonių ir universitetų, kur abi šalys turėtų didelę vertę skatinant naujoves ir kuriant įmones;

9. ragina paspartinti transatlantinius ekonominius santykius siekiant sukurti didesnę, nei bendra Europos rinka, laisvosios prekybos zoną;

10. ragina valstybes nares labiau atverti rinkas ir taikyti esamus teisės aktus, skirtus šiam tikslui, ir taip visame pasaulyje pagerinti ryšius ir Europos konkurencingumą;

11. ragina valstybes nares patobulinti ir integruoti paslaugų sektorių ir taip paskatinti šio sektoriaus darbo produktyvumo augimą;

12. pripažįsta, kad Europai reikia iš tiesų integruotos energetikos politikos, kuri padėtų užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir minimalią žalą aplinkai;

13. pabrėžia tai, kad teisės aktų supaprastinimas yra pagrindinis tikslas, tačiau jį sunku pasiekti, ir kad kai kuriais aspektais tai iš dalies gali būti palyginta su kodifikavimu; reikalauja, kad Komisija prisidėtų prie supaprastinimo pateikdama pasiūlymą dėl paprasto mechanizmo, pagal kurį būtų autentifikuojamas teisinis Europos teisės aktų pakeitimų, padarytų siekiant supaprastinti tuos aktus, taisymas, ir pasiūlytų valstybėms narėms įdiegti analogišką mechanizmą atsižvelgiant į tai, ko reikia kiekvienai jų, ir tai būtų kiekvienai valstybei narei paskatinimas pradėti šį procesą;

Leiskime reikštis Europos gyventojų kūrybiškumui

14. pabrėžia, kad reikia, jog valstybės narės pagyvintų žinių sritį, mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą; mano, kad moksliniai tyrimai yra gyvybiškai svarbi naujovių diegimo ir ekonomikos augimo prielaida; įsitikinęs, kad svarbu sukurti Europos žiniomis grindžiamą visuomenę, panaudojant mokymąsi visą gyvenimą, kalbų mokymąsi ir informacines ir ryšių technologijas (IRT) įgūdžių stokai ir nedarbui mažinti, taip pagerinant darbuotojų judumą ES teritorijoje;

15. pabrėžia, kad informacijos ir komunikacijos technologijos, e. mokymasis ir e. verslas yra svarbiausi elementai gerinant MVĮ konkurencingumą; įsitikinęs, kad taip pat turėtų būti skatinami projektai, kuriais remiamas tokių galimybių MVĮ suteikimas;

16. remia plačiausią "Svarbiausi visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai" naudojimą, siekiant patenkinti Europos studentų poreikius, ypač užtikrinant lygybę ir pasinaudojimo galimybę toms žmonių grupėms, kurioms reikia paramos dėl jų turimų žinių, pvz., žmones, turinčius žemo lygio pagrindinius įgūdžius, nebaigusiems mokyklos žmonėms, ilgalaikiams bedarbiams, migrantams ir neįgaliesiems;

17. pabrėžia, kad vienintelis kelias turėti ES VMĮ ir pramonės rinką - tai panaikinti skirtumus, kurie ES egzistuoja tarp mokslinių tyrimų ir rinkodaros naujovių procesų, paslaugų ir produktų;

18. pabrėžia, kad reikia atvirų naujovių taikymo modelių, kurie būtų ne tokie linijiniai, dinamiškesni ir sukurtų pridėtinę vertę įmonėms;

19. ragina valstybes nares plačiau naudoti ne tik kompiuterius, bet ir programinės įrangos paketus, nes šios protinį darbą palengvinti skirtos priemonės gali padėti veiksmingiau atlikti įvairias administravimo užduotis;

20. pabrėžia naudotojui palankaus Bendrijos patento ir glaudesnių ryšių su Europos, JAV ir Japonijos ir kitų šalių patentų sistemomis poreikį siekiant geriau apsaugoti Europos įmones ir idėjas, ypač skatinant MVĮ jas taikyti;

21. palankiai vertina ES patekimo į rinką strategijos tikslus ir ragina ES dėti daugiau pastangų, kad MVĮ bendrija būtų skatinama naudotis jos duomenų baze ir kad ji būtų nuolat atnaujinama; rekomenduoja valstybėms narėms, regioninėms ir vietos institucijoms įsteigti viešus "vienos stotelės informacinius langelius" ir skatinti naudoti vyriausybinių paslaugų internetines funkcijas (e. valdžia);

22. ragina Komisiją per savo Europos informacijos centrų (EIC) tinklą skatinti platesnę prieigą prie tarptautinių rinkų;

23. ragina Komisiją reformuoti ir padidinti dabartinį EIC tinklą, įtraukiant įvairias verslo paramos agentūras, veikiančias valstybių narių tinkluose, kurios gali teikti visapusiškas ir patikimas paslaugas MVĮ;

24. pabrėžia, kad Europos informacijos centrų (EIC) tinklą svarbu įvertinti, patobulinti ir pertvarkyti veiklos ir veiksmų efektyvumo požiūriais, siekiant, kad jis galėtų veikti tikslingiau ir greičiau. EIC turėtų būti pertvarkyti į įvairioms problemoms spręsti skirtus universalius centrus, kurie padėtų MVĮ, susiduriančioms su kliūtimis vidaus rinkoje ir turėtų tapti tikrais MVĮ ir valstybių narių tarpininkais, kurie padėtų spręsti kiekvieną problemą kuo praktiškiau ir pragmatiškiau taikant Bendrijos teisę; pripažįsta, kad norint pasiekti šiuos tikslus EIC reikės didesnio finansavimo;

25. ragina Komisiją aktyviai siekti, kad EIC būtų pastebimesni, ir pabrėžia, kad visos MVĮ, neatsižvelgiant į tai, ar jos priklauso EIC funkciją atliekančioms organizacijoms, turėtų turėti galimybę lengvai ir nemokamai naudotis EIC teikiama informacija, paslaugomis ir konsultacijomis; ragina Komisiją užtikrinti, kad į EIC sudaromas MVĮ darbo grupes patektų ir tos MVĮ, kurios nepriklauso vadovaujančiajai organizacijai; mano, jog Komisijai itin svarbu kelti ambicingus tikslus, norint skatinti visas MVĮ (ne tik priklausančias vadovaujančiajai organizacijai) naudotis EIC paslaugomis ir siekti, kad EIC būtų pastebimesni;

26. mano, kad turėtų būti stengiamasi sujungti visus Europos Sąjungos valdomus ir MVĮ poreikiams pritaikytus tinklus (pvz., Europos informacijos centrai ir Naujovių perdavimo centrai); mano, kad tokios įstaigos, pvz., galėtų būti įtraukiamos į profesines MVĮ asociacijas;

Konkurencijos variklis: sėkmingos konkurencijos prielaidos ir MVĮ

27. ragina Komisiją ir valstybes nares, kai yra galimybė, taikyti principą "pirmiausia pagalvok apie mažiausias", kurio pagrindu veikia Europos mažų įmonių chartija, siekiant suteikti galimybes mikroįmonėms ir amatininkų dirbtuvėms, ypač siekiant realizuoti jų augimo ir plėtros potencialą ir vietos lygmeniu ir eksporto rinkose;

28. ragina valstybes nares vertinti dedamas pastangas, remti finansavimo rizikos prisiėmimo ir verslo veiklos socialinę naudą ir šitaip gerinti požiūrį į verslo veiklą ir individualią atsakomybę;

29. pabrėžia, kad technologijų pažanga ir tobulinimas žiniomis pagrįstoje visuomenėje yra be galo svarbūs siekiant konkurencinio pranašumo;

30. mano, kad svarbu skirti didesnį vaidmenį ne tik informacijos teikimui MVĮ ir labai mažoms įmonėms, bet ir pažangiosios patirties perdavimui šioms įmonėms; taigi mano, kad prioritetinė sritis yra su verslu susijusių žinių (įskaitant žinias, kurių reikia teikiant paraiškas) perdavimas;

31. ragina valstybes nares remti sėkmingus elektroninio verslo modelius siekiant palengvinti informacijos ir komunikacijos technologijų įsisavinimą;

32. ragina valstybes nares nustatyti bendrus standartus arba sudaryti savanoriškus susitarimus srityse, kuriose jų stoka trukdo augti MVĮ;

33. ragina valstybes nares suaktyvinti Europos verslą šiais būdais: mažinti biurokratiją, gerinti reglamentavimo kokybę, mažinti administravimo naštą, daugiau MVĮ įtraukti į konsultavimosi procesą ir įmonių naudai paprastinti mokesčių įstatymų laikymosi procedūras ir racionalizuoti administracinius procesus bei socialinės apsaugos programas, skirtas darbuotojams ir darbdaviams; prašo valstybių narių pašalinti administracines kliūtis tarptautiniam bendradarbiavimui tarp MVĮ, pramonės, mokslinių tyrimų institutų ir universitetų;

34. skatina valstybes nares apsvarstyti ir taikyti atitinkamas iniciatyvas, pagal kurias būtų skiriama daugiau paramos siekiant, kad padidėtų šiuo metu pernelyg mažas veiklą pradedančių įmonių skaičius ir pateikti specialius pagalbos planus, kurie paskatintų augimą darbo ir darbo vietų požiūriu; pritaria naujam komunikatui dėl verslo perdavimo: "Lisabonos Bendrijos augimo ir užimtumo programos įgyvendinimas. Verslo perdavimas - sėkmingai tęsti naujai pradėjus", kuris susijęs su būdingų pavojų, su kuriais susiduria verslininkai, sumažinimu; pabrėžia, kad sėkimngas verslo perdavimas yra vis svarbesnis, atsižvelgiant į tai, kad gyventojai Europoje sensta, ir į tai, kad daugiau nei vien trečioji Europos verslininkų išeis į pensiją per ateinančius dešimt metų; todėl ragina valstybes nares tiek pat politinio dėmesio skirti ir verslą pradedančioms įmonėms, ir verslo perdavimui, bei į nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo politiką įtraukti praktines priemones ir nustatyti konkrečius įgyvendinimo terminus;

35. pritaria pasiūlymams, kuriais siekiama palengvinti naujų įmonių kūrimą, sutrumpinti tų įmonių kūrimo terminus ir sumažinti sąnaudas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jei mokesčių iniciatyvos nekelia problemų, sąvoka "mažesnės paskolų palūkanos" savaime nedera su Bendrijos teisės aktais, kuriais, priešingai, siekiama vienodų rinkos sąlygų; siūlo remti atitinkamas priemones, pvz., mokesčių lengvatas ir lankstų įmonių teisės taikymą, siekiant palengvinti pratęsti įmonių darbą, o ypač perduodant įmones trečiosioms šalims arba darbuotojams;

Šiuolaikiška socialinės apsaugos sistema ir darbo rinka

36. ragina valstybes nares keisti visuotinę dinamiką ir demografinius modelius, taip kad jie būtų labiau subalansuoti, ir šitaip patikrinti neveiksmingus socialinius modelius jų finansinio tvarumo požiūriu;

37. ragina valstybes nares priimti pragmatiškus strateginius sprendimus, kuriais, atsižvelgiant į gerėjančius sveikatos apsaugos standartus, būtų nustatytas didesnis pensijinis amžius, ir parengta labiau į šeimą orientuotą politiką, pagal kurią būtų skatinama gimdyti daugiau vaikų ir būtų užtikrinama vaikų priežiūra;

38. pabrėžia būtinybę itin padėti moterims verslininkėms pasinaudoti finansavimo galimybe ir patekti į verslo tinklus;

39. pabrėžia, kad reikia, jog valstybės narės visoje Europoje siektų visapusiškos vadinamosios elektroninės integracijos;

40. pabrėžia, kad siekiant spręsti klausimus, susijusius su kintančiais socialiniais modeliais ir visuomenės senėjimu, reikalinga prisitaikyti gebanti darbo rinka;

41. primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ne su atlyginimu susijusios išlaidos yra pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria individualios įmonės, dėl kurių šios įmonės negali samdyti daugiau darbuotojų; ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti proporcingumo ir lankstumo principus, kai svarstomi ES užimtumo teisės aktai, atkreipiant dėmesį į faktą, kad Europoje yra didelis nedarba, ypač tarp jaunimo;

42. mano, kad, siekiant padidinti našumą ir darbuotojų galimybes įsidarbinti, būtina padidinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą; pripažįsta, kad reikia mokymo programų ir veiklos (įskaitant mokymą vietoje), kurios būtų specialiai orientuotos į MVĮ verslumą; pabrėžia būtinybę suteikti atitinkamą profesinį mokymą (mokymą apie naujas technologijas) vyresniems darbuotojams ir neįgaliesiems, kad jie galėtų išlaikyti darbo vietas arba lengviau susirasti darbą ir patenkinti darbdavių poreikius;

43. siūlo į vidurinio mokymo programą įtraukti verslo pagrindų mokymą ir remia bendradarbiavimą MVĮ tose mokymo srityse, kuriose MVĮ gali suteikti praktikos patarimų ir informacijos; remia universitetų politiką, įskaitant tokį jų mokymo programų turinį, kuriuo remiantis būtų patenkinami ūkio poreikiai;

44. pabrėžia, kad reikia skatinti MVĮ, kurios tausoja aplinką, atsižvelgdamos į įmonių socialinę atsakomybę ir ES tvaraus vystymosi strategiją;

45. vertina tai, kad Komisija siekia dialogo su MVĮ ir joms atstovaujančiomis organizacijomis bei skatina nuolatinį konsultavimąsi su jomis, ir prašo sistemingai įgyvendinti šį metodą praktikoje įtraukiant Europos įmones, taip pat per jų profesines organizacijas, ne tik į Bendrijos programų įgyvendinimą, bet ir jų rengimą; pažymi, kad dabartinis konsultavimosi būdas sukelia problemų MVĮ: nustatyto aštuonių savaičių laiko nepakanka, kad MVĮ atstovaujančios organizacijos surinktų nuomones ir jas pateiktų; prašo Komisijos skubiai įvertinti šį apribojimą;

46. teigia, kad visos MVĮ rėmimo priemonės turėtų būti taikomos ir savarankiškai dirbantiems asmenims, ypač tas, kurios susiję su skirtingomis socialinės apsaugos sistemomis ir jų skiriamomis išmokomis bei nelaimingų atsitikimų darbe prevencija;

47. rekomenduoja valstybėms narėms kuo labiau stengtis sukurti tokią teisinę aplinką, kuri užtikrintų MVĮ lanksčias įdarbinimo galimybes, tačiau nepažeistų socialinės apsaugos nuostatų;

48. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sukurti vidaus rinką, ir ragina valstybes nares padėti siekti šio bendro tikslo skatinat laisvą darbuotojų judėjimą;

49. primena, kad pastangos skatinti verslumą itin svarbios, ypač vykstant demografiniams pokyčiams, dėl kurių trečdalis Europos verslininkų per kitus dešimt metų išeis į pensiją; ragina Komisiją palengvinti valstybių narių keitimąsi šios srities pažangiąja patirtimi, pvz., apsvarstyti vyresnio amžiaus žmonėms skirtas "sidabrinės verslininkystės" programas, taip pat tai, kaip geriau skatinti jaunimą steigti įmones, ir ypač skatinti moterų verslumą, galbūt ieškant būdų, kaip geriau suderinti profesinį ir šeimos gyvenimą;

Finansinis tvarumas

50. ragina valstybes nares gerbti biudžeto drausmės principą siekiant užtikrinti tinkamus valstybės finansus;

51. ragina persvarstyti viešųjų paslaugų modelius, jų finansavimą ir valdymą, įskaitant diskusijas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPP) vaidmens ir naudos;

52. ragina valstybes nares skatinti VPP kaip tinkamiausią modelį, leidžiantį teikti verslo paslaugas MVĮ, įskaitant rizikos kapitalo fondų kūrimą, ir taip pasiekti pakankamo lygio poveikį, siekiant labiau įtraukti privatų sektorių;

53. ragina valstybes nares gerinti MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes esama padėtis labai stabdo augimą; primena Komisijai ir valstybėms narėms apie retkarčiais pasitaikančius iškreiptus viešųjų pirkimų direktyvos rezultatus, kurie, pvz., leido kai kurioms perkančiosioms organizacijoms prašyti mokesčio iš būsimų tiekėjų už pirkimų paraiškų tvarkymą; pažymi, kad tokie mokesčiai gali būti nepakeliami mažoms įmonėms ir, todėl ragina Komisiją apsvarstyti šį klausimą, kai vėliau šiais metais bus ruošiamas jos direktyvinis dokumentas dėl peržiūrėtų viešųjų pirkimų direktyvų įgyvendinimo;

54. mano, kad ekologines naujoves galima stimuliuoti naudojant viešųjų biudžetų perkamąjį pajėgumą, kadangi viešųjų pirkimų "ekologiškumo didinimas" galėtų padėti sukurti pakankamą pajėgumą tiek, kad aplinkosaugai palankios įmonės galėtų įeiti į rinką didesniu mastu, tai būtų tai, kas duotų naudos Europos MVĮ, kurios yra labai aktyvios šiame sektoriuje;

55. ragina naudotis fiskalinėmis paskatomis, siekiant skatinti investicijas į rizikos kapitalą, naudoti išteklius, kuriais galima pasinaudoti per Europos investicijų fondą ir struktūrinius fondus, kurie prisidėtų kuriant vietinio rizikos kapitalo investicijų pagrindą;

56. mano, jog, turint mintyje finansavimą ir su verslu susijusią riziką, MVĮ turi gauti visapusišką ir patikimą informaciją apie galimus rizikos paskirstymo būdus;

57. mano, kad MVĮ turi būti svarbiausia Europos ekonomikos dalimi ir kad siekiant išnaudoti jų potencialą MTP srityje turi būti racionalizuota ES Septintoji pagrindų programa, siekiant palengvinti mažesnių mokslinių tyrimų įstaigų dalyvavimą, skiriant finansavimą MVĮ ir mažų įmonių bei laboratorijų grupėms;

58. palankiai vertina Briuselyje 2006 m. kovo mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime išreikštą požiūrį, kad verslui, ypač MVĮ, reikia palengvinti ir išplėsti galimybes gauti Europos investicijų banko paskolas;

NRP įgyvendinimas

59. ragina visas valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į jų NRP numatytas MVĮ skirtas priemones. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmė priklausys nuo to, kaip plačiai ir aktyviai MVĮ verslo organizacijos bus įtrauktos į konsultacijas, nes jos gali patikrinti priemonių veiksmingumą;

60. apgailestauja, kad atsisakoma konkrečių skaitmeninių rodiklių, kurie buvo naudojami pateikiant ataskaitą dėl Europos mažųjų įmonių chartijos, ir ragina Komisiją pasiūlyti galimybę valstybėms narėms ruošiant metines NRP ataskaitas rengti dvišalius susitikimus (įskaitant suinteresuotas šalis) dėl konkrečių MVĮ priemonių įgyvendinimo eigos;

61. apgailestauja, kad valstybių narių nacionalinėse reformų programose trūksta suderinamumo;

62. pabrėžia, kad svarbu pateikti ataskaitas ir informuoti apie visų NRP sėkmes ir nesėkmes;

63. ragina valstybes nares geriau išaiškinti, kaip jos ketina įgyvendinti savo NRP numatytus tikslus;

*

* *

64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

[1] OL L 205, 2005 8 6, p. 28.

[2] OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

[3] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0265.

[4] OL L 385, 1994 12 31, p. 14.

[5] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0230.

[6] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0243.

[7] OL C 227 E, 2006 9 21, p. 599.

[8] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0022.

[9] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0079.

[10] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0092.

[11] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0110.

[12] Priimti tekstai, P6_TA(2006)0301.

--------------------------------------------------