9.5.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 110/49

1.1

Iš naujo pradėjus įgyvendinti Lisabonos strategiją, tvarumo kriterijai buvo įtvirtinti svarbiausiuose ES politikos tiksluose. EESRK mano, kad ši nuomonė savo iniciatyva dėl ataugančių žaliavinių kultūrų gali suteikti naujų postūmių svarbioms sritims, turinčioms bendrų sąlyčio taškų:

1.1.1

Netgi didėjant ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimui, tausus ir veiksmingas žaliavų naudojimas visose srityse lieka svarbiausias būsimo vystymosi iššūkis.

1.1.2

Komitetas įžvelgia didžiules darbo vietų kūrimo galimybes regionuose plėtojant ataugančių žaliavinių kultūrų ūkį, taip pat atitinkamos politikos, kuri tenkintų mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo poreikį visų sričių, susijusių su ataugančių žaliavinių kultūrų auginimu ir naudojimu, darbuotojams ir įmonėms.

1.2

Komitetas pastebi, kad labai daug Komisijos tarnybų remdamosi joms tenkančia kompetencija, nagrinėja šią temą. Tačiau Komitetas pasigenda aiškios koordinavimo įstaigos arba darbo grupės, dirbančios šioje ES politikos srityje. Todėl jis ragina Komisiją sukūrus naują tinkamą struktūrą nustatyti ataugančių žaliavinių kultūrų politikos kryptį.

1.3

Atsiejus tiesiogines išmokas pagal 2003 m. Liuksemburge priimtą ES žemės ūkio reformą ir priėmus EŽŪKPF reglamentą, taip pat ateityje dar priskyrus cukrinius runkelius prie ataugančių žaliavinių kultūrų, buvo nustatytos pagrindinės gairės didesniems jų auginimo plotams Europoje.

1.3.1

Pakartotinio priemokų už energetines kultūras svarstymo metu 2006 m. turėtų būti suderinti šie punktai:

1.4

Komitetas tikisi, kad taip pat skirstant struktūrinių fondų lėšas, bus tinkamai atsižvelgta į šios ūkio srities vystymą ir nustatomos didelės finansinių išteklių sumos.

1.5

6-joje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje buvo skirta labai mažai dėmesio ataugančių žaliavinių kultūrų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Todėl EESRK reikalauja 7-joje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje ne tik skirti lėšų iš biomasės gaunamos energijos gamybai, bet ir numatyti konkrečias ataugančioms žaliavinėms kultūroms skirtas ir ataugančių žaliavų naudojimo medžiagų gamyboje priemones.. Tam reikia skirti gerokai didesnį finansavimą.

1.6

Komitetas pastebi, kad ribojantis veiksnys šiuo metu yra ne ataugančių žaliavų kiekiai, kurie jau užauginti ar kuriuos įmanoma šiandien užauginti. Atsilieka technologijų, galinčių perdirbti šias žaliavas į rinkai tinkamus produktus, lygis.

1.7

Komitetas džiaugiasi netrukus pasirodysiančiu ES biomasės veiksmų planu. Jis apgailestauja, kad nenagrinėjama medžiagų gamyba iš biomasės, o tik iš biomasės gaminama energija, ir tikisi, jog bus įvertintas veiksmų planas, suteiksiantis naujų impulsų nacionaliniams ir regioniniams veiksmų planams.

1.7.1

Atsinaujinančios energijos, ypač iš biomasės, potencialas daugelyje valstybių narių yra nepakankamai išnaudojamas dėl tinkamų bendrųjų teisinių sąlygų stokos. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir Tarybą šioje srityje taikyti veiksmingesnę politiką.

1.8

EESRK aiškiai pasisako už tai, kad ES aiškiai suformuluotų tikslus dėl ataugančių žaliavinių kultūrų šaltinių procentinio kiekio. Jis siūlo nustatyti tokį tikslą: 4x25 iki 2020 m., t. y., po 25 proc. elektrai, šiluminei energijai, kurui ir naujoms medžiagoms, pvz., kompozitams, natūraliais pluoštais sutvirtintiems plastikams,, arba kitiems naftos chemijos produktams.

1.9

Komitetas pabrėžia, kad visose naudojimo srityse (elektra, šiluminė energija, kuras ir medžiagų gamyba) yra svarbiausia sukurti ir įgyvendinti veiksmingas pateikimo rinkai priemones. Kaip sėkmingą pavyzdį galima paminėti keleto valstybių narių perteklinės energijos naudojimo įstatymus. Svarbus lankstus taikymas, užtikrinantis investicijų saugumą ir skatinantis diegti naujas technologijas, atsižvelgiantis į skirtingą pradinę padėtį, susijusią su technologija ir išlaidų mažinimu.

1.10

Įvardijant politikos požiūrius ir politines kliūtis, nuomonėje nagrinėjami įvairūs kiti klausimai: emisijos ir atliekų teisės aktai, pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva ir naudotų automobilių reglamentas, mokesčių teisė, pluoštinių augalų standartizavimo ir rinkos reguliavimo sistema. Priėmus Tarybos reglamentą dėl cheminių medžiagų registracijos, analizės, įvertinimo, leidimo ir draudimo (REACH), šioje srityje atsivėrė naujos perspektyvos metodams, pagrįstiems biomasės naudojimu. Dėl skirtingo politikos įgyvendinimo ir sistemų politinės ir administracinės kliūtys 25 valstybėse narėse yra labai sudėtingos. Komitetas ragina Komisiją įvardyti politines kliūtis ir pateikti pasiūlymų joms įveikti.

1.11

Komitetas auginimui kelia reikalavimus, susijusius su konkurencija dėl auginimo plotų poreikio maistinėms kultūroms, taip pat susijusius su energijos ir ekologine pusiausvyra, gamtos, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Jis siūlo diegti akreditacijos sistemą, pagal kurią būtų ženklinama produktų kilmė ir perdirbimas.

1.12

Kalbant apie tarptautinę dimensiją, ši nuomonė pabrėžia ES galimybes technologijų eksporto srityje. Tačiau EESRK reikalauja tarptautinei prekybai biologiniais energijos šaltiniais taikyti tiksliai apibrėžiančias PPO taisykles. Jose turi būti atsižvelgta pirmiausia į maisto produktų gamybos nepriklausomumą ir ekologinius bei socialinius standartus.

1.13

Komitetas savo atskiroje nuomonėje aptars Bendrijos biomasės veiksmų planą.

2.1

ES politikos tikslai. Iš naujo pradėjus įgyvendinti Lisabonos strategiją ir taikant tvarumo kriterijus, daugelyje šių svarbių, tarpusavyje susijusių sričių trūksta perspektyvinio vystymosi postūmių:

Ši nuomonė savo iniciatyva turėtų nustatyti pagrindines gaires, žvelgiant iš Europos pilietinės visuomenės pozicijų.

2.2

Apibrėžtis. Ataugančios žaliavinės kultūros apibūdinamos kaip žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produktai, kurie vartojami ne žmonių maistui ir ne gyvulių pašarui. Taigi šiai sričiai priskirtini visi produktai, kurie atsiranda fotosintezės ir po jos sekančių gyvybinių procesų metu, pvz., sukaupta saulės energija. Biomasė gali būti naudojama medžiagų arba energijos gamybai.

2.3

Istorija. Ataugančių žaliavinių kultūrų gamyba, šalia maisto ir pašarų gamybos, yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio uždavinių. Šių žemės ūkio produktų išstūmimas prasidėjo tuo pat metu kaip ir pramonės revoliucija. Naftos chemijos produktai iš esmės pakeitė biomasės pagrindu sukurtus produktus tik XX a. viduryje. Remiantis tradicinėmis žiniomis, pasitelkiant į pagalbą naująsias technologijas ir kūrybingus mokslininkus, šiandien atsiranda naujų naudojimo galimybių energijos, farmacijos, chemijos, statybos ir transporto srityse.

2.4

Išteklių politikos bendrosios pasaulinės sąlygos. ES šalių ekonomika yra labai priklausoma nuo pasaulinio energijos ir žaliavų išteklių importo. Nuolat didėjantis iškastinių žaliavų šaltinių vartojimas ir priklausomumas nuo jų, pvz., nuo naftos, gamtinių dujų, taip pat ir nuo anglių, jau pasiekė ribą ir sukėlė begalę neigiamų padarinių.

2.4.1

Stokojama naujoviško vystymosi ir investicijų, kurių reikia, kad išsivysčiusiose šalyse įvyktų lūžis žaliavų srityje, — tai politikos vienpusės orientacijos rezultatas. Šalia vėlesnių aplinkosaugos pažeidimų ir globalių klimato pokyčių, iškilo užsienio ir saugumo politikos grėsmių — visa tai dramatiški šalutiniai reiškiniai, sąlygojami priklausomumo nuo iškastinių žaliavų.

2.4.2

Pasaulinės klimato kaitos padariniai, energijos kainų šuolis ir efektyvių alternatyvų stoka yra kiti netinkamo vystymo daliniai aspektai, inter alia, lemiantys skurdą besivystančiose šalyse.

2.4.3

Dramatiški klimato kaitos padariniai, sunkumai, susiję su Kioto protokolo įgyvendinimu pasauliniu mastu, taip pat didžiuliai lūkesčiai, siejami su Monrealio klimato apsaugos konferencija, ir menki jos rezultatai plačiai svarstomi EESRK dokumentuose. Kasdien pasigirsta raginimų ieškoti sprendimo būdų Europos ir tarptautiniu lygmeniu.

2.5

Ataugančios žaliavos — tai nuolat atsinaujinantis žaliavų ir energijos šaltinis. Remiantis teigiama ekologine pusiausvyra, jos gali sumažinti aplinkos taršą, ypač padidėjusį CO2 kiekį. Jos suteikia galimybių kurti regionuose ekonomikos ir pridėtinės vertės grandinę. Jos padeda kurti ir išsaugoti darbo vietas Europos kaimo vietovėse ir gali tapti naujo ekonomikos vystymosi varikliu tiek šioje srityje, tiek ir su žemės ūkiu bei miškininkyste susijusiose srityse. Jos gali paįvairinti sėjomainą žemės ūkyje ir tuo padėti didinti biologinę įvairovę. Jos teikia naujovių potencialą ir įvairiapuses taikymo galimybes ir sudaro platų žaliavinių medžiagų pagrindą chemijos produktų gamybai.

2.6

ES šalių nacionalinė politika reaguoja į besikeičiančią padėtį žaliavų rinkose

Daugelis Europos valstybių yra priėmusios teisės aktus dėl elektros srovės, gaminamos iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, supirkimo. Čia supirkimo kaina yra nustatoma aukštesnė atsižvelgiant į skirtingus technologinius ir ekonominius kriterijus. Tai padeda didinti gamybą ir diegti rinkose naujas technologijas, mažinti išlaidas, taikant turtingą gamybos patirtį ir tobulinant technologijas. Tačiau kaip seka iš Komisijos Komunikatų COM(2005) 627 ir 628, daugelyje Europos šalių būtina daug nuveikti, siekiant suteikti veiksmingų impulsų jų vystymui ir pateikimui į rinką.

2.7

Pasaulinės politikos kryptys. Ataugančios žaliavos įvairiose kultūrose ir šalyse, ypač kaimo regionuose, vaidina vis didesnį vaidmenį. Galima paminėti politikos ir ekonomikos iniciatyvas, pavyzdžiui, etanolio programą Brazilijoje, bandymus su jatrofos riešutais (aliejinis augalas) sausringuose Indijos ir Afrikos regionuose. Tačiau esama ir pavojingų vystymosi tendencijų, pvz., Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje, kur iškertami miškai, siekiant patenkinti didėjančią kuro alyvos paklausą visame pasaulyje. Šiuo atveju labai neigiami yra ne vien klimato pokyčiai. JAV planuoja naują energetikos politiką, kurią jau seniai reikėjo pradėti įgyvendinti. JAV ketina iki 2030 metų biomasės pagrindu gaminti 20 proc. degalų ir 25 proc. chemikalų. JAV prezidentas ir Kongresas šiuo metu rengiasi įteisinti energijos saugos įstatyme biomasės ūkį kaip vieną iš pagrindinių JAV ekonomikos ramsčių.

2.8

Ataugančios žaliavinės kultūros ES veikloje. Daugiau kaip dešimt įvairių ES Komisijos generalinių direktoratų gvildena šią temą skirtingais aspektais. Pagrindinį darbą atlieka Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Energetikos, Transporto generaliniai direktoratai. Tačiau šioje srityje taip pat dirba Įmonių, Pramonės, Vystymo, Mokslinių tyrimų, Regioninės politikos, Prekybos, Konkurencijos ir Mokesčių direktoratai. Europos aplinkosaugos agentūra Kopenhagoje taip pat įneša svarų indėlį.

2.8.1

ES iniciatyvos dėl ataugančių žaliavinių kultūrų vystymo:

2005 m. gruodžio 7 d.Komisija paskelbė:

Europos institucijos šiuo metu priima šiuos sprendimus:

3.1

EESRK vis dėlto pabrėžia esminę ataugančių žaliavinių kultūrų reikšmę tvariam ekonomikos vystymuisi. Kartu Komitetas pastebi, kad žemės ūkio gaminių energinė vertė yra aukštesnė nei maisto ar pašarų vertė. Nors ir nesiekiama pradėti diskusijų apie vertes, tačiau energijos kaina šiuo metu dažnai nulemia žemą žemės ūkio kainų lygį. Turint visa tai omenyje, atsiranda naujos medžiagų ir energijos gamybos alternatyvos, ypač būtina kurti ir diegti naujas technologijas.

3.2

Integruotas žemės plotų naudojimas. Komitetas iš esmės pastebi, kad atsiranda konkurencija dėl skirtingo plotų naudojimo poreikio atsižvelgiant į maistines kultūras, biologinės įvairovės užtikrinimą, gamtos ir aplinkos apsaugą, pašarines kultūras ir nemaistines žaliavas. Ši konkurencija regionuose yra labai nevienoda, ateityje ji vystysis taip pat labai skirtingai. Todėl vienareikšmiškai negalima pasakyti, kiek dirbamos žemės naudojama šioms gamybos sritims.

3.2.1

Dėl didėjančio našumo ir mažėjančio maisto produktų vartojimo ES tikimasi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu iš 104 mln. ha dirbamos žemės bus galima naudoti dar 13,7 mln. ha. Dar reikia priskaičiuoti ir tuos plotus, kurie nenaudojami laikantis BŽŪP nuostatų pagal „atidėtos žemės režimą“. Esant dabartiniam perdirbtų gyvulinės kilmės produktų suvartojimui, tuo pat metu didelė Europos ariamos žemės dalis bus naudojama pašarų gamybai.

3.2.2

Tačiau iš Europos perspektyvos galima teigti, kad žemės ir miškų ūkio plotai yra nedideli. Europa pirmauja pasaulyje pagal maisto produktų ir pašarų importą. EESRK labai susirūpinęs dėl ariamos žemės plotų mažėjimo visame pasaulyje. Kasmet visame pasaulyje žemės ūkio naudmenų plotas sumažėja apie 7 mln. ha. 25 procentai visų naudojamų plotų laikomi pažeistais. 1970 metais visame pasaulyje vienam gyventojui teko 0,18 ha ariamos žemės, šiandien atitinkamai tik 0,11 ha. Dar verta paminėti, kad dėl pasaulinės klimato kaitos visame pasaulyje mažėja derlingumas ir patiriama derliaus nuostolių, dėl to esama daug netikrumo.

3.2.3

Komitetas daro išvadą, kad šalia derlingumo didinimo ypač svarbu pabrėžti lignoceliuliozinių augalų, tokių kaip žolės ir krūmai, ir žemės ūkio šalutinių produktų, tokių kaip šiaudai, veiksmingo naudojimo svarbą. Be to, medžiagų apytakos atliekas ir šalutinius produktus, pvz., srutas, reikėtų nuvežti į biologinių dujų įrenginius, kuriuose jie bus panaudoti energijos gamybai. Reikia kelti naujus aukštus reikalavimus veiksmingesnių naudojimo ir konversijos technologijų kūrimui. Dabartiniu metu susiduriama su dideliais iššūkiais, kurie turi tapti neatskiriama Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos dalimi.

3.2.4

Komitetas konstatuoja, kad naujosiose Vidurio ir Rytų Europos ES šalyse yra labai daug žemės ūkio naudmenų plotų. Dėl to didelė dalis struktūrinių fondų lėšų tenka šioms šalims. Taigi ES ir valstybių narių nacionalinei politikai yra geros sąlygos sukurti paskatas investicijoms ir naujovėms ataugančių žaliavinių kultūrų srityje. EESRK primygtinai reikalauja ES ir valstybių narių užtikrinti, kad priėmus atitinkamus teisės aktus ir planus didelė struktūrinių fondų išteklių dalis bus panaudota ataugančių žaliavinių kultūrų srityje.

3.2.4.1

Kai kuriose valstybėse narėse po įvykdytų reformų yra daug nedirbamos žemės plotų. Kadangi laikantis BŽŪP nuostatų nenumatyta teisė už šiuos plotus gauti tiesiogines išmokas, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkaujant šiuose plotuose jų konkurencingumas yra mažesnis. Todėl jis ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares ištirti tikslingą struktūrinių fondų naudojimą, kad šie plotai galėtų sudaryti regionuose atskiras struktūras, kuriančias darbo vietas.

3.2.4.2

2003 m. Liuksemburgo sprendimuose dėl ES žemės ūkio reformos nustatytos priemokos už energetines kultūras (45 eurai/ha) 1,5 mln ha, jau 2006 m. pabaigoje bus pakartotinai svarstomos. EESRK reikalauja, kad Komisija atkreiptų dėmesį į tai, ar yra pakankamas priemokų dydis. Komitetas mano, kad dabartinė paraiškų teikimo tvarka yra pernelyg biurokratiška ir siūlo skubiai atlikti administracinius suderinimus. Šiuo metu naujose šalyse negali būti teikiamos paraiškos priemokoms už energetines kultūras gauti, kadangi jos pasirinko supaprastintą BŽŪP tvarką (8 iš 10 naujų valstybių narių). Komitetas reikalauja, kad pagal šį suderinimą nuo 2006 m. būtų sudaryta galimybė ir šioms šalims gauti tokias priemokas už plotą. Kalbant apie dydį turėtų būti persvarstytas atskiras pakeitimas dėl plotų, kurie dėl permainų proceso negalėjo gauti paramos.

3.3.1

Stiprinant kaimo vietovių regioninę ekonomiką, EESRK nuomone, būtina siekti, kad pirmieji žaliavų perdirbimo etapai liktų regione. Šia prasme decentralizuotos technologijos teikia dideles regionų plėtros ir stiprinimo galimybes, kad, viena vertus, būtų sumažintos biogeninių žaliavų transportavimo išlaidos, kita vertus, kad perdirbant ir naudojant žaliavas pridėtinė vertė liktų regione. Esant tokiam regiono ekonominiam ciklui darbo vietos išliks žemės ūkio sektoriuje, be to, dar bus sukurta papildomų darbo vietų su žemės ūkio produkcijos perdirbimu susijusiose šakose.

3.3.1.1

Padidinus iki 2010 metų atsinaujinančių energijos šaltinių dalį 5 proc., vien tik biomasės naudojimo srityje būtų galima sukurti 250 000–300 000 naujų darbo vietų, daugumą jų kaimo vietovėse, su sąlyga, kad 70–90 proc. biomasės bus pagaminama Europoje. Biodegalai, palyginti su iškastiniu kuru, reikalauja nuo 50 iki 100 kartų daugiau darbo vietų. Elektros gamybai iš biomasės reikia 10–12 kartų daugiau darbo vietų, o šiluminės energijos gamybai - dvigubai daugiau darbo vietų. Tačiau čia dar reikia priskaičiuoti daugybę darbo vietų, kurios reikalingos pertvarkant ir įrengiant šildymo sistemas, tad daugelyje regionų šilumos energijos naudojimo srityje galima tikėtis didžiausio efekto. 2003 m. MITRE Syntesis Report buvo apskaičiuota, kad taikant aukštų tikslų siekiančią ES žaliavų strategiją, paremtą atsinaujinančios energijos naudojimu, vien tik ES teritorijoje iki 2020 metų būtų galima papildomai sukurti beveik 2,5 mln. darbo vietų. Daroma prielaida, kad apie du trečdaliai jų būtų susiję su biomasės naudojimu. EESRK pabrėžia, kad biomasės naudojimo sritis pasižymi didelėmis užimtumo galimybėmis, jei bus sukurta atitinkama paskatų politika, atsižvelgiant į didesnes nei tikimasi išlaidas. Būtina sudaryti dinamiškai besivystančias, tačiau ir patikimas bendrąsias sąlygas.

3.3.1.2

Šios teigiamos užimtumo perspektyvos pirmiausia bus naudingos kaimo vietovėms. Viena vertus, atsiranda naujas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, ypač mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse. Apskaičiuota, jog reikės apie 400 000 tokių specialistų. Kartu reikia ir tokios darbo jėgos, kurios pradinė kvalifikacija yra žema arba menka. Apskritai reikia plataus spektro naujų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo priemonių tiek gamintojams, tiek ir vartotojams visose srityse.

3.3.1.3

EESRK pastebi, kad tokiose srityse kaip mokslinių tyrimų įstaigos, aukštosios mokyklos, pramonė, amatai, žemės ūkis, administracija, masinės informacijos priemonės ir vartotojų apsauga reikia siūlyti daugiau mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybių, susijusių su atsinaujinančiomis žaliavomis.

3.3.2

Atsižvelgiant į struktūrinę kaitą kaimo vietovėse, pvz., vykdant cukraus rinkos organizavimo reformą, Komitetas primygtinai reikalauja išnaudoti turimą verslo ir pramonės potencialą ir jį taip pat taikyti ataugančių žaliavinių kultūrų perdirbimui. Tinkamas instrumentas kurti naują struktūrą yra restruktūrizacijos fondai, o naujų verslo ir pramonės objektų įsisavinimui yra skirti ES struktūriniai fondai. EESRK apgailestauja, kad restruktūrizacijai skiriamos lėšos nėra siejamos su pramonės ir verslo vietų koncepcijomis, pasižyminčiomis naujovėmis ir kuriančiomis darbo vietas.

3.4.1.1

Komiteto vertinimu, statybos srityje galima dar tobulinti daugybę naujų medienos naudojimo galimybių. Vertėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos dalykus planuojant miškininkystę. Nors nemažai produktų buvo perdirbti tiek, kad juos jau buvo galima pateikti į rinką minėtose panaudojimo srityse, tačiau tam reikalinga perdirbimo procesų technika dar turi būti tobulinama.

3.4.1.2

Komitetas mano, kad įgyvendinant REACH reglamentą, bus galima numatyti naujas chemijos, susijusios su biomasės perdirbimu, tolesnio tobulinimo kryptis, kurios dar tik pradedamos tobulinti ir reikės intensyvių mokslinių tyrimų. Nustačius problemines medžiagas, įgyvendinant REACH reglamentą, teks kurti alternatyvas ir tai bus perspektyvios ataugančių žaliavinių kultūrų mokslinių tyrimų sritys. Pavyzdžiui, Vokietijoje ataugančių žaliavinių kultūrų dalis chemijos pramonėje nuo 1991 iki 2005 m. padidėjo nuo 8 proc. iki 10,4 proc. (tik chemijos ir farmacijos pramonėje, neskaitant popieriaus ir natūralių pluoštų perdirbimo pramonės).

3.4.1.3

Komitetas pabrėžia šiuos tikslus kuriant produktų linijas biomasės pagrindu:

3.4.1.4

Daugelio produktų linijų gamybai šiuo metu iškyla kliūčių dėl to, kad daug kur nepavyko sumažinti išlaidų. To priežastis — nepakankamas produktų ir jų pateikimo į rinką rėmimas, taip pat nepakankamas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas. Be to, šios žaliavos kai kuriose šalyse yra papildomai apmokestintos. Todėl šių žaliavų naudojimui Komitetas siūlo, taikyti analogiškas nuostatas kaip ir perteklinės elektros energijos supirkimo atveju, kad pritaikius lengvatas žaliavos galėtų greičiau įsitvirtinti rinkoje ir būtų konkurencingos.

3.4.2.1

Kitaip nei elektros energijos ir degalų srityje, dar nėra parengta teisės aktų, skirtų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui šilumos ūkyje. Siekiant paspartinti šilumos gamybą biologinės masės pagrindu Europos lygmeniu, Komitetas reikalauja teikti kitas teisės aktų iniciatyvas dėl šilumos gamybos ir vartojimo iš atsinaujinančių energijos šaltinių. EESRK mano, kad teisės aktai, panašiai kaip perteklinės energijos supirkimo įstatymai, galėtų pagreitinti jų įgyvendinimą.

3.4.2.2

Šiuo metu apie 56 mln. ES gyventojų naudojasi centralizuoto šildymo sistema, 61 proc. iš jų gyvena naujosiose ES valstybėse narėse. EESRK reikalauja tikslingai skirti struktūrinių fondų lėšas šių sistemų plėtrai ir atnaujinimui bei naudoti jose ataugančias žaliavas. Šiuo atveju reikia spartinti kombinuotą šilumos ir energijos gamybą.

3.4.2.3

Kadangi investicijos į šildymo techniką, elektrinių techniką, centrinį šildymą ir šilumos tiekimo sistemas yra ilgalaikės, Komitetas laikosi nuomonės, jog artimiausiu metu reikia atlikti gerokai daugiau darbų. Čia reikia skubiai imtis ne tik informavimo, bet ir visų pirma administracinio derinimo.

3.4.2.4

Dėl skirtingos miškininkystės ir nuosavybės teisinės padėties valstybėse narėse pavieniams šeimų ūkiams yra sudėtinga pasinaudoti miškuose esančiomis medienos atliekomis. Atsižvelgiant į naują paklausos situaciją reikėtų siekti sukurti nebiurokratines taisykles.

3.4.3.1

ES apytikriai 30 procentų energijos sąnaudų tenka transportui. Benzino alternatyva yra augalinis aliejus, biodyzelinas, etanolis, sintetiniai degalai iš biomasės. EESRK pastebi, kad biokuro direktyva įgyvendinama pernelyg lėtai. Buvo numatyta, kad iki 2010 m biodegalai užims 5,75 proc. rinkos, santykinis 2 proc. dydis, kuris buvo numatytas 2005 m., yra gerokai mažesnis ir sudaro mažiau nei 1,4 proc. Komitetas ypač remia programoje „Pažangi energetika Europai (PEE)“, pateiktoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1230/2003 (EB), suformuluotus tikslus:

3.4.3.2

Šiuo metu plėtojant Europoje etanolio gamybą, PPO derybose reikalaujama nustatyti etanolio importo kvotas. Tik šitaip ši jauna ūkio šaka, pakeičianti Oto variklių degalus (benziną), ateityje galės taip pat ir tapti perspektyvia šaka ES.

3.4.3.3

Tiek ES Komisija, tiek valstybės narės, skatindamos naudoti atsinaujinančius degalus, planuoja mokesčių lengvatas pakeisti nustatytomis degalų mišinių kvotomis. EESRK kelia rūpestį tai, kad dėl to kiltų grėsmė daugeliui naujų investicijų į šią jauną ūkio šaką, todėl reikalauja daugiau politinio patikimumo. Be to, jis pabrėžia, kad kaip tik dėl mokesčių lengvatų biologinių degalų srityje atsiras regionų lygiu pritaikytų investicijų.

3.4.3.4

Tačiau net ir palankiausių prognozių vertinimais, ne daugiau kaip 35 proc. dabar sunaudojamų degalų kada nors bus galima pakeisti augaliniais degalais. Antrosios kartos BTL (angl. biomas-to-liquid) degalai dar turi būti gerokai patobulinti technikos bei pateikimo į rinką požiūriu. Sudarant tokias prognozes, reikia atsižvelgti į tai, kad plotą galima naudoti tik vieną kartą ir vienam tikslui. Komitetas pabrėžia, kad veiksmingesnė transporto politika ir gerokai mažesnis degalų suvartojimas turi ir toliau likti svarbiausi tikslai, siekiant užtikrinti mūsų ekonomikos ateitį.

3.4.4.1

Per artimiausius tris dešimtmečius Europoje reikės pakeisti elektrinių pajėgumus, kurių bendra galia siekia 200 000 MW. Bendra investicijų suma sudarys ne mažiau kaip 200 milijardų eurų. Tai padės nustatyti svarbias būsimos energetinės bazės gaires. Komiteto nuomone, čia esama galimybių pereiti prie kombinuotos šilumos ir energijos gamybos sistemos, priderinus jėgainių pajėgumus. Šitaip galima gerokai padidinti energetikos efektyvumą.

3.4.4.2

Lig šiol elektros energijos gamybai naudojama biomasė daugiausia buvo medienos atliekos, srutos, biologinės atliekos bei kitos gyvulinės ir augalinės kilmės atliekos. Biomasės naudojimas elektros energijos gamybai didėja labai iš lėto. Nepradėjus daugiau naudoti biomasės, nebus pasiektas Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/77/EB numatytas tikslas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

3.4.4.3

Kadangi elektros energijos srityje kyla sunkumų, susijusių su elektros energijos paskirstymu, galima veiksmingai taikyti pastovias perteklinės energijos supirkimo sąlygas. EESRK nuomone, šie aspektai yra ypač svarbūs: inovacinių investicijų patikimumas, elektros kainos turi būti nustatomos diferencijuotai, atsižvelgiant į savikainą ir į turimą techniką, 5 metų patirties įvertinimas pritaikant supirkimo kainas prie naujų, pažangias technologijas taikančių investicijų, nuolaidų sistema už naujų technologijų taikymą, šiluminės energijos naudojimas, mažesnės, regionų mastelį labiau atitinkančios sistemos. Prasminga taikyti nuolaidų sistemą atsižvelgiant į naudojamas žaliavas. Komitetas laiko būtina taikyti nuolaidų sistemą visų pirma pievoms ir tarpinėms kultūroms, šalutiniams produktams, tokiems kaip šiaudai, bet taip pat ir antriniams produktams, kaip aliejinės išspaudos ir žlaugtai.

3.4.5.1

Formuluojant tikslus, Komitetas laikosi nuomonės, kad reikia nustatyti tokį tikslą: 4 x 25 iki 2020 metų. Atsižvelgiant į būsimą biomasės naudojimą tai reikštų, kad 25 proc. elektros energijos, 25 proc. šiluminės energijos, 25 proc. degalų ir 25 proc. medžiagų, gaminamų iš žalios naftos, pvz., plastmasė, turi būti gaminama iš ataugančių žaliavinių kultūrų ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Pagrindas yra šiandien suvartojami iškastiniai energijos šaltiniai. Net ir laikantis naujo, į šių tikslų realizavimą nukreipto požiūrio į atsinaujinančius išteklius, efektyvus visų išteklių naudojimas turi didžiausią reikšmę šalių ekonomikos vystymuisi. Plačiam įgyvendinimui tai reiškia, kad tiesiog būtina labiau padidinti medžiagų ir energijos naudojimo efektyvumą Europos Sąjungoje.

3.6.1.1

EESRK pritaria Komisijos ketinimui parengti ES biomasės veiksmų planą. Remiantis šiuo veiksmų planu, būtina parengti nacionalinius arba regioninius veiksmų planus. Šiam tikslui pasiekti būtina stebėsena. EESRK džiaugiasi, kad veiksmų plane nagrinėjamas šilumos energijos potencialas, kurio didelė dalis neišnaudojama. Kartu Komitetas apgailestauja, kad biomasės veiksmų planas nagrinėja biomasės naudojimą tik energijos gamybai. Todėl jis reikalauja biomasės naudojimo planą papildyti medžiagų gamybos sritimi bei naujų jos taikymo sričių tyrimais ir paspartinti informavimo, darbo su visuomene ir konsultacinį darbą. Ekonomikos politikoje būtina pradėti įgyvendinti verslo steigimo iniciatyvą ataugančių žaliavinių kultūrų srityje, kad būtų galima visų pirma paremti mažąsias ir vidutines įmones, turinčias sunkumų pritraukiant rizikos kapitalą. Komitetas apgailestauja, kad veiksmų plane nesiūloma atitinkamai pritaikyti patekimo į rinką sąlygas, kad būtų galima spręsti pasaulio prekybos problemas.

3.6.1.2

Komisijos Komunikate dėl paramos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti (COM(2005) 627, 2005 12 7) išdėstyta, kad ypač dėl bendrųjų teisinių sąlygų stokos biomasės ir biodujų potencialas daugelyje Europos šalių nepakankamai išnaudojamas. Praktikoje pasirodė esančios labai veiksmingos perteklinės energijos supirkimo sistemos, kurių kainos orientuojamos į išlaidas. EESRK tikisi, kad Komisija, remdamasi šiuo pranešimu, pateiks išsamesnių nurodymų.

3.6.2.1

Komitetas dar nepastebi, kad Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje biomasės naudojimui būtų skiriama itin svarbi vieta. Tiek energijos tyrimuose, tiek ir ataugančių žaliavinių kultūrų naudojimo medžiagų gamybai būtinos išsamesnės mokslinių tyrimų programos. EESRK primena, kad reikia rasti bendrus sąlyčio taškus su kitomis mokslinių tyrimų sritimis, pvz., medžiagotyra, chemijos mokslo tyrimais ir nanotechnologija. Jo nuomone, priėmus REACH reglamentą, atsirado dar viena priežastis spartinti mokslinius tyrimus biomasę nagrinėjančiose chemijos mokslo šakose .

3.6.2.2

Nepakeitus naujojoje bendrųjų tyrimų programoje Komiteto reikalaujamų esminių paradigmų, bus nelengva sulaukti ES būtinų permainų žaliavų srityje. Šiuo metu ribojantis veiksnys yra ne ataugančių žaliavų kiekiai, kurie jau užauginti ar kuriuos įmanoma užauginti. Veikiau priešingai: atsilieka rinkos arba perdirbamo produkto tolesnio perdirbimo arba konversijos technologijų lygis. Šioje srityje būtina sustiprinti mokslinius tyrimus.

—

Ataugančių žaliavinių kultūrų auginimui taikytini tie patys geros specializuotos maisto produktų gamybos praktikos principai.

—

Plotai, kuriuose auginamos ne maisto produktų žaliavos laikantis 3.2–3.2.3 punktuose nurodytos tvarkos, turi būti vėliau tinkami auginti maisto produktų žaliavas.

—

Ataugančias žaliavines kultūras reikia auginti anksčiau žemės ūkio reikmėms naudotuose plotuose ir „atidėtose“ žemėse. Prie jų priskirtini plotai, kurie laikinai nedirbami, pvz., dėl vykstančios žemės ūkio reformos. Dėl to neturi sumažėti nuolatinių ganyklų plotai.

—

Norint mažinti pervežimus, kurių neigiama įtaka aplinkai patvirtinama dokumentais, reikia plėtoti gamybą regionų arba vietos lygio ciklais.

—

Ekologiniu požiūriu vertingi žemės plotai turi išlikti kaip saugomos teritorijos ir ūkinė veikla juose vykdoma atsižvelgiant į gamtosaugos tikslus.

—

Reikia visų pirma remti ir auginti tas ataugančias žaliavines kultūras, kurios pasižymi tinkama ekologine pusiausvyra.

3.8.1

Visose šalyse gyventojų aprūpinimas maisto produktais turi būti svarbiausias prioritetas. Todėl Komitetas, atsižvelgdamas į tarptautinę prekybą, reikalauja, kad bioenergetinių kultūrų auginimas ir eksportas nedarytų žalos šalies apsirūpinimui maisto produktais. PPO taisykles ir šiuo atveju taip pat būtina išsamiau apibrėžti. Atitinkamos vyriausybės privalo numatyti reikiamas politines priemones, užtikrinančias šalies apsirūpinimą maisto produktais. EESRK taip pat įžvelgia būtinumą nustatyti socialines darbo normas ir ekologinius standartus Pasaulio prekybos organizacijos taikomose netarifinėse prekybos taisyklėse, kurios bus taikomos atsinaujinančioms žaliavoms tarptautinėje prekyboje. Komitetas remia tarptautinės atsinaujinančių energijos išteklių agentūros (IRENA) įsteigimą ir reikalauja daugiau skaidrumo tarptautiniame žaliavų ūkyje.

3.8.2

EESRK pabrėžia, kad ES ekonomika yra priklausoma nuo pažangių technologijų vystymo ir eksporto (1). Pažangūs ataugančių žaliavinių kultūrų metodai ir produktai sudaro pagrindą ateities technologijų srityje vaidinti svarbiausią vaidmenį pasaulinėje prekyboje. Todėl plėtojant ataugančių žaliavinių kultūrų sektorių bendrosios politinės sąlygos yra ypač svarbios vystant Europos Sąjungos ekonomiką.