52006DC0768

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.12.2006

KOM(2006) 768 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 1 dalį (pramoniniais tikslais naudojamų suskystintų naftos dujų (SND) ir anglies apmokestinimas)

1. Įvadas

Pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB[1], pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – energijos mokesčių direktyva arba direktyva), 19 straipsnio 1 dalį, taip pat kitas direktyvos nuostatas (ypač 5, 15 ir 17 straipsnių) Taryba, Komisijai pasiūlius, bet kuriai valstybei narei (kuri to prašo) gali vieningai leisti toliau atleisti nuo mokesčių arba juos sumažinti remiantis ypatingais politiniais sumetimais.

Prašymą nagrinėja Komisija. Po to ji pateikia pasiūlymą Tarybai arba nurodo Tarybai priežastis, dėl kurių ji nesiūlo leisti taikyti minėtų priemonių.

Atsižvelgdamos į tai, kad atliekamas visų nuo energijos mokesčių direktyvos leidžiančių nukrypti nuostatų, kurių galiojimas baigiasi 2006 m. pabaigoje, persvarstymas, Graikija ir Lietuva pateikė prašymą leisti tam tikrų energetinių produktų atveju nukrypti nuo kai kurių energijos mokesčių direktyvos nuostatų. Šie laiškai užregistruoti Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniame direktorate[2].

Šiuo komunikatu siekiama pranešti Tarybai priežastis, dėl kurių Komisija nesiūlo suteikti prašomų leidimų.

2. Trumpa informacija apie prašymus

2.1. Graikijos prašymas

Graikija norėtų, kad pramoniniais tikslais naudojamos SND būtų apmokestintos taikant lengvatinį tarifą (0,29 EUR už 1000 kg SND). Taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai (pagal energijos mokesčių direktyvos 8 straipsnį) – 41 EUR už 1000 kg SND, naudojamų kaip variklių degalai.

Graikijos valdžios institucijų teigimu priemone siekiama dviejų pagrindinių tikslų. Pirma, skatinti naudoti ekologiškesnius degalus, palyginti su kitomis mineralinėmis alyvomis. Tai būtų antras pagal prioritetiškumą ir laikinas sprendimas atsižvelgiant į tai, kad gamtinių dujų tinklas Graikijoje dar nėra visiškai išvystytas. Todėl Graikijos valdžios institucijos pabrėžia SND aplinkai teikiamą naudą. Antras priemonės tikslas – didinti vidaus pramonės įmonių konkurencingumą.

Prašyme nėra numatyta priemonės galiojimo pabaigos data.

2.2. Lietuvos prašymas

Lietuva norėtų nukrypti nuo energijos mokesčių direktyvos bendrųjų nuostatų, ypač 2 straipsnio 1 dalies, ir pageidauja, kad nebūtų apmokestinta anglis. Kitaip tariant, Lietuva norėtų atidėti anglies apmokestinimą.

Lietuvos valdžios institucijų teigimu, pagrindinis priemonės tikslas – pertvarkyti ir modernizuoti verslą atokiose šalies vietovėse, visų pirma įmones, kurios savo veikloje naudoja anglį. Remiantis Lietuvos valdžios institucijomis, prireiks daug laiko, kol šis tikslas bus pasiektas, todėl anglies apmokestinimą reikia atidėti. Lietuvos valdžios institucijos pabrėžė, kad priemonės tikslas – skatinti šalies atokių vietovių ekonominį vystymąsi. Be to, Lietuvos valdžios institucijos pažymėjo, kad didėjant naftos ir dujų kainoms stiprėja pigesnių energijos šaltinių poreikis, be to, jos pabrėžė pokyčius, kurie vyksta nacionalinėje energetikos sistemoje dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

Prašyme numatyta priemonės galiojimo pabaigos data – 2009 m. gruodžio 31 d.

3. prašymų aplinkybės

Mineralinių alyvų, įskaitant SND, apmokestinimas ES suderintas nuo 1993 m.[3] Bendrijos teisės aktuose nustatyti minimalūs energetinių produktų, naudojamų kaip variklių degalai ir šildymui skirtas kuras, apmokestinimo lygiai. Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl tam tikrų prekybos ir pramonės įmonių konkurencingumo ES, palyginti su trečiosiomis šalimis, energijos mokesčių direktyvos 8 straipsnyje nustatyti daug mažesni minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi produktams, naudojamiems kaip variklių degalai atitinkamais tikslais. Vidaus rinkoje šiais minimaliais lygiais siekiama įmonėms sudaryti vienodas galimybes.

Šiomis aplinkybėmis anksčiau Graikijai buvo leista taikyti lengvatinius mokesčių tarifus arba neapmokestinti pramoniniais tikslais naudotų SND. 2001 m. šį leidimą Taryba paskutinį kartą pratęsė iki 2006 m. gruodžio 31 d., vėliau jis buvo įtrauktas į energijos mokesčių direktyvos pereinamojo laikotarpio priemones.

Priimant energijos mokesčių direktyvą buvo nustatyta, kad suderinti akcizai turi būti taikomi energetiniams produktams, išskyrus mineralines alyvas, tačiau tiesiogiai su jomis konkuruojantiems, kaip antai angliai. Taip buvo siekiama pašalinti mineralinių alyvų ir kitų tiesiogiai konkuruojančių energetinių produktų, kurie apmokestinami ne visoje ES, konkurencijos iškraipymus ir pašalinti konkurencijos iškraipymus, su kuriais susiduria energijos vartotojai įvairiose valstybėse narėse, kuriose energetiniai produktai, išskyrus mineralines alyvas, apmokestinami arba ne (žr. energijos mokesčių direktyvos antrą konstatuojamąją dalį).

Kad valstybės narės galėtų prisitaikyti prie naujos padėties ir, visų pirma, kad būtų išvengta staigaus naujai apmokestintų produktų kainų padidėjimo, pagal energijos mokesčių direktyvą buvo suteikti keli pereinamieji laikotarpiai (bendrieji arba skirti konkrečiai šaliai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į ypatingą Lietuvos padėtį, šiai valstybei narei buvo leista atidėti anglies, kokso ir rusvųjų anglių apmokestinimą iki 2007 m. sausio 1 d.[4]

2006 m. birželio mėn. komunikate „Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga“ (toliau – 2006 m. komunikatas)[5] Komisija apžvelgė energijos mokesčių direktyvos nuostatas, užtikrinančias didelį lankstumą, ir ypač pabrėžė priežastis bei motyvaciją, pagrindžiančias kelių su produktu arba naudotoju susijusių galimybių įtraukimą. Visų pirma komunikate Komisija pabrėžė, kad direktyvoje tinkamai atsižvelgta į galimus konkurencinius suvaržymus, susijusius su energijos apmokestinimu. Be to, minėtame komunikate Komisija pažymėjo, kad itin didelis dėmesys direktyvoje skirtas anglies apmokestinimui.

4. Komisijos vertinimas

Komisija mano, kad Graikija ir Lietuva prašymuose nurodė pačius naujausius argumentus, į kuriuos atsižvelgta pačioje direktyvoje. Visų pirma – tai apmokestinimo taikymo sritis, minimalių apmokestinimo lygių nustatymas ir galimas mokesčių už tam tikrus produktus ir panaudojimą diferencijavimas. Numatydamas įvairius kriterijus Bendrijos teisės aktų leidėjas, laikydamasis EB sutarties 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, įvertino atitinkamus argumentus ir tikslus bei interesus, kurie taip pat minimi energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje, pirmiausia būtinybę užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, neiškreiptą konkurenciją bei Bendrijos aplinkos ir energijos politiką.

Visų pirma Bendrijos teisės aktų leidėjas, priimdamas direktyvą, tinkamai atsižvelgė į konkurencijos aspektus. Šie aspektai pirmiausiai padarė poveikį minimalių apmokestinimo lygių nustatymui atsižvelgiant į produktą ir naudojimo tikslą. Be to, direktyvoje valstybėms narėms pateikiama daug įvairių galimybių, kuriomis jos gali pasinaudoti remdamosi vien tik direktyva ir kurios leidžia papildomai diferencijuoti mokesčių tarifus atsižvelgiant į skirtingas priežastis, įskaitant kai kuriais atvejais susirūpinimą dėl konkurencingumo. Daugeliu atvejų minimalių apmokestinimo lygių reikia laikytis, kad įmonėms vidaus rinkoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Pagal griežtas direktyvos 17 straipsnio 2–4 dalyse nustatytas sąlygas įmonėms gali būti taikomi žemesni nei nustatyti minimalūs apmokestinimo lygiai. Viena šių sąlygų – nustačius žemesnius lygius aplinkosaugos tikslų turi būti siekiama kitomis priemonėmis.

Pagal direktyvos 8 straipsnį taikomi minimalūs lygiai, kurie yra mažesni už 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygius, turi būti vertinami atsižvelgiant į šias aplinkybes. Todėl Graikijos rėmimasis jos pramonės įmonių konkurencine padėtimi neatspindi ypatingų politinių sumetimų pagal direktyvos 19 straipsnį. Todėl negalima priimti Graikijos prašymo neribotam laikui suteikti leidžiančią nukrypti nuostatą.

Be to, šiomis aplinkybėmis nėra tikslinga leisti tam tikrą laikotarpį toliau taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Atsižvelgiant į tai, kad suderinti minimalūs pramoninės ir komercinės paskirties variklių degalų apmokestinimo lygiai buvo nustatyti jau 1993 m. ir taikomi visoms valstybėms narėms, Graikija turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie minimalių SND apmokestinimo lygių. Taigi Graikija nepateikė jokio argumento, į kurį reikėtų atsižvelgti pagal energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį.

Atsakydama į Graikijos argumentus dėl SND ekologinių aspektų, Komisija norėtų pažymėti, kad, kiek jai yra žinoma, gamtinių dujų tinklas iš tiesų jau yra iš dalies baigtas kurti, ypač didžiausiose Graikijos pramoninėse srityse. Per daug palankus SND apmokestinimas, ypač visiškas neapmokestinimas, kurį yra numačiusi ši valstybė narė, gali padaryti neigiamą poveikį skatinant naudotojus rinktis gamtines dujas, kurios yra tokios pat ekologiškos, kaip ir SND. Tai pakenktų šių dviejų degalų rūšių konkurenciniam santykiui, kurį Taryba nustatė atsižvelgdama į energijos mokesčių direktyvos 8 straipsnį. Taryba šį konkurencinį santykį, kaip ir kitus panašius santykius, nustatė tikslingai, laikydamasi EB sutarties 93 straipsnyje nustatytos tvarkos. Skirtingas valstybės narės vertinimas nėra laikomas ypatingu politiniu sumetimu, kaip apibrėžta energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnyje.

Lietuvos pateikto prašymo atveju pirmiausia reikia priminti, kad energijos mokesčių direktyvoje buvo tikslingai nustatyta, jog suderinti akcizai turi būti taikomi ir angliai (žr. pirmiau pateiktą informaciją). Be skirtingų degalų rūšių konkurencijos aspekto, suderintų akcizų taikymas angliai yra pagrįstas būtinybe saugoti aplinką, o į šį aspektą energijos mokesčių direktyvoje atsižvelgiama pagal kiekvieno energetinio produkto pobūdį. Šiuo atžvilgiu direktyvoje daroma aiški nuoroda į Sutarties 6 straipsnį, pagal kurį nustatant ir įgyvendinant kitas Bendrijos politikos sritis turi būti atsižvelgta į aplinkos apsaugos reikalavimus (6 konstatuojamoji dalis). Be to, daroma nuoroda į Bendrijos ratifikuotą Kioto protokolą[6] ir primenama, kad energetinių produktų ir elektros energijos apmokestinimas yra viena iš priemonių, tinkamų siekiant Kioto protokolo tikslų (7 konstatuojamoji dalis). Tačiau iš visų pagrindinių į energijos mokesčių direktyvą įtrauktų degalų kategorijų anglies CO2 emisija yra pati didžiausia.

Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos prašymo priimti negalima, jeigu galima laikyti, kad jis grindžiamas bendru susirūpinimu dėl konkurencingumo. Būtent dėl priežasčių, susijusių su konkurencija, anglis buvo tikslingai įtraukta į energijos mokesčių direktyvos taikymo sritį, tuo pat metu, kaip nurodyta toliau, numatant įvairių galimybių. Taigi, pagal energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį susirūpinimas dėl konkurencingumo negali būti laikomas ypatingu politiniu sumetimu.

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, galima manyti, kad aplinkos požiūriu (į tai taip pat reikia atsižvelgti pagal 19 straipsnį) palankesnės anglies apmokestinimo sąlygos taip pat nebūtų pateisinamos.

Pirmiau padarytas išvadas net sustiprina Lietuvos argumentas, kad didėjant energijos kainoms anglies kaina didėja mažiau nei kitų ekologiškų degalų rūšių, kaip antai gamtinių dujų, kaina.

Be to, tikslinga nagrinėti kai kuriuos papildomus Lietuvos pateiktus argumentus.

Lietuvos prašymą taip pat būtų galima suprasti kaip prašymą, grindžiamą pageidavimu ir toliau neapmokestinti anglies, tai taikant kaip pereinamojo laikotarpio priemonę.

Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad Lietuvai buvo suteikta leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią buvo leista iki 2007 m. sausio 1 d. neapmokestinti anglies, kokso ir rusvųjų anglių[7], o tai atitiko prašymą, kurį ši šalis pateikė iki įstojimo į ES, atsižvelgdama į pereinamuosius laikotarpius, suteiktus stojančiosioms valstybėms narėms pagal naujai priimtą direktyvą[8] . Pereinamaisiais laikotarpiais buvo siekiama leisti susijusioms valstybėms narėms prisiderinti prie direktyva nustatytų naujų reikalavimų. Šiuo atžvilgiu Taryba nustatė, kad dėl Direktyva 2003/96/EB nustatytų minimalių tarifų gali iškilti rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų, ir dėl to pereinamieji laikotarpiai yra būtini (žr. Direktyvos 2004/74/EB 2 ir 3 konstatuojamąsias dalis).

Pagal Direktyvą 2004/74/EB Lietuvai jos prašymu suteikiant pereinamuosius laikotarpius visų pirma buvo atsižvelgta į aspektą, kuriuo Lietuva remiasi dabar. Tai pereinamasis laikotarpis, kuris yra būtinas Lietuvos energetikos sektoriui, uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Todėl Lietuvos prašymu jai buvo suteikta leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią, laikantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo programos, Lietuva iki 2010 m. sausio 1 d. gali neapmokestinti gamtinių dujų ir elektros energijos.

Kadangi priimant Direktyvą 2004/74/EB į visus šiuos aspektus buvo tinkamai atsižvelgta, Komisija šiomis aplinkybėmis negali nustatyti jokių ypatingų politinių sumetimų.

Pagaliau, Komisija negali priimti Lietuvos pateikto argumento, susijusio su regionų politika.

Atsakydama į šį argumentą, Komisija pažymi, kad 2004–2006 m. laikotarpiui suteikta leidžiančia nukrypti nuostata niekada nebuvo siekiama padėti pertvarkyti ir modernizuoti verslo atokiose šalies vietovėse, todėl minėtos nuostatos pratęsti dėl šios priežasties yra neįmanoma.

Be to, minėto verslo pertvarkymo ir modernizavimo tikslo negalima vertinti kaip tinkamo politinio sumetimo, kuriuo būtų galima pagrįsti leidimo, kurio prašoma pagal energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį, suteikimą. Net neatsižvelgiant į tai, kad numatytas apmokestinimas palankesnėmis sąlygomis nėra skirtas tik tam tikriems regionams, anglies neapmokestinimas nėra proporcingas tokio politikos tikslo siekimo būdas. Priešingai nei atitinkama tiesioginė pagalba konkrečiai veiklai[9], anglies neapmokestinimas nebūtų skirtas atitinkamiems poreikiams tenkinti įvairiose situacijose, o būtų neutraliai taikomas anglies vartojimo atveju. Tokiu būdu būtų be reikalo sumenkintas vienas pagrindinių šio apmokestinimo tikslų, t. y. taikyti paskatas, kuriomis siekiama didinti energijos efektyvumą ir saugoti aplinką. Be to, Komisija norėtų dar kartą priminti, kad energijos mokesčių direktyvoje yra nuostatos, pagal kurias leidžiamos tam tikros apmokestinimo lengvatos, tuo pačiu išlaikant poveikį aplinkai, kurį turėtų daryti direktyva (žr. visų pirma direktyvos 17 straipsnio 2–4 dalis).

5. Išvados

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisijos nuomone pateikti politiniai sumetimai nepagrindžia prašomų leidimų suteikti nuo kai kurių svarbiausių energijos mokesčių direktyvos nuostatų leidžiančias nukrypti nuostatas. Atsižvelgiant į energijos mokesčių direktyvos sąlygas, įskaitant įvairias direktyvoje numatytas galimybes, susirūpinimas dėl konkurencijos, kuriuo yra pagrįsti prašymai, pagal 19 straipsnį nėra ypatingi politiniai sumetimai. Kai kurie pateiktų prašymų aspektai prieštarauja pagrindinių direktyvos nuostatų tikslams ir interesams, atitinkamai nurodytiems direktyvos 19 straipsnyje. Anglies neapmokestinimas nėra proporcingas Lietuvos nurodytų pertvarkymo ir modernizavimo tikslų siekimo būdas.

Be to, nėra priežasčių, kuriomis pagal 19 straipsnį būtų galima pagrįsti prašymus suteikti leidimus kaip pereinamojo laikotarpio priemones.

Todėl Komisija nesiūlo suteikti prašomų leidimų .

[1] 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51); direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyvomis 2004/74/EB ir 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 87 ir 100).

[2] 2006 m. spalio 13 d. (Graikijos laiškas) ir 2006 m. rugsėjo 29 d. (Lietuvos laiškas).

[3] 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31). Direktyva, panaikinta Tarybos direktyva 2003/96/EB nuo 2003 m. gruod˛io 31 d. kartu su 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/82/EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo.

[4] Žr. Tarybos direktyvą 2004/74/EB, OL L 157, 2004 4 29, p. 87.

[5] 2006 m. birželio 30 d. COM(2006) 342, Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga.

[6] 1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimas 94/69/EB dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo, OL L 33, 1994 2 7, p. 11.

[7] 2004 m. sausio 28 d. COM(2004) 42, Pasiūlymas dėl Tarybos Direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį.

[8] Tarybos direktyva 2004/74/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį (OL L 157, 2004 4 30, p. 87).

[9] Kuri, žinoma, suteikiama laikantis valstybės pagalbos srityje taikytinų taisyklių.