52006DC0404

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 19.7.2006

KOM(2006) 404 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

pateiktas pagal Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 3 dalį

1. BENDROJI INFORMACIJA

Pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas[1] 27 straipsnio 1 dalį Taryba, Komisijos pasiūlymu, vieningai gali leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo tos direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta mokesčių taikymo tvarka arba užkirstas kelias tam tikriems mokesčių slėpimo arba vengimo atvejams. Kadangi pagal šią supaprastintą tvarką numatytos nukrypti nuo suderintų bendrųjų PVM principų leidžiančios nuostatos, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika tokios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti ribotos ir proporcingos.

Laišku, kurį Komisijos generalinis sekretoriatas užregistravo 2005 m. spalio 27 d., Austrijos Respublika paprašė leisti nustatyti priemones, nukrypstančias nuo Direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio. Laikydamasi Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 2 dalies, Komisija 2006 m. birželio 8 d. laišku informavo kitas valstybes nares apie Austrijos prašymą. 2006 m. birželio 9 d. laišku Komisija pranešė Austrijai, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

Laišku, kurį Komisijos generalinis sekretoriatas užregistravo 2006 m. balandžio 18 d., Vokietijos Federacinė Respublika paprašė leisti nustatyti priemones, nukrypstančias nuo Direktyvos 77/388/EEB 21 straipsnio. Laikydamasi Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 2 dalies, Komisija 2006 m. birželio 7 d. laišku informavo kitas valstybes nares apie Vokietijos prašymą. 2006 m. birželio 8 d. laišku Komisija pranešė Vokietijai, kad turi visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina prašymui įvertinti.

2. PRAšYMų APIBENDRINIMAS

2.1. Austrijos prašymas

Austrija norėtų nustatyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą visiems verslo subjektų prekių tiekimo arba paslaugų teikimo verslo subjektams sandoriams (B2B sandoriams), kurių faktūrinė vertė viršija 10 000 EUR. Kai vienoje sąskaitoje faktūroje nurodyta vertė ne didesnė nei 10 000 EUR, atvirkštinio apmokestinimo sistema būtų taikoma, kai pirkėjui pateiktų prekių ar suteiktų paslaugų vertė ataskaitiniu laikotarpiu viršija 40 000 EUR.

Savo prašymą Austrija motyvavo tuo, kad taip ji galės kovoti su sukčiavimu, kai PVM mokėtojai veikia slapstydamiesi karuselės principu arba dingsta, ir teigiama patirtimi, kurios ji įgijo įvedusi atvirkštinio apmokestinimo sistemą statybų sektoriuje. Austrija mano, kad įprastiniais metodais nebeįmanoma užkirsti kelio sukčiavimui PVM srityje, ypač sukčiavimui, kai verslininkai veikia karuselės principu arba išrašo fiktyvias sąskaitas faktūras. Jos manymu, tokia priemonė užkirstų kelią tam tikriems mokesčių slėpimo ir vengimo atvejams, pavyzdžiui atvejams, kai apmokestinamieji asmenys dingsta sumokėję tik dalį sąskaitoje faktūroje nurodyto PVM arba jo nesumoka visai ir taip neįvykdo mokesčių mokėjimo valstybei prievolės. Be to, Austrija mano, kad atvirkštinio apmokestinimo taikymas sumažintų naštą, tenkančią mokesčių administratoriams, kurie šiaip turėtų išieškoti apmokestinamųjų asmenų nesumokėtus mokesčius arba prieš leisdami susigrąžinti PVM atlikti patikrinimus. Austrija teigia, kad atvirkštinis apmokestinimas būtų naudingas ir įmonėms, nes joms nebereikėtų iš anksto finansuoti[2] PVM. Siekdama kovoti su galimu naujo pobūdžio sukčiavimu, Austrija nori nustatyti įmonių prievolę teikti mėnesines ataskaitas, kuriose būtų pateikiami duomenys apie bendrą apyvartą atskirai pagal kiekvieną verslo klientą.

2.2. Vokietijos prašymas

Vokietija norėtų taikyti atvirkštinį apmokestinimą visiems verslo subjektų prekių tiekimo arba paslaugų teikimo verslo subjektams sandoriams (B2B sandoriams), kurių faktūrinė vertė viršija 5 000 EUR. Prieš prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorį, kuriam taikomas atvirkštinis apmokestinimas, prekes tiekiantis arba paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo patvirtintų kliento specialaus PVM mokėtojo registracijos numerio galiojimą. Galiojimas būtų tvirtinamas elektroninėmis priemonėmis ir internetu. Nustatęs, kad kliento PVM mokėtojo registracijos numeris yra galiojantis, prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas neskaičiuotų už jas mokėtino PVM, tačiau pirkėjas valdžios institucijoms deklaruotų jo mokėtiną PVM, kurį įprastinėmis aplinkybėmis jis taip pat gali deklaruoti kaip atskaitytiną pirkimo PVM. Prekes arba paslaugas, kurioms taikomas atvirkštinis apmokestinimas, tiekiantis (teikiantis) apmokestinamasis asmuo ne tik tikrintų, ar galioja kliento PVM mokėtojo registracijos numeris, bet ir elektroninėmis priemonėmis praneštų mokesčių institucijoms apie kiekvieną neapmokestinamą prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorį ir deklaruotų šio sandorio vertę. Klientas savo deklaracijoje turėtų atskirai nurodyti įsigytas prekes arba paslaugas, kurioms taikomas atvirkštinis apmokestinimas. Mokesčių administratorius tuomet atliktų kryžminį elektroninėmis priemonėmis iš pardavėjo gautos informacijos ir pirkėjo deklaracijoje nurodytos informacijos patikrinimą. Tokiu būdu Vokietija nori apsisaugoti nuo naujų sukčiavimo galimybių, kurias sukuria atvirkštinio apmokestinimo sistema.

Vokietija savo prašymą motyvuoja panašiai kaip Austrija, tačiau kitaip nei Austrijos pasiūlyme, Vokietijos sistemoje numatyta didelė papildoma apmokestinamųjų asmenų atskaitomybė.

3. PRAšYMų PATEIKIMO APLINKYBėS – SUKčIAVIMO PVM SRITYJE PROBLEMA

Sukčiavimas PVM srityje yra sena problema, su kuria susiduria Komisija siekdama užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų kovos su sukčiaujančiais asmenimis priemonių, skirtų išvengti konkurencijos iškraipymo vienoje bendroje rinkoje. Dėl pastarojo meto biudžeto problemų sukčiavimas PVM srityje tapo labai svarbus klausimas, kurį kai kurios valstybės narės šiuo metu stengiasi spręsti.

Komisija sveikina Vokietijos ir Austrijos siekį spręsti problemas, susijusias su specifiniu sukčiavimo PVM srityje atveju, kuris vadinamas „karuseliniu“ arba „dingusio PVM mokėtojo“ sukčiavimu. Ši sukčiavimo rūšis turi įtakos PVM pajamoms, nes apmokestinamasis asmuo perleidžia PVM kreditą kitam apmokestinamajam asmeniui ir dingsta nesumokėjęs mokesčio. Vokietija ir Austrija mano, kad šią problemą galima būtų išspręsti nustatant atvirkštinio apmokestinimo, taikomo apmokestinamųjų asmenų valstybių narių vidaus rinkoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, sistemą. Šia priemone būtų panaikintas sukčiavimas, nes potencialus „dingęs PVM mokėtojas“ neturėtų PVM mokėjimo prievolės. Tačiau paprastai visose valstybėse narėse 80 % PVM sumoka mažiau kaip 10 % apmokestinamųjų asmenų. Tai reiškia, kad reikalingos tik nedidelės valstybių narių mokesčių administratorių kontrolės pastangos, kuriomis būtų užtikrinta didžioji PVM pajamų dalis.

Labai nedaug valstybių narių teikia duomenis apie tai, kiek PVM pajamų jos praranda dėl sukčiavimo. Austrijos vertinimu, bendri nuostoliai dėl sukčiavimo PVM srityje siekia 4,4 % visų PVM pajamų, tačiau ji neturi tikslių duomenų apie tai, kokia šių nuostolių dalis atsiranda dėl sukčiavimo Bendrijos vidaus rinkoje, kai dingsta PVM mokėtojai. Vokietijos vertinimu, dėl sukčiavimo, kai dingsta PVM mokėtojai, ji praranda maždaug 2 % PVM pajamų. Tai svarbūs duomenys, kurie aiškiai rodo, kad sukčiavimui PVM srityje, ypač sukčiavimui Bendrijos vidaus rinkoje, kai PVM mokėtojas dingsta, turi būti skirtas didelis dėmesys. Komisija, savo ruožtu, pritaria, kad sukčiavimo mokesčių srityje problema yra svarbi. Todėl sukčiavimo mokesčių srityje mažinimas yra svarbus Lisabonos strategijos tikslas, nes toks sukčiavimas ne tik mažina pajamas, kurių valstybėms narėms reikia viešosioms paslaugoms teikti nacionaliniu lygiu, bet ir lemia nesąžiningą konkurenciją tarp verslininkų. Atsižvelgdama į tai, Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui ketina iki šių metų galo pateikti komunikatą, kuriuo bus siekiama sukurti naują kovos su sukčiavimu Europos lygiu strategiją. Pagrindinis klausimas, kuris bus nagrinėjamas komunikate, yra sukčiavimas PVM srityje, ypač sukčiavimas Bendrijos vidaus rinkoje, kai dingsta PVM mokėtojai.

Vis dėlto duomenys apie dingusius PVM mokėtojus turi būti vertinami atsižvelgiant į aplinkybes, ypač kai siūlomas apmokestinimo sistemos pakeitimas turi įtakos tiek teisėtiems, tiek sukčiaujantiems verslininkams, kurie naudojasi mokesčių administratorių gebėjimo neatidėliotinai imtis ilgalaikio poveikio turinčių priemonių stoka.

Įvedus bendresnę atvirkštinio apmokestinimo sistemą greičiausiai būtų pradėta sukčiauti kitais būdais. Jeigu mokesčio mokėjimo prievolė būtų perleista, paskutinė įmonė tiekimo grandinėje būtų labiau suinteresuota dingti. Be to, reikėtų aiškiai pažymėti, kad atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas neišspręstų „juodosios prekybos“ (t. y. neapskaitytos prekybos), kuri nepatenka į oficialiąją grandinę, problemos. Apmokestinamajam asmeniui, kuris tiekimo grandinės pabaigoje turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, paskata įsigyti „juodas“ prekes ar paslaugas padidės, nes jis jau turi apskaičiuoti visą PVM sumą, o ne tik tą jos dalį, kuri yra susijusi su jo „pridėtine verte“.

4. ATVIRKšTINIO APMOKESTINIMO SąVOKA

Kalbant bendrai, valstybėje narėje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms PVM sąskaitą faktūrą išrašo jų pardavėjas. Jeigu klientas yra apmokestinamasis asmuo, jis gali susigrąžinti PVM, kuriuo jis buvo apmokestintas, periodinėje PVM deklaracijoje deklaruodamas pirkimo mokestį. Atskaitoma iš karto, t. y. atskaitant neatsižvelgiama į tai, ar pardavėjas iš anksto sumokėjo PVM valstybei. Problema yra ta, kad jeigu sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo PVM valstybei nesumoka iš anksto, valstybė suteikia PVM pirkimo kreditą, kurio ji nėra gavusi. Be įmonių likvidavimo ir (arba) bankroto, valstybės narės patyrė problemų dėl verslininkų, kurie, prekiavę trumpą laiką, išrašo PVM sąskaitą faktūrą ir dingsta nesumokėję PVM, tačiau dažniausiai (nuo 90 % iki 95 % atvejų priklausomai nuo valstybės narės) valdžios institucijoms laiku sumokama teisinga PVM suma.

Šiuo metu didelę kiekvienos valstybės narės surenkamo PVM dalį sumoka labai maža didelių ir reikalavimų besilaikančių apmokestinamųjų asmenų grupė. Jeigu būtų taikoma visiems bendra atvirkštinio apmokestinimo sistema, tai reikštų, kad mokestis būtų surenkamas iš daug didesnės mokesčių mokėtojų grupės, o juos prižiūrėti atitinkamai būtų sunkiau.

Jeigu būtų taikoma Vokietijos ir Austrijos siūloma atvirkštinio apmokestinimo sistema, pardavėjas turėtų tikrinti savo kliento statusą, kad nustatytų, ar jis yra apmokestinamasis asmuo ir ar dėl to jam turi būti išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pagal dabartinę PVM sistemą tokio patikrinimo atlikti nereikia, nes PVM sąskaita faktūra paprastai išrašoma neatsižvelgiant į kliento statusą. Panašiai, reikalavimai teikti mėnesines ataskaitas, kuriose būtų pateikiami bendri apyvartos duomenys pagal kiekvieną verslo klientą atskirai (Austrijos atveju), ir elektroninėmis priemonėmis pranešti mokesčių institucijoms apie kiekvieną neapmokestintą sandorį ir deklaruoti jo vertę būtų nauji ir papildomi reikalavimai.

5. KOMISIJOS NUOMONė APIE PRAšYMUS

Kai Komisija gauna prašymą pagal 27 straipsnį, ji tą prašymą išnagrinėja siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdytos pagrindinės tokių prašymų patenkinimo sąlygos, t. y. ji nustato, ar dėl siūlomos specialios priemonės apmokestinimo procedūra taps paprastesnė apmokestinamiesiems asmenims ir (arba) mokesčių administratoriams arba ar pasiūlymas užkerta kelią tam tikriems mokesčių slėpimo ir vengimo atvejams . Atsižvelgdama į tai, Komisija visada laikėsi nuosaikaus ir atsargaus požiūrio siekdama užtikrinti, kad leidžiančios nukrypti nuostatos nepakenktų visos PVM sistemos veikimui. Laikydamasi šio požiūrio 2005 m. ji pateikė pasiūlymą[3] iš dalies pakeisti Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio taikymą ir padėti užkirsti kelią mokesčio slėpimui ir vengimui, bei panaikinti tam tikrus sprendimus, suteikiančius leidžiančias nukrypti nuostatas, kuris leistų visoms valstybėms narėms taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, kurios, kaip rodo patirtis, yra naudingos ir veiksmingos.

Nors speciali auksui nustatyta schema, kaip numatyta Šeštosios PVM direktyvos 26b straipsnyje, galėtų būti apibūdinta kaip įtvirtinta atvirkštinio apmokestinimo sistema, šiomis nuostatomis siekiama konkretaus tikslo, šių nuostatų taikymo sritis bei dydis labai tiksliai apibrėžtas ir ribotas, ir todėl jų negalima lyginti su dabartiniais prašymais.

5.1. Vokietijos ir Austrijos prašymai

Komisijos nuomone, iš Vokietijos ir Austrijos gautais prašymais siekiama Šeštosios PVM direktyvos 27 straipsnį panaudoti siekiant iš esmės pakeisti PVM sistemą ir taip panaikinti vieną iš jai būdingų savybių – mokėjimą dalimis. Priežastis, kodėl pateikti šie prašymai, yra akivaizdžiai nepakankamas Vokietijos ir Austrijos pajėgumas kontroliuoti įmones, kurios sukčiauja dalyvaudamos sandoriuose, kai dingsta PVM mokėtojas, dėl kurių Vokietija ir Austrija patiria nuostolių, siekiančių iki 2 % visų PVM pajamų. Vokietija ir Austrija laikosi nuomonės, kad jeigu įmonei nebus leista iš anksto išrašyti PVM sąskaitos faktūros, tuomet išnyks paskata „dingti“.

Austrijos vertinimu, bendro atvirkštinio apmokestinimo taikymas Austrijos apmokestinamiesiems asmenims turėtų įtakos 7 milijonams Austrijoje išrašomų sąskaitų faktūrų; Vokietijos vertinimu, jų pasiūlymas turėtų įtakos 0,5 % visų Vokietijoje išrašomų sąskaitų faktūrų, o tai sudaro 130 milijonų sąskaitų faktūrų. Vis dėlto, tai gali turėti įtakos kiekvienam apmokestinamajam asmeniui, kuris gali būti įpareigotas kartu su „įprastinėmis“ PVM taisyklėmis taikyti atvirkštinio apmokestinimo taisykles.

6. IšVADA

Pateiktais prašymais Vokietija ir Austrija siekia pasinaudoti 27 straipsniu, kad iš esmės pakeistų PVM sistemą įvesdamos bendrą atvirkštinio apmokestinimo sistemą ir taip panaikintų vieną iš jai būdingų savybių – mokėjimą dalimis. Tai taip pat reikštų, kad apmokestinamiesiems asmenims faktiškai būtų taikomos trys skirtingos apmokestinimo sistemos:

- „klasikinė“ PVM sistema

- atvirkštinio apmokestinimo sistema B2B sandoriams, jeigu tenkinami tam tikri kriterijai

- Bendrijos sistema.

Tai dar labiau padidins apskaitos naštą, su kuria ir taip susiduria įmonės. Panašiai, papildoma reikalavimų laikymosi našta (klientų statuso tikrinimas ir pranešimas apie sandorius) teks sąžiningiems verslininkams, veikiantiems srityse, kuriose sukčiavimas nėra paplitęs. Be to, Vokietijos ir Austrijos mokesčių administratoriai turėtų skirti daug daugiau išteklių, kad galėtų kontroliuoti PVM, nes apmokestinamųjų asmenų, sumokančių didžiąją dalį PVM, skaičius pasikeistų ir sudarytų ne mažąją, bet didžiąją apmokestinamųjų asmenų dalį.

Komisija mano, kad šie prašymai neatitinka 27 straipsnio reikalavimų , nes dėl jų ir apmokestinamųjų asmenų, ir mokesčių administratorių gyvenimas taptų sudėtingesnis, o galimybių slėpti mokesčius ne sumažėtų, bet padaugėtų.

Komisija mano, kad 27 straipsnis nėra tinkamas teisinis pagrindas siūlyti taikyti bendrą atvirkštinio apmokestinimo sistemą, kokią siūlo Vokietija ir Austrija. Komisija yra anksčiau siūliusi Tarybai, kad valstybėms narėms būtų leista taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą, tačiau ankstesni atvejai paprastai buvo kitokie, nes atvirkštinis apmokestinimas buvo taikomas konkretiems sektoriams (statybų, atliekų, medienos ir kt.), o apmokestinama visada kylant tiekimo grandine aukštyn (taip eliminuojant tik silpnąjį lygį grandinės pradžioje), kad rizikingesnės mažos ir trumpalaikės įmonės neišrašinėtų PVM sąskaitų faktūrų, bet didesnės įmonės, kurias lengviau kontroliuoti, jį apskaitytų. Vienintelis prekės, kuriai taikomas atvirkštinis apmokestinimas, pavyzdys yra auksas, tačiau ir tai yra tik atskira prekė, o ne prekių, susijusių su įvairiais sektoriais, grupė. Be to, Vokietijos ir Austrijos numatomos priemonės turėtų įtakos sandoriams visuose ekonomikos sektoriuose, tarp kurių būtų ir sektoriai, kuriuose niekada nekilo įtarimų dėl „dingusio PVM mokėtojo“ ar karuselinio sukčiavimo. Komisija mano, kad leidžiančios nukrypti nuostatos, kurias taikyti prašo Vokietija ir Austrija, yra nesuderinamos su proporcingumo principu, išdėstytu keliose Teismo bylose.

Be to, jei atskiroms valstybėms narėms būtų leista taikyti tokios aprėpties ir tokio poveikio įmonėms turinčias specialias priemones, sutriktų vidaus rinkos veikimas PVM tikslais. Iš tiesų, atsižvelgiant į tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertę, produkto rūšį arba bet kuriuos kitus kriterijus, kuriuos galima numatyti, įmonės susidurtų su skirtingomis taisyklėmis ir procedūromis, kurias skirtingos valstybėms narės taiko vidaus rinkoje tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms. Dėl šių priežasčių minėtos priemonės visiškai neatitinka Šeštosios PVM direktyvos 27 straipsnio taikymo srities.

Be to, taikant atvirkštinio apmokestinimo sistemą, finansinė rizika, kylanti dėl PVM nesumokėjimo, perkeliama nuo valstybės įmonėms. Būtent įmonėms tenka rizika priimant sprendimą, ar išrašyti PVM sąskaitą faktūrą remiantis savo klientų PVM mokėtojo statuso patikrinimu. Toks atsakomybės perkėlimas nuo mokesčių administratoriaus įmonėms, dėl kurio įmonės gali turėti išlaidų, prieštarauja Lisabonos strategijos tikslams.

Be to, atvirkštinio apmokestinimo sistema labai susilpnina kontrolę paskirstymo grandinės gale. Todėl mokesčių administratoriai turėtų pasitelkti daug daugiau kontrolę vykdančių pareigūnų, kurie spręstų su didesne rizika, kylančia dėl mokesčių skolos pasiskirstymo tarp didesnio apmokestinamųjų asmenų skaičiaus, problemas. Be to, dėl Vokietijos ir Austrijos siūlomo atvirkštinio apmokestinimo išplėtimo būtų skurta už įprastinę PVM sistemą daug sudėtingesnė alternatyvi sistema.

Vokietijos ir Austrijos prašymais bandoma 27 straipsnį panaudoti siekiant iš esmės pakeisti PVM sistemą ir taip panaikinti vieną iš jai būdingų savybių – mokėjimą dalimis. Prašymai grindžiami prielaida, kad jeigu įmonei nebus leista iš anksto išrašyti PVM sąskaitos faktūros, tuomet išnyks paskata „dingti“ ir taip bus surinkta papildomų PVM pajamų.

Tačiau nors Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad sukčiavimo, kai dingsta PVM mokėtojai, problema galėtų būti sprendžiama padidinus rizikos analize pagrįstą PVM kontrolę, o ne keičiant pagrindines apmokestinimo taisykles, ji nėra nusiteikusi priešiškai prieš papildomų ar net alternatyvių priemonių nagrinėjimą. Atsižvelgdama į Austrijos ir Vokietijos nuomonę, kad dabartinėje PVM sistemoje yra trūkumų, Komisija toliau dirbs siekdama nustatyti, ar taikant Šeštąją PVM direktyvą reikia imtis bendresnių veiksmų.

Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad tinkamas teisinis pagrindas, kuris leistų valstybėms narėms nustatyti plataus pobūdžio priemones, skirtas kovoti su sukčiavimu PVM srityje, yra Sutarties 93 straipsnis.

Taigi Komisija daro išvadą, kad Vokietijos ir Austrijos prašymams netaikomas Šeštosios PVM direktyvos 27 straipsnis, ir todėl Komisija prieštarauja prašomoms leidžiančioms nukrypti nuostatoms.

[1] OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/18/EB (OL L 51, 2006 2 22, p. 12).

[2] Atsižvelgiant atsiskaitymo su klientais sąlygas ir PVM deklaracijų teikimo periodiškumą, dažnai apmokestinamieji asmenys turi valstybei sumokėti PVM dar jo negavę iš savo klientų.

[3] COM (2005) 89, 2005 3 16.