52006DC0342

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.06.2006

KOM(2006) 342 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI

Tarybos direktyvos 2003/96/EB II ir III prieduose nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, kurios baigia galioti 2006 m. pabaigoje, apžvalga

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Leidžiančių nukrypti nuostatų įvertinimas 4

2.1. Leidžiančios nukrypti nuostatos, kurių tikslų galima siekti taikant lanksčias Energijos mokesčių direktyvos bendrąsias nuostatas 5

2.1.1. Diferencijuotos apmokestinimo normos pagal 5 straipsnį 6

2.1.2. Ypatingas viešojo transporto atvejis 6

2.1.3. Mokesčių diferencijavimas, taikomas kai kuriems energetikos produktams (ypač 15 ir 16 straipsniai) 7

2.1.4. Mokesčių diferencijavimas, kai produktai naudojami komerciniais, pramoniniais ir verslo tikslais 7

2.2. Leidžiančios nukrypti nuostatos, kuriomis siekiama tikslų, kurie nenumatyti direktyvos bendrosiose nuostatose 8

2.2.1. Degalai, naudojami privatiems skrydžiams pramogų tikslu 8

2.2.2. Degalai, naudojami privačiuose pramoginiuose laivuose 10

2.2.3. Naudotos alyvos 11

2.2.4. Regioninės reikšmės leidžiančios nukrypti nuostatos 13

2.2.5. Įvairios leidžiančios nukrypti nuostatos 13

3. Išvados 14

ĮVADAS

Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos apmokestinimas reglamentuojamas Tarybos direktyvos 2003/96/EB[1], pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (toliau – Energijos mokesčių direktyva arba direktyva), nuostatomis. Šioje direktyvoje nustatyti apmokestinami produktai, nurodyta, kokiais tikslais naudojami jie tampa apmokestinami, ir nustatyta mažiausia apmokestinimo norma, taikoma kiekvienam produktui, atsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, kai kuriais pramonės ir prekybos tikslais ar šildymui. Be to, joje nustatyti kai kurie atvejai, kai privaloma atleisti nuo įprastų apmokestinimo taisyklių, ir nurodyta daug neprivalomųjų nuostatų, kuriomis valstybėms narėms sudaroma galimybė tam tikrais politiniais sumetimais taikyti sumažintas apmokestinimo normas arba atleisti nuo mokesčių.

Be to, direktyvos II ir III prieduose pateiktos dar 127 leidžiančios nukrypti nuostatos, kuriomis valstybėms narėms leidžiama įvairiems produktams ir įvairiais tikslais taikyti sumažintas energijos apmokestinimo normas arba atleisti nuo jos mokesčių[2]. Kai kurių šių nuostatų galiojimo laikas jau baigėsi, o kitų 111 – baigsis 2006 m. gruodžio 31 d.

Dauguma Energijos mokesčių direktyvos II priede nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų iš pradžių buvo suteiktos pagal Tarybos direktyvos 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo[3] (toliau – Mineralinių alyvų direktyva) 8 straipsnio 4 dalį; paskutinį kartą jų galiojimas buvo pratęstas 2001 m.[4], ir jos (atlikus nedidelius dalinius pakeitimus) buvo įtrauktos į Energijos mokesčių direktyvą, numatant, kad daugumos iš jų galiojimo laikas baigsis 2006 m. pabaigoje. Panaši schema, numatyta direktyvos III priede, taikoma 2004 m. prie Bendrijos prisijungusioms valstybėms narėms[5].

Šiame komunikate nagrinėjamos leidžiančios nukrypti nuostatos, kurių galiojimo laikas baigiasi 2006 m. pabaigoje, remiantis direktyvos 18 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa ir 18a straipsnio 1 dalies 2 pastraipa[6]. Rengdamos šį komunikatą Komisijos tarnybos pasikonsultavusios su atitinkamomis valstybėmis narėmis išsamiai išnagrinėjo visas leidžiančias nukrypti nuostatas. Išnagrinėjusi leidžiančias nukrypti nuostatas Komisija priėjo prie išvados, kad bendrosiose direktyvos nuostatose (neįskaitant II ir III priedų) tinkamai atsižvelgiama į daugumą atvejų, kuriais reikėtų taikyti specialią tvarką. Vis dėlto valstybės narės atsižvelgdamos į šį komunikatą gali savo nuožiūra spręsti, ar jos norėtų naudodamosi naujojo teisinio pagrindo (19 straipsnis) teikiamomis galimybėmis prašyti pratęsti bet kurios iš šių leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimo laiką.

LEIDžIANčIų NUKRYPTI NUOSTATų įVERTINIMAS

II ir III prieduose nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, kurių galiojimas baigiasi 2006 m. pabaigoje, gali būti suskirstytos į keturias kategorijas[7]:

1. Leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su atvejais, kurie nepriklauso direktyvos taikymo sričiai

Ši kategorija susijusi su energetikos produktų naudojimu ne kurui ir degalams; Energijos mokesčių direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad toks naudojimas nepriklauso direktyvos taikymo sričiai. Atitinkamos (penkios) leidžiančios nukrypti nuostatos toliau nebus nagrinėjamos.

2. Pasenusios leidžiančios nukrypti nuostatos

Konsultuojantis su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad mažiausiai aštuonios leidžiančios nukrypti nuostatos nebetaikomos, nors atitinkamoms valstybėms narėms leidžiama jas taikyti iki 2006 m. pabaigos. Manoma, kad šios leidžiančios nukrypti nuostatos nebeatitinka realių politinių poreikių. Šių leidžiančių nukrypti nuostatų irgi nereikia specialiai nagrinėti.

3. Leidžiančios nukrypti nuostatos, kurios šiuo metu taikomos, tačiau jų tikslų galima siekti taikant lanksčias direktyvos bendrąsias nuostatas

Daugeliu atveju (kuriems kol kas taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos) specialią apmokestinimo tvarką vienu ar kitu būdu, taikydamos skirtingus Energijos mokesčių direktyvos straipsnius gali nustatyti valstybės narės (nepažeisdamos Stojimo sutarties nuostatų dėl valstybės pagalbos). Tačiau kai kuriais atvejais reikės pakoreguoti schemas, kad jos būtų visiškai suderintos su direktyva.

4. Leidžiančios nukrypti nuostatos, kuriomis siekiama direktyvos bendrosiose nuostatose nenumatytų tikslų

Šiai grupei priklauso 35 leidžiančios nukrypti nuostatos, kurios vis dar taikomos valstybėse narėse, tačiau po to, kai baigsis jų galiojimas, jos nebeturės jokio teisinio pagrindo direktyvoje. Šiomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis reglamentuojamas apmokestinimo normų sumažinimas ir atleidimas nuo mokesčių, taikomas:

- degalams, naudojamiems privatiems pramoginiams skrydžiams (10 atvejų);

- degalams, naudojamiems privačiuose pramoginiuose laivuose (6 atvejai);

- naudotoms alyvoms, kurios tuojau pat po panaudojimo arba po perdirbimo proceso yra dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas (11 atvejų);

- ypatingais politiniais sumetimais kai kuriose geografinėse teritorijose (6 atvejai);

- įvairiais kitais tikslais (2 atvejai).

3 ir 4 kategorijos bus nuodugniau išnagrinėtos kituose dviejuose skyriuose.

Leidžiančios nukrypti nuostatos, kurių tikslų galima siekti taikant lanksčias Energijos mokesčių direktyvos bendrąsias nuostatas

Energijos mokesčių direktyvos nuostatos yra pakankamai lanksčios, kad naudojantis esamomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis būtų galima pasiekti daugumą valstybių narių tikslų. Pagal šias nuostatas valstybės narės iš tiesų gali dėl ypatingų politinių sumetimų imti diferencijuoti mokesčius; tokiu atveju jos taiko fiskalinės kontrolės priemones[8]. Tačiau direktyvoje dažniausiai reikalaujama, kad būtų laikomasi minimalių apmokestinimo lygių (taigi ir siekiama su jomis susijusių Bendrijos tikslų)[9]. Tik nedaugeliu atvejų direktyva leidžiama taip sumažinti mokesčius, kad jie nesiektų minimalaus lygio, arba visiškai atleisti nuo mokesčių, visų pirma tais atvejais, kai toks elgesys visiškai pagrįstas, ypač dėl ypatingų su aplinka susijusių priežasčių.

Ši pozicija, pagal kurią minimalūs apmokestinimo lygiai turi būti išlaikyti, atitinka Energijos mokesčių direktyvos tikslus, būtent gerinti vidaus rinkos veikimą ir skatinti tvarųjį vystymąsi[10]. Visos direktyvos bendrosios nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant į šias aplinkybes. Pavyzdžiui, tai, kad kai kurie ekonominės ar socialinės politikos tikslai, nacionalinių valdžios institucijų požiūriu, gali pateisinti mokesčių diferencijavimą (plg. 5 straipsnio trečią ir ketvirtą įtraukas), nereiškia, kad vidaus rinkos ir aplinkos apsaugos klausimai (kuriuos atspindi minimalūs apmokestinimo lygiai) tampa nereikšmingi.

Toliau Komisija pateikia daugelio galimybių diferencijuoti mokesčius apžvalgą; šios galimybės suteikiamos direktyva ir jos atitinka šio komunikato tikslus.

Diferencijuotos apmokestinimo normos pagal 5 straipsnį

Pagal 5 straipsnį valstybės narės gali taikyti skirtingas diferencijuotas apmokestinimo normas, jei toks diferencijavimas suderinamas su Bendrijos teise (ypač aplinkos apsaugos politikos srities) ir jei jos laikosi direktyvoje nustatytų minimalių apmokestinimo lygių. Be kita ko, tai taikoma šiais atvejais[11]:

Normų diferencijavimas tiesiogiai susijęs su produkto kokybe (5 straipsnio pirmoji įtrauka)

Šios nuostatos paskirtis – atspindėti skirtingus to paties produkto įvairioms kategorijoms taikomus aplinkos apsaugos reikalavimus, tačiau bet kuriuo atveju diferencijuojama gali būti tik nepažeidžiant minimalių taikomų apmokestinimo lygių.

Normų diferencijavimas susijęs su naudojimo pobūdžiu (5 straipsnio trečioji įtrauka)

Pagal šią nuostatą valstybės narės tradiciškai ypatingais politiniais sumetimais (įskaitant socialinės politikos tikslus) gali sumažinti mokesčius (tačiau jie turi būti didesni už mažiausius mokesčius), taikomus vietiniam viešajam keleiviniam transportui, įskaitant taksi, greitosios pagalbos automobilius, ginkluotųjų pajėgų naudojamus automobilius, automobilius, skirtus viešajam administravimui, neįgaliųjų reikmėms, atliekų surinkimui[12].

Ypatingas viešojo transporto atvejis

Energijos mokesčių direktyvoje yra visam viešajam transportui skirtų nuostatų, kurios gali būti naudojamos, siekiant skatinti potencialią viešojo transporto naudą aplinkai ir socialinę jo naudą, atsižvelgiant į įvairių transporto priemonių poveikį aplinkai. Pagal 5 straipsnį valstybės narės gali taikyti skirtingas apmokestinimo normas (ne mažesnes negu minimali norma) variklių degalams, naudojamiems vietinėse viešojo keleivinio transporto priemonėse, įskaitant taksi. Be to, valstybės narės gali visiškai atleisti nuo mokesčių energetikos produktus ir elektros energiją, naudojamą prekėms ir keleiviams vežti direktyvos 15 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytomis transporto priemonėmis (traukiniu, metro, tramvajumi ir troleibusu). Be to, 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta laikina nuostata, pagal kurią valstybės narės gali kai kuriomis aplinkybėmis atsieti komercinės ir nekomercinės paskirties dyzelinui (gazoliui) taikomus mokesčio tarifus, o tai galėtų pagerinti autobusų[13] konkurencingumą asmeninių automobilių atžvilgiu.

Mokesčių diferencijavimas, taikomas kai kuriems energetikos produktams (ypač 15 ir 16 straipsniai)

Energijos mokesčių direktyvoje yra ir įvairių neprivalomų nuostatų, kuriomis valstybėms narėms sudaroma galimybė taikyti palankią apmokestinimo tvarką kai kuriems produktams, kai tokia tvarka pagrįsta, pavyzdžiui, dėl su aplinkos apsauga susijusių priežasčių (visų pirma 15 ir 16 straipsniuose nurodytiems produktams). Tokios nuostatos dažnai taikomos įvykdžius tam tikras sąlygas ir tik tada, kai produktas naudojamas konkretiems tikslams.

Atitinkamų Mineralinių alyvų direktyvos nuostatų taikymo sritis taip pat buvo gana ribota, todėl einant laikui valstybėms narėms buvo suteiktos kelios leidžiančios nukrypti nuostatos[14].

Pagal Mineralinių alyvų direktyvą gamtinės dujos buvo apmokestinamos tik tuo atveju, jei jos naudojamos kaip variklių degalai. Tokiu atveju joms buvo taikoma tokia pati apmokestinimo norma, kaip lygiaverčiams variklių degalams, pvz., suskystintoms naftos dujoms. Tačiau kelios valstybės narės pasinaudojo nuo Mineralinių alyvų direktyvos leidžiančiomis nukrypti nuostatomis dėl gamtinių dujų ir (arba) suskystintų naftos dujų. Energijos direktyvos 15 straipsnio 1 dalies i punkte pateikta atitinkama bendroji nuostata, pagal kurią „gamtinės ir suskystintos naftos dujos, naudojamos kaip reaktyvinių variklių degalai“ taikant fiskalinės kontrolės priemones gali būti atleistos nuo mokesčių arba nustatytas mažesnis jų apmokestinimo lygis. Keliose direktyvose minėtas metanas, dažniausiai naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai, Energijos mokesčių direktyvos 15 straipsnio 1 dalies i punkte neminimas, tačiau jam gali būti taikomas šios direktyvos 16 straipsnis, jei įvykdytos jame nustatytos sąlygos. Jei būtų nuspręsta, kad direktyvoje nepakankamai atsižvelgiama į metano privalumus, susijusius su poveikiu aplinkai, galima būtų svarstyti, ar nereikėtų koreguoti, pavyzdžiui, 15 straipsnio 1 dalies i punkto.

Energijos mokesčių direktyvoje nustatytos gamtinių dujų, naudojamų visais tikslais, dėl kurių jos tampa apmokestinamos, teigiamos minimalios normos (nors ir gana mažos). Be to, jos 15 straipsnyje nurodytos kelios galimybės taikyti palankesnes gamtinių dujų apmokestinimo taisykles, jei šios dujos naudojamos šildymui, atsižvelgiant į tai, kad gamtinės dujos pagal ankstesnę teisės sistemą nebuvo apmokestinamos. Tos pačios galimybės sudarytos kitiems neseniai tapusiems apmokestinamais produktams, kaip antai elektros energijai, anglims ir kietajam kurui. Šios nuostatos buvo nustatytos tam atvejui, jei valstybėms narėms kiltų sunkumų prisitaikant prie naujos padėties.

Kalbant apie biologinį kurą arba kitus padedančius tausoti aplinką kuro mišinius, biomasę ir visą atsinaujinančią energiją, direktyvos 15 ir 16 straipsniuose nustatyta visaapimanti sistema, pagal kurią tokiems produktams galima taikyti palankią apmokestinimo tvarką, jei jie naudojami tokiais tikslais, kad pagal direktyvą tampa apmokestinami.

Mokesčių diferencijavimas, kai produktai naudojami komerciniais, pramoniniais ir verslo tikslais

Daug nuo Mineralinių alyvų direktyvos leidžiančių nukrypti nuostatų susijusios su mokesčių sumažinimu arba atleidimu nuo mokesčių, taikomais apmokestinamiems produktams, kurie naudojami pramonėje arba įmonėse apskritai. Šie klausimai išsamiai nagrinėjami Energijos mokesčių direktyvoje, kurioje yra daug nuostatų, kuriomis valstybėms narėms suteikiama galimybė taikyti įmonėms palankesnes apmokestinimo taisykles, jei to reikia, pavyzdžiui, konkurencingumui didinti.

Pavyzdžiui, kalbant apie naudojimą krosnių kurui , 5 straipsnyje valstybėms narės leidžiama taikyti skirtingus apmokestinimo lygius verslui ir ne verslo reikmėms šildymui naudojamiems energetikos produktams ir elektros energijai: verslo tikslais naudojamų šių produktų ir energijos minimalus apmokestinimo lygis yra mažesnis. Kalbant apie naudojimą variklių degalams , 7 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms leidžiama diferencijuoti mokesčius, taikomus komercinės ir nekomercinės paskirties gazoliui, kai jis yra naudojamas kaip reaktyvinių variklių degalai. 8 straipsnyje nustatyti gerokai žemesni apmokestinimo lygiai variklių degalams, naudojamiems kai kuriems žemės ūkio, komerciniams ir pramoniniams tikslams. Be to, 17 straipsnyje valstybėms narėms leidžiama kai kuriems tikslams naudojamus energetikos produktus ir elektros energiją su tam tikromis sąlygomis visiškai arba iš dalies atleisti nuo akcizo arba jį sumažinti. Be to, direktyvos 21 straipsnyje (ypač jos 3 dalyje) pateiktos konkrečios nuostatos dėl labai specifinio energetikos produktų naudojimo pramonėje.

Galų gale reikia priminti, kad ne kurui arba degalams naudojami energetikos produktai ir elektros energija, kaip antai naudojami pramoniniam perdirbimui, pagal 2 straipsnio 4 dalį nepriklauso direktyvos taikymo sričiai.

Leidžiančios nukrypti nuostatos, kuriomis siekiama tikslų, kurie nenumatyti direktyvos bendrosiose nuostatose

Kai kuriomis II ir III prieduose nustatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis siekiama tikslų, kurie nenumatyti direktyvos bendrosiose nuostatose, kadangi jie atspindi ypatingus kai kurių valstybių narių politinius sumetimus. Komisija visada sutiko su tuo, kad neišvengiama, jog kai kurie valstybių narių poreikiai gali ne visada visiškai atsispindėti suderintoje Bendrijos teisės sistemoje ir kad dėl to gali reikėti leidžiančių nukrypti nuostatų, kurias priėmus atitinkamoms valstybėms narėms sudaroma galimybė palaipsniui prisiderinti prie Bendrijos teisės.

Šio tikslo siekiama Energijos mokesčių direktyvos 19 straipsniu, kuris daugmaž atitinka Mineralinių alyvų direktyvos 8 straipsnio 4 dalį, tačiau jame nustatytos griežtesnės sąlygos. Taryba gali leisti valstybėms narėms dėl ypatingų politinių sumetimų toliau atleisti nuo mokesčių arba juos sumažinti. Tačiau tokios schemos visų pirma turi būti išnagrinėtos, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Bendrijos politikos sritimis, atsižvelgiant, be kita ko, į tinkamą vidaus rinkos veikimą, sąžiningą konkurenciją ir Bendrijos sveikatos, aplinkos apsaugos, energetikos ir transporto politikos sritis.

Turint visa tai omenyje, buvo atlikta atitinkamų leidžiančių nukrypti nuostatų apžvalga.

Degalai, naudojami privatiems skrydžiams pramogų tikslu

Energijos mokesčių direktyvos 14 straipsnio 1 dalies b punkte teigiama, kad valstybės narės atleidžia nuo mokesčių energetikos produktus, tiekiamus naudoti kaip orlaivių degalai, jei tai nėra privatūs skrydžiai pramogų tikslu[15]. Ši nuostata pirmiausia įsigaliojo 1993 m. pagal Mineralinių alyvų direktyvos 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Privatiems skrydžiams pramogų tikslu tuomet nebuvo taikomas privalomas atleidimas nuo mokesčių, nustatytas komercinei aviacijai, ir jiems negalima buvo taikyti jokių direktyvose numatytų neprivalomų mokesčių lengvatų. Iš viso dešimčiai valstybių narių buvo leista nukrypti nuo šių taisyklių dėl ypatingų politinių sumetimų.

Bendrijos politiniai sumetimai

Siekdama padaryti Bendrijos transporto, aplinkos apsaugos ir fiskalinę politiką nuoseklesnę, Komisija dar 1996 m. pirmą kartą pasiūlė panaikinti šias leidžiančias nukrypti nuostatas[16]. 2000 m. Komisija inicijavo palaipsnį devynių iš šių leidžiančių nukrypti nuostatų panaikinimą, teigdama, kad šios nuostatos turi baigti galioti tuo metu, kai įsigalios nauja Energijos mokesčių direktyvos redakcija, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2002 m. gruodžio 31 d.[17] Komisija neturi priežasčių keisti savo nuomonę šiuo klausimu. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos sukuria iškraipymus vidinėje rinkoje, netiksliai atspindi neigiamus išorinius transporto kaštus ir netgi prieštarauja Tarybos pasirinkimams priimant direktyvą.

Valstybių narių argumentai

Kai kurios valstybės narės tvirtina, kad baigus galioti šiai leidžiančiai nukrypti nuostatai neigiamos pasekmės bus tokios:

- didelės šio sektoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimų laikymusi (reikės naujų infrastruktūrų tam, kad būtų užtikrinta, jog apmokestinami ir atleisti nuo mokesčių degalai būtų parduodami atskirai);

- didelės administracinių reikalavimų laikymosi išlaidos;

- „benzino turizmo“ grėsmė;

- neigiamas poveikis privačių skrydžių pramogų tikslu sektoriui.

Komisijos nuomone , dažniausiai šie teiginiai nėra pagrįsti. Degalai, naudojami privačiuose pramoginiuose orlaiviuose, iš tiesų apmokestinami nuo 1993 m. Valstybės narės nuo tada turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie Bendrijos teisės reikalavimų. Praktiniu požiūriu apmokestinimas neturėtų sukelti didelių problemų, nes bet kuriuo atveju mažuose lengvuose orlaiviuose gali būti naudojami įvairių rūšių degalai, net ir tie, kurie tinka reaktyviniams lėktuvams arba komerciniams orlaiviams.

Komisija pripažįsta, kad pakeitus apmokestinimo tvarką gali atsirasti papildoma administracinė našta arba reikalavimų laikymosi išlaidų. Tačiau, jei tokie argumentai būtų priimtini, tai reikštų, kad reikėtų toliau leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, nors tai prieštarauja bendram politiniam principui, kad leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimo laikas turi būti ribotas ir kad jų paskirtis – padėti įveikti pirmuosius sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant naujus teisės aktus.

Komisijos nuomone, nepagrįstas ir argumentas dėl vadinamojo „benzino turizmo“, t. y. tokio piliečių elgesio, kai jie važiuoja įsigyti pigesnių degalų į kitą valstybę narę. Jei „benzino turizmas“ yra šios srities problema, tai leidžiančios nukrypti nuostatos, šiuo metu galiojančios 10 iš 25 valstybių narių, šią problemą didina, užuot ją mažinusios.

Taigi pasirodo, kad aptariamai veiklai nebeturėtų būti taikomos palankesnės taisyklės negu kitai panašiai veiklai (transportui arba laisvalaikiui) ir jos neigiamas išorinis poveikis neturėtų prasčiau atsispindėti apmokestinant.

Degalai, naudojami privačiuose pramoginiuose laivuose

Pagal Energijos mokesčių direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punktą (kuriame perimtas Mineralinių alyvų direktyvos 8 straipsnio 1 dalies c punktas) valstybės narės gali atleisti nuo mokesčių energetikos produktus, tiekiamus kaip laivų degalai navigacijos Bendrijos vandenyse tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus privačius pramoginius laivus[18]. Susiklostė tradicija, kad valstybės narės gali šį atleidimą išplėsti taip, kad jis būtų taikomas ir navigacijai vidaus vandenyse. Tačiau aiškiai pasakyta, kad abi šios leidžiančios nukrypti nuostatos netaikomos privatiems pramoginiams laivams.

II ir III prieduose iš viso yra 6 leidžiančios nukrypti nuostatos, pagal kurias ypatingų politinių sumetimų turinčios valstybės narės turi galimybę sumažinti degalams, kurie skirti plaukiojimui privačiais pramoginiais laivais, taikomus mokesčius arba nuo jų atleisti. 2000 m. Komisija, išnagrinėjusi leidžiančias nukrypti nuostatas, inicijavo palaipsnį 5 iš šių leidžiančių nukrypti nuostatų panaikinimą.

Bendrijos politiniai sumetimai

Pirmiau išdėstyti sumetimai dėl privačių skrydžių pramogų tikslu taikytini ir analogiškiems atvejams, susijusiems su privačiais pramoginiais laivais. Taigi degalams, naudojamiems aptariamoje veikloje, neturėtų būti taikomos palankesnės apmokestinimo taisyklės negu degalams, naudojamiems panašioje veikloje (transportas ir laisvalaikis).

Valstybių narių argumentai

Kai kurios valstybės narės tvirtina, kad baigus galioti šioms leidžiančioms nukrypti nuostatoms neigiamos pasekmės bus tokios:

- didelės šio sektoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimų laikymusi (reikės naujų infrastruktūrų tam, kad būtų užtikrinta, jog apmokestinami ir atleisti nuo mokesčių degalai būtų parduodami atskirai, o dėl kai kurių rūšių laivų kils sunkumų, susijusių su dvejopu degalų naudojimu: šildymui (šiems degalams galėtų būti taikoma sumažinta akcizo norma) ir reaktyvinių variklių degalams;

- didelės administracinių reikalavimų laikymosi išlaidos;

- sukčiavimų grėsmė (ypač tais atvejais, kai degalai naudojami ir šildymui, ir kaip reaktyvinių variklių degalai);

- „benzino turizmo“ grėsmė;

- neigiamos pasekmės privačių pramoginių laivų sektoriui.

Komisijos nuomone , ir šie teiginiai nėra pagrįsti. Dauguma leidžiančiomis nukrypti nuostatomis besinaudojančių valstybių narių turėjo pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos padėties, turint omenyje, kad privačiuose laivuose naudojami deglai iš tiesų apmokestinami nuo 1993 m. ir kad leidžiančių nukrypti nuostatų palaipsnį panaikinimą Komisija inicijavo 2000 m. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad labai dažnai pramoginių laivų ir komercinių laivų degalinės yra atskiros (t. y. pramoginiams laivams degalai tiekiami jiems skirtoje prieplaukoje, o komerciniams laivams – jiems skirtame uoste).

Komisija dar kartą pripažįsta, kad pakeitus apmokestinimo tvarką gali atsirasti papildoma administracinė našta arba reikalavimų laikymosi išlaidų. Tačiau kalbant apie orlaivius naudoti argumentai galioja ir šiame kontekste.

Be abejo, gali kilti sukčiavimų, susijusių su dvejopu tų pačių degalų naudojimu laive grėsmė (tai gali atsitikti visų pirma vidaus vandenų keliais plaukiojančiuose laivuose). Tačiau galima paprieštarauti, kad tokios pačios sukčiavimo grėsmės esama ir kituose sektoriuose, kai tas pats asmuo tos pačios rūšies degalus naudoja skirtingais tikslais ir todėl tiems degalams taikomas skirtingas akcizo tarifas (pvz., ūkininkaujant). Bet kuriuo atveju čia galėtų būti naudinga jokiomis šios srities leidžiančiomis nukrypti nuostatomis nesinaudojančių valstybių narių patirtis.

Kalbant apie argumentą dėl „benzino turizmo“ reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu tik šešios valstybės narės taiko leidžiančią nukrypti nuostatą. Jei esama kokių nors vidaus rinkos iškraipymų, tai jie greičiausiai atsirado dėl pačių leidžiančių nukrypti nuostatų, o ne dėl to, kad tų nuostatų galiojimo laikas baigiasi. Galiausiai reikia pasakyti, kad nepaisant to, jog pasibaigus leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimo laikui gali padidėti kainos, tai būtina aptariamos veiklos supanašėjimo su panašiomis veiklos rūšimis pasekmė (plg. tik ką išdėstytus Bendrijos politinius sumetimus ir 2.2.1 poskyryje išdėstytus analogiškus teiginius).

Naudotos alyvos

Naudotos alyvos – dažniausiai tai naudotos transporto priemonių ir variklių alyvos arba naudotos hidraulinės alyvos, ir jos yra pavojingos. Todėl jos turi būti surenkamos ir apdorojamos mažiausiai pavojingu būdu[19]; jos gali būti suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas pagal tai, kaip yra dar kartą naudojamos: kaip energijos šaltinis arba kaip medžiagos šaltinis. Pirmajai kategorijai priklausančios naudotos alyvos laikomos lygiavertėmis kitoms mineralinėms alyvos ir todėl joms nuo 1993 m. taikoma Bendrijos akcizo sistema.

Tačiau anksčiau 11 valstybių narių, turinčių ypatingų politinių sumetimų, buvo leista atleisti nuo akcizų naudotas alyvas, kurios tuojau pat po panaudojimo arba po perdirbimo proceso dar kartą naudojamos kaip kuras, ir kai toks pakartotinis naudojimas yra apmokestinamas.

Bendrijos politiniai sumetimai

Vienas iš svarbiausių Energijos mokesčių direktyvos tikslų – taikyti vienodas taisykles įvairiems konkuruojantiems energetikos produktams, siekiant užtikrinti, kad nebūtų iškraipymų vidaus rinkoje. Palankesnės apmokestinimo taisyklės kai kuriems energetikos produktams gali būti taikomos tik tuo atveju, jei jos pateisinamos dėl, pavyzdžiui, su aplinkos apsauga susijusių priežasčių. Tačiau šiuo metu tokio pagrindo taikyti palankesnes apmokestinimo taisykles naudotoms alyvoms nėra. 2005 m. gruodžio mėn. Komisijos priimtoje „Teminėje atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijoje“[20] teigiama, kad svarbiausias uždavinys turi būti užtikrinti, kad būtų surinktos visos naudotos alyvos ir kad jos būtų perdirbamos kontroliuojamuose objektuose, laikantis Bendrijos teisės aktuose nustatytos išmetamų teršalų ribos. Strategijoje siekiama sudaryti vienodas sąlygas įvairiai dar kartą naudoti surinktas žaliavas, atsižvelgiant į tai, kokį poveikį toks naudojimas turės aplinkai; joje teikiama pirmenybė įvairių perdirbimo technologijų konkurencijai, kuri geriausiai atitinka rinkos poreikius ir kuria skatinamos naujovės.

Todėl palankesnių apmokestinimo taisyklių taikymas naudotoms alyvoms būtų nesuderinamas su Bendrijos fiskaline ir aplinkos apsaugos politika, kadangi jomis naudotoms alyvoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos negu kitiems tiesiogiai konkuruojantiems energetikos produktams, be to, tai sudarytų vienai kategorijai priskirtoms naudotoms alyvoms palankesnes sąlygas negu kitai kategorijai priskirtoms naudotoms alyvoms.

Valstybių narių argumentai

Pasikonsultavus su atitinkamomis valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad keletas iš jų mano, jog esama aplinkos apsaugos, ekonominių ir socialinių priežasčių taikyti atleidimą nuo mokesčių (tačiau dažniausiai šios priežastys nepaaiškinamos išsamiau), visų pirma dėl šių priežasčių:

- Atleidžiant nuo mokesčių naudotas alyvas, kurios tuojau pat po panaudojimo arba po perdirbimo proceso naudojamos kaip kuras, skatinamas tokių alyvų surinkimas;

- Naudotų alyvų kiekis nėra toks didelis, kad jo rinkimas ir perdirbimas būtų ekonomiškai perspektyvus. Atleidžiant nuo mokesčių deginimui skirtas naudotas alyvas, užtikrinama bent jau tai, kad naudotos alyvos nebūtų išpilamos.

Komisijos nuomone , ir šių motyvų nepakanka pateisinti tam, kad apmokestinant būtų sudaromos palankesnės sąlygos panaudoti žaliavas vienaip, o ne kitaip. Iki šiol surinkti duomenys nepatvirtina, kad esama kokio nors ryšio tarp atleidimo nuo mokesčių ir pasiektos surinkimo normos; tačiau remiantis šiais duomenimis galima būtų tvirtinti, kad taikant atleidimą nuo mokesčių sudaromos palankesnės sąlygos naudoti alyvas vienu, o ne kitu būdu[21].

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad naudotos alyvos bet kokiu atveju privalo būti renkamos, o tada perdirbamos kontroliuojamuose objektuose. Siekiant šių tikslų būtų tikslingiau naudoti priemones, kuriomis būtų tiesiogiai užtikrinamas surinkimas (pavyzdžiui, skirti tiesiogines subsidijas, didinti visuomenės informuotumą). Be to, naudotų alyvų kainų didėjimą galima aiškinti tuo, kad jų paklausa rinkoje pakankama, ir kad dėl naftos brangumo naudotos alyvos tampa vis patrauklesniu pigiu kitų energetikos produktų pakaitalu. Galiausiai reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma atvejų, kai naudotos alyvos naudojamos kurui (kaip antai naudojamos cemento degimo krosnyse, klinčių kasyklose, plieno liejyklose, karjeruose) nepatenka į Energijos mokesčių direktyvos taikymo sritį.

Regioninės reikšmės leidžiančios nukrypti nuostatos

Praeityje kai kurioms valstybėms narėms, turinčioms ypatingų politinių sumetimų, buvo leista kai kuriose geografinėse srityse arba regionuose sumažinti mokesčius arba nuo jų atleisti; tai buvo susiję su šių vietovių ekonomikos plėtra arba geografinėmis ypatybėmis (klimatu, vieta). Be to, kai kurios regioninės schemos įgyvendintos siekiant užkirsti kelią vadinamajam „benzino turizmui“.

Komisijos nuomone, dėl šios rūšies leidžiančių nukrypti nuostatų kyla dvi didelės problemos.

Visų pirma, kiekvienu atveju galima būtų taikyti kitas priemones, kurios būtų visiškai (o gal net labiau) tinkamos siekiant tų pačių tikslų, t. y. įveikti trūkumus, dėl kurių kai kurios vietovės yra atsidūrusios nepalankioje padėtyje, tačiau taikant šias priemones nebūtų atsisakoma energetikos produktams ir elektros energijai taikomų akcizų suderinimo teikiamų privalumų. Tokios priemonės galėtų būti susijusios, pavyzdžiui, su sanglaudos politika.

Antra, konkurencija vidaus rinkoje neturėtų būti iškreipta. Šiam tikslui nustatytos minimalios normos; jei reikia, minimalias normas galima patikslinti.

Atlikus išsamią analizę prieinama prie išvados, kad aptariamos leidžiančios nukrypti nuostatos neturėtų būti atnaujintos.

Įvairios leidžiančios nukrypti nuostatos

Esama labai nedaug leidžiančių nukrypti nuostatų, kurių tikslų negalima būtų siekti naudojantis viena iš direktyvos nuostatų. Šiai leidžiančių nukrypti nuostatų grupei priklauso tos, kuriomis leidžiama sumažinti mokesčius, taikomus benzinui, kuris platinamas specialiai įrengtose degalinėse. Komisijos nuomone, nebėra pagrindo taikyti tokias leidžiančias nukrypti nuostatas. Nors tuo metu, kai buvo imtasi šios priemonės, ji galėjo būti naudinga skatinant tokios įrangos įrengimą, logiška, kad ši leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti palaipsniui naikinama.

Maždaug tą patį galima pasakyti apie kitą šios grupės leidžiančią nukrypti nuostatą, būtent atleidimą nuo mokesčių, taikomą anglims, koksui ir lignitui, kurios galiojimo laikas baigiasi 2007 01 01. Reikia pabrėžti, kad Bendrijos teisės aktų taikymo apimties išplėtimas taip, kad jie apimtų ne tik mineralines alyvas, bet ir visus kitus konkuruojančius produktus, kaip antai gamtinės dujos, elektros energija ir kietasis kuras, buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios priimta Energijos mokesčių direktyva. Tačiau, kaip pirmiau minėta 2.1.3 ir 2.1.4 poskyriuose, direktyvoje vis dėlto yra keletas nuostatų, kuriomis valstybėms narėms leidžiama taikyti palankesnes apmokestinimo taisykles neseniai tapusiems apmokestinamais produktams, skirtiems ir namų ūkiams, ir bendrovėms; šios taisyklės gali būti įgyvendinamos negavus išankstinio Tarybos pritarimo.

Išvados

Remdamasi pirmiau pateikta analize, Komisija padarė šias išvadas:

Tais atvejais, kai valstybės narės tų tikslų, kurių siekiama kai kuriomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, gali siekti vadovaudamosi bendrosiomis Energijos mokesčių direktyvos nuostatomis (2.1 skyrius), šių leidžiančių nukrypti nuostatų pratęsti nereikia, taigi nėra būtina imtis jokių tolesnių veiksmų, nebent reikėtų atlikti nedidelius pakeitimus[22].

Kalbant apie leidžiančias nukrypti nuostatas, kuriomis siekiama tikslų, nenumatytų bendrosiose direktyvos nuostatose, šis komunikatas yra dalis pagrindo, kuriuo remdamosi valstybės narės artėjant tokių leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimo pabaigai turėtų įvertinti savo poziciją. Jei valstybės narės mano, kad dėl ypatingų politinių sumetimų joms vis dar reikia nuo direktyvos leidžiančios nukrypti nuostatos, jos gali pateikti Komisijai prašymą pagal direktyvos 19 straipsnį. Kiekvienas toks prašymas bus vertinamas iš esmės, visų pirma atsižvelgiant į tinkamą vidaus rinkos veikimą, poreikį užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir į Bendrijos aplinkos apsaugos, energetikos ir transporto politikos sritis (žr. Energijos mokesčių direktyvos 19 straipsnį).

Be to, Komisija norėtų priminti valstybėms narėms, kad apie visas mokesčių priemones, kurios galėtų būti valstybės pagalba, turi būti iš anksto pranešta Komisijai tam, kad jos būtų įvertintos pagal valstybės pagalbos taisykles[23]. Apskritai fiskalinės priemonės turi būti suderinamos su visomis atitinkamomis Sutarties nuostatomis.

Galiausiai reikia pasakyti, kad, Komisijos nuomone, daugumos iš šių leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimo pabaigą reikėtų vertinti kaip galimybę pasiekti didesnio energijos mokesčius reglamentuojančių teisės aktų skaidrumo ir nuoseklumo. Taip būtų užtikrinta tai, kad direktyva taptų geresne priemone, kuria valstybės narės ir Bendrija naudotųsi siekdamos bendrųjų tvariosios plėtros ir Lisabonos strategijos tikslų.

[1] 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51); direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais direktyvomis 2004/74/EB ir 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 87 ir 100).

[2] Reikia pridurti, kad pagal direktyvos 19 straipsnį nuo šios direktyvos įsigaliojimo trys leidžiančios nukrypti nuostatos suteiktos Prancūzijai, Švedijai ir JK. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos šiame komunikate nenagrinėjamos.

[3] 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/81/EEB dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31). Ši direktyva 2003 m. gruodžio 31 d. panaikinta Tarybos direktyva 2003/96/EB kartu su 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/82/EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo.

[4] 2001 m. kovo 12 d. Tarybos sprendimas 2001/224/EEB dėl sumažintų akcizų tarifų ir atleidimo nuo akcizų tam tikroms mineralinėms alyvoms, kai jos naudojamos pagal specialią paskirtį (OL L 84, 2001 3 23, p. 23).

[5] 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos Direktyva 2004/74/EB iš dalies keičianti Direktyvos 2003/96/EB nuostatas dėl tam tikrų valstybių narių teisės prašyti laikinai atleisti nuo energetikos produktams ir elektros energijai nustatytų mokesčių ar sumažinti apmokestinimo lygį. Be to, dviems naujosioms valstybėms narėms vienerių metų pereinamasis laikotarpis buvo nustatytas tiesiogiai Stojimo sutartyje (jis šiame komunikate nenagrinėjamas).

[6] 18 straipsnio 1 dalis ir 18a straipsnio 1 dalis suformuluotos remiantis Tarybos sprendimo 2001/224/EB 1 straipsniu. Šio sprendimo 1 staipsnio 2 pastraipa turi būti vertinama atsižvelgiant į Mineralinių alyvų direktyvą, kurioje nustatyti tik keli neprivalomo atleidimo ar suma˛inimo atvejai. Taigi daugeliu atvejų valstybės narės gali siekti ypatingų politinių tikslų tik tuo atveju, kai joms suteikiamos individualios leidžiančios nukrypti nuostatos, visų pirma aplinkos apsaugos srities nuostatos. Ši padėtis pasikeitė priėmus Energijos mokesčių direktyvą, kurioje pateikiama daugybė galimybių atleisti nuo mokesčių arba juos sumažinti dėl įvairių politinių motyvų.

[7] Kad būtų paprasčiau, Komisija direktyvos II ir III prieduose nustatytus elementus vadina „leidžiančiomis nukrypti nuostatomis“, nors vienas ar kitas elementas gali nenukrypti nuo bendrosios direktyvos schemos (plg. visų pirma toliau esančią 3 kategoriją).

[8] Daugelis anksčiau suteiktų leidžiančių nukrypti nuostatų buvo įtrauktos tiesiai į Energijos mokesčių direktyvą. Taip valstybėms narėms buvo suteikta galimybė jas taikyti be išankstinio Tarybos pritarimo fiskaliniu pagrindu, taikant fiskalinės kontrolės priemones, tačiau nepažeidžiant Bendrijos taisyklių dėl valstybės pagalbos.

[9] Tai yra arba Bendrijos minimalūs apmokestinimo lygiai, arba kai kuriais atvejais (pvz., direktyvos 5 straipsnyje numatytais atvejais) direktyvoje nustatyti minimalūs apmokestinimo lygiai, kurie apima ir tas situacijas, kai valstybėms narėms buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį jos turi palaipsniui pasiekti Bendrijos minimumą.

[10] Direktyvoje (šeštoji konstatuojamoji dalis) daroma aiški nuoroda į Sutarties 6 straipsnį. Pagal šią nuostatą nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos kryptis, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus, ypač siekiant skatinti tvarųjį vystymąsi.

[11] Kiti atvejai nagrinėjami toliau, 2.1.4 poskyryje.

[12] Ši taisyklė taikoma neatsižvelgiant į tai, kad valstybės įstaigų mokamas akcizas neturi jokio bendro poveikio valstybės biudžetui.

[13] Direktyvoje apibrėžta, kad tai transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, teikiant nuolatines ar atsitiktines paslaugas M2 ar M3 kategorijos motorinėmis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (OL L 42, 1970 2 23, p. 1); direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/64/EB (OL L 310, 2005 11 25, p. 10).

[14] Jomis, pavyzdžiui, joms suteikta teisė taikyti palankesnes apmokestinimo taisykles suskystintoms naftos dujoms, metanui, gamtinėms dujoms arba biologiniam kurui.

[15] Privatūs skrydžiai pramogų tikslu apibrėžti taip: „orlaivio savininkas arba nuomos ar kitu būdu juo besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo naudojasi orlaiviu ne komerciniais tikslais, ir ypač ne keleivių ar krovinių pervežimui ar paslaugų teikimui už užmokestį, arba pagal valdžios institucijų užsakymą“.

[16] COM (1996) 549, 1996 11 14.

[17] COM (2000) 678, 2000 11 15.

[18] Pateiktas toks privataus pramoginio laivo apibrėžimas: „bet koks laivas, kurį jo savininkas arba nuomos ar kitu būdu juo besinaudojantis fizinis ar juridinis asmuo naudoja ne komerciniams tikslams, ir ypač ne keleiviams ar kroviniams vežti ar paslaugoms teikti už užmokestį, ir ne valdžios institucijų užsakymu“.

[19] Su naudotomis alyvomis susijusių politinių priemonių Bendrijoje imtasi aštuntajame dešimtmetyje; buvo siekiama išvengti naudotų alyvų neigiamo poveikio aplinkai.

[20] COM (2005) 666, 2005 12 21.

[21] Daugiau informacijos apie tai galite rasti, pavyzdžiui, reguliariosiose ataskaitose dėl Bendrijos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas atliekų tvarkymas, įgyvendinimo (COM (1999) 752, 2000 1 10; COM (2003) 250, 2003 7 11). Nauja ataskaita bus paskelbta vėliau šiais metais.

[22] Žr. pirmiau išdėstytą 2.1.3 poskyrį.

[23] Žr. visų pirma direktyvos 32 konstatuojamąją dalį.