52006DC0246

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24.5.2006

KOM(2006) 246 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimas

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Žvejybos galimybių prognozavimas ir valdymas 4

2.1. Konsultaciniai metodai ir duomenų poreikis 4

2.2. Dabartinė tvarka 4

2.3. Suinteresuotųjų šalių požiūris 6

3. Rekomendacijos dėl sistemos pagerinimo 6

3.1. Žvejybos metų pakeitimas 6

3.2. Mokslinio išteklių įvertinimo grafiko pakeitimas 7

3.3. Trečiosios šalys 7

3.4. Paankstintos konsultacijos su ES suinteresuotosiomis šalimis dėlžvejybos valdymo sprendimų 8

3.5. Įstatyminių pasiūlymų ir sprendimų laiko pakeitimas 9

3.6. Kvotų reglamentavimo atskyrimas nuo kitų valdymo priemonių 10

4. Išvada: Naujas žvejybos valdymo diskusijų grafikas 11

ĮVADAS

Siekiant užtikrinti, kad būtų „plačiai įtraukiamos suinteresuotos pusės visais politikos etapais nuo koncepcijos sukūrimo iki jos įgyvendinimo“ (Tarybos reglamento 2371/2002 2 straipsnio 2 dalis), reikia pakeisti dabartinę kasmetinių sprendimų dėl Bendrijos žvejybos politikos valdymo priėmimo tvarką.

Europos bendrijos žvejams suteikiamos žvejybos galimybės paprastai nustatomos kiekvienų metų gruodžio pabaigoje Žemės ūkio ir žvejybos tarybos posėdyje. Priimtas reglamentas įsigalioja kitų metų sausio 1 d. Jame yra sprendimai, nustatantys Bendrus leistinus sugavimus (BLS) ir kvotas valstybėms narėms, leistinus žvejybos pastangų lygius pagal žvejybos priemonių rūšį ir teritoriją, ir numatytos tam tikros techninės priemonės, susijusios su leidžiamomis žvejybos priemonėmis, kurios bus naudojamos tais metais.

Tarybos sprendimas grindžiamas Komisijos pasiūlymu, kaip nustatyta Sutartyse. Iki šiol Komisija pasiūlymą pateikdavo pačioje metų pabaigoje, kad būtų galima atsižvelgti į naujausią mokslinę ir techninę informaciją. Dėl tokio pasiūlymo pateikimo grafiko konsultavimuisi su suinteresuotosiomis šalimis lieka labai mažai laiko.

Mažėjant daugelio žuvų ištekliams pastaruoju metu prireikė platesnių apsaugos priemonių. Tapo aišku, kad vien mažinti BLS nepakanka – būtina priimti priemones, kurias sudaro žvejybos pastangų valdymo, techninių priemonių ir kontrolės bei patikrinimų nuostatos. Pasirodė, kad parengti tokias priemones per trumpą pirmiau aprašytą metinio sprendimo priėmimo proceso laikotarpį yra sudėtinga.

2005 m. ieškodama alternatyvių darbo metodų rengiant Bendrijos žvejybos valdymo sprendimus, Komisija pradėjo neformalias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir valstybėmis narėmis. Nemažai valstybių narių buvo linkusios apsvarstyti pasikeitimus, nors daugelis nelabai norėjo keisti laikotarpį, kuriam taikomi BLS. Komisijos buvo paprašyta išnagrinėti galimybes gauti mokslinę rekomendaciją dėl žvejybos valdymo kiek anksčiau nei pačioje metų pabaigoje. Nemažai valstybių narių ragino Komisiją anksčiau pradėti diskusijas su regioninėmis patariamosiomis tarybomis dėl sprendimų, susijusių su žvejybos galimybėmis. Tačiau kai kurios valstybės narės manė, kad dabartinėje sistemoje taikomi terminai padeda veiksmingai priimti sprendimus.

Komisija jau ėmėsi priemonių, kad sprendimai dėl žvejybos valdymo nesikauptų metų pabaigoje. 2005 m. Komisija anksčiau įprasto termino pateikė atskirą pasiūlymą dėl BLS Baltijos jūros žvejybos ištekliams. Visus metus su valstybėmis narėmis vyko diskusijos techniniais klausimais, rengiant sprendimus dėl žvejybos pastangų valdymo, BLS nustatymo ir susijusių dalykų. Giliavandenių žuvų rūšių BLS jau nustatyti atskirame reglamente iš karto dvejiems metams.

Tačiau reikia daugiau pakeitimų, ypač tokių, kurie leistų prasmingai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis. Šiame dokumente siūlomas naujas būdas rengti Tarybos sprendimus dėl metinių žvejybos galimybių ir su jomis susijusių sąlygų Bendrijoje. Siekiama pagerinti konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis procesą bei geriau koordinuoti Komisijos, valstybių narių ir mokslinių patarėjų veiksmus, susijusius su ilgalaikiais žvejybos valdymo tikslais ir priemonėmis tiems tikslams pasiekti. Šis konsultacijų procesas vyksta dar prieš Komisijai pateikiant pasiūlymus dėl metinio žvejybos valdymo. Bent jau iš dalies taip pat bus pakeistas Komisijos pasiūlymų pateikimo laikas.

Aktyvesnės konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis neturės įtakos Komisijos iniciatyvos teisei. Tokių konsultacijų tikslas yra surinkti daugiau informacijos, kuria bus grindžiamas Komisijos sprendimas ir gauti suinteresuotųjų šalių rekomendacijas.

Žvejybos galimybių prognozavimas ir valdymas

Konsultaciniai metodai ir duomenų poreikis

Žvejybos valdymo konsultacinė sistema, paprastai naudojama Bendrijoje, buvo parengta devintojo dešimtmečio pradžioje sukūrus Bendrą žvejybos politiką. Tuo metu nebuvo manoma, kad žuvų ištekliai gali sumažėti, tad pagrindinis rūpestis buvo ne kaip valdymu užtikrinti žvejybos plėtros tvarumą, o prognozuoti trumpalaikius kiekvienos žuvų rūšies išteklių sugavimus, nustatant nacionalines kvotas ir santykines stabilumo normas.

Trumpalaikė rekomendacija dėl „sugavimo galimybės“, kurią pateikdavo mokslinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), atspindėjo pirmiau aprašytą požiūrį ir buvo formuluojama remiantis numatomu sugavimu nesikeičiant žvejybos normoms tiek, kiek žuvų ištekliai netaps mažesni už minimalų biologinį lygį.

1995 m. Jungtinėms Tautoms priėmus susitarimą dėl migruojančių žuvų išteklių, žvejybą imta valdyti atsargiau, buvo prašoma rekomendacijų remiantis didžiausiu sugavimu, kuris galimas trumpuoju laikotarpiu nepakenkiant neršto išteklių biomasei arba neišžvejojant tokios žuvų populiacijos dalies, kad ilgainiui iškiltų pernelyg didelis pavojus neršto ištekliams. 2002 m. Bendrija į savo Bendrosios žvejybos politikos reglamentą įtraukė atsargesnes nuostatas ir ekosistemų metodo žvejybos valdyme įgyvendinimą. Be to, Bendrija ir jos valstybės narės 2002 m. įsipareigojo išsaugoti ir pagausinti žuvų išteklius iki tokio lygio, kad jie galėtų užtikrinti gausius sužvejotinų žuvų kiekius, kaip nustatyta 2002 m. Johanesburge priimtame Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais tikslų įgyvendinimo plane.

Dabartinė tvarka

Bendrijos žvejybos valdymo tradicija remiasi trumpalaikio prognozavimo metodika, dėl kurios neišvengiamai sprendimus priimti tapo sunkiau.

Pirma, tai, kad sprendimai skirti trumpajam, o ne ilgajam laikotarpiui, trukdė deramai diskutuoti apie ilgalaikį valdymą. Į šią problemą buvo atsižvelgta Bendrosios žvejybos politikos reformų proceso metu, ruošiant ilgalaikio žvejybos valdymo teisinį pagrindą[1].

Antra, prireikė, kad trumpalaikės prognozės būtų kiek įmanoma tikslesnės. Tai reiškė, jog mokslinio įvertinimo reikėjo laukti iki pat metų pabaigos, kad prognozavimo procese būtų galima naudoti naujausią tyrimų informaciją.

Trečia, dėl paprastai didelių žvejybos normų susidarė padėtis, ypač giliavandenės žuvininkystės srityje, kai didelę bet kurių metų sugavimų dalį sudaro jaunos žuvys, kurios žvejybos procese ankstesniais metais nedalyvavo. Todėl dar labiau išaugo poreikis prognozei naudoti „paskutinės minutės“ sugavimo tyrimus.

Ketvirta, tam tikrų svarbių žuvų atveju (pvz., menkių išteklių Šiaurės jūroje, Kategato sąsiauryje, Airijos jūroje, Baltijos jūroje, plekšnių išteklių Skagerako ir Kategato sąsiauriuose, Šiaurės jūros juodadėmių menkių išteklių, Biskajos įlankos ančiuvių išteklių atveju) nuo vienų iki kitų metų išgyvena tik nedidelė žuvų išteklių dalis. Kadangi ilgainiui gali pastebimai pasikeisti žuvų išteklių papildymo lygiai, gali destabilizuotis žvejybos galimybės. Pavyzdžiui, 1988–2005 m. laikotarpiu Šiaurės jūros juodadėmių menkių BLS kiekvienais metais buvo keičiamas vidutiniškai 32 %. Didelius žvejybos galimybių pasikeitimus yra sunku kontroliuoti tiek žuvų rinkos, tiek žvejų užimtumo prasme.

Dėl šio problemų komplekso teko trumpinti mokslinės analizės ir valdymo sprendimų priėmimo laikotarpį daugeliui giliavandenių žuvų išteklių:

- paskutiniai tyrimai užbaigiami ir duomenys mokslinių tyrimų laivuose išanalizuojami rugsėjo mėnesį;

- spalio mėnesio pabaigoje parengiami moksliniai įvertinimai ir jų rezultatai pateikiami Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) Žvejybos valdymo patariamajam komitetui;

- spalio mėnesio pabaigoje ICES savo klientams, Europos bendrijai, Norvegijai, Islandijai, Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijai (NEARC) ir kitiems pateikia rekomendacijas;

- lapkričio mėnesį mokslines rekomendacijas analizuoja Komisija, kuri taip pat kreipiasi į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą bei suinteresuotąsias šalis; vyksta derybos su Norvegija ir kitomis pakrantės valstybėmis dėl bendrai valdomų žuvų išteklių;

- gruodžio mėnesio pradžioje Komisija patvirtina savo pasiūlymą dėl žvejybos galimybių reglamento, ir šį pasiūlymą aptaria valstybės narės, regioninės patariamosios tarybos bei suinteresuotosios šalys;

- gruodžio mėnesio viduryje Taryba priima reglamentą.

2004 ir 2005 metais Komisija anksčiau (nuo metų pradžios) pradėjo tartis su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis dėl kelių reglamento, nustatančio žvejybos galimybes, techninių klausimų. Šiuose „pirminio aptarimo“ pasitarimuose buvo išsamiai nagrinėjami tokie klausimai, kaip techninės priemonės, žvejybos pastangų valdymo tvarka ir uždaros zonos. Šis procesas palengvino sprendimų priėmimą techniniais klausimais 2005 m., ypač dėl žvejybos pastangų valdymo įgyvendinimo.

Suinteresuotųjų šalių požiūris

Su Šiaurės jūros regionine patariamąja taryba buvo konsultuojamasi dėl metinio sprendimų priėmimo grafiko pakeitimo. Pagrindinis komiteto pareikštas nuogąstavimas buvo tai, jog reikėtų skirti papildomai laiko įvertinti sąlygas, kuriomis galimas BLS, ypač pereinamojo laikotarpio technines priemones ir žvejybos pastangų valdymo sistemas.

Žvejybos ir akvakultūros patariamasis komitetas (ŽAPK) pareiškė esąs pasiruošęs svarstyti žvejybos galimybių reglamentų priėmimo grafiko pakeitimus, jeigu bet kokie pokyčiai bus nuoseklūs. ŽAPK pritarė viduriniojo laikotarpio strategijų įgyvendinimui (ypač 15 % BLS kitimo ribai), skatinant aktyvesnį suinteresuotųjų šalių dalyvavimą; kai kurių išteklių atveju mokslinių rekomendacijų būtų galima prašyti rečiau, o BLS būtų galima nustatyti ilgesniam laikotarpiui (jau taikoma Norvegijos omarų ir giliavandenių žuvų rūšims). Kaip ir Šiaurės jūros regioninė patariamoji taryba, ŽAPK labiausiai pageidavo užtikrinti daugiau laiko aptarti sąlygas, būtinas priimti BLS, tokias kaip techninės priemonės ir žvejybos pastangų valdymo įgyvendinimas. ŽAPK nepritarė BLS ir kvotų paketo atskyrimui ir manė, kad vis tiek bendras sprendimas metų pabaigoje bus neišvengiamai reikalingas.

ŽAPK buvo pasiruošęs apsvarstyti galimybę pakeisti žvejybos metų pradžią, kad metai būtų skaičiuojami (tarkime) ne nuo sausio 1 d., o nuo balandžio 1 d., tačiau sutarė su Komisija, jog tai būtų galima tik tada, jeigu kitos pakrantės valstybės sutiktų pakeisti metų skaičiavimo principus.

Rekomendacijos dėl sistemos pagerinimo

Žvejybos metų pakeitimas

Tiek ES, tiek kaimyninėse trečiosiose šalyse BLS šiuo metu nustatomi kalendoriniams metams, prasidedantiems sausio 1 d. Galima pakeisti šį valdymo laikotarpį, skaičiuojant 12 mėnesių nuo kitos datos. Toks pakeitimas galėtų būti naudingas kai kurioms žuvų išteklių rūšims, kurių žvejybos sezonas natūraliai nesibaigia kalendorinių metų pabaigoje. Deja įvairių žuvų išteklių rūšių žvejybos sezoniškumas yra toks skirtingas, kad nors tam tikrų žuvų rūšių žvejybos kalendoriaus problemas būtų galima išspręsti, kitų žuvų rūšių žvejybai iškiltų naujų sunkumų. Gali prireikti įsitikinti, ar siekiant tikros bendros naudos, įvairioms žuvų išteklių rūšims nereikėtų nustatyti skirtingų žvejybos metų. Dėl tokių pasikeitimų pastebimai padidėtų administracinės išlaidos. Apskritai Komisija mano, jog tuo atveju, kai alternatyvūs sprendimai duoda lygiavertį rezultatą, artimiausiu metu nereikėtų nagrinėti šios galimybės.

Mokslinio išteklių įvertinimo grafiko pakeitimas

Mokslines rekomendacijas Komisijai šiuo metu teikia Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas, remdamasis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos įvertinimais ir rekomendacijomis. Rekomendacijos teikiamos du kartus:

- birželio mėnesį konsultuojama dėl gelminių rūšių, Baltijos jūros išteklių ir keleto Atlanto silkių ir šprotų išteklių

- spalio mėnesį konsultuojama dėl skumbrės, norveginių omarų ir daugelio giliavandenių plokščiųjų ir apvaliųjų žuvų.

Komisija pradėjo tartis su ICES ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (STECF) dėl galimybių pateikti rekomendacijas didesniam išteklių kiekiui birželio, o ne spalio mėnesį. Reikėtų užtikrinti, kad rekomendacijos dėl išteklių, kurie sužvejojami vienu metu mišriuose žvejybos rajonuose, būtų pateikiamos tuo pat metu siekiant užtikrinti nuoseklumą. Taip pat pripažįstama, kad pateikus rekomendacijas anksčiau kai kuriais atvejais bus gautos ne tokios tikslios prognozės, tačiau tai gali būti priimtina pasekmė. Komisija taip pat teiravosi, ar rekomendacijų nebūtų galima pateikti kiek anksčiau nei paprastai, pradedant nuo 2007 m.

ICES šiuo metu atlieka išsamų įvertinimą dėl galimybių pakeisti įvertinimo ir rekomendacijų pateikimo laiką atsižvelgiant į Komisijos poreikius. Šio įvertinimo metu bus nagrinėjami tokie klausimai: bet kokių pakeitimų poveikis tikslumo sumažėjimui įvairių išteklių atveju, jeigu rekomendacijos daugiamečiams įvertinimams ir valdymui būtų teikiamos anksčiau; strategiškesni konsultaciniai produktai; nenumatytų įvertinimo atnaujinimų protokolai ir (arba) rekomendacijos, kai nauja informacija leidžia manyti, kad jos yra būtinos; ir turimi moksliniai darbuotojai, kurie atliktų įvertinimus ir teiktų rekomendacijas per trumpesnį laiką. Remdamasi šiuo įvertinimu Komisija pasirūpins susitarimais su ICES dėl peržiūrėto konsultacinio proceso, kuris bus pradėtas taikyti nuo 2007 m.

Dėl 2006 m. rekomendacijų ICES apsvarstys tarpinio konsultavimo proceso galimybes, remiantis naujausiais įvertinimais ir AFCM rekomendacija, numatydama laiko patobulinimams, jeigu nauja informacija bus laikoma pakankamai svarbia iš esmės pakeisti rekomendaciją. 2006 m. yra svarbus apsunkinantis veiksnys: duomenis ir mokslinę patirtį ICES teikiantys subjektai – nacionaliniai žvejybos tyrimų institutai, planavo savo išteklių panaudojimą gerokai iš anksto, ir dėl šios priežasties anksčiau pateikti duomenis arba pakeisti pasitarimų laiką yra sudėtinga.

Trečiosios šalys

Šiuo metu dėl išteklių, valdomų kartu su Norvegija (Šiaurės jūros menkė, plekšnė, ledjūrio menkė, Atlanto silkė ir merlangas), paprastai valdomų su kitomis pakrantės valstybėmis (putasu, Atlanto silkė, skumbrė), valdymo priemonių ir priemonių, priimtų NEAFC (giliavandenių žuvų rūšys, menkė, jūrų ešerys), sprendimai priimami lapkričio mėnesį. Yra įprasta parengti priemonių paketą, skirtą žvejybos valdymo susitarimams; tarp tų priemonių yra BLS, techninės priemonės, kontrolės priemonės ir kvotų perdavimai, siekiant užtikrinti biologinį nuoseklumą ir politinę pusiausvyrą.

Komisija pradės diskusijas su kitomis pakrantės valstybėmis dėl kai kurių iš tų sprendimų paankstinimo. Nors kai kurie iš tų bendrų sprendimų yra susiję su naujausios mokslinės informacijos pateikimu, kiti nėra tokie priklausomi, todėl yra galimybė kai ką pakeisti.

Paankstintos konsultacijos su ES suinteresuotosiomis šalimis dėl žvejybos valdymo sprendimų

Valdymo sprendimai gali būti geriau parengiami, o konsultacijos − didesnės apimties nei yra dabar. Nors papildančių žuvų kiekis įvertinamas tik metų pabaigoje, iš anksto yra žinomos tam tikros bendros žvejybos charakteristikos, tokios kaip išžvejojama žuvų populiacijos dalis ir žvejybos pastangų santykis su apsauginiais apribojimais, rinkos paklausa sektoriuje, sąveika su kitomis žvejojamomis rūšimis. Valdymo sprendimų rengimą galima būtų pagerinti Komisijai pateikus pasiūlymą dėl „žvejojimo taisyklių“, kurios lems sprendimus dėl BLS. Tokios „žvejojimo taisyklės“, kurias Taryba jau priėmė atkūrimo planuose ir atskirų išteklių valdymo planuose, galėtų būti:

- nustatančios BLS kitimą įvairiais metais;

- nustatančios taisykles dėl išžvejojamos žuvų populiacijos dalies sumažinimo siekiant užtikrinti tvarumą;

- pakeičiančios žvejybos pastangas (dienos jūroje) pagal išžvejojamą žuvų populiacijos dalį (proporcingai jūroje esančiai žuviai, sugaunamai per metus).

„Žvejojimo taisyklės“ valdymo metodas galėtų iš principo būti taikomas visiems ištekliams, kurie valdomi Bendrijos lygiu. Tai būtų naudinga, nes daugiau laiko būtų galima skirti tikslų ir priemonių jiems pasiekti aptarimui. Nors tikslių žuvies kiekių moksliniai skaičiavimai vis dar tikslinami ICES ir STECF, su suinteresuotosiomis šalimis būtų galima organizuoti valdymo principų aptarimą.

Geriausiu atveju tokios „žvejybos taisyklės“ būtų priimtos kaip Tarybos reglamentai dėl pagrindinių žuvų rūšių žvejybos ir žuvų išteklių ir būtų palyginti nedažnai atnaujinamos. Tačiau artimiausiu metu Bendrijai būtina aptarti tinkamas BLS nustatymo procedūras tiems ištekliams, kuriems nenustatyti sutarti ilgalaikiai planai.

Tai būtų galima padaryti tokia tvarka:

Pirmiausia, balandžio mėnesį Komisija galėtų pateikti politikos pareiškimą dėl savo ketinimų nustatyti BLS kitiems metams. Tame pareiškime būtų išdėstyta Komisijos strategija ir valdymui skirtos darbo prielaidos, paremtos naujausių (t. y. pateiktų ankstesniais metais) mokslinių rekomendacijų tendencijomis. Tame pareiškime būtų pateikti bendro požiūrio elementai, pavyzdžiui:

a) pasiryžimas palaipsniui siekti tinkamiausio išteklių lygio užtikrinant tvarų jų naudojimą bei didelį sugaunamų žuvų kiekį;

b) kitų metų BLS ir žvejybos pastangų lygiai nustatomi pagal atstatymo planų arba ilgalaikių valdymo planų taisykles, jeigu tokie planai egzistuoja, arba remiantis principu, kad išžvejojama žuvų populiacijos dalis neturėtų būti didinama jokiems žuvų ištekliams tuo atveju, jeigu dėl to padidinimo ilgainiui būtų nebeįmanoma užtikrinti didelio sugaunamų žuvų kiekio;

c) ištekliai, kurių panašus eksploatacijos arba išnaudojimo lygis, traktuojami panašiai;

d) taisyklės dėl įvairių metų BLS kitimo, priklausomai nuo specialių aplinkybių, kurioms susidarius konkretiems ištekliams gali prireikti didesnių pasikeitimų.

Komisija savo pasiūlymą iliustruos praktiniais pavyzdžiais daugeliui svarbių komercinių žuvų išteklių, parodydama, kaip tas pasiūlymas bus paverstas BLS arba žvejybos pastangomis, darant prielaidą, kad kitų metų mokslinė rekomendacija bus tokia pati, kaip ir šiais metais. (Tekste turėtų būti pateiktas perspėjimas, jog kai kuriais atvejais pavyzdžiams didelės įtakos turės laukiama mokslinė rekomendacija dėl, pavyzdžiui, naujausio išteklių papildymo).

Ištekliams, kuriems jau taikomi galiojantys atstatymo arba valdymo planai, BLS bus nustatomas automatiškai taikant tokių ilgalaikių planų nuostatas.

Politikos pareiškime nebus išdėstyta Komisijos derybų pozicija dėl Bendrijos dalyvavimo regioninėse žvejybos organizacijose.

Konsultacijos su regioninėmis patariamosiomis tarybomis ir valstybėmis narėmis galėtų vykti vasarą, vadovaujantis Komisijos politikos pareiškimu. Tai pagerintų ir sustiprintų „pirminio aptarimo“ procesą ir taptų galimybe suinteresuotosioms šalims dalyvauti strategiškesnėse diskusijose dėl žvejybos veiklos. Spalio mėnesį Taryboje taip pat galėtų būti surengta politinė diskusija, kurioje Taryba būtų prašoma pakomentuoti Komisijos siūlomą strategiją, atsižvelgiant į regioninių patariamųjų tarybų reakciją.

Įstatyminių pasiūlymų ir sprendimų laiko pakeitimas

Nebūtina, kad Komisijos pasiūlymai dėl metinio žvejybos valdymo būtų pateikti bendrai visiems ištekliams.

Sprendimai dėl tų išteklių, kurių prognozės labai priklauso nuo naujausių mokslinių prognozių (ir kitų žuvų išteklių, su kuriais tie ištekliai sužvejojami), ir toliau bus priimami metų pabaigoje. Kitų, ilgamečių žuvų išteklių atveju būtų galima paankstinti sprendimų priėmimo procesą. Kai žuvų ištekliai nėra pereikvojami ir jų dydis yra pakankamai didelis, kad iš vienų metų į kitus būtų galima perkelti nemažai išteklių, naujausi tyrimai suteikia palyginti mažai informacijos apie kitų metų sugavimo galimybes. Pasiūlymus galima pateikti ir sprendimus dėl išteklių galima priimti anksčiau, kai išžvejojama žuvų populiacijos dalis yra mažesnė.

Todėl Komisija siūlo kasmetinius žvejybos valdymo sprendimus priimti dviem etapais:

1 etapas (birželis–spalis)

i) Vien tik Komisijos valdomų žuvų išteklių atveju, kuriems ICES mokslines rekomendacijas pateikia birželio mėnesį, Komisija prašys atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų rekomendacijos dėl atitinkamų BLS birželio ir liepos mėnesiais. Iki rugsėjo mėnesio pradžios Komisija parengs pasiūlymą dėl reglamento. Tada Taryba galės priimti tuos BLS spalio mėnesį. Šiuo metu rengiamas atskiras įstatyminis pasiūlymas dėl Baltijos jūros žuvų išteklių ir gelminių žuvų rūšių. Šis požiūris galėtų ateityje būti pritaikytas ir pelaginių žuvų ištekliams, kuriuos administruoja tik Bendrija, ir (priklausomai nuo pirmesnio susitarimo su kitomis pakrantės valstybėmis) putasu, skumbrės ir bendriems Atlanto silkių ištekliams.

2 etapas (spalis–gruodis)

ii) Nuo papildymo priklausomos žvejybos atveju, kai turimus žuvų išteklius, sugautinus per vienerius metus, daugiausiai sudaro jaunos žuvys, kurios naujai papildo išteklius, neišvengiama, kad BLS bus ir toliau nustatomas tada, kai galima įvertinti ateinančių metų žuvų klasės dydį. Tai reikštų, jog Komisijos pasiūlymas bus pateiktas vėliau, kai bus užbaigta rengti ICES rudeninė rekomendacija (šiuo metu tai įvyksta spalio mėnesį, o ateityje galima kiek ankstesnė data). Tai reiškia, jog Komisijos pasiūlymo pateikimo laikas bus keičiamas labai mažai (lapkričio pabaiga). Vis dėlto pirmiau pasikonsultavus su suinteresuotosiomis šalimis ir Taryba remiantis Komisijos politikos pareiškimu konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis dėl naujausios rekomendacijos gali būti paprastesnės. Galutiniame Komisijos pasiūlyme nebus netikėtumų suinteresuotosioms šalims. Šis antrasis etapas taip pat apims ir BLS bei laikinas techninių priemonių, parengtų kasmetiniuose regioninių žvejybos organizacijų, tokių kaip NAFO, ICCAT, CCAMLR arba NEAFC pasitarimuose, taikymą.

Kvotų reglamentavimo atskyrimas nuo kitų valdymo priemonių

Suinteresuotosios šalys ir valstybės narės pareiškė, jog taisyklių dėl žvejybos pastangų ribojimo įtraukimas į metinį žvejybos valdymo paketą apsunkina derybų procesą, taigi tokias taisykles reikėtų nustatyti atskiru reglamentu.

Komisija sutinka, kad išsamios taisyklės dėl žvejybos pastangų įvertinimo, perdavimo ir stebėjimo galėtų būti nustatomos atskirame reglamente. Tačiau žvejybos pastangų ribos ir toliau bus nustatomos kasmetinio sprendimų priėmimo proceso metu.

Kadangi dabartinės Bendrijos taisyklės dėl žvejybos pastangų ribojimo bus persvarstytos kiek vėliau šiais metais peržiūrint menkių išteklių atstatymo planą, Komisija mano, jog būtų tikslinga palaukti 2007 m. prieš siūlant naują ir atskirą reglamentą dėl Bendrijos taisyklių, skirtų žvejybos pastangų valdymui.

Išvada: Naujas žvejybos valdymo diskusijų grafikas

Siekiant išplėsti dialogo ir diskusijų apie Bendrijos žvejybos valdymą galimybes reikėtų laikytis tokio grafiko:

Data | Veiksmas |

Balandis | Komisija skelbia savo politikos pareiškimą dėl žvejybos galimybių nustatymo kitais metais. Pradedamas politikos klausimams skirtas dialogas sektoriuje; dialogas tęsiasi visus metus. Vyksta diskusija dėl BLS žvejojimo taisyklių ir žvejybos pastangų lygio bei kitų techninių klausimų, tokių kaip žvejybos pastangų valdymas. |

Birželio pradžia | ICES ir STECF pateikia mokslinę rekomendaciją dėl tam tikrų žuvų išteklių (ypač Baltijos jūros, pelaginių ir (kas antrus metus) giliavandenių žuvų rūšių). |

Birželis–liepa | Komisija tariasi su regioninėmis patariamosiomis tarybomis dėl Bendrijos žvejybos politikos taikymo žuvų ištekliams, dėl kurių mokslinė rekomendacija pateikiama birželio mėnesį. Vyksta derybos su trečiosiomis šalimis dėl bendrai valdomų pelaginių išteklių, jeigu tos šalys sutinka. |

Rugsėjo pradžia | Komisija pateikia pasiūlymą dėl reglamento, skirto žuvų išteklių, dėl kurių mokslinė rekomendacija pateikiama birželį, žvejybos galimybių. |

Spalis | Taryba priima reglamentą dėl BLS ir žuvų išteklių, dėl kurių mokslinė rekomendacija pateikiama birželį. ICES ir STEFC pateikia mokslinę rekomendaciją likusiems ištekliams. Su suinteresuotosiomis šalimis tęsiamos diskusijos dėl žvejybos politikos galimybių ir naujausios spalio mėnesio mokslinės rekomendacijos dėl žuvų išteklių. |

Lapkritis | Su Norvegija ir kitomis pakrantės valstybėms deramasi dėl žuvų išteklių, dėl kurių mokslinė rekomendacija pateikiama spalio mėnesį. Komisija atsižvelgia į diskusijas su regioninėmis patariamosiomis tarybomis rengiant antrąjį žvejybos galimybių pasiūlymą, kuris bus paskelbtas lapkričio mėnesio pabaigoje. |

Gruodis | Taryba priima reglamentą dėl žvejybos galimybių ir žuvų išteklių, dėl kurių mokslinė rekomendacija pateikiama spalio mėnesį. |

Sausis | Įsigalioja reglamentai dėl žvejybos galimybių tiems kalendoriniams metams. |

[1] 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamento (EB) 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 5 ir 6 straipsniai, OL L 388, 2002 12 31, p. 59.