52006DC0243

Briuselis, 23.5.2006

KOM(2006) 243 galutinis

2006/0078 (CNS)

2006/0079 (CNS)

KOMISIJOS ATASKAITA

Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Periklio programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo, įgyvendinimo ir rezultatų

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS,

iš dalies keičiantis ir pratęsiantis Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS,

išplečiantis 2001/.../EB Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio ir pratęsiančio Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), taikymą programoje nedalyvaujančioms valstybėms narėms

(pateiktos Komisijos)

KOMISIJOS ATASKAITA

Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Periklio programos, skirtos euro apsaugai nuo klastojimo, įgyvendinimo ir rezultatų

1. Bendroji dalis

Periklio programa – Bendrijos mainų, paramos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo klastojimo – buvo nustatyta 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimu (2001/923/EB), „Periklio sprendimu“, kuris paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas ir pratęstas Tarybos sprendimu 2006/75/EB, ir yra skirta remti ir papildyti priemones, kurių imasi valstybės narės, bei numatytas jau esančiose programose, skirtose euro apsaugai nuo klastojimo. Tokios priemonės apima keitimąsi informacija (seminarus, mokomuosius renginius, pasitarimus ir konferencijas), darbuotojų įdarbinimą ir mainus, taip pat techninę, mokslinę ir veiklos remiamąją veiklą.

Periklio sprendimo 13 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytas reikalavimas pateikti programos įvertinimo ataskaitą, pridedant atitinkamą pasiūlymą dėl programos tęsimo arba keitimo. Periklio programos vertinimo ataskaita buvo paskelbta 2004 m. lapkričio 30 d. ir pateikta Europos Parlamentui bei Tarybai. 2005 m. balandžio 8 d. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo remdamasi Taryba pratęsė programą 2006 metams numatant vieno milijono eurų finansinį paketą.

13 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad iki 2006 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti pateikta išsami programos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaita. Ši ataskaita atitinka minėtą reikalavimą.

2. Pokyčiai euro klastojimo srityje

Nuo 2003 metų vasaros pradžios apyvartoje aptiktų suklastotų euro banknotų skaičius nusistovėjo ties maždaug 50 000 per mėnesį. Šis skaičius yra mažesnis nei buvo prieš įvedant eurą, mažesnis už padirbtų JAV dolerių skaičių, ir ypatingai mažas lyginant su apyvartoje esančiais 9 milijardais tikrų euro banknotų. Kita vertus, toliau didėja padirbtų euro monetų skaičius. Tačiau jis, lyginant su anksčiau nustatytais skaičiais, taip pat išlieka nedidelis. Be to, policijos pajėgos atliko eilę sėkmingų operacijų, kurių metu buvo panaikintos gaminimo laboratorijos ir konfiskuoti dideli suklastotų banknotų ir monetų kiekiai prieš jiems patenkant į apyvartą.

1a ir 1b lentelėse apibendrinami pokyčiai euro banknotų ir monetų klastojimo srityje.

1a lentelė | 1b lentelė |

Apyvartoje aptiktų suklastotų euro banknotų skaičius | Apyvartoje aptiktų suklastotų euro monetų skaičius |

2002 - 2005 | 2002 - 2005 |

2002 m. sausio – birželio mėn. | 21965 | 2002 m. sausio – birželio mėn. | 68 |

2002 m. liepos – gruodžio mėn. | 145153 | 2002 m. liepos – gruodžio mėn. | 2271 |

2002 m. | 167118 | 2002 m. | 2339 |

2003 m. sausio – birželio mėn. | 230534 | 2003 m. sausio – birželio mėn. | 8100 |

2003 m. liepos – gruodžio mėn. | 311925 | 2003 m. liepos – gruodžio mėn. | 18091 |

2003 m. | 542459 | 2003 m. | 26191 |

2004 m. sausio – birželio mėn. | 307000 | 2004 m. sausio – birželio mėn. | 36191 |

2004 m. liepos – gruodžio mėn. | 287000 | 2004 m. liepos – gruodžio mėn. | 38309 |

2004 m. | 594000 | 2004 m. | 74500 |

2005 m. sausio – birželio mėn. | 293442 | 2005 m. sausio – birželio mėn. | 184007 |

2005 m. liepos – gruodžio mėn. | 287459 | 2005 m. liepos – gruodžio mėn. | 78677 |

2005 metai | 580901 | 2005 metai | 262684 |

Ši apskritai palanki situacija yra ilgo pasiruošimo tiek teisėkūros, tiek instituciniame lygmenyje rezultatas ir rodo aukštą ES ir tarptautiniame lygmenyje pasiektą bendradarbiavimo lygį. Dar 1998 metais paskelbtame Komunikate Komisija išdėstė pagrindinius euro apsaugos principus[1]. Tuo remiantis 2001 metais Taryba priėmė pagrindinį reglamentą[2], išdėstantį institucinius apsaugos struktūros pagrindus. Prieš tai 2000 metais buvo priimtas Tarybos pamatinis sprendimas[3], kuris, numatant kriminalines bausmes, sustiprina ir iš dalies suderina euro apsaugą. Siekiant apimti ir pinigų padirbinėjimą, 1999 metais buvo išplėstas Europolo mandatas[4], kuris 2005 metais buvo dar labiau sustiprintas Europolą paskyrus centriniu kovos su euro klastojimu biuru. Kalbant apie baudžiamąsias sankcijas, Komisija paskelbė dvi ataskaitas[5] apie pirmiau minėto pamatinio sprendimo įgyvendinimą, kurios rodo, kad įgyvendinimo lygis yra patenkinamas.

Siekiant užtikrinti aiškią kovos su valiutos klastojimu struktūrą, taip pat glaudų bendradarbiavimą bei veiksmingą keitimąsi informacija, visose valstybėse narėse buvo įsteigti Nacionaliniai centriniai biurai (NCB). Europos centriniame banke ir Europole veikia duomenų bazės ir ryšių sistemos. Techninei klastočių valstybėse narėse analizei atlikti buvo sukurtos šiam tikslui skirtos struktūros: Europos centrinis bankas – banknotams ir Komisija – monetoms.

Keičiantis informacija ir plėtojant bendradarbiavimą Periklio programa vaidina labai svarbų vaidmenį siekiant dabartinių rezultatų euro apsaugos ir kovos su klastojimo nusikaltimais srityse. Reikia būti nuolat budriems siekiant išlaikyti ir gerinti šiuo metu kovos su euro klastojimu srityje pasiektus rezultatus. Mokymas ir techninė pagalba šiuo atžvilgiu vaidina svarbų vaidmenį, todėl būtina tęsti Periklio programą.

3. Vertinimo ataskaita

Remiantis Periklio sprendimo 13 straipsnio 3 dalies a punktu, Periklio programos vertinimas buvo pavestas nepriklausomam Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) auditoriui, kuris 2004 m. lapkričio 30 d. pateikė vertinimo ataskaitą.

Vertintojas išnagrinėjo 21 Periklio veiksmo, valstybės narės ar Komisijos iniciatyva atlikto iki 2004 metų kovo mėn., dokumentus. Remdamasis organizatorių ir dalyvių apklausomis, taip pat diskusijomis su suinteresuotosiomis šalimis, jis priėjo prie šių pagrindinių išvadų[6]:

- Programa pagerino informuotumą apie eurą Bendrijos mastu, taip pat padėjo dalyviams geriau suprasti atitinkamus įstatymus ir instrumentus, o ypač susijusią Bendrijos teisę ir Europos teisę apskritai.

- Kalbant apie keitimąsi informacija ir metodikas (priemones), dauguma jų buvo pristatytos įvairiuose mokomuosiuose renginiuose, pasitarimuose ir seminaruose.

- Programos tikslinės grupės buvo pasiektos iš dalies: dalyvavo labai daug teisėsaugos institucijų pareigūnų, tuo tarpu komercinės bankininkystės, prekybos rūmų sektorių atstovų ar tam tikrą specializaciją turinčių advokatų dalyvavimas buvo nepakankamas.

- Buvo nustatyta, kad išnagrinėta veikla atitinka ir yra susijusi su pagrindiniais programos tikslais.

- Kalbant apie išlaidas, vertintojas nustatė, kad kai kurie projektai ypač daug kainavo ir nurodė konkrečias sąnaudų dalis.

Vertintojas pateikė kelias rekomendacijas, į kurias buvo atsižvelgta rengiant 2006 metų Periklio programą. Būtent:

- Programą reikėtų tęsti dar mažiausiai 4 metus su tokiu pačiu biudžetu (1 mln. eurų per metus), tokiomis pačiomis priemonėmis ir tikslinėmis grupėmis. Antrą vertinimą reikėtų atlikti po ketverių metų.

- Reikėtų akcentuoti praktinį mokymą. Prioritetą reikėtų skirti darbuotojų mainams ir specialiajam mokymui, įskaitant atvejų tyrimus. Tokia veikla taip pat yra rentabilesnė.

4. Programos įgyvendinimas

Remiantis 4 mln. eurų orientaciniu sumos dydžiu, nustatytu 2002–2005 m. laikotarpiui, ir 10 mln. eurų – 2006 metams, leidžiami metiniai asignavimai pagal Periklio programą buvo 1,2 mln. eurų 2002 metams; 0,9 mln. eurų 2003 metams; 0,9 mln. eurų 2004 metams; 1 mln. eurų 2005 metams ir 1 mln. eurų 2006 metams.

Programos įgyvendinimas prasidėjo lėtai, daugiausiai dėl to, kad ji buvo priimta 2001 m. gruodžio mėnesį. Todėl pirmasis projektas pagal Periklio programą buvo įgyvendintas tik 2002 m. spalio mėnesį, o 2002 metais buvo panaudota šiek tiek mažiau nei 40 % pradinių biudžeto asignavimų (tais metais asignavimai buvo sumažinti). Vėliau programa išsiplėtojo ir 2003 m., 2004 m. bei 2005 m. buvo panaudota daug biudžeto asignavimų. Valstybės narės išreiškė ketinimą visapusiškai įgyvendinti programą 2006 m.

Remiantis šiais statistikos duomenimis (prognozėmis), bendras įsipareigojimų lygis 2002–2006 metų laikotarpiu pasieks 80 % pradinio orientacinio sumos dydžio.

Pagrindiniai Periklio programos įgyvendinimo suvestiniai rodikliai pateikti 2 lentelėje.

2 LENTELė | PERIKLIO PROGRAMA – įGYVENDINIMO 2002–2005 METų LAIKOTARPIU SANTRAUKA IR PROGNOZėS 2006 METAMS |

VN | 5 |

KOM | 2 |

2003 | 16 | PT, IT, DE, ES, FR, FI, EL | Policija, teismų, finansų, komercinis sektoriai | 753 | 847 168 | 900 000 | 94.1 % |

VN | 12 |

KOM | 4 |

2004 | 15 | AT, FR, DE, EL, IT, ES, PT, | Policija, teismų, finansų sektoriai, bankai | 586 | 774 926 | 900 000 | 86.1% |

VN | 11 |

KOM | 4 |

2005 | 12 | FR, DE, IT, ES | Finansų sektorius, bankai, policija, teismų, komercinis sektoriai | 738 | 921 912 | 1 000 000 | 92.1% |

VN | 7 |

KOM | 5 |

2006 2006 (prognozės) | 14 | B, DE, ES, FR, HU, IT, IR, PO | Techninis, finansų sektoriai, bankai, teismų sektorius | 700 | 980 000 | 1 000 000 | 98.0% |

VN | 13 |

KOM | 1 |

IŠ VISO (įvertiniai duomenys) | 64 | 3143 | 3 998 911 | 5 000 000 | 80.0% |

VN | 48 |

KOM | 16 |

5. Pridėtinė programos vertė

Periklio programos vaidmuo apsaugant eurą nuo klastojimo yra labai didelis, pasireiškiantis įvairiais veiksmais, konkretaus tikslo, kurio siekiama šiais veiksmais, nustatymu ir daugelio veikėjų dalyvavimu. Buvo akcentuojamas europinis kovos su euro klastojimu mastas. Veiklą buvo įmanoma vykdyti ne tik ES valstybėse narėse, bet ir pažeidžiamose geografinėse zonose. Galiausiai Periklio programa labai padėjo toliau gerinti koordinavimą ir bendradarbiavimą tarptautiniu, Europos ir valstybių narių lygmeniu, taip pat sukurti tvirtesnes Europos valiutos apsaugos struktūras.

Įvairūs veiksmai

Per pirmus ketverius programos metus buvo pradėta 50 projektų; 2006 metams valstybės narės ir Komisija yra numačiusios dar 14 veiksmų. Iš bendro 64 projektų skaičiaus 48 projektus parengė valstybių narių kompetentingos institucijos, o 16 projektų buvo pradėti Komisijos (OLAF) iniciatyva.

Didžiąją atliktų veiksmų dalį sudaro konferencijos, seminarai ir mokomieji renginiai, taip pat specializuoti mokymo kursai. Nepaisant to, išsiplėtojo darbuotojų mainai, kurie tapo standartiniu Periklio programos bruožu. Tikėtina, kad po plėtros tokia veikla dar labiau išsiplėtos, o tai taip pat atitinka Periklio programos vertintojo rekomendaciją. Pagal dabartinę Periklio programą buvo atlikta tik viena techninė studija, o dar dvi įgyvendinamos 2006 metais. Periklio programos analizė pagal projektų rūšį pateikta 3 lentelėje.

3 LENTELė | PERIKLIO PROGRAMA – 2002–2006 M. LAIKOTARPIO ANALIZė PAGAL VEIKSMų POBūDį |

Finansiniai metai | Konferencijos | Darbuotojų mainai | Studijos | Iš viso |

2002 | 6 | 1 | - | 7 |

2003 | 11 | 4 | 1 | 16 |

2004 | 10 | 5 | - | 15 |

2005 | 8 | 3 | 1 | 12 |

2006 2006 (prognozės) | 9 | 4 | 1 | 15 |

IŠ VISO (įvertiniai duomenys) | 44 | 17 | 3 | 64 |

Pasirinktos tikslinės grupės ir dalyviai

Šiuose renginiuose dalyvavo beveik 3150 ekspertų. Pirmaisiais programos metais didžioji dalyvių dauguma buvo teisėsaugos institucijų atstovai, kurie paprastai nedalyvavo Bendrijos euro klastojimo prevencijos veiksmuose. Tai rodo, kad siekiant veiksmingiau kovoti su euro klastojimu, pirmiausia buvo siekiama sukurti glaudesnius profesinius ryšius. Šiuo atžvilgiu vertinimo ataskaita (10 ir 11 psl.) rodo, kad iki 2004 m. kovo mėnesio 65 % dalyvių buvo daugiausia iš teisėsaugos institucijų. Nuo 2003 metų pastebimas aktyvesnis teisminių institucijų dalyvavimas, o 2004–2005 metais aktyviau dalyvauja ir finansų sektoriaus atstovai (valstybinio sektoriaus finansiniai tarpininkai, nacionaliniai centriniai bankai, komercinės bankininkystės ir kitos finansų įstaigos).

Tokia plėtra atitinka vertintojo rekomendaciją, tuo tarpu taip pat skatinama organizuoti ir labiau techninio pobūdžio seminarus. Valdant programą buvo siekiama išvengti dalyvavimo dubliavimosi ir vertinimo ataskaita rodo, kad šis tikslas buvo pasiektas.

Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad dauguma iš programoje dalyvavusių 76 šalių atstovų buvo iš valstybių narių. Buvo pažymėta, kad kai kurių šalių dalyvavimas, įskaitant ir kelias euro zonos šalis, buvo menkas. Tokia situacija gali atspindėti daugiau organizacinę, o ne struktūrinę padėtį, kurią šiuo metu stengiamasi subalansuoti. Kai kurios šalys aktyviau nei kitos organizuoja renginius, pvz., Italija, kuri įgyvendina daugiau kaip 21 % visos veiklos. Nuo 2005 metų naujosios valstybės narės ėmė aktyviai organizuoti Periklio programoje numatytus veiksmus.

Europinis mastas

Vertinimo ataskaitoje taip pat pažymėta (14 psl.), kad Periklio programoje numatytų veiksmų organizavimas apėmė visas su euro apsauga susijusias sritis (teisėsaugos, teismines institucijas, finansų ir techninį sektorius) ir ypač paskatino tinklų, naudingų siekiant veiksmingiau kovoti su klastojimo nusikaltimais, sukūrimą. Euro apsaugos europinis mastas pasireiškia sistemingai įtraukiant Europos centrinį banką ir kitas Europos bei tarptautines organizacijas vykdant Periklio programoje numatytus veiksmus. Europolas papildo OLAF veiklą dalyvaudamas Periklio programos vertinimo ir įgyvendinimo etapuose. Europolas bendradarbiauja su OLAF kuriant ir įgyvendinant specializuotus projektus, pvz., „Bitmap“ mokymo programą. Europolas teikė technines žinias, o Komisija (OLAF) užtikrino infrastruktūrą ir finansavo Periklio programą. Kalbant apie euro apsaugos aspektus, už kuriuos atsakingos valstybės narės, buvo sistemiškai konsultuojamasi su jų atitinkamų specializuotų tarnybų specialistais.

Geografinis aspektas

Periklio programoje numatyti veiksmai vykdyti daugiausia ES viduje. Tačiau, atsižvelgiant į konkrečius poreikius apsaugoti eurą, buvo organizuota keletas veiksmų trečiosiose šalyse ar šalyse kandidatėse. Prieš tapdamos ES narėmis, šalys kandidatės prioritetą teikė informuotumą skatinančioms priemonėms. Nustatant didelę įtaką suklastotų banknotų gamybai darančias zonas, Periklio programoje didžiausias dėmesys buvo skirtas Pietų Amerikai, visų pirma Kolumbijai, taip pat ES kaimyninėms šalims, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją.

Todėl transnacionalumo ir įvairialypiškumo, kurių reikalauja Periklio sprendimo 3 straipsnis, buvo paisoma, kadangi veikla buvo nukreipta į tam tikras geografines zonas ir pasiektos įvairios tikslinės grupės. Įvairiapusiškumas buvo pasiektas užtikrinant žinių lygį ir kontroliuojant profesinę dalyvių patirtį, taip pat tikrinant veiksmų turinį.

Koordinavimas tarp Europos institucijų ir Komisijos viduje

Remiantis Periklio sprendimo 5 straipsniu, programą glaudžiai dirbdamos kartu įgyvendina ir koordinuoja Komisija ir valstybės narės. Periklio programos veiksmus ir kitokią mokymo veiklą koordinuoja Komisijos kovos su euro klastojimu ekspertų grupė, kurioje yra ekspertų iš visų valstybių narių ir šalių kandidačių, taip pat dalyvaujant Europolui, Europos centriniam bankui ir Interpolui. Šis forumas užtikrina, kad euro apsaugai skirti ištekliai ir pastangos būtų naudojami kaip galima veiksmingiau. Pagal Periklio programą glaudžiai koordinuojama Europos centrinio banko ir Europolo vykdoma mokymo ir techninės pagalbos veikla. Toks koordinavimas taip pat atitinka Periklio sprendimo 7 konstatuojamąją dalį.

Periklio programa praktiškai centralizavo visus Komisijos ir valstybių narių veiksmus euro apsaugos srityje Bendrijos lygmeniu, ir taip pat didžia dalimi pakeitė specialią Komisijos „Euro apsaugos“ biudžeto eilutę. Keli veiksmai, skirti apsaugai nuo valiutos klastojimo, vykdomi ir pagal kitas Bendrijos programas, pvz., TAIEX ir Dvynių programą (Twinning). Tokia veikla daugiausia vykdoma vienoje šalyje ar vienoje srityje (t. y. neatitinka Periklio programos reikalavimų) ir ją su Periklio programa sistemiškai derina Komisijos kompetentinga tarnyba kartu su valstybėmis narėmis.

Intensyvesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir koordinavimas

Periklio programos sėkmę rodo veiksmingesnis teisėsaugos institucijų, o pastaruoju metu ir teismų bei finansų įstaigų, atstovų bendradarbiavimas. Tai ypač akivaizdu kalbant ne tik apie valstybes nares, bet ir stojančiąsias šalis, šalis kandidates ir kitas kaimynines valstybes. Su mokymo ir technine veikla susijusi Periklio programa ne tik suteikia galimybę už euro apsaugą atsakingiems ekspertams palaikyti reguliarius ryšius, bet ir leidžia specialistams plėtoti ryšius, padedančius kurti glaudesnius darbinius santykius ir gerinti bendradarbiavimą apskritai. Glaudžiai koordinuojant Periklio programos projektus su Bendrijos ir valstybių narių veiksmais buvo sukurta daugiau gerąja patirtimi grindžiamų mokymo metodų ir pagerintas mokymo veiklos administravimas. Todėl geriausiems turimiems ekspertams buvo užtikrintas aukšto lygio mokymas, o kiekvienas veiksmas buvo skirtas visuomenei siekiant konkrečių tikslų.

Struktūriniai pagerinimai

Periklio programos veiksmai ne tik padidino informuotumą bei mokymą, bet ir iš esmės lėmė eilę struktūrinių bei kitokio pobūdžio pagerinimų valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse. Keliose šalyse buvo įkurti Nacionaliniai kovos su klastojimu centriniai biurai; du pagal Periklio programą surengti seminarai padėjo (tuo metu) stojančiosioms šalims taikyti Bendrijos acquis konkrečioje euro apsaugos srityje; buvo parengtas su spaudos ir komunikacijos klausimais susijęs elgesio kodeksas; o viename iš mokomųjų renginių valstybės narės pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos.

* * *

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Periklio programa – Bendrijos mainų, paramos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo klastojimo – buvo nustatyta 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimu (2001/923/EB), ir yra skirta remti ir papildyti priemones, kurių imasi valstybės narės, bei numatytas jau esančiose programose, skirtose euro apsaugai nuo klastojimo. Remiantis 2004 m. lapkričio 30 d. Periklio programos vertinimo ataskaita, siūloma 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimą pratęsti iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pirmasis pratęsimas iki 2006 m.

Iš pradžių buvo numatyta, kad Periklio programa bus vykdoma nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. pabaigos. 2005 m. balandžio 8 d. Komisija pateikė pasiūlymą, iš dalies keičiantį ir pratęsiantį Periklio programą laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (KOM/2005/0127/galutinis). Remdamasi 2004 m. lapkričio 30 d. Periklio programos vertinimo ataskaita, Taryba sutiko toliau pratęsti Periklio programą.

Taryba nusprendė pratęsti programą iki 2006 m. gruodžio 31 d. atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai vyko diskusijos, Bendrijos finansinės perspektyvos buvo pateiktos tik laikotarpiui iki 2006 m.

Siūlomas tolesnio pratęsimo laikotarpis ir suma

Taryboje pasiektas susitarimas, kad Periklio programą reikėtų toliau pratęsti keleriems metams, iki 2011 m., kaip tuo metu ir siūlė Komisija. 2006 m. sausio 30 d. pasitarime Taryba aiškiai nurodė, kad „Taryba mano, jog Periklio programa yra daugiamečio pobūdžio ir turėtų būti pratęsta iki 2011 m. Todėl ji ragina Komisiją pateikti pasiūlymą pratęsti programą laikotarpiui nuo 2007 metų, kai tik bus pasiektas susitarimas dėl būsimos 2007–2013 m. finansinės sistemos“[7].

Visų pirma Taryba atsižvelgė į šiuos programos pratęsimo pagrindus:

- toliau būti budriems siekiant išlaikyti ar sumažinti dabartinį euro banknotų klastojimo lygį ir išvengti bet kokio euro monetų klastojimo padidėjimo, nes tai pakirstų visuomenės pasitikėjimą;

- apmokyti (informuoti) naujus darbuotojus ir išplėsti mokymą į sektorius, kurie gavo mažiau naudos iš Periklio programos (finansų sektoriaus atstovai, prokurorai ir techninis personalas);

- supažindinti atitinkamus darbuotojus su naujosios kartos euro banknotų, kurie bus išleisti šio dešimtmečio pabaigoje, savybėmis;

- reikalauti, kad būtų vykdomi apmokymai ir teikiama techninė pagalba naujose valstybėse narėse, prioritetą teikiant toms šalims, kurios pirmos įsives eurą kaip bendrą valiutą.

Akivaizdu, kad norint apsaugoti eurą, būtina nuolat rengti mokymus ir teikti techninę pagalbą, kadangi pirma, tikėtina, jog valstybės narės prisijungs prie euro zonos, ir antra, būtina nuolat plėtoti atitinkamų tarnybų praktinę patirtį.

Taryba pasiekė galutinį susitarimą dėl finansinių perspektyvų 2007–2013 m. laikotarpiui 2005 m. gruodžio 15–16 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime[8].

Įprasta, kad Bendrijos finansavimo programų laikotarpis atitinka Bendrijos finansinių perspektyvų trukmę. Tai padeda supaprastinti programų tvirtinimą ir išvengti procedūrų, skirtų tęstinumui užtikrinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūloma Periklio programą pratęsti dar septyneriems metams iki 2013 m. pabaigos nustatant nekeičiamą metinę vieno milijono eurų sumą – iš viso 7 milijonus eurų.

Siūlomi pakeitimai

Konkrečiai siūloma iš dalies pakeisti:

- Periklio sprendimo 1 straipsnio 2 dalį siekiant nustatyti naują pabaigos datą – 2013 m. gruodžio 31 d;

- 6 straipsnį, nurodant 7 mln. EUR orientacinį sumos dydį.

Atsižvelgiant į pratęsimo laikotarpį taip pat siūloma iš dalies pakeisti 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus galutinius terminus:

- a punkte „2005 m. birželio 30 d.“ pakeisti į „2013 m. birželio 30 d.“;

- b punkte nurodyti papildomą galutinį 2014 m. birželio 30 d. terminą.

15 straipsnyje nurodyta įsigaliojimo data turėtų būti 01.01.07

2006/0078 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS,

iš dalies keičiantis ir pratęsiantis Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 123 straipsnio 4 dalies trečią sakinį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[9],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[10],

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę[11],

kadangi:

(1) Pagal Tarybos sprendimo 2001/923/EB[12] 13 straipsnio 3 dalies a punktą Komisija iki 2005 m. birželio 30 d. turi Europos Parlamentui ir Tarybai išsiųsti ataskaitą, kuri turi būti parengta nepriklausomai nuo programos vadovo, įvertinančią programos svarbą, naudingumą ir veiksmingumą, ir pranešimą, ar ši programa turėtų būti tęsiama ir keičiama, kartu su atitinkamu pasiūlymu.

(2) Vertinimo ataskaita, pateikta to sprendimo 13 straipsnyje, buvo paskelbta 2004 m. lapkričio 30 d. Joje daroma išvada, kad programa pasiekė savo tikslus, ir rekomenduojama ją pratęsti.

(3) Orientacinis finansavimo dydis taip, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros pagerinimo[13] 34 punkte, yra įtrauktas į šį sprendimą visam programos laikotarpiui, kartu nedarydamas jokio poveikio biudžetinės valdžios įgaliojimams, kaip jie yra apibrėžti Sutartyje.

(4) Programos pratęsimas rodo, kad būtina toliau išlikti budriems, teikti euro apsaugos nuo klastojimo stiprinimui būtiną mokymo ir techninę pagalbą sukuriant stabilią valstybių narių programų planavimo sistemą, visų pirma laikotarpiu, kurio metu naujosios šalys taptų euro zonos dalyvėmis.

(5) Todėl 2005 m. balandžio 8 d. Komisija pateikė pasiūlymą tęsti Periklio programą[14] iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(6) Siekiant galutinio susitarimo dėl Bendrijos finansinių perspektyvų 2007–2013 metams, Taryba nusprendė pratęsti Periklio programą 2006 m.

(7) 2006 m. sausio 30 d. išvadose Taryba sutinka, kad Periklio programa yra daugiamečio pobūdžio ir turėtų būti pratęsta iki 2011 m. Todėl ji paragino Komisiją pateikti pasiūlymą pratęsti programą laikotarpiui nuo 2007 metų, kai tik bus pasiektas susitarimas dėl būsimos 2007–2013 m. finansinės perspektyvos.

(8) Bendrijos programos turėtų atitikti Bendrijos finansines perspektyvas.

(9) Todėl, ir atsižvelgiant į tai, kad norint apsaugoti eurą būtina nuolat rengti mokymus ir teikti pagalbą, Periklio programą reikėtų pratęsti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Dėl to reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 2001/923/EB,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis Pakeitimai

Sprendimas 2001/923/EB iš dalies keičiamas taip:

(1) 1 straipsnio 2 dalies paskutinysis sakinys pakeičiamas taip:

„Programa bus įgyvendinama nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

(2) Po 6 straipsnio antrosios pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Orientacinis finansavimo dydis, nustatomas Bendrijos programai įgyvendinti nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., yra 7 mln. EUR.“.

(3) 13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

(a) a punkte data „2005 m. birželio 30 d.“ pakeičiama „2013 m. birželio 30 d.“.

(b) b punktas pakeičiamas taip:

„(b) užbaigus pradinį ir papildomus programos laikotarpius ir ne vėliau kaip iki atitinkamai 2006 m. birželio 30 d. ir 2014 m. birželio 30 d., išsamias programos įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitas, nustatančias visų pirma Bendrijos finansinės paramos pridėtinę vertę.“

2 straipsnis Taikomumas

Sprendimas galioja dalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo [15].

3 straipsnis Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną .

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

2006/0079 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS,

išplečiantis 2001/.../EB Tarybos sprendimo, iš dalies keičiančio ir pratęsiančio Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), taikymą programoje nedalyvaujančioms valstybėms narėms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[16],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[17],

kadangi:

(1) Priimdama Sprendimą 2006/…/EB[18] Taryba pažymėjo, kad jis turėtų būti taikomas dalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo[19] 1 straipsnio pirmoje įtraukoje.

(2) Tačiau informacijos ir darbuotojų mainai bei pagal Periklio programą įgyvendinamos paramos ir mokymo priemonės turėtų būti vienodos visoje Bendrijoje, todėl būtina imtis reikiamų priemonių tokio paties lygio euro apsaugai garantuoti valstybėse narėse, kur euras nėra oficiali valiuta.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimo 2006/…/EB taikymas išplečiamas nedalyvaujančioms valstybės narėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 974/1998 1 straipsnio pirmoje įtraukoje.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną .

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Tarybos sprendimas [...], pratęsiantis 2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimą, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), kuris paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas ir pratęstas Tarybos sprendimu 2006/75/EB

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys): Kova su sukčiavimu.

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

24 02 02 Pericles

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

3.3. Biudžeto ypatybės (prireikus įterpti eilučių):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

24 02 02 | NPI | DIF | NE | NE | NE | Nr. 1a) |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

20 % – valstybių narių teikiamas finansavimas | f | 0,324 | 0,324 | 0,324 | 0,324 | 0,324 | 0,324 | 0,324 | 2,268 |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 1,621 | 1,621 | 1,621 | 1,621 | 1,621 | 1,621 | 1,621 | 11,347 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą visu jo įgyvendinimo laikotarpiu.

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skirsnyje turi būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai: Tęsti euro apsaugai skirtą mokymo ir techninės pagalbos programą; sukurti vidutinės trukmės laikotarpio valstybių narių planavimo sistemą.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, ir pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija: pabrėžti euro apsaugos Bendrijos mastu aspektą; stiprinti bendradarbiavimą ir informuotumą apie euro apsaugos nuo klastojimo svarbą.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą : Išlaikyti dabartinį bendrą mokymo ir techninės pagalbos, teikiamos Periklio programoje numatytų veiksmų forma, lygį.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Toliau nurodykite metodą (-us) [22] , kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

( Centralizuotas valdymas

( Tiesioginis, vykdomas Komisijos

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Komisija turi išsamios informacijos apie Periklio programos projektus ir reguliariai analizuoja jų įgyvendinimą.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Pasiūlymas pratęsti Periklio programą grindžiamas programos vertinimu pirmaisiais jos įgyvendinimo metais. Tai apibendrinama komunikato 3 dalyje (p. 4). Vertintojas visų pirma rekomendavo, kad: programą reikėtų tęsti dar ketverius metus bent jau numatant tą patį biudžetą (1 mln. eurų per metus); prioritetą reikėtų teikti toms valstybėms narėms, kurių dalyvavimas buvo nedidelis, ar kurios neorganizavo veiksmų pirmosios programos metu, o taip pat naujosioms valstybėms narėms. Reikėtų akcentuoti praktinį mokymą. Prioritetą reikėtų skirti darbuotojų mainams ir specialiajam mokymui, įskaitant atvejų tyrimus. Reikėtų toliau plėtoti Europos institucijų (įstaigų) (Komisijos (OLAF), Europos centrinio banko ir Europolo) bendradarbiavimą. Tam, kad būtų įmanoma įvertinti programos poveikį, ypač aukšto lygio instruktorių mokomosios veiklos konvergencijai, vertintojas rekomenduoja parengti strateginį dokumentą, kuris turi būti užbaigtas iki naujosios Periklio programos įsigaliojimo.

Individualių projektų ex-ante vertinimą atlieka Periklio programos vertinimo komitetas (Komisija).

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis):

Siūlyme pratęsti Periklio programą atsižvelgiama į programos vertintojo pateiktas išvadas (3 skirsnis, p. 4):

- Programa pagerino informuotumą apie eurą Bendrijos mastu, taip pat padėjo dalyviams geriau suprasti atitinkamus įstatymus ir instrumentus, o ypač susijusią Bendrijos teisę ir Europos teisę apskritai.

- Kalbant apie keitimąsi informacija ir metodikas (priemones), dauguma jų buvo pristatytos įvairiuose mokomuosiuose renginiuose, pasitarimuose ir seminaruose.

- Programos tikslinės grupės buvo pasiektos iš dalies: dalyvavo labai daug teisėsaugos institucijų pareigūnų, tuo tarpu komercinės bankininkystės, prekybos rūmų sektorių atstovų ar tam tikrą specializaciją turinčių advokatų dalyvavimas buvo nepakankamas.

- Buvo nustatyta, kad išnagrinėta veikla atitinka ir yra susijusi su pagrindiniais programos tikslais.

- Kalbant apie išlaidas, vertintojas nustatė, kad kai kurie projektai ypač daug kainavo ir nurodė konkrečias sąnaudų dalis.

Individualių projektų atveju kiekvieno pasirinkto projekto naudos gavėjai pateikia Komisijai galutinę ataskaitą ir finansinę ataskaitą. Komisija analizuoja ataskaitas ir, remdamasi taip pat savo pačios dalyvavimu veiksmuose, vertina kaip jie buvo įgyvendinti ir kokį poveikį turėjo, kad būtų galima nustatyti ar tikslai buvo pasiekti.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas . 2013 m. bus atliktas nepriklausomas programos vertinimas ir iki 2014 m. birželio mėnesio Tarybai ir Europos Parlamentui bus nusiųsta išsami jos įgyvendinimo ataskaita.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Kruopštus vertinimo komiteto tyrimas, Komisijos atitinkamos grupės diskusijos ir finansinė analizė – kovos su sukčiavimu priemonės. Be to, naudos gavėjai yra vyriausybės agentūros, dažniausiai teisėsaugos institucijos, kurios labai sumažina sukčiavimo tikimybę.

Pagal šią programą Komisija gali atlikti patikrinimus ir inspektavimus vietoje remdamasi Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[23]. Jei reikia, tyrimus atlieka Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999[24] nuostatų.

Veiklos subsidijos gavėjas turi suteikti Komisijai galimybę susipažinti su visais subsidijų gavimo metais patirtų išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais, įskaitant audito patikrintą finansinę pažymą, penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo dienos. Subsidijos gavėjas privalo užtikrinti, kad, prireikus, Komisija galėtų susipažinti su jo partnerių ar narių turimais patvirtinamaisiais dokumentais.

8 IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS 8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

IŠ VISO | 2,5 | 2,5 | 2,5 | 2,5 | 2,5 | 2,5 | 2,5 |

Išlaidos, skirtoms žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajai tarnybai pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų.

8.2.2. Su priemone susijusių užduočių aprašymas

Prašymų vertinimas: vertinimo komiteto valdymas, ryšiai su pareiškėjais; dalyvavimas veikloje.

Koordinavimas: nuolatinė Periklio programos įgyvendinimo stebėsena; pristatymai atitinkamose grupėse (valstybės narės, Europos centrinis bankas, Europolas); pagalba rengiant projektus.

Periklio programoje numatytų veiksmų, vykdomų Komisijos iniciatyva, rengimas ir įgyvendinimas.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktuose) šaltiniai

(Pateikus daugiau negu vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių)

( Šiuo metu programos valdymui skirtos darbo vietos, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (A3 01 01) | 0,162 | 0,162 | 0,162 | 0,162 | 0,162 | 0,162 | 0,162 |

Darbuotojai, finansuojami pagal A3 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0,045 | 0,045 | 0,045 | 0,045 | 0,045 | 0,045 | 0,045 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,207 | 0,207 | 0,207 | 0,207 | 0,207 | 0,207 | 0,207 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

0,25A x 108 000 EUR +1B x 108 000 + 0,25C x 108 000 = 162 000

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal A3 01 02 str.

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

1 deleguotasis nacionalinis ekspertas x 45 000

|

2007 |

2008 |

2009 |

2010 |

2011 |

2012 |

2013 |IŠ VISO | |XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |0,030 |0,030 |0,030 |0,030 |0,030 |0,030 |0,030 |0,210 | |XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | | | | | | | | | |XX 01 02 11 03 – Komitetai |0,060 |0,060 |0,060 |0,060 |0,060 |0,060 |0,060 |0,420 | |XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | | | | | | | | | |XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | | | | | | | | | | 2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (A3 01 02 11) |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,630 | | Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,090 |0,630 | |Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Komandiruotės 20 x 1 500 EUR ir 4 posėdžiai x 15 000 EUR

[1] 1998 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos centriniam bankui „Euro apsauga – kova su klastojimu“ KOM(98) 474 galutinis.

[2] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, OL L 181, 2001 7 4; ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos, OL L 181, 2001 7 4.

[3] Tarybos pamatinis sprendimas dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu, OL L 140, 2000 5 29.

[4] 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas, išplečiantis Europolo mandatą kovoti su pinigų ir mokėjimo priemonių padirbinėjimu, OL C 149/16, 1999 5 28.

[5] 2001 m. gruodžio 13 d. Komisijos pranešimas KOM(2001) 771, 2003 m. rugsėjo 3 d. antrasis Komisijos pranešimas KOM(2003) 532.

[6] Vertinimo ataskaitos 4, 21, 22 ir 23 psl.

[7] 2006 m. sausio 30 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvados, p. 11.

[8] (Dok. 15915/05).

[9] OL C […], […], p. […].

[10] OL C […], […], p. […].

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL L 339, 2001 12 21, p. 50. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/75/EB (OL L 36, 2006 2 8, p. 40).

[13] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[14] KOM(2005) 127 galutinis.

[15] OL L 139, 1998 5 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2169/2005 (OL L 346, 2005 12 29, p. 1).

[16] OL C […], […], p. […].

[17] OL C […], […], p. […].

[18] Žr. šio Oficialiojo leidinio p. ...

[19] OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

[20] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[21] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[22] Jei nurodomas daugiau kaip vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

[23] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[24] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[25] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[26] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.