52006DC0033

LT

Briuselis, 13.2.2006

KOM(2006) 33 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą:

Verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant

TURINYS

1. Įvadas (...)3

1.1. Verslumas yra svarbi ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir saviraiškos priemonė (...)4

2. Verslumo ugdymas mokykloje (...)5

2.1. Verslumas mokyklų ugdymo programose (...)5

2.2. Verslumas pradiniame ugdyme (mokiniai iki 14 metų) (...)5

2.3. Verslumas viduriniame ugdyme (mokiniai nuo 14 metų) (...)6

2.4. Paramos mokykloms ir mokytojams priemonės (...)7

3. Verslumo ugdymas aukštojoje mokykloje (...)9

4. tolesni žingsniai (...)10

4.1. Nuosekli sistema (...)10

4.2. Parama mokykloms ir mokytojams (...)11

4.3. Išorės subjektų ir bendrovių dalyvavimas (...)11

4.4. Verslumo puoselėjimas aukštajame moksle (...)11

1. Įvadas

2005 m. vasarį Komisija pasiūlė naujai pažvelgti į Lisabonos strategiją, sutelkiant Europos Sąjungos pastangas dviem pagrindinėms užduotims įgyvendinti – skatinti didesnį ir ilgalaikį ekonomikos augimą ir kurti daugiau bei geresnių darbo vietų. Naujojoje Partnerystėje ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui pabrėžiama, kaip svarbu skatinti didesnio verslumo kultūrą ir sudaryti palankias aplinką MVĮ.

Ekonomikos gebėjimas sėkmingai konkuruoti ir augti priklauso nuo to, kaip sukuriama įmonių pusiausvyra, skatinant kurtis daugiau naujų bendrovių ir kontroliuojant bendrovių perleidimo procesus. Tyrimai rodo, kad tarp verslumo ir ekonominio augimo egzistuoja teigiama sąveika, visų pirma didelių pajamų valstybėse [1], nors BVP augimui įtakos turi daug kitų veiksnių. Inovacijomis ir kompetencija pagrįstam darniam augimui reikia vis daugiau naujų bendrovių, kurios galėtų pasiūlyti daugiau ir geresnių darbo vietų. Valstybėse, kuriose labiau padidėja verslumo lygis, vėliau paprastai sumažėja ir nedarbo rodikliai [2].Be to, mažėjant darbo jėgai, didėja spaudimas socialinėms sistemoms. Jeigu Europa nori sėkmingai išsaugoti savo socialinį modelį, jai reikalingas spartesnis ekonomikos augimas, daugiau naujų bendrovių, daugiau novatorišką verslą pradėti linkusių verslininkų ir daugiau sparčiai augančių MVĮ.

Verslumas taip pat gali prisidėti prie mažiau išsivysčiusių regionų socialinės sanglaudos ir bedarbių ar socialiai remtinų gyventojų užimtumo didinimo. Be to, verslumas gali padėti išjudinti iki šiol dar neišnaudotą moterų verslumo potencialą.

Vykdant integruotą politiką būtina sukurti verslumui palankesnį klimatą visuomenėje, siekiant ne tik pakeisti mąstyseną, bet ir pagerinti europiečių įgūdžius bei pašalinti kliūtis naujų bendrovių steigimui, perleidimui ir augimui. Ankstesniuose Komisijos dokumentuose buvo aptariamos reguliavimo, mokesčių ir finansinės problemos [3]. 2004 m. vasarį Komisija priėmė Verslumo veiksmų planą [4], kuriame pasiūlė horizontalias priemones verslumo politikos atraminei bazei sukurti. 2005 m. lapkritį buvo paskelbta integruota MVĮ politika [5].

Nors verslumui įtaką daro įvairūs veiksniai, reikia atsižvelgti į kultūrinius aspektus. Europiečiai nėra linkę pasinaudoti savisamdos ir verslumo veiklos galimybėmis [6]. Tyrimai rodo, kad kultūrinė parama (pvz. vykdant ugdymo programas, reklamines kampanijas ir pan.) yra neabejotinai susijusi su verslumo veiklos paplitimu ES [7].

Jaunimo verslumo skatinimas yra svarbus 2005 m. kovą Europos Vadovų Tarybos priimto Europos jaunimo pakto elementas.

1.1. Verslumas yra svarbi ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir saviraiškos priemonė

Verslumas yra asmens gebėjimas idėjas paversti veiksmais. Jis reiškia kūrybingumą, naujoves ir pasirengimą rizikuoti bei gebėjimą planuoti ir valdyti projektus siekiant tikslų. Tai reikalinga visiems kasdieniniame gyvenime darbe ir visuomenėje, leidžia darbuotojams geriau suvokti savo darbinės veiklos kontekstą ir geriau pasinaudoti galimybėmis, sudaro sąlygas verslininkams pradėti visuomeninę arba komercinę veiklą [8].

Bendrų savybių ir įgūdžių, kurie yra verslumo pagrindas, ugdymas priklausomai nuo išsilavinimo lygio papildomas specialiomis verslo žiniomis. Pabrėžiant „atsakingo verslumo“ sąvoką verslininko karjera taps patrauklesnė.

Nors ne visi verslumo gebėjimų įgiję jaunuoliai taps verslininkais, yra faktų, rodančių, jog apie 20 % mokinių, vidurinėje mokykloje dalyvaujančių „mažųjų bendrovių“ veikloje, pabaigę mokslus įsteigia savo bendroves [9]. Verslumo ugdymas padidina naujų bendrovių steigimo ir savisamdos galimybes, didesnį ekonominį atlygį ir pasitenkinimą. Be to, bet kuriai augti siekiančiai dinamiškai MVĮ bus naudingas verslumu pagrįstą mąstymą ir įgūdžius įgijęs jaunimas.

Tačiau verslumo ugdymo nauda neapsiriboja vien didesniu naujų bendrovių skaičiumi, novatoriškomis bendrovėmis ir naujomis sukurtomis darbo vietomis. Verslumas visiems yra bendrasis gebėjimas, padedantis jaunuoliams būti kūrybingesniems ir labiau pasitikintiems savimi, kad ir ko jie imtųsi, bei elgtis visuomeniškai atsakingai.

Darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ verslumas buvo paminėtas mokymosi visą gyvenimą orientaciniuose metmenyse, kuriuos sudarė aštuoni bendrieji gebėjimai, būtini saviraiškai, socialinei integracijai, aktyviam pilietiškumui ir užimtumui. Tai sudaro naujausio Komisijos pasiūlymo dėl rekomendacijos Europos Parlamentui ir Tarybai [10]pagrindą.

Paprastai formalus švietimas Europoje nebuvo palankus verslumui ir savisamdai. Tačiau švietimo sistemos gali daug prisidėti prie sėkmingo verslumo problemų sprendimo ES, nes nuostatos ir kultūriniai ypatumai formuojasi jaunystėje.

Todėl nors pripažįstame, kad verslumo gebėjimai turėtų būti įgyjami mokantis visą gyvenimą, šis komunikatas skirtas ugdymui nuo pradinės mokyklos iki universiteto, taip pat įskaitant vidurinio išsilavinimo lygmens profesinį ugdymą (pirminį profesinį mokymą) ir universitetinio lygio techninių mokslų įstaigas.

Nors rengiama nemažai verslumo ugdymo iniciatyvų, jos ne visada įsilieja į nuoseklią sistemą. Atsižvelgiant į žinias, įgytas pagal Bendrijos MAP programą [11], šio komunikato tikslas yra padėti valstybėms narėms kurti sistemingesnę verslumo ugdymo strategiją. Geriausios praktikos pavyzdžių galima rasti Europoje Sunkiausia yra plačiau skleisti turimus teigiamus pavyzdžius.

2. Verslumo ugdymas mokykloje

2.1. Verslumas mokyklų ugdymo programose [12]

· Nustačius aiškius tikslus ugdymo programose ir jų įgyvendinimo praktikoje gaires atsiranda tvirtesnis verslumo ugdymo pagrindas.

Tai ypač pasakytina apie vidurinį ugdymą, nes čia yra mokomųjų dalykų, kuriuos mokyklų ir mokytojų iniciatyva galima panaudoti mokantis verslumo. Tačiau labai dažnai toks mokymasis vyksta vykdant užklasinę veiklą.

Kai kurios šalys, norėdamos pripažinti verslumo gebėjimų svarbą, peržiūrėjo arba šiuo metu peržiūri nacionalines ugdymo programas. Tik keliais atvejais reformos buvo nuosekliai skirtos skirtingiems ugdymo lygmenims ir tipams, tačiau yra teigiamų pavyzdžių, kuriuos verta aptarti [13].

Lenkijoje „Bendrovių pagrindai“ yra privalomas mokomasis dalykas visose bendrojo lavinimo vidurinėse ir profesinėse mokyklose. Dalyko tikslas yra ugdyti verslumą ir mokyti, kaip pradėti savo verslą.

Verslumas ir savisamda, kaip mokymosi tikslai, dažniau pasitaiko profesiniame viduriniame mokyme.

Austrijoje verslumas yra įtrauktas į vidurinio ugdymo lygmens techninio ir profesinio ugdymo programą, pagal kurią, pavyzdžiui, mokiniai turi valdyti jų sukurtas netikras bendroves.

Verslumo gebėjimai ugdomi tiek formalioje, tiek ir neformalioje aplinkoje (pvz. jaunimo darbas ir įvairios dalyvavimo visuomeniniame gyvenime formos). Mokantis neformaliai įgytų su verslumu susijusių įgūdžių pripažinimo ir patvirtinimo priemonės turėtų būti tobulinamos toliau.

2.2. Verslumas pradiniame ugdyme (mokiniai iki 14 metų) [14]

· Reikėtų skatinti visą visuomenę ir pačius mokinius suvokti verslumo pagrindų mokymosi teikiamą naudą netgi pirmuosiuose ugdymo etapuose.

Kaip ir visų gebėjimų, leidžiančių geriau tvarkyti savo gyvenimą, atveju verslumo pagrindai suteikiami pirmaisiais ugdymo metais. Pradinio ugdymo lygmenyje tokių savybių kaip kūrybingumas ir iniciatyvumas skatinimas padeda formuoti verslumo nuostatas. Geriausia to siekti pasikliaujant įgimtu vaikų žingeidumu pagrįstu aktyviu mokymusi. Be to, mokantis apie visuomenę taip pat reikėtų mokinius anksti supažindinti su darbo ir verslo pasauliu bei padėti jiems suprasti verslininkų vaidmenį bendruomenėje.

Kai kuriose valstybėse narėse jau dabar ugdymo programose mokyklos skatinamos ugdyti vaikų iniciatyvumą ir atsakingumą. Tačiau akivaizdesnio verslumo ugdymo pavyzdžių yra nedaug. Bendrai kalbant, pradinio ugdymo pakopoje vis dar retos yra nuoseklios švietimo įstaigų iniciatyvos arba programos; tokiai veiklai dažnai vadovauja išorės subjektai, tokie kaip privataus sektoriaus remiamos nepelno organizacijos. Vis dėlto, yra nemažai geros praktikos pavyzdžių, kurie turėtų būti populiarinami tarp valstybės institucijų, mokyklų, mokytojų ir tėvų.

Liuksemburge šešerių metų (11–12 metų mokinių) programoje prancūzų kalba visas skyrius yra skirtas bendrovės steigimui, mokant pagal komiksą „Boule ir Bill steigia bendrovę“. Ši programa naudojama visose pradinėse mokyklose. Komiksas taip pat naudojamas matematikos programoje, supažindinant su finansinės analizės pagrindais.

Atviresnio verslumu pagrįsto mastymo skatinimo metodikoje numatomi ir projektai, žaidimai pasiskirsčius vaidmenimis, paprastų pavyzdžių nagrinėjimas ir apsilankymai vietos bendrovėse. Ši veikla padeda dėstant ir kitus dalykus bei skatina tuos, kurie geriausiai mokosi teoriją išbandydami praktikoje. Ypač paskesniuose pradinio ugdymo etapuose su verslumu susijusiose programose gali būti sėkmingai derinamas kūrybingumas, naujovės ir paprasta verslo koncepcija (pvz. mokiniai pardavinėja prekes mokyklos turguje ir pan.).

„Jaunųjų išradėjų konkursas“ yra kelių šalių pradinio ir žemesniojo vidurinio ugdymo mokyklose vykdoma programa [15], skirta vaikams nuo 6 iki 16 metų. Programos tikslas yra skatinti moksleivių kūrybingumą, plėtoti jų idėjas ir pateikti jas konkursui. Nugalėtojai už projektus ir išradimus gauna prizus.

2.3. Verslumas viduriniame ugdyme (mokiniai nuo 14 metų) [16]

· Vidurinis ugdymas turėtų skatinti moksleivius suprasti, jog ateityje jie savo veiklai gali pasirinkti savisamdą ir verslumą.

· Verslumu pagrįstas mąstymas ir įgūdžiai geriausiai skatinami mokymusi remiantis praktika ir verslumo išmėginimu praktikoje, įgyvendinant praktinius projektus ir veiklą.

Daugelyje Europos šalių, ugdymo programose yra iškelti platūs tikslai ir į jas įtraukti mokomieji dalykai, kurie leidžia mokytis verslumo (pavyzdžiui, socialiniai ir ekonominiai mokslai, geografija ir pan.). Tačiau įgyvendinimas dažnai priklauso nuo mokyklų ir mokytojų iniciatyvos bei vietos verslo bendruomenės paramos. Keliose valstybėse narėse praktinė verslumo patirtis numatyta patvirtintuose mokomuosiuose dalykuose.

Airijoje pagal nustatytą ugdymo programą vykdomos tokios programos kaip „Transition Year“, „Leaving Certificate Vocational Programme“ ir „Leaving Certificate Applied“, suteikiančios mokiniams galimybę pasisemti verslumo patirties.

Programos gali būti konkrečiai orientuotos į praktinį verslo mokymąsi, pavyzdžiui, mokiniams sudarant galimybę vadovauti „mažosioms bendrovėms“.

Mokiniams vadovaujant „mažosioms bendrovėms“ mokykloje siekiama mažu mastu vykdyti tikrą ūkinę veiklą arba tikroviškai imituoti bendrovių darbą. Mokiniai mokosi dirbti grupėje ir ugdo pasitikėjimą savimi. Manoma, kad kiekvienais metais 25 ES valstybėse ir Norvegijoje šiose programose dalyvauja daugiau kaip 200 000 mokinių [17].

Pagrindiniame profesiniame ugdyme (pirminiame profesiniame mokyme) gali būti labai naudingas specialus mokymas, kaip įsteigti bendrovę, nes mokiniai ruošiasi pradėti dirbti, ir savisamda gali tapti jiems naudinga galimybe. Tačiau išskyrus išimtis kai kuriose šalyse (pvz. kuriose yra gerai išvystyta pameistrystės sistema), daugeliu atveju trūksta dėmesio verslumui, nes manoma, jog pagrindinė tokio ugdymo užduotis yra paruošti kvalifikuotus darbininkus.

Vokietijos profesinio mokymo sistemoje (vadinamoje „Dvejopoje sistemoje“), kurioje mokymas vyksta ir mokykloje ir atitinkamoje įmonėje, „Meistrystės etape“ jaunuoliai mokomi, kaip įsteigti savo įmonę. Tokio mokymo tikslas yra ne tik suteikti būtinus vadybos gebėjimus, bet ir puoselėti mokinių verslumo nuostatas bei įgūdžius.

Manoma [18], kad vidurinės mokyklos ugdymo programos nesuteikia mokytojams ir mokykloms pakankamos motyvacijos tobulinti ugdyti verslumo ugdymą. Todėl labai svarbu siūlyti jiems paramą ir paskatas.

2.4. Paramos mokykloms ir mokytojams priemonės

· Mokykloms reikėtų suteikti paramą ir paskatas skatinti verslumo veiklos ir programų įsisavinimą, nes jau dabar yra daug konkrečių pavyzdžių, kaip tai daryti.

· Valstybės institucijoms reikėtų imtis iniciatyvos ir populiarinti verslumo ugdymą tarp mokyklų, mokyklų vadovų ir mokytojų.

· Prie verslumo ugdymo prisidėti nusprendusių organizacijų pastangų rėmimas yra veiksmingas būdas skleisti verslumo dvasią mokyklose ir skatinti partnerystę su verslo pasauliu.

Verslumas plėtojasi tokioje aplinkoje, kuri skatina aktyvias mokymosi formas. Norint sudaryti tam sąlygas reikalinga parama: reikėtų numatyti pirminį mokytojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą šioje srityje, suteikiant pedagogams laiko ir išteklių planuoti, vykdyti ir vertinti veiklą, parūpinant mokymo medžiagą ir išaiškinant pareigas. Labai svarbus mokyklų vadovų ir tarybos palaikymas ir mokinių tėvų dalyvavimas.

Reikia, kad valstybės institucijos, visų pirma atsakingos už švietimą, užimtumą, pramonę ir bendroves, aktyviai skatintų verslumo ugdymą. Svarbus pirmasis žingsnis nacionaliniu lygmeniu yra užtikrinti oficialų skirtingų vyriausybės administracinių padalinių bendradarbiavimą, atsižvelgiant į horizontalų ir tarpkryptinį verslumo ugdymo pobūdį. Šis bendradarbiavimas gali paskatinti pradėti vykdyti nacionalinę strategiją arba veiksmų planą.

Suomijoje 2002 m. buvo sukurta verslumo priežiūros grupė, kuri turėjo plėtoti ir koordinuoti verslumo ugdymą skirtinguose ugdymo lygmenyse. Grupės nariai buvo įvairių ministerijų, organizacijų ir švietimo įstaigų atstovai.

Didelė kliūtis yra ta, kad mokytojams trūksta motyvacijos ir specialių žinių. Mokytojų pastangos, kurias jie skiria praktinei veiklai kartais jau po nustatytų darbo valandų, turėtų būti pripažintos oficialia darbine veikla. Nepaisant didėjančio valstybės institucijų sąmoningumo, mokytojams skirtos iniciatyvos daugeliu atveju nėra sistemingos.

Kalbant apie politiką, gali būti įvairių būdų eiti į priekį. Vyriausybių priimtos paramos priemonės turėtų skatinti mokyklų ir bendrovių partnerystę, remti aktyvias organizacijas, vykdančias konkrečias programas, finansuoti bandomuosius projektus mokyklose ir skleisti gerą praktiką. Nors populiarinimas vis dar nėra vykdomas sistemingai, Europoje yra dėmesio vertų gerų pavyzdžių.

Nyderlanduose vyriausybė finansavo bandomuosius projektus mokyklose. Buvo remiamas mokymo medžiagos rengimas, seminarų organizavimas ir mokytojų mokymas. Parodant gerą praktiką mokyklų vadovams, mokytojams ir mokiniams yra siekiama, kad tuos projektus perimtų ir kitos mokyklos.

Privatūs subjektai (verslo asociacijos, bendrovės, verslininkai, verslo konsultantai ir pan.) ėmė aktyviau dalyvauti ugdymo veikloje, finansuodami konkrečias iniciatyvas ir tiesiogiai dalyvaudami mokyme (pvz. kaip kuratoriai). Šį dalyvavimą bendrovės turėtų vertinti kaip ilgalaikę investiciją ir laikyti svarbiu savo bendrovių atsakomybės visuomenei aspektu. Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė yra nepaprastai svarbi plėtojant verslumo ugdymą. Mokyklų, verslo ir bendruomenės saitų atsiradimas yra svarbus sėkmingų programų elementas. Šį procesą reikia ir toliau skatinti.

Daug organizacijų [19] šiuo metu užsiima verslumo ugdymo sklaida Europoje, pasinaudodamos partneryste su verslo pasauliu ir tam tikra valstybės parama. Jos populiarina praktiniu mokymu pagrįstas programas, kuriose, pavyzdžiui, mokiniams tenka valdyti „mažąsias bendroves“. Švietimo sistemoje nesant parengtos vidaus metodikos, arba tokią metodiką papildant, tų organizacijų parama verslumo ugdymui yra nemaža daugelyje Europos valstybių. Šios organizacijos taip pat rūpinasi mokytojų rengimu ir gali paskatinti pokyčius nacionalinėje švietimo politikoje.

Norvegijoje „Young Enterprise Norway“ asociacija yra vyriausybės partnerė įgyvendinant Verslumo ugdymo strategiją. 2004 m. 14 % visų aukštesniojo vidurinio mokymo mokyklą baigusių mokinių dalyvavo Mokinių bendrovių programoje.

3. Verslumo ugdymas aukštojoje mokykloje

· Universitetai ir techninio mokslo institutai turėtų siekti, kad verslumas taptų svarbia jų ugdymo programų dalimi, paskirstyti verslumo ugdymą įvairiuose dėstomuosiuose dalykuose ir reikalauti arba skatinti studentus rinktis verslumo kursus.

· Suderinus verslumu pagrįstą mąstymą ir mokslo ir techninėse studijose įgytus gebėjimus studentams ir mokslo darbuotojams bus suteikta galimybė geriau komercinti savo idėjas ir kuriamas naujas technologijas.

Universitetinėse studijose verslumo ugdymas suteikia specialių žinių, kaip pradėti ir valdyti verslą, bei skatina ir remia studentų verslo idėjas. Universitetinis ugdymas paprastai yra labai decentralizuotas, tačiau pasitaiko nacionalinių strategijų, skatinančių verslumą aukštajame moksle, tokios strategijos paprastai parengiamos bendradarbiaujant vyriausybei ir universitetams.

Jungtinėje Karalystėje „Science Enterprise Challenge“ asociacijos tikslas yra universitetuose sukurti vyriausybės finansuojamų ir specialiai verslumo studijas su mokslu ir technologijomis derinančių centrų tinklą.

Europoje veikia kelios verslumo katedros [20], tačiau jų skaičius Europoje sudaro ketvirtadalį JAV panašių katedrų skaičiaus [21]. Be to, verslumo dėstymas dažniausiai skirtas ekonomikos ir verslo studijas pasirinkusiems studentams; kitus dalykus studijuojantiems verslumo dėstymas yra ribotas. Verslumas paprastai tebėra pasirenkamas ir siūlomas kaip atskira disciplina. Universitetai turėtų integruoti verslumo dėstymą į įvairius savo studijų programos dalykus, nes jis gali būti naudingas visų lygių studijoms. Be to, siekiant išspręsti specializuotų dėstytojų trūkumo problemą, verslumą reikėtų plačiau pripažinti specializuota doktorantūros studijų sritimi.

Nepakankamai naudojami konkrečių pavyzdžių analizės ir kiti interaktyvaus mokymo būdai [22], o mokymo procese nepakankamai dalyvauja verslo atstovai. Verslumui skatinti reikalinga palanki aplinka. Verslumą ugdančios aukštosios mokyklos teikia arba palengvina prieigą prie rizikos kapitalo, administravimo gebėjimų stiprinimą ir tinklų kūrimą. Verslo plano konkursai yra veiksmingas būdas suartinti studentus ir investuotojus. Inkubatoriai ir mokslo parkai taip pat akivaizdžiai rodo universitetų suinteresuotumą, nes tuomet paslaugos teikiamos praktikoje.

Studijuojant verslą pirmosios ir antrosios pakopos lygmenyje (įskaitant verslo vadybos magistro studijas), dėstymo dalykuose reikėtų labiau akcentuoti tokius aspektus kaip bendrovės steigimas, MVĮ augimo valdymas ir nuolatinių naujovių užtikrinimas.

Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sistemingą verslumo ugdymo integravimą į mokslo ir technines studijas, taip pat techninių mokslų įstaigų programas (pvz. politechnikumuose), siekiant sudaryti geresnes sąlygas atsiskyrusių bendrovių (angl. spin-offs) ir novatoriškų bendrovių steigimui, ir taip padedant mokslo darbuotojams įgyti verslumo įgūdžius. Verslo mokyklos ir techninių mokslų arba mokslo fakultetai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, pavyzdžiui, kurdami tarpkryptines studentų ir doktorantūroje studijuojančiųjų grupes. Reikia daugiau dėmesio skirti įgūdžių ir gebėjimų, būtinų visiškam inovacijų ir žinių perdavimo veiklos panaudojimui, derinant tą veiklą su naujų technologijų komercinimu [23].

Europos universitetams reikia aiškiai nustatyti, kokį strateginį vaidmenį inovacijos ir žinių perdavimas vaidina bendroje institucijos misijoje.

Aukštųjų mokyklų mokslinių tyrimų veiklos pagrindu įsteigtos bendrovės (angl. spin-offs) vis dažniau laikomos svarbia vietos ekonomikos plėtros stiprinimo priemone. Tačiau norėdami atlikti savo naująjį vaidmenį mokslininkai bei universitetai privalo sustiprinti verslo ir vadybos gebėjimus.

Yra tam tikrų vidinių barjerų, pavyzdžiui, karjeros sistema, kuri remiasi akademiniais nuopelnais, dėl kurių verslumas vis dar nėra vertinamas. Problemos taip pat sietinos su darbo jėgos mobilumu iš ir į akademinius sluoksnius ir lanksčios bei strategiškos darbuotojų samdos galimybėmis universitetuose [24]. Tarpsektorinis mokslo darbuotojų mobilumas visuose jų karjeros etapuose (įskaitant doktorantūros studijų lygmenį) turėtų tapti įprastu mokslo darbuotojo karjeros komponentu [25]. Toks mobilumas taip pat turėtų padėti sukurti būtinus įgūdžius ir gebėjimus stiprinti verslumo kultūrą ir nuostatas universitetuose.

Galiausiai, nepaprastai svarbu užtikrinti minimalų verslumo dėstytojų skaičių ir sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Nors novatoriški mokymo metodai, taikomi dėstant verslumą universitetuose, šiuo metu Europoje dar tik išmėginami, reikėtų aktyviau keistis šia praktika.

4. tolesni žingsniai

Šios rekomendacijos dėl konkrečių veiksmų remiasi faktais ir gera praktika Europoje. Daugelis veiksmų turi būti vykdomi nacionaliniu arba vietos lygmeniu. Pasiūlymo tikslas yra padėti suformuluoti sistemingesnį požiūrį į verslumo ugdymą ir didinti švietimo vaidmenį kuriant didesnio verslumo kultūrą Europos šalių visuomenėje.

4.1. Nuosekli sistema

· Nacionalinės ir regioninės institucijos turėtų užtikrinti įvairių žinybų bendradarbiavimą, kad būtų galima parengti strategiją su aiškiais tikslais ir apimančią visus švietimo etapus Lisabonos nacionalinių programų kontekste.

· Į visų lygių mokyklų mokymo programas reikėtų įtraukti verslumą, kaip ugdymo tikslą, pridedant ir įgyvendinimo gaires.

4.2. Parama mokykloms ir mokytojams

· Mokykloms reikėtų teikti praktinę paramą ir paskatas, naudojant įvairias priemones, siekiant skatinti verslumo veiklos ir programų įsisavinimą.

· Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokytojų rengimui pirminiuose ir kvalifikacijos kėlimo mokymuose ir panaudojant praktinę patirtį, ir mokyklų vadovų ir mokyklų tarybų sąmoningumo didinimui.

4.3. Išorės subjektų ir bendrovių dalyvavimas

· Reikėtų skatinti bendradarbiavimą tarp švietimo įstaigų ir vietos bendruomenės, visų pirma bendrovių. Bendrovės dalyvavimą formaliame ir neformaliame ugdyme turėtų vertinti kaip investiciją ir tos bendrovės atsakomybės visuomenei aspektą.

· Reikėtų toliau skatinti mokinių „mažųjų bendrovių“ praktiką mokyklose. Reikėtų pripažinti šias programas remiančių organizacijų, tokių kaip nevyriausybinės organizacijos, veiklą ir jų iniciatyvos turėtų būti remiamos sistemingiau.

4.4. Verslumo puoselėjimas aukštajame moksle

· Aukštojo mokslo įstaigos turėtų integruoti verslumą į įvairius dėstomuosius dalykus ir kursus, visų pirma į mokslo ir technines studijas.

· Ypač reikalinga yra valstybės institucijų parama užtikrinant aukšto lygio mokytojų rengimą ir kuriant pasikeitimo gera praktika tinklus.

· Reikėtų skatinti mokytojų mobilumą tarp universitetų ir verslo pasaulyje bei verslininkų dalyvavimą mokyme.

Komisija ir toliau rems valstybių narių veiksmus kuriant išsamesnę politiką, koordinuodama veiklą ir konkrečius projektus. Komisija skleis gerą praktiką ir didins verslumo ugdymo matomumą įvairiais veiksmais, įskaitant Rekomendacijos dėl bendrųjų gebėjimų įgyvendinimo stebėjimą. Nuo 2006 m. bus intensyvinamas darbas, skirtas verslumui aukštosiose mokyklose. Nuo 2007 m. siūloma nauja Bendrijos integruota mokymosi visą gyvenimą programa rems novatoriškus, Europai aktualius projektus, siekiant sustiprinti verslumą ir įgūdžius bei skatinti ryšius tarp švietimo įstaigų ir bendrovių. Europos socialinis fondas ir toliau rems iniciatyvas Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

Valstybių narių valstybės institucijos kviečiamos imtis būtinų veiksmų ir paspartinti reformas priklausomai nuo kiekvienos šalies konkrečių poreikių. Šis Komunikatas taps atskaitos tašku peržiūrint politikos kūrimo pažangą, visų pirma remiantis su Lisabonos strategija susijusiomis ataskaitomis, kurias valstybės narės pateiks pagal Integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (15-oji gairė).

[1] Global Entrepreneurship Monitor 2004.

[2] D. Audretsch, Entrepreneurship: A survey of the literature, 2002 m. spalis.

[3] Taip pat žr. http://europa.eu.int/comm/enterprise/entrepreneurship/index_en.htm

[4] Europos verslumo darbotvarkė, Europos Komisija, KOM (2004) 70 galutinis, 2004 2 11.

[5] Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika, KOM (2005)551 galutinis, 2005 11 10.

[6] Eurobarometero „Flash“ apklausa Nr. 160 „Verslumas“, 2004 m. birželis.

[7] Global Entrepreneurship Monitor 2004.

[8] Komisijos pasiūlymas dėl rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų KOM(2005)548, galutinis

[9] „Mažosios bendrovės“ ir vidurinis ugdymas: Geriausios praktikos projektas. Ekspertų grupės galutinė ataskaita, 2005 m. rugsėjis.

[10] Komisijos pasiūlymas dėl Rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų

[11] 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas (2000/819/EB) dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001-2005) (2000/819/EB).

[12] Bendrosios mokyklinio ugdymo programos gali būti nacionalinės arba regioninės valdžios kompetencija. Todėl čia pateikiamos idėjos turėtų būti pritaikytos prie kiekvienos šalies konteksto.

[13] Pavyzdžiui Ispanijoje, Airijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat ir Norvegijoje. MAP projektas Verslumo ugdymas, 2004 m. kovo mėn. galutinė ataskaita ir 2005 m. Europos mažųjų įmonių chartijos įgyvendinimo ataskaita.

[14] Pradinis ugdymas UNESCO, ISCED 1997 m. klasifikacijoje priskiriamas 1 lygmeniui. Reikėtų prisiminti, kad pradinio ir vidurinio ugdymo apibrėžimai ES valstybėse narėse yra labai skirtingi.

[15] Pavyzdžiui, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje ir Norvegijoje.

[16] ISCED klasifikacijoje žemesnysis vidurinis mokymas priskiriamas 2 lygmeniui, tuo tarpu aukštesnysis vidurinis mokymas, prasidedantis po privalomojo mokymo, priskiriamas 3 lygmeniui.

[17] „Mažosios bendrovės“ ir vidurinis ugdymas: Geriausios praktikos projektas. Ekspertų grupės galutinė ataskaita, 2005 m. rugsėjis.

[18] MAP projektas Verslumo ugdymas, galutinė ataskaita, 2004 m. kovas.

[19] Pavyzdžiui, „Junior Achievement–Young Enterprise Europe“, EUROPEN ir JADE tinklų nariai.

[20] .

[21] EFER ir EFMD tyrimas dėl verslumo ugdymo Europoje. 2004 m. rugsėjis. J. A. Katz, Survey of Endowed Positions in Entrepreneurship and Related Fields in the United States, 2003 m. spalis.

[22] Tyrimas dėl verslumo ugdymo Europoje.

[23] Taip pat žr. Daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų. Investavimas ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti Bendras požiūris KOM (2005) 488 galutinis.

[24] Nordic Innovation Centre, Entrepreneurial learning & academic spin-offs, Göteborg, 2005 m. sausis.

[25] Europos mokslininkų chartija ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksas C52005) 576 galutinis, 2005 m. kovo 22 d.

--------------------------------------------------