30.6.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/53

—

pritaria Komisijos iniciatyvai skatinti skaidrumą. Didesnis skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Europos institucijos ir toliau išliktų atskaitingos, demokratiškos ir veiksmingos bei atsižvelgtų į piliečių poreikius; turint tai omenyje, primena, kad, jei ES nori iš tikrųjų padidinti savo demokratinį teisėtumą, būtina didesniu mastu įtraukti vietos ir regionų veikėjus į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus;

—

tačiau apgailestauja, jog vietos ir regionų aspektas neminimas šioje iniciatyvoje, ir ragina Komisiją labiau į jį atsižvelgti;

—

pabrėžia, jog ES yra daugiapakopė institucijų partnerystė, kurioje vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvauja Europos sprendimų priėmimo procese nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

—

yra įsitikinęs, jog reikia dar kartą pabrėžti, kad būtina skirti ES institucijų konsultavimąsi su išrinktomis vietos ir regionų valdžios institucijomis nuo konsultavimosi su lobistinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis specialiems interesams;

—

džiaugiasi, kad Europos Komisija įdiegė nuolatinį ir sistemingą dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų Europos bei nacionalinėmis asociacijomis tose srityse, kuriose jos atsako už teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą, tačiau mano, kad šį dialogą dar galima tobulinti;

—

džiaugiasi, kad pradėjus registruoti lobistines organizacijas, padidėtų skaidrumas;

—

tačiau nėra įsitikinęs, kad savanoriška registracija galėtų užtikrinti pakankamą skaidrumą;

—

yra įsitikinęs, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir paprastą registracijos procedūrą ateityje. Registrą turėtų tvarkyti Europos Komisija;

—

remia Komisijos siekį sustiprinti skaidrumą ES lėšų panaudojimo srityje ir ragina valstybes nares administruoti lėšas pagal „pasidalijamojo valdymo principą“. ES finansavimo skaidrumas yra naudingas patiems lėšų gavėjams.

1)

kadangi skaidrumas yra vienas svarbiausių demokratijos, kuriai būdingas daugiapakopis valdymas, elementų;

2)

kadangi svarbu daugiau dėmesio skirti subsidiarumo, proporcingumo ir artumo principams, siekiant sukurti paprastus ir aiškius Europos teisės aktus, kuriuos lengvai suprastų Europos piliečiai;

3)

kadangi gyvybiškai svarbu užtikrinti, jog vietos ir regionų veikėjai būtų visiškai įtraukti į diskusijas, visų pirma padedant Regionų komitetui, sprendžiant pagrindinius Europos darbotvarkės klausimus;

4)

kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos, jei bus tinkamai įtrauktos į teisėkūros procesą, galės atlikti pagrindinį vaidmenį perkeliant tesės aktus ir juos įgyvendinant savo vietovėse;

1.1

pritaria Komisijos iniciatyvai skatinti skaidrumą. Europos skaidrumo iniciatyvos įgyvendinimo pradžia yra svarbus Komisijos žingsnis skatinant skaidrų Europos institucijų funkcionavimą. Didesnis skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Europos institucijos ir toliau išliktų atskaitingos, demokratiškos ir veiksmingos bei atsižvelgtų į piliečių poreikius; todėl primena, kad, jeigu ES nori iš tikrųjų padidinti savo demokratinį teisėtumą, būtina didesniu mastu įtraukti vietos ir regionų veikėjus į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus;

1.2

mano, jog skaidrumo iniciatyva Europos Komisija pradėjo būtinus debatus ir yra įsitikinęs, jog svarbu, kad šie debatai vyktų šiuo metu — apmastymų ir diskusijų dėl Europos ateities laikotarpiu, kadangi sprendimus priimantys pareigūnai turi užtikrinti ir parodyti, jog ES veikia pagal demokratijos principus ir veiksmingai. Skaidrumo užtikrinimas yra vienas pagrindinių būdų, priartinančių Europą prie jos piliečių;

1.3

tačiau apgailestauja, kad vietos ir regionų aspektas neminimas šioje iniciatyvoje, ir ragina Komisiją labiau į tai atsižvelgti; primena Komisijos teiginį Baltojoje knygoje, skirtoje Europos valdymui (2001 m.), jog ji užtikrins, kad formuojant politiką bus atsižvelgta į regionų ir vietos patirtį ir sąlygas;

1.4

džiaugiasi 2006 m. antroje pusėje Suomijos pirmininkavimo metu priimtu sprendimu siekti didesnio Tarybos darbo skaidrumo. Labai teigiamas pokytis yra tai, jog Taryba sutiko, kad sprendimų priėmimas ir prieiga prie jos dokumentų būtų atviresni; tačiau mano, kad tai tik pirmasis žingsnis teisinga kryptimi ir ragina Tarybą siekti, kad jos svarstymai taptų vieši. Tik taip piliečiai galės sekti sprendimų priėmimo procesą;

1.5

mano, kad sąvoka „neskaidri lobistinė veikla“ turi būti apibrėžta kuo tiksliau siekiant turėti galimybę kontroliuoti lobistų veiklą ir nustačius pažeidimus skirti sankcijas;

1.6

mano, kad išsikėlus skaidrumo tikslą turi būti siekiama priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių; jeigu norime propaguoti skaidrumą ir tokiu būdu sumažinti atotrūkį tarp Europos institucijų ir piliečių, RK nuomone, nepaprastai svarbu skatinti priemones, panašias į tas, kurios buvo naudojamos įgyvendinant D planą (demokratija, dialogas ir diskusijos), kurios europiečiams, ir ypač jaunimui (nes būtent toks yra Jaunimo forumo tikslas) skleistų informaciją apie Sąjungos veiklą ir kompetencijos sritis.

2.1

pabrėžia, kad ES yra daugiapakopė institucijų partnerystė, kurioje vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvauja Europos sprendimų priėmimo procese nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Geriausias būdas užtikrinti, kad naujoji ES teisė yra reikalinga ir įgyvendinama — atitinkamais klausimais konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis, stiprinti dialogą ir dalyvavimo bei sprendimų priėmimo galimybes. Šios institucijos yra atsakingos už ES politikos įgyvendinimą ir perkėlimą į nacionalinę teisę, todėl atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant skaidrumą;

2.2

tačiau pripažįsta, kad ne tik Europos Sąjunga privalo užtikrinti skaidrumą. Valstybės narės, taip pat ir RK bei visi valdžios lygmenys, kuriems jis atstovauja, turėtų būti veiksmingų ir demokratiškų viešojo administravimo institucijų pavyzdys. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos valstybėse narėse turėtų siekti užtikrinti skaidrumą savo administracijose.

3.1

yra įsitikinęs, jog reikia dar kartą pabrėžti, kad būtina skirti ES institucijų konsultavimąsi su išrinktomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų asociacijomis nuo konsultavimosi su lobistinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis specialiems interesams; pabrėžia, kad kartu su jo atstovaujamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis jis yra Europos valdžios struktūros dalis, todėl turėtų būti tiesiogiai įtrauktas į visas Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas tobulinti Sąjungos skaidrų sprendimų priėmimo procesą;

3.2

ragina Europos Komisiją prie kiekvieno teisės akto pasiūlymo, turinčio įstatymo galią ar jos neturinčio, pridėti ruošiant tą pasiūlymą įvykusių posėdžių ir gautų dokumentų sąrašą;

3.3

pabrėžia, jog struktūruotas Komisijos dialogas su vietos ir regionų vyriausybių asociacijomis, kuris buvo vystomas remiantis Baltąja knyga apie Europos valdymą, yra svarbus žingsnis, leidžiantis faktiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas; džiaugiasi tokiu pokyčiu ir pažymi, jog šioje veikloje jam tenka atlikti pagrindinį vaidmenį;

3.4

džiaugiasi, jog Europos Komisija įdiegė nuolatinį ir sistemingą dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų Europos bei nacionalinėmis asociacijomis tose srityse, kuriose jos atsako už teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą. Svarbu nuolat plėtoti šį dialogą, kad jis būtų abiem šalims visapusiškai naudingas; todėl ypatingai pabrėžia būtinybę stiprinti minėtą dialogą, kai teikiami teisės aktų pasiūlymai, susiję su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

3.5

įsitikinęs, kad šio dialogo organizavimo nuostatas galima patobulinti, todėl siūlo:

3.6

ragina Komisiją tobulinti priemones, skirtas teikti atsiliepimus apie nuomones, kuriose pateikiami konkretūs atsakymai į Komisijos prašymą suteikti konsultaciją ir realūs pasiūlymai, kuriuose atsižvelgiama į regioninius ir vietinius interesus. Be to, Komisija turėtų bent jau išdėstyti arba paaiškinti priežastis, dėl kurių neatsižvelgia į Komiteto rekomendacijas;

3.7

mano, jog minimalių konsultavimosi standartų įdiegimas 2002 m. atvėrė naujas galimybes plačiai konsultuotis su suinteresuotais subjektais ir atlikti išsamų poveikio vertinimą prieš pateikiant teisės aktų pasiūlymus. Šiuose standartuose ypatingas dėmesys skiriamas vietos ir regionų valdžios institucijoms, o tai patvirtinta ir Regionų komiteto bei Komisijos bendradarbiavimo susitarime. Svarbu, kad būtų konsultuojamasi laiku ir suteiktiant galimybę suinteresuotiems subjektams pateikti atsiliepimus apie teisės aktų pasiūlymus;

3.8

pageidauja, jog lygiagrečiai struktūruotam dialogui su vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis, Komitetui padedant būtų vystomos ir kitos tiesioginio konsultavimosi su miestais ir regionais formos teisės aktų rengimo pradiniame etape siekiant, kad šių suinteresuotų subjektų balsas būtų girdimas nuolat, o ne epizodiškai rengiant teisės aktų pasiūlymus; todėl primena, kad šios konsultacijos jau buvo numatytos 2002 m. Komisijos iniciatyvoje dėl konsultavimosi su suinteresuotais subjektais būtiniausių standartų, ir Komiteto buvo prašoma šioje veikloje imtis aktyvaus vaidmens organizuojant konsultacijas Komisijos (4) pavedimu;

3.9

apgailestauja, kad Žaliojoje knygoje dėl Europos skaidrumo iniciatyvos, kaip ir naujoje poveikio tyrimo analizėje, nepakankamai pabrėžiama teritorinio aspekto svarba; todėl ragina Komisiją konsultacijas su vietos ir regionų valdžios institucijomis laikyti transversaliu darbo būdu įgyvendinant daugiapakopį valdymą, o konsultacinį metodą, kurį ji jau sėkmingai taiko įgyvendindama sanglaudos politiką, įtraukti į visas politikos kryptis, kurios darys poveikį vietos ir regionų lygmeniu;

3.10

yra įsitikinęs, kad poveikio įvertinimai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant administracinę naštą, kurią sukuria ES teisės aktai vietos ir regionų valdžios institucijoms, kaip teigiama nuomonėje dėl geresnės teisėkūros (CdR 121/2005);

3.11

pakartoja savo nuomonę, kad preliminariame vertinime be teisės akto pasiūlymo tikslo ir tinkamų politinių priemonių analizės taip pat turi būti teisės akto finansinio poveikio vietos ir regionų lygmeniu analizė.

4.1

džiaugiasi, kad pradėjus registruoti lobistines organizacijas, padidėtų skaidrumas. Kaip ES valdymo sistemos dalis, RK ir jo nariai patys yra lobistinės veiklos taikinys, todėl sutinka, jog registracijos ir (arba) akreditacijos sistema galėtų padidinti ES politinio proceso skaidrumą;

4.2

pabrėžia, kad dėl demokratinio teisėtumo vietos ir regionų valdžios institucijos ir jų asociacijos aiškiai skiriasi nuo komercinių lobistų ar specialių interesų grupių. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra Europos valdymo struktūros dalis. Registruojant į šį skirtumą turėtų būti atsižvelgta. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijos neturėtų būti registruojamos kaip lobistinės organizacijos tokia tvarka, kuri galėtų panaikinti ribą, skiriančią jų vaidmenį nuo kitų sąraše esančių organizacijų vaidmens;

4.3

tačiau nemano, kad savanoriška registracija galėtų užtikrinti pakankamą skaidrumą. Taikant savanorišką sistemą visuomenė ir toliau abejotų ir nepasitikėtų institucijų konsultacijomis su privačiais subjektais. Tik įregistruotoms lobistinėms organizacijoms turėtų būti suteikta teisė patekti į bet kurią ES instituciją, kaip kad jau yra Europos Parlamento atveju;

4.4

yra įsitikinęs, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir paprastą registracijos procedūrą ateityje. Registrą turėtų tvarkyti Europos Komisija. Turėtų būti tik viena tarnyba, atsakinga už registravimąsi visose ES institucijose, ir registruotis turėtų visa organizacija, o ne pavieniai lobistai. Kadangi Komitetas jau turi informacijos apie vietos ir regionų valdžios institucijas ir jiems atstovaujančias asociacijas, nėra reikalo kiekvienai regionų ar vietos valdžios institucijai ar asociacijai registruotis atskirai. RK galėtų šią informaciją perduoti Komisijai, kad ji būtų įrašyta į tam tikrą registro dalį;

4.5

mano, kad reikėtų patikslinti, kokius duomenis ir kaip dažnai turėtų pateikti lobistai, ir kokios apimties duomenys laikytini pakankamais.

5.1

remia Komisijos siekį sustiprinti skaidrumą ES lėšų panaudojimo srityje ir ragina valstybes nares administruoti lėšas pagal „pasidalijamojo valdymo principą“, ypač struktūrinių fondų projektus, skirtus gerinti keitimąsi geriausia patirtimi. ES finansavimo skaidrumas yra naudingas patiems lėšų gavėjams;

5.2

džiaugiasi Komisijos iniciatyva sukurti interneto svetainę, kurioje būtų pateikta informacija apie projektų ir programų lėšų gavėjus. Kad galėtų pateikti tokią informaciją, kuri būtų palyginama ir todėl skaidri visų ES valstybių narių piliečiams, Komisija turėtų atitinkamus duomenis skelbti centralizuotai. Europos piliečiams taip pat būtų naudinga galimybė susipažinti su informacija apie įgytą patirtį ir iniciatyvas „žmogiškuoju veidu“;

5.3

pritaria Žaliojoje knygoje pateiktam pasiūlymui sukurti bendras ES taisykles, pagal kurias būtų skelbiama informacija apie Bendrijos lėšų panaudojimą;

6.1

džiaugiasi, kad nuo 2001 m. Komisija leidžia susipažinti su neskelbtais ES institucijų ir organizacijų dokumentais, sukūrusi dokumentų registrą arba pagal individualius prašymus, ir pabrėžia, kad 2002 m. Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų įdiegdama Gero administracinio elgesio kodeksą, kuriame nustatytos visuomenės prieigos prie dokumentų taisyklės. Abi iniciatyvos yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti Europos Komisijos skaidrumą;

6.2

laukia Reglamento Nr. 1049 planuojamo peržiūrėjimo ir ketina prisidėti prie šio proceso.