52005PC0661

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.12.2005

KOM(2005) 661 galutinis

2005/0254 (ACC)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos {SEC(2005) 1657}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2003 m. gruodį Komisija 133 straipsnyje numatytam Tarybos komitetui pateikė darbo dokumentą apie galimą EB kilmės ženklo nurodymo tvarką, keletui valstybių narių ir sektorių iš naujo susidomėjus šiuo klausimu. Minėtos valstybės narės ir sektoriai reiškė vis didesnį susirūpinimą gausėjančiomis importuotomis prekėmis, pažymėtomis klaidinančiais ir (arba) apgaulingais prekių kilmės ženklais. Buvo prašoma, kad būtų nustatytos importuojamų ir (arba) EB kilmės prekių ženklinimo taisyklės.

Pirmajame 2004 metų pusmetyje šiuo klausimu Komisija su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis – pramonės įmonėmis, profesinėmis sąjungomis, vartotojais ir kitomis institucijomis – pradėjo konsultacijas, kurių rezultatas buvo aptartas 2004 m. liepą 133 straipsnio komitete. 133 straipsnio komitetas paragino Komisiją toliau konsultuotis dėl galimybės nustatyti tam tikroms importuojamų prekių kategorijoms taikomą kilmės ženklo nurodymo tvarką ir kitų galimybių bei Tarybai pateikti savo išvadas ir rekomendacijas. Taigi nuo 2004 m. rugsėjo iki 2005 m. balandžio buvo tęsiamos konsultacijos.

Atsižvelgiant į pirmiau minėtų konsultacijų rezultatus, pridėtame reglamento projekte siūloma įvesti privalomą kilmės ženklo nurodymo tvarką, apimančią tam tikrus sektorius, kuriems ši iniciatyva atrodo naudinga (žr. priedą), ir kuri taikoma tik importuotoms prekėms. Apskritai, toks pasirinkimas geriausiai atitinka didžiosios suinteresuotųjų šalių (pramonės įmonių, profesinių sąjungų ir dalies vartotojų judėjimo) dalies interesus; jis mažina kitų suinteresuotųjų šalių (savo gamybą perkėlusių EB pramonės įmonių, prekybininkų) išlaidas ir neigiamą poveikį joms bei užtikrina teigiamą poveikį iniciatyvos politiniams tikslams.

Šiuo metu Europos bendrija neturi pramonės prekių kilmės ženklo („pagamintas (-a) ...“) nurodymą reglamentuojančių teisės aktų. Naujausioje direktyvoje, kuria siekiama suderinti rinkoje nesąžiningos komercinės praktikos kontrolę, taip pat sprendžiamas klaidinančios kilmės nuorodos naudojimo klausimas. Tačiau šioje direktyvoje neapibrėžta „pagamintas (-a) ...“ sąvoka ir neužtikrinama muitinių atliekama kontrolė. Be to, kai kurių valstybių narių priimtos su savanorišku prekių kilmės ženklų naudojimu susijusios taisyklės taip pat skiriasi.

Dabartinė padėtis yra nepalanki Europos Sąjungai jos prekybos partnerių, reikalaujančių importuojamų prekių kilmės ženklo nurodymo, atžvilgiu. Ji trukdo Bendrijos vartojimo prekių, opių kilmės požiūriu, gamintojams gauti su šių prekių gamyba Europos bendrijoje susijusį pelną, ir nesinaudojama proga veiksmingiau užkirsti kelią netikrų ir (arba) klaidinančių kilmės prekių ženklų naudojimui. Atitinkamai EB trūksta galimybės pagerinti informaciją vartotojui apie tam tikrų prekių kilmę, kuri taip pat gali būti naudinga įgyvendinant pirmiau minėtą direktyvą. Šio reglamento projektu siekiama spręsti šiuos trūkumus.

Pagrindiniai EB prekybos partneriai, pvz. Kanada, Kinija, Japonija ir JAV jau ženklina importuojamų prekių kilmę. EB importuotojai privalo vykdyti šiuos reikalavimus ir privalo ženklinti savo prekes. Todėl šiuo pasiūlymu bus sutvirtinta EB pozicija jos prekybos partnerių atžvilgiu sukuriant lygiaverčius teisės aktus.

Kadangi nėra bendro ženklinimui taikomo kilmės apibrėžimo, ženklinimo taisyklių ir bendrų kontrolės taisyklių, tai daro įtaką ne tik vartotojams, kuriuos gali klaidinti jų pirkinių kilmė arba kuriems nepateikiama informacija apie importuojamas prekes, bet ir Bendrijos pramonės įmonių konkurencingumui.

Be to, nurodant kilmės ženklą nebus leidžiama kenkti Bendrijos pramonės įmonių įvaizdžiui, kurį gadina netikslūs ir visiškai klaidinantys kilmės pavadinimai.

Kilmės ženklo nurodymas palengvintų vartotojų pasirinkimą, prisidėtų mažinant apgaulingų kilmės pavadinimų naudojimą. Didesniu skaidrumu ir vartotojams skirta informacija apie prekių kilmę taip pat bus prisidėta prie Lisabonos darbotvarkės tikslo – stiprinti Europos prekių, kurioms šiuo metu kenkia nesąžininga konkurencija rinkoje, konkurencingumą.

Reglamente pasirenkamas kilmės šalies apibrėžimas, pagrįstas EB nepreferencinėmis kilmės taisyklėmis, taikomomis kitais muitų tikslais. EB nepreferencinių kilmės taisyklių taikymas nurodant kilmės ženklą atitinka EB įsipareigojimus PPO susitarime dėl kilmės taisyklių.

Siekiant kuo labiau sumažinti su nauja tvarka susijusius sunkumus, reglamentu minimaliai ribojami prekių ženklinimo reikalavimai ir sąlygos, kurių reikia, kad vartotojas lengvai nustatytų ir suprastų kilmės prekių ženklą, bet taip pat kad jo nebūtų galima lengvai pakeisti ar suklastoti. Kalbos požiūriu, reglamentu suteikiama galimybė vartoti terminą „pagamintas (-a) ...“ arba kitus panašius išsireiškimus visomis Europos bendrijos oficialiosiomis kalbomis, kurias supranta galutinis vartotojas.

Pripažįstant, kad specialios kilmės ženklo nurodymo priemonės gali priklausyti nuo prekių rūšies, Reglamentu Komisijai suteikiama teisė toliau reglamentuoti šį aspektą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kiti sektoriai norėtų taikyti kilmės ženklo nurodymo tvarką, o dar kitiems sektoriams ji būtų mažiau aktuali, reglamentu taip pat Komisijai suteikiama teisė nustatyti, kuriems sektoriams ši tvarka bus taikoma.

2005/0254 (ACC)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

kadangi:

(1) Šis reglamentas turėtų būti taikomas importuojamiems pramonės produktams, išskyrus 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo apibrėžtus žuvininkystės ir akvakultūros produktus[2] bei 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras[3], 2 straipsnyje apibrėžtus maisto produktus.

(2) Nėra nenustatytų Bendrijos taisyklių, o valstybėse narėse galioja skirtingos tam tikrų produktų kilmės nurodymo sistemos, todėl keliuose sektoriuose daugumai iš trečiųjų šalių importuojamų ir Bendrijos rinkoje platinamų produktų nenurodoma arba nurodoma klaidinanti informacija apie jų kilmės šalį.

(3) Ekonominė kilmės nuorodos svarba vartotojų sprendimui ir prekybai yra pripažįstama kitų prekybos partnerių, kurie priėmė reikalavimą nurodyti kilmę, praktikoje. Eksportuotojai Bendrijoje privalo laikytis tų reikalavimų ir privalo nurodyti kilmę ant produktų, kuriuos jie rengiasi eksportuoti.

(4) Europos Bendrijai ir prekybos partneriams turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos parengiant lygiaverčius teisės aktus, kuriais taip pat bus prisidėta užkertant kelią melagingiems arba klaidinantiems pranešimams apie tam tikrų importuotų prekių kilmę.

(5) Pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje[4] vartotojai gali priskirti komercinę vertę informacijai apie geografinę prekės kilmę. Remiantis ta direktyva, jei dėl pateikiamos melagingos arba klaidinančios informacijos apie geografinę kilmę vartotojas perka produktą, kurio jis nepirktų įprastomis sąlygomis, tai vadinama nesąžininga komercine veikla. Šia direktyva neįpareigojama nei pateikti informacijos apie prekių geografinę kilmę, nei apibrėžiama kilmės sąvoka.

(6) Ženklinimo tikslais sukuriant bendrą kilmės apibrėžimą, ženklinimo taisykles ir bendras kontrolės taisykles būtų pasiekta vienodumo, palengvintas pasirinkimas vartotojams susijusiuose sektoriuose ir būtų prisidėta mažinant klaidinančių pranešimų apie kilmę skaičių.

(7) Įvedus kilmės ženklą būtų galima prisidėti prie to, kad griežtais Bendrijos standartais būtų teikiama nauda Bendrijos pramonės įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, tai padėtų nepakenkti Komisijos pramonės įmonių įvaizdžiui netiksliais pranešimais apie kilmę. Pagerinus skaidrumą ir vartotojui skirtą informaciją apie prekių kilmę būtų prisidėta siekiant Lisabonos darbotvarkėje numatytų tikslų.

(8) 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) IX straipsnyje numatoma, kad PPO nariai gali priimti ir įgyvendinti su importuojamų prekių kilmės ženklais susijusius teisės aktus, ypač apsaugoti vartotojus nuo apgaulingų arba klaidinančių nuorodų.

(9) Pagal Europos bendrijos ir Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos bei EEE susitarimo šalių susitarimą šio reglamento reikia netaikyti šių šalių kilmės produktams.

(10) Nepreferencinės Europos bendrijos kilmės taisyklės yra išdėstytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą[5], ir jo įgyvendinimo nuostatose 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas[6]. Todėl šiame reglamente pageidautina remtis šiomis kilmės taisyklėmis apibrėžiant importuojamų prekių kilmę. Naudojant prekybos operacijų vykdytojams ir administracijoms pažįstamą sąvoką, turėtų palengvinti jos įvedimą ir įgyvendinimą. Nepreferencinės kilmės taisyklės turėtų būti taikomos visais nepreferencinės prekybos politikos tikslais. Reikėtų vengti kopijuoti deklaracijas ir dokumentus.

(11) Siekiant apriboti pramonės įmonėms, prekybai ir administracijai tenkančią naštą, kilmės ženklą privaloma nurodyti tuose sektoriuose, kuriuose Komisija, remdamasi ankstesnėmis konsultacijomis, nutarė, kad tai suteiktų pridedamosios vertės. Reikėtų numatyti nuostatas, siekiant lengviau pritaikyti šio reglamento taikymą sektoriams. Be to, reikėtų numatyti išimtį konkretiems produktams dėl techninių arba ekonominių priežasčių arba tiems atvejams, kai kilmės ženklas nėra būtinas pagal šį reglamentą. Tai gali būti tuo atveju, kai nurodant kilmės ženklą, būtų pakenkta atitinkamoms prekėms arba tam tikrų žaliavų atveju.

(12) Reikėtų numatyti nuostatas, pagal kurias būtų galima keistis duomenimis apie pagamintų ir (arba) kompetentingoms institucijoms atliekant kontrolę patikrintų prekių kilmę tarp valdžios institucijų ir kitų asmenų bei organizacijų, kuriems valstybės narės patiki įgyvendinimo vaidmenį pagal Direktyvą 2005/29/EB. Reikėtų atsižvelgti į asmens duomenų apsaugą, komercinių ir pramonės paslapčių išsaugojimą bei į profesinį ir administracinį konfidencialumą.

(13) Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.[7]

(14) Šis reglamentas netaikomas keliautojo asmeniniame bagaže esančioms asmeninio naudojimo prekėms, kurioms netaikomas muitas, kai nėra jokių įrodymų, kad prekės naudojamos komercinių pervežimų tikslais. Be to, reikėtų numatyti nuostatas, pagal kurias pasitelkus įgyvendinimo nuostatas šis reglamentas nebūtų taikomas kitiems atvejams, kuriems taikomas 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 918/83, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas pramonės produktams, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 104/2000 1 straipsnyje apibrėžtus žuvininkystės ir akvakultūros produktus bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje apibrėžtus maisto produktus.

2. Ženklinti reikia šio reglamento priede išvardytas prekes, importuojamas iš trečiųjų šalių, išskyrus Europos bendrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir EEE susitarimo šalių teritorijų kilmės prekes.

Prekėms kilmės ženklas nenurodomas, jeigu tai padaryti neįmanoma dėl techninių ar komercinių priežasčių.

3. Sąvoka „kilmė“ ir „kilęs (-usi)“ daroma nuoroda į nepreferencinę kilmę pagal Bendrijos muitinės kodekso 22–26 straipsnius.

4. „Pateikimas į rinką“ reiškia, kad tiekimo ir (arba) naudojimo tikslais už mokestį arba nemokamai konkretų galutinio vartojimo produktą bus galima rasti Bendrijos rinkoje.

5. „Kompetentingos valdžios institucijos“ – tai bet kuri prekių kontrolę importo metu arba tokias prekes pateikiant į rinką vykdanti valdžios institucija.

6. Šis reglamentas netaikomas keliautojo asmeniniame bagaže esančioms nekomercinės paskirties prekėms, kurioms netaikomi muitai, ir kai nėra jokių daiktinių įrodymų, kad prekės naudojamos komercinių pervežimų tikslais.

Kai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 918/83 [8] importuojamos prekės gali būti atleidžiamos nuo muitų ir kai nėra jokių daiktinių įrodymų, kad prekės naudojamos komercinių pervežimų tikslais, šioms prekėms taip pat gali būti netaikomas šis reglamentas.

Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų apibrėžtos prekių specialios kategorijos, kurioms taikoma 6 dalis.

2 straipsnis

Importuojamoms arba į rinką pateikiamoms prekėms kilmės ženklas nurodomas šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

3 straipsnis

1. Ant šių prekių nurodomas kilmės šalies ženklas. Jeigu prekės yra supakuojamos, pakuotė ženklinama atskirai.

Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, kad būtų apibrėžti atvejai, kuriais yra priimtina ženklinti pakuotes vietoj pačių prekių. Tai turėtų būti taikoma ypač tuo atveju, kai įprastomis sąlygomis prekės pasiekia galutinį vartotoją arba naudotoją įprastoje pakuotėje.

2. Žodžiais „pagamintas (-a)“ kartu su kilmės šalies pavadinimu nurodoma prekių kilmė. Ženklinama bet kuria valstybės narės, kurioje reikia ženklinti prekes, galutinio vartotojo suprantama Europos bendrijų oficialiąja kalba.

3. Kilmė aiškiai ženklinama įskaitomomis ir neištrinamomis raidėmis, ji tūri būti matoma įprastomis sąlygomis, ryškiai išsiskirti iš kitos informacijos, pateikiama taip, kad neklaidintų ar nebūtų sukurtas apgaulingas įspūdis dėl prekės kilmės.

4. Importuojant prekės turi būti reikiamai paženklintos. Nepažeidžiant 5 straipsnio 3 dalies ženklo negalima pašalinti arba pažeisti, kol prekės nebus parduotos galutiniam vartotojui arba naudotojui.

4 straipsnis

Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač, kad būtų:

- apibrėžta kilmės ženklo nurodymo tiksli forma ir taisyklės.

- visomis Bendrijos kalbomis sudarytas sąlygų sąrašas, kuriame paaiškinama, kad prekės kilmės šalis yra ženkle nurodyta šalis.

- apibrėžti atvejai, kuriais bendrai naudojamomis santrumpomis aiškiai nurodoma kilmės šalis ir kurias galima naudoti šiame reglamente.

- apibrėžti atvejai, kuriais prekių negalima arba nereikia ženklinti dėl techninių ar ekonominių priežasčių

- apibrėžtos kitos taisyklės, kurių reikia, kai nustatoma, kad prekės neatitinka šio reglamento.

- atnaujintas šio reglamento priedas, kai pakeičiamas būtinybės nurodyti kilmės ženklą konkrečiame sektoriuje įvertinimas.

5 straipsnis

1. Prekės neatitinka šio reglamento, jeigu:

- Nėra kilmės ženklo.

- Kilmės ženklas neatitinka prekių kilmės.

- Kilmės ženklas buvo pakeistas, pašalintas arba kitaip pažeistas, išskyrus pagal šio straipsnio 3 dalį reikalaujamas korekcijas.

2. Komisija 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali priimti papildomas įgyvendinančias priemones, kad būtų įrodytas deklaracijų ir patvirtinamųjų dokumentų atitikimas šiam reglamentui.

3. Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, kurios yra būtinos jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo praneša Komisijai apie šias nuostatas bei apie visus vėlesnius minėtų nuostatų dalinius pakeitimus.

4. Kai prekės neatitinka šio reglamento, valstybės narės toliau priima priemones, kurių reikia, kad prekių savininkas ar kitas už jas atsakingas asmuo savo lėšomis jas paženklintų pagal šį reglamentą.

5. Prireikus, siekiant veiksmingiau taikyti šį reglamentą, kompetentingos valdžios institucijos gali vykdyti duomenų, gautų kontroliuojant atitikimą šiam reglamentui, mainus su valstybių narių pagal Direktyvos 2005/29/EB 11 straipsnį įgaliotomis valdžios institucijomis ir kitais asmenimis bei organizacijomis.

6 straipsnis

1. Komisijai padeda Kilmės žymėjimo komitetas (toliau – Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas – vienas mėnuo.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . 2, 3 ir 5 straipsniai taikomi praėjus 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija gali ne trumpiau kaip šešiais mėnesiais prailginti šį laikotarpį tiek, kiek praktiškai reikia įvykdyti įgyvendinimo nuostatomis nustatytus kilmės ženklo nurodymo reikalavimus.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, yra identifikuojami jų KN kodais.

KN kodas | Aprašymas |

4104 41 / 4104 49 / 4105 30 / 4106 22 / 4106 32 / 4106 40 / 4106 92 / 4107 to 4114 / 4302 13 / ex4302 19 (35, 80) | „Krastas“ ir išdirbta oda |

4008 21 / 4008 11 / 4005 99 / 4204 / 4302 30 (25, 31) 8308 10(00) / 8308 90(00) / 9401 90 / 9403 90 | Padai, kulnai, juostelės, dalys, sintetinės medžiagos, kita |

4201 / 4202 / 4203 / 4204/ 4205 / 4206 | Pakinktai ir balnai, kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai, dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) |

4303 / 4304 | Drabužiai, drabužių priedai ir kiti kailių dirbiniai, dirbtiniai kailiai ir jų dirbiniai |

Ch 50 – 63 | Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai |

6401 / 6402 / 6403 / 6404 / 6405 / 6406 | Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai |

6907 / 6908 / 6911 / 6912 / 6913 / 691490100 | Keramikos dirbiniai |

7013 21 11 / 7013 21 19 / 7013 21 91 / 7013 21 99 / 7013 31 10 / 7013 31 90 / 7013 91 10 / 7013 91 90 | Stiklo dirbiniai iš švino krištolo, naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį (išskyrus dirbinius, klasifikuojamus 7010 arba 7018 pozicijose). |

7113/7114/7115/7116 | Bižuterija ir jos dalys iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu; aukso arba sidabro dailieji dirbiniai ir jų dalys iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu; kiti dirbiniai iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu; dirbiniai iš gamtinių arba iš dirbtiniu būdu išaugintų perlų, brangakmenių arba pusbrangių akmenų (gamtinių, sintetinių arba regeneruotų) |

94 skirsnis | Baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, dekoratyvinės pagalvėlės, šviestuvai ir apšvietimo įranga, šviečiantieji ženklai ir panašiai, surenkamieji statiniai. |

9603 | Šluotos, šepečiai (įskaitant šepečius - sudėtines mašinų, prietaisų arba transporto priemonių dalis), rankiniai mechaniniai grindų šlavimo įtaisai be variklio, plaušinės šluotos ir plunksninės dulkių šluostės; mazgeliai ir kuokšteliai, paruošti naudoti šluotų arba šepečių gamyboje; dažymo pagalvėlės ir voleliai; valytuvai su gumos sluoksniu, skirti langų stiklams, šaligatviams ir pan. valyti (išskyrus valytuvus su guminiu velenėliu) |

[1] OL C […], […], p. […].

[2] OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

[3] OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[4] OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

[5] OL L 302, 1992 10 19, p. 1. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

[6] OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 837/2005 (OL L 139, 2005 6 2, p. 1).

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[8] OL L 105, 1983 4 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.