52005PC0467

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.10.2005

KOM(2005) 467 galutinis

2005/0203 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008)

(pateikta Komisijos) {SEC(2005) 1202 }

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

BENDRA INFORMACIJA APIE PASIūLYMą |

110 | Pasiūlymo pagrindas Kultūrų dialogas yra glaudžiai susijęs su pagrindiniu Europos kūrimo siekiu – suvienyti Europos tautas. Siekiant šio tikslo, dialogas turi tapti savanoriškai paskelbtu prioritetu ir raginti Europos piliečius bei visus joje gyvenančius asmenis visapusiškai dalyvauti mūsų įvairovės, kurią praturtina vis įvairiapusiškesnė aplinka ir su globalizacija susiję pokyčiai bei naujovės, valdyme. Be to, kultūrų dialogas yra priemonė, kuri galėtų padėti įgyvendinti keletą Sąjungos strateginių prioritetų. Europos kultūrų dialogo metai – tai išskirtinė informavimo priemonė, skirta šiam prioritetui remti ir skatinti piliečius dalyvauti šiame procese. |

120 | Bendrosios aplinkybės Europos bendrijos steigimo sutartyje Bendrija įpareigojama kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą ir prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę bei išryškinant bendrą kultūros paveldą. Kultūrų dialogas yra itin svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti šią užduoti. Be to, dėl įvairiausių veiksnių – nuoseklių Sąjungos plėtros etapų, dėl bendros rinkos išaugusio mobilumo, ankstesnių ir dabartinių migracijos srautų, dėl prekybos, švietimo, laisvalaikio bei apskritai dėl globalizacijos suintensyvėjusių mainų su kitomis pasaulio šalimis stiprėja Europos piliečių ir visų joje gyvenančių asmenų sąveika su įvairiomis Europos ir kitų pasaulio šalių kultūromis, kalbomis, etninėmis grupėmis bei religijomis. Todėl reikia, kad Europos Sąjungos piliečiai ir visi joje laikinai ar nuolatos gyvenantys asmenys galėtų įgyti žinių, kvalifikacijų bei įgūdžių, kurie jiems suteiktų galimybę valdyti atviresnę, tačiau taip pat ir sudėtingesnę aplinką bei susidoroti su joje kylančiais sunkumais ir įtampa, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje būtų galima pasinaudoti tokios visuomenės teikiamomis galimybėmis. Europos projekte pirmenybė teikiama sustiprintam ir labiau struktūriškai apibrėžtam kultūrų dialogui, siekiant atsižvelgus į Komisijos pageidaujamą naująjį dialogą skatinti Europos Sąjungos piliečius ir visus joje gyvenančius asmenis, o ypač jaunimą, dalyvauti veikloje. Kultūrų dialogas yra išskirtinė priemonė, suteikianti galimybę piliečiams valdyti sudėtingus mūsų visuomenės reiškinius ir skatinanti piliečių dinamiškumą. Todėl svarbu Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis įkvėpti aktyviai ieškoti ryšio su kitomis kultūromis toje šalyje, kur jie gyvena ar kitose pasaulio šalyse ir taip padėti skatinti toleranciją ir abipusę pagarbą, kurios yra būtinos kultūrų dialogo sąlygos. Tokiu būdu kultūrų dialogas padeda įgyvendinti keletą Sąjungos strateginių prioritetų, ypač: - saugo ir skatina Europos kultūrų įvairovę bei skatina aktyvų ir atvirą pasauliui Europos pilietiškumą, grindžiamą Europos Sąjungos bendromis vertybėmis; - įtraukia atnaujintą Lisabonos strategiją, pagal kurią žinių ekonomikai reikalingi žmonės, galintys prisitaikyti prie pokyčių ir pasinaudoti visais galimais naujovių šaltiniais, kad padidintų gerovę; - atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendras vertybes, remia Sąjungos įsipareigojimą dėl solidarumo, socialinio teisingumo ir didesnės sanglaudos; - suteikia galimybę Europai būti geriau išgirstai pasaulyje ir sukurti veiksmingą partnerystę su kaimyninėmis šalimis, tokiu būdu stabilumo ir demokratijos zoną išplečiant už Sąjungos ribų bei padidinti Europos piliečių ir kitų joje gyvenančių asmenų gerovę ir saugumą; Todėl Komisija siūlo, kad 2008 m. būtų paskelbti kultūrų dialogo metais. |

139 | Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Pasiūlymo srityje negalioja jokia nuostata, susijusi su tokio pobūdžio tarptautiniu dialogu, tačiau yra daug projektų, finansuojamų pagal įvairias Bendrijos programas, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai padeda kurti tokį dialogą. |

140 | Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir tikslais 2008 m., kuriuos siūloma paskelbti kultūrų dialogo metais, bus apibrėžti ir įgyvendinami tam tikri pagrindiniai Europos Sąjungos principai: - Europos bendrijos steigimo sutartyje Bendrija įpareigojama kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą ir prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę bei išryškinant bendrą kultūros paveldą. Joje taip pat teigiama, kad „Bendrija į kultūros aspektus atsižvelgia imdamasi veiksmų pagal kitas šios Sutarties nuostatas, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti savo kultūrų įvairovę“. - Pagal Sąjungos pagrindinių teisių chartiją „Sąjunga remiasi visuotinėmis ir nedalomomis vertybėmis: žmogiškuoju orumu, laisve, lygybe ir solidarumu; ji grindžiama demokratijos ir teisinės valstybės principais. Įkurdama Sąjungos pilietybę [...], Sąjunga pagrindinį dėmesį savo veikloje skiria žmogui. Sąjunga prisideda prie šių bendrų vertybių išsaugojimo ir plėtojimo, kartu gerbdama Europos tautų kultūrų ir tradicijų įvairovę bei valstybių narių nacionalinį savitumą“. Kultūrų dialogo metai padės įgyvendinti keletą Sąjungos strateginių prioritetų, ypač atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais bei Sąjungos įsipareigojimą dėl solidarumo, socialinio teisingumo ir didesnės sanglaudos. Jie taip pat padės Europai būti geriau išgirstai pasaulyje, tokiu būdu stabilumo ir demokratijos zoną išplečiant už Sąjungos ribų. Galiausiai, kadangi kultūrų dialogas padeda bendrauti su Europos piliečiais ir visais joje gyvenančiais asmenimis, jis yra Komisijos pageidaujamo naujojo dialogo ir komunikacijos metodo dalis. Daugelis svarbių Bendrijos veiksmų yra susiję su tarptautinio dialogo tema, tačiau jų tikslai ir siekiai yra skirtingi. Pradėta vykdyti arba numatoma pradėti vykdyti svarbias su kultūrų dialogu susijusias iniciatyvas, pavyzdžiui, kultūros, visą gyvenimą trunkančio mokymosi, jaunimo, pilietiškumo, kovos su diskriminacija ir socialine atskirtimi, kovos su rasizmu ir ksenofobija, prieglobsčio teikimo ir imigrantų integravimo politikos, vaizdo ir garso bei mokslinių tyrimų politikos srityse. Išorės santykių srityje Europos bendrija vykdo daugelį veiksmų, kuriais ypač padedama skatinti kultūrų dialogą. Reikšmingas pavyzdys yra Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystė, taip pat apjungianti šalis, iš kurių į ES atvyksta daug imigrantų. Ši partnerystė, inter alia, apima jaunimo mainų programą ir dvi kultūrų dialogo programas paveldo bei garso ir vaizdo informavimo priemonių srityse. Anna Lindh fondo, skirto kultūrų dialogui Aleksandrijoje (Egiptas), įsteigimas buvo itin svarbus įvykis. Europos metais atsiras galimybė šias iniciatyvas labiau integruoti į susijusias 2008 m. Bendrijos programas ir veiksmus, kad Europos metais vykdomi veiksmai būtų geriau matomi ir kad būtų sustiprintas bendras jų poveikis. Tai padės skatinti nuoseklų daugybės Bendrijos veiksmų, skatinančių kultūrų dialogą, įvaizdį ir stiprinti programų sąveiką. Tai taip pat padės paįvairinti veiksmus, kadangi Europos piliečiai ir visi joje gyvenantys asmenys bus išklausyti įvairioje jų gyvenimo aplinkoje ir įtraukti į atitinkamų dialogo formų paiešką. Taigi, Europos metų veiksmai galės būti vykdomi įvairiuose sektoriuose įgyvendinant konkrečius kultūrų dialogo projektus. Europos kultūrų dialogo metais visi šie projektai (ir juos papildančios programos) bus geriau matomi. Europos metų rengimas turi būti atliekamas jį atidžiai suderinus su Europos lygių galimybių visiems metų (2007 m.)[1] rengimu ir įgyvendinimu, siekiant užtikrinti šios dvi iniciatyvos labiau sąveikautų ir papildytų viena kitą. Europos metai yra daugiausiai skirti Europos Sąjungos valstybėms narėms. Su šalimis kandidatėmis Europos metų tema bus glaudžiai bendradarbiaujama rengiant kitas kultūrinį dialogą skatinančias iniciatyvas, kurios bus parengtos atsižvelgiant į bendradarbiavimą ir dialogą susijusiose srityse, o ypač į Europos Sąjungos bei šalių kandidačių pilietinės visuomenės dialogą. Kadangi Europos Sąjungoje kultūrų dialogas yra susijęs su mūsų pastangomis skatinti įvairių kultūrų ir civilizacijų dialogą tarptautiniu mastu, taip pat svarbu užtikrinti Europos kultūrų dialogo metų ir su kultūrų dialogu susijusių iniciatyvų, plėtojamų atsižvelgiant į atitinkamas programas su EEE susitarimą pasirašiusiomis ELPA šalimis, Vakarų Balkanų šalimis bei Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis partnerėmis, išorinių aspektų papildomumą. Visos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, ypač su besivystančiomis šalimis, iniciatyvos, susijusios su kultūrų dialogo metų tikslais, taip pat turės būti glaudžiai koordinuojamos. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

219 | Kultūrų dialogas tai – horizontalusis klausimas, susijęs su visais visuomenės sluoksniais. Jis nėra skirtas jokiam konkrečiam visuomenės sluoksniui ar veikėjui. Nėra su kultūrų dialogu susijusių iš anksto parengtų formuluočių ar privilegijuotų sričių. Jis skirtas visiems Europos Sąjungos piliečiams ir visiems joje gyvenantiems asmenims, kurie turi būti pakviesti dalyvauti šiame dialoge. Kadangi neseniai įvyko daug įvairių su šia tema susijusių konsultacijų, ypač rengiant naujos kartos programas, susijusias su švietimu, kultūra, jaunimu ir pilietiškumu, buvo nuspręsta, kad daugiau nereikia rengti jokių specifinių konsultacijų dėl Europos kultūrų dialogo metų. |

Tyrimo atlikimas ir jo taikymas |

229 | Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

230 | Poveikio vertinimas Papildomų veiksmų nebuvimas: jeigu be jau įgyvendintų specifinių ir sektorių veiksmų nebūtų vykdomi papildomi veiksmai, Sąjungos politikos prioritetas taptų nebe toks matomas ir būtų prarastos šios galimybės: Daugelyje sričių plačiai įgyvendintų integravimo priemonių nepakaktų ir jos taptų mažiau matomos. Kultūrų dialogas vyktų tik tose srityse, kur jau sukurtos atitinkamos programos ir jo nebūtų galima įgyvendinti kitose srityse, taip pat nebūtų siekiama taikyti tarpsektorinio kultūrų dialogo metodo. Jau pradėti vykdyti veiksmai negalėtų pasiekti kitų nei specializuota auditorija (pvz.: mokslo bendruomenės, universitetų specialistai, kultūros veikėjai), kuriai dažniausiai jie yra skirti, asmenų. Nebūtų įmanoma pasiekti platesnio bendradarbiavimo, geresnio koordinavimo ir didesnės sąveikos tarp šių auditorijų. Būtų sunkiau įtraukti platesnę auditoriją ir apskritai Europos visuomenę. Reglamentuojantys veiksmai: Sutarties 151 straipsnyje nurodoma, kad „valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimas“ yra neleistinas. Taigi, negalima taikyti jokių reglamentuojančių priemonių. Horizontalus metodas arba integravimas: daugelyje sričių šis metodas jau yra plačiai įgyvendintas ir jį reikėtų toliau įgyvendinti. Tačiau to neužtenka, kad būtų sudarytas pakankamas veiksmų skaičius ir kad veiksmai būtų pakankamai matomi. Kultūrų dialogas būtų vykdomas tik tose srityse, kuriose jau yra sukurtos atitinkamos programos, ir jo nebūtų galima įgyvendinti kitose srityse, taip pat nebūtų galima taikyti tarpsektorinio metodo. Daugiametė programa ir (arba) veiksmų planas: iki šiol sukaupta patirtis rodo, kad apie tai galvoti dar per anksti. Pirmiausia reikėtų ištirti realią padėtį. Atsižvelgiant į per Europos metus įgytą patirtį, galima sukurti reikalavimus atitinkančias daugiametes programas ar veiksmų planus, tačiau kol kas to nereikėtų planuoti. Europos metus pasirinkta orientuoti į tris veiklos kryptis, kuriose daugiausia dėmesio skiriama matomumo ir komunikacijos sritims. Šios veiklos kryptys remiasi įvairiausiais konkrečiais projektais, kurie, atsižvelgiant į šį aspektą, turi būti įgyvendinti 2008 m. pagal Bendrijos programas ir veiksmus. |

231 | Komisija atliko į Komisijos teisės aktų leidybos ir darbo programą įtrauktą poveikio vertinimą, kurio ataskaitą galima rasti tinklapyje http://europa.eu.int/comm/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

305 | Siūlomų veiksmų ir priemonių santrauka Bendri Europos kultūrų dialogo metų tikslai: - Skatinti kultūrų dialogą, kuris Europos Sąjungos piliečiams ir visiems joje laikinai ar nuolatos gyvenantiems asmenims padėtų įgyti žinių, kvalifikacijų bei įgūdžių, kurie jiems suteiktų galimybę valdyti atviresnę, tačiau taip pat ir sudėtingesnę aplinką bei susidoroti su joje kylančiais sunkumais ir įtampa, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje būtų galima pasinaudoti tokios visuomenės teikiamomis galimybėmis; - Europos piliečius ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis informuoti apie tai, kaip svarbu kurti aktyvų[2] ir atvirą pasauliui Europos pilietiškumą, grindžiamą kultūrų įvairove bei Europos Sąjungos bendromis vertybėmis – žmogaus orumu, laisve, lygybe, nediskriminavimu, solidarumu, demokratijos ir teisinės valstybės principais bei žmogaus teisėmis, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teisėmis. Konkretūs šių veiksmų tikslai: - Padėti, kad kultūrinį dialogą skatinančios Bendrijos programos ir priemonės būtų geriau matomos ir nuoseklesnės. Kultūrų dialogas atsispindi daugelyje Bendrijos politikos sričių ir priemonių. Bendrijos iniciatyvos šioje srityje padėjo sukurti daug konkrečių projektų, kuriuose su skirtingais visuomenės sluoksniais aptariami įvairūs kultūrų dialogo aspektai. Be to, šios iniciatyvos padėjo pilietinę visuomenę įtraukti į piliečių gyvenimo realijas atspindinčių dialogo formų paiešką. Tačiau reikia sustiprinti Bendrijos veiksmų šioje srityje bendrą poveikį ir padaryti, kad jie būtų geriau matomi. Apskritai kultūrų dialogą bus galima įtraukti į visas susijusias Bendrijos programas ir priemones, jeigu kultūrų dialogas bus suderintas su jų pobūdžiu ir administravimo ypatybėmis. Be to, Europos metai padės projektų vykdytojams nustatyti atitinkamas Bendrijos priemones, susijusias su kultūrų dialogu, ir skatinti šių veiksmų sąveiką. Europos metai padės geriau įgyvendinti Bendrijos veiksmus šioje srityje ir taip pat turėtų padidinti šių veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą. - Informuoti apie įvairių kultūrų indėlį į mūsų paveldą ir gyvenimo būdą; Europos piliečius ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis, o ypač jaunimą, informuoti apie būtinybę ieškoti būdų kaip per kultūrų dialogą įtvirtinti aktyvų ir atvirą pasauliui Europos pilietiškumą, grindžiamą kultūrų įvairove ir Europos Sąjungos bendromis vertybėmis. - Remti naujoves ir horizontalios bei tarpsektorinės dimensijos taikymą skatinant kultūrų dialogą, ypač tarp jaunų žmonių. Europos metais ypač reikės pabrėžti iniciatyvų, kurios suburia įvairias bendruomenes ir visuomenės sluoksnius bei kuriose atsižvelgiama į įvairius kultūrų dialogo aspektus, svarbą. Plečiant tarpsektorinį bendradarbiavimą, Europos metai netiesiogiai padės sektoriams keistis gerąja praktika ir patirtimi, susijusia su kultūrų dialogo skatinimu. Europos metais bus plėtojamos trys veiksmų rūšys, iš kurių yra sudaryti veiklos tikslai: Veiksmai Bendrijos lygmeniu: informacijos kampanija Europos metų tikslams skleisti (įskaitant kampaniją nacionaliniu lygmeniu), apklausos ir tyrimai Bendrijos lygmeniu, siekiant įvertinti bei paruošti ataskaitą apie Europos kultūrų dialogo metų rengimą, veiksmingumą, poveikį ir tolesnius veiksmus šioje srityje. Dotacijos Bendrijos lygmeniu vykdomiems veiksmams: ribotam skaičiui pavyzdinių Europos lygmeniu vykdomų veiksmų, kuriais siekiama gyventojus, o ypač jaunimą, informuoti apie Europos metų tikslus, gali būti teikiama 80 % visų jų išlaidų neviršijanti Bendrijos pagalba. Nacionaliniu lygiu vykdomų veiksmų, kurie yra reikšmingi Europos mastu, bendras finansavimas: nacionaliniu lygmeniu vykdomi veiksmai gali atitikti reikalavimus, keliamus norint gauti 50 % visų jų išlaidų neviršijančią Bendrijos pagalbą. Viešųjų ar privačiųjų įstaigų sukurtoms iniciatyvoms Bendrija gali teikti nefinansinę pagalbą, įskaitant rašytinį sutikimą, leidžiantį naudoti emblemą ir kitą su Europos kultūrų dialogo metais susijusią medžiagą, jeigu šios įstaigos Komisijai gali užtikrinti, kad šios iniciatyvos bus vykdomos 2008 m. ir padės įgyvendinti Europos kultūrų dialogo metų tikslus. Nors trečiosiose šalyse vykdomoms su Europos metais susijusioms iniciatyvoms, įgyvendinamoms bendradarbiaujant pagal Europos metų programą ir negali būti teikiama finansinė pagalba, joms Bendrija gali teikti nefinansinę pagalbą ir leisti naudoti emblemą bei kitą medžiagą, susijusią su Europos metais. |

310 | Teisinis pagrindas EB sutarties 151 straipsnis |

320 | Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas, nes pasiūlymas nėra susijęs su išimtinei Bendrijos kompetencijai priklausančia sritimi. |

Valstybės narės vienos negali deramai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl šių priežasčių: |

321 | - Srityse, kuriose nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turi plačią kompetenciją (ypač kultūros ir švietimo politikos srityse), skatinant kultūrų dialogą reikia imtis veiksmų skirtingose srityse ir įvairiais lygmenimis. Bendrija atlieka papildomą vaidmenį, nes savo veiksmais – nors jie orientuoti į individualius piliečius – ji daro didesnį poveikį Bendrijos nei valstybių narių lygmeniu. Vien nacionaliniu lygmeniu vykdoma veikla galėtų apriboti kultūrų dialogo taikymo sritį ir nebūtų pakankamai atsižvelgta į su šiuo dialogu susijusį Europos pilietiškumą. |

Bendrijos veiksmais galima geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl šių priežasčių: |

324 | - Įgyvendinant susijusias Bendrijos programas, jeigu tik įmanoma bus aptariamas kultūrų dialogo klausimas. Kultūrų dialogo integravimo į Bendrijos programas sustiprinimas ne vien padės pasiekti tai, kad Europos mastu būtų įgyvendinamas pakankamas projektų ir iniciatyvų, susijusių su kultūrų dialogu, skaičius, bet ir atvers vartus plačiosios visuomenės dalyvavimui. |

325 | - Europos metais daugiausia siekiama įtraukti kuo įvairesnę auditoriją, kad visuomenė būtų geriau informuota tam tikru klausimu. Platus dalyvavimas per ribotą laikotarpį taip pat gali padėti išryškinti Sąjungos politinius prioritetus. |

327 | - Be poveikio, atsiradusio kultūrų dialogą integruojant į Bendrijos programas, Europos kultūrų dialogo metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas veiksmams, kurie Bendrijai teikia didelę pridedamąją vertę, o valstybėms narėms bus patikėta, atsižvelgiant į jų šalies ypatumus, mobilizuoti dalyvius regionų ir vietos lygiu. |

Proporcingumo principas |

331 | Kadangi Europos metai yra paremti pagal Bendrijos programas finansuojamų projektų būtinu skaičiumi, svarbių Bendrijos vystymosi veiksmų vykdymui ketinama skirti 10 mln. EUR. Dėl per Europos metus sukurtos dinamikos reikės papildomo finansavimo. Veiksmai, kuriems teikiama nefinansinė pagalba, gali būti vykdomi siekiant padidinti veiksmų, kuriuose naudojamos Europos metų komunikacinės priemonės, skaičių ir padaryti, kad šie veiksmai būtų geriau matomi. Europos metai jokiu būdu neriboja nacionaliniu lygiu vykdomų veiksmų ir jie šiems veiksmams suteikia Bendrijos impulsą. Be to, nustatyti veiklos būdai yra paprasti, atsakingoms įstaigoms nenumatantys jokių neproporcingų apribojimų už Europos metais įgyvendinamą. Pagal proporcingumo principą šiame sprendime numatytais veiksmais ir jų finansavimu nesiekiama daugiau, nei būtina šiems tikslams pasiekti. |

Priemonių pasirinkimas |

342 | Kultūrų dialogo problematika nesusijusi su norminiais veiksmais. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas yra pati tinkamiausia priemonė atitinkamai vystymosi programai nustatyti. |

POVEIKIS BIUDžETUI |

401 | Europos metams numatyta skirti 10 mln. EUR. |

F-14403 | (Exposé des motifs validé - 14 403 caractères - conforme à la norme DGT.) |

1. 2005/0203 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Dėl Europos kultūrų dialogo metų (2008)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 151 straipsnio 5 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[3],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,[4]

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje[6] nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) Europos bendrijos steigimo sutartyje Bendrija įpareigojama kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą ir prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę bei išryškinant bendrą kultūros paveldą.

(2) Dėl įvairiausių veiksnių – nuoseklių Sąjungos plėtros etapų, dėl bendros rinkos išaugusio mobilumo, ankstesnių ir dabartinių migracijos srautų, dėl prekybos, švietimo, laisvalaikio bei apskritai dėl globalizacijos suintensyvėjusių mainų su kitomis pasaulio šalimis stiprėja Europos piliečių ir visų joje gyvenančių asmenų sąveika su įvairiomis Europos ir kitų pasaulio šalių kultūromis, kalbomis, etninėmis grupėmis bei religijomis.

(3) Todėl reikia, kad Europos Sąjungos piliečiai ir visi joje laikinai ar nuolatos gyvenantys asmenys galėtų įgyti žinių, kvalifikacijų bei įgūdžių, kurie jiems suteiktų galimybę valdyti atviresnę, tačiau taip pat ir sudėtingesnę aplinką bei susidoroti su joje kylančiais sunkumais ir įtampa, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje būtų galima pasinaudoti tokios visuomenės teikiamomis galimybėmis.

(4) Vykdant Europos projektą kultūrų dialogas tampa išskirtine priemone, piliečiams suteikiančia galimybę valdyti sudėtingus mūsų visuomenės reiškinius ir skatinančia piliečių dinamiškumą.

(5) Tokiu būdu kultūrų dialogas prisideda prie keleto Sąjungos strateginių prioritetų įgyvendinimo, ypač:

- saugo ir skatina Europos kultūrų įvairovę bei įtvirtina aktyvų Europos pilietiškumą, grindžiamą Europos Sąjungos bendromis vertybėmis;

- įtraukia atnaujintą Lisabonos strategiją, pagal kurią žinių ekonomikai reikalingi žmonės, galintys prisitaikyti prie pokyčių ir pasinaudoti visais galimais naujovių šaltiniais, kad padidintų gerovę;

- atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendras vertybes, remia Europos Sąjungos įsipareigojimą dėl solidarumo, socialinio teisingumo ir didesnės sanglaudos;

- padeda Europai būti geriau išgirstai pasaulyje ir suteikia galimybę sukurti veiksmingą partnerystę su kaimyninėmis šalimis, tokiu būdu stabilumo ir demokratijos zoną išplečiant už Sąjungos ribų, bei padidinti Europos piliečių ir kitų joje gyvenančių asmenų gerovę ir saugumą;

(6) Kultūrų dialogas yra svarbus daugelio Bendrijos politikos krypčių ir priemonių tokiose srityse, kaip švietimas, jaunimas, kultūra, pilietiškumas, sportas, kova su diskriminacija ir socialine atskirtimi, visą gyvenimą trunkantis mokymasis, kova su rasizmu ir ksenofobija, prieglobsčio ir imigrantų integravimas, vaizdo ir garso bei mokslinių tyrimų politika, dėmuo. Be to, dialogas tampa vis svarbesniu Europos Sąjungos išorės santykių, ypač šalių kandidačių, Vakarų Balkanų šalių ir Europos kaimynystės politikos (EKP)[7] šalių partnerių atžvilgiu, veiksniu.

(7) Remiantis šia įvairiapusiška Bendrijos patirtimi ir iniciatyvų įvairove, į kultūrų dialogą svarbu įtraukti visus piliečius ir visą Europos visuomenę.

(8) Šiame sprendime sąvoka „aktyvus Europos pilietiškumas“ apima ne vien tik Europos Sąjungos piliečius, kaip tai apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje, bet visus Europos Sąjungoje nuolat ar laikinai gyvenančius asmenis.

(9) Bendros Europos Sąjungos vertybės yra nustatytos Europos Sąjungos sutarties 6.1 straipsnyje.

(10) Svarbu užtikrinti suderinamumą su visais Bendrijos, nacionaliniais, regioniniais ir vietiniais veiksmais, kuriems ypač svarbi kultūrų dialogo dalis. Europos kultūrų dialogo metai turėtų padėti, kad šie veiksmai taptų geriau matomi ir nuoseklesni bei tuo pat metu remti naujoves ir horizontalios bei tarpsektorinės dimensijos taikymą skatinant kultūrų dialogą.

(11) Taip pat svarbu užtikrinti Europos kultūrų dialogo metų ir su kultūrų dialogu susijusių iniciatyvų, plėtojamų atsižvelgiant į atitinkamas programas su EEE susitarimą pasirašiusiomis ELPA šalimis, Vakarų Balkanų šalimis bei Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis partnerėmis, išorinių aspektų papildomumą. Komisija turės užtikrinti papildomumą su kitomis bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, ypač su besivystančiomis šalimis, iniciatyvomis, kurios yra susiję su kultūrų dialogo metų tikslais.

(12) Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms. Vykdant Europos kultūrų dialogo metų veiksmus, reikėtų glaudžiai bendradarbiauti su šalimis kandidatėmis organizuojant kultūrų dialogą skatinančias iniciatyvas, kurios bus rengiamos atsižvelgiant į bendradarbiavimą ir dialogą atitinkamose srityse, o ypač į Europos Sąjungos bei šalių kandidačių pilietinės visuomenės dialogą[8].

(13) Šiuo sprendimu visam veiklos laikotarpiui yra nustatomas finansinis paketas, kuris yra biudžeto valdymo institucijų orientyras, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo[9]

(14) Šiam sprendimui įgyvendinti būtinas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, tvarką. Todėl atsižvelgiant į planuojamų veiksmų pobūdį ir mastą manoma, kad reikia įsteigti konsultacinį komitetą.

(15) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti planuojamų veiksmų tikslų, nes tam reikalinga daugiašalė partnerystė ir tarpvalstybiniai mainai Bendrijos lygmeniu, atsižvelgiant į veiklos apimtį, geriau būtų šių tikslų siekti Bendrijos lygiu. Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal proporcingumo principą, kaip numatyta tame straipsnyje, šis sprendimas nenustato nieko daugiau negu būtina siekiant šių tikslų.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas

2008 m. skelbiami „Europos kultūrų dialogo metais“.

2 straipsnis

Tikslai

1. Bendri Europos kultūrų dialogo metų tikslai yra padėti:

- Skatinti kultūrų dialogą, kuris Europos Sąjungos piliečiams ir visiems joje laikinai ar nuolatos gyvenantiems asmenims padėtų įgyti žinių, kvalifikacijų bei įgūdžių, kurie jiems suteiktų galimybę valdyti atviresnę, tačiau taip pat ir sudėtingesnę aplinką bei susidoroti su joje kylančiais sunkumais ir įtampa, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje būtų galima pasinaudoti tokios visuomenės teikiamomis galimybėmis;

- Europos piliečius ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis informuoti apie tai, kaip svarbu kurti aktyvų ir atvirą pasauliui Europos pilietiškumą, grindžiamą kultūrų įvairove bei Europos Sąjungos bendromis vertybėmis – žmogaus orumu, laisve, lygybe, nediskriminavimu, solidarumu, demokratijos ir teisinės valstybės principais bei žmogaus teisėmis, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teisėmis.

2. Konkretūs Europos kultūrų dialogo metų tikslai:

- Padėti, kad kultūrinį dialogą skatinančios Bendrijos programos ir priemonės būtų geriau matomos ir nuoseklesnės;

- Informuoti apie įvairių kultūrų indėlį į mūsų paveldą ir gyvenimo būdą; Europos piliečius ir kitus Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis, o ypač jaunimą, informuoti apie būtinybę ieškoti būdų kaip per kultūrų dialogą įtvirtinti aktyvų ir atvirą pasauliui Europos pilietiškumą, grindžiamą kultūrų įvairove Europos Sąjungos bendromis vertybėmis.

- Remti naujoves ir horizontalios bei tarpsektorinės dimensijos taikymą skatinant kultūrų dialogą, ypač tarp jaunų žmonių.

3 straipsnis

Priemonių turinys

1. Priemonės, kurių imamasi 2 straipsnio tikslams pasiekti, yra pateiktos priede.

Jos apima toliau išvardytos veiklos įgyvendinimą arba paramos teikimą šiai veiklai:

a) informavimo ir reklamos kampanijos, vykdomos Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis, ypač bendradarbiaujant su žiniasklaida, siekiant skleisti pagrindines su Europos kultūrų dialogo metais susijusias mintis;

b) Bendrijos lygmeniu vykdomi renginiai ir iniciatyvos, kuriais siekiama skatinti kultūrų dialogą ir kuriuose išryškinami pasiekimai ir patirtis, susiję su Europos kultūrų dialogo metų tema;

c) nacionaliniu lygmeniu vykdomi renginiai ir iniciatyvos, kurie yra reikšmingi Europos mastu ir kuriais skatinama siekti Europos kultūrų dialogo metų tikslų;

d) apklausos ir tyrimai Bendrijos bei nacionaliniu lygmenimis, siekiant įvertinti bei sudaryti ataskaitą apie Europos kultūrų dialogo metų rengimą, veiksmingumą, poveikį ir tolesnius veiksmus šioje srityje.

4 straipsnis

Įgyvendinimas

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės priimamos pagal 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę koordinavimo įstaigą arba atitinkamą administracinę įstaigą, kurios uždavinys – organizuoti tos valstybės dalyvavimą Europos kultūrų dialogo metų veikloje. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad ši įstaiga tinkamu būdu įtrauktų nacionaliniu lygmeniu kultūrų dialoge dalyvaujančias šalis. Ši įstaiga užtikrina su Europos kultūrų dialogo metais susijusių veiksmų koordinavimą nacionaliniu lygiu.

6 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į šio sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Dėl visoje Bendrijoje taikomų priemonių, kurios yra nustatytos priedo A dalyje, pasirašomos viešųjų pirkimų sutartys arba joms iš bendrojo Europos Bendrijų biudžeto skiriamos dotacijos.

2. Visoje Bendrijoje taikomoms priemonėms, nustatytoms priedo B dalyje, iš bendrojo Europos Bendrijų biudžeto gali būti skiriamos iki 80 % visų jų išlaidų neviršijančios dotacijos.

3. Pagal 8 straipsnyje nustatytą tvarką priedo C dalyje nustatytoms priemonėms iš bendrojo Europos Bendrijų biudžeto gali būti skiriamos 50 % visų jų išlaidų neviršijančios dotacijos.

8 straipsnis

Paraiškų teikimo ir atrankos tvarka

1. Sprendimus dėl dotacijų skyrimo priima Komisija, laikydamasi 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Komisija užtikrina tolygų paramos paskirstymą tarp valstybių narių ir atitinkamų veiklos sričių.

2. Pagal 7 straipsnio 3 dalį pateiktas paraiškas dėl dotacijų skyrimo Komisijai teikia 5 straipsnyje nurodyta įstaiga.

9 straipsnis

Tarptautinės organizacijos

Siekiant įgyvendinti Europos kultūrų dialogo metų tikslus, Komisija gali bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

10 straipsnis

Komisijos vaidmuo

1. Komisija užtikrina šiame sprendime nurodytų priemonių ir kitų Bendrijos veiksmų ir iniciatyvų nuoseklumą.

2. Komisija stengiasi į Europos kultūrų dialogo metų veiklą įtraukti šalis kandidates, remdama jų dalyvavimą daugelyje su kultūrų dialogu susijusių Bendrijos programų ir rengdama konkrečias iniciatyvas pagal atitinkamas programas, ypač Europos Sąjungos bei šalių kandidačių pilietinės visuomenės dialogo programas.

3. Komisija taip pat užtikrina priemonių, kurių imamasi Europos kultūrų dialogo metų tikslams pasiekti ir iniciatyvų, kurios gali būti plėtojamos atsižvelgiant į bendradarbiavimo programas ir atitinkamą dialogą su EEE susitarimą pasirašiusiomis ELPA šalimis, su Vakarų Balkanų šalimis bei Europos kaimynystės politikos (EKP) šalimis partnerėmis, papildomumą.

4. Komisija turės užtikrinti papildomumą su kitomis bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, ypač su besivystančiomis šalimis, iniciatyvomis, atitinkančiomis kultūrų dialogo metų tikslus.

11 straipsnis

Biudžetas

1. Laikotarpiui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. šio sprendimo įgyvendinimui skiriamas 10 mln. EUR finansinis paketas.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinių perspektyvų ribų.

12 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugomi taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitokią neteisėtą veiką, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant netinkamai sumokėtas sumas ir, nustačius pažeidimus, skiriant veiksmingas, proporcingas ir įtikinamas nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

2. Pagal šį sprendimą finansuojamiems Bendrijos veiksmams pažeidimo sąvoka, nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje, reiškia bet kokį Bendrijos teisės nuostatų nesilaikymą arba sutarties įsipareigojimų nevykdymą, atsiradusį dėl ekonominės veiklos vykdytojo kaltės, kai neteisėtai išleidus lėšas padaroma ar būtų padaryta žala Bendrijų bendrajam biudžetui arba jų valdomiems biudžetams.

3. Komisija sumažina, sustabdo arba susigrąžina veiklai suteiktą finansinę paramą, jeigu nustato pažeidimus, tarp jų ir neatitiktį šio sprendimo nuostatoms, atskiram sprendimui, sutarčiai arba susitarimui, suteikiančiam svarstomą finansinę paramą, arba jeigu paaiškėja, kad finansinės paramos buvo siekiama be Komisijos pritarimo arba veikla buvo pakeista taip, kad ėmė neatitikti projekto pobūdžio arba jo įgyvendinimo sąlygų.

4. Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu atliktais darbais pateisinama tik dalis skirtos finansinės paramos, Komisija pareikalauja, kad paramos gavėjas per tam tikrą laikotarpį pateiktų pasiaiškinimą. Jeigu paramos gavėjas nepateikia įtikinamo atsakymo, Komisija gali atšaukti likusios finansinės paramos dalies teikimą ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas.

5. Bet kuri permokėta suma grąžinama Komisijai. Už laiku negrąžintas sumas skaičiuojamos palūkanos pagal Finansinio reglamento nustatytas sąlygas.

13 straipsnis

Priežiūra

1. Norėdamas pagal šį sprendimą gauti finansavimą veiklai, paramos gavėjas turi pateikti technines ir finansines nuveikto darbo ataskaitas. Baigiamoji ataskaita taip pat turi būti pateikta per tris mėnesius nuo veiklos pabaigos. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija.

2. Penkerius metus po paskutinio mokėjimo veiklai finansuoti finansinės paramos gavėjas sudaro Komisijai galimybes susipažinti su visais veiklos išlaidų patvirtinamaisiais dokumentais.

3. Komisija imasi bet kokių kitų veiksmų, būtinų norint patikrinti, ar finansuojama veikla yra vykdoma tinkamai ir atsižvelgiant į šio reglamento bei Finansinio reglamento (2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB/Euratomas) Nr. 1605/2002) nuostatas.

14 straipsnis

Priežiūra ir įvertinimas

Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie šiame sprendime numatytų priemonių įgyvendinimą, rezultatus ir visapusišką vertinimą ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

16 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTOS PRIEMONĖS

A) BENDRIJOS LYGMENIU VYKDOMI VEIKSMAI

1) Informavimo ir reklamos kampanijos, įskaitant:

a) Europos kultūrų dialogo metų emblemos ir šūkių, susijusių su visa tais metais vykdoma veikla, kūrimą;

b) informavimo kampaniją Bendrijos lygmeniu ir jos perkėlimą į nacionalinį lygmenį;

c) bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, radijo transliuotojais ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis, kaip partneriais skleidžiant informaciją apie Europos kultūrų dialogo metus;

d) įvairių priemonių, skirtų visuomenės susidomėjimui skatinti ir kurias bus galima gauti visoje Bendrijoje, rengimą;

e) atitinkamas priemones, kuriomis skelbiami rezultatai ir kurios padeda Bendrijos programas, veiksmus bei iniciatyvas, padedančius siekti Europos kultūrų dialogo metų tikslų, padaryti labiau matomus;

f) atitinkamas švietimo įstaigų ir plačiosios visuomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti informaciją apie Europos kultūrų dialogo metus;

g) informacinės interneto svetainės Europa tinklalapyje sukūrimą, įskaitant su kultūrų dialogu susijusio portalo, skirto projektų vykdytojams sukūrimą, siekiant šiems pateikti informaciją apie įvairias su šia tema susijusias Bendrijos programas ir veiksmus;

2) Kiti veiksmai :

– apklausos ir tyrimai Bendrijos bei nacionaliniu lygmenimis, siekiant įvertinti bei sudaryti ataskaitą apie Europos kultūrų dialogo metų rengimą, veiksmingumą, poveikį ir tolesnius veiksmus šioje srityje.

3) Paprastai finansavimas bus skiriamas tiesioginio prekių ir paslaugų pirkimo būdu, skelbiant atvirus ir (arba) ribotus konkursus. Jis taip pat galės būti skiriamas dotacijų pavidalu.

B) BENDRIJOS LYGMENIU VYKDOMŲ VEIKSMŲ BENDRASIS FINANSAVIMAS

Tam tikriems pavyzdiniams Europos lygmeniu vykdomiems veiksmams, kuriais siekiama gyventojus, ypač jaunimą, informuoti apie Europos metų tikslus, gali būti teikiama 80 % visų jų išlaidų neviršijanti Bendrijos pagalba.

Šie veiksmai gali apimti tam tikrus renginius, įskaitant ir Bendrijos lygmeniu vyksiančius Europos kultūrų dialogo metų atidarymo ir uždarymo renginius, rengiamus bendradarbiaujant su 2008 m. pirmininkausiančiomis valstybėmis.

C) NACIONALINIU LYGMENIU VYKDOMŲ VEIKSMŲ BENDRASIS FINANSAVIMAS

Nacionaliniu lygmeniu vykdomi veiksmai, kurie yra reikšmingi Europos mastu, gali atitikti reikalavimus, Bendrijos paramai gauti. Jiems gali būti skiriama daugiausiai 50 % visų išlaidų.

Šie veiksmai ypač susiję su vienos nacionalinės iniciatyvos iš kiekvienos valstybės narės bendruoju finansavimu.

D) VEIKSMAI, KURIEMS NETEIKIAMA BENDRIJOS FINANSINĖ PAGALBA

Bendrija viešųjų ar privačiųjų įstaigų sukurtoms iniciatyvoms gali teikti nefinansinę pagalbą, įskaitant rašytinį sutikimą, leidžiantį naudoti emblemą, kai tik ji bus sukurta, ir kitą su Europos kultūrų dialogo metais susijusią medžiagą, jeigu šios įstaigos Komisijai gali užtikrinti, kad šios iniciatyvos bus vykdomos 2008 m. ir padės įgyvendinti Europos kultūrų dialogo metų tikslus. Nors trečiosiose šalyse vykdomoms su Europos metais susijusioms iniciatyvoms, įgyvendinamoms bendradarbiaujant pagal Europos metų programą ir negali būti teikiama finansinė pagalba, joms Bendrija gali teikti nefinansinę pagalbą ir leisti naudoti emblemą bei kitą medžiagą, susijusią su Europos metais.

TEISINĘ GALIĄ TURINTI FINANSINĖ PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS: Europos kultūrų dialogo metai

2. VALDYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠĮ IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama(-os) politikos sritis(-ys) ir susijusios veiklos rūšys:

Politikos sritis: Švietimas ir kultūra

Veiklos rūšis: Kultūra ir kalbos

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės ir administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)), įskaitant pavadinimus:

15.04.02.04 Europos kultūrų dialogo metai

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

2007 01 01 – 2008 12 31

3.3. Biudžetinės charakteristikos ( jei reikia, įterpti eilučių ):

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

15.04.02.04 | Neprivalomosios išlaidos | Diferencijuoti asignavimai | TAIP | NE | NE | 3 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) dabartinėmis kainomis suvestinė

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | n + 4 ir vėliau | Iš viso |

Veiklos išlaidos[10] |

Įsipareigojimų asignavimai | 8.1 | a | 3 000 | 7 000 | 10 000 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 1 200 | 4 600 | 4 200 | 10 000 |

BENDRA ORIENTACINĖ SUMA |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 3 000 | 7 000 | 10 000 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 1 200 | 4 600 | 4 200 | 10 000 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[11] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.3.4 | d | 0 378 | 0 432 | 0 108 | 0 918 |

Administravimo išlaidos, nepriskiriamos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.3.5 | e | 0 026 | 0 064 | 0 016 | 0 106 |

Bendra orientacinė intervencijos finansinių išlaidų suma

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 3,404 | 7,496 | 0,124 | 11,024 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 1,604 | 5,096 | 4,324 | 11,024 |

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

4.1.2. Derėjimas su finansinėmis programomis

x Pasiūlymas suderintas su 2004 m. liepos 14 d. Komisijos komunikatu dėl 2007–2013 m. finansinių perspektyvų, KOM(2004)487 galutinis.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, teks pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą gali tekti taikyti tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[12] (t. y. panaudoti lankstumo priemonę arba pertvarkyti finansines perspektyvas).

4.1.3. Finansinis poveikis pajamoms

x Pasiūlymas neturi finansinio poveikio pajamoms.

( Pasiūlymas turi finansinį poveikį pajamoms, poveikis pajamoms yra toks:

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinus ir išorės darbuotojus) – išsamią informaciją žr. 8.2.1. punkte.

Poreikiai metams | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | n + 4 ir vėliau |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 4 | 5 | 2 |

5. CHARAKTERISTIKOS IR TIKSLAI

5.1. Poreikis, kurį reikia patenkinti per trumpą ar ilgą laikotarpį

Žr. sprendimo pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 1 punktą.

5.2. Bendrijai dalyvaujant sukurta pridėtinė vertė, pasiūlymo derėjimas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija.

Europos metų tikslus, susijusius su visais piliečiais, gali būti geriau ir veiksmingiau pasiekti Bendrijos, o ne valstybių narių lygmeniu. Pagal subsidiarumo principą šiame sprendime numatytais veiksmais nesiekiama nieko daugiau, nei būtina šiems tikslams pasiekti.

Komisija užtikrins, kad pagal Europos metų programą finansuojama veikla papildytų kitus Bendrijos veiksmus, pavyzdžiui, švietimo, jaunimo, kultūros, pilietiškumo, sporto, kovos su diskriminacija ir socialine atskirtimi, visą gyvenimą trunkančio mokymosi, kovos su rasizmu ir ksenofobija, prieglobsčio teikimo ir imigrantų integravimo, vaizdo ir garso politikos bei mokslinių tyrimų srityse. Itin svarbu užtikrinti papildomumą su Europos lygių galimybių visiems metais, siekiant, kad abipusiu pagrindu būtų remiami abiejų metų tikslai ir veiksmai.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai, atsižvelgiant į valdymą pagal veiklos rūšį

Žr. sprendimo 2 ir 3 straipsnius bei atitinkamą priedą.

5.4. Įgyvendinimo metodai (preliminarūs)

Toliau pateikite metodą(-us)[13], kurį(-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

x Centralizuotas valdymas

x Tiesioginis Komisijos

ٱ Netiesioginis, deleguojant:

ٱ Vykdomosioms agentūroms

ٱ Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

ٱ Nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms ir (arba) įstaigoms, teikiančioms visuomenines paslaugas

ٱ Pasidalijimas arba decentralizuotas valdymas

ٱ Kartu su valstybėmis narėmis

ٱ Kartu su trečiosiomis šalimis

ٱ Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

6. STEBĖJIMAS IR VERTINIMAS

6.1. Stebėjimo sistema

Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti finansuojamų priemonių nuoseklumą. Stebėjimas turėtų padėti užtikrinti finansuojamų veiksmų kokybę ir derėjimą su Europos metų tikslais. Komisija, konsultuodamasi su dalyvaujančiomis valstybėmis, bus atsakinga už stebėjimo sistemos sukūrimą. Stebėjimo sistemos bus taikomos atsižvelgiant į įsipareigojimus dėl veiklos finansavimo. Toliau esančioje lentelėje pateikiami tam tikri rodikliai:

Tikslai | Rodikliai (orientaciniai) |

Bendri: |

Skatinti kultūrų dialogą, kuris Europos Sąjungos piliečiams ir visiems joje laikinai ar nuolatos gyvenantiems asmenims padėtų įgyti žinių, kvalifikacijų bei įgūdžių, kurie jiems suteiktų galimybę valdyti atviresnę, tačiau taip pat ir sudėtingesnę aplinką bei susidoroti su joje kylančiais sunkumais ir įtampa, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje būtų galima pasinaudoti tokios visuomenės teikiamomis galimybėmis | Pagal Europos metų programą finansuojamų ir remiamų iniciatyvų skaičius bei rūšis Žmonių, dalyvavusių Europos metų veikloje požiūrio pasikeitimas |

Europos piliečius ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis informuoti apie tai, kaip svarbu kurti aktyvų ir atvirą pasauliui Europos pilietiškumą, grindžiamą kultūrų įvairove bei Europos Sąjungos bendromis vertybėmis – žmogaus orumu, laisve, lygybe, nediskriminavimu, solidarumu, demokratijos ir teisinės valstybės principais bei žmogaus teisėmis, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teisėmis. | Europos metų renginiuose dalyvaujančių piliečių skaičius Žmonių, dalyvavusių Europos metų veikloje požiūrio pasikeitimas |

Konkretūs: | Rodikliai |

Padėti, kad kultūrinį dialogą skatinančios Bendrijos programos ir priemonės būtų geriau matomos ir nuoseklesnės | Sudaryti galimybę susipažinti su sukurtomis ir išplatintomis, su Europos metais susijusiomis informacinėmis priemonėmis bei atitinkamomis Bendrijų programomis Europos metuose dalyvaujančius asmenis informuoti apie šias programas ir priemones |

Informuoti apie įvairių kultūrų indėlį į mūsų paveldą ir gyvenimo būdą; Europos Sąjungos piliečius ir visus Europos Sąjungoje gyvenančius asmenis, o ypač jaunimą, informuoti apie būtinybę ieškoti būdų kaip per kultūrų dialogą įtvirtinti aktyvų ir atvirą pasauliui Europos pilietiškumą, grindžiamą kultūrų įvairove ir Europos Sąjungos bendromis vertybėmis. | Žmonių (ypač jaunimo), dalyvavusių Europos metų veikloje požiūrio pasikeitimas Šių renginių nušvietimo spaudoje ir žiniasklaidoje mastas bei tonas (kokybė ir kiekybė) |

Remti naujoves ir horizontalios bei tarpsektorinės dimensijos taikymą skatinant kultūrų dialogą, ypač tarp jaunų žmonių. | Projektų, kuriuose dalyvauja projektų vykdytojai arba skirtingų sektorių tinklai, skaičius |

Veiklos: | Rodikliai |

Bendrijos lygmeniu vykdomos informavimo kampanijos | Informacinių ir rėmimo veiksmų skaičius ir rūšis Visuomenės, ypač jaunimo, informuotumo didinimas Pagal Europos metų programą remiamų renginių nušvietimas žiniasklaidoje Žmonių, kuriuos pasiekė informacija, procentas Priemonių, skatinančių plačiosios visuomenės susidomėjimą, kūrimas |

Apklausos ir tyrimai | Apklausų ir tyrimų Europos metų tema skelbimas |

Bendrijos lygmeniu organizuojami renginiai ir iniciatyvos | Surengtų renginių skaičius ir Bendrijos paramos dydis Renginių nušvietimas žiniasklaidoje Pagal Europos metus remiamuose renginiuose dalyvaujančių žmonių (ypač jaunimo) skaičius Visuomenės informuotumo didinimas Biudžeto dalis, šiam veiklos tikslui remti (orientacinis rodiklis: 24 %). |

Nacionaliniu lygmeniu organizuojami renginiai ir iniciatyvos | Surengtų renginių skaičius ir Bendrijos paramos dydis Nacionalinių iniciatyvų nušvietimas žiniasklaidoje Daugialypis poveikis (pagal Europos metus remiamų, bet nefinansuojamų nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu vykdomų veiksmų skaičius) Biudžeto dalis, skirta šiam veiklos tikslui remti (orientacinis rodiklis: 25 %). |

Rodikliai bus nustatomi remiantis iš įvairių šaltinių gautais duomenimis: apklausų ir iš diskusijų grupių gautais duomenimis, nuolatiniu Europos metų vertinimu bei nacionalinių institucijų ir atitinkamų EB programų vykdytojų surinktais duomenimis.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex–ante vertinimas

- Europos metų Ex–ante vertinimas pridedamas prie šio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pasiūlymo.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex–post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Išorinis vertinimas bus pradėtas prieš Europos metus sekančiais metais (t. y. 2007 m.), siekiant užtikrinti nuolatinę Europos metų priežiūrą ir prireikus pateikti tarpinius rezultatus. Šio vertinimo rezultatai bus pateikti 2009 m. viduryje.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Žr. sprendimo pasiūlymo 12 ir 13 straipsnius.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal jų finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |

Pareigūnai arba laikinas personalas[14] (XX 01 01) | A*/AD | 2 | 2 | 0.5 |

B*, C*/AST | 1 | 1 | 0.5 |

Personalas, finansuojamas[15] pagal XX 01 02 str. | 1 | 2 | 1 |

Kitas personalas, finansuojamas[16] pagal XX 01 04/05 str. | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO | 4 | 5 | 2 |

- 8.3.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Pareigūnai A: patariamasis komitetas, konkursų rengimas, valstybėms narėms skirtų dotacijų priežiūra, informavimo kampanija, renginiai, tyrimai ir spaudos pranešimai.

B pareigūnai: pasiūlymų ir dotacijų finansinė kontrolė, bendra pagalba A pareigūnams, susijusi su visų užduočių vykdymu

C pareigūnai: pagalba įgyvendinant visas pirmiau minėtas užduotis

8.3.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

ٱ Šiuo metu programos valdymui skirtos pareigybės gali būti pakeistos arba joms skirtas laikas pratęstas.

1 Pareigybės, preliminariai skirtos 2006 m. MPS/PBP vykdyti.

1 Pareigybės, kurių bus prašoma 2007 m. MPS/PBP procedūros metu.

1 Pareigybės, kurios bus perskirstytos, naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

ٱ Pareigybės, reikalingos n metams, tačiau nenumatytos MPS/PBP.

Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

NETAIKOMA

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | IŠ VISO |

Kita finansinė ir administracinė pagalba | 0 | 0 | 0 |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0 | 0 | 0 |

8.3.4. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |

Pareigūnai ir laikinasis personalas (XX 01 01) | 0, 324 | 0, 324 | 0, 054 |

Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str. (pagalbinis personalas, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, personalas, dirbantis pagal sutartis ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0, 054 | 0, 108 | 0, 054 |

Iš viso žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTOMS į orientacinę sumą) | 0, 378 | 0, 432 | 0, 108 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Jei tinka, pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

Gairėse pareigūnams nustatomos 108 000 EUR standartinės išlaidos (personalo ir susijusios išlaidos).

.

Apskaičiuota – Personalas, finansuojamas pagal XX 01 02 str.

Jei tinka, pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

8.3.5. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą mln. EUR (trijų dešimtųjų tikslumu) |

2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Misijos | 0,010 | 0,030 | 0,040 |

XX 01 02 11 02 – Susitikimai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[18] | 0,016 | 0,034 | 0,016 | 0, 066 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0,026 | 0,064 | 0,016 | 0,106 |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administravimo išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą) | 0,026 | 0,064 | 0,016 | 0,106 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Misijos: vidutiniškai 2 misijos 25 šalyse x 800 EUR

Patariamasis komitetas: 4 posėdžiai x 25 dalyviai x 665 EUR

Išlaidos, skirtoms žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams, apmokamos iš valdančiajam GD pagal metinių paskyrimų tvarką skirtų lėšų.

[1] KOM (2005) 225 galutinis, 2005 06 1 Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos lygių galimybių metų (2007 m.) pasiūlymas. Teisingos visuomenės linkme.

[2] Šiame sprendime sąvoka „aktyvus Europos pilietiškumas“ apima ne vien tik Europos Sąjungos piliečius, kaip tai apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje, bet ir visus Europos Sąjungoje nuolatos ar laikinai gyvenančius asmenis.

[3] OL C ..., [...], p. ... .

[4] OL C ..., [...], p. ... .

[5] OL C ..., [...], p. ... .

[6] OL C ..., [...], p. ... .

[7] KOM (2004) 373 galutinis, 2004 5 12. Komisijos komunikatas. Europos kaimynystės politika. Strateginis dokumentas.

[8] Žr. 2005 6 29 Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos ir šalių kandidačių pilietinės visuomenės dialogo–KOM(2005) 290galutinis

[9] OL C 172, 1999 6 18, p. 1.

[10] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx skyriui.

[11] Išlaidos pagal xx skyrių, nepriskiriamos xx straipsniui.

[12] ˛r. tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[13] Jei nurodomas daugiau nei vienas metodas, pateikti papildomą išsamią informaciją šio punkto atitinkamų komentarų skiltyje.

[14] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[15] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[16] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[17] Prie atitinkamos(-ų) vykdomosios(-ųjų) agentūros(-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią teisinę galią turinčią finansinę pažymą.

[18] Nurodykite komiteto rūšį ir kuriai grupei priklauso.