52005PC0263(01)

Briuselis, 22.6.2005

KOM(2005) 263 galutinis

2005/0118 (CNS)

2005/0119 (CNS)

2005/0120 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendro rinkų organizavimo cukraus sektoriuje

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis laikiną Europos Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo

(pateiktos Komisijos) {SEK(2005) 808}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. ĮVADAS

2003 m. rugsėjį Komisija paskelbė komunikatą[1] (kartu su poveikio cukraus sektoriui įvertinimu[2]) apie ES cukraus režimo reformos galimybes, po kurio 2004 m. liepą buvo paskelbtas komunikatas, kuriame buvo pateikti pagrindiniai pasiūlymo dėl būsimo ES cukraus režimo principai[3].

Po paskesnių diskusijų Komisija stengėsi atsižvelgti į Tarybos, Europos Parlamento[4], Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto[5] bei kitų patariamųjų komitetų, taip pat pilietinės visuomenės pareikštą nuomonę ir į esamą teisės akto pasiūlymą įtraukti naujų elementų.

Be to, dėl naujausių Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) darbo grupės išvadų, ginčijančių ES cukraus eksporto režimą ir patvirtintų PPO Apeliacinės tarybos[6], siekiant laikytis tarptautinių ES įsipareigojimų reikia padaryti pakeitimų ES cukraus eksporto režime.

Siekiant tvarios ilgalaikės ES cukraus sektoriaus politikos perspektyvos

Yra aiški, vieninga politinė nuomonė, kad ES cukraus sektoriuje reikia:

- atsisakyti pagal dabartinį režimą taikomos nualinimo taktikos, dėl kurios nepaprastai sumažėtų cukraus gamyba pagal kvotas ES labiausiai ir mažiausiai konkurencinguose cukraus gamybos regionuose;

- suderinti su BŽŪP reformos procesu, nauja kryptis visų pirma turi atsirasti įvedus atsiejimą, bendrosios išmokos schemą ir ėmus taikyti kompleksinio paramos susiejimo taisykles;

- darnioje rinkos aplinkoje nedelsiant atlikti reikalingas ekonomines pataisas, paremtas pagerintu konkurencingumu ir didesne orientacija į rinką;

- pasiekti darnią vidaus gamybos apimčių ir tarptautinių įsipareigojimų rinkos pusiausvyrą;

- priimti ilgalaikės politikos nuostatas, kurių 2008 m. nereikėtų peržiūrėti ir keisti.

Šiomis aplinkybėmis Komisija siūlo, kad:

- ES nustatytoji kaina, atskaičius restruktūrizavimo mokestį, būtų sumažinta 39 % per dvejus metus, siekiant užtikrinta darnią ES rinkos pusiausvyrą, laikantis tarptautinių ES įsipareigojimų;

- iš tiesioginėms ūkininkų išmokoms skirto kiekvienos valstybės narės nacionalinio biudžeto būtų dengiama 60 % numatomo pajamų nuostolio, kuris atsiras dėl šio nustatytosios kainos sumažinimo 39 %;

- cukraus kvotų režimas būtų pratęstas iki 2014–15 prekybos metų pabaigos.

Aplinkos ir socialiniu požiūriu priimtinas ES cukraus sektoriaus konkurencingumas

Svarstant būtinas ekonomines pataisas šiame sektoriuje, valstybių narių kvotų perleidimo tarpusavyje idėja visur buvo sutikta labai santūriai. Dėl tokios padėties privalomi kvotų sumažinimai nuo 2006–07 m., siekiant išsaugoti rinkos pusiausvyrą, yra neperspektyvus pasiūlymas, ypač atsižvelgiant į PPO cukraus reikalų darbo grupės išvadas.

Todėl būtinų šio sektoriaus restruktūrizavimo priemonių klausimas buvo performuluotas. Dabar Komisija siūlo ambicingą, savanorišką ir laikiną ES cukraus sektoriaus restruktūrizavimo schemą, kuri turėtų būti įgyvendinta per ketverių metų laikotarpį. Pagal šią schemą bus teikiama:

- Didelė, proporcingai kiekiui tonomis mažėjanti restruktūrizavimo pagalba, kurią gali gauti ES cukraus fabrikai, izogliukozės ir inulino sirupo gamintojai, ir kuri bus teikiama uždarant fabriką ir atsisakant kvotos.

- Papildoma išmoka užtikrinant cukrinių runkelių augintojams galimybę gauti visą, galutinę tiesioginę išmoką nuo pat pirmųjų prekybos metų, jeigu jie nutraukia gamybą dėl to, kad fabrikas, kuriam jie turėjo teisę tiekti cukrinius runkelius, pagal restruktūrizavimo schemą buvo uždarytas.

Restruktūrizavimo schemos lėšos bus surinktos už visą saldiklių kvotą nustačius specialų mokestį. Cukraus perdirbėjai, kurie tam skiria visą darbo laiką, ir cukraus įmonės atokiausiuose regionuose į šią schema neįtraukiami.

Komisija taip pat mano, kad įvykių raida biokuro politikoje cukraus sektoriui atveria perspektyvių galimybių. Skatindama tokią raidą Komisija iki 2006 m. pabaigos iš dalies pakeis atitinkamus reglamentus, kad už cukrinius runkelius – kai jie auginami ne maistui – galima būtų numatyti atidėtos žemės išmokas, taip pat, kad už juos galima būtų skirti už kuro augalus pagal 2003 m. BŽŪP numatytą 45 EUR/ha pagalbą.

ES cukraus režimo derinimas su tarptautiniais įsipareigojimais

Nepažeidžiant pareikšto ES ketinimo laipsniškai panaikinti žemės ūkio eksporto subsidijas, kaip tai numatyta Dohos plėtros darbotvarkėje (DPD), PPO ataskaitoje reikalaujama atlikti tam tikrus pakeitimus užtikrinant, kad būtų laikomasi EB įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų.

Tam, kad dabartinėse „C“ cukrų gaminančiose valstybėse narėse būtų išlaikyta tam tikra gamybos apimtis, Komisija siūlo:

- toms valstybėms narėms skirti papildomą 1 milijono tonų kvotą;

- šios kvotos skyrimo cukraus gamintojams metu nustatyti vienkartinį mokestį už toną, lygų pirmųjų metų restruktūrizavimo pagalbos dydžiui.

Komisija mano, kad pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ (EBA) mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ) nuo 2009–10 m. numatyti importai be muito turi išlikti, ir kad EBA šalims taip pat turėtų būti suteikta stabili, ilgalaikė jų ekonomikos vystymosi perspektyva. Šioms šalims turėtų būti taikomos tos pačios garantuotosios kainos, kurios numatytos AKR cukraus protokole.

Be to, turi būti užtikrinta, kad nebūtų pažeidžiama EBA importo tvarka įvežant į ES ne MIŠ kilmės cukrų. Geriausiai tą galima būtų užtikrinti tarptautiniu lygiu susitarus dėl specialios apsaugos sąlygos.

Tačiau restruktūrizavimo schemoje nedalyvaujant ES cukraus perdirbėjams, minimali garantuotoji importo kaina už cukrų pagal AKR protokolą susivienodins su ES nustatytąja kaina, todėl pirmenybę turintys cukraus tiekėjai gaus naudos dėl uždelsto jų lengvatinės žaliavinio cukraus kainos sumažinimo, palyginti su ES gamintojų kainomis.

Šiuo metu su AKR šalimis vyksta dialogas dėl Komisijos darbo dokumento[7] apie „Veiksmų planą dėl papildomų priemonių ES cukraus režimo reformos paveiktoms Cukraus protokolo šalims.“ Šiomis priemonėmis Cukraus protokolo šalims siekiama padėti prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų padidinant jų cukraus sektorių konkurencingumą, imantis kitokios ekonominės veiklos ar sprendžiant platesnius šių pokyčių socialinio bei ekonominio poveikio ir (arba) poveikio aplinkai klausimus.

Be besitęsiančio dialogo su Kroatija ir Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, nuo 2005 m. liepos 1 d. Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai bei Serbijai ir Juodkalnijai buvo nustatytos tarifinės kvotos[8].

Siūlomuose ES cukraus režimo pakeitimuose taip pat atsižvelgta į Bulgarijos bei Rumunijos įstojimo įtaką.

Šie trys pagrindiniai ES cukraus režimo klausimai bus sprendžiami trimis teisiniais instrumentais: siūlomomis bendro cukraus rinkos organizavimo (BRO) reformos priemonėmis, ES cukraus sektoriaus restruktūrizavimo priemonėmis ir tiesioginės pajamų paramos cukrinių runkelių augintojams priemonėmis.

2. Siūlomos bendro cukraus rinkos organizavimo reformos priemonės

2.1. Cukraus režimo trukmė

ES cukraus režimo galiojimas bus pratęstas iki 2014–15 prekybos metų pabaigos, 2008 m. jis nebus peržiūrimas ir keičiamas.

2.2. Kainos

Intervencija ir cukraus darbų pradžios data

Siekiant atsisakyti valstybės intervencijų mechanizmo ES rinkos sektoriams siūloma panaikinti cukraus sektoriaus intervencijų mechanizmą ir intervencines cukraus kainas.

Siekiant palengvinti kainų sumažinimo įgyvendinimą siūloma pradedant 2007–08 m. cukraus darbų pradžios datą iš liepos 1 d. nukelti į spalio 1 d.

Referencinė kaina

Cukraus intervencinė kaina bus pakeista referencine kaina. Siekiant padidinti ES konkurencingumą ir sumažinti skirtumą su vyraujančia pasauline cukraus kaina, bus nustatyta 39 % už dabartinę intervencinę kainą mažesnė referencinė kaina. Kaina bus sumažinta per dvejus metus, pradedant nuo 2006–07 m. darbų.

Referencinė kaina bus panaudota nustatant privataus sandėliavimo pradžios lygį.

Minimali cukrinių runkelių kaina

Minimali cukrinių runkelių kaina buvo apskaičiuota atsižvelgiant į siūlomą sumažintą referencinę kainą, atėmus restruktūrizavimo sumą. Tačiau siekiant atsižvelgti į tai, kad panaikinant intervencijų mechanizmą atsisakoma griežtos kainų palaikymo sistemos, buvo įtraukta lankstumo sąlyga, kuri cukrinių runkelių augintojams leistų derybų metu nuleisti cukrinių runkelių kainą 10 % žemiau šios garantuotosios minimalios kainos. Kainų mažinimo grafikas pateiktas priede.

Kainų pranešimas

Kainų pranešimo mechanizmas cukraus sektoriuje bus parengtas taikyti nuo 2006–07 m. darbų pradžios.

2.3. Kvotos

Bendros ES kvotos nustatymas

Dabartinis kvotų tvarkos pasiūlymas bus supaprastintas, „A“ ir „B“ kvotas sujungiant į vieną bendrą kvotą. Dabartinėms „C“ cukrų gaminančioms valstybėms narėms skiriama papildoma 1 milijono tonų kvota. Šios kvotos skyrimo cukraus gamintojams metu, paskiriamas vienkartinis mokestis už toną, lygus pirmųjų metų restruktūrizavimo pagalbos dydžiui.

Siekiant, kad bendros kvotos sistema būtų darni, bus nustatytas pertekliaus mechanizmas, aiškiai atskiriantis skirtingus cukraus šaltinius ir užtikrinantis teisinį sistemos saugumą.

Kvotos sumažinimai

Restruktūrizavimo laikotarpiu nebus jokių priverstinių kvotos sumažinimų. Rinkos pusiausvyra bus užtikrinta į restruktūrizavimo schemą įtrauktais cukraus kvotos kiekiais ir toliau pasiūlytomis rinkos pusiausvyros priemonėmis. Restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje, jeigu reikės, kvotos bus sumažintos visai kiekvienos valstybės narės kvotai taikant fiksuotą procentinę mažinimo normą.

Izogliukozė

Dėl izogliukozės ir cukraus rinkų tarpusavio sąsajų siūlomas kainų sumažinimas taip pat turės įtakos ES izogliukozės sektoriaus pajamoms. Todėl izogliukozės sektorius turės būti pasirengęs pasinaudoti masto ekonomija, kad turėtų ilgalaikę ekonominio gyvybingumo perspektyvą. Šiomis aplinkybėmis siūloma laipsniškai ir proporcingai trejus metus didinti izogliukozės kvotas po 100 000 tonų per metus, pradedant 2006–07 m.

2.4. Rinkos pusiausvyros priemonės

Perkėlimo į kitus metus mechanizmas

Kaip ir pagal dabartinį režimą, cukraus fabrikams bus leidžiama bet kokį nustatytų prekybos metų kvotos perviršį perkelti į kitus prekybos metus.

Atšaukimo mechanizmas

Be to, Komisija pasiliks galimybę spręsti rinkos disbalanso nustatytais prekybos metais klausimą iki kitų prekybos metų atšaukdama iš rinkos tam tikrą cukraus kvotos dalį. Tačiau nustatydama kitų prekybos metų kvotą Komisija atsižvelgs ne tik į atšauktą kiekį, bet ir į kiekį, kurio buvo atsisakyta pagal restruktūrizavimo schemą.

Privatus sandėliavimas

Siekiant sudaryti galimybę laikinai pašalinti cukrų iš rinkos, siūloma privataus sandėliavimo schema. Prireikus, ją įgyvendins Komisija, jeigu rinkos kaina nukris žemiau referencinės kainos. Už pašalintą kiekį negalima skirti privataus sandėliavimo paramos.

2.5. Specialios priemonės chemijos ir farmacijos pramonei

Siūloma, kad dabartiniai susitarimai dėl alkoholio, įskaitant romą, bioetanolio ir mielių gamybai naudojamo cukraus neįtraukimo į gamybos kvotas liktų galioti toliau, įtraukiant į juos cukraus kiekį, sunaudojamą chemijos ir farmacijos pramonės galutinių produktų, kuriems reikia daug cukraus, gamybai.

Atsižvelgiant į tai, kad chemijos ir farmacijos pramonės įmonės pratęstu laikotarpiu gali negauti cukraus atsargų kainomis, artimomis pasaulinėms, siūloma, kad būtų išsaugotas gamybos grąžinamosios išmokos mechanizmas, taip užtikrinant šioms pramonės įmonėms reikalingas cukraus atsargas. Tačiau bus numatyta galimybė chemijos ir farmacijos pramonei skirti specialią tarifinę kvotą, jeigu tai bus būtina dėl tolesnių sunkumų.

2.6. Tarptautiniai įsipareigojimai

Pagal tradicinį pasiūlos ir paklausos mechanizmą, rafinuoti skirto cukraus lengvatinio importo pažymėjimai bus išduodami tik cukraus perdirbėjams, tam skiriantiems visą darbo laiką. Jei reikėtų, būtų skirta papildoma importo tarifinė kvota, šiems perdirbėjams siekiant užtikrinti tiekimą. Nuo 2009–10 m., kai iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ bus visiškai įgyvendinta, lengvatinių importų galimybė iš dalies bus atverta kitiems ūkio subjektams, tarp jų ir cukraus perdirbėjams, tam neskiriantiems viso darbo laiko.

Komisija ir toliau turės galimybę prireikus užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų dėl iki 2007 m. minimalia garantuota importo kaina importuojamo kiekio pagal Cukraus protokolą arba naujų įsipareigojimų pagal būsimus Ekonominės partnerystės susitarimus.

3. Siūlomos ES cukraus sektoriaus restruktūrizavimo priemonės

3.1. Restruktūrizavimo schema

Komisija siūlo naują, savanorišką ir laikiną ES cukraus sektoriaus restruktūrizavimo schemą, kuri bus taikoma ketverius metus (nuo 2006–07 m. iki 2009–10 m.).

Yra trys pagrindiniai restruktūrizavimo fondo tikslai: pirma – sukurti paskatas mažiau konkurencingiems gamintojams pasitraukti iš šios pramonės šakos, antra – užtikrinti lėšas, reikalingas įveikiant socialinius ir aplinkosauginius fabrikų uždarymo padarinius (socialinių planų ar perkėlimo į kitą veiklą programų bei gerų vietovės aplinkos sąlygų atkūrimo priemonių finansavimas), ir trečia – užtikrinti lėšas labiausiai paveiktiems regionams. Sąlygos lėšoms iš restruktūrizavimo fondo gauti turi būti nustatytos Bendrijos lygiu ir atitikti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius fondo tikslus. Valstybės narės turi kontroliuoti, kaip šių sąlygų laikomasi, restruktūrizavimo pagalba gali būti skirta tik tada, kai uždaromas fabrikas yra aiškiai įsipareigojęs šių sąlygų laikytis.

Restruktūrizavimo schemos lėšos bus surinktos trejiems metams už visą saldiklių kvotą nustačius specialų mokestį už toną. Bus nustatytas toks restruktūrizavimo mokestis: 2006–07 m. – 126,40 EUR/t, 2007–08 m. – 91,00 EUR/t ir 2008–2009 m. – 64,50 EUR/t.

Pagal schemą bus numatyta didelė, proporcingai kiekiui tonomis mažėjanti pagalba, kurią galės gauti tik gamybą pageidaujantys nutraukti ES cukraus fabrikai, izogliukozės ir inulino sirupo gamintojai. Pirmaisiais metais nustatoma 730 EUR už kvotos toną pagalbą, laipsniškai mažėjanti iki 420 EUR už kvotos toną ketvirtaisiais metais. Siekiant, kad schema būtų pradėta naudotis anksti, nuo 2005 m. liepos 1 d. uždaromiems cukraus fabrikams galima bus skirti restruktūrizavimo pagalbą.

Be to, nuo 2008–09 m. gali būti numatyta dalį restruktūrizavimo pagalbos skirti įvairinimo priemonėms labiausiai cukraus reformos paveiktuose regionuose. Taip pat reikėtų atsižvelgti į Europos sanglaudos politikos priemonių suteikiamas papildomas galimybes, kuriomis reformos padarinių ypač paveiktose zonose galima būtų padėti restruktūrizuoti ekonomiką ir perkvalifikuoti darbuotojus.

3.2. Papildoma išmoka cukrinių runkelių augintojams

Iš restruktūrizavimo schemos biudžeto cukrinių runkelių augintojai gaus papildomą išmoką, užtikrinančią galimybę nuo kainų sumažinimo pirmųjų metų gauti visą galutinę tiesioginę išmoką tiems augintojams, kurie nutraukė gamybą dėl to, kad buvo uždarytas fabrikas, kuriam jie turėjo teisę tiekti cukrinius runkelius.

4. Siūlomos tiesioginės pajamų paramos cukrinių runkelių augintojams priemonės

Komisija siūlo, kad tiesioginės išmokos būtų skiriamos ūkininkams, atrinktiems iš tų, kurie pagal kvotas augino cukrinius runkelius 2000–2002 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Tačiau sąžiningumo sumetimais valstybės narės gali veikti lanksčiai ir apskaičiuoti tiesiogines išmokas atskiriems ūkininkams, remdamosi kitu laikotarpiu.

Iš tiesioginėms išmokoms skirtų kiekvienos valstybės narės nacionalinių biudžetų bus dengiama 60 % numatomo pajamų nuostolio, kuris atsiras dėl šio dviejų etapų nustatytosios kainos sumažinimo 39 %. Pajamų nuostolis buvo įvertintas atsižvelgus į svertinę minimalią cukrinių runkelių kainą kiekvienoje valstybėje narėje, padaugintą iš kvotos dydžio (žr. 2 priedą). Valstybės narės taip pat gaus papildomą paketą, skirtą kompensacijoms, mokamoms jų teritorijoje esantiems augintojams, tiekiantiems cikorijas inulino sirupo gamybai.

Tiesioginės išmokos atokiausiems regionams bus įtrauktos į dabar svarstomą bendrą POSEI sistemą, todėl į bendrosios išmokos schemą jos įtrauktos nebus. Be to atokiausiems Prancūzijos regionams, kurie buvo vieninteliai, gaunantys realizavimo pagalbą, bus skirta papildoma suma, atitinkanti esamas realizacijos priemones referenciniu laikotarpiu.

5. Cukraus sektoriaus reformos pasiūlymų įtaka biudžetui

Aptariamu laikotarpiu siūlomos reformos išlaidos atitinka esamas išlaidas, numatytas 2003 m. sausį teikiant BŽŪP reformos pasiūlymus. Šiam sektoriui siūlomų naujų priemonių išlaidos, kurių didžiąją dalį sudaro tiesioginės atsietos išmokos gamintojams, daugiausia bus padengtos lėšomis, sutaupytomis iš esmės sumažinus išlaidas eksporto grąžinamosioms išmokoms ir panaikinus rafinavimo pagalbą.

Įgyvendinus šiam sektoriui siūlomas priemones, tiesioginės pajamų paramos biudžetų metinės išlaidos sudarys 1 542 mln. eurų. Visos privataus sandėliavimo schemos išlaidos turėtų būti apribotos ir būti daromos tik tada, jeigu atsirastų rizika, kas rinkos kainos nukristų daug žemiau negu referencinė kaina.

Restruktūrizavimo schemai finansuoti bus nustatytas ad hoc restruktūrizavimo mokestis, renkamas į restruktūrizavimo fondą. Per trejus prekybos metus (nuo2006–07 iki 2008–07) bus surinkta 4 225 mln. eurų suma, o restruktūrizavimo pagalba bus skiriama ketverių prekybos metų (nuo 2006–07 iki 2009–10) laikotarpiu.

1 priedas – Siūlomos nustatytosios ES cukraus sektoriaus kainos

Referencinis laikotarpis | 2006/07 | 2007/08 | 2008/09 | 2009/10 |

Nustatytoji (referencinė) cukraus kaina, (EUR/t) | 631,9 | 631,9 | 476,5 | 449,9 | 385,5 |

Nustatytoji (referencinė) cukraus kaina, atėmus restruktūrizavimo mokestį (EUR/t) | 631,9 | 505,5 | 385,5 | 385,5 | 385,5 |

Restruktūrizavimo mokestis (EUR/t) | – | 126,4 | 91,0 | 64,5 | – |

Minimali cukrinių runkelių kaina (EUR/t)* | 43,63 | 32,86 | 25,05 | 25,05 | 25,05 |

* Referenciniu laikotarpiu minimali cukrinių runkelių kaina yra 15 ES valstybių narių svertinis vidurkis. |

2 priedas – Tiesioginės pajamų paramos ūkininkams biudžetai ( mln. EUR )

a | 1212 91 | Cukriniai runkeliai |

1212 92 00 | Cukranendrės |

b | 1701 | Cukranendrių arba cukrinių runkelių cukrus ir chemiškai gryna sacharozė, kurių būvis kietas |

c | 1702 20 | Klevų cukrus ir klevų sirupas |

1702 60 95 | Kitas kieto būvio cukrus ir cukraus sirupai, kuriuose nėra įmaišytų kvapiųjų medžiagų ar dažiklių, išskyrus laktozę, gliukozę |

1702 90 60 | Dirbtinis medus, sumaišytas arba nesumaišytas su natūraliu medumi |

1702 90 71 | Karamelė, kurios sudėtyje esanti sacharozė sudaro ne mažiau kaip 50% sausosios medžiagos masės |

1702 90 99 | Maltodekstrinas ir izogliukozė |

2106 90 59 | Aromatizuoti arba dažyti cukraus sirupai, išskyrus izogliukozės, laktozės, gliukozės ir maltodekstrino sirupus |

d | 1702 30 10 | Izogliukozė |

1702 40 10 |

1702 60 10 |

1702 90 30 |

e | 1702 60 80 | Inulino sirupas |

1702 90 80 |

f | 1703 | Melasa, gauta ekstrahuojant arba rafinuojant cukrų |

g | 2106 90 30 | Aromatizuoti arba dažyti izogliukozės sirupai |

h | 2303 20 | Cukrinių runkelių becukrė masė, cukranendrių išspaudos ir kitos cukraus gamybos atliekos |

2. 1 dalyje išvardytiems produktams prekybos metai prasideda spalio1 d. ir baigiasi kitų metų rugsėjo 30 d.

Tačiau 2006–2007 m. prekybos metai prasideda 2006 m. liepos 1 d. ir baigiasi 2007 m. rugsėjo 30 d.

2 straipsnis Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi šie apibrėžimai:

(1) „baltasis cukrus“ – tai nearomatizuotas ir nedažytas cukrus, kuriame nėra jokių kitų medžiagų priedų, ir kuriame esančios sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimetriniu metodu, yra ne mažesnė kaip 99,5 %;

(2) „žaliavinis cukrus“ – tai nearomatizuotas ir nedažytas cukrus, kuriame nėra jokių kitų medžiagų priedų, ir kuriame esanti sacharozės masė sausajame produkte, nustatyta poliarimetriniu metodu, mažesnė kaip 99,5 %;

(3) „izogliukozė“ – tai produktas, gautas iš gliukozės arba jos polimerų, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro fruktozė;

(4) „inulino sirupas“ – tai tiesioginis produktas, gautas hidrolizės būdu iš inulino arba oligofruktozės, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro laisva arba sacharozės pavidalo fruktozė, išreikštas cukraus ar izogliukozės ekvivalentais;

(5) „kvotinis cukrus“, „kvotinė izogliukozė“ ir „kvotinis inulino sirupas“ – tai bet koks cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, pagamintas pagal atitinkamos įmonės kvotą ir priskirtas tam tikriems prekybos metams;

(6) „pramoninis cukrus“, „pramoninė izogliukozė“ ir „pramoninis inulino sirupas“ – tai bet koks cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo produkcijos kiekis, priskirtas tam tikriems prekybos metams papildomai 5 punkte minėtiems atitinkamiems kiekiams, skirtas vieno iš 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų pramoninei gamybai;

(7) „cukraus perteklius“, „izogliukozės perteklius“ ir „inulino sirupo perteklius“ – tai bet koks cukraus, izogliukozės arba inulino sirupo produkcijos kiekis, priskirtas tam tikriems prekybos metams ir viršijantis 5 ir 6 punktuose nurodytus atitinkamus kiekius;

(8) „kvotiniai runkeliai“ – tai į kvotinį cukrų perdirbami runkeliai;

(9) „tiekimo sutartis“ – tai pardavėjo ir įmonės sudaryta runkelių tiekimo cukraus gamybai sutartis;

(10) „tarpšakinis prekybos susitarimas“ – tai vienas iš to, kas apibrėžta toliau:

a) Bendrijos lygmens susitarimas, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita nacionalinių įmonių organizacijų grupės ir nacionalinių pardavėjų organizacijų grupės tiekimo sutartis,

b) susitarimas, sudarytas anksčiau nei bet kuri kita įmonių bei atitinkamos valstybės narės pripažintos įmonių organizacijos ir atitinkamos valstybės narės pripažintos pardavėjų asociacijos tiekimo sutartis,

c) jeigu nėra jokio a arba b punktuose minėto susitarimo – įmonių įstatymo ir kooperatyvų įstatymo nuostatos, kai jos reglamentuoja cukrų gaminančios įmonės arba kooperatyvo akcininkų ar narių atliekamą cukrinių runkelių tiekimą,

d) jeigu nėra jokio a arba b punkte nurodyto susitarimo – susitarimai, sudaryti anksčiau nei bet kuri tiekimo sutartis, jei susitarimą pripažįstantys pardavėjai tiekia ne mažiau kaip 60 % visų įmonės superkamų runkelių cukraus gamybai viename arba keliuose fabrikuose;

(11) „AKR ar Indijos cukrus“ – tai KN 1701 pozicijai priskiriamas cukrus, kurio kilmės šalis yra viena iš VI priede išvardytų valstybių, importuojamas į Bendriją pagal:

- AKR–EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokolą, arba

- Europos Bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimą dėl cukranendrių cukraus;

(12) „nuolatinė rafinavimo įmonė“ – tai gamybos dalinys, kurio vienintelė veikla yra žaliavinio cukraus arba sirupų prieš kristalizacijos stadiją, rafinavimas, įskaitant 2004 m. cukranendrių cukrų rafinavusius gamybos dalinius.

II ANTRAŠTINĖ DALISV idaus rinka

1 SKYRIUS KAINOS

3 straipsnis Referencinės kainos

1. Baltojo cukraus referencinė kaina yra:

a) 631,9 EUR už toną 2006–2007 prekybos metais;

b) 476,5 EUR už toną 2007–2008 prekybos metais;

c) 449,9 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais;

d) 385,5 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

2. Žaliavinio cukraus referencinė kaina yra:

a) 496,8 EUR už toną 2006–2007 prekybos metais;

b) 394,9 EUR už toną 2007–2008 prekybos metais;

c) 372,9 EUR už toną 2008–2009 prekybos metais;

d) 319,5 EUR už toną nuo 2009–2010 prekybos metų.

3. 1 ir 2 dalyse minėtos referencinės kainos taikomos nepakuotam cukrui, tiekiamam iš fabriko ir pakrautam į pirkėjo pasirinktą transporto priemonę. Jos taikomos I priede aprašytos standartinės kokybės baltajam ir žaliaviniam cukrui.

4 straipsnis Kainų pranešimas

Komisija įkuria cukraus rinkos kainų informacinę sistemą kartu su tipiškų cukraus rinkos kainų skelbimo sistema.

Ši sistema paremta informacija, kurią pateikia baltąjį cukrų gaminančios įmonės ar kiti cukraus verslu užsiimantys ūkio subjektai.

5 straipsnis Minimali runkelių kaina

1. Minimali kvotinių runkelių kaina yra:

a) 32,86 EUR už toną 2006–2007 prekybos metais;

b) 25,05 EUR už toną nuo 2007–2008 prekybos metų.

Tačiau pagal tarpšakinį prekybos susitarimą minimali kvotinių runkelių kaina gali būti sumažinta, bet ne daugiau kaip 10 %.

2. 1 dalyje minėta minimali kaina taikoma I priede aprašytos standartinės kokybės cukriniams runkeliams.

3. Cukraus įmonės, perkančios į cukrų perdirbti tinkamus kvotinius runkelius, skirtus perdirbti į kvotinį cukrų, turi sumokėti bent minimalią kainą, padidintą ar sumažintą atsižvelgus į nukrypimus nuo standartinės kokybės.

4. Cukrinių runkelių kiekio, atitinkančio pramoninio cukraus arba cukraus pertekliaus, kuriam taikomas 15 straipsnyje numatytas pertekliaus mokestis, supirkimo kainą suinteresuota įmonė patikslina taip, kad ji būtų bent jau lygi minimaliai kvotinių runkelių kainai.

6 straipsnis Tarpšakiniai susitarimai

1. Tarpšakiniai prekybos susitarimai ir tiekimo sutartys atitinka 3 dalį ir II priede nustatytas pirkimo sąlygas, visų pirma runkelių pirkimą, tiekimą, perėmimą ir atsiskaitymą už juos reglamentuojančias sąlygas.

2. Cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos reglamentuojamos šias žaliavas auginančių Bendrijos augintojų ir Bendrijos cukraus gamybos įmonių sudarytais tarpšakiniais prekybos susitarimais.

3. Tiekimo sutartyse nurodoma, ar iš cukrinių runkelių pagamintas cukraus kiekis bus:

- kvotinis cukrus,

- nekvotinis cukrus.

4. Kiekviena cukraus gamybos įmonė valstybei narei, kurioje ji gamina cukrų, pateikia šią informaciją:

a) 3 dalies pirmoje įtraukoje nurodytų runkelių, dėl kurių jos prieš sėją sudarė tiekimo sutartis, kiekius bei cukraus kiekį, kuriuo remiantis tos sutartys sudarytos;

b) atitinkamą numatomą išeigą.

Valstybės narės gali reikalauti papildomos informacijos.

5. Cukraus gamybos įmonės, prieš sėją nesudariusios kvotinių runkelių tiekimo minimalia kaina sutarčių dėl runkelių kiekio, lygiaverčio iš jų pagamintam kvotiniam cukrui, turės sumokėti bent minimalią kvotinių runkelių kainą už visus cukrinius runkelius, kuriuos jos perdirba į cukrų.

6. Atitinkamai valstybei narei pritarus, tarpšakiniuose prekybos susitarimuose gali būti nukrypstama nuo 3 ir 4 dalių.

7. Jeigu nesudaryta jokių tarpšakinių prekybos susitarimų, atitinkama valstybė narė pagal šį reglamentą imasi būtinų priemonių suinteresuotų šalių interesams apginti.

2 SKYRIUSGAMYBA PAGAL KVOTAS

7 straipsnis Kvotų skyrimas

1. Cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo gamybos nacionaliniu ar regioniniu lygiu kvotos nustatytos III priede.

2. Valstybės narės skiria kvotą kiekvienai jos teritorijoje įsteigtai ir pagal 17 straipsnį patvirtintai įmonei, gaminančiai cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą.

Kiekvienai įmonei paskirta kvota lygi bendrai A ir B kvotų, paskirtų tai įmonei 2005–2006 prekybos metams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1260/2001, sumai.

3. Kai kvota skiriama cukraus gamybos įmonei, turinčiai daugiau nei vieną gamybos padalinį, valstybės narės patvirtina priemones, kurias jos laiko būtinomis, kad būtų tinkamai atsižvelgta į cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų interesus.

8 straipsnis Papildoma cukraus kvota

1. Ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 31 d. cukraus gamybos įmonės, kurios 2004 – 2005 prekybos metais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 gamino C cukrų, turi teisę valstybės narės, kurioje jos įsisteigusios, reikalauti paskirti papildomą kvotą IV priede nustatytam bendram kiekiui. Papildomos kvotos paskirstomos remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

2. Jeigu prašomos papildomos kvotos viršija turimą valstybei skirtą kiekį, atitinkama valstybė narė numato proporcingai sumažinti paskirstytinas kvotas.

3. Už papildomas kvotas, įmonėms paskirtas pagal 1 ir 2 dalis, imamas vienkartinis mokestis. Šis mokestis prilyginamas 2006–2007 prekybos metais taikomos restruktūrizavimo pagalbos dydžiui. Jis renkamas už kiekvieną paskirtos papildomos kvotos toną.

4. Visą vienkartinio mokesčio, mokamo pagal 3 dalį, sumą valstybė narė surenka iš jos teritorijoje esančių įmonių, gavusių papildomą kvotą.

Atitinkama cukraus gamybos įmonė sumoka vienkartinį mokestį iki valstybių narių nustatyto termino. Šis terminas negali būti vėlesnis kaip 2007 m. vasario 28 d.

5. Jeigu cukraus gamybos įmonė iki 2007 m. vasario 28 d. nesumoka tokio vienkartinio mokesčio, tai ši įmonė laikoma negavusi papildomos kvotos.

9 straipsnis Papildoma izogliukozės kvota

2006–2007 prekybos metais III priede nustatyta bendra izogliukozės kvota papildoma 100 000 tonų izogliukozės kvota. 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais ankstesnių prekybos metų kvota papildoma dar po 100 000 tonų izogliukozės kvota.

Valstybės narės papildomas kvotas įmonėms paskirsto proporcingai izogliukozės kvotai, paskirstytai pagal 7 straipsnio 2 dalį.

10 straipsnis Kvotų administravimas

1. 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka III priede nustatytos kvotos 2006–2007 prekybos metams patikslinamos ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 30 d. ir ne vėliau kaip iki ankstesnių prekybos metų vasario pabaigos 2007–2008, 2008–2009, 2009–2010 ir 2010–2011 prekybos metams. Atliekant patikslinimus atsižvelgiama į šio reglamento 8 straipsnio, šio straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio ir 19 straipsnio bei Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2005 (restruktūrizavimo reglamentas) 3 straipsnio taikymo rezultatus.

2. Atsižvelgdama į Tarybos reglamente (EB) Nr. .../2005 (restruktūrizavimo schema) numatytos restruktūrizavimo schemos rezultatus Komisija ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario pabaigos 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nusprendžia, kokia bendra dalimi kiekvienai valstybei narei ar regionui reikia sumažinti esamas cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotas, kad nuo 2010–2011 prekybos metų būtų išvengta rinkos disbalanso.

3. Valstybės narės atitinkamai patikslina kiekvienos įmonės kvotą.

11 straipsnis Kvotų perskirstymas šalies viduje

1. Valstybės narės pagal V priede nustatytas taisykles ir atsižvelgdamos į kiekvienos suinteresuotos šalies, ypač cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų, interesus vienos įmonės kvotas gali perduoti kitai įmonei.

Tačiau valstybė narė nesumažina jos teritorijoje įsteigtai cukrų ar izogliukozę gaminančiai įmonei paskirtos kvotos daugiau kaip 10 %.

2. Pagal 1 dalį atšauktą kiekį atitinkama valstybė narė paskirsto vienai ar daugiau jos teritorijoje esančių įmonių, jau turinčių kvotą ar jos neturinčių.

3 SKYRIUSGAMYBA NE PAGAL KVOTAS

12 straipsnis Taikymo sritis

Prekybos metais viršijant 7 straipsnyje minėtą kvotą pagamintas cukrus, izogliukozė ar inulino sirupas:

a) naudojamas perdirbant tam tikrus produktus, kaip nurodyta 13 straipsnyje;

b) perkeliamas į kitų prekybos metų kvotinę produkciją pagal 14 straipsnį, arba

c) naudojamas pagal specialų tiekimo į atokiausius regionus režimą, pagal Reglamento (EB) Nr. .../2005 II antraštinę dalį.

Už kitą kiekį taikomas 15 straipsnyje nurodytas pertekliaus mokestis.

13 straipsnis Pramoninis cukrus

1. Pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas atidedamas vieno iš 2 dalyje nurodytų produktų gamybai, jeigu:

a) jis pagamintas pagal tiekimo sutartį, kurią iki prekybos metų pabaigos sudarė gamintojas ir naudotojas, abu gavę patvirtinimą pagal 17 straipsnį.

b) jis pristatytas naudotojui ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų lapkričio 30 d.

2. 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija parengia produktų, kurių gamybai naudojamas pramoninis cukrus, pramoninė izogliukozė ar pramoninis inulino sirupas, sąrašą.

Į šį sąrašą visų pirma įtraukiama:

a) spiritas, romas, gyvos mielės ir „Rinse appelstroop“;

b) pramoniniai produktai, kuriuose nėra cukraus, bet kuriuos perdirbant reikia cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekio, sudarančio daugiau kaip 50 % galutinio produkto svorio;

c) chemijos ar farmacijos pramonės produktai, kuriuose esantis cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekis sudaro daugiau kaip 50 % galutinio produkto svorio.

3. Už 1 straipsnio 1 dalies b–e punktuose išvardytus produktus gali būti skiriamos gamybos grąžinamosios išmokos, jeigu cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliaus negalima įsigyti kaina, atitinkančia šio straipsnio 2 dalies b ir c punktuose išvardytų produktų pasaulinę gamybos kainą.

Gamybos grąžinamoji išmoka gali būti skiriama tik už cukrų, izogliukozę ir inulino sirupą, panaudotą šio straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytų produktų, kurie nėra eksportuoti į trečiąsias šalis, gamybai.

Gamybos grąžinamoji išmoka nustatoma visų pirma atsižvelgus į importuoto cukraus naudojimo išlaidas, kurias pramonės įmonės būtų patyrusios, jeigu būtų pirkusios pasaulinėje rinkoje, Bendrijos rinkoje parduodamo cukraus pertekliaus kaina arba referencine kaina, jei cukraus pertekliaus nėra.

14 straipsnis Cukraus pertekliaus perkėlimas į kitus metus

1. Kiekviena įmonė gali nuspręsti perkelti į kitus metus visą savo produkcijos perteklių ar jo dalį, viršijančią jos cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kvotą ir laikytiną kitų prekybos metų produkcijos dalimi. Nepažeidžiant 3 dalies, šis sprendimas yra neatšaukiamas.

2. 1 dalyje nurodytą sprendimą priėmusios įmonės:

a) ne vėliau kaip iki einamųjų prekybos metų sausio 31 d. informuoja atitinkamą valstybę narę apie į kitus metus perkeliamą cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekį;

b) įsipareigoja šį kiekį sandėliuoti savo sąskaita iki einamųjų prekybos metų pabaigos.

Tačiau pirmos pastraipos a punkte minėta sausio 31 d. data pakeičiama:

a) Ispanijoje įsikūrusioms įmonėms – balandžio 15 d., kai pateikiama informacija apie iš runkelių pagamintą cukrų, ir birželio 20 d., kai pateikiama informacija apie iš cukranendrių pagamintą cukrų;

b) Jungtinėje Karalystėje įsikūrusioms įmonėms – vasario 15 d.;

c) Prancūzijos Gvadelupos ir Martinikos užjūrio departamentuose įsikūrusioms įmonėms – balandžio 30 d.

3. Jeigu tam tikrais prekybos metais galutinė įmonės produkcija buvo mažesnė nei įvertinta priimant sprendimą pagal 1 dalį, perkeltą kiekį ne vėliau kaip iki kitų prekybos metų spalio 31 d. galima patikslinti atgaline data.

4. Į kitus metus perkeltas kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kvotą kitais prekybos metais.

15 straipsnis Pertekliaus mokestis

1. Pertekliaus mokestis imamas už:

a) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo perteklių, pagamintą bet kuriais prekybos metais, išskyrus į kitus metus perkeltą kiekį, priskirtą kitų prekybos metų kvotinei produkcijai ir sandėliuojamą pagal 14 straipsnį, ar 12 straipsnio c punkte minimą kiekį;

b) pramoninio cukraus, pramoninės izogliukozės ir pramoninio inulino sirupo kiekį, dėl kurio iki datos, kuri bus nustatyta, nepateikta jokių įrodymų, kad jis buvo perdirdirbtas į vieną iš 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų;

c) cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kiekį, atšauktą iš rinkos pagal 19 straipsnį, ir dėl kurio nėra įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje numatyti įsipareigojimai.

2. Pertekliaus mokestis nustatomas 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, jis turi būti pakankamai didelis, kad nesikauptų 1 dalyje minėti kiekiai.

3. Pagal 1 dalį mokamą pertekliaus mokestį valstybė narė renka iš jos teritorijoje esančių įmonių už 1 dalyje minėtus produkcijos kiekius, įmonėms nustatytus atitinkamais prekybos metais.

4 SKYRIUSRINKOS VALDYMAS

16 straipsnis Gamybos mokestis

1. Nuo 2007–2008 prekybos metų cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančių įmonių turimoms cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo kvotoms taikomas gamybos mokestis.

2. Nustatomas 12,00 EUR už kvotinio cukraus ir kvotinio inulino sirupo toną gamybos mokestis. Nustatomas 50 % cukrui taikomo mokesčio dydžio izogliukozės gamybos mokestis.

3. Visą gamybos mokesčio, mokamo pagal 1 dalį, sumą valstybė narė surenka iš jos teritorijoje esančių įmonių pagal atitinkamais prekybos metais turimą kvotą.

Mokestį įmonės sumoka ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų vasario pabaigos.

4. Bendrijos cukraus ir inulino sirupo gamybos įmonės gali pareikalauti, kad cukrinių runkelių ar cukranendrių augintojai ar cikorijų tiekėjai dengtų 50 % atitinkamo gamybos mokesčio.

17 straipsnis Patvirtinti ūkio subjektai

1. Gavusi prašymą, valstybė narė suteikia patvirtinimą cukrų, izogliukozę ar inulino sirupą gaminančiai įmonei ar ūkio subjektui, perdirbančiam šiuos produktus į produktą, įtrauktą į 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, jeigu tas ūkio subjektas:

a) įrodo savo kvalifikuotos gamybos pajėgumus;

b) sutinka teikti bet kokią informaciją ir paklusti kontrolei, numatytai šiame reglamente;

c) jeigu ūkio subjekto patvirtinimo galiojimas nėra sustabdytas arba patvirtinimas nėra atšauktas.

2. Patvirtintos įmonės valstybėms narėms, kurių teritorijoje nuimamas runkelių ar cukranendrių derlius arba vyksta rafinavimas, teikia šią informaciją:

a) runkelių ar cukranendrių kiekį, kuriam sudaryta tiekimo sutartis, taip pat atitinkamą numatytą runkelių ar cukranendrių derlingumą ir cukraus išeigą iš hektaro;

b) pirminius ir galutinius duomenis apie cukrinių runkelių, cukranendrių ir žaliavinio cukraus tiekimą, cukraus gamybą ir ataskaitas apie cukraus atsargas;

c) parduotą baltojo cukraus kiekį ir atitinkamas kainas bei sąlygas.

18 straipsnis Privatus sandėliavimas

Jeigu užfiksuota kaina Bendrijoje yra žemesnė už referencinę kainą tipišku laikotarpiu ir, atsižvelgus į rinkos padėtį, yra tikėtina, kad ji tokia ir išliks, įmonėms, kurioms yra paskirta cukraus kvota, gali būti suteikta baltojo cukraus privataus sandėliavimo pagalba.

19 straipsnis Cukraus atšaukimas

1. Siekiant išlaikyti struktūrinę rinkos pusiausvyrą išlaikant referencinei kainai artimas kainas, atsižvelgus į Bendrijos įsipareigojimus pagal susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 300 straipsnį, bendra visoms valstybėms narėms kvotinio cukraus, kvotinės izogliukozės ir kvotinio inulino sirupo procentinė dalis gali būti atšaukta iš rinkos iki kitų prekybos metų pradžios.

Tokiu atveju įprastinis rafinuoti skirto žaliavinio cukraus importo poreikis, nurodytas šio reglamento 29 straipsnio 1 dalyje, atitinkamais prekybos metais sumažinamas tokia pačia proporcija.

2. 1 dalyje minėta atšaukiama dalis nustatoma ne vėliau kaip iki atitinkamų prekybos metų spalio 31 d. remiantis prognozuojamomis rinkos tendencijomis tais prekybos metais.

3. Kiekviena įmonė, kuriai suteikta kvota, atšaukimo laikotarpiu savo sąskaita sandėliuoja cukraus kiekį, apskaičiuotą jos produkcijai pagal kvotą atitinkamais prekybos metais pritaikius 1 dalyje minėtą proporciją.

Prekybos metais atšauktas cukraus kiekis laikomas pirmuoju kiekiu, pagamintu pagal kvotą kitais prekybos metais. Tačiau atsižvelgus į numatomas cukraus rinkos tendencijas, 39 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti nuspręsta visą atšauktą cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekį ar jo dalį laikyti einamųjų ir (arba) kitų prekybos metų:

- cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo pertekliumi, kurį galima priskirti pramoniniam cukrui, pramoninei izogliukozei ar pramoniniam inulino sirupui, arba

- produkcija pagal papildomą kvotą.

4. Jeigu cukraus pasiūla Bendrijoje nepakankama, 39 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti nuspręsta, kad tam tikras atšauto cukraus, izogliukozės ar inulino sirupo kiekis gali būti parduotas Bendrijos rinkoje iki atšaukimo laikotarpio pabaigos.

20 straipsnis Sandėliavimas pagal skirtingas priemones

Cukrus, prekybos metais sandėliuojamas pagal vieną iš 14, 18 ar 19 straipsnyje nurodytų priemonių, negali būti sandėliuojamas pagal jokią kitą iš tų nuostatų.

III ANTRAŠTINĖ DALISP rekyba su trečiosiomis šalimis

1 SKYRIUS BENDROSIOS IMPORTO IR EKSPORTO NUOSTATOS

21 straipsnis Kombinuotoji nomenklatūra

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, muitų tarifų klasifikacijai taikomos kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo bendrosios taisyklės bei specialiosios jos taikymo taisyklės. Šį reglamentą taikant sudaryta muitų tarifų nomenklatūra įtraukiama į bendrąjį muitų tarifą.

22 straipsnis Bendrieji principai

Jeigu šiame reglamente arba pagal jį priimtose nuostatose nenumatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a) nustatyti bet kokias rinkliavas, lygiavertes muitui;

b) taikyti bet kokius kiekybinius apribojimus arba lygiavertes priemones.

23 straipsnis Eksporto ir importo licencijos

1 Visi 1 straipsnio 1 dalyje išvardyti produktai įvežami į Bendriją ir išvežami iš jos pateikus importo ar eksporto licenciją. Tačiau gali būti numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, jeigu tam tikram cukraus importui valdyti licencijos nereikalingos.

2. Valstybė narė licencijas išduoda bet kokiam prašymo teikėjui neatsižvelgdamos į jo įsisteigimo vietą Bendrijoje ir nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi taikant šio reglamento 28 ir 32 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 2501/2001 9 straipsnio 5 dalį ir susitarimus, sudarytus pagal Sutarties 133 arba 300 straipsnį.

3. Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje.

Licencijos išduodamos pateikus užstatą, užtikrinantį, kad produktai būtų importuojami ar eksportuojami licencijos galiojimo laikotarpiu. Išskyrus neįveikiamų aplinkybių atvejus, jeigu tuo laikotarpiu importas arba eksportas nėra įvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies, užstatas visiškai ar iš dalies negrąžinamas.

4. Licencijų galiojimo terminai nustatomi 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

24 straipsnis Įvežamojo perdirbimo susitarimai

Tinkamai vykdyti bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą reikalingu mastu 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti visiškai arba iš dalies uždrausta taikyti įvežamojo perdirbimo susitarimus 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems produktams.

25 straipsnis Apsaugos priemonė

1. Jei dėl importo ar eksporto vieno ar kelių 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų rinka Bendrijoje rimtai sutrikdoma ar jai gresia toks sutrikdymas, galintis sukelti pavojų Sutarties 33 straipsnyje išdėstytiems tikslams, laikantis tarptautinių Bendrijos įsipareigojimų prekybai gali būti taikomos atitinkamos priemonės, kol tokie trikdymai ar grėsmė išnyks.

2. Susidarius 1 dalyje nurodytai padėčiai, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priima sprendimą dėl būtinų priemonių.

Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima sprendimą per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės informuojamos apie tokias priemones, kurios taikomos nedelsiant.

3. Komisijos sprendimu pagal 2 dalį įvestas priemones kiekviena valstybė narė gali perduoti svarstyti Tarybai per tris darbo dienas nuo pranešimo apie jas dienos. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai klausimas jai buvo perduotas, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti arba panaikinti svarstomas priemones.

4. Tačiau pagal šį straipsnį įvestos PPO narėms taikomos priemonės taikomos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3285/94.

2 SKYRIUSIMPORTUI TAIKOMOS NUOSTATOS

26 straipsnis Importo muitai

1. Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, Bendrajame muitų tarife nustatyti importo muitai taikomi 1 straipsnio 1 dalyje išvardytiems produktams.

2. Neatsižvelgdama į 1 dalį, Komisija gali laikinai iš dalies ar visiškai netaikyti importo muitų už tam tikrą toliau išvardytų produktų kiekį, kad importu iš trečiųjų užtikrintų pakankamą pasiūlą Bendrijos rinkoje:

- rafinuoti skirtas žaliavinis cukrus, klasifikuojamas KN kodais 1701 11 10 ir 1701 12 10,

- melasa, klasifikuoja KN kodu 1703.

3. Jeigu 13 straipsnio 3 dalyje numatyta gamybos grąžinamoji išmoka neužtikrina 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų gamybai reikalingo tiekimo, Komisija gali laikinai iš dalies ar visiškai už tam tikrą kiekį netaikyti baltojo cukraus, klasifikuojamo KN kodu 1701, ir izogliukozės, klasifikuojamos kodais 1702 30 10, 1702 40 10, 1702 60 10 ir 1702 90 30, importo muitų.

27 straipsnis Importo valdymas

1. Siekiant užkirsti kelią žalingam poveikiui Bendrijos rinkoje, kurį gali sukelti tam tikrų 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, vieno ar daugiau tokių produktų importas apmokestinamas papildomu importo muitu taikant Bendrajame muitų tarife nustatytą muito normą, jeigu tenkinamos sąlygos, kurios turi būti nustatytos pagal 40 straipsnio 1 dalies e punktą, išskyrus atvejus, kai nėra tikėtina, kad importas sutrikdys Bendrijos rinką, arba kai padariniai būtų neproporcingi siekiamam tikslui.

2. Importui už žemesnę kainą negu Bendrijos pranešta Pasaulio prekybos organizacijai („ribinė kaina“), gali būti taikomas papildomas importo muitas.

Importo kainos, į kurias reikia atsižvelgti apmokestinant šiuo papildomu importo muitu, nustatomos remiantis atitinkamos prekių siuntos CIF importo kainomis.

Tuo tikslu CIF importo kainos palyginamos su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

3. Jeigu importo apimtis kuriais nors metais, kuriais atsiranda arba gali atsirasti 1 dalyje minėtas žalingas poveikis, viršija lygį, paremtą rinkos prieigos galimybėmis, apibrėžiamomis kaip atitinkamo vidaus suvartojimo per pastaruosius trejus metus procentinė dalis („ribinė apimtis“), taip pat gali būti įvestas papildomas importo muitas.

28 straipsnis Tarifinės kvotos

1. 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų importo tarifines kvotas pagal susitarimus, sudarytus remiantis Sutarties 300 straipsniu arba bet kuriuo kitu Tarybos aktu, atidaro ir administruoja Komisija, laikydamasi šio reglamento 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimtų išsamių taisyklių.

2. Tarifinės kvotos administruojamos vengiant bet kokios suinteresuotų ūkio subjektų diskriminacijos ir taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a) metodas, paremtas chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – aptarnautas pirmas“);

b) proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodas (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ principą);

c) metodas, kuriuo atsižvelgiama į įprastines pramonės šakos struktūras (taikant „įprastinių ir naujų ūkio subjektų metodą“).

3. Patvirtintame administravimo metode, kai reikia, turi būti deramai atsižvelgta į Bendrijos rinkos pasiūlos poreikius ir būtinybę išsaugoti tos rinkos pusiausvyrą.

29 straipsnis Įprastiniai pasiūlos rafinavimui poreikiai

1. Neatsižvelgiant į 19 straipsnio 1 dalį, nustatytas įprastinis rafinuoti skirto cukraus pasiūlos poreikis Bendrijoje yra 1 796 351 tona per prekybos metus, išreiškus baltojo cukraus kiekiu.

2. Rafinuoti skirto cukraus importo licencijos išduodamos tik nuolatinėms rafinavimo įmonėms, jeigu atitinkamas kiekis yra mažesnis už 1 dalyje nurodytą įprastinį pasiūlos poreikį. Tokios licencijos pirmiausiai išduodamos 75 % AKR ir Indijos kilmės cukrui įvežti ir tik po to – bet kokios kitos kilmės cukrui. Iš vienos nuolatinės rafinavimo įmonės jos gali būti perleidžiamos tik kitai nuolatinei rafinavimo įmonei, o jų galiojimo laikotarpis baigiasi prekybos metų, kuriems jos buvo išduotos, pabaigoje.

Ši dalis taikoma 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metams bei pirmiesiems trims kiekvienų kitų prekybos metų mėnesiams.

3. Rafinuoti skirto cukranendrių cukraus, klasifikuojamo KN kodu 1701 11 10 ir kurio kilmės šalis yra viena iš VI priede nurodytų valstybių, importo muitai laikinai netaikomi papildomam kiekiui, kurio reikia užtikrinti tinkamą tiekimą nuolatinėms rafinavimo įmonėms 2006–2007, 2007–2008 ir 2008–2009 prekybos metais.

Papildomas kiekis nustatomas 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, siekiant 1 dalyje nurodyto įprastinio pasiūlos poreikio ir prognozuojamos žaliavinio cukraus pasiūlos atitinkamais prekybos metais pusiausvyros. Prekybos metais ši pusiausvyra gali būti persvarstyta 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir gali būti paremta ankstesniais vartoti skirto žaliavinio cukraus fiksuoto dydžio įvertinimais.

30 straipsnis Garantuotoji kaina

1. AKR ir Indijos cukrui nustatytos garantuotosios kainos taikomos standartinės kokybės žaliaviniam ir baltajam cukrui, įvežamam iš:

a) mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal Reglamento (EB) Nr. 2501/2001 9 straipsnyje nurodytus susitarimus;

b) šio reglamento VI priede nurodytų valstybių, kai įvežamas 29 straipsnio 3 dalyje minėtas papildomas kiekis.

2. Cukraus garantuotąja kaina importo licencijos pateikiamos kartu su eksportuojančios šalies valdžios institucijų išduota eksporto licencija, patvirtinančia, kad cukrus atitinka atitinkamuose susitarimuose nustatytas taisykles.

31 straipsnis Įsipareigojimai pagal Cukraus protokolą

39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimtos priemonės, užtikrinančios, kad AKR ir Indijos cukrus į Bendriją būtų importuojamas AKR–EB partnerystės susitarimo V priedo 3 protokole ir Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarime dėl cukranendrių cukraus nustatytomis sąlygomis. Jei reikia, šios priemonės gali nukrypti nuo šio reglamento 29 straipsnio.

3 SKYRIUSEKSPORTUI TAIKOMOS NUOSTATOS

32 straipsnis Eksporto grąžinamųjų išmokų apimtis

1. Tokiu mastu, kokio reikia, kad 1 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose išvardyti produktai būtų eksportuoti jų toliau neperdirbus arba VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu pasaulinės rinkos cukraus įkainiais ar kainomis ir neviršijant ribų, nustatytų pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytais susitarimais, šių įkainių ar kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

2. Gali būti numatyta skirti eksporto grąžinamąją išmoką už 1 straipsnio 1 dalies d, e ir g punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus arba VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu.

Tokiu atveju, grąžinamoji išmoka už kiekvieną 100 kg sausos medžiagos nustatoma visų pirma atsižvelgiant į:

a) grąžinamąją išmoką, taikomą už KN kodu 1702 30 91 klasifikuojamų produktų eksportą,

b) grąžinamąją išmoką, taikomą už 1 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytų produktų eksportą;

c) planuojamo eksporto ekonominius aspektus.

3. Eksporto grąžinamoji išmoka už I priede apibrėžtos standartinės kokybės žaliavinį cukrų negali viršyti 92 % tokios išmokos, skiriamos už baltąjį cukrų. Tačiau ši riba netaikoma eksporto grąžinamosioms išmokoms, kurios turi būti nustatytos už karamelinį cukrų.

4. Eksporto grąžinamosios išmokos, taikomos už VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu eksportuojamus produktus, negali būti didesnės nei tos, kurios taikomos tokiems patiems produktams, eksportuojamiems toliau jų neperdirbus.

33 straipsnis Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas

1. Kiekis, kuris gali būti eksportuotas gaunant už jį eksporto grąžinamąją išmoką, paskirstomas taikant metodą, kuris:

a) geriausiai tinka, atsižvelgus į svarbiausias produkto savybes ir padėtį atitinkamoje rinkoje, o atsižvelgus į Bendrijos eksporto efektyvumą ir struktūrą – leidžia našiausiai panaudoti turimus išteklius nediskriminuojant suinteresuotų ūkio subjektų, ypač smulkių ir stambių ūkio subjektų;

b) atsižvelgus į administravimo reikalavimus, ūkio subjektams yra mažiausiai sudėtingas administruoti.

2. Eksporto grąžinamosios išmokos yra vienodos visoje Bendrijoje. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai būtina dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba tam tikrų rinkų specialių reikalavimų.

Eksporto grąžinamosios išmokos nustatomos 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Išmokos gali būti nustatomos:

a) reguliariais laiko tarpais;

b) skelbiant konkursą dėl produktų, kuriems tokia tvarka buvo nustatyta anksčiau.

Jei reikia, reguliariais laiko tarpais nustatomas eksporto grąžinamąsias išmokas Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali koreguoti laikotarpiu tarp tokių nustatymo terminų.

3. Eksporto grąžinamosios išmokos už 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, suteikiamos tik pateikus paraišką bei atitinkamą eksporto licenciją.

Už 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus produktus, eksportuojamus toliau jų neperdirbus, skiriama tokia eksporto grąžinamoji išmoka, kokia taikoma paraiškos licencijai gauti pateikimo dieną, o diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju – kokia taikoma tą pačią dieną:

a) licencijoje nurodytai paskirties vietai,

arba

b) kai taikytina, faktinei paskirties vietai, jei pastaroji skiriasi nuo licencijoje nurodytos paskirties vietos – tokiu atveju taikoma suma neviršija sumos, taikomos licencijoje nurodytai paskirties vietai.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat gali būti taikomos atitinkamiems produktams, eksportuojamiems VII priede išvardytų perdirbtų produktų pavidalu, Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93[13] 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Išsamios įgyvendinimo taisyklės priimamos minėta tvarka.

34 straipsnis Eksporto limitai

Pagal 300 Sutarties straipsnį sudarytais susitarimais nustatytų įsipareigojimų dėl gamybos apimčių laikymasis užtikrinamas atitinkamų produktų eksporto licencijomis, išduotomis referenciniams laikotarpiams.

35 straipsnis Eksporto apribojimai

1. Jeigu vieno arba kelių 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų pasaulinės rinkos įkainiai ar kainos pasiekia tokį lygį, kuris sutrikdo arba gali sutrikdyti pasiūlą Bendrijos rinkoje, ir kai yra tikėtina, kad tokia padėtis tęsis ir blogės, kritiškiausiais atvejais gali būti imamasi atitinkamų priemonių.

2. Pagal šį straipsnį priimtos priemonės taikomos atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

IV ANTRAŠTINĖ DALISB endrosios ir baigiamosios nuostatos

1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis Valstybės pagalba

Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų gamybai ir prekybai jais taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

37 straipsnis Sutrikdymo sąlyga

Jeigu Bendrijos rinkoje buvo užfiksuotas esminis kainų kilimas ar kritimas ir:

- buvo imtasi visų priemonių, numatytų kituose šio reglamento straipsniuose,

- yra tikėtina, kad tokia padėtis tęsis, trikdydama ar grasindama sutrikdyti rinką,

gali būti imtasi kitų būtinų priemonių.

38 straipsnis Keitimasis informacija

Valstybės narės ir Komisija viena kitai teikia bet kokią informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų.

39 straipsnis Cukraus vadybos komitetas

1. Komisijai padeda Cukraus vadybos komitetas (toliau – komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

40 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

1. 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtinamos išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės. Į jas visų pirma įtraukiama:

a) išsamios 3–6 straipsnių taikymo taisyklės, visų pirma taisyklės dėl kainų padidinimo ir sumažinimo, taikomo nukrypstant nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos referencinės kainos ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos minimalios kainos standartų;

b) išsamios 7–10 straipsnių taikymo taisyklės;

c) išsamios 13, 14 ir 15 straipsnių taikymo taisyklės, visų pirma gamybos grąžinamųjų išmokų skyrimo, tokių išmokų dydžio ir kiekio, už kurį jos gali būti skiriamos, sąlygos;

d) išsamios 8, 15 ir 16 straipsniuose nurodytų mokesčių įvedimo ir pranešimo apie juos taisyklės;

e) išsamios 26, 27 ir 28 straipsnių taikymo taisyklės. Į šias taisykles visų pirma gali būti įtraukta:

i) bet koks 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse minėtas laikinas muitų netaikymas, dėl kurio sprendimą galima būtų priimti konkurso tvarka;

ii) produktų, kuriems pagal 27 straipsnį gali būti taikomi papildomi importo muitai, specifikacija;

iii) metinės tarifinės kvotos pagal 28 straipsnio 1 dalį, jei reikia, tinkamai paskirstytos per visus metus, ir nustatytas taikytinas administracinis metodas, į kurį tam tikrais atvejais įtraukiama:

- garantijos dėl produkto pagrindinių savybių, provenencijos ir kilmės;

- pirmoje įtraukoje nurodytoms garantijoms patikrinti naudojamo dokumento pripažinimas;

- sąlygos, kuriomis išduodamos importo licencijos ir jų galiojimo terminas;

f) išsamios 38 straipsnio taikymo taisyklės;

g) išsamios III antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatų taikymo taisyklės. Į šias taisykles visų pirma gali būti įtraukta:

i) išsamios taisyklės dėl eksportuojamo kiekio, kuris nebuvo paskirstytas ar panaudotas, perskirstymo;

ii) 35 straipsnyje nurodytos atitinkamos priemonės.

2. Be to, 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti priimta:

a) cukraus gamybos įmonėms taikomi kriterijai paskirstant runkelių pardavėjams runkelių kiekius, kuriems bus taikomos 6 straipsnio 4 dalyje minėtos prieš sėją sudarytos tiekimo sutartys;

b) I ir II priedo pataisos;

c) išsamios 16–19 straipsnių taikymo taisyklės ir visų pirma:

i) papildoma informacija, kurią turi pateikti patvirtinti ūkio subjektai;

ii) sankcijų, ūkio subjektų patvirtinimo sustabdymo ar panaikinimo kriterijai;

iii) 18 straipsnyje numatytos privataus sandėliavimo pagalbos skyrimas ir jos sumos;

iv) 19 straipsnio 1 dalyje minėta atšaukto kvotinio cukraus procentinė dalis;

v) minimalios kainos mokėjimo sąlygos tuo atveju, kai atšauktas cukrus parduodamas Bendrijos rinkoje pagal 19 straipsnio 4 dalį;

d) 23 straipsnio 1 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo taisyklės;

e) išsamios 29 ir 30 straipsnių taikymo taisyklės ir visų pirma siekiant laikytis tarptautinių susitarimų:

i) 2 straipsnio 11 dalyje pateikto sąvokos apibrėžimo pakeitimai;

ii) VI priedo pakeitimai;

f) išsamios 37 straipsnio taikymo taisyklės.

[41 straipsnis Reglamento (EB) Nr. .../2005 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. .../2005 24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Bendrija finansuoja II ir III antraštinėse dalyse numatytas priemones, per metus skirdama ne daugiau kaip:

(mln. EUR) | 2007 finansiniai metai | 2008 ir tolesni finansiniai metai |

Prancūzijos užjūrio departamentai: | 126,6 | 143,9 |

Azorai ir Madeira: | 77,9 | 78,2 |

Kanarų salos: | 127,3 | 127,3“][14] |

42 straipsnis Specialios priemonės

Priemonės, kurios yra būtinos ir pateisinamos kritiškais atvejais, siekiant išspręsti ypatingas praktines problemas, priimamos 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tiek ir tokiam laikui, kiek yra griežtai būtina.

43 straipsnis Finansinės nuostatos

Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir jam įgyvendinti priimtos nuostatos taikomos išlaidoms, kurias valstybės narės patiria vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

2 SKYRIUSPEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės

39 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti priimtos pereinamojo laikotarpio priemonės siekiant palengvinti perėjimą nuo Reglamentu (EB) Nr. 1260/2001 nustatytų taisyklių prie šiuo Reglamentu nustatytų taisyklių.

45 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 panaikinamas.

46 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2006–2007 prekybos metų. II antraštinė dalis taikoma iki 2014–2015 prekybos metų pabaigos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS I STANDARTINĖS SAVYBĖS

I punktas Standartinė cukrinių runkelių kokybė

Standartinės kokybės runkeliai:

a) yra nesugedę, geros prekinės išvaizdos ir kokybės;

b) priėmimo punkte jų cukraus kiekis yra 16 %.

II punktas Standartinė baltojo cukraus kokybė

1. Standartinės kokybės baltojo cukraus charakteristikos:

a) gera būklė, autentiška, prekinė kokybė; sausas, vienodų granuliuotų kristalų pavidalo, birus,

b) mažiausia poliarizacija – 99,7°,

c) didžiausias drėgnumas – 0,06 %,

d) didžiausias invertuoto cukraus kiekis – 0,04 %,

e) bendras pagal antrą dalį nustatytų taškų skaičius turi būti ne didesnis kaip 22, o atskirai – ne daugiau kaip:

- 15 taškų nustatant pelenų kiekį,

- 9 taškai nustatant spalvos rūšį, nustatomą taikant Brunsviko žemės ūkio technologijos instituto metodą (toliau – Brunsviko metodas),

- 6 taškai nustatant tirpalo spalvą, nustatomą taikant Tarptautinės komisijos vienodiems cukraus analizės metodams nustatyti metodą (toliau – ICUMSA metodas).

2. Vienas taškas atitinka:

a) 0,0018 % pelenų kiekį, nustatytą taikant ICUMSA metodą esant 28° Brix,

b) 0,5 spalvos rūšies, nustatomos taikant Brunsviko metodą, vieneto,

c) 7,5 tirpalo nusidažymo, nustatomo taikant ICUMSA metodą, vieneto.

3. 1 dalyje minėtų rodiklių nustatymo metodai yra tie, kurie taikomi šiems rodikliams nustatyti pagal intervencijos priemones.

III punktas Standartinė žaliavinio cukraus kokybė

1. Standartinės kokybės žaliavinis cukrus yra cukrus, kurio baltojo cukraus išeiga yra 92 %.

2. Žaliavinio runkelių cukraus išeiga nustatoma iš to cukraus poliarizacijos laipsnio atėmus:

a) jame esantį pelenų kiekį procentais, padaugintą iš keturių,

b) jame esantį invertuoto cukraus kiekį procentais, padaugintą iš dviejų,

c) skaičių 1.

3. Žaliavinio cukranendrių cukraus išeiga apskaičiuojama iš to cukraus poliarizacijos laipsnio, padauginto iš dviejų, atėmus 100.

II PRIEDAS RUNKELIŲ PIRKIMO SĄLYGOS

I punktas

Šiame priede susitariančiosios šalys – tai:

a) cukraus gamybos įmonės, toliau – gamintojai,

b) runkelių pardavėjai, toliau – pardavėjai.

II punktas

1. Tiekimo sutartys sudaromos raštu, tiksliai nurodytam kvotinių runkelių kiekiui.

2. Tiekimo sutartyse nurodoma, ar ir kokiomis sąlygomis gali būti tiekiamas papildomas runkelių kiekis.

III punktas

1. Tiekimo sutartyse nurodomos 6 straipsnio 3 dalies pirmoje įtraukoje, o tam tikrais atvejais ir antroje įtraukoje minėto runkelių kiekio supirkimo kainos. 6 straipsnio 3 dalies pirmoje įtraukoje minėto kiekio atveju šios kainos negali būti mažesnės negu 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali kvotinių runkelių kaina.

2. Tiekimo sutartyse nustatomas runkeliuose turintis būti cukraus kiekis. Be to, jose pateikiama perskaičiavimo lentelė su pateiktais įvairiais cukraus kiekiais ir rodikliais, skirtais pristatytam runkelių kiekiui perskaičiuoti į tiekimo sutartyje nustatytą cukraus kiekį atitinkančių runkelių kiekį.

Ši lentelė sudaryta pagal runkelių su įvairiu cukraus kiekiu išeigą.

3. Kai pardavėjas ir gamintojas yra sudarę tiekimo sutartį 6 straipsnio 3 dalies pirmoje įtraukoje minėtiems runkeliams tiekti, visi to pardavėjo pristatyti runkeliai, jų kiekį perskaičiavus taip, kaip nurodyta šio punkto 2 dalyje, iki tiekimo sutartyje nustatyto runkelių kiekio laikomi pristatytais runkeliais, kaip apibrėžta 6 straipsnio 3 dalyje.

4. Gamintojai, pagaminantys mažesnį cukraus kiekį, negu jų kvotinių runkelių kiekis, kuriam prieš sėją jie sudarė tiekimo sutartis pagal 6 straipsnio 3 dalies pirmą įtrauką, runkelių kiekį, atitinkantį bet kokią papildomą produkciją iki savo kvotos dydžio, paskirsto pardavėjams, su kuriais jie prieš sėją sudarė tiekimo sutartis, kaip apibrėžta 6 straipsnio 3 dalyje.

Tarpšakiniais prekybos susitarimais nuo šios nuostatos gali būti nukrypstama.

IV punktas

1. Į tiekimo sutartis įtraukiamos nuostatos dėl runkelių pristatymo periodiško paskirstymo ir normalios trukmės.

2. 1 dalyje minėtos nuostatos yra tos, kurios taikomos praėjusiais prekybos metais, atsižvelgiant į faktinę produkcijos apimtį. Tarpšakiniais prekybos susitarimais nuo šios nuostatos gali būti nukrypstama.

V punktas

1. Tiekimo sutartyse numatomos runkelių surinkimo vietos.

2. Jeigu pardavėjai ir gamintojai jau yra sudarę tiekimo sutartį praėjusiems prekybos metams, paliekamos toje sutartyje tiems metams numatytos surinkimo vietos. Tarpšakiniais prekybos susitarimais nuo šios nuostatos gali būti nukrypstama.

3. Tiekimo sutartyse numatoma, kad krovos ir transportavimo iš surinkimo vietų išlaidas dengia gamintojas pagal specialius susitarimus, paremtus iki praėjusių prekybos metų galiojusiomis vietos taisyklėmis ar nusistovėjusia praktika.

4. Tačiau Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Airijoje, Portugalijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur runkeliai pristatomi fabrikui neapmokant transportavimo išlaidų, tiekimo sutartyse reikalaujama, kad gamintojai dengtų dalį transportavimo išlaidų, ir nustatoma atitinkama procentinė dalis arba sumos.

VI punktas

1. Tiekimo sutartyse numatomi runkelių priėmimo punktai.

2. Jeigu pardavėjai ir gamintojai jau yra sudarę tiekimo sutartį praėjusiems prekybos metams, paliekami toje sutartyje tiems metams numatyti priėmimo punktai. Tarpšakiniais prekybos susitarimais nuo šios nuostatos gali būti nukrypstama.

VII punktas

1. Tiekimo sutartyse numatomas, koks turi būti cukraus kiekis, nustatomas poliarimetriniu metodu. Priimant runkelius, paimamas jų bandinys.

2. Tarpšakiniuose prekybos susitarimuose gali būti nurodyta bandinius imti kitu etapu.

Tokiais atvejais tiekimo sutartyje nurodoma pataisa, kuria atsižvelgiama į kokį nors cukraus kiekio sumažėjimą nuo runkelių priėmimo iki bandinių paėmimo.

VIII punktas

Tiekimo sutartyse numatoma, kad bendrasis svoris, purvingumas ir cukringumas būtų nustatyti vienu iš šių būdu:

a) tai atlieka gamintojas kartu su runkelių augintojų profesine organizacija, jei tai numatyta tarpšakiniu prekybos susitarimu;

b) tai atlieka gamintojas, prižiūrint runkelių augintojų profesinei organizacijai;

c) tai atlieka gamintojas, prižiūrint atitinkamos valstybės narės pripažintam ekspertui, jeigu pardavėjas padengia šios procedūros išlaidas.

IX punktas

1. Tiekimo sutartyse reikalaujama, kad gamintojai dėl viso pristatomų runkelių kiekio atliktų vieną ar daugiau iš šių veiksmų:

a) pardavėjui nemokamai grąžinti iš fabriko šviežias išspaudas, gautas iš pristatyto runkelių kiekio tonomis;

b) pardavėjui nemokamai grąžinti iš fabriko dalį tų išspaudų, presuotų arba išdžiovintų ir su melasos priedu;

c) pardavėjui grąžinti iš fabriko presuotas ar išdžiovintas išspaudas; šiuo atveju gamintojas gali reikalauti, kad pardavėjas padengtų presavimo arba džiovinimo išlaidas;

d) pardavėjui sumokėti kompensaciją, nustatomą atsižvelgiant į minėtų išspaudų pardavimo galimybes.

Kai viso pristatyto runkelių kiekio dalys apdorojamos skirtingai, tiekimo sutartyje nustatomas daugiau negu vienas iš pirmojoje pastraipoje išvardintų įsipareigojimų.

2. Tarpšakiniuose prekybos susitarimuose gali būti numatyta pristatyti išspaudas kitu etapu, nei nurodyta 1 dalies a, b ir c punktuose.

X punktas

1. Tiekimo sutartyse nustatomi bet kokių išankstinių mokėjimų ir runkelių supirkimo kainos mokėjimo terminai.

2. 1 dalyje minėti terminai yra praėjusiais prekybos metais galioję terminai. Tarpšakiniais prekybos susitarimais nuo šios nuostatos gali būti nukrypstama.

XI punktas

Kai tiekimo sutartyse nustatomos taisyklės, reglamentuojančios šiame priede aptariamus klausimus, arba kai į jas yra įtrauktos nuostatos, reglamentuojančios kitus klausimus, tų taisyklių nuostatos ir turinys turi neprieštarauti šio priedo nuostatoms.

XII punktas

1. Į I punkto 3 dalies b punkte aprašytus tarpšakinius prekybos susitarimus įtraukiamos arbitražo sąlygos.

2. Kai Bendrijos, regioninio arba vietos lygmens tarpšakiniais prekybos susitarimais nustatomos taisyklės, reglamentuojančios šiame reglamente aptariamus klausimus, arba kai į jas yra įtrauktos nuostatos, reglamentuojančios kitus klausimus, tų susitarimų nuostatos ir turinys turi neprieštarauti šio priedo nuostatoms.

3. 2 dalyje minėtais susitarimais visų pirma nustatoma:

a) runkelių kiekio, kurį gamintojas dar iki sėjos nusprendžia pirkti cukraus gamybai pagal kvotą, paskirstymo pardavėjams taisyklės;

b) III punkto 4 dalyje nurodyto paskirstymo taisyklės;

c) III punkto 2 dalyje nurodyta perskaičiavimo lentelė;

d) augintinų runkelių rūšių sėklų pasirinkimo ir tiekimo taisyklės;

e) mažiausias cukraus kiekis, kuris turi būti pristatomuose runkeliuose;

f) reikalavimas, kad prieš nustatant runkelių tiekimo pradžios datą įvyktų gamintojo ir pardavėjų atstovų konsultacijos;

g) priemokų pardavėjams mokėjimas už ankstyvą arba vėlyvą pristatymą;

h) informacija apie:

i) IX punkto 1 dalies b punkte minėtą išspaudų dalį,

ii) IX punkto 1 dalies c punkte minėtas išlaidas,

iii) IX punkto 1 dalies d punkte minėtą kompensaciją;

i) pardavėjo atliekamas išspaudų išvežimas;

j) nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies, taisyklės, reglamentuojančios referencinės kainos ir tikrosios cukraus pardavimo kainos skirtumo paskirstymą gamintojams ir pardavėjams.

XIII punktas

Jeigu nėra sudaryta jokio tarpšakinio prekybos susitarimo dėl cukraus gamybai pagal kvotą skirtų runkelių, kuriuos gamintojas dar prieš sėją siūlo supirkti, kiekio paskirstymo pardavėjams, suinteresuota valstybė narė gali pati nustatyti tokio paskirstymo taisykles.

Šiomis taisyklėmis įprastiniams runkelių pardavėjams, parduodantiems runkelius kooperatyvams, gali būti suteiktos kitokios tiekimo teisės nei tos, kurias jie turėtų, jei būtų šių kooperatyvų nariai.

PRIEDAS III VALSTYBIŲ IR REGIONŲ KVOTOS

Valstybės narės ar regionai (1) | CUKRUS (2) | IZOGLIUKOZĖ (3) | INULINO SIRUPAS (4) |

Belgija | 819 812 | 71 592 | 215 247 |

Čekija | 454 862 | – | – |

Danija | 420 746 | – | – |

Vokietija | 3 416 896 | 35 389 | – |

Graikija | 317 502 | 12 893 | – |

Ispanija | 996 961 | 82 579 | – |

Prancūzija (metropolija) | 3 288 747 | 19 846 | 24 521 |

Prancūzijos užjūrio departamentai | 480 245 | – | – |

Airija | 199 260 | – | – |

Italija | 1 557 443 | 20 302 | – |

Latvija | 66 505 | – | – |

Lietuva | 103 010 | – |

Vengrija | 401 684 | 137 627 | – |

Nyderlandai | 864 560 | 9 099 | 80 950 |

Austrija | 387 326 | – | – |

Lenkija | 1 671 926 | 26 781 | – |

Portugalija (žemyninė dalis) | 69 718 | 9 917 | – |

Azorų salų autonominis regionas | 9 953 | – | – |

Slovakija | 207 432 | 42 547 | – |

Slovėnija | 52 973 | – | – |

Suomija | 146 087 | 11 872 | – |

Švedija | 368 262 | – | – |

Jungtinė Karalystė | 1 138 627 | 27 237 | – |

IŠ VISO: | 17 440 537 | 507 680 | 320 718 |

PRIEDAS IV PAPILDOMOS CUKRAUS KVOTOS

Valstybės narės | Papildoma kvota |

Belgija | 62 489 |

Čekija | 20 070 |

Danija | 31 720 |

Vokietija | 238 560 |

Prancūzija (metropolija) | 351 695 |

Lietuva | 8 985 |

Nyderlandai | 66 875 |

Austrija | 18 486 |

Lenkija | 100 551 |

Švedija | 17 722 |

Jungtinė Karalystė | 82 847 |

IŠ VISO: | 1 000 000 |

PRIEDAS V IŠSAMIOS CUKRAUS AR IZOGLIUKOZĖS KVOTŲ PERDAVIMO TAISYKLĖS

I punktas

Šiame priede:

a) „įmonių susijungimas“ – tai dviejų arba daugiau įmonių susijungimas į vieną įmonę;

b) „įmonės perleidimas“ – tai kvotą turinčios įmonės turto perdavimas vienai ar kelioms įmonėms arba to turto perėmimas;

c) „fabriko perleidimas“ – tai nuosavybės teisės į techninį skyrių, įskaitant visus atitinkamam produktui gaminti reikalingus įrenginius, perleidimas vienai arba kelioms įmonėms, kai kartu perimama visa perleidžiančiosios įmonės gamyba arba jos dalis;

d) „fabriko nuoma“ – tai techninio skyriaus, įskaitant visus cukraus gamybai reikalingus įrenginius, nuomos sutartis, pagal kurią tas skyrius būtų eksploatuojamas, sudaroma ne mažiau kaip trejiems prekybos metams iš eilės, šalims susitarus jos nenutraukti iki trečiųjų prekybos metų pabaigos, su įmone, įsikūrusia toje pačioje valstybėje narėje kaip ir atitinkamas fabrikas, jeigu, nuomos sutarčiai įsigaliojus, fabriką išsinuomojusi įmonė pagal visą savo gamybą gali būti laikoma vien tiktai cukrų gaminančia įmone.

II punktas

1. Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, jungiantis cukraus gamybos įmonėms ar jas perleidžiant, arba perleidžiant cukraus fabrikus, kvota koreguojama taip:

a) jungiantis cukraus gamybos įmonėms, valstybės narės po susijungimo atsiradusiai naujai įmonei paskiria kvotą, lygią prieš susijungimą atitinkamoms cukraus gamybos įmonėms paskirtų kvotų sumai;

b) perleidžiant cukraus gamybos įmonę, valstybė narė perleistosios įmonės kvotą paskiria ją perėmusiai cukraus gamybos įmonei arba, jeigu yra daugiau kaip viena perimanti įmonė, paskirsto ją proporcingai kiekvienos iš jų perimtai gamybos daliai;

c) perleidžiant cukraus fabriką, valstybė narė sumažina fabriko nuosavybės teisę perleidžiančios įmonės kvotą ir padidina tą fabriką perkančios cukraus gamybos įmonės ar įmonių kvotą sumažintu kiekiu proporcingai perimtai gamybos daliai.

2. Jeigu keli cukrinių runkelių ar cukranendrių augintojai, tiesiogiai paveikti 1 dalyje minėtų operacijų, aiškiai pareiškia norą tiekti savo runkelius ar cukranendres šiose operacijose nedalyvaujančiai cukraus gamybos įmonei, valstybė narė gali paskirti kvotą remdamasi įmonės, kuriai minėti augintojai ketina tiekti runkelius ar cukranendres, perimta gamybos dalimi.

3. Kai 1 dalyje nenurodytomis aplinkybėmis uždaroma:

a) cukraus gamybos įmonė,

b) vienas arba daugiau cukraus gamybos įmonės fabrikų,

valstybė narė gali su šiuo uždarymu susijusią kvotų dalį paskirti vienai arba kelioms cukraus gamybos įmonėms.

Be to, ankstesnės pastraipos b punkte nurodytu atveju, jeigu kai kurie suinteresuoti augintojai aiškiai pareiškia norą tiekti savo runkelius ar cukranendres tam tikrai cukraus gamybos įmonei, valstybė narė gali paskirti šiuos runkelius ar cukranendres atitinkančią kvotų dalį įmonei, kuriai minėti augintojai ketina tuos produktus tiekti.

4. Jeigu pasinaudojama šio reglamento 6 straipsnio 6 dalyje minima leidžiančia nukrypti nuostata, suinteresuota valstybė narė gali pareikalauti, kad šia leidžiančia nukrypti nuostata besinaudojantys runkelių augintojai ir cukraus gamybos įmonės į savo tarpšakinius prekybos susitarimus įtrauktų specialias sąlygas, leidžiančias tai valstybei narei taikyti šio punkto 2 ir 3 dalis.

5. Jeigu cukraus gamybos įmonei priklausantis fabrikas yra išnuomojamas, valstybė narė gali sumažinti įmonės, siūlančios išnuomoti tą fabriką, kvotą ir paskirti dalį, kuria kvota buvo sumažinta, fabriką išsinuomojančiai ir jame cukrų gaminsiančiai įmonei.

Jeigu nuomos sutartis baigiasi I punkto d papunktyje minėtu trejų prekybos metų laikotarpiu, valstybė narė atgaline data panaikina pirmoje pastraipoje numatytą kvotos perskirstymą nuo tos dienos, kurią įsigaliojo nuomos sutartis. Tačiau, jeigu nuomos sutartis nutraukiama dėl neįveikiamų aplinkybių, valstybė narė nėra įpareigota panaikinti šį perskirstymą.

6. Jeigu cukraus gamybos įmonė nebegali užtikrinti, jog ji laikysis Bendrijos reglamentuose jai nustatytų įsipareigojimų suinteresuotiems cukrinių runkelių ar cukranendrių augintojams, ir jeigu tokia padėtimi įsitikino atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos, ši valstybė narė gali vieneriems arba keleriems prekybos metams paskirti dalį atitinkamų kvotų vienai ar kelioms cukraus gamybos įmonėms proporcingai jų perimtai gamybos daliai.

7. Valstybė narė, suteikdama cukraus gamybos įmonei kainų ir realizavimo rinkų garantijas cukriniams runkeliams perdirbti į etilo alkoholį, gali, susitarusi su ta įmone ir atitinkamais runkelių augintojais, visas cukraus gamybos kvotas ar jų dalį vieneriems arba keleriems prekybos metams paskirti vienai arba kelioms įmonėms.

III punktas

Jungiantis izogliukozės gamybos įmonėms ar jas perleidžiant, arba perleidžiant izogliukozės gamybos fabriką, valstybė narė gali paskirti atitinkamas izogliukozės gamybos kvotas vienai ar kelioms įmonėms neatsižvelgdama į tai, ar jos turi gamybos kvotą, ar ne.

IV punktas

Priemonės, kurių imtasi remiantis II ir III punktais, gali įsigalioti tik tuo atveju, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

a) atsižvelgiama į kiekvienos suinteresuotos šalies interesus;

b) atitinkama valstybė narė mano, kad šios priemonės gali geriau susisteminti runkelių, cukranendrių ir cukraus gamybos sektorius;

c) šios priemonės taikomos įmonėms, įsteigtoms toje pačioje teritorijoje, kuriai III priede nustatyta kvota.

V punktas

Jeigu susijungimas arba perleidimas įvyksta tarp spalio 1 d. ir kitų metų balandžio 30 d., II ir III punktuose minėtos priemonės įsigalioja einamiesiems prekybos metams.

Jeigu susijungimas arba perleidimas įvyksta tarp gegužės 1 d. ir tų pačių metų rugsėjo 30 d., II ir III punktuose minėtos priemonės įsigalioja kitiems prekybos metams.

VI punktas

Kai taikoma 10 straipsnio 3 dalis, valstybės narės patikslintas kvotas paskirsto ne vėliau kaip iki vasario pabaigos, kad jas galima būtų taikyti kitais prekybos metais.

VII punktas

Jei taikomi II ir III punktai, valstybės narės ne vėliau kaip per 15 dienų nuo V punkte nurodytų laikotarpių pabaigos praneša Komisijai apie patikslintas kvotas.

VI PRIEDAS2 STRAIPSNIO 11 DALYJE MINĖTOS VALSTYBĖS

Barbadosas

Belizas

Dramblio Kaulo Krantas

Kongas

Fidžis

Gajana

Indija

Jamaika

Kenija

Madagaskaras

Malavis

Mauricijus

Mozambikas

Sent Kitsas ir Nevis

Surinamas

Svazilandas

Tanzanija

Trinidadas ir Tobagas

Uganda

Zambija

Zimbabvė

VII PRIEDAS PERDIRBTI PRODUKTAI

KN kodas | Aprašymas |

ex 0403 | Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, taip pat į kuriuos pridėta arba nepridėta vaisių, riešutų arba kakavos: |

0403 10 | - Jogurtas |

0403 10 51 – 0403 10 99 | aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

0403 90 | - Kiti |

0403 90 71 – 0403 90 99 | - - aromatizuotas arba į kurį pridėta vaisių, riešutų ar kakavos |

ex 0710 | - Daržovės (nevirtos arba virtos garuose ar vandenyje), užšaldytos: |

0710 40 00 | - Cukriniai kukurūzai |

ex 0711 | - Konservuotos daržovės, netinkamos ilgai laikyti ir papildomai neapdorojus tiesiogiai vartoti maistui (pavyzdžiui, konservuojant dujiniu sieros dioksidu, sūrymu, sieros vandeniu arba kitais konservuojamais tirpalais): |

0711 90 | - Kitos daržovės; daržovių mišiniai: |

- - Daržovės: |

0711 90 30 | - Cukriniai kukurūzai |

1702 50 00 | Chemiškai gryna fruktozė |

ex 1704 | Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos, išskyrus subpozicijoje 1704 90 10 klasifikuojamą saldišaknės ekstraktą |

1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos |

ex 1901 | Salyklo ekstraktas: maisto produktai iš miltų, kruopų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti kitoje vietoje; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401–0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti kitoje vietoje. |

1901 10 00 | - Maisto produktai kūdikiams, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |

1901 20 00 | - Mišiniai ir tešlos, skirti kepinių, klasifikuojamų 1905 pozicijoje, gamybai |

1901 90 | - Kiti: |

- - Kiti: |

1901 90 99 | - - - Kiti |

ex 1902 | Tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, pavyzdžiui, spageti, makaronai, vermišeliai, lazanja, gnocchi, ravioliai (koldūnai), cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |

1902 20 | - Įdaryti tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |

- - Kiti |

1902 20 91 | - - - Virti |

1902 20 99 | - - - Kiti |

1902 30 | - Kiti tešlos gaminiai |

1902 40 | - Kuskusas: |

1902 40 90 | - - Kiti |

KN kodas | Aprašymas |

1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar javų grūdų produktus (pavyzdžiui, kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus, kruopas ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti kitoje vietoje: |

ex 1905 | Duona, pyragai, bandelės, pyragaičiai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos ir kalėdaičiai, tuščios kapsulės, naudojamos farmacijoje, plokštieji vafliai, ryžinis popierius ir panašūs produktai: |

1905 10 00 | - Duoniniai traškučiai |

1905 20 | - Meduoliai su imbiero priedais ir panašūs produktai |

1905 31 | - - Saldūs sausainiai |

1905 32 | - - Vafliai ir sausblyniai |

1905 40 | - Džiūvėsiai, kepintos duonos arba pyrago riekelės ir panašūs kepinti produktai |

1905 90 | - Kiti: |

- - Kiti: |

1905 90 45 | - - - Sausainiai |

1905 90 55 | - - - Išspausti (extruded) arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti |

1905 90 60 | - - - - Į kuriuos pridėta saldiklių |

1905 90 90 | - - - - Kiti |

ex 2001 | Daržovės, vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruoštos arba konservuotos su actu arba acto rūgštimi: |

2001 90 | - Kiti |

2001 90 30 | - - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

2001 90 40 | - - Batatai, saldžiosios bulvės ir panašios valgomosios augalų dalys, kuriuose krakmolas sudaro ne mažiau 5% masės |

ex 2004 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, sušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

2004 10 | - Bulvės: |

- - Kitos |

2004 10 91 | - - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

2004 90 | - Kitos daržovės ir daržovių mišiniai: |

2004 90 10 | - - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

ex 2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, nesušaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje |

2005 20 | - Bulvės: |

2005 20 10 | - - Turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

2005 80 00 | - Cukriniai kukurūzai (Zea mays var. saccharata) |

ex 2101 | Kavos, arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių produktų arba iš kavos, arbatos arba matės; skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

- Kavos ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų, koncentratų arba iš kavos: |

- - Produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš kavos: |

2101 12 98 | - - - Kiti: |

KN kodas | Aprašymas |

- Arbatos arba matės ekstraktai, esencijos ir koncentratai, taip pat produktai, daugiausia sudaryti iš šių ekstraktų, esencijų ar koncentratų arba iš arbatos ar matės: |

- - Produktai |

2101 20 98 | - - - Kiti |

- Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kitų skrudinti kavos pakaitalai, taip pat jų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

- - Skrudintos trūkažolės (cikorijos) ir kiti skrudinti kavos pakaitalai: |

2101 30 19 | - - - Kiti |

- - Skrudintų trūkažolių (cikorijų) ir kitų skrudintų kavos pakaitalų ekstraktai, esencijos ir koncentratai: |

2101 30 99 | - - - Kiti |

2105 00 | Grietininiai ir kiti valgomieji ledai, su kakava arba be jos: |

ex 2106 | Maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje: |

2106 90 | - Kiti: |

2106 90 10 | - - Sūris fondues |

- - Kiti: |

2106 90 92 | - - - - - Kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kurių sudėtyje yra mažiau kaip 1,5 % masės pieno riebalų, 5 % masės sacharozės arba izogliukozės, 5 % masės gliukozės arba krakmolo |

2106 90 98 | - - - - - Kiti |

2202 | Vandenys, įskaitant mineralinius vandenis ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių arba daržovių sultis, klasifikuojamas 2009 pozicijoje |

2205 | Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis medžiagomis: |

ex 2208 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |

2208 20 | - Spiritai, pagaminti distiliuojant vynuogių vyną arba vynuogių išspaudas: |

2208 50 91 – 2208 50 99 | Geneva |

2208 70 | Likeriai ir kordialai: |

2208 90 41 – 2208 90 78 | - Kiti spiritai ir spiritiniai gėrimai: |

2905 43 00 | Manitolis |

2905 44 | D-gliucitolis (sorbitolis) |

ex 3302 | Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti preparatai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, skirti naudoti gėrimų gamyboje: |

3302 10 | - Skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje: |

- - Skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |

- - - Preparatai, kurių sudėtyje yra visos gėrimą charakterizuojančios kvapiosios medžiagos: |

- - - - - Kiti (kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5% tūrio) |

3302 10 29 | Kiti |

ex 38 skyrius | Įvairūs chemijos produktai: |

3824 60 | - Sorbitolis, išskyrus klasifikuojamą subpozicijoje 2905 44 |

2005/0119 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) Tarybos Reglamente (EB) Nr. ....../2005 (cukraus sektoriaus reforma) dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo[15] numatyta svarbi bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo reforma. Tuo reglamentu įvestos priemonės apima reikšmingą Bendrijos cukraus institucinės palaikomosios kainos sumažinimą dviem etapais.

(2) Dėl sumažėjusios rinkos paramos cukraus sektoriuje turėtų būti įvestos pajamų rėmimo priemonės cukrinių runkelių augintojams. Ši priemonė turėtų būti išmoka cukrinių runkelių ir cikorijų augintojams, o jos bendras lygis turėtų kisti kartu su palaipsniui mažinamu rinkų rėmimu.

(3) Tiesioginės paramos gamintojui atsiejimas nuo gamybos apimčių bei bendrosios išmokos schemos įvedimas yra esminiai elementai reformuojant bendrąją žemės ūkio politiką, kuria siekiama pereiti nuo kainų ir gamybos paramos politikos prie ūkininkų pajamų rėmimo politikos. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003[16] šie elementai buvo įvesti įvairiems žemės ūkio produktams.

(4) Kad būtų pasiekti tikslai, kuriais pagrįsta bendroji žemės ūkio politikos reforma, parama cukriniams runkeliams turėtų būti atsieta nuo gamybos apimčių ir integruota į bendrosios išmokos schemą.

(5) Todėl Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas tiesioginės paramos schemų taisykles reikėtų suderinti.

(6) Naujųjų valstybių narių cukrinių runkelių ir cikorijų augintojai nuo įstojimo į ES pasinaudojo kainų palaikymu pagal 2001 m. birželio 19 d. Reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo[17]. Todėl išmokoms už cukrų ir cukraus bei cikorijų komponentams bendrosios išmokos schemoje neturėtų būti taikomas 143a straipsnyje numatytas padidėjimų grafikas.

(7) Individualių pajamų rėmimo lygis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis hektarų, kuriuose auginami A ir B cukraus arba inulino sirupo gamybai naudojami cukriniai runkeliai arba cikorijos, dėl kurių pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 19 straipsnį sudaryta tiekimo sutartis su cukrų arba inulino sirupą gaminančia įmone vieneriems arba keleriems prekybos metams, kuriuos turi nustatyti valstybės narės, skaičiaus vidurkiu.

(8) Siekiant užtikrinti tinkamą paramos schemos taikymą ir dėl biudžeto priežiūros reikėtų numatyti, kad bendras pajamų rėmimas neviršytų nacionalinių paketų, apskaičiuotų remiantis ankstesniais ataskaitiniais metais, dydžio.

(9) Valstybėms narėms, nusprendusioms arba nuspręsiančioms taikyti bendrąją išmokos schemą tik nuo 2007 m. sausio 1 d., turėtų būti suteikta teisė skirti pajamų paramą inulino sirupo gamybai 2006 metais naudojamų cukrinių runkelių arba cikorijų augintojams kaip išmoką, pagrįstą hektarų, kuriuose buvo auginami patiekti cukriniai runkeliai arba cikorijos, skaičiumi. Apskaičiuojant cukrinių runkelių ir cikorijų komponentą bendrosios išmokos schemoje valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti prekybos metus, kurie laikomi reprezentatyviaisiais.

(10) Siekiant išspręsti problemas, jei jos kiltų pereinant nuo dabartinio režimo prie bendrosios išmokos schemos, tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus priimti atitinkamas pereinamojo laikotarpio taisykles iš dalies pakeičiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 dabartinį 155 straipsnį.

(11) Kad 110p straipsnyje numatytą išmoką už cukrų būtų galima skirti kaip tiesioginę išmoką, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(12) Siekiant atsižvelgti į išmokai už cukrų numatyto pajamų rėmimo dydį, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II, VIII ir VIIIa prieduose numatytas nacionalines viršutines ribas reikėtų atitinkamai suderinti.

(13) Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

1) 37 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Inulino sirupo gamybai naudojamiems cukriniams runkeliams ir cikorijoms referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama vadovaujantis VII priedo K punktu.“

2) 43 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) VII priede išvardytos pagalbos už bulvių krakmolą, sausuosius pašarus, sėklą, alyvmedžių giraites, tabaką ir cukrinius runkelius bei cikorijas atveju hektarų, už kuriuose užaugintą produkciją skiriama pagalba, skaičius arba inulino sirupo gamybai naudojamų cukrinių runkelių ir cikorijų atveju paramos dydis referenciniu laikotarpiu, kaip apskaičiuota VII priedo B, D, F, H, I ir K punktuose;“;

3) III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 skirsnis papildomas šiuo straipsniu:

„63a straipsnis Išmokos už cukrinius runkelius ir cikorijas

Dėl išmokų komponento už cukrinius runkelius ir cikorijas įtraukimo į bendrosios išmokos schemą valstybės narės gali nuspręsti taikyti 63 straipsnio 3 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą iki 2006 m. kovo 1 d.“

4) 71c straipsnis pakeičiamas taip:

„71c straipsnis Viršutinė riba

Naujųjų valstybių narių nacionalinės viršutinės ribos yra išvardytos VIIIa priede. Išskyrus cukraus ir cikorijos komponentą, viršutinės ribos apskaičiuojamos atsižvelgiant į 143a straipsnyje numatytą padidėjimų grafiką, todėl jų nereikia sumažinti.“

5) IV antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius:

„10e SKYRIUS IŠMOKA UŽ CUKRŲ

110p straipsnis Išmoka už cukrų

1. Taikant 71 straipsnį, inulino sirupo gamybai naudojamų cukrinių runkelių ir cikorijų augintojams 2006 m. gali būti skirta išmoka už cukrų. Ji skiriama remiantis hektarų, kuriuose auginami A ir B cukraus arba inulino sirupo gamybai naudojami cukriniai runkeliai arba cikorijos, dėl kurių augintojas sudarė tiekimo sutartis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001* 19 straipsnį reprezentatyviajam vienerių arba kelerių prekybos metų laikotarpiui nuo 2000−2001 prekybos metų, kuriuos nustato atitinkama valstybė narė laikydamasi objektyvumo ir nediskriminavimo kriterijų, skaičiaus vidurkiu.

2. Nepažeidžiant 71 straipsnio 2 dalies, apskaičiuojant išmokos už cukrų dydį hektarų, kuriuose auginami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti cukriniai runkeliai arba cikorijos, skaičiaus vidurkis padauginamas iš atitinkamos sumos už toną 2006 metams, pateiktos VII priedo K punkte.

3. 143a ir 143c straipsniai netaikomi išmokai už cukrų.“

______________________

(*) OL L 178, 2001 6 30, p. 1.“

6) Į 145 straipsnį įterpiamas šis d) b punktas:

„d) b išsamios taisyklės, susijusios su paramos už cukrinius runkelius ir cikorijas įtraukimu į bendrosios išmokos schemą; "

7) 155 straipsnis pakeičiamas taip:

„ 155 straipsnis Kitos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Kitos priemonės, reikalingos perėjimui palengvinti nuo 152 ir 153 straipsniuose nurodytuose reglamentuose ir Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatytų priemonių prie šiame reglamente nustatytų priemonių, visų pirma susijusių su Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 4 ir 5 straipsnių bei priedo ir Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio taikymu, ir nuo nuostatų, susijusių su Reglamentu (EEB) Nr. 1035/72 numatytais gerinimo planais, prie šio reglamento 83−87 straipsniuose nurodytų gerinimo planų, gali būti priimtos šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 152 ir 153 straipsniuose nurodyti reglamentai ir straipsniai toliau taikomi siekiant nustatyti VII priede nurodytas referencines sumas.

8) Priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 priedai iš dalies keičiami taip:

1) I priede po apyniams skirto įrašo įterpiama ši eilutė:

„Inulino sirupo gamybai naudojami cukriniai runkeliai ir cikorijos | Šio reglamento IV antraštinės dalies 10e skyrius (*****) | Pagalba gamybai“ |

2) II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(milijonai eurų) |

4) VII priedas papildomas taip:

„K. Cukriniai runkeliai ir cikorijos

Valstybės narės apskaičiuoja sumą, kurią reikia įtraukti į ūkininkų referencinę sumą, padaugindamos hektarų, kuriuose auginami A arba B cukraus arba inulino sirupo gamybai naudojami cukriniai runkeliai arba cikorijos, kuriems taikoma tiekimo sutartis, sudaryta pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 19 straipsnį reprezentatyviajam vienerių arba kelerių metų laikotarpiui nuo 2000−2001 prekybos metų, kuriuos turi nustatyti valstybė narė laikydamasi objektyvumo ir nediskriminavimo kriterijų, skaičiaus vidurkį iš tokios atitinkamos sumos:

Valstybė narė | 2006 m. (eurų už hektarą) Išmokos už cukrų | 2007 m. ir vėliau (eurų už hektarą) Išmokos už cukrų |

BE | 415,5 | 716,0 |

DK | 323,7 | 577,8 |

DE | 334,6 | 600,7 |

EL | 404,6 | 662,8 |

ES | 477,0 | 761,5 |

FR (žemyn.) | 396,4 | 708,4 |

IE | 351,8 | 576,3 |

IT | 321,6 | 547,6 |

NL | 360,2 | 634,4 |

AT | 420,7 | 730,9 |

PT (žemyn.) | 562,7 | 921,7 |

FI | 255,3 | 418,1 |

SE | 371,6 | 608,6 |

UK | 422,3 | 691,7 |

CZ | 422,0 | 670,4 |

HU | 403,7 | 633,5 |

LV | 299,2 | 469,2 |

LT | 231,6 | 363,0 |

PL | 290,9 | 467,7 |

SK | 352,6 | 575,8 |

SI | 382,1 | 625,8 |

Kai visa pagal 1 pastraipą apskaičiuota suma, kurią reikia įtraukti į ūkininkų referencinę sumą, viršija toliau lentelėje tūkstančiais eurų nurodytas viršutines ribas, sumos vienam ūkininkui atitinkamai sumažinamos.

(tūkstančiais eurų) |

Valstybė narė | 2006 m. | 2007 m. ir vėliau |

Belgija | 48 588 | 83 729 |

Čekija | 27 849 | 44 245 |

Danija | 19 312 | 34 478 |

Vokietija | 154 780 | 277 946 |

Graikija | 17 939 | 29 384 |

Ispanija | 60 267 | 96 203 |

Prancūzija | 151 144 | 270 081 |

Vengrija | 25 433 | 39 912 |

Airija | 11 258 | 18 441 |

Italija | 79 854 | 135 994 |

Latvija | 4 219 | 6 616 |

Lietuva | 6 547 | 10 260 |

Nyderlandai | 42 027 | 74 013 |

Austrija | 18 929 | 32 891 |

Lenkija | 99 125 | 159 392 |

Portugalija | 3 939 | 6 452 |

Slovakija | 11 812 | 19 289 |

Slovėnija | 2 993 | 4 902 |

Suomija | 8 254 | 13 520 |

Švedija | 20 807 | 34 082 |

Jungtinė Karalystė | 64 333 | 105 376 |

”. |

5) VIII priedas pakeičiamas taip:

„VIII PRIEDAS41 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(tūkstančiais eurų) |

Valstybė narė | 2005 m. | 2006 m. | 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. | 2010 m. ir vėliau |

Belgija | 411 053 | 579 161 | 613 782 | 613 782 |

Danija | 943 369 | 1 015 477 | 1 030 478 | 1 030 478 |

Vokietija | 5 148 003 | 5 646 981 | 5 769 946 | 5 769 946 |

Graikija | 838 289 | 1 719 228 | 1 752 673 | 1 752 673 |

Ispanija | 3 266 092 | 4 125 330 | 4 359 266 | 4 359 266 |

Prancūzija | 7 199 000 | 7 382 144 | 8 361 081 | 8 361 081 |

Airija | 1 260 142 | 1 333 563 | 1 340 521 | 1 340 521 |

Italija | 2 539 000 | 3 544 371 | 3 599 994 | 3 599 994 |

Liuksemburgas | 33 414 | 36 602 | 37 051 | 37 051 |

Nyderlandai | 386 586 | 428 613 | 853 599 | 853 599 |

Austrija | 613 000 | 632 929 | 744 891 | 744 891 |

Portugalija | 452 000 | 496 939 | 565 452 | 565 452 |

Suomija | 467 000 | 475 254 | 565 520 | 565 520 |

Švedija | 637 388 | 670 915 | 763 082 | 763 082 |

Jungtinė Karalystė | 3 697 528 | 3 934 753 | 3 975 849 | 3 975 849 |

”.

6) VIIIa priedas pakeičiamas taip:

„VIIIa priedas71c straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(tūkstančiais eurų) |

1. | BUDGET HEADING: (nomenclature 2006) 110-112-115-116 05 02 05 05 03 01 05 03 02 | APPROPRIATIONS (PDB 2006): M Eur 556 M Eur 1 498 M Eur 16 375 M Eur 18 118 |

2. | TITLE: Council regulation on the common organisation of the markets in the sugar sector Council regulation amending Regulation (EC) No 1782/2003 establishing common rules for direct support schemes under the common agricultural policy and establishing certain support schemes for farmers Council regulation establishing a temporary scheme for the restructuring of the sugar industry in the European Community and amending Regulation (EC) No 1258/1999 on the financing of the common agricultural policy |

3. | LEGAL BASIS: Articles 36 and 37 of the Treaty |

4. | AIMS: Following the CAP reform of 2003, this proposal aims at : - improving the competitiveness of the sugar sector; - promoting the sustainability and market orientation of the sugar sector; - ensuring the restructuring of the sector in good conditions for the economic operators while respecting environmental criteria. |

5. | FINANCIAL IMPLICATIONS | FINANCIAL YEAR 2007 (EUR million) | FINANCIAL YEAR 2008 (EUR million) | FINANCIAL YEAR 2009 (EUR million) |

5.0 | EXPENDITURE CHARGED TO THE EU BUDGET | -195 | 52 | 22 |

5.1 | REVENUE OWN RESOURCES OF THE EU (see annex 1) | 232 | -324 | -334 |

2010 | 2011 | 2012 | 2013 |

5.0.1 | EXPENDITURE CHARGED TO THE EU BUDGET | 22 | 11 | 22 | 22 |

5.1.1 | REVENUE OWN RESOURCES OF THE EU | -344 | -344 | -344 | -344 |

5.2 | METHOD OF CALCULATION: See annex 2 |

6.0 | CAN THE PROJECT BE FINANCED FROM APPROPRIATIONS ENTERED IN THE RELEVANT CHAPTER OF THE CURRENT BUDGET? | YES NO |

6.1 | CAN THE PROJECT BE FINANCED BY TRANSFER BETWEEN CHAPTERS OF THE CURRENT BUDGET? | YES NO |

6.2 | WILL A SUPPLEMENTARY BUDGET BE NECESSARY? | YES NO |

6.3 | WILL APPROPRIATIONS NEED TO BE ENTERED IN FUTURE BUDGETS? | YES NO |

OBSERVATIONS: This proposal does not have any impact on staff and administrative expenditure managing this sector. |

[pic]

[pic]

[pic]

[1] KOM(2003) 554.

[2] SEK(2003) 1022.

[3] KOM(2004) 499.

[4] Galutinis nutarimas P6 – TA(2005)0079, priimtas 2005 m. kovo 10 d. plenarinėje sesijoje.

[5] Nuomonė 1646/2004 – NAT 258, priimta 2004 m. gruodžio 15 d.

[6] Apeliacinės tarybos ataskaita AB-2005-2, EB – Cukraus eksporto subsidijos, 2005 m. balandžio 28 d.

[7] SEK(2005) 61, 2005 1 17.

[8] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 374/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 1).

[9] OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

[10] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[11] OL L …, …, p. …

[12] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[13] OL L 318, 1993 12 20, p. 18.

[14] [Laukiant, kol bus priimtas pasiūlytas Tarybos reglamentas (EB) Nr. …./2005 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo.]

[15] OL L …, ..., p. …

[16] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 118/2005 (OL L 24, 2005 1 27, p. 15).

[17] OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

[18] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[19] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

( [Laukiant, kol bus priimtas pasiūlytas Tarybos reglamentas (EB) Nr. …./2005 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo.]