52005DC0607

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.11.2005

KOM(2005) 607 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos bendrijoje

TURINYS

1. Pagrindiniai komunikato faktai ir tikslas 4

2. Pasirengimas gripo pandemijai Europos Sąjungoje 5

3. Pagrindiniai valstybių narių, Komisijos ir Bendrijos agentūrų uždaviniai 7

3.1. Planavimas ir koordinavimas 7

3.2. Stebėsena ir vertinimas 8

3.3. Prevencija ir lokalizavimas 9

3.4. Sveikatos sistemų atsakas 12

3.5. Pasikeitimas informacija 13

4. Pandemijos etapai ir ES įspėjimo apie pavojų lygiai 14

I PSO ETAPAS (laikotarpis tarp pandemijų) 16

2 PSO ETAPAS (laikotarpis tarp pandemijų) 16

Atsakomybė ir veiksmai 16

3 PSO ETAPAS (įspėjimo apie pandemijos pavojų laikotarpis) 16

Atsakomybė ir veiksmai 17

4.1.1. Komisija 17

4.1.2. ECDC 18

4.1.3. Valstybės narės 18

4 PSO ETAPAS (įspėjimo apie pandemijos pavojų laikotarpis) 19

4.1.4. Komisija 19

4.1.5. ECDC 20

4.1.6. Valstybės narės 20

5 PSO ETAPAS (įspėjimo apie pandemijos pavojų laikotarpis) 21

Atsakomybė ir veiksmai 21

4.1.7. Komisija 21

4.1.8. ECDC 22

4.1.9. Valstybės narės 23

6 PSO ETAPAS (pandemijos laikotarpis) − ES įspėjimo apie pavojų lygiai − nuo 1 iki 4 23

1 ES įspėjimo apie pavojų lygis 24

2 ES įspėjimo apie pavojų lygis 24

3 ES įspėjimo apie pavojų lygis 24

4 ES įspėjimo apie pavojų lygis 24

Atsakomybė ir veiksmai 24

4.1.10. Komisija 24

4.1.11. ECDC 25

4.1.12. Valstybės narės 26

4.2. Laikotarpis po pandemijos: atkūrimas ir grįžimas į laikotarpį tarp pandemijų 26

5. Išvados 27

ANNEX 1: New WHO Phases 28

ANNEX 2: Projects related to influenza funded under the public health programme 29

ANNEX 3: EU supported research related to human pandemic influenza 30

1. PAGRINDINIAI KOMUNIKATO FAKTAI IR TIKSLAS

Daug Europos piliečių kiekvieną žiemą kenčia nuo gripo. Įprastos sezoninės gripo epidemijos metu suserga 5−10 % gyventojų. Ankstesnės gripo epidemijos palietė gyventojus daug plačiau nei sezoninės epidemijos; jų užsikrėtimo laipsnis kito nuo 10 iki 50 %. Dvidešimtame amžiuje kilo trys pandemijos: 1918−1920 m. ispaniškasis gripas (didžiausias; nuo jo mirė daugiau kaip 20 milijonų žmonių, galbūt netgi 50 milijonų žmonių visame pasaulyje), 1957−1958 m. Azijos gripas ir 1968−1969 m. Honkongo gripas. Labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) epidemija iš Kinijos ir Pietryčių Azijos sukėlė nerimą, kad gali prasidėti gripo virusas, visiškai prisitaikęs būti perduodamas iš žmogaus žmogui ir galintis sukelti milijonus mirčių bei didžiulę ekonominę žalą.

Nors neįmanoma numatyti kitos pandemijos protrūkio, sveikatos, socialinės ir kitos esminės tarnybos greičiausiai susidurs su dideliais sunkumais nuo pat pandemijos pradžios. Gripo pandemijos padarinys būtų didžiulis visuomenės, politikų ir žiniasklaidos susirūpinimas; pandemijos metu ir vėliau ji sąlygotų didelius socialinius ir ekonominius sutrikimus. Nerimas, judėjimo apribojimai, viešų susirinkimų suvaržymai, paskirstymo sunkumai, neįprastai didelis mirtingumas greičiausiai prisidėtų prie sunkumų ir visuomenės sutrikdymo.

Pandemijos poveikis visuomenei yra neišvengiamas, tačiau rūpestingai rengiantis ir planuojant atsaką galima prisidėti prie to poveikio masto ir stiprumo mažinimo. Visų planų pagrindu turi būti išsamios nacionalinės ir vietinės komunikacijos strategijos, kurios papildo ir yra remiamos mechanizmais, skirtais užtikrinti savalaikes, tikslias ir aiškias konsultacijas bei informavimą. Pasirengimas pandemijai yra sudėtingas dalykas, nes turima mažai žinių apie galimą poveikį: duomenys yra abejotini, jiems trūksta bendrų bruožų. Dauguma nacionalinių pasirengimo planų, pagrįstų ankstesnėmis pandemijomis, ekspertų pastabomis ir teoriniu modeliavimu, paremti planavimo prielaidomis, apimančiomis:

Užsikrėtimo laipsnį : tai gyventojų, kurie pandemijos metu suserga klinikiniu gripu, dalis. Planuotojai mano, kad neatliekant jokios intervencijos per 9−15 savaičių susirgs apytikriai 30 % gyventojų. Užsikrėtimo laipsniai ir ligos sunkumas greičiausiai bus skirtingi amžiaus grupėse, tačiau kadangi nei vaikai, nei suaugusieji greičiausiai neturės imuniteto naujajam virusui, planavimo tikslais visose amžiaus grupėse turi būti numatomas vienodas užsikrėtimo laipsnis, rimtesnė liga ir didesni mirtingumo koeficientai nei įprasto „sezoninio“ gripo atveju.

Mirštamumo laipsnį : tų sergančių žmonių, kurie mirtų dėl gripo, dalis. Daugumoje nacionalinių planų spėjama, kad visas mirštamumo laipsnis pandemijos metu būtų 0,37 % .

Klinikines konsultacijas : numatoma, kad 50 % sergančių žmonių kreipsis į bendrosios praktikos gydytoją arba sieks ambulatorinės medicininės priežiūros.

Hospitalizavimą : dėl ūmių kvėpavimo takų ir susijusių atvejų į gripą panašūs atvejai gali sudaryti 1 % klinikinių atvejų.

Intensyvios priežiūros laipsnį: numatoma, kad 15 % pacientų, paguldytų į ligoninę dėl į gripą panašios ligos, reikės intensyvios priežiūros, iš jų 50 % gali reikėti mechaninių ventiliatorių.

Neatvykimą į darbą : planavimo tikslais reikėtų manyti, kad iš viso 30 % darbo jėgos pasiims nuo penkių iki aštuonių laisvų darbo dienų per tris mėnesius. Mokyklose ir kitose uždarose bendruomenėse gripas plis greičiau; tai gali sąlygoti poreikį uždaryti mokyklas. Tai, kartu su sutrikimais keliaujant ir darbuotojų poreikiu pasirūpinti šeimos nariais ir kitais, padidins neatvykimo į darbą atvejų skaičių.

Priemonių, geriausiai pritaikytų kovoti su žmonių gripo pandemija, pirmiausia turi imtis kiekviena valstybė narė. Tačiau jokia valstybė viena negali susidoroti su pandemijos padariniais. Siekiant sumažinti jos poveikį, besąlygiškai būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. ES, kurioje nėra vidaus sienų, būtinos papildomos koordinavimo priemonės. Taigi reikalingi veiksmai ES lygmeniu.

Visos valstybės narės, padedamos Komisijos ir PSO, pastaraisiais mėnesiais parengė ir sustiprino savo pasirengimo gripo pandemijai planus; atliekamas tolesnis darbas, paremtas Tarybos[1] ir sveikatos ministrų 2005 m. spalio 20 d. neoficialaus susitikimo išvadomis. Komisija imasi svarbaus vaidmens padėdama valstybėms narėms ir koordinuodama priemones ES lygmeniu, visų pirma pasinaudodama Bendrijos epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamųjų ligų kontrolės tinklu[2] bei jo skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (EWRS)[3] ir jų privaloma oficialaus pranešimo apie ligos atvejus ir įvykius bei informavimo ir konsultavimo apie priimtas arba planuojamas priemones bei jų koordinavimo tvarka. Komisija kelerius metus dirbo siekdama padėti pagerinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pasirengimą gripo pandemijai, kaip aprašyta Komisijos darbo dokumente[4] šia tema, paskelbtame 2004 m. kovo mėn. Nuo to laiko PSO peržiūrėjo savo įvairių pandemijos etapų aprašymą (žr. 1 PRIEDĄ), o 2005 m. gegužės mėn. Stokholme pradėjo veikti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004[5] ir teikiantis konsultacijas bei ekspertų žinias bei padedantis Komisijai valdydamas EWRS. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tapo būtina peržiūrėti ES pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planą. Peržiūrėtas planas pateikiamas šiame komunikate.

2. PASIRENGIMAS GRIPO PANDEMIJAI EUROPOS SąJUNGOJE

PSO pateikė rekomendacijas[6] dėl veiksmų prieš pandemiją ir jos metu; jos yra planavimo viso pasaulio valstybėse pagrindas. Planavimas ES lygmeniu pagrįstas tomis pačiomis rekomendacijomis, tačiau reikia numatyti tam tikras ES būdingas aplinkybes ir sąlygas. Jei gripo pandemijos atvejai pirmiausia būtų nustatyti už ES ribų, apie pandemiją beveik neabejotinai pirma paskelbtų PSO (6 PSO rekomendacijų etapas). Tačiau apie kritinę visuomenės sveikatai situaciją, susijusią su pandemijos štamo pasirodymu, gali būti paskelbta anksčiau. Pandemijai palietus ES, skirtingos valstybės narės gali įveikti etapus skirtingu metu ir tempu. Todėl ES tikslais su epidemija susiję veiksmai ES ir valstybėse narėse turi ypatingą reikšmę ir jiems reikia papildomų patikslinimų PSO klasifikacijos sistemoje. Šiame komunikate yra aprašytos kiekvienam etapui skirtos įvairios priemonės, kurios turi būti svarstomos ES lygmeniu ir kurios būtų taikomos konkrečiame epidemiologiniame kontekste.

2005 m. kovo mėn. Komisija ir PSO Regioninis biuras Europoje surengė seminarą, skirtą pandemijos planams aptarti ir spragoms bei reikalingiems pakeitimams nustatyti. Kaip pagrindiniai klausimai buvo įvardyti politinis įsipareigojimas, didesni pasirengimo pandemijai ištekliai, didesnis mokslinių tyrimų kiekis ir sudėtingų teisinių ir etinių klausimų sprendimas; be to, buvo išreikštas didelis susidomėjimas bendrų sprendimų gerinimu ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu[7].

2005 m. liepos mėn. Komisija nusiuntė laišką visiems sveikatos ministrams, prašydama jų pateikti informaciją apie jų valstybės pasirengimo būklę, visų pirma nurodant, ar yra parengti nacionaliniai planai, turima antivirusinių vaistų ir skiepijimo politika. Komisija, konsultuodamasi su Sveikatos apsaugos komitetu (1 nuoroda) ir ECDC, įvertino visus atsako ir nacionalinius planus. Sveikatos ministrai ir Komisija juos taip pat aptarė neoficialiame susitikime, kurį spalio 20 d. surengė ES pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė, jie buvo svarstomi ir 2005 m. spalio 24−26 d. antrajame EK ir PSO bendrame seminare. Be to, ES valstybėse narėse ir kitose Europos valstybėse buvo pradėti bendri įvertinimo apsilankymai su PSO ir ECDC. Pirminiai duomenys rodo, kad parengtis paprastai apsiriboja sveikatos sektoriumi. Kai kurie planai turi tapti veiksmingesni − ypač sveikatos priežiūros įstaigų ir valstybės tarnybų nepaprastosios padėties planai bei darbo jėgos mokymo planai.

Daugelis valstybių narių planuose sprendė prioritetinius klausimus, tokius kaip grandininė vadovavimo struktūra, komunikacijos strategija ir laboratorijų pajėgumai. Apytikriai pusė valstybių narių iki šiol svarstė kelionių tarptautiniais maršrutais, kontaktų atsekimo ir karantino bei judėjimo ribojimo priemones. Kai kurios valstybės narės įvertino priemonių, susijusių su užsienyje esančiais tos šalies piliečiais, poreikį.

Komisija atliko gripo pandemijos modeliavimo pratybas („Bendrasis pagrindas“, angl. „Common Ground“) siekdama patikrinti komunikacijos ir pasirengimo planus bei koordinavimą tarp valstybių narių, Komisijos ir Bendrijos agentūrų, tokių kaip ECDC ir Europos vaistų vertinimo agentūra (EMEA), bei su PSO. Šių pratybų rezultatai ir jose įgyta patirtis bus svarbūs dedant pastangas pagerinti planus ir jų tarpusavio sąveiką.

Siekdama užtikrinti geresnį bendradarbiavimą tarp visuomenės sveikatos ir gyvūnų sveikatos sektorių, 2005 m. rugsėjo 22 d. Komisija sutelkė ES vyriausius medicinos ir veterinarijos pareigūnus. Šiuo susitikimu buvo pradėtas nuolatinis procesas, kuriuo užtikrinamas geresnis koordinavimas tarp veterinarijos ir sveikatos institucijų bei tarnybų sprendžiant pagrindinius gripo kontrolės aspektus.

Grėsmės pobūdis yra toks, kad akivaizdu, jog apsaugos teikimas valstybėms narėms reiškia apsaugos ir prevencinių priemonių didinimą pasauliniu mastu. Kartu su valstybėmis narėmis Komisija taip pat teikia paramą tarptautiniam bendradarbiavimui, visų pirma JT agentūrų, tokių kaip PSO, FAO, PGSO, ir Pasaulio banko darbui, skirtam padėti trečiosioms šalims, ypač valstybėms, kurios šiuo metu yra paliestos paukščių gripo, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms ir labiausiai pažeidžiamoms valstybėms, ypač Afrikoje ir Azijoje, kad pagerintų jų stebėjimo ir ligų kontrolės pajėgumus. Tai apims paramą gauti būtinus medicininius produktus.

ES siūlo kartu su Pasaulio banku ir Kinija iš dalies finansuoti pagalbos teikėjų konferenciją, kad užtikrintų paramą patikos fondui, skirtam kovai su paukščių gripu pasauliniu mastu.

Taip pat svarbu, kad Komisija ir valstybės narės primygtinai reikalautų, kad apie epidemiologinę situaciją būtų pranešama greitai, tiksliai ir visiškai skaidriai visame pasaulyje. Taip pat reikia, kad Bendrija palengvintų didėjantį Europos kaimynystės politikos (EKP) partnerių dalyvavimą darbe šioje srityje. Šiuo metu su šešiomis valstybėmis (Ukraina, Moldavija, Izraeliu, Jordanija, Maroku, Tunisu) sudaryti veiksmų planai yra susiję su tokiu darbu.

Dėl didžiausių intervencijų susiduriant su pandemija Komisija ir valstybės narės dirba kartu, kad užtikrintų vakcinų ir antivirusinių vaistų turėjimą. Padedama EMEA ir valstybių narių, Komisija paskelbė dokumentą[8] dėl privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės siekdama skatinti kuo skubesnę pandeminių vakcinų gamybą. Pagrindiniai iškelti klausimai yra kuo didesnio viruso potipių skaičiaus aprėptis, klinikiniai tyrimai, didesni pajėgumai didinant skiepijimą tarp pandemijų bei imunizavimo padėties ir neigiamo poveikio stebėjimas. Antivirusinių vaistų atveju Komisija dėjo pastangas skatinti jų įsigijimo ir panaudojimo strategijas; tai buvo naudinga valstybėms narėms, nes leido joms suprasti ir gauti labai svarbios informacijos apie tiekimo ir apribojimų sąlygas, be to, sustiprino vaistų pramonės suinteresuotumą į šią sritį įtraukti daugiau bendrovių.

Komisijos ir ECDC padedamos valstybės narės taip pat vertina kaukių ir kitokių priemonių, tokių kaip respiratoriai, poreikį ir specifikacijas.

3. PAGRINDINIAI VALSTYBIų NARIų, KOMISIJOS IR BENDRIJOS AGENTūRų UžDAVINIAI

Lemiamas atsako į pandemiją elementas bet kokiu lygmeniu yra užtikrinti, kad jis apimtų kelis sektorius ir ne tik sveikatos sektoriui priklausančias tarnybas. Todėl valstybės narės ir Komisija privalo turėti ir atnaujinti planavimo ir koordinavimo strategijas, kurios palengvins kelių sektorių bendradarbiavimą.

Gripo pandemijos planų rengimas apima planavimo proceso, pateikto Komisijos komunikate dėl bendro pasirengimo visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo ES lygmeniu stiprinimo, principus ir komponentus[9]. Taikant šį planavimo procesą gripo pandemijai buvo nustatytos tokios pagrindinės temos, kuriomis reikia pagrįsti ES gripo pandemijos planą:

- planavimas ir koordinavimas;

- stebėsena ir vertinimas;

- prevencija ir lokalizavimas;

- sveikatos sistemų atsakas

- pasikeitimas informacija

Šios temos paeiliui nagrinėjamos toliau.

3.1. Planavimas ir koordinavimas

Kiekvieno etapo ir kiekvieno įspėjimo apie pavojų lygio uždaviniais turėtų būti siekiama nustatyti ir nagrinėti gripo protrūkio dabartinį poveikį bei vėlesnės grėsmės galimybę siekiant riboti jo padarinius. Tačiau perėjimas nuo įspėjimo apie pavojų prie veiksmų etapo turi būti greitas, priklausomai nuo įvykių raidos, o tam tikrus etapus arba lygius gali tekti praleisti. Todėl, dėl šių nenumatytų atvejų, planai turi būti lankstūs.

ES gali pasiekti pridėtinę vertę gerindama koordinavimą ir Komisijos bei valstybių narių keitimąsi informacija padedant ECDC, kitoms Europos agentūroms, tokioms kaip EMEA ir Europos maisto saugos tarnyba (EMST), bei PSO. Numatyta trijų pakopų struktūra:

Pirmiausia Sveikatos apsaugos komiteto pasirengimo ir atsako planavimo visuomenės sveikatos srityje grupė ( angl . Public Health Preparedness and Response Planning Group, PRPG), kaip nustatyta 2004 m. kovo mėn. Komisijos darbiniame dokumente, turi vykdyti tam tikras užduotis, tokias kaip informacijos mainai, esamų nacionalinių pasirengimo ir atsako planų perdavimas ir peržiūra bei konsultacijų dėl spragų ir nacionalinių planų koordinavimo poreikio teikimas, keitimasis patirtimi ir gera praktika su kitomis su pasirengimo planais dirbančiomis grupėmis, ir grupių, patariančių tam tikrais nepaprastosios padėties planų aspektais, sudarymas.

Antra, visi pranešimai, informacijos mainai tarp visuomenės sveikatos institucijų ir konsultavimas dėl valstybių narių planuojamų arba įgyvendinamų priemonių bei jų koordinavimas turi būti atlikti remiantis Bendrijos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema, kaip nustatyta Sprendime 2119/98/EB[10] dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo ir Sprendime 2000/57/EB[11] dėl skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos.

Trečia, taikant atsako mechanizmą bus panaudotos pagalbos grupės protrūkio atveju ( angl . Outbreak Assistance Teams, OAT). Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengė pagrindinį ekspertų, kurie galėtų būti siunčiami, sąrašą, šį darbą toliau dirba ECDC. Grupės dirbtų remdamosi suderintais įgaliojimais, organizacija, struktūra ir paskyrimo procedūromis. Grupių uždaviniai gali skirtis priklausomai nuo įgaliojimų, kuriuos turi nustatyti ECDC, tačiau apimtų dalyvavimą protrūkio tyrime Bendrijoje ir už jos ribų, užtikrinant derėjimą ir sąveiką su reagavimu išorėje ES bendradarbiaujant su PSO bei pagalbos teikimą vertinant riziką ir koordinuojant veiklą vietoje, ypač kai uždaviniai peržengia valstybių narių ribas.

3.2. Stebėsena ir vertinimas

Svarbiausias valstybių narių stebėjimo ir diagnostikos sistemų uždavinys − anksti nustatyti ir charakterizuoti pandemijos štamus remiantis klinikiniais arba kitais mėginiais ir patikimai įvertinti riziką, ar štamai gali sukelti plačiai paplitusius žmonių susirgimo protrūkius. Pagrindiniai elementai yra virusologinės diagnozės gera aprėptis įtarimą keliančiais atvejais, greitai ir veiksmingai charakterizuojant izoliuotus pacientų viruso štamus, ir epidemiologinio poveikio, visų pirma ligos naštos, įvertinimas. Veiksmingas gripo stebėjimas yra labai svarbus užtikrinant savalaikį įspėjimą apie artėjančią pandemiją.

ECDC vaidina stebėjimo koordinatoriaus vaidmenį. Valstybės narės privalo pranešti apie gripo protrūkius Sprendimu 2119/98/EB įsteigtam Bendrijos užkrečiamųjų ligų tinklui. Šiam tinklui priklausanti skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema (EWRS) yra svarbiausia Bendrijos atsako ašis. Sistema susieja valstybių narių visuomenės sveikatos institucijas. EWRS sistemoje apie atvejus turi būti pranešama oficialiai ir greitai, Komisijai nedelsiant perduodant informaciją visoms valstybėms narėms bei (jei įmanoma, prieš tai) konsultuojantis ir koordinuojant valstybių narių atsakomąsias priemones.

Svarbus yra gripo infekcijų gyvūnuose, visų pirma paukščių populiacijose, stebėjimas, jo reikalaujama pagal ES teisę, nes gyvūnuose gali slypėti įvairiausi gripo viruso štamai. Remiantis patirtimi, įgyta visoje ES atlikus tyrimą dėl naminių ir laukinių paukščių, kryptingo stebėjimo programa bus toliau tobulinama.

Labai svarbu laiku pranešti žmonių ir gyvūnų stebėjimo rezultatus, kad būtų kuo daugiau laiko pasirengti vakcinos gamybai ir kitoms visuomenės sveikatos atsakomosioms priemonėms. Siekiant užtikrinti veiksmingą stebėjimą ir greitą gripo viruso štamų identifikavimą reikia turėti tinkamus laboratorijų pajėgumus ir sustiprintus diagnostinius gebėjimus. Šiuo atžvilgiu laboratorijų bendradarbiavimas rengiamas remiantis Europos gripo stebėjimo schemos (EISS) projektu, kuriuo siekiama stebėti gripo aktyvumą visose ES valstybėse narėse remiantis gydytojų praktikų ir laboratorijų tinklų kūrimu bei padedant Komisijai planuoti pasirengimą gripo pandemijai. Bendrija iš dalies finansuoja EISS pagal Visuomenės sveikatos programą 2003−2008 m. Tačiau nacionalines etalonines laboratorijas turėtų skirti visų valstybių narių kompetentingos institucijos, ir prireikus jos turėtų būti pripažįstamos nacionaliniais kovos su gripu centrais pagal PSO Pasaulinę gripo programą. EISS laboratorijų tinklas šiuo metu atlieka „Žmonių gripui skirtos Bendrijos etaloninės laboratorijos“ funkciją, struktūrą numatoma įsteigti remiantis parama, skiriama pagal Bendrijos veiksmų programą sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje 2007−2013 m.[12], kurią Komisija pasiūlė 2005 m. balandžio 6 d.

Valstybėse narėse turėtų būti pradėtas klinikinių požymių stebėjimas, jis būtų pagrįstas veiksmingomis sistemomis, kuriose gydytojai praktikai atpažįsta atvejus ir kurios yra susijusios su virusologiniu stebėjimu; jame turėtų būti atsižvelgiama į amžiaus grupei būdingą sergamumą ir, kur įmanoma, taip pat mirtingumą bei hospitalizavimo atvejų skaičių. Klinikiniai požymiai gali kisti, ypač vėlesnių pandemijos bangų metu, kai gali pasirodyti nauji modeliai.

Turėtų būti vertinamas skiepijimo programų ir kitų sveikatos priemonių poveikis, nes sezoniniai plintančių gripo štamų modeliai ir todėl vakcinų sudėtis kasmet kinta. Turėtų būti labiau pabrėžiamas skiepijimo programų poveikio sergamumui ir mirtingumui sistemingas stebėjimas ir deramas informavimas apie imunizavimo būklę ES. Kadangi pandeminės vakcinos bus pagamintos tik po kelių mėnesių nuo pandeminio štamo izoliavimo, tačiau jos bus skiriamos neatlikus įprastų tyrimų, reikės stebėti jų veiksmingumą, saugą ir šalutinį poveikį.

ECDC imasi su epidemiologiniu stebėjimu susijusių uždavinių pagal planą, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant pagalbą gripo protrūkio atveju ir pataria dėl tinkamo atsako galimybių ir gairių įvairiuose plane numatytuose etapuose ir lygmenyse.

Šiuo metu Komisija finansuoja projektus pagal Visuomenės sveikatos veiksmų programą (2003−2008 m.), kuriais siekiama sustiprinti stebėjimą ir pasirengimą ES lygmeniu (žr. 2 PRIEDĄ).

3.3. Prevencija ir lokalizavimas

Pagrindinė atsakomoji priemonė užkertant kelią gripui yra skiepijimas. Izoliavus pandeminį štamą bus pagaminta pandeminė vakcina, tačiau gali praeiti 6−8 mėnesiai, kol ją bus galima gauti. Be to, vakcinų gamybos pajėgumai nėra pakankami. Kiekviena valstybė narė turėtų parengti prioritetinių grupių skiepijimo planus. ECDC ir PSO padedama Komisija jau lengvina planų koordinavimą siekdama užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą ir išvengti painiavos bei visuomenės susirūpinimo dėl įvairiose ES dalyse teikiamos sveikatos apsaugos lygių skirtumų.

Pandemijos pradžioje antivirusiniai vaistai sudaro pirmąjį ramstį, kuriuo remiasi medicininė profilaktika ir intervencija, kol bus galima gauti vakcinų. Valstybės narės turėtų svarstyti, kaip panaudoti atsargas, kurios yra ribotos, nes šiuo metu galimybė jų įsigyti yra ribota, ir kaip pagal svarbą išdėstyti tuos, kurie turėtų gauti vaistus pirmosios bangos metu, ypač telkiant dėmesį į tuos, kurie užsikrėtė pandeminiu štamu ir todėl ankstyvas gydymas jiems greičiausiai būtų naudingas. Komisija palengvina informacijos mainus ir pasikeitimą gera praktika šioje srityje. Ir dėl vakcinų, ir dėl antivirusinių vaistų buvo iškelti teisingo paskirstymo ir atsargų „mutualizavimo“ klausimai, siekiant kovoti su liga jai prasidedant; buvo atsižvelgta į gamybos pajėgumų trūkumą daugelyje valstybių ir aiškų pusiausvyros nebuvimą tarp turtingų ir galingų valstybių, kurios renka štamus pagal bendradarbiavimo programas su neturtingomis ir ligos paliestomis šalimis, tačiau tik jos gauna naudos iš (savo) gamintojų produkcijos.

Turėtų būti renkama informacija apie metinį vakcinų panaudojimą rizikos grupėse ir plačiojoje visuomenėje, kad jos pagrindu būtų galima įvertinti galimus poreikius pandemijos metu. Galimų poreikių pandemijos metu įvertinimai paskatintų metinį vakcinos tiekimo procesą. Kaip plano dalį galima būtų vykdyti tokius veiksmus:

- valstybės narės turėtų įvertinti vakcinų, antivirusinių vaistų ir antibiotikų poreikį pagal galimus jų panaudojimo scenarijus,

- jei vakcinų nepakanka, nustatyti prioritetines skiepijimo grupes,

- nustatyti visuomenės sveikatos priemonių galimybes, kad būtų sumažintas sergamumas ir socialinis sutrikimas, jei gripo atvejų sparčiai daugėja,

- iš gamintojų rinkti informaciją apie gamybos pajėgumus ir vakcinų, antivirusinių vaistų bei antibiotikų gamybos planus.

Komisija remia su šia sritimi susijusius projektus. Tačiau svarbiausia yra tai, kad Komisija susitarė su valstybėmis narėmis dėl politinio dokumento dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės[13] tarp viešųjų įstaigų ir vakcinų pramonės siekiant, kad gripo pandemijos atveju gripo vakcina Europos Sąjungos gyventojams būtų pateikta kuo greičiau.

Remiantis Tarybos suteiktu įgaliojimu šioje srityje atliktas darbas jau davė rezultatų: valstybės narės įgijo naudingų nuorodų derėtis su pramone, o pramonė buvo paskatinta pradėti rengti prototipinių vakcinų bylas bei peržiūrėti išlaidas ir kainas, be to, daugiau bendrovių buvo paskatintos dalyvauti vakcinų gamyboje.

Pramonės įnašas į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę – tai gripo vakcinų prototipų kūrimas laikantis EMEA[14] parengtų vakcinų prototipų bylų rengimo gairių. Keturios bendrovės pranešė apie ketinimą parengti tokias bylas artimiausiais mėnesiais. Pramonė užtikrins pandeminių vakcinų gamybą, pasinaudodama visomis pandemijos metu turimomis galimybėmis.

Viešasis sektorius paremtų pramonę, pradedant nuo gripo vakcinai gaminti skirtų kultūrų atsargų registro sukūrimo. Jis galėtų toliau teikti paramą vakcinos prototipo klinikiniams tyrimams ir stebėjimo po pateikimo į rinką sistemų kūrimui. Jis padėtų pramonei atlikti klinikinius tyrimus ir renkant duomenis apie įvairias vakcinos sudėtis, įskaitant įvairias antigeno dozes ir pagalbinių medžiagų naudojimą. Be to, viešasis sektorius imtųsi serologinių tyrimų ir provokacinių tyrimų su gyvūnais, kad pateiktų mokslinius įrodymus dėl galimo apsauginio tiriamų vakcinų veiksmingumo prieš tam tikrą plintantį pandeminį štamą. Laikas, sutaupytas šia veikla viešam naudojimui skirtai vakcinai gauti, gali būti 2−3 mėnesiai, o galbūt ir ilgesnis.

Dabartinis vakcinų gamybos pajėgumas laikomas nepakankamu Bendrijos reikalavimams pandemijos atveju patenkinti. Gamintojų rezervinių pajėgumų greičiausiai nepakaks staigiam paklausos padidėjimui patenkinti. Valstybės įnašo dalis būtų padidinti gripo vakcinos naudojimą tarp pandemijų, taip prisidedant prie gamybos pajėgumų didinimo, užtikrinant, kad naudojimas išaugtų iki lygių, rekomenduojamų Pasaulinės sveikatos asamblėjos rezoliucijoje Nr. 56.19[15], kurioje numatoma valstybių narių nustatytų rizikos grupių 75 % aprėptis. Pažymėtina, kad vakcinos sunaudojimas 2005 m. laikotarpiu tarp pandemijų labai padidėjo, ir atsargos baigėsi daugelyje valstybių narių.

Tebesitęsia viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės įgyvendinimo darbas, kuriuo siekiama ženkliai sutrumpinti „pateikimo į rinką laikotarpį“. Kad būtų pasiektas šis tikslas ir pagreitintas naujų specifinių pandeminių vakcinų vertinimas, Komisija susitarė su EMEA atsisakyti bylų registracijos mokesčio. Bendrija gali paremti valstybių narių pastangas įsigyti pandeminių vakcinų po 2005 m. balandžio 6 d. Komisijos pateikto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymo, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą[16], kurio tikslas − vystyti Komisijos pasiūlyto integruoto požiūrio solidarumo dalį, siekiant užtikrinti reagavimą į dideles nelaimes arba visuomenės sveikatos krizes, nepriklausomai nuo jų pobūdžio ir kilmės. Komisija kviečia Tarybą ir Europos Parlamentą kuo greičiau baigti svarstyti pasiūlytą reglamentą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo, siekiant, kad jis įsigaliotų kuo greičiau.

Geografinė taikymo sritis apsiriboja valstybėmis narėmis ir derybas dėl stojimo į ES pradėjusiomis šalimis. Teminis turinys apima grėsmes visuomenės sveikatai ir teroro aktus. Fondas ir toliau yra skirtas „didelėms“ nelaimėms, apibrėžiamoms kaip įvykiai, kurių sukelta visa tiesioginė žala viršija 1 milijardą eurų arba atitinkamai nelaimės paveiktos šalies 0,5 % bendrojo vidaus produkto (BVP), arba jei Komisija deramai pagrįstomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, kai padariniai yra ypač rimti, tačiau jų negalima vertinti remiantis vien tik fizine žala, paskelbia nelaimę „didele nelaime“. Tai bus itin svarbu padedant apsaugoti ES pandemijų atveju, ypač oficialiai pripažintų gripo pandemijų metu. Veiksmingas apsisaugojimas reikalaus plataus ir greito antivirusinių vaistų ir vakcinų naudojimo.

Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos galėtų būti naudojamos padedant atlyginti su šiais vaistais susijusias išlaidas. Pagal dabartinę tvarką fondo lėšas būtų galima mobilizuoti tik tuomet, jeigu paraišką pateikia reikalavimus atitinkanti valstybė. Komisijai atlikus įvertinimą ir pateikus pasiūlymą dėl skirtinos finansinės paramos sumos biudžeto valdymo institucijai, pastaroji priima atitinkamą papildomąjį biudžetą. Tuomet Komisija priims sprendimą dėl dotacijos, po kurio bus sudarytas įgyvendinimo susitarimas, leisiantis išmokėti skirtą pagalbą.

Europos Sąjungos solidarumo fondą įsteigiančio reglamento pasiūlymu Komisija siūlo stiprinti ir išplėsti reagavimo į visuomenės sveikatos krizes galimybes. Tai apima skubią medicininę pagalbą ir priemones, skirtas apsaugoti gyventojus nuo neišvengiamų grėsmių sveikatai, įskaitant išlaidas krizės metu naudojamoms vakcinoms, vaistams, medicinos priemonėms, įrangai ir infrastruktūrai. Tačiau šio fondo panaudojimas susijęs su specifiniais reikalavimais, ir iš esmės tai – perfinansavimas, taigi tai yra reagavimo pobūdžio priemonė, kurios standartinės procedūros paprastai užima nemažai laiko. Todėl Komisija pasiūlė išankstinio finansavimo mechanizmą, kuris leistų greitai skirti ribotą finansavimą.

Valstybių narių valdžios institucijų priemonės, skirtos suteikti didžiausią apsaugą savo gyventojams, kritinėse situacijose gali dar labiau apriboti galimybę gauti vakcinas arba antivirusinius vaistus gyventojams, kuriems gresia didžiausias pavojus. Todėl priemonės turėtų būti svarstomos siekiant užtikrinti teisingą galimybę gauti vaistus. Reikia toliau bendradarbiauti su pramone, valstybėmis narėmis ir kitomis šalimis. Tačiau priemonės neturėtų skatinti jokio ES konkurencijos taisykles pažeidžiančio elgesio.

Nevaistinės priemonės, tokios kaip rankų plovimas ir izoliavimas, vaidins svarbų vaidmenį mažinant gripo pandemijos poveikį. ECDC, dirbdamas su Komisija ir nacionalinėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, parengs valstybėms narėms skirtas, įrodymais pagrįstas gaires šiais klausimais.

Galiausiai Komisija pagal mokslinių tyrimų pagrindų programas nuo 1998 m. bendrai finansuoja projektus žmonių gripo pandemijos srityje. Šias pastangas reikėtų ir toliau tęsti pagal 7-ąją pagrindų programą[17] (žr. 3 PRIEDĄ).

3.4. Sveikatos sistemų atsakas

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir saugų nauju gripo štamu užsikrėtusių žmonių gydymą, svarbu, kad ligoninės turėtų nusistovėjusius ekstremalių situacijų planus, skirtus pasirūpinti daugeliu susirgimo atvejų ir užtikrinti tęstinumą bei sugebėjimą susidoroti su situacija, kad būtų parengtos klinikinio gydymo gairės, turimi ištekliai, o darbuotojai žinotų apie priėmimo kriterijus. Valstybės narės yra atsakingos ir jų kompetencijai priklauso užtikrinti, kad piliečiai galėtų naudotis geriausia praktika, o Bendrijos tikslas − kad nelygybė šioje srityje būtų panaikinta tarp valstybių ir regionų. Be to, sveikatos priežiūros srityje dirbantys darbuotojai turėtų žinoti apie infekcijos kontrolės priemones ir būti jų mokomi. Valstybės narės turėtų užtikrinti klinikinio gydymo gairių pacientams, kuriems įtariama ir patvirtinama pandeminio štamo gripo infekcija, parengimą ir įgyvendinimą. Infekcijos kontrolės gairės yra svarbios siekiant išaiškinti perdavimo kelius ir būdus, kaip sustabdyti viruso perdavimą higienos priemonėmis. Infekcijos kontrolė yra esminė darbo su pacientais dalis; ji padeda užkirsti kelią tolesniam infekcijos plitimui visuomenėje, o valstybėms narėms reikia įvertinti kaimyninių valstybių paslaugų kokybę, siekiant pasirengti priimti piliečius, besikreipiančius pagalbos iš kitos valstybės.

Labai svarbu, kad sveikatos tarnybos prisitaikytų prie pandemijos sąlygų, kad tokiu būdu būtų išlaikyta pagrindinė priežiūra tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Siekiant tai užtikrinti, turi būti parengta keletas žingsnių sveikatos krizių atveju, kad būtų užtikrintas išmintingas personalo ir savanorių korpuso valdymas ir optimaliai išnaudota įranga bei turimi vaistų pramonės gaminiai. Apskritai veikla šioje srityje turėtų būti pagrįsta bendruoju pasirengimo ekstremalioms sveikatai situacijoms planu. Bus svarbu koordinuoti klinikinės priežiūros ir sveikatos tarnybų planus su kaimyninių valstybių tarnybomis siekiant išvengti pacientų judėjimo per sienas tikintis geresnės sveikatos priežiūros.

Komunikate[18] dėl Bendrijos strateginių gairių dėl Sanglaudos politikos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti (2007–2013 m.) Komisija pasiūlė įtraukti sveikatos rizikos prevenciją ir užpildyti sveikatos infrastruktūros spragas kaip strateginius būsimos sanglaudos politikos parametrus. Toms valstybėms narėms, kurios planuoja parengti horizontaliąsias sanglaudos politikos sveikatos programas, ir tiems regionams, kurie ketina integruoti su sveikata susijusius prioritetus į savo veiklos programas, Komisija rekomenduoja juos visapusiškai sieti su nacionaliniais pasirengimo planais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir galimybėms, kurias suteikia būsimos sanglaudos politikos priemonės, susijusios su teritoriniu bendradarbiavimu, visų pirma tarpvalstybiniu bendradarbiavimu.

3.5. Pasikeitimas informacija

Visuomenės informavimas

Kiekvienam etapui ir lygmeniui turi būti parengtas komunikacijos planas. Kuo rimtesnė grėsmė, tuo svarbiau bus užtikrinti veiksmingą plačiosios visuomenės ir žiniasklaidos informavimą.

Numanoma pandemijos grėsmė gali sukelti didelį žiniasklaidos susidomėjimą. Informacijos apie galimą grėsmę patikimumo užtikrinimas turėtų būti pagrindinis valstybių narių, ECDC ir Komisijos prioritetas. Patikimos informacijos skelbimas ankstyvajame etape užkirs kelią „informacijos vakuumo“ sukūrimui, kurį žiniasklaida gali užpildyti spėlionėmis ir gandais. Siekiant užtikrinti, kad jos turėtų galimybę tai padaryti, valstybės narės institucijos kartu su Komisija ir ECDC turėtų parengti įvairią paruoštą naudoti medžiagą apie gripą, skirtą žiniasklaidai informuoti. Keletas valstybių narių jau tai padarė ir, pavyzdžiui, suteikė šiek tiek pagrindinės informacijos apie ligą ir turimas atsako į svarbius protrūkius sistemas.

Gripo epidemijos metu informacija apie veiksmus grėsmei spręsti tiek ES lygmeniu, tiek ir valstybių veiksmus turės būti perduodama žiniasklaidai ir visuomenei laiku ir nuosekliai. Požiūrį į informavimą reikia svarstyti ankstyvajame galimos pandemijos problemos sprendimo proceso etape. Valstybės narės, ECDC ir Komisija turėtų toliau tobulinti komunikacijos planus ir siekti koordinuoti tikslią informaciją ir pareiškimus žiniasklaidai apie grėsmę ir planuojamas priemones, siekdami išvengti painiavos ir prieštaringų pranešimų.

Vienas būdas užtikrinti pasikeitimą informacija tarp valstybių narių ir atvirumą visuomenei ir žiniasklaidai bus pandemijos metu internete skelbti reguliarias ataskaitas apie pandemijos būklę Europoje. Toks darbo būdas pasirodė esąs veiksmingas SŪRS protrūkio metu.

Pasirengimas skiepijimui ir antivirusinių medžiagų paskirstymas skirsis įvairiose valstybėse priklausomai nuo jų nacionalinių planų. Sveikatos specialistų ir visuomenės informavimas apie šiuos pasirengimus neišvengiamai bus valstybių narių valdžios institucijų uždavinys. Vis dėlto net ir šiomis aplinkybėmis bus reikalingas koordinavimas visos ES mastu. Jis padės sustiprinti visuomenės pasitikėjimą atsako strategija, jei valstybės narės ir Komisija galės įrodyti, kad nacionalinės strategijos visoje ES yra suderintos ir pagrįstos bendrais atitinkamais moksliniais vertinimais.

Keitimasis informacija tarp kompetentingų sveikatos institucijų

Greiti informacijos mainai ir skubus informavimas pirmaisiais gripo pandemijos etapais yra būtini, kad valstybės narės, Komisija, ECDC, PSO ir kitos organizacijos galėtų reaguoti remdamosi viešiesiems ryšiams pateikta bendra pozicija ir tinkamai įspėti apie pavojų savo struktūras, kad priemonės galėtų būti laiku įgyvendintos.

Komisija ėmėsi veiksmų koordinuoti už visuomenės informavimą apie gripo pandemiją atsakingas valstybių narių valdžios institucijų žiniasklaidos tarnybas. 2005 m. spalio mėn. buvo susitarta dėl techninio orientacinio dokumento dėl „Valstybių narių, Komisijos ir ECDC informavimo apie labai patogeniško paukščių gripo atvejus žmonėse tvarkos“; jis buvo paskelbtas „Europa“ tinklavietėje[19].

4. PANDEMIJOS ETAPAI IR ES įSPėJIMO APIE PAVOJų LYGIAI

Pagrindinės priemonės, kurias reikia suplanuoti ir įgyvendinti atsižvelgiant į gripo pandemijas, gali būti sugrupuotos pagal toliau pateiktus etapus ir lygius. Komisija ir valstybės narės turi imtis skirtingų veiksmų, tačiau tam tikri veiksmai turi būti įgyvendinami kartu. Veiksmai yra suskirstyti į įvairius etapus ir lygius, jiems turėtų būti naudingas ECDC ir PSO atliktas epidemiologinės situacijos įvertinimas, pagrįstas toliau aprašytais scenarijais ir geografiniu pasiskirstymu.

Pasirinkti etapai ir lygiai atitinka PSO rekomendacijas ir jos pandemijos etapų apibrėžimą. Tačiau dėl Europos Sąjungos ypatingų aplinkybių, kaip antai vidaus sienų nebuvimo ir laisvo asmenų ir prekių judėjimo, po konsultacijų su valstybėmis narėmis, PSO ir ECDC 6 PSO etape (pandeminis laikotarpis) turi būti naudojami tokie keturi įspėjimo apie pavojų lygiai:

ES įspėjimo apie pavojų lygiai 6 pandemijos etape:

Pirmasis − jokioje ES valstybėje narėje nėra patvirtintų žmogaus užsikrėtimo pandeminiu virusu atvejų;

Antrasis − kurioje nors ES valstybėje narėje yra vienas arba daugiau patvirtintų žmogaus užsikrėtimo pandeminiu virusu atvejų;

Trečiasis − kurioje nors ES valstybėje narėje yra patvirtintas pandeminio viruso protrūkis (perdavimas);

Ketvirtasis − plataus masto užsikrėtimas ES valstybėse narėse.

Šiuose įspėjimo apie pavojų lygiuose, ypač įspėjimo apie pavojų 4 lygyje, patirtis su sezoniniu užsikrėtimu gripu rodo, kad pandemija nebus vienodai aktyvi visoje ES, ir tai aprašys valstybės narės bei ECDC. Planuojant daroma prielaida, kad pandemija nekyla valstybėje narėje ir kad tarp pirmosios ir antrosios pandemijos bangų ir po to, kai atsiras vakcina, reikės imtis papildomų priemonių.

Toliau išvardyti veiksmai yra būdingi visiems pandemijos etapams, todėl susiję dalyviai juos svarstys kiekvieną kartą situacijai pereinant į kitą etapą:

Planavimas ir koordinavimas

Valstybės narės privalo informuoti apie priemones, konsultuotis ir jas koordinuoti su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija, pasinaudodamos EWRS ir prireikus kitais mechanizmais;

Komisija rengia informavimą apie priemones, su jomis susijusias konsultacijas ir jas koordinuoja.

Stebėsena ir vertinimas

Valstybės narės, naudodamos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą, privalo perduoti informaciją apie nustatytus žmonių užsikrėtimo atvejus užkrečiamųjų ligų tinklui ir ECDC;

Komisija koordinuoja informacijos mainus padedama ECDC, kuris prižiūri EWRS.

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Padedama ECDC, Komisija patvirtina, kurios priemonės yra tinkamos ir netinkamos ligos paliestoms ir nepaliestoms valstybėms;

- Komisija rekomenduoja, kad atitinkamos tarptautinės organizacijos ir asociacijos bei vežimo bendrovės parengtų ir pasiruoštų įgyvendinti tarptautiniais maršrutais vykstančiomis transporto priemonėmis keliaujantiems žmonėms taikomas standartines priemones, atitinkančias pandemijos etapą;

- Nuo ketvirtojo iki šeštojo etapo : Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, įvertina poreikį rekomenduoti papildomas izoliavimo priemones, pvz., prie tarptautinių sienų.

Keitimasis informacija:

- Komisija, dirba su valstybėmis narėmis, padedama ECDC ir bendradarbiaudama su PSO, kad pateiktų su pandemijos etapu susijusią tikslią informaciją;

- Komisija reguliariai informuoja žiniasklaidą ir visuomenę apie situaciją, išlaiko pajėgumus, kad patenkintų numatytus informacijos poreikius tarptautiniu lygiu ir vertina bei atnaujina komunikaciją įvairiuose etapuose atsižvelgdama į ankstesnės veiklos patirtį.

I PSO ETAPAS (laikotarpis tarp pandemijų)

Šiame etape žmonėse nebuvo aptikta jokių naujų gripo viruso potipių.

Gyvūnuose gali būti gripo viruso potipis, dėl kurio užsikrėtė žmonės. Jei jis yra gyvūnuose, žmogaus užsikrėtimo arba ligos rizika laikoma nedidele.

Pagrindinis tikslas visuomenės sveikatos požiūriu yra sustiprinti pasirengimą gripo pandemijai pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

Pagal šį scenarijų gyvūnuose Europoje nėra aptikta jokio naujo paukščių gripo viruso ir žmonės neužsikrėtė.

2 PSO ETAPAS (laikotarpis tarp pandemijų)

Žmonėse nebuvo aptikta jokių naujų gripo viruso potipių.

Tačiau plintantis gyvūnų gripo viruso potipis kelia rimtą žmonių susirgimo pavojų.

Pagrindinis visuomenės sveikatos tikslas − kuo labiau sumažinti žmonių užsikrėtimo riziką; jei tai įvyksta, greitai aptikti tokius užsikrėtimus ir apie juos pranešti.

Pagal šį scenarijų žmonės ES neužsikrėtė.

Atsakomybė ir veiksmai

1 ir 2 etape lemiamą reikšmę rengiant atsaką pandemijos atveju turi pasirengimo gripo pandemijai stiprinimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Siekdamos atnaujinti pasirengimo būklę Bendrijos lygmeniu, Komisija ir ECDC, konsultuodamiesi su Sveikatos apsaugos komitetu ir bendradarbiaudami su PSO, įvertina ir peržiūri nacionalinius pandemijos planus bei rengia su jais susijusias pratybas, skirdamos ypatingą dėmesį jų tarpusavio sąveikai.

3 PSO ETAPAS (įspėjimo apie pandemijos pavojų laikotarpis)

Žmonės užsikrečia nauju potipiu, tačiau jis neplinta iš žmogaus žmogui, arba daugiausia retai užsikrečia artimai kontaktuojantys žmonės.

Šiame etape pagrindinis tikslas visuomenės sveikatos požiūriu yra užtikrinti, kad naujas viruso potipis būtų greitai apibūdintas ir anksti aptiktas, pranešti ir reaguoti į papildomus atvejus.

Žmonės neužsikrečia, bet kyla pavojus dėl atskirų atvejų atsitiktinio patekimo arba pasireiškimo valstybėse narėse.

Atsakomybė ir veiksmai

4.1.1. Komisija

Planavimas ir koordinavimas

- Koordinuoja rekomendacijų teikimą nacionalinėms valdžios institucijoms peržiūrint ir atnaujinant nacionalinius nepaprastosios padėties planus, pagrįstus gaunama moksline informacija apie žmonėse pastebėtą (-us) atvejį (-us);

- Peržiūri Komisijos vidinį nepaprastosios padėties planą.

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Prašo ligos paliestų valstybių narių informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares apie izoliavimo priemonių įgyvendinimą ir jų veiksmingumą siekiant jas koordinuoti remiantis EWRS sistema;

Antivirusiniai vaistai

- Dirba su nacionalinėmis valdžiomis institucijomis siekdama koordinuoti antivirusinių vaistų turėjimą, kad juos būtų galima skubiai paskirstyti;

Vakcinos

- Dirba su nacionalinėmis valdžios institucijomis siekdama įvertinti galimą asmenų, dėl profesijos arba kitų priežasčių susiduriančių su sezoninėmis vakcinomis, skiepijimo naudą ir trūkumus bei prireikus planuoja skiepijimo programas;

- Dirba su valstybėmis narėmis ir pramone siekdama paskatinti veiksmingų ir pakankamų vakcinų turėjimą.

Sveikatos sistemų atsakas

- Skatina nacionalines valdžios institucijas peržiūrėti ir atnaujinti sveikatos sistemų atsako strategijas nacionaliniu bei vietos lygmenimis.

Keitimasis informacija:

- Koordinuoja keitimąsi bendra informacija, susijusia su rekomenduojamų priemonių veiksmingumu;

- Pateikia atnaujintą informaciją kitiems partneriams, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei apie pasaulinę epidemiologinę situaciją bei ligos pobūdį;

- Padedant ECDC koordinuoja keitimąsi informacija, susijusia su rekomenduojamų priemonių veiksmingumu.

4.1.2. ECDC

Stebėsena ir vertinimas

- Stebi visuotinės gripo epidemijos grėsmę rinkdamas informaciją ir bendradarbiaudamas su Europos agentūromis (pvz., EMST) bei tarptautinėmis organizacijomis (PSO, PGSO, FAO) ir reguliariai praneša apie rizikos stebėsenos veiklą;

- Remdamasis etaloninių laboratorijų tinklu, padeda keistis informacija apie laboratorijoje patvirtintą žmogaus užsikrėtimą;

- Koordinuoja atvejo apibrėžimo, skirto šalių pranešimams, rengimą;

- Pateikia ataskaitų formas ir atitinkamomis priemonėmis koordinuoja skubų pranešimą apie žmonių užsikrėtimo nauju gripo štamu atvejus;

- Teikia atitinkamą paramą nacionalinėms valdžios institucijoms tiriant atvejį (-us) ir epidemiologines infekcijos aplinkybes bei nustatant rizikos grupes;

Sveikatos sistemų atsakas

- Teikia mokslines konsultacijas apie nevaistines kontrolės priemones, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti gairėmis savo atsako strategijoje.

Keitimasis informacija

- Dirba su valstybėmis narėmis skatindamas nuoseklų informavimą apie ligą ir epidemiologinę situaciją;

- Konsultuodamasis su Komisija koordinuoja su rekomenduojamų priemonių veiksmingumu susijusios bendros informacijos mainus;

- Kitiems partneriams, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei reguliariai pateikia atnaujintą informaciją apie pasaulinę epidemiologinę situaciją ir ligos pobūdį.

4.1.3. Valstybės narės

Stebėsena ir vertinimas

- Remdamosi etaloninių laboratorijų tinklu užtikrina, kad bus skubiai pranešta apie laboratorijoje patvirtintą žmogaus užsikrėtimą;

- Pranešimuose taiko Europos Sąjungoje sutartus atvejo apibrėžimus;

- Naudodamosi EWRS ir prireikus kitais mechanizmais užtikrina, kad bus skubiai pranešta apie žmonių užsikrėtimą nauju gripo viruso štamu;

- Tiria atvejį (-us) ir infekcijos epidemiologines aplinkybes bei nustato rizikos grupes ir nedelsdamos perduoda rezultatus Komisijai ir ECDC.

Sveikatos sistemų atsakas

- Peržiūri, atnaujina ir platina gaires, skirtas klinikinei priežiūrai, diagnozavimui, gydymui, infekcijos kontrolei ir saugiam mėginių tvarkymui.

Keitimasis informacija:

- Dirba su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija, kad pateiktų tikslią informaciją;

- Keičiasi su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija informacija, susijusia su rekomenduojamų priemonių veiksmingumu;

- Kitiems partneriams, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei reguliariai pateikia atnaujintą informaciją apie pasaulinę epidemiologinę situaciją ir ligos pobūdį.

4 PSO ETAPAS (įspėjimo apie pandemijos pavojų laikotarpis)

Maža (-os) grupė (-ės), kuriuose žmogaus užsikrėtimas nuo kito žmogaus yra ribotas, tačiau paplitimas labai lokalizuotas, tai rodo, kad virusas nėra gerai prisitaikęs prie žmonių.

Pagrindinis tikslas visuomenės sveikatos požiūriu − sulaikyti naują virusą ribotuose židiniuose arba užlaikyti plitimą siekiant sutaupyti laiko pasirengimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant vakcinos kūrimą.

ES žmonės neužsikrėtę, bet didėja pavojus dėl atskirų atvejų patekimo arba jų pasireiškimo valstybėse narėse bei padidėjusio užsikrėtimo nuo jų.

Atsakomybė ir veiksmai

4.1.4. Komisija

Stebėsena ir vertinimas

- Konsultuodamasi su ECDC koordinuoja nacionalinių valdžios institucijų strategijas, siekdama sustiprinti stebėjimą rizikos grupėse;

- Konsultuodamasi su ECDC, su nacionalinėmis valdžios institucijomis koordinuoja izoliavimo ir kontrolės priemonių stebėseną.

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Koordinuoja rekomenduojamų papildomų izoliavimo priemonių įgyvendinimą.

Sveikatos sistemų atsakas

- Skatina nacionalines valdžios institucijas naujai įvertinti klinikinio gydymo ir infekcijų kontrolės gaires sveikatos priežiūroje (įskaitant ilgalaikės priežiūros įstaigose);

- Skatina nacionalines valdžios institucijas pasirengti kitam etapui (įskaitant sveikatos apsaugos darbuotojams skirtą mobilizacijos planą).

Pasikeitimas informacija:

- Padedant ECDC skatina keistis bendros, su švietimu sveikatos klausimais susijusios medžiagos modeliais.

4.1.5. ECDC

Stebėsena ir vertinimas

- Stebi riziką ES, ypač kreipdamas dėmesį į atvejų patekimo iš ligos paliestų teritorijų galimybę.

- Konsultuodamasis su Komisija koordinuoja nacionalinių valdžios institucijų strategijas, siekdamas sustiprinti stebėjimą rizikos grupėse;

- Padeda nacionalinėms valdžios institucijoms naudojantis EWRS pranešti apie naujo gripo viruso štamo infekcijos perdavimą iš žmogaus žmogui;

- Teikia tinkamą paramą nacionalinėms vadžios institucijoms tiriant atvejus ir kontaktus, stiprinant ligos stebėjimą, siekiant nustatyti papildomus atvejus bei epidemiologines infekcijos galimybes (pvz., užsikrėtimo šaltinį, asmenų, su kurias kontaktuojama, užsikrėtimą ir paplitimą tarp gyventojų), bei nustatant rizikos grupes;

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Teikia mokslines konsultacijas dėl nevaistinių visuomenės sveikatos intervencijų;

- Konsultuodamasis su Komisija prašo ligos paliestų valstybių narių pranešti apie sustiprinto stebėjimo priemonių įgyvendinimą, padeda įvertinti tokių priemonių veiksmingumą ir perduoda atitinkamą informaciją, skirtą nacionaliniams ir tarptautiniams planams, visoms valstybėms narėms;

- Peržiūri su biologine sauga susijusias gaires gripo laboratorijų tinkle.

Keitimasis informacija:

- Užtikrina reguliarų informacijos, susijusios su rizika Europos Sąjungai, atnaujinimą ir mokslinį rekomenduojamų priemonių vertinimą.

4.1.6. Valstybės narės

Stebėsena ir vertinimas

- Keičiasi informacija apie sustiprintą stebėjimą rizikos grupėse ir izoliavimo bei kontrolės priemonių veiksmingumą.

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Konsultuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visas planuojamas papildomas izoliavimo priemones.

Sveikatos sistemų atsakas

- Teikia informaciją apie klinikinio gydymo ir infekcijų kontrolės sveikatos priežiūroje (įskaitant ilgalaikės priežiūros įstaigose) gaires;

- Praneša ir konsultuoja apie pasirengimą kitam etapui, ypač dėl kitų valstybių narių piliečių ir pagalbos kitiems ES piliečiams trečiosiose šalyse planų, įskaitant apsaugą vietoje ir repatriaciją.

Keitimasis informacija:

- Informuoja apie visuomenei ketinamą pateikti informaciją ir keičiasi mokomąja medžiaga su kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ir ECDC;

5 PSO ETAPAS (įspėjimo apie pandemijos pavojų laikotarpis)

Didesnė (-ės) grupė (-ės), tačiau plitimas iš žmogaus žmogui vis dar lokalizuotas, tai rodo, kad virusas vis geriau prisitaiko prie žmonių, tačiau gali būti, kad dar nėra visiškai užkrečiamas (rimtas pandemijos pavojus).

Šiame etape reikia kuo labiau padidinti pastangas lokalizuoti arba atidėti plitimą, kad galbūt būtų galima išvengti pandemijos ir laimėti laiko pandeminio atsako priemonėms įgyvendinti.

Lokalizuotos didelės grupės ne Europos valstybėse ir žmonių užsikrėtimai nuo žmogaus, bet nėra patvirtinimo apie plitimą tarptautiniu mastu; vis labiau didėja atskirų atvejų patekimo arba pasireiškimo ES rizika.

Atsakomybė ir veiksmai

4.1.7. Komisija

Planavimas ir koordinavimas

- Koordinuoja nuolatinį intervencijų vertinimą;

- Baigia pasirengimus gresiančiai gripo pandemijai, įskaitant vidinę organizaciją ir personalo pajėgumus;

- Aktyvuoja Komisijos nepaprastosios padėties planą;

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Bendradarbiauja su nacionalinėmis valdžios institucijomis padėdama paskirstyti su infekcijos kontrole susijusias atsargas sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms gydymą užsikrėtusiems žmonėms, ypač jei tos atsargos gaunamos iš kitų valstybių narių;

- Peržiūri Bendrijos priemones arba galimybes siūlyti priemones visuose susijusiuose Bendrijos politikos sektoriuose.

Antivirusiniai vaistai

- Bendradarbiauja su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nukreipia antivirusinę profilaktiką į atitinkamas grupes ir asmenis bei padeda koordinuoti ir mobilizuoti kitų valstybių narių atsargas, jei tai būtina;

Vakcinos

- Padedant ECDC skatina su nacionalinėmis valdžios institucijomis pasirengimą tikslinėms skiepijimo kampanijoms, įtraukiančiomis tam tikras grupes ir asmenis užkrėstoje bendruomenėje, ir jų įgyvendinimą, jei turima pandeminė vakcina;

Sveikatos sistemų atsakas

- Padedant ECDC koordinuoja rekomendacijų teikimą nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip gydytojams praktikams padėti atpažinti, diagnozuoti atvejus ir apie juos pranešti;

- Padedant ECDC koordinuoja rekomendacijų teikimą nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip optimizuoti nepakankamų išteklių panaudojimą (pagalbos skubumo nustatymas, pakeistos klinikinio gydymo gairės, pakeistos gairės ligoninėms, ne gripo sveikatos priežiūros tarnybų apsauga, alternatyvi priežiūra ir t. t.);

Keitimasis informacija:

- Skatina rekomenduojamų priemonių taikymą visuomenėje nepaisant galimų jų apribojimų ir intervencijas, kurios gali būti keičiamos arba įgyvendinamos pandemijos metu.

4.1.8. ECDC

Stebėsena ir vertinimas:

- Stebi riziką Europos Sąjungoje, ypač atkreipdamas dėmesį į patekimo iš ligos paliestų teritorijų galimybę;

- Siekia kuo plačiau sustiprinti ligos stebėjimą ligos dar nepaliestose valstybėse;

- Prireikus peržiūri ir patikslina atvejo apibrėžimą ir gaires;

- Maksimaliai paspartina ir sustiprina 4 pandemijos etape pradėtą situacijos stebėsenos ir vertinimo veiklą;

- Skatina sveikatos priežiūros poreikių ir išteklių stebėseną valstybėse, kuriose kyla užsikrėtimo rizika;

- Pasinaudoja matematiniu modeliavimu pandemijos pirmosios bangos tendencijoms nustatyti (ligos paliesti regionai, rizikos grupės, sveikatos priežiūros išteklių poreikiai, poveikis ir t. t.).

Keitimasis informacija:

- Nuolat teikia atnaujintą informaciją partneriams ir suinteresuotosioms šalims bei visuomenei apie pasaulinę situaciją, tendencijas, epidemiologines savybes ir rekomenduojamas priemones bei situaciją ir riziką ES.

4.1.9. Valstybės narės

Stebėsena ir vertinimas

- Įvertina riziką ir nedelsdamos informuoja apie tyrimų rezultatus.

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Su kitomis valstybėmis narėmis bei Komisija koordinuoja papildomas izoliavimo priemones.

Sveikatos sistemų atsakas

- Įgyvendina klinikinio gydymo ir infekcijos kontrolės gaires sveikatos priežiūros srityje (įskaitant ilgalaikės priežiūros įstaigas);

- Praneša apie nepaprastosios padėties atveju kitame etape taikytinas priemones, ypač dėl kitų valstybių narių piliečių ir pagalbos kitiems ES piliečiams trečiosiose šalyse planų, įskaitant apsaugą vietoje ir repatriaciją.

Keitimasis informacija:

Informuoja apie ketinamą perduoti visuomenei informaciją ir keičiasi mokomąja medžiaga su kitomis valstybėmis narėmis, Komisija ir ECDC.

6 PSO ETAPAS (pandemijos laikotarpis) − ES įspėjimo apie pavojų lygiai − nuo 1 iki 4

Pandemija: gyventojai daugiau ir nuolat užsikrečia.

Keli protrūkiai mažiausiai vienoje ES nepriklausančioje valstybėje, infekcija nuolat perduodama žmogaus žmogui ir plinta į kitas valstybes.

Pagrindinis tikslas visuomenės sveikatos požiūriu – kuo labiau sumažinti pandemijos poveikį.

PSO 6 etape ES gali įvykti tokie scenarijai, jie gali skirtis epidemiologiniu modeliu ir geografiniu paplitimu bei jie vyksta chronologine tvarka;

1 ES įspėjimo apie pavojų lygis

- ES žmonės neužsikrečia. Labai didelis pavojus užsikrėsti arba įtarimas dėl atsitiktinai į Europą patekusių atvejų;

2 ES įspėjimo apie pavojų lygis

- Pandeminio potipio izoliavimas iš vieno žmogaus užsikrėtimo atvejo ES;

3 ES įspėjimo apie pavojų lygis

- Izoliuota grupė su pandeminiu potipiu vienoje ES valstybėje narėje arba nuolatinis perdavimas iš žmogaus žmogui ir daugiau patvirtintų grupių ES;

4 ES įspėjimo apie pavojų lygis

- Atvejai plačiai paplitę vienoje arba keliose valstybėse narėse.

Atsakomybė ir veiksmai

Veiksmai bus vykdomi pagal įspėjimo apie pavojų lygį ir konsultuojantis su visais susijusiais partneriais po to, kai ECDC bus įvertinęs epidemiologinę situaciją, jos numatomą raidą bei valstybių narių vykdomų priemonių veiksmingumą. Padėčiai kintant pagal įspėjimo apie pavojų lygius, reikės ypač koordinuoti veiksmus tarp viena po kitos einančių pandemijos bangų ir veiksmus, susijusius su vakcinos gavimu.

4.1.10. Komisija

Planavimas ir koordinavimas

- Įsteigia ir pradeda pandeminio gripo informacijos ir koordinavimo centro veiklą;

- Palaiko ryšius su organizacijomis ir agentūromis siekdama koordinuoti intervencijas ES ir tarptautiniu lygmeniu bei koordinuoja valstybių narių pozicijas;

- Koordinuoja nuolatinį gairių tobulinimą;

- Koordinuoja priemonių ir jų poveikio vertinimą.

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Su valstybėmis narėmis koordinuoja poziciją dėl asmenų ir prekių judėjimo bei bendradarbiauja su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir asociacijomis bei vežimo bendrovėmis, kad įgyvendintų tarptautiniais maršrutais vykstančiomis transporto priemonėmis keliaujantiems žmonėms pagal įspėjimo apie pavojų lygį taikomas standartines priemones;

- Padedant ECDC koordinuoja su valstybėmis narėmis priemonių poveikio vertinimą, visų pirma antivirusinių vaistų naudojimo ir tikslinių skiepijimo kampanijų poveikį.

Sveikatos sistemų atsakas

- Palengvina abipusę pagalbą tarp valstybių narių pagal pandemijos etapus, įskaitant imunitetą turinčių sveikatos priežiūros darbuotojų mobilizavimą ir medicininių priemonių perkėlimą.

4.1.11. ECDC

Stebėsena ir vertinimas

- Stebi ligos paplitimą, rizikos grupes, mirštamumo laipsnį ir užsikrėtimo koeficientą bei koordinuoja atvejo apibrėžimo patikslinimą;

- Koordinuoja klinikinį, mikrobiologinį ir epidemiologinį pandeminio štamo apibūdinimą ES grupėse, apie kurias pranešta pirmiausia, kad būtų galima nustatyti užsikrėtimo laipsnį, mirštamumo laipsnį (liga aiškintiną mirtingumą) ir ligos paliestas amžiaus grupes.

- Koordinuoja epidemiologinių, klinikinių ir virusologinių infekcijos aspektų galimų pokyčių stebėseną, įskaitant atsparumą antivirusiniams vaistams;

- Koordinuoja valstybių narių pranešimus apie numatomą nacionalinį poveikį ir padeda stebėti situaciją pasaulyje (visuotinis paplitimas, nacionalinės tendencijos);

- Skatina prognozių kitai bangai parengimą (nauji ligos paliesti regionai, rizikos grupės, sveikatos priežiūros ištekliai ir t. t.);

- Peržiūri įgytą patirtį ir koreguoja valstybėms skirtas stebėjimo gaires ir priemones.

Prevencija ir lokalizavimas

Visuomenės sveikatos intervencijos

- Koordinuoja ir palengvina intervencijų vertinimą ir prireikus atnaujina rekomendacijas;

- Atsako į prašymus atsiųsti pagalbos protrūkio atveju grupes;

Antivirusiniai vaistai

- Konsultuodamasis su valstybėmis narėmis ir Komisija atnaujina gaires dėl optimalaus turimų priemonių panaudojimo;

- Su valstybėmis narėmis, Komisija ir partneriais (visų pirma EMEA) koordinuoja aprėpties, veiksmingumo, šalutinio poveikio ir saugos stebėseną;

Vakcinos

- Gavus pandeminę vakciną, su valstybėmis narėmis, Komisija ir partneriais (visų pirma EMEA) koordinuoja aprėpties veiksmingumo, šalutinio poveikio ir saugos stebėseną;

Pasikeitimas informacija

- Reguliariai informuoja apie situaciją tarptautines organizacijas, nacionalines valdžios institucijas, kitus partnerius ir suinteresuotąsias šalis bei visuomenę;

- Įgyvendina ir išlaiko pajėgumus patenkinti numatomus informacijos poreikius tarptautiniu lygiu;

- Įvertina informavimą ankstesniuose etapuose; peržiūri įgytą patirtį;

4.1.12. Valstybės narės

Sveikatos sistemų atsakas

- Konsultuodamosi su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija, skatina gairių tobulinimą ir (atnaujintus) modeliavimo algoritmus pagalbos skubumo nustatymui gripo ir negripo atvejais;

- Konsultuodamosi su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija siekia parengti savipagalbos gaires.

4.2. Laikotarpis po pandemijos: atkūrimas ir grįžimas į laikotarpį tarp pandemijų

Pandemijos bangai pasibaigus galima tikėtis, kad daugelis žmonių tebebus vienaip ar kitaip jos paveikti: dagelis žmonių gali būti praradę draugus arba artimuosius, kentės nuo nuovargio ir psichologinių problemų arba gali būti patyrę finansinių nuostolių dėl nutrūkusio verslo. Vyriausybės arba kitų valdžios institucijų natūrali užduotis turi būti užtikrinti problemų sprendimą ir paremti „visuomenės atkūrimą“.

Valstybės narės turėtų sudaryti planą, kuriuo užtikrintų greitą valstybės atgaivinimą po pandemijos. Jis turėtų apimti pagrindinėms tarnyboms skirtus atkūrimo planus ir nustatyti agentūras bei asmenis, atsakingus už socialinę ir psichologinę paramą nuo pandemijos nukentėjusioms šeimoms ir bendrovėms. Turėtų būti sukurtas mechanizmas, skirtas ekonominiams nuostoliams įvertinti ir teikti finansinę paramą nuo pandemijos nukentėjusioms grupėms.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagrindinės tarnybos parengtų savo paslaugų arba organizacijos atkūrimo planus. Nacionaliniuose pasirengimo planuose taip pat turėtų būti svarstoma, ar atkūrimui po pandemijos reikia vyriausybės finansinės paramos. Jei taip, valstybės narės turėtų parengti finansinės paramos kriterijus ir ieškoti būtų užtikrinti reikiamas lėšas.

Komisija per pasiūlytą Solidarumo fondą galėtų padėti valstybėms narėms joms stengiantis atkurti ir sušvelninti dėl pandemijos patirtus ekonominius nuostolius.

5. IšVADOS

Komunikate pateikiami Bendrijos pasirengimo gripo pandemijai ir atsako plano svarbiausi elementai ir veiksmai. Įgyvendinant reikės parengti daugiau išsamių gairių tiems, kuriems patikėta vykdomoji veikla Komisijoje, ECDC, EMEA ir valstybių narių valdžios institucijose. Planą reikės periodiškai peržiūrėti atsižvelgiant į tarptautines diskusijas ir remiantis sezoninio gripo bei tarpvalstybinių pratybų patirtimi.

Remiant Komisijai tęsis glaudus žmonių ir gyvūnų sveikatos institucijų bei ekspertų bendradarbiavimas nacionaliniu ir Europos lygmeniu gripo virusų infekcijos srityje. Šiame kontekste labai svarbus abipusis pasikeitimas patirtimi rengiant nepaprastosios padėties planus, kadangi nepaprastosios padėties planai gyvūnų sveikatos srityje jau yra tvirtai nusistovėję ir praeityje įrodė esą veiksmingi.

Pasirengimas ir reagavimas į gripo pandemijas yra didžiulis iššūkis ir reikalauja valstybių narių ir Komisijos didesnių pastangų. Pasirengimas turėtų būti atliktas kaip platesnio požiūrio į visuomenės sveikatos krizes dalis, kad būtų veiksmingai panaudoti nepakankami ištekliai, pasinaudota kuo platesne patirtimi ir valdomos bei kuo paprastesnėmis išlaikomos procedūros bei funkcijos. Prisidėdama prie šių pastangų, Komisija paskelbė komunikatą dėl bendro visuomenės sveikatos krizių planavimo.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) gali taikyti struktūrizuotą ir sisteminį gripo bei kitų Europos Sąjungos gyventojus galinčių paveikti užkrečiamųjų ligų stebėjimo ir kontrolės metodą. ECDC gali mobilizuoti ir ženkliai sustiprinti sąveiką tarp esamų nacionalinių ligų kontrolės centrų ir, be abejonės, padės Komisijai ir valstybėms narėms veiksmingai spręsti gripo problemą.

Įveikiant gripo pandemiją pagrindinį vaidmenį atliks kelių sektorių veiksmai. Jau buvo imtasi daugelio veiksmų nacionaliniu ir ES lygmeniu siekiant užtikrinti, kad įvairių politikos sektorių priemonės būtų veiksmingos ir koordinuotos. Tačiau turi būti padaryta daugiau, todėl Komisija ir valstybės narės toliau dirba šia linkme. Ypač svarbu bus spręsti pandemijos problemą pačioje jos pradžioje; Bendrijos išorės veiksmai šiuo atžvilgiu yra svarbūs padedant kompetentingoms tarptautinėms organizacijoms ir trečiosioms šalims susidurti su galima pandemija ir mažinti jos plitimą ir poveikį.

ANNEX 1: New WHO Phases[20]

Pandemic phases | Public health goals |

Interpandemic period |

1 | No new influenza virus subtypes have been detected in humans. An influenza virus subtype that has caused human infection may be present in animals. If present in animals the risk of human infection or disease is considered to be low | Strengthen influenza pandemic preparedness at the global, regional, national and subnational levels. |

2 | No new influenza virus subtypes have been detected in humans. However, a circulating animal influenza virus subtype poses a substantial risk of human disease. | Minimize the risk of transmission to humans; detect and report such transmission rapidly if it occurs. |

Pandemic alert period |

3 | Human infection(s) with a new subtype, but no human to human spread, or at most rare instances of spread to a close contact. | Ensure rapid characterization of the new virus subtype and early detection, notification and response to additional cases. |

4 | Small cluster(s) with limited human to human transmission but spread is highly localized, suggesting that the virus is not well adapted to humans. | Contain the new virus within limited foci or delay spread to gain time to implement preparedness measures, including vaccine development. |

5 | Large cluster(s) but human-to-human spread still localized, suggesting that the new virus is becoming increasingly better adapted to humans, but may not yet be fully transmissible (substantial pandemic risk). | Maximize efforts to contain or delay spread, to possibly avert a pandemic, and to gain time to implement pandemic response measures. |

Pandemic period |

6 | Pandemic: increased and sustained transmission in general population | Minimize the impact of the pandemic. |

Post-pandemic period |

Post-pandemic period: return to inter-pandemic period | Return to inter-pandemic period |

ANNEX 2: Projects related to influenza funded under the public health programme

The European Commission, DG SANCO, is presently funding projects under the Public Health Action Programme (2003-2008), which are directly or indirectly related to influenza preparedness and response, as follows:

- EISS - The European Influenza Surveillance Scheme.

- MODELREL - EU co-ordination and dissemination of strategic modelling capabilities concerning the deliberate release of biological agents.

- EUNID - European Network of Infectious Diseases physicians.

- EPIET - European Programme for Intervention Epidemiology Training.

- Epi-North – A framework for communicable disease surveillance, communication and training in Northern Europe.

- INSIGHT - International network of national public health Institutes sharing information, expertise and capabilities in order to grapple with major health threats.

- VENICE - Vaccine European new integrated collaboration effort.

- EPIVAC - Europe-wide pandemic influenza vaccine coverage: good epidemic vaccination practice by establishing integrated national stakeholders networks.

- ETIDE - European Training for Infectious Disease Emergencies.

- Epi-South - Network for Communicable Disease Control in Southern Europe and Mediterranean Countries.

- FLUSECURE - Combating FLU in a combined action between industry and the public sector in order to SECURE adequate and fast interventions in Europe.

- VAC-SAT - Vaccine Safety - Attitudes, Training and Communication.

ANNEX 3: EU supported research related to human pandemic influenza

5th Framework Programme (1998-2002)

- FLUPAN - Preparing for an influenza pandemic

- NOVAFLU - Novel vaccination strategies and vaccine formulations for epidemic and pandemic influenza control

6th Framework Programme (2002-2006)

- VIRGIL - European vigilance network for the management of antiviral drug resistance”

- SARS/FLU VACCINE

- FLUVACC - Live attenuated replication-defective influenza vaccine

7th Framework Programme (2007-2013)

On 21 September 2005 the European Commission proposed a Council decision concerning the Specific Programmes implementing the Seventh Framework Programme (2007-2013) of the European Community for research, technological development and demonstration activities including a proposal of a specific programme that has as heading ‘Cooperation’ and includes a particular section on health, which is consequently applicable to the field of flu.

The focus will be on confronting emerging pathogens with pandemic potential including zoonoses (e.g. SARS and highly pathogenic influenza). Where appropriate, provisions will be made for rapidly initiating collaborative research aimed at expediting development of new diagnostics, drugs and vaccines for efficient prevention, treatment, and control of infectious disease emergencies.

[1] SAN 104, 9882/04, 2004 6 2.

[2] OL L 268/1-7, 1998 10 3.

[3] OL L 21/32-35, 2000 1 26.

[4] http://europa.eu.int/eur-lex/en/com/wdc/2004/com2004_0201en01.pdf

[5] OL L 142/1-11, 2004 4 30.

[6] http://www.who.int/csr/resources/publications/influenza/WHO_CDS_CSR_GIP_2005_5.pdf

[7] http://europa.eu.int/comm/health/ph_threats/com/Influenza/influenza_key04_en.pdf

[8] http://europa.eu.int/comm/health/ph_threats/com/Influenza/influenza_key03_en.pdf

[9] KOM (2005) 605 galutinis

[10] OL L 268/1-7, 1998 10 3.

[11] OL L 21/32-35, 2000 1 26.

[12] http://www.cc.cec/home/dgserv/sg/sgvista/i/sgv2/repo/repo.cfm?institution=COMM&doc_to_browse=COM/2005/0115&refresh_session=YES

[13] http://europa.eu.int/comm/health/ph_threats/com/Influenza/influenza_key03_en.pdf

[14] EMEA/CPMP/4986/03 & EMEA/CPMP/4717/03, Réf.:http://www.emea.eu.int/indem/indexh1.htm

[15] http://www.who.int/gb/ebwha/pdf_files/WHA56/ea56r19.pdf

[16] KOM (2005) 108 galutinis, 2005 4 6, http://europa.eu.int/comm/regional_policy/funds/solidar/solid_en.htm

[17] KOM (2005) 119 galutinis, 2005 4 6.

[18] KOM (2005) 304 galutinis, 2005 7 5.

[19] http://europa.eu.int/comm/health/ph_threats/com/Influenza/influenza_key09_en.pdf

[20] WHO global influenza preparedness plan – WHO/CDS/CSR/GIP/2005.5 http://www.who.int/csr/resources/publications/influenza/WHO_CDS_CSR_GIP_2005_5.pdf