52005DC0431

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 14.9.2005

KOM(2005) 431 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Antrasis e. saugumo komunikatas ECALL PILIEčIAMS

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Antrasis e. saugumo komunikatas ECALL PILIEčIAMS

1. Įvadas

Komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ Komisija supažindina su informacinės visuomenės strategija iki 2010 m. i2010 iniciatyvoje suvokiama transporto sektoriaus, sukuriančio 10% Europos BVP ir darbo vietų, svarba ir reikšmė IRT tyrimams ir plėtrai. Saugios ir našios transporto ir mobilumo paslaugos yra būtinos siekiant Lisabonos tikslų – augimo ir darbo vietų kūrimo.

Siekdama pažangos įgyvendinant šiuos tikslus Komisija panaudos visas turimas priemones – reglamentavimo instrumentus telekomunikacijų srityje, moksliniams tyrimams skirtas lėšas ir politines iniciatyvas. Dėl šios priežasties Komisija pradės pagrindinę iniciatyvą „Pažangus automobilis“ , kuri yra i2010 strategijos dalis [1].

Šis komunikatas, nagrinėjantis, kokių neatidėliotinų praktinių veiksmų reikia imtis įdiegiant eCall , europinį automobilyje integruotą pagalbos skambutį , yra pirmasis žingsnis įgyvendinant pažangaus automobilio[2] iniciatyvą.

Didinti eismo saugą būtina ir žmonių, ir ekonomikos labui. 2004 m. 25 Europos Sąjungos valstybėse narėse eismo nelaimėse žuvo 43 000 žmonių. Nesiėmus neatidėliotinų priemonių, ambicingas tikslas iki 2010 m. sumažinti šį skaičių iki 25 000 žuvusiųjų keliuose[3], nebus pasiektas. Nelaimės Europos keliuose nesiliaus, sukeldamos nepamatuojamą žmogiškąjį skausmą. Sveikatos apsaugos sistemos išlaidos išliks didžiulės, o gamybos pajėgumų sumažėjimas ir dideli materialiniai nuostoliai stabdys mūsų ekonomikas.

Technologijos, galinčios apsaugoti gyvybes ir sumažinti sužalojimų sunkumą, jau sukurtos. Pirmajame e. saugumo komunikate[4] Komisija pasiūlė veiksmus pažangiomis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) paremtoms Pažangaus automobilio saugumo sistemoms kurti ir diegti. Šiomis sistemomis galima užkirsti kelią eismo nelaimėms, sušvelninti jų padarinius ir palengvinti gelbėjimo darbus, kai atsitinka avarija.

Po pirmojo e. saugumo komunikato priėmimo buvo padaryta didelė pažanga ir dabar daug e. saugumo technologijų, sistemų ir paslaugų yra parengtos diegti. Viena tokių sistemų yra europinis automobilyje integruotas pagalbos skambutis, eCall .

Eismo nelaimės atveju automobilyje įrengtas eCall įrenginys perduos pagalbos skambutį, kuris automatiškai pasieks artimiausią skubios pagalbos tarnybą. eCall gali būti valdomas rankiniu būdu, tačiau rimtos avarijos atveju jis bus automobilio išsiųstas automatiškai. eCall gali išgelbėti gyvybę, suteikdamas tikslią informaciją apie avarijos vietą: skubios pagalbos tarnybos informuojamos nedelsiant, ir jos aiškiai žino kur vykti. Tai žymiai sutrumpina gelbėjimo darbų trukmę.

Plataus masto eCall įdiegimas yra prioritetinis e. saugumo iniciatyvos tikslas. Nuo 2002 m. suinteresuotos šalys dirbo kartu ir parengė eCall įdiegimo planą. Tačiau jei valstybės narės nesiims skubių priemonių, eCall įdiegimas gali būti labai uždelstas.

2. EUROPINIO AUTOMOBILYJE INTEGRUOTO PAGALBOS SKAMBUčIO (ECALL) PASLAUGOS DIEGIMAS

Pagrindinė e. saugumo komunikato rekomendacija buvo vienodo europinio automobilyje integruoto pagalbos skambučio ( eCall ) įdiegimas naudojantis vieninteliu Europos skubios pagalbos numeriu 112.

Per metus Europoje įvyksta 1,7 milijonų eismo nelaimių, kurių metu prireikia medicininės pagalbos, ir dar daugiau eismo įvykių, kuriems reikalinga kitokio pobūdžio pagalba. Įvykus eismo nelaimei automobilyje esantys žmonės gali būti ištikti šoko, nežinoti savo buvimo vietos, nebūti pajėgūs suteikti informaciją arba pasinaudoti mobiliojo ryšio telefonu. Visais šiais atvejais gali padėti eCall : jis galėtų labai sutrumpinti pagalbos atvykimo laiką, išgelbėti gyvybes ir sumažinti sužalojimų sunkumą. Įdiegus eCall , jo socialinė-ekonominė nauda bus nepaprastai didelė.

Siekiant visiško eCall įdiegimo jau padaryta didelė pažanga. eCall įgyvendinimo grupė , kurios užduotis yra eCall sistemos įdiegimo planavimas, numatė, kad eCall turėtų būti visiškai įdiegtas 2009 m.

Tačiau kuriant visavertę eCall skubios pagalbos teikimo grandinę būtinas daugelio valdžios institucijų bendradarbiavimas. Šis bendradarbiavimas kol kas vyksta labai vangiai, o kai kuriose valstybėse narėse jo visai nėra. Pripažįstama, kad skubios pagalbos paslaugas modernizuoti būtina, tačiau tai nevykdoma dėl finansavimo trūkumo arba organizacinių sunkumų.

Komisija primygtinai ragina nacionalines ir regionines vyriausybes imtis veiksmų ir investuoti į eCall sistemai reikalingą skubios pagalbos paslaugų infrastruktūrą, siekiant 2009 m. pradėti visapusį europinį šios paslaugos teikimą.

2.1 Kaip veikia eCall ?

Automobilyje integruotas eCall yra skubios pagalbos skambutis, rankiniu būdu valdomas automobilio keleivių arba po avarijos automatiškai įjungiamas automobilyje integruotais jutikliais. Įjungtas automobilyje integruotas eCall įrenginys pradės skambinti skubios pagalbos telefonu, tiesiogiai perduodamas balsą ir informaciją artimiausioms skubios pagalbos tarnyboms (dažniausiai artimiausiam 112 bendrosios pagalbos centrui, BPC), žr. 1 pav. Šiuo balso skambučiu automobilio keleiviai gali perduoti informaciją kvalifikuotam eCall operatoriui. Tuo pačiu metu eCall operatoriui bus persiųsti pagrindiniai duomenys .

Pagrindiniai duomenys apima informacija apie įvykį: atsitikimo laiką, tikslią buvimo vietą, transporto priemonės identifikaciją, eCall statusą (bent jau ar eCall buvo įjungtas rankiniu ar automatiniu būdu) bei informaciją apie galimą skubios pagalbos tarnybą.

2.2 Kam reikalingas eCall ?

Remiantis Europos Komisijos finansuoto projekto E-MERGE[5] atliktų tyrimų rezultatais, naudojant eCall sistemą, BPC ir skubios pagalbos tarnyboms perduodančią tikslią informaciją apie eismo nelaimės vietą, bus galima apie 50% sumažinti pagalbos atvykimo trukmę kaimo vietovėse ir iki 40% miesto vietovėse . Rimtus sužalojimus patyrusiems žmonėms suteikus medicininę pagalbą kuo greičiau po eismo nelaimės, mirčių skaičius ir sužalojimų sukeltų traumų sunkumas gali labai sumažėti. Greitosios pagalbos medicinoje tai vadinama auksinės valandos taisykle.

[pic]

1 pav.: eCall veikimo principas

E-MERGE projekto ir SEiSS tyrimo[6] metu atlikti apytikriai ekonominės eCall naudos apskaičiavimai rodo, kad ES–25 galima būtų išgelbėti iki 2 500 žmonių gyvybių per metus, o sužalojimų sunkumą sumažinti net 15%. Šie apskaičiavimai rėmėsi 2002 m. CARE avarijų statistikos duomenų baze[7].

Eismo avarijos dažnai sukelia transporto grūstis ir papildomas avarijas. eCall pagalba sutrumpinus gelbėjimo laiką, transporto grūstis galima sumažinti. Minėti tyrimai rodo, kad tai gali sumažėti net 20%. Be to, kiti eismo dalyviai gali būti greičiau informuoti apie įvykusią avariją.

Atsižvelgiant į bendrą SEiSS tyrimu įvertintą eCall poveikį, sutaupytos eismo nelaimių išlaidos per metus gali siekti 22 mlrd. eurų, o sutaupytos automobilių grūsčių išlaidos per metus gali siekti 4 mlrd. eurų. Bendra metinė sutaupytų išlaidų suma sudarytų iki 26 mlrd. eurų. Lyginant su šia nauda, reikalingos investicijos yra palyginti nedidelės: 150 eurų vienam automobiliui ir iki 50 000 eurų Bendrosios pagalbos centrų (BPC) modernizavimui[8]. Remiantis šia pradine investicija vienam BPC ir priskaičiuojant personalo mokymo bei reikalingų kalbinių įgūdžių užtikrinimo išlaidas, 25 ES šalyse susidaro bendra metinė 4550 mln. eurų suma , įskaitant sistemos integravimą automobiliuose. Ši suma apskaičiuota laikant, kad ES–25 apytikriai reikalingas 1 BPC 31 000 gyventojui, o kiekviename centre dirbtų po 60 darbuotojų.

Minėti skaičiai parodo pakankamą eCall sąnaudų ir naudos santykį . Net ir mažesnio sėkmingumo rodiklio ir didesnių išlaidų atveju, sąnaudų ir naudos santykis išlieka teigiamas, patvirtindamas investicijų į eCall paslaugą pagrįstumą.

2.3 Kodėl eCall naudojasi numeriu 112?

eCall projekto tikslas yra įdiegti europinę skubios pagalbos paslaugą, kurią būti galima panaudoti visuose automobiliuose Europoje , nepriklausomai nuo jų modelio, registracijos šalies ir buvimo vietos. Europos piliečiai automobiliais į užsienį keliauja vis dažniau, todėl suvienodinta europinė paslauga yra būtina eCall sąlyga.

Vienas Europos skubaus iškvietimo numeris 112 buvo įdiegtas 1991 m. Tarybos sprendimu[9], siekiant teikti tokios rūšies paslaugą skubaus iškvietimo skambučiais. Skambučiai šiuo numeriu yra nukreipiami į artimiausią Bendrosios pagalbos centrą (BPC) skirtingose Europos šalyse. Šiuo numeriu galima nemokamai skambinti iš bet kokio telefono, ir tokių skambučių nukreipimui dažniausiai suteikiama pirmenybė.

Iš 180 milijonų per metus priimamų skubaus iškvietimo skambučių vis daugiau yra siunčiama iš mobiliojo ryšio telefonų (šiuo metu 60–70%). Apie 15% šių skambučių atveju buvimo vietos neįmanoma nustatyti tiksliai , todėl dažnai labai vėluojama nusiųsti pagalbą, o kartais ir visiškai neįmanoma.

Universaliųjų paslaugų direktyvoje, priimtoje 2002 m.[10], reikalaujama užtikrinti, kad įmonės, eksploatuojančios viešuosius telefono ryšio tinklus, pasirūpintų, jog informacija apie tai, iš kur skambinama, būtų prieinama skubios pagalbos tarnyboms, kiek techniškai įmanoma[11]. 112 skambučiai, nustatant skambinančiojo buvimo vietą, yra vadinami E112 skambučiais.

Vietos nustatymo galimybės įdiegimas E112 skambučių apdorojimui BP centruose labai pasitarnauja eCall sistemai . Po šios investicijos BPC pritaikymo naudoti eCall sąnaudos būtų palyginti nedidelės. 112 numerio naudojimas suteikia galimybę kurti europinę, patvirtintomis direktyvomis paremtą eCall paslaugą investuojant palyginti nedaug.

Direktyvoje dėl privatumo ir elektroninių ryšių[12] numatytos nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje. Tačiau kritišku atveju laikoma, kad pagalbos poreikis yra didesnis nei privatumo. Todėl direktyvoje numatyta galimybė perduoti informaciją apie buvimo vietą ir kitus asmens duomenis tarnyboms, atsakingoms už skubios pagalbos skambučius.

2.4 Veiksmų planas visiškam įdiegimui iki 2009 m.

eCall įgyvendinimo grupė buvo įsteigta sukurti eCall bendrąją programą ir verslui pritaikytą modelį , bei apibrėžti privačiam ir viešajam sektoriui atstovaujančių suinteresuotųjų šalių užduotis. Šioje grupėje bendradarbiauja valstybės narės, Komisija, telekomunikacijų įmonės, už BPC atsakingos tarnybos, transporto priemonių gamintojai, įrangos tiekėjai, greitkelius eksploatuojančios įmonės, automobilininkų klubai, draudimo pramonė ir paslaugų teikėjai.

Įgyvendinimo grupė parengė eCall įdiegimo supratimo memorandumą[13] . Memorandumu siekiama užtikrinti, kad eCall veiktų visose ES valstybėse narėse. Memorandumas įpareigoja suinteresuotąsias šalis kartu diegti eCall , remiantis kartu patvirtinta bendrąja programa ir sąsajų specifikacijomis, įskaitant būtiniausius duomenis. 2004 m. rugpjūčio mėnesį memorandumą pasirašė Europos Komisija, automobilių pramonės vardu – ACEA, ir įvairių sektorių partnerių vardu – grupė ERTICO. Memorandumą iki šiol pasirašė 50 suinteresuotųjų šalių.

e. saugumo partneriai susitarė dėl veiksmų plano eCall įdiegimui , parodyto 2 pav. Pagrindinės gairės yra šios:

a) Iki 2005 m. pabaigos susitarti dėl eCall įdiegimo plano, verslui pritaikyto modelio ir standartų

b) Iki 2006 m. vidurio parengti išsamią informaciją apie automobilyje integruotą eCall sistemą ir pradėti ją kurti

c) Visapusiški bandymai vietoje su ankstyvaisiais vartotojais 2007 m.

d) eCall kaip standartinės įrangos įdiegimas visose transporto priemonėse, tiekiamose į rinką po 2009 m. rugsėjo mėnesio

Siekdamos, kad eCall technologija veiktų, ES valstybių narių Skubiosios pagalbos tarnybos vėliausiai iki 2007 m. pabaigos turės įrengti arba patobulinti savo šalių BPC, kad šie būtų pajėgūs apdoroti eCall perduodamą buvimo vietos informaciją.

[pic]

Pav. 2: Veiksmų planas eCall įdiegimui

3. Veiksmai, iki 2009 m. pristatant piliečiams eCall

Pramonės ir viešąjį sektorių atstovaujančioms suinteresuotosioms šalims vykdant savo įsipareigojimus, eCall gali tapti realybe. Pramonė yra pasirengusi visuose naujuose automobiliuose įrengti eCall įrenginius , pradedant modeliais, tiekiamais į rinką po 2009 m. rugsėjo mėnesio. Tačiau, be visiško valstybių narių įsipareigojimo, nebus automobilių pramonės investicijų. Visos suinteresuotosios šalys turi veikti kartu skatinant eCall nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose, ypač e. saugumo forume.

3.1 Valstybių narių veiksmai

Valstybės narės turėtų pasirašyti eCall supratimo memorandumą. Valstybės narės turėtų nedelsdamos atitinkamu lygiu pasirašyti eCall supratimo memorandumą ir įsipareigoti įdiegti europinę eCall sistemą. Šiuo metu memorandumą yra pasirašiusios 50 suinteresuotųjų šalių, tarp jų tėra dvi valstybės narės (Suomija ir Švedija) ir Šveicarija. Jei memorandumas nėra pasirašomas, ypač jeigu jo nepasirašo valstybės narės, gali būti uždelstas eCall diegimas bei mažėti pramonės nusiteikimas. Valstybės narės turėtų skatinti 112 ir E112 skubios pagalbos numerių naudojimą. Vienas Europos skubaus iškvietimo numeris 112 yra naudojamas 24 valstybėse narėse[14]. Tačiau jis yra naudojamas kartu su nacionaliniais skubios pagalbos numeriais ir tik Danijoje bei Nyderlanduose tai yra vienintelis numeris. Be to, dauguma valstybių narių neskuba skatinti savo šalių viešųjų bevielio ryšio tinklo įmonių suteikti buvimo vietos informaciją (E112). Kadangi eCall veiktų per 112 ir E112 numerius, valstybės narės turėtų skatinti 112 naudojimą ir imtis priemonių, kad informacija apie buvimo vietą, taptų kuo greičiau prieinama jų viešuosiuose bevielio ryšio tinkluose. Valstybės narės turėtų parengti savo šalių BPC apdoroti informaciją apie buvimo vietą perduodančius E112 skambučius ir eCall. Vėliausiai iki 2007 m. pabaigos valstybės narės turėtų užtikrinti atitinkamų programų įgyvendinimą, kad parengtų Bendrųjų pagalbos centrų (BPC) infrastruktūrą apdoroti eCall perduodamą informaciją apie buvimo vietą bei kitus duomenis, gautus iš transporto priemonės. Siekdamos atitikti ir E112 nuostatas, valstybės narės pirmiausia turėtų parengti BPC apdoroti E112 numeriu perduotą buvimo vietos informaciją, o tada, laikydamosi ETSI sukurtų standartų, atlikti papildomus plėtojimo darbus, kurie sudarytų technines sąlygas apdoroti eCall perduodamus duomenis. Valstybės narės turėtų užtikrinti buvimo vietą nustatančios skubios pagalbos paslaugas ir atitinkamus kalbos įgūdžius. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų šalių BPC ir jų darbuotojai sugebėtų tinkamai apdoroti iš transporto priemonių gaunamus eCall ir turėtų reikalingus kalbos įgūdžius. Jos taip pat turėtų modernizuoti visą skubių pagalbos paslaugų grandinę (BPC, pagalbos siuntimą, skubios pagalbos transporto priemones ir ligoninių priimamuosius), aprūpinant ją tinkamomis IRT paremtomis priemonėmis, kuriomis būtų galima užtikrinti greitą ir patikimą pagalbą eismo nelaimių metu ir visapusiškai pasinaudoti eCall suteikta informacija. Visapusės skubios pagalbos teikimo grandinės koncepcija yra kuriama projektu RESCUE[15]. |

4. 3.2 eCall skatinimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose

Komisija primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms sudaryti nacionalines programas eCall skatinimui. Jose turėtų dalyvauti atitinkamos ministerijos (transporto, telekomunikacijų ir vidaus reikalų) ir už skubias pagalbos tarnybas atsakingos valdžios institucijos bei privatūs pramonės ir paslaugų tiekėjai. Siekdama paremti nacionalinius veiksmus Komisija pradės 112, E112 ir eCall skatinimo kampaniją ir organizuos konferencijas geriausios praktikos mainams vykdyti.

Civilinės apsaugos komitetui Komisija pasiūlys įkurti nepaprastosios padėties ryšių tarnybų (112, E112 ir eCall ) pogrupius. Valstybės narės turėtų remti šių pogrupių darbą, sprendžiant investicijų į europinę E112 ir eCall paslaugą jų šalyse klausimus.

Visos e. saugumu suinteresuotosios šalys turėtų remti eCall vykdymo grupės darbą ir pasinaudoti šiuo forumu sprendžiant problemas, susijusias su europinės eCall sistemos įdiegimu iki 2009 m. Rėmimas apima susitarimus dėl išsamios informacijos apie transporto priemonėje integruotą sistemą, susitarimus dėl eCall veiklos modelio ir lauko bandymų organizavimą.

e. saugumo forumas yra svarbi Europos programa, kuria siekiama tęsti dialogą dėl saugumo sistemų pažangiuose automobiliuose kūrimo, įdiegimo ir naudojimo procesų Europoje spartinimo. Komisija organizuos reguliarius aukšto lygio ir plenarinius forumo posėdžius. Tai suteiks visoms suinteresuotosioms šalims galimybę stebėti eCall įdiegimo proceso pažangą ir, reikalui esant, imtis veiksmų.

eCall turi veikti visuose Europos GSM ir 3G tinkluose. Todėl būtina standartizuoti eCall perdavimo ir duomenų perdavimo protokolus tarp transporto priemonėje integruotų eCall terminalų ir BPC. Todėl komisija kreipėsi į ETSI, prašydama paspartinti eCall standartizavimo procesą ir, reikalui esant, bendradarbiauti su CEN. Iki 2005 m. pabaigos ETSI turėtų sukurti eCall standartų projektą .

4. SAUGIOS ATEITIES SU E. SAUGUMAS KūRIMAS IR KITI KOMISIJOS VEIKSMAI

e. saugumas yra dalis išsamios Komisijos strategijos tobulinant eismo saugumą ir transporto efektyvumą Europoje, tuo pat metu išlaikant ir gerinant susijusių pramonės šakų, ypač automobilių sektoriaus, konkurencingumą.

e. saugumo iniciatyva eismo saugumo kontekste yra pripažinta visame pasaulyje. e. saugumo programoje eCall yra laikomas prioritetiniu klausimu. e. saugumo forume įsteigta vienuolika darbo grupių, kurių darbų rezultatai neapsiriboja vien eCall . Komisija veikia ir reglamentavimo srityje bei skatina eismo saugumą jungtinėmis iniciatyvomis.

e. saugumo iniciatyvos ir Bendrijos remiamų tyrimų programų rezultatas yra Aktyvios saugos ( Active Safety ) ir Patobulintos pagalbos vairuotojams sistemos ( Advanced Driver Assistance ) ESP, ACC, įspėjimo apie juostos keitimą ir susidūrimo padarinius švelninančios sistemos, kurios jau parengtos pateikti į rinką. Komisija sustiprins pastangas skatinant savanorišką šių sistemų įdiegimą.

4.1 e. saugumas

Žmogaus ir mašinos sąveika ( Human Machine Interaction ) (HMI) yra prioritetinis e. saugumo klausimas. HMI darbo grupė buvo įkurta 2003 m. ištirti, kaip įgyvendinamas Europos pagrindinių principų rinkinys [16] žmogaus ir mašinos sąveikai tobulinti. Tyrimas buvo atliktas remiantis valstybių narių pranešimais. Pagrindinį dėmesį grupė skyrė probleminėms HMI sritims, t. y. kilnojamųjų įrenginių įrengimui ir sparčiai augančiam naujų automobiliuose integruotų sistemų sudėtingumui. aptarti. 2005 m. vasario mėnesį darbo grupė paskelbė galutinę savo tyrimų ataskaitą. Šios ataskaitos pagrindu Komisija planuoja parengti HMI rekomendaciją, kur pateiktų atnaujintus Europos pagrindinius principus (ESoP).

Kitas prioritetas yra eismo sąlygų ir kelionės informacijos teikimas realiu laiku (RTTI). e. saugumo forumo RTTI darbo grupė siekia įvardyti ir panaikinti RTTI paslaugų įdiegimo Europos mastu kliūtis, pvz., informacijos apie eismo sąlygas turinio stygių, sunkumus apibrėžiant viešojo ir privataus sektoriaus vaidmenis, informacijos perdavimo pajėgumų stoką ir sunkumus, susijusius su verslo vykdymo modeliais. RTTI darbo grupė savo veikloje atsižvelgia į Komisijos rekomendaciją dėl TTI paslaugų Europoje[17]. RTTI darbo grupės tikslas yra pasiekti, kad visos Europos Sąjungos šalys sutiktų išplėsti eismo informacijos teikimo realiu laiku paslaugų informacinės grandinės įdiegimą, siekiant iki 2010 m. aprūpinti 80% ES gyventojų standartizuotomis paslaugomis. Galutinę savo tyrimų ataskaitą darbo grupė paskelbs 2005 m. pabaigoje.

e. saugumo forumo vartotojų įtraukimo darbo grupė ieško būdų, kaip geriau informuoti vartotojus apie e. saugumo sistemų naudą, siekiant padidinti jų sąmoningumą. Tai yra būtina, kad didėtų vartotojų poreikis naudoti tokias sistemas ir gerinant komercinę proceso pusę. Grupė ištyrė geriausias turimas praktikas, patirtį iš ankstesnių kampanijų ir vartotojų įtraukimo akcijų bei kai kurių ankstesnių sistemų įsiskverbimo pavyzdžius. Grupė siūlo sukurti visų suinteresuotųjų šalių ryšių grupę ir e. saugumo iniciatyvos emblemą. Šis pasiūlymas buvo įtrauktas į pirmąją tarpinę ataskaitą 2005 m. gegužės mėnesį ir šiuo metu yra aptariamas kitose darbo grupėse, tarp jų ir Veiksmų planų įgyvendinimo grupėje.

4.2 Kiti Komisijos veiksmai

2005 m. Komisija įkūrė aukšto lygio darbo grupę konkurencingai ES automobilių pramonei formuoti Šioje grupėje, pavadinimu CARS 21, bendradarbiauja Europos Komisija, automobilių pramonės lyderiai, Europos Parlamentas, profesinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos bei vartotojai, o jos tikslas yra sukurti integruotą tvarios pramonės plėtros strategiją, apibrėžti potencialiai veiksmingiausius reglamentavimo sprendimus ir nustatyti būtinas inovacijų sąlygas .

2005 m. Komisija parengs Eismo saugumo programos laikotarpio vidurio peržiūrą . Šia peržiūra bus įvertintas bendras progresas siekiant numatyto tikslo, t. y. iki 2010 m. per pusę sumažinti mirčių eismo nelaimėse skaičių Europos keliuose.

5. Išvados

Technologijos, galinčios apsaugoti gyvybes ir sumažinti avarijų sužalojimų sunkumą, jau yra sukurtos. e. saugumo iniciatyva siekia suteikti kelių vartotojams galimybę naudotis šiomis sistemomis, sukurtomis naudojant pažangias IRT technologijas . Pirmoji šių sistemų yra eCall : ją įdiegus būtų galima išgelbėti iki 2 500 gyvybių per metus, o jos socialinė-ekonominė nauda būtų labai didelė. Ši sistema tiesiogiai pasitarnautų gerinant visų 454 milijonų piliečių gyvenimo kokybę.

Mūsų uždavinys yra užtikrinti eCall įdiegimą visoje Europoje. Technologija jau parengta, o pramonės atstovai pasirengę. Dabar valstybės narės privalo įsipareigoti ir investuoti į būtinąją skubios pagalbos tarnybų infrastruktūrą.

Skubios pagalbos tarnybų modernizavimui reikalingos lėšos, tačiau galima tikėtis gero naudos ir sąnaudų santykio. Padarytos investicijos atneš ir papildomos naudos. Komisija primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų pagal šio komunikato rekomendacijas. Komisija atidžiai seks pažangą ir, jei eCall įdiegimas bus vykdomas ne pagal numatytą veiksmų plane programą, apsvarstys tolimesnes priemones.

[1] Komisijos komunikatas „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“, KOM (2005) 229 galutinis, 2005 6 1.

[2] i2010 komunikato kontekste, sąvoka „automobilis“ reiškia automobilius, sunkvežimius, autobusus ir motociklus.

[3] „Europos kelių saugos veiksmų programa – perpus sumažinti avarijų keliuose aukų skaičių Europos Sąjungoje iki 2010 m.: bendra atsakomybė“, KOM (2003) 311 galutinis 2003 6 2.

[4] „Informacijos ir komunikacijos technologijos vardan saugių ir pažangių automobilių“, KOM(2003) 542 galutinis, 2003 9 15.

[5] Žr. http://www.gstforum.org/en/subprojects/rescue/

[6] Galimo socialinio-ekonominio „Pažangių saugumo sistemų įdiegimo kelių transporto priemonėse“ efekto tyrimai, žr.http://europa.eu.int/information_society/activities/esafety/call_4/index_en.htm.

[7] http://europa.eu.int/comm/transport/care/index_en.htm

[8] SEiSS tyrimo rezultatai: apskaičiuota remiantis serijine automobilyje integruotų įrenginių gamyba ir BPC, jau galinčių apdoroti 112 pagalbos telefonu priimtą informaciją apie buvimo vietą, modernizavimas.

[9] 1991 m. liepos 29 d. Tarybos sprendimas dėl vieno Europos skubaus iškvietimo numerio įvedimo (91/396/EEB), paskelbta Oficialiajame leidinyje Nr. L 217, 1991 8 6, p. 31.

[10] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB 2002 m. kovo 7 d. dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) paskelbta OL L 108, 2002 4 24.

[11] Visų 112 priimamų skambučių atveju, telefono ryšio tinklo įmonė arba siunčia informaciją apie buvimo vietą („stumk“ (angl.„push“)), arba suteikia galimybę gauti ją iš elektroninių ryšių tinklo („trauk“ (angl.„pull“)). Šiuo metu ši funkcija yra diegiama 50% valstybių narių ir vadinama patobulintu 112 arba E112. Buvimo vietos nustatymo informacija dažniausiai yra bevielio telefono buvimo vietos nustatymas (taip vadinama Cell-ID).

[12] 2002 m. liepos 12 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje.

[13] Susitarimo dėl sąveikaus automobilyje integruoto eCall įdiegimo memorandumas, žr. www.eScope.info.

[14] Pažeidimo procedūra prieš Lenkiją pradėta 2005 m. kovo mėnesį.

[15] RESCUE yra integruoto projekto GST dalis, žr. http://www.gstforum.org/en/7_sub-projects/rescue_rsq/

[16] 1999 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendacija dėl saugių ir veiksmingų automobiliuose integruotų informacijos ir ryšių sistemų: Europos pagrindinių principų rinkinys žmogaus ir mašinos sąsajai, OL L 2000 1 25.

[17] Komisijos rekomendacija, OL L 199, 2001 7 24, p. 20.