52005DC0044

Briuselis, 14.2.2005

KOM(2005) 44 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl moterų ir vyrų lygybės 2005 m.

TURINYS

1. ĮŽANGA 3

2. PAGRINDINIAI POKYČIAI 3

2.1. ES teisės aktai 3

2.2. Lyčių skirtumai 4

2.3. Imigrantės ir imigrantai 5

3. PROBLEMOS IR POLITIKOS KRYPTYS 6

3.1. Moterų padėties darbo rinkoje stiprinimas 7

3.2. Vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugų plėtimas 7

3.3. Dėmesys vyrų padėčiai įgyvendinant lyčių lygybę 8

3.4. Lyčių aspekto įtraukimas į imigracijos ir integracijos politiką 8

3.5. Lyčių lygybės įgyvendinimo pažangos kontrolė 9

4. IŠVADOS 9

ANNEX 11

1. ĮŽANGA

Antroji metinė ataskaita moterų ir vyrų lygybės klausimais, kurią 2003 m. kovo mėn. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime paprašė parengti valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmoji ataskaita nagrinėjanti padėtį 25 valstybes nares jungiančioje Europos Sąjungoje.

Moterų ir vyrų lygybė yra dar labiau įtvirtinta naujojoje Sutartyje, įsteigiančioje Konstituciją Europai. Dabartinės Sutarties nuostatas dėl lyčių lygybės papildo Konstitucija, kurioje aiškiai nustatyta, kad lygybė yra Sąjungos vertybė, kuri turėtų būti skatinama ne tik Sąjungos viduje, bet ir jos santykiuose su likusiu pasauliu.

Demografiniai pokyčiai, senstanti visuomenė ir mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius tebėra vienos iš didžiausių ES problemų, įvykus jos plėtrai. Atrodo, kad dėl sunkiai suderinamo šeiminio ir profesinio gyvenimo (iš dalies dėl to, kad nepakanka vaikų priežiūros paslaugų ir per mažai lanksčios darbo sąlygos) daugumoje valstybių narių pirmo vaiko gimimas atidedamas, o gimstamumo rodikliai yra prasti. Tačiau patirtis rodo, kad valstybėse narėse, kurios taiko plataus masto politiką, derindamos vyrų ir moterų profesinį bei šeiminį gyvenimą, gimstamumo rodikliai yra geresni, be to, jų darbo rinkoje dalyvauja daugiau moterų.

Lyčių aspekto integravimas į politikos kryptis padės įgyvendinti bendruosius Lisabonos strategijos tikslus. Būtina imtis naujų užimtumo didinimo iniciatyvų, kurios padėtų spręsti visuomenės senėjimo problemą, taip pat užtikrinti deramas pensijas moterims ir vyrams. Ypač reikia sutelkti visą moterų užimtumo potencialą ir skatinti vyresnio amžiaus moteris bei imigrantes, tarp kurių užimtumo lygis yra žemiausias, dalyvauti darbo rinkoje.

Šioje ataskaitoje apibūdinami pagrindiniai santykinės moterų ir vyrų padėties švietimo, užimtumo ir socialinio gyvenimo srityje pokyčiai. Joje daugiausia dėmesio skiriama imigrantėms ir imigrantams, taip pat aptariami sunkumai, susiję su tolesniu moterų ir vyrų lygybės skatinimu.

2. PAGRINDINIAI POKYČIAI

2.1. ES teisės aktai

Naujausias laimėjimas – Bendrijos acquis išplėtimas už užimtumo srities ribų. 2004 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė direktyvą dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo[1], kuri pagrįsta EB sutarties 13 straipsniu. Direktyva taikoma visuomenei prieinamoms prekėms ir paslaugoms, kurios nepriklauso asmeninio ir šeimyninio gyvenimo sričiai. Joje nustatytas principas, kad su lytimi susiję aktuariniai veiksniai turėtų būti panaikinti.

Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl redakcijos[2], kurio tikslas – išaiškinti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą užimtumo ir profesinėje srityje, sujungus penkias galiojančias direktyvas į vieną tekstą. 2004 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino bendrąjį požiūrį; Europos Parlamentas numato priimti nuomonę 2005 m. pavasarį.

Direktyva[3] dėl teisės laikinai apsigyventi suteikimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, buvo priimta 2004 m. balandžio mėn., kaip buvo paprašyta praėjusių metų ataskaitoje moterų ir vyrų lygybės klausimais[4]. Joje raginama išduoti leidimus gyventi šalyje aukoms, kurios bendradarbiauja kovoje su prekyba žmonėmis arba su nelegalios imigracijos skatinimo veiksmais.

2.2. Lyčių skirtumai

Nepaisant pastaruosius kelerius metus lėtėjusio ekonomikos augimo ir nedidelio užimtumo augimo išsiplėtusioje 25 narių ES teigiama lyčių skirtumų mažinimo tendencija išlieka švietimo ir užimtumo srityje, tačiau moterų ir vyrų darbo užmokesčių srityje skirtumas lieka beveik nepakitęs.

Moterų skaičius švietimo srityje vis dar viršija vyrų skaičių. Dėl aukštesnio švietimo lygio naujosiose valstybėse narėse 2003 m. diplomuotų moterų (baigusių aukštąjį mokslą) padaugėjo iki 58 %[5]. Moterys šiuo metu taip pat sudaro 41 % daktaro laipsnį įgijusių absolventų.

2002–2003 m. 25 narių Europos Sąjungoje moterų ir vyrų užimtumo skirtumas sumažėjo 0,5 procentinio punkto ir sudarė 15,8 %. Esant 55,1 % moterų užimtumo lygiui, vis dar įmanoma pasiekti nustatytą tarpinį moterų užimtumo lygį (57 % – 2005 m.). Nekalbant apie jaunesnes 15–24 metų amžiaus moteris, moterų užimtumo lygis ir toliau kilo visose amžiaus grupėse, ypač vyresnio amžiaus moterų grupėje (1,5 procentinio punkto ir 2003 m. pasiekė 30,7 %)[6]. Tačiau skirtumas tarp vyresnio amžiaus moterų ir vyresnio amžiaus vyrų užimtumo išlieka didžiausias (19,6 procentinio punkto).

Moterims tenkanti dalinio užimtumo dalis yra vidutiniškai 30,4 %, palyginti su vyrams tenkančia vos 6,6 % dalimi; tas skirtumas nuo 1998 m. šiek tiek padidėjo. Tai yra vienas iš daugelio veiksnių, paaiškinančių moterų ir vyrų darbo užmokesčių skirtumą. Naujosiose valstybėse narėse yra gerokai mažiau darbų ne visą darbo dieną; iš dalies tą lemia darbo rinkos nelankstumas ir iš dalies – mažesnis darbo užmokesčio lygis, todėl yra mažiau galimybių pasinaudoti šia alternatyva.

2004 m. nedarbas šiek tiek padidėjo, tačiau moterų ir vyrų užimtumo skirtumas tebėra didelis, nes jis toks pat kaip 2003 m. (1,7 procentinio punkto). Moterų nedarbo lygis siekia 10 %, o vyrų – 8,3 %.

Suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą vis dar sunku tiek moterims, tiek vyrams. Moterų, turinčių mažų vaikų, užimtumo lygis išlieka 13,6 procentinio punkto mažesnis nei moterų, kurios vaikų neturi, o vyrų, turinčių mažų vaikų, užimtumo lygis yra 10 procentinio punkto aukštesnis nei vyrų, kurie vaikų neturi[7]. Tokia padėtis susidaro dėl mažų galimybių naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir lyčių stereotipais grindžiamų šeimos modelių. Moterys atlieka didžiąją dalį namų ruošos darbų, todėl turi mažiau laiko mokamam darbui. Porose, kurios augina vaikus iki 7 metų, vyrai atlieka mažiau kaip 40 % visų namų ruošos darbų ir 25–35 % vaiko priežiūros darbų[8].

Mažai yra faktų, rodančių, kad buvo padaryta pažanga mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčių skirtumą, kuris 15 narių ES išlieka stabilus – maždaug 16 %[9]. Atsižvelgus į darbo užmokesčių skirtumą naujosiose valstybėse narėse, 25 narių Europos Sąjungai apskaičiuotas rodiklis yra šiek tiek mažesnis – 15 %. Lyčių segregacija darbo rinkoje taip pat keičiasi lėtai ir išlieka didelė tiek profesijos[10] (17,5 %), tiek sektoriaus[11] (25,2 %) lygiu. 2003 m. 31 % vadovų buvo moterys; šis rodiklis išaugo nuo 30 % 2002 m.

Moterų ir vyrų bendrojo skurdo rizikos lygio skirtumai atrodo nedideli. Tačiau pagyvenusios moterys vis tiek susiduria su didesniu skurdo pavojumi nei pagyvenę vyrai[12]. Be to, vieniši tėvai, daugiausia moterys, paprastai patiria bendrų nepatogumų ir yra ypač neapsaugoti nuo socialinės atskirties.

Visoje ES taikomos pensijų sistemos labai skiriasi. Daugumoje valstybių jų paskirtis – pakeisti pajamas iš darbo į visą gyvenimą mokamus įnašus, o ne mokėti pašalpas visiems pagyvenusiems žmonėms pagal jų gyvenamąją vietą. Moterų pensijos yra kur kas mažesnės už vyrų, nes jos mažiau dalyvauja darbo rinkoje. Tačiau kai kurios valstybės koreguoja savo sistemas, suteikdamos teises į pensiją vaikų, išlaikomų pagyvenusių arba neįgaliųjų asmenų priežiūros laikotarpiu.

15 narių Europos Sąjungoje atliktas Europos socialinio fondo (ESF) tarpinis įvertinimas rodo, kad moterys dalyvavo pačioje įvairiausioje darbo rinkos veikloje, inter alia joms buvo taikomos tam tikros priemonės, skirtos veiksmingoms vaikų priežiūros strategijoms kurti ir remti, lankstesnės švietimo ir mokymo organizavimo formos, buvo vykdoma tam tikra moterims skirta veikla.

2.3. Imigrantės ir imigrantai

2003 m. imigracija tapo daugiau kaip 80 % bendro gyventojų augimo priežastimi 15 narių ES. Daugelyje valstybių narių dauguma naujų imigrantų buvo susijungiančios šeimos ir prieglobsčio prašytojai.

15 narių ES 2003 m. ne ES piliečių užimtumas, palyginti su bendru užimtumu, sudarė apie 4 %[13]. Ne ES piliečių užimtumo lygis vidutiniškai buvo gerokai mažesnis už ES piliečių užimtumo lygį; be to, moterų užimtumo lygis (16,9 procentinio punkto mažesnis už ES piliečių) buvo gerokai mažesnis nei vyrų (11,0 procentinio punkto mažesnis už ES piliečių). Kvalifikaciją turinčių vyrų užimtumo lygių skirtumas iš esmės nesikeičia (13,0 procentinio punkto), o aukštą kvalifikaciją turinčių imigrančių ir ES piliečių moterų užimtumo lygių skirtumas padidėjo iki 23,2 procentinio punkto. Tai rodo, kad imigrančių integracija į darbo rinką yra per lėta, ir atspindi faktą, kad ES ne visiškai išnaudoja kvalifikuotų moterų užimtumo potencialą tarp imigrančių.

Ne ES piliečių nedarbo lygis buvo daugiau nei dukart aukštesnis nei ES piliečių. Imigrantų ir imigrančių nedarbo lygiai panašūs, išskyrus aukštą kvalifikaciją turinčių imigrantų kategoriją, kuriai priklausančios moterys paprastai dažniau nei vyrai neturi darbo[14]. Daugiausia imigrančių dirba mažai apmokamose pramonės šakose ir verčiasi mažai apmokamomis profesijomis. Turima informacija apie darbo užmokestį rodo, kad imigrančių padėtis yra ypač nepalanki. 2000 m. Europos Sąjungoje moterys uždirbdavo vidutiniškai 16 % mažiau nei vyrai, o imigrantės (ne ES pilietės) uždirbdavo 10 % mažiau nei ES pilietės. ES piliečių vyrų ir ne ES piliečių vyrų darbo užmokesčių skirtumas buvo 4 %.

Imigrantų užimtumo lygis skiriasi priklausomai nuo kilmės vietos[15]. Užsieniečių iš kitų pramoninių valstybių užimtumo lygis yra panašus arba aukštesnis, o nedarbo lygis mažesnis už ES vidurkį; imigrantų iš kitų pasaulio dalių užimtumo lygis gerokai mažesnis, o nedarbo lygis gerokai aukštesnis už ES vidurkį. Labiausiai skiriasi moterų užimtumo lygiai.

3. PROBLEMOS IR POLITIKOS KRYPTYS

2004 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtinta, kad lyčių lygybės politika yra socialinės sanglaudos, taip pat ekonomikos augimo priemonė. Ligi šiol lyčių lygybės skatinimo veikla daugiausia buvo skirta moterims. Moterų padėties pokyčiai taip pat daro įtaką vyrų padėčiai, nes lyčių lygybės esmė – moterų ir vyrų santykiai, grindžiami vienodomis teisėmis, vienodomis pareigomis ir vienodomis galimybėmis visose gyvenimo srityse.

Norėdama įveikti visuomenės senėjimo problemą, Europa turi skatinti žmones dalyvauti darbo rinkoje, kurti politiką, kuri toliau skatintų moterų užimtumą visose amžiaus grupėse (ypač vyresnio amžiaus), ir visiškai išnaudoti moterų užimtumo potencialą tarp imigrančių. Kita problema – reikia suvienodinti moterų ir vyrų darbo užmokesčius ir sudaryti palankias sąlygas, kad tiek moterys, tiek vyrai galėtų suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą.

3.1. Moterų padėties darbo rinkoje stiprinimas

Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus tebėra būtina stiprinti moterų padėtį darbo rinkoje, užtikrinti tvarią socialinės apsaugos sistemą ir sukurti integracija pagrįstą visuomenę.

- Valstybės narės turi imtis atitinkamų priemonių, kad sumažintų didelį vyresnio amžiaus moterų ir vyrų užimtumo lygių skirtumą ir iki 2010 m. pasiektų nustatytą 50 % vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį.

- Valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų mažinti nesikeičiantį didelį moterų ir vyrų darbo užmokesčių skirtumą ir lyčių segregaciją darbo rinkoje.

- Valstybės narės turėtų moterims ir vyrams, turintiems priežiūros įsipareigojimų, užtikrinti vienodas galimybes darbo rinkoje: nustatyti tinkamą priemonių derinį, kuris leistų jiems dirbti visą darbo dieną, jei jie nori, taip pat grįžti į darbą visą darbo dieną po dalinio užimtumo laikotarpio.

- Valstybės narės turėtų stengtis modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kurios buvo pristatytos jų 2002 m. nacionalinėse pensijų sistemoms skirtose ataskaitose. Pensijų sistemos ir kitos socialinės išmokos turėtų būti pritaikytos tokioms sąlygoms, kai moterys dirba tiek pat, kiek vyrai, kai jos siekia daryti tokią pačią karjerą kaip vyrai ir kai vyrai gali po lygiai dalytis su moterimis namų ruošos darbais ir priežiūros atsakomybe.

- Valstybės narės turėtų panaikinti finansines ir nefinansines moterų dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, taip pat kliūtis, dėl kurių yra daromos ilgos pertraukos karjeroje ir kurios neigiamai paveikia pensijos dydį bei teises į ją. Tai pirmiausia apima apmokestinimo bei išmokų sistemų individualizavimą ir finansiškai prieinamų vaikų priežiūros paslaugų teikimo skatinimą.

- Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad struktūrinių fondų ir Europos socialinio fondo finansuojamos priemonės ir veikla pirmiausia būtų skirtos kovai su lyčių stereotipais švietimo srityje bei darbo rinkoje ir padėtų mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčių skirtumą.

3.2. Vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugų plėtimas

Senstant visuomenei, būtina prie to pritaikyti socialinę politiką, užtikrinant finansinį ir socialinį stabilumą. Tinkamų priežiūros paslaugų užtikrinimas tebėra pagrindinė priemonė, leidžianti moterims patekti į darbo rinką ir visą gyvenimą dalyvauti joje.

- Laikantis Barselonoje nustatytų tikslų, valstybės narės turi skatinti teikti finansiškai priimtinas, prieinamas, geros kokybės vaikų (ypač 0–3 metų amžiaus) priežiūros paslaugas.

- Senstant visuomenei būtina, kad valstybės narės imtųsi neatidėliotinų veiksmų ir prisiimtų įsipareigojimus, kurie užtikrintų reikiamą išlaikytinių (išskyrus vaikus) priežiūros lygį ir neleistų darbuotojams, ypač moterims, pasitraukti iš darbo rinkos.

- Valstybės narės turėtų išnaudoti visas struktūrinių fondų, ypač ESF ir ERPF, finansinės paramos galimybes, kad padidintų priežiūros paslaugų teikimo mastą.

3.3. Dėmesys vyrų padėčiai įgyvendinant lyčių lygybę

Skatinant moterų ir vyrų lygybę turi būti keičiama ne tik moterų, bet ir vyrų padėtis. Todėl būtina, kad tiek vyrai, tiek moterys aktyviai prisidėtų prie naujų lyčių lygybės įgyvendinimo strategijų kūrimo.

- Socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį skatinant kurti lanksčias darbo sąlygas, kurios turi padėti tiek vyrams, tiek moterims lengviau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas į vyrus orientuotiems veiksmams, kurie paskatintų lyčių lygybę užtikrinančius darbo vietos kultūros pokyčius.

- Valstybės narės turėtų skatinti diegti tinkamas tėvų atostogų schemas, kurios būtų taikomos abiem tėvams. Ypač svarbu, taikant finansines ir kitokias paskatas, sudaryti geresnes sąlygas vyrams imti atostogas.

- Valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų inicijuoti sąmoningumo didinimo veiklą, kuri skatintų vyrus dalytis atsakomybe už vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūrą.

3.4. Lyčių aspekto įtraukimas į imigracijos ir integracijos politiką

Veiksminga ir atsakinga imigrantų integracija į darbo rinką ir visuomenę yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių sėkmingą Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimą. Lyčių aspektui integracijos politikoje skirta visai mažai dėmesio, ir tai neleidžia visiškai išnaudoti imigrančių potencialo darbo rinkoje.

- Perkeldamos į nacionalinę teisę Direktyvą[16] dėl teisės į šeimos susijungimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad patekimo į darbo rinką apribojimai būtų kuo mažesni ir kad jie nekliudytų imigrantų integracijai.

- Toliau plėtojant integracijos politiką būtina atsižvelgti į skirtingą imigrančių ir imigrantų padėtį ir sąlygas.

- Ypatingas dėmesys turi būti skirtas dvejopai seksistinei ir rasinei imigrančių diskriminacijai, su kuria jos dažnai susiduria, ypač darbo rinkoje.

- Siekiant užtikrinti sėkmingą imigrantų, ypač imigrančių, integraciją į ekonominį ir socialinį gyvenimą, reikia atsižvelgti į kultūrinę praktiką ir lūkesčius, susijusius su moterų ir vyrų vaidmeniu, ne tik priimančiosiose valstybėse, bet ir jų tėvynėje.

- Būtina išnaudoti visas Bendrijos finansavimo galimybes, siekiant paskatinti lyčių aspekto taikymą imigracijos ir integracijos politikoje, ypač pasinaudojus Europos veiksmų programomis švietimo, užimtumo, kovos su socialine atskirtimi ir diskriminacija srityse, EQUAL iniciatyva, Europos pabėgėlių fondu ir naujai parengtais INTI parengiamaisiais veiksmais.

3.5. Lyčių lygybės įgyvendinimo pažangos kontrolė

2005 m. minimos dešimtosios Pekino veiksmų programos metinės suteikia Europos Sąjungai galimybę dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimus, kurie buvo nustatyti 1995 m. Pekine įvykusios Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos deklaracijoje ir veiksmų programoje, ir informuoti apie pasiekimus lyčių lygybės srityje nuo 1995 m.[17] Įvertinimas grindžiamas keliais pagrindiniais rodikliais, kurių dalį nustatė Taryba atlikdama kasmetines Pekino veiksmų programos peržiūras, o kitą dalį – Komisija. Šiais keliais pagrindiniais rodikliais taip pat grindžiama kasmetinė pažangos kontrolė, pristatyta šios ataskaitos priede.

Numatomas priimti Komisijos pasiūlymas[18] įsteigti Europos lyčių lygybės institutą sudarys geresnes galimybes kontroliuoti pažangą.

Valstybės narės, Komisija ir Ministrų Taryba turi dėti daugiau pastangų, kad:

- toliau būtų renkami statistiniai duomenys apie lytis ir nustatomi rodikliai tose politikos srityse, kuriose tokių duomenų trūksta;

- ypatingas dėmesys būtų skiriamas geresniam pagal lytį surūšiuotų duomenų apie imigraciją ir integraciją teikimui;

- lyčių aspektas būtų įtrauktas į politines analizes, inter alia naudojant pagal lytį surūšiuotus duomenis.

4. IŠVADOS

Remiantis šia ataskaita moterų ir vyrų lygybės klausimais Europos Vadovų Taryba yra raginama paskatinti valstybes nares imtis veiksmų, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas politikos sritis ir taip būtų įgyvendinta lyčių lygybė. Ypač turėtų būti:

- stiprinamos nacionalinės lyčių lygybės struktūros;

- užtikrintas tinkamas ir spartus Direktyvos[19] dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu, kuri į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2005 m. spalio mėn., įgyvendinimas;

- tęsiamas bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, siekiant išvengti lyčių segregacijos darbo rinkoje ir sumažinti moterų bei vyrų darbo užmokesčių skirtumą, ypač imigrančių atžvilgiu;

- moterys skatinamos daugiau dalyvauti darbo rinkoje, tai ne tik sustiprins pensijų sistemų finansinį stabilumą, bet ir leis moterims tapti ekonomiškai nepriklausomoms bei užsidirbti didesnes pensijas;

- skatinamas imigrančių užimtumas ir pripažįstamas svarbus jų vaidmuo integracijos procese;

- užtikrinamos bei gerbiamos pagrindinės imigrančių teisės ir imamasi daugiau veiksmų, skirtų ypatingo smurto, kurio aukomis tampa moterys, prevencijai bei kovai su juo;

- nuodugniai ištirta, kaip pensijų sistemos tenkina moterų ir vyrų poreikius, ir informuota apie rezultatus kitame nacionalinių strategijų ataskaitų, skirtų pensijoms, teikimo etape 2005 m. liepos mėn.;

- didinamas vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros paslaugų mastas bei remiamos darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo strategijos, įtraukiant vyrus tokiu pačiu mastu kaip ir moteris;

- naudojamasi visais struktūrinių fondų, ypač ESF, ištekliais siekiant paskatinti moterų ir vyrų lygybę ir užtikrinti, kad lyčių lygybė būtų visiškai integruota į kitas struktūrinių fondų veiklos programas ir kad ji būtų skatinama įvairiuose įgyvendinimo etapuose;

- toliau nustatomi pagrindiniai moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimo pažangos kontrolės rodikliai, įskaitant Pekino veiksmų programos įgyvendinimą; šiam tikslui turėtų būti reguliariai renkami tinkami, nuoseklūs ir palyginami statistiniai duomenys, surūšiuoti pagal lytį.

ANNEX

The statistical annex gives a simple, though comprehensive, overview of the situation of women and men, its evolution over time, and remaining gender gaps in the European Union.

Given the importance of a broad approach to gender equality, indicators have been chosen according to two main criteria: their relevance in covering aspects of the lives of women and men, and the availability of comparable, and reliable data. Some indicators have been developed in the framework of the annual review of the Beijing Platform for Action in the Council and others by the Commission for monitoring progress in different policy areas, such as employment, social inclusion, education and research. The proposed data provide information on the following dimensions: paid work, income and pay, decision-making power, knowledge and time. Data on healthy life years at birth and the average age of women at birth of first child is also included.

Paid work

Paid work is a precondition of economic independence during the active ages as well as a basis for pension in older ages. It is measured by the employment and unemployment rates, and the share of part-time work. At present (2003), there is an employment gender gap of 15.8 % in the EU, while the unemployment gender gap (2004) is equal to 1.7 %. Women form the majority of those working part-time. The share of women employees working part-time was 30.5 % in the EU in 2004. The corresponding figure for men was 6.6 %.

Income and pay

In 2003, in the European Union the estimated gender pay gap was 15%. The risk of poverty was higher for women compared to men in 17 of the Member States.

Decision-making

Balanced participation in decision-making is looked at in the political and economic fields. 23 % of parliamentary seats in the EU are currently occupied by women. Some Member States experienced a substantial increase of the number of women in the parliament since 2003 while others saw a slight decrease. The percentage of women in managerial positions in the EU has increased by 1 percentage point since 2002, to reach 31 % in 2003. Very few women (all MS except 4 do not reach 15 % women) are members of the daily executive boards in top 50 companies.

Knowledge

The development towards a knowledge based society makes high demands on the educational level of the labour force. Women present higher educational attainment than men: the gap between women and men aged 20-24 attaining secondary educational level is 5 percentage points in the EU 2004. Traditional patterns remain in the research field where men represented 86% of academic staff who are full professors (or equivalent) in the EU in 2002. More women than men participate in adult education and training (life-long learning) in 21 Member States.

Working Time

The gap between average hours worked by women and men with children shows that women with children work 11 hours per week less than men with children in the EU in 2003.

Healthy life years

Women are expected to live longer in absence of limitations in functioning/disability than men in most Member States (except in Germany, Sweden, Denmark, UK, the Netherlands and Finland.

The average age of women at birth of first child

The average age of women at birth of first child has increased by at least 0.5 years in 14 Member States during the last few years.

[pic][pic]

[pic][pic]

[pic][pic]

[pic][pic]

[pic][pic]

[pic][pic]

[pic][pic]

[1] 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

[2] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienodų galimybių principo ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris įgyvendinimo užimtumo ir profesinėje srityje (2004/0084/COD).

[3] Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl teisės laikinai apsigyventi suteikimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kuriais buvo pasinaudota nelegalios imigracijos tikslais ir kurie bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis (OL L 261, 2004 8 6, p. 19).

[4] KOM(2004) 115 galutinis.

[5] Eurostatas, UOE, 2003.

[6] Eurostatas, LFS, 2003.

[7] Eurostatas, LFS, 2003.

[8] Kaip europiečiai leidžia laiką, Eurostatas, 1998–2002 m.

[9] Eurostatas, 2003 m. vertinimas.

[10] Apskaičiuota kaip moterų ir vyrų užimtumo kiekvienoje profesijoje nacionalinės dalies vidurkis; skirtumai sudedami ir gaunama bendra lyčių disbalanso suma, išreiškiama bendro užimtumo dalimi (ISCO klasifikacija).

[11] Apskaičiuota kaip moterų ir vyrų užimtumo kiekviename sektoriuje nacionalinės dalies vidurkis; skirtumai sudedami ir gaunama bendra lyčių disbalanso suma, išreiškiama bendro užimtumo dalimi (NACE klasifikacija)

[12] Eurostatas, ECHP, 2001.

[13] Eurostatas, LFS, 2003.

[14] Užimtumas Europoje, EB, 2003.

[15] Užimtumas Europoje, EB, 2004.

[16] 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12).

[17] Pekinas + 10 – Europos Sąjungoje padaryta pažanga, Liuksemburgo pirmininkavimo ataskaita, 2005 m.

[18] Komisija ketina priimti pasiūlymą 2005 m. pavasarį.

[19] 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidabinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu (OL L 269,2002 10 5, p. 15).