52005DC0020

Briuselis, 28.01.2005

KOM(2005) 20 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio

{SEC(2005) 101}

1. ĮžANGA

2002 m. gruodžio mėn. Komisija Tarybai pateikė pranešimą dėl gyvsidabrio chloro šarmų pramonėje[1]. Jame buvo svarstomas 12-15 tūkstančių tonų gyvsidabrio pertekliaus likimas dėl sektoriaus perėjimo prie procesų, nenaudojančių gyvsidabrio elementų. Taryba paragino Komisiją pateikti „nuoseklią strategiją (...) naudojant priemones, skirtas apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio išleidimo, remiantis gyvavimo ciklu, atsižvelgiant į gamybą, naudojimą, atliekų tvarkymą ir išmetamuosius teršalus”. Ši strategija yra Bendrijos indėlio tarptautiniuose debatuose dėl gyvsidabrio 2005 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos Valdančiojoje taryboje pagrindas.

Prie šio komunikato pridedamas Išplėstinis poveikio įvertinimas (IPĮ)[2], kuriame išsamiai nagrinėjama gyvsidabrio problema ir galimos politikos kryptys. Jame taip pat atsižvelgiama į platų konsultacijų su suinteresuotomis šalimis dėl strategijos, procesų ir rezultatų, kurie nurodyti IPĮ, metu padarytų pranešimų spektrą dėl būtinybės veikti.

2. GYVSIDABRIO PROBLEMA

2.1. Gyvsidabrio grėsmė

Gyvsidabris ir jo junginiai yra labai toksiški žmonėms, ekosistemoms ir gyvūnijai bei augalijai. Nors iš pradžių tai buvo rimta ir tik vietinės reikšmės problema, dabar užterštumas gyvsidabriu tapo pasauline, paplitusia ir įsisenėjusia problema. Dideli kiekiai žmonėms gali būti mirtini, tačiau net ir maži kiekiai, kurie pastaruoju metu siejami su galimu žalingu poveikiu širdies ir kraujagyslių, imuninei ir reprodukcinei sistemoms, gali sukelti rimtų neurologinio vystymosi sutrikimų. Gyvsidabris taip pat mažina mikrobiologinį aktyvumą dirvoje ir yra prioritetinė kenksminga medžiaga pagal Pagrindinę vandens direktyvą[3].

Gyvsidabris yra patvarus ir aplinkoje gali tapti metilo gyvsidabriu – pačia toksiškiausia gyvsidabrio forma. Metilo gyvsidabris įveikia ir placentos ir kraujo-smegenų barjerą slopindamas potencialų protinį vystymąsi dar prieš gimimą. Todėl didžiausia susirūpinimą kelia gyvsidabrio poveikis vaisingo amžiaus moterims ir vaikams.

Didžiausią gyvsidabriu paveiktų žmonių dalį išsivysčiusiose šalyse sudaro kvėpavusieji gyvsidabrio, esančio amalgaminėse dantų plombose, garais. Dažniausiai metilo gyvsidabriu apsinuodijama valgant. Metilo gyvsidabris renkasi ir koncentruojasi vandenų maisto grandinėje, todėl valgantieji daug žuvies ir jūros gėrybių tampa ypač pažeidžiami.

Daugelio centrinės ir šiaurės Europos gyventojų gyvsidabrio poveikio biorodikliai yra žemesni už tarptautiniu mastu pripažintus saugius metilo gyvsidabrio lygius. Tačiau, daugelio Viduržemio jūros valstybių pakrančių zonos gyventojų ir apie 1 – 5 % centrinės bei šiaurės Europos gyventojų biorodikliai siekia šiuos lygius, o didelės Viduržemio jūros žvejybos bendruomenių ir Arkties gyventojų dalies biorodikliai juos viršija.

2.2. Pasaulinė perspektyva

Nors gyvsidabrį išmeta tokie natūralūs šaltiniai kaip ugnikalniai, papildomas išmetimas iš tokių antropogeninių šaltinių kaip kuro deginimas ir gyvsidabrio naudojimas produktuose sąlygojo labai padidėjusį poveikį aplinkai ir nusėdimą. Dėl ankstesnio išmetimo aplinkoje susidarė „pasaulinės gyvsidabrio sankaupos”, kurių dalis nuolat mobilizuojasi, nusėda ir vėl mobilizuojasi. Tolesnis išmetimas prisideda prie šių pasaulinių sankaupų, kurios cirkuliuoja tarp oro, vandens, nuosėdų, dirvos ir biotos.

Gyvsidabrio koncentracija yra padidėjusi daugelyje pasaulio vietų. Kai kur ji padidėja dėl vietinių šaltinių, ypač dėl mažo masto aukso kasybos Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Tačiau kaip visuotinis teršalas gyvsidabris taip pat gali būti transportuojamas pasauliniu mastu į regionus toli nuo jo šaltinio. Tai reiškia, kad trumpalaikis vietinės reikšmės užterštumas prisideda prie ilgalaikio pasaulinio užterštumo. Tai taip pat sąlygojo turinčių nedaug arba visai neturinčių gyvsidabrio šaltinių regionų, pavyzdžiui, Arkties, užterštumą.

3. TIKSLAI

Pagrindinis tikslas yra sumažinti gyvsidabrio lygius aplinkoje ir sumažinti gyvsidabrio poveikį žmonėms, ypač dėl metilo gyvsidabrio žuvyje. Metilo gyvsidabrio žuvyje problemos sprendimui turbūt reikės dešimtmečių, nes dabartinius lygius sąlygojo ankstesnis išmetimas, be to reikės nemažai laiko, kad lygiai nukristų net be tolesnių išmetimų. Bendrija jau ėmėsi daugelio priemonių siekdama sumažinti gyvsidabrio išmetimą ir naudojimą. Tai nereiškia, kad daugiau nieko negalima padaryti, bet skatina atkreipti dėmesį į visiško esamų priemonių įgyvendinimo valstybėse narėse ir pažangos darymo pasauliniu mastu svarbą.

Taigi strategijos tikslai yra:

- sumažinti gyvsidabrio išmetimą,

- sumažinti gyvsidabrio patekimą į visuomenę ir jo cirkuliaciją sumažinant pasiūlą ir paklausą ,

- išspręsti ilgalaikio gyvsidabrio pertekliaus ir visuomenės gyvsidabrio atsargų (vis dar naudojamuose ar saugomuose produktuose) likimą,

- apsisaugoti nuo gyvsidabrio poveikio ,

- pagerinti gyvsidabrio problemos ir jos sprendimų suvokimą,

- remti ir skatinti su gyvsidabriu susijusius tarptautinius veiksmus .

Pažanga, spragos ir papildomos priemonės, kurių reikia imtis, kiekvienam tikslui pasiekti apibūdintos toliau. Nuorodos į trumpalaikius ir vidutinės trukmės terminus yra atitinkamai susijusios su 3 ir 4 - 6 metų laikotarpiais. Ilgalaikės priemonės bus nurodytos po strategijos persvarstymo.

4. IšMETIMO SUMAžINIMAS

Gyvsidabrio išmetimas padidėjo dėl industrializacijos. Pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis į atmosferą nuo 1990 – 2000 m. išaugo apie 20 %. Europos išmetamųjų teršalų kiekis šiuo laikotarpiu sumažėjo apie 60 %, bet Europa ir toliau lieka pagrindiniu į kitus žemynus ir Arktį patenkančio gyvsidabrio šaltiniu.

Vienas pagrindinių gyvsidabrio išmetimo šaltinių yra anglių deginimas. Anglių deginimas gamyklose virš 50 MW taip pat ir pagrindiniai metalų, cemento ir chemijos pramonės šaltiniai, yra reglamentuojami IPPC direktyvoje[4] ir Direktyvoje 2001/80/EB[5].

IPPC direktyva yra pagrindinė Bendrijos priemonė siekiant sumažinti gyvsidabrio ir kitų išmetamų teršalų kiekius. Leidimai IPPC įrenginiams, išskyrus ribotą išimčių skaičių kai kurioms naujosioms valstybėms narėms, turėtų būti suteikti iki 2007 m. spalio 30 d. Komisija rengia keletą BAT (BREF) dokumentų, padėsiančių įgyvendinti IPPC direktyvą.

1 veiksmas. Komisija įvertins IPPC dėl gyvsidabrio išmetimo taikymo poveikį ir nuspręs ar reikia imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, išmetamųjų teršalų ribinių verčių nustatymo, pateikus duomenis laikantis IPPC ir EPER[6] ataskaitų reikalavimų arba 2010 m. pabaigos platesniame strategijos persvarstyme. Bus persvarstyta bendra iki 2008 m. sausio 1 d. pagal Direktyvą 2001/80/EB įgyvendintinų kontrolės priemonių nauda siekiant sumažinti sieros dioksido išmetimą dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose.

2 veiksmas. Komisija skatins valstybes nares ir pramonės įmones pateikti daugiau informacijos apie gyvsidabrio išmetimą, prevencija ir kontrolės būdus, kad BREF būtų galima pateikti išvadas, padėsiančias sumažinti tolesnį išmetimą. Antrajame chloro šarmų BREF leidime bus įtraukta informacijos, padėsiančios sumažinti išmetimo riziką nutraukiant gyvsidabrio dioksido elementų naudojimą.

Nedideli kurą deginantys įrenginiai ir gyvenamuosiuose pastatuose sudeginamos anglys taip pat yra svarbūs gyvsidabrio šaltiniai. Tokių įrenginių kontrolė turbūt būtų ekonomiškai efektyvesnė, jei ji būtų paremta ne vienu, bet keletu išmetamųjų teršalų. Tai jau tiriama „Švaraus oro Europoje” (CAFE) programoje, skirtoje tokiems „klasikiniams” oro teršalams kaip amoniakas ir sieros dioksidas.

3 veiksmas. 2005 m. Komisija atliks tyrimus dėl galimybės sumažinti gyvsidabrio išmetimą dėl nedidelio masto anglies deginimo ir atsižvelgs į juos svarstydama platesnį CAFE įvertinimą.

Kai kurios valstybės narės nurodo, kad dantų plombose esanti amalgama yra svarbus gyvsidabrio išmetimo šaltinis, įskaitant gyvsidabrio išmetimą dantų operacijų ir kremavimo metu. Amalgamos atliekų iš dantų gydymo tvarkymas reglamentuojamas Bendrijos atliekų teisėje[7].

4 veiksmas. 2005 m. Komisija peržiūrės kaip valstybės narės įgyvendinimo Bendrijos reikalavimus dėl amalgamos atliekų iš dantų gydymo tvarkymo ir imsis atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą jų taikymą.

Bendrijos teisė neapima išmetamųjų teršalų iš krematoriumų, bet jų tvarkymas reglamentuojamas keliose valstybėse narėse, o taip pat OSPAR rekomendacijoje. Šios rekomendacijos šalių išmetamųjų teršalų ataskaitos, kurios pirmą kartą turi būti pateiktos iki 2005 m. rugsėjo 30 d., parodys rekomendacijos veiksmingumą ir ar bus reikalingi tolesni veiksmai. Panaši kontrolė yra skatinama tose valstybėse narėse, kuriose vykdomas kremavimas.

Plačiau žvelgiant, direktyvos dėl prioritetinių teršalų pagal Pagrindinę vandens direktyvą pasiūlyme bus įtraukti gyvsidabrio kokybės standartai, kurie turi būti įgyvendinti iki 2015 m. ir kurie, pavyzdžiui, bus reikalingi IPPC leidimui. Priemonių priėmimas pradės direktyvos sistemos 20 metų laikotarpį, per kurį bus sustabdytas ar palaipsniui nutrauktas teršalų išmetimas, išleidimas ar praradimas.

5. PASIūLOS SUMAžINIMAS

Gyvsidabriu laisvai prekiaujama pasaulio rinkose. Dabartinė pasaulinė pasiūla sudaro apie 3600 tonų per metus. ES yra pagrindinė eksportuotoja, per metus eksportuojanti apie 1000 tonų. Nuo 1960 m. gyvsidabrio kaina smarkiai nukrito ir per pastarąjį dešimtmetį gana stabiliai laikėsi ties 5 eurų už kilogramą riba. Taigi prekybos gyvsidabriu poveikis ekonomikai yra labai mažas. Žema kaina ir pastovi pasiūla taip pat skatina tolesnį gyvsidabrio naudojimą už Europos ribų, pavyzdžiui, aukso kasyboje.

Gyvsidabrio junginiai naudojami kaip pesticidai ir yra reglamentuojami Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje. Tai įgyvendinta Bendrijoje Reglamentu (EB) Nr. 304/2003[8], kuriuo taip pat draudžiama eksportuoti kosmetinius muilus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir reikalaujama pranešti apie gyvsidabrio junginių eksportą bet kuriais kitais tikslais. Nėra nei Bendrijos nei tarptautinių apribojimų dėl prekybos gyvsidabrio metalu. Tačiau IPĮ analizėje siūloma palaipsniui nutraukti gyvsidabrio eksportą iš Bendrijos.

5 veiksmas. Aktyviai prisidėdama prie pasiūlytų pasauliniu mastu organizuojamų veiksmų palaipsniui nutraukiant pagrindinę gyvsidabrio gamybą ir užkertant kelią perviršiui vėl patekti į rinką, kaip aprašyta 10 skirsnyje, Komisija ketina siūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 304/2003, kad Bendrijos gyvsidabrio eksportas būtų laipsniškai nutrauktas iki 2011 m.

Pagrindinė pasaulio tiekėja yra Ispanijos valstybinė įmonė MAYASA. Pagal 2001 m. susitarimą MAYASA perka ES chloro šarmų sektoriaus gyvsidabrio perteklių ir jį perparduoda. MAYASA taip pat parduoda gyvsidabrį, kurį ji gamina iš rūdos Almadén, Ispanijoje. Gyvsidabrio gamyba Almadén 1941 m. siekė 2800 tonų, bet vėliau krito dėl rinkos sumažėjimo, o šiuo metu chloro šarmų pramonė tapo alternatyviu šaltiniu. Pastaruoju metu visa MAYASA pasiūla sudarė apie 1000 tonų gyvsidabrio per metus.

IPĮ nustatoma, kad, net neuždraudus eksporto, dėl ankstesnės gyvsidabrio kasybos ir gamybos neigiamo poveikio aplinkai bei jų abejotino ekonominio rentabilumo, reikėtų nutraukti šią veiklą. Ispanija pranešė, kad kasyba ir gamyba Almadén jau laikinai sustabdyta, kol bus priimta ši strategija, ir kad nesitikima, jog ši veikla vėl bus atnaujinta.

Komisija pripažįsta istorinę ekonominę ir socialinę gyvsidabrio gamybos ir prekybos, vykdomos Almadén nuo Romos imperijos laikų, svarbą. Komisija taip pat stipriai palaiko pagalbos kuriant naujas verslo ir užimtumo sritis teikimą. Regionas (Castilla de la Mancha) jau priklauso 1 tikslo regionui, kuriam turi būti skiriama Bendrijos parama, todėl tikimasi, kad jam ir toliau bus skiriama parama ir kitu Struktūrinių fondų planavimo laikotarpiu.

6. PAKLAUSOS SUMAžINIMAS

Pasauliniu mastu gyvsidabrio paklausa sudaro apie 3600 tonų per metus, o 2003 m. sudarė apie 300 tonų tuometinėse 15 ES valstybių narių. Gyvsidabrio naudojimas mažėja tiek ES tiek pasauliniu mastu, nors vis dar lieka keletas svarbių jo naudojimo sričių. Pagrindinės naudojimo sritys yra aukso kasyba, baterijos ir chloro šarmų pramonė, kuriose visose kartu suvartojama apie 75 % gyvsidabrio. Iš jų ES šiuo metu svarbi tik chloro šarmų gamyba, bet gyvsidabrio oksido elementų procesas nepriklauso BAT[9] pagal IPPC direktyvą ir yra palaipsniui nutraukiamas. Gyvsidabrio naudojimas aukso kasyboje yra svarbus Prancūzijos Gviana kolonijai (kurioje Prancūzijos valdžios institucijos svarsto galimybe uždrausti gyvsidabrio naudojimą), bet jis nėra svarbus ES Europos regionui. Direktyva 91/157/EEB[10] apribojamas gyvsidabrio naudojimas baterijose.

Kai chloro šarmų pramonėje bus nutrauktas gyvsidabrio oksido elementų naudojimas, amalgamos naudojimas dantų gydymui taps pagrindine ES gyvsidabrio naudojimo sritimi. Todėl reikia vėl apsvarstyti pakaitalų taikymą. Tai ypač svarbu, nes valstybės narės gali skatinti pakaitalų naudojimą, bet metalo Medicinos prietaisų direktyvoje[11] apimamas amalgamos naudojimas gydant dantis apriboja ribojančias nacionalines priemones.

6 veiksmas. Per trumpą laikotarpį Komisiją paprašys Medicinos prietaisų ekspertų grupės apsvarstyti gyvsidabrio naudojimą dantų plombų amalgamoje ir paprašys, kad Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas pateiktų savo nuomonę, siekiant nustatyti, ar yra reikalingos papildomos reguliuojančios priemonės.

Pagrindinė gyvsidabrio produktų grupė, kurios neapima Bendrijos teisė yra matavimo ir kontrolės prietaisai. Komisija rengiasi pateikti pasiūlymus dėl medicinos prietaisų bei stebėjimo ir kontrolės priemonių remiantis Direktyva 2002/95/EB[12], kuri jau apima apšvietimo ir kitus elektros bei elektroninius prietaisus. Tačiau, šioje produktų grupėje gyvsidabris dažniausiai naudojamas prietaisuose, kurie nėra elektros nei elektroniniai prietaisai (termometrai, kraujo spaudimo matuokliai ir barometrai), todėl jie nėra apimami. IPĮ nurodoma, kad šioje srityje reikia imtis papildomų priemonių.

7 veiksmas. Komisija ketina 2005 m. pasiūlyti iš dalies pakeisti Direktyvą 76/769/EEB[13] siekiant apriboti ne elektros ar ne elektroninių matavimo ar kontrolės prietaisų su gyvsidabriu rinkodarą vartotojams ir sveikatos priežiūros sričiai.

8 veiksmas. Komisija artimiausiu laiku tirs keletą ES likusių produktų ir prietaisų, kuriuose naudojami maži gyvsidabrio kiekiai. Vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu bet kuriai likusiai gyvsidabrio naudojimo sričiai gal būti reikalingas leidimas ir apsvarstyta pakaitalų naudojimo galimybė, kaip numatyta REACH reglamente[14], kai jis bus priimtas.

7. PERTEKLIAUS IR ATSARGų TVARKYMAS

Daugiausiai gyvsidabrio atsargų ES sukaupta chloro šarmų pramonėje. Atsižvelgiant į ketinimą palaipsniui sustabdyti eksportą, didžioji gyvsidabrio dalis turės būti saugoma arba sunaikinama. Keletas valstybių narių šioje srityje jau įgyvendina atitinkamą politiką[15]. IPĮ manoma, kad aplinkos apsaugos požiūriu geriausia būtų galutinai sunaikinti gyvsidabrį, tačiau tai kol kas pernelyg brangu ir techniškai sudėtinga tai pasiekti Bendrijos lygiu. Būtinybė surasti rentabilius saugojimo būdus yra svarbi tolesnių tyrinėjimų sritis.

9 veiksmas. Komisija imsis veiksmų, kad gyvsidabris iš chloro šarmų pramonės būtų saugomas atsižvelgiant į terminą, pagal kurį gyvsidabrio eksportas turėtų būti nutrauktas iki 2011 m. Pirmuoju atveju, Komisija nagrinės jo taikymą šioje pramonėje.

Visuomenėje jau cirkuliuojančiuose produktuose yra didelis gyvsidabrio kiekis. Kai produktas tampa „atliekomis” pagal dabartinę Bendrijos politiką dažniausiai skatinamas perdirbimas, o ne sunaikinimas. Galima būtų apsvarstyti aktyvesnį gyvsidabrio surinkimą ir perdirbimą. Tačiau, keletas valstybių narių ginčijasi, kad gyvsidabris neturėtų būti vėl išgaunamas ir toliau naudojamas, bet būtų išimamas iš apyvartos ir saugomas arba sunaikinamas.

10 veiksmas. Komisija trumpalaikiu ar vidutinės trukmės laikotarpiu toliau tirs visuomenėje jau cirkuliuojančių produktų su gyvsidabriu likimą.

8. APSISAUGOJIMAS NUO POVEIKIO

Naujausioje Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonėje[16] dėl maiste esančio gyvsidabrio keliamo pavojaus buvo nustatyta, kad žmonės, valgantys daug žuvies ir žuvies produktų, ypač dides grobuoniškas žuvis, gali greitai pasiekti ar viršyti nustatytus saugius lygius. Komisija persvarsto rizikos valdymo galimybes atsižvelgdama į EFSA nuomonę, įskaitant didžiausius leistinus kiekius, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 466/2001[17] dėl gyvsidabrio žuvies produktuose. Tačiau galimybė sumažinti šiuos kiekius yra ribota. Taip pat reikalingi ir kiti sprendimai, pavyzdžiui, Komisijos išleistos specialios rekomendacijos vartotojams[18].

11 veiksmas. Trumpalaikiu laikotarpiu EFSA tirs tolesnį specifinį įvairių žuvies rūšių ir jūros gėrybių suvartojimą pažeidžiamose gyventojų grupėse (pvz.: nėščios moterys ir vaikai).

12 veiksmas. Komisija teiks papildomos informacijos dėl gyvsidabrio, esančio maisto produktuose, kai tik pasirodys nauji duomenys. Nacionalinės valdžios institucijos bus skatinamos teikti patarimus atsižvelgdamos į vietovės ypatybes.

Bendrijos teisė taip pat riboja leistiną gyvsidabrio kiekį geriamajame vandenyje[19]. Ketvirtojoje oro kokybės papildančioje direktyvoje[20], dėl kurios neseniai buvo susitarta, nenustatoma tikslinė vertė ar gyvsidabrio kokybės standartai, aplinkos ore esantys lygiai nesiekia sveikatai pavojingos ribos, bet reikia išmatuoti koncentraciją ir nusėdimą, kad būtų galima išsiaiškinti geografines ir laikinas tendencijas.

Esamuose Bendrijos teisės aktuose, susijusiuose su sveikata ir sauga darbo vietoje, numatoma atitinkama sistema, kuri apsaugotų darbuotojus nuo pavojaus jų sveikatai ir apsaugotų nuo gyvsidabrio poveikio. Pagal šia programą Komisija nustatyto gyvsidabrio profesinio poveikio ribinę vertę.

Plačiau žvelgiant bus imamasi veiksmų pagal 2004-2010 m. Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planą[21] siekiant pagerinti poveikio žmonėms nustatymą, plėtojant integruotą aplinkos ir maisto stebėseną ir tiriant nuoseklių biostebėsenos būdų galimybes. Taip bus atsižvelgta į keletą aplinkai kenkiančių teršalų, įskaitant gyvsidabrį.

9. SUVOKIMO GERINIMAS

Žinių apie gyvsidabrio problemą spragos gali būti užpildomos ir jos sprendimai gali būti randami vykdant tyrimus, plėtrą ir bandomuosius projektus. Tokios veiklos sritys apima poveikį žmogaus sveikatai, kaip gyvsidabris juda ar išlieka aplinkoje, o taip pat ekosistemų jautrumo ir toksiškumo klausimus. Taip pat turi būti stengiamasi spręsti su produktuose esančiu gyvsidabriu, išmetamaisiais teršalais ir atliekomis susijusius klausimus, ypač būdų sumažinti gyvsidabrio išmetimą deginat anglį ir jo išmetimą iš kitų pagrindinių šaltinių ir tvarkyti, stabilizuoti bei galutinai sunaikinti gyvsidabrio ir atliekų, kuriose yra gyvsidabrio perteklių, plėtotės problemą.

13 veiksmas. Gyvsidabrio tyrimo prioritetai bus nagrinėjami 7 RTD bendrojoje programoje ir kituose atitinkamuose finansavimo priemonėse.

10. TARPTAUTINIų VEIKSMų RėMIMAS IR SKATINIMAS

Labai svarbu padaryti pažangą gyvsidabrio problemos sprendime pasauliniu mastu, ypač siekiant sumažinti išmetimą bei sumažinti pasiūlą ir paklausą.

Yra nemažas potencialas sumažinti gyvsidabrio išmetimą ir remti BAT naudojimą, ypač energetikos, metalų, cemento, chloro šarmų ir atliekų sektoriuose. ES veiksmai jau žymiai sumažino teršalų išmetimą ir gali būti pateikiami kaip pavyzdys tarptautiniuose, regioniniuose ir dvišaliuose forumuose. Taip pat svarbus technologijų perdavimas.

Pasaulinė gyvsidabrio paklausa jau mažėja, bet gyvsidabrio problemos pobūdis skatina ir toliau mažinti paklausą. Turi būti imtasi priemonių palaipsniui nutraukti gyvsidabrio naudojimą, jei yra tinkamų alternatyvų, ir griežtai kontroliuoti jo naudojimą, kai tokių alternatyvų nėra. Komisija mano, kad tikslingos paklausos sumažinimo pastangos galėtų žymiai sumažinti gyvsidabrio naudojimą pasaulyje iki beveik 1000 tonų ar dar mažiau iki 2020 m. Tai priklauso nuo gyvsidabrio naudojimo sumažinimo chloro šarmų ir baterijų sektoriuje, kuriame yra didelis naudojimo potencialas ES, bei aukso kasyboje.

Tačiau pasaulinės paklausos sumažinimas neatliks savo funkcijos, jei gyvsidabrio pasiūla išliks didelė, o kaina žema, nes tai skatins tolimesnį naudojimą ir naujų naudojimo būdų atsiradimą. Reikalingi lygiagretūs veiksmai, sumažinantys pasiūlą. JAV sprendimas saugoti prieš tai sukauptą strateginiams tikslams gyvsidabrį yra sveikintinas.

14 veiksmas. Bendrija, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų įnešti savo indėlį tarptautiniuose forumuose ir veiksmuose bei dvišaliame bendradarbiavime ir projektuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant technologijų perdavimą, ir spręsti gyvsidabrio problemą.

15 veiksmas. Komisija nagrinės galimybę nustatyti ypatingą tyrimų ir bandomųjų projektų, susijusių su gyvsidabrio išmetimo sumažinimu deginant anglį tose šalyse, kurios labai priklauso nuo kietojo kuro (pvz.: Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir t.t.) ir panašių į CARNOT programą, kuria skatinamas švarus ir veiksmingas kietojo kuro naudojimas, finansavimo schemą.

16 veiksmas. Bendrija turėtų skatinti iniciatyvą gyvsidabriui taikyti Roterdamo konvencijoje numatytą PIC procedūrą.

17 veiksmas. Bendrija ir valstybės narės turėtų ir toliau remti pagal UNECE Konvencijos dėl tarptautinių tolimų oro teršalų pernašų sunkiųjų metalų protokolą vykdomą veiklą.

18 veiksmas. Bendrija, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys taip pat turėtų remti Jungtinių Tautų aplinkos programos pasaulinę gyvsidabrio programą, pavyzdžiui, peržiūrint duomenis ir teikiant techninę informaciją bei žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

19 veiksmas. Bendrija ir valstybės narės turėtų remti pasaulinio masto pastangas sumažinti gyvsidabrio naudojimą aukso kasybos sektoriuje (pvz.: UNDP/GEF/UNIDO pasaulinis gyvsidabrio projektas.) Jos svarstys galimybes remti atitinkamas besivystančias šalis įvairiomis priemonėmis, susijusiomis su bendradarbiavimo pagalbos plėtra, atsižvelgiant į nacionalines plėtros strategijas.

20 veiksmas. Tam, kad tarptautiniu mastu sumažintų gyvsidabrio pasiūlą, Bendrija turėtų propaguoti pasaulinį laipsnišką pagrindinės gamybos nutraukimą ir skatinti kitas šalis užkirsti kelią pertekliui vėl patekti į rinką, taikydama kokią nors iniciatyvą, panašią į Monrealio Protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Kad būtų lengviau siekti šio tikslo, pagal numatomą dalinį Reglamento (EB) Nr. 304/2003 pakeitimą gyvsidabrio eksportas iš Bendrijos būtų laipsniškai nutrauktas iki 2011 m.

11. PERSVARSTYMAS

IPĮ nustatoma keletas svarbių faktorių trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu atsižvelgiant į dabartines Bendrijos ir tarptautines priemones, kurios leis toliau nagrinėti gyvsidabrio problemą, užtikrinti politikos ir galimų papildomų veiksmų sėkmingumą. Žvelgiant plačiau, Komisija ketina persvarstyti visą gyvsidabrio strategiją iki 2010 m. pabaigos. Šis persvarstymas taip pat atitinka Ketvirtosios oro kokybės papildančiosios direktyvos reikalavimą iki to laiko pateikti ataskaitą dėl tolesnių su gyvsidabriu susijusių veiksmų atsižvelgiant į pagal šią strategiją priimtas priemones. Komisija ketina atlikti persvarstymą naudodamasi iš įvairių šaltinių gautais duomenimis ir apimdama visas informavimo priemones, o ne atsižvelgdama vien tik į oro kokybės perspektyvą.

12. IšVADOS

Gyvsidabris kelia pavojų Bendrijai ir pasauliui. Šis komunikatas tai pirmas žingsnis įgyvendinat nuoseklią Bendrijos strategiją, susijusią su šia problema. Jis pateikiamas prieš teikiant pasiūlymus dėl minėtų teisės aktų, kad būtų galima nustatyti Bendrijos poziciją dėl gyvsidabrio iki 2005 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų aplinkos programos Valdančiosios tarybos.

Komisija prašo Tarybos atsakant į šį raginimą parengti gyvsidabrio strategiją, o Europos Parlamento pritarti šiame komunikate išdėstytai pozicijai.

[1] KOM(2002) 489 galutinis, 2002 9 6

[2] SEC(2005) 101.

[3] 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus , OL L 327, 2000 12 22, iš dalies pakeista 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2001/2455/EB nustatančiu prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje sąrašą, OL L 331, 2001 12 15

[4] 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, OL L 257, 1996 10 10

[5] 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, OL L 309, 2001 11 27

[6] 2000 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas 2000/479/EB dėl Europos išmetamųjų teršalų registro (EPER) įgyvendinimo pagal Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) 15 straipsnį, OL L 192, 2000 7 28

[7] 2000 gegužės 3 d. Komisijos sprendimas (2000/532/EB), pakeičiantis Sprendimą 94/3/EB pateikiantis atliekų sąrašą pagal Tarybos Direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnį ir Tarybos sprendimą 94/904 pateikiantis pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 1 straipsnio 4 dalį, OL L 226/3, 2000 9 6

[8] 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo, OL L 63, 2003 3 6.

[9] Referencinis dokumentas dėl Geriausių prieinamų gamybos būdų (BAT) chloro šarmų pramonėje, Komisijos priimtas 2001 m. gruodžio mėn., http://eippcb.jrc.es

[10] 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/157/EEB dėl baterijų ir akumuliatorių, turinčių tam tikrų pavojingų medžiagų, OL L 078, 1991 3 26

[11] 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų, OL L 169, 1993 7 12

[12] 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo, OL L 37, 2003 2 13.

[13] Direktyva 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo, OL L 262, 1976 9 27

[14] Reglamento pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl registravimo, vertinimo, leidimų naudoti chemines medžiagas ir naudojimo apribojimo (REACH), kuriuo įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra ir iš dalies pakeičiama Direktyva 1999/45/EB bei Reglamentas (EB) dėl patvarių organinių teršalų, KOM(2003) 644 galutinis, 2003 10 29

[15] Pavyzdžiui, Švedijoje buvo nustatytas reikalavimas stabilizuoti ir saugoti gyvsidabrį giluminiame jūros dugne, o Vokietijoje tiria galimybę metalinio būvio gyvsidabrį saugoti druskos kasyklose.

[16] http://www.efsa.eu.int/science/contam/contam_opinions/259_en.html

[17] 2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 466/2001 nustatantis didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius, OL L 77, 2001 3 16

[18] http://europa.eu.int/comm/food/food/chemicalsafety/contaminants/information_note_mercury-fish_12-05-04.pdf

[19] 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, OL L 330, 1998 12 5

[20] Direktyvos pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių hidrokarbonatų aplinkos ore, KOM(2003) 423 galutinis, 2003 7 16. Galutinis tekstas dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje .

[21] KOM(2004) 416 galutinis, 2004 6 9