52005AA0002

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52005AA0002 - EN

Document 52005AA0002

Help

Nuomonė Nr. 2/2005 Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, pasiūlymas (KOM(2004) 492 galutinis, 2004 m. liepos 14 d.)

OL C 121, 2005 5 20, p. 14–34 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

Date of document:: 18/03/2005
Date lodged:: 13/01/2005
Date of end of validity:: 11/07/2006; susijęs su 52004PC0492

Author:: Europos Audito Rūmai
Form:: Nuomonė
Additional information:: AVC 2004/0163

Procedure number:

2004/0163/AVC

Link

European Parliament - Legislative observatory

Treaty:

Europos bendrijos steigimo sutartis

Legal basis:

Link

Select all documents mentioning this document

Earlier related instruments:

52004PC0492

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Directory code:

14.50.00.00 Regioninė politika ir struktūrinių priemonių koordinavimas / Struktūrinių priemonių koordinavimas

HTML

PDF

Official Journal

20.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 121/14

NUOMONĖ Nr. 2/2005

Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, pasiūlymas (KOM(2004) 492 galutinis, 2004 m. liepos 14 d.)

(pagal EB sutarties 248 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

(2005/C 121/02)

TURINYS

1–29	BENDROS PASTABOS

30	KONKREČIOS PASTABOS

EUROPOS BENDRIJŲ AUDITO RŪMAI,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 5, 10, 158–162 straipsnius, 248 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą bei 274 ir 279 straipsnius,

atsižvelgdami į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (1), taip pat į jo įgyvendinimo taisykles (2),

atsižvelgdami į 2005 m. sausio 3 d. Audito Rūmams pateiktą Tarybos prašymą parengti nuomonę,

atsižvelgdami į Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Bendrojo reglamento (3),

atsižvelgdami į išplėstą poveikio siūlomam norminių aktų paketui, tikslinančiam struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo valdymui taikomus reglamentus, įvertinimą (4),

atsižvelgdami į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl atitinkamų valstybių narių ir Komisijos įsipareigojimų bendrai valdant struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą (5),

atsižvelgdami į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės“ (6),

atsižvelgdami į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2007–2013 m. finansinių perspektyvų (7),

atsižvelgdami į nuomonę Nr. 2/2004 (8) dėl bendro audito modelio,

kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnį Bendrija imasi veiksmų srityse, kurios nepriklauso jos išimtinei kompetencijai, tik tuomet, kai dėl jo masto arba poveikio Bendrija siūlomo veiksmo tikslus pasiektų geriau,

kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 274 straipsnio nuostatas biudžetą vykdo Komisija savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus, o valstybės narės bendradarbiauja su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal šiuos principus,

kadangi pagal Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 53 straipsnio 3 dalies nuostatas struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo srityje biudžetas yra įgyvendinamas kartu su valstybėmis narėmis taikant bendrojo valdymo principą ir kadangi šio reglamento 54 straipsnyje nustatyta, kad pavestos biudžeto vykdymo užduotys turi būti aiškiai apibrėžtos ir jų vykdymas turi būti griežtai prižiūrimas,

kadangi tam, kad Europos Sąjungos biudžeto vidaus kontrolė būtų veiksminga ir rezultatyvi, reikia nustatyti aiškius ir nuoseklius tikslus, užtikrinant veiksmingą koordinavimą, teikiant su išlaidomis ir gauta nauda susijusią informaciją, o taip pat užtikrinant nuoseklų reikalavimų taikymą,

kadangi su Europos Sąjungos pajamomis ir išlaidomis susijusios vidaus kontrolės sistemos turėtų suteikti pagrindą tvirtinti, kad pajamos yra surinktos, o išlaidos atliktos laikantis galiojančių teisės normų bei racionaliai valdomos,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

BENDROS PASTABOS

Įvadas

Reglamento pasiūlyme iš esmės išlaikyta ankstesniais programavimo laikotarpiais nustatyta sistema. Juo taip pat siekiama labiau supaprastinti visų pirma finansinius instrumentus, temų pasirinkimą bei apkskritai įgyvendinimo, valdymo ir kontrolės sistemas. Audito Rūmai atkreipė ypatingą dėmesį į finansų valdymo ir kontrolės srityje pasiūlytų priemonių įgyvendinimo pasekmes.

Atsakomybė už Bendrijos biudžeto vykdymą

2.	Teisinė Bendrijos biudžeto vykdymo bazė nustatyta EB sutarties 274 straipsnyje, pagal kurio nuostatas Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo pačios atsakomybe vykdo biudžetą, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus.

Skirtingų Bendrijos biudžeto vykdymo būdų kontekste struktūrinės priemonės priklauso „pasidalijamojo valdymo“ sritims, t. y. sritims, kuriose „biudžeto vykdymo uždaviniai pavedami valstybėms narėms“ (9). Valdant ir kontroliuojant struktūrines priemones dalyvauja ne tik keli Komisijos departamentai, bet ir šimtai nacionalinių, regioninių ir vietinių valstybių narių įstaigų ir organizacijų. Ateityje šios priemonės galėtų sudaryti beveik pusę Bendrijos biudžeto asignavimų.

Galiojančiose struktūrines priemones reglamentuojančiose taisyklėse (Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999) jau yra numatyta, kad:

a)	„taikant subsidiarumo principą už paramos įgyvendinimą atsako valstybės narės (…), nepažeisdamos Komisijai suteiktų galių, būtent Europos Bendrijų bendrojo biudžeto įgyvendinimo“ (8 straipsnio 3 dalis);

b)	„nepažeidžiant 8 straipsnio 3 dalies, vadovaujančioji institucija (…) atsako už veiksmingą bei teisingą valdymą ir įgyvendinimą (…)“ (34 straipsnio 1 dalis);

c)	„nepažeidžiant Komisijos atsakomybės įgyvendinant Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą, valstybės narės visų pirma prisiima atsakomybę už paramos finansų kontrolę (…)“ (38 straipsnio 1 dalis).

Reglamento pasiūlymo 12 straipsnyje daroma nuoroda į bendrą valdymą, kaip apibrėžta finansinio reglamento 53 straipsnio 3 dalyje. Tačiau pasiūlymo formuluotėje nenurodyta galutinė Komisijos atsakomybė. Pavyzdžiui, 12 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta, kad „valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo (…)“; 12 straipsnio 2 dalyje Komisijos atsakomybė už biudžeto vykdymą iš esmės susiaurinama iki tikrinimo, „ar valstybėse narėse veikia valdymo ir kontrolės sistemos ir ar jos tinkamai funkcionuoja (…)“; pagal 69 straipsnio 1 dalį atsakingos yra tiktai valstybės narės: „valstybės narės turi užtikrinti patikimą veiklos programų finansų valdymą ir sandorių, kuriais jos pagrįstos, teisėtumą ir reguliarumą“. Be to, bendra atsakomybė užtikrinti, kad paramai skirtos priemonės atitiktų Bendrijos teisės normas yra priskirta valstybėms narėms (39 straipsnio f punktas, 59 straipsnio a punktas, 60 straipsnio b punkto ii papunktis ir 66 straipsnio 2 dalies g punktas). Vis dėlto tai, kad biudžeto vykdymo užduotys yra pavedamos atlikti valstybėms narėms, neturi apriboti galutinės Komisijos atsakomybės. Kai valstybės narės yra ir Bendrijos lėšų gavėjos, ir atsakingos už priemonių įgyvendinimą, tiktai Komisija gali užtikrinti, kad Bendrijos tikslai būtų taikomi logiškai ir nuosekliai. Todėl būtina, kad Komisijos galutinės atsakomybės sąvoka, kaip numatyta Sutarties 274 straipsnyje, dar kartą būtų aiškiai įvardyta tuose straipsniuose, kuriuose kalbama apie valstybių narių atsakomybę.

Reikia pažymėti, kad jei Komisija nebeprisiimtų galutinės atsakomybės už biudžeto įgyvendinimą, Bendrijos finansinis procesas, o būtent biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra prarastų didelę dalį savo svarbosmybės už biudžeto įgyvendinimą, Bendrijos finansinis procesas, o būtent biudžeto įvykdymo patvi. Biudžeto valdymo institucijų rekomendacijos (EB sutarties 276 straipsnio 3 dalis) netektų bet kokio praktinio poveikio.

Siūloma norminė bazė

Tinkamos kontrolės sistemos sąlygos

7.	Tam, kad Komisija galėtų prisiimti galutinę atsakomybę už biudžeto vykdymą, Reglamento pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į šiuos pagrindinius Audito Rūmų nuomonėje Nr. 2/2004 dėl bendro audito modelio išdėstytus aspektus:

i) Patikrų dažnumas

Galiojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, koks turėtų būti patikrų dažnumas galutinio naudos gavėjo lygmenyje, kuris turėtų priklausyti nuo patikrų atlikimo išlaidų, kurias turi padengti valstybės narės ir Komisija, ir gaunamos naudos palyginamosios analizės. Pasiūlyme tik netiesiogiai atkreipiamas dėmesys į poreikį nustatyti priimtinas pasitikėjimo ir reikšmingumo ribas (61 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis ir 61 straipsnio 1 dalies g punktas). Būtų pageidautina aiškiai nustatyti tinkamus kriterijus 58 straipsnio 6 dalyje nurodytose įgyvendinimo taisyklėse. Taip pat reikėtų apibrėžti sąvokas „argumentuotas užtikrinimas“ ir „paraiškos pagrįstumas“.

ii) Tinkamų standartų apibrėžimas

Nuoroda į „tarptautinius audito standartus“ (61 straipsnio 1 dalies a punktas) nėra pakankamai aiški, kad kontrolės procedūras galima būti grįsti bendromis normomis ir principais. Pirmiau minėtose įgyvendinimo taisyklės turėtų būti numatyta preliminari tiek su sistemų, tiek su pačių operacijų auditu susijusi pripažinimo tvarka.

iii) Valdymo ir kontrolės sistemų organizavimas

10.

Finansinio reglamento 54 straipsnyje nustatyta, kad pavestos biudžeto vykdymo užduotys turi būti aiškiai apibrėžtos ir jų vykdymas turi būti griežtai prižiūrimas. Įgyvendinimo taisyklių 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai valdymas yra bendras, Komisija pirmiausia atlieka dokumentų patikrinimą ir patikras vietoje siekdama nustatyti, ar ekonominiuose vienetuose, kuriems ji patiki vykdymą, tikrai egzistuoja ir yra vykdomos bei taikomos tinkamos bei teisingos operacijos ir sistemos. Reglamento pasiūlyme nukrypstama nuo šių nuostatų tuo, kad prieš Komisijai priimant veiklos programą tik valstybių narių prašoma užtikrinti, kad būtų sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos (70 straipsnis). Šiame kontekste būtų pageidautina nustatyti tam tikrą tvarką, jei ne patvirtinimo procedūrai taikyti, tai bent jau tam, kad Komisija galėtų prižiūrėti procedūras, kurias naudojant nacionaliniu lygmeniu skiriamos valdymo ir kontrolės įstaigos. Be to, taip pat būtų patartina nacionaliniu lygmeniu įsteigti tarpinę įstaigą, kad būtų užtikrinta galimybė palaikyti ryšius su Bendrijos institucijomis.

11.

Reikšmingas Bendrijos atliekamų patikrų sustiprinimas turėtų sudaryti neatskiriamą sistemos, pagal kurią už projektų valdymą atsakingos nacionalinės ar regionų institucijos, atsvarą (10). Turint omeny tai, kad nuo šiol išlaidų tinkamumą apmokėti reglamentuojančios taisyklės bus daugiausia nustatomos nacionaliniu lygmeniu, pirmiau pateiktos sąlygos įgaus dar didesnę svarbą.

Atsakomybė užtikrinant teisėtumą ir tvarkingumą

12.

Pagal finansinio reglamento 60 straipsnio 1 dalies nuostatas leidimus duodantis pareigūnas yra atsakingas už išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimą. Reglamento 53 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad taikant pasidalijamąjį valdymą valstybės narės atlieka reguliarias patikras siekdamos užtikrinti, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama veikla yra įgyvendinama teisingai. Jos taip pat imasi reikiamų priemonių užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimams, o prireikus kelia bylas siekdamos susigrąžinti neteisingai išmokėtas lėšas.

13.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, Reglamento pasiūlyme (69 straipsnio 1 dalis) valstybėms narėms suteikiama atsakomybė užtikrinant sandorių teisėtumą ir tvarkingumą (žr. straipsnio 5 dalį). Šis kompetencijos perdavimas valstybėms narėms yra 70 straipsnio nuostatos, kad jos turi patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemas, sekmuo.

14.

Iš tiesų, kai kyla abejonių dėl šių sistemų veikimo arba kai yra įtarimų dėl galimų pažeidimų atvejų arba kai jie yra patvirtinami, Komisija gali nutraukti mokėjimą laikotarpiui nuo šešių iki dvylikos mėnesių (89 straipsnis). Taip pat yra numatyta, kad valstybės narės ir Komisija galėtų patvirtinti finansinių klaidų taisymo procedūrą (99 ir 100 straipsniai). Tačiau tokios priemonės ribotai ir tik iš dalies prisidėtų prie būtino kasdienio valdymo stiprinimo. Jų veiksmingumas iš esmės priklauso nuo to, kiek atliekama patikrų. Be to, kadangi finansinių klaidų taisymas būtų atliekamas tik įvykus faktui, vien to nepakaktų visų ne pagal būtinus norminius reikalavimus atliktų sandorių pasekmėms ištaisyti.

Atsakomybė užtikrinant patikimą finansų valdymą

15.

Finansinio reglamento 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimus duodantis pareigūnas yra atsakingas už išlaidų vykdymą, vadovaujantis gero finansų valdymo principais. Reglamento 27 straipsnyje nustatytos Bendrijos asignavimų naudojimo sąlygos laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad bet kokiai biudžete numatytai veiklai nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir datuoti tikslai. Komisija atlieka ex-ante ir ex post vertinimus, kurių rezultatus pateikia lėšas naudojančioms, teisės aktus leidžiančioms ir biudžeto institucijoms.

16.

Pagal Reglamento pasiūlymą valstybės narės yra atsakingos už patikimą finansų valdymą (69 straipsnis). Tačiau šioje nuostatoje apsiribojama vien tuo, ar rengiamos „tinkamos konsultacijos“, kaip kurti valdymo ir kontrolės sistemas, kurios užtikrintų „efektyvų ir teisingą“ Bendrijos finansavimo naudojimą. Kai dėl efektyvumo (11), pasiūlyme daroma nuoroda beveik vien tik į valdymo ir kontrolės sistemas, o netiesiogiai – tik į su teisėtumu ir tvarkingumu susijusias sistemas. Pasiūlymo 59 straipsnyje apsiribojama tuo, kad vadovaujančioji institucija atsako už „efektyvų, veiksmingą ir tinkamą“ programų valdymą bei įgyvendinimą; galiausiai e įtraukoje nurodomi ex-ante vertinimams taikomi kokybės standartai, kuriuos kartu nustato Komisija ir valstybės narės.

17.

Nagrinėjant konkretų vertinimų klausimą, Reglamento pasiūlyme numatyta, kad Komisija ir valstybės narės susitaria (59 straipsnio e punktas) dėl taikomų vertinimo metodų ir standartų (45 straipsnio 5 dalis). Šių standartų kokybė bus ypač svarbi atliekant valstybėms narėms patikėtus ex-ante vertinimus (46 straipsnio 2 ir 3 dalys), kurie, inter alia, turi užtikrinti veiklos programų Bendrijai teikiamą pridedamąją vertę.

18.	Todėl ypač svarbu, kad įgyvendinimo taisyklėse, kurias Komisija turi patvirtinti pagal Reglamento pasiūlymo 58 straipsnio 6 dalį, būtų pateiktas būtinas šių aspektų paaiškinimas.

Patvirtinamųjų dokumentų saugojimas

19.

Reglamento pasiūlymo 88 straipsnyje nurodyta, kad su išlaidomis susiję patvirtinamieji dokumentai turi būti prieinami Komisijai ir Audito Rūmams mažiausiai trejus metus nuo veiklos programos užbaigimo. Bendrai finansuojamos paramos atveju, kuomet sprendimo, ar išlaidos yra tinkamos apmokėti, priėmimas didžia dalimi priklauso nuo nacionalinių teisės aktų, būtų pageidautina aiškiai nurodyti, jog trejų metų terminą numatanti nuostata nepažeidžia nacionalinių ilgesnius laikotarpius nustatančių taisyklių.

20.

Šios pastabos taip pat taikomos daliniam veiklos programų užbaigimui (97 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, nukrypstant nuo bendrosios taisyklės (88 straipsnis), patvirtinamųjų dokumentų saugojimo laikotarpis prasidėtų dalinio programų užbaigimo dieną (98 straipsnio 2 dalis). Tai žymiai susiaurintų visos veiklos programos patikrų atlikimą programavimo laikotarpio pabaigoje, kadangi gali nebebūti galimybės susipažinti su anksčiau užbaigtomis operacijomis susijusiais patvirtinamaisiais dokumentais. Audito Rūmų manymu, taip būtų pažeistos EB sutarties 248 straipsnyje numatytos audito atlikimo prerogatyvos.

Veiksmingesnės programos

Programavimas ir tikslų nustatymas

21.

Komisijos pasiūlyme nustatyta, kad kiekviena valstybė narė turi parengti „nacionalinės strategijos orientacinius metmenis“, kurie atitiktų Tarybos turimas priimti „strategines Bendrijos gaires dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos“ (23 straipsnis). Tačiau turime pastebėti, kad „nacionalinės strategijos orientaciniai metmenys“ nesusiję su „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslu.

22.

„Nacionalinės strategijos orientacinių metmenų“ turinys (25 straipsnis) nepakankamai tiksliai išreikštas (priemonių, išteklių paskirstymo ir laukiamų rezultatų prasme), kad galima būtų suteikti išsamią informaciją apie nacionalinę ir regioninę plėtros strategiją. O taip pat nėra patikslinti „teminiai ir teritoriniai prioritetai“, kurie turėtų apibūdinti finansuojamas priemones. Be to, yra rizika, kad šie metmenys apsiribos tik sritimis, kuriose parama yra bendrai finansuojama. Todėl Komisija, kuri turi patvirtinti metmenis, neturėtų galimybės pabrėžti vieno ar kito veiklos programų aspekto.

23.

Veiklos programoms taip pat trūksta tikslumo; nėra reikalaujama pateikti informacijos apie įvairias priemones, skirtas prioritetiniams tikslams pasiekti. Tai užkerta kelią bet kokiai galimybei pasirinkti priemones. Konkretūs tikslai būtų išreiškiami skaičiais, naudojant ribotą įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio rodiklių skaičių. Lyginant su galiojančiais teisės aktais, nebereikalaujama pateikti kiekvienos veiklos programos valdymo tvarkos aprašymo (36 straipsnis). Tokiu būdu nei „nacionalinės strategijos orientaciniai metmenys“, nei veiklos programos nebegalėtų pasitarnauti Komisijai kaip tikri valdymo ir monitoringo instrumentai. Todėl neaišku, kaip Komisija galės užtikrinti, ar veiklos programų koordinavimas nustatytas nacionaliniu lygmeniu.

Patobulintas paramos priemonių sujungimas į visumą

24.

Išplėstame poveikio įvertinime nenagrinėjamos priežastys išlaikyti atskirus fondus (o ne grupuoti fondus, kaip išdėstyta EB sutarties 161 straipsnyje), nors tai turėjo būti išsamios analizės, nustatant kokie yra įvairių galimybių privalumai ir trūkumai, objektas, turinti omeny tai, kad išplėstas poveikio įvertinimas suteikia argumentus įkurti bendrą fondą. Kai dėl dabartinio 2 tikslo, iš tiesų teigiama, kad santykinė finansuojamų projektų teminė įvairovė ir vietovių dalijimo į zonas sukelta fragmentacija sutrukdė įgyvendinti tinkamas politikos kryptis. Be to, buvo neįmanoma pakankamai išnaudoti ERPF/ESF sinergijų laikantis 3 tikslo. Todėl darome išvadą, kad reikia:

—	didesnio temų sutelkimo konkurencingumui skatinti,

—	didesnio papildomumo tarp ERPF ir ESF neskaitant „konvergencijos“ tikslo.

25.	Nėra tikėtina, kad principo „vienas fondas/viena veiklos programa“ nustatymas supaprastinimo tikslais skatins būtinų sinergijų paiešką.

26.

Ypač sunku pagrįsti ERPF ir Sanglaudos fondo atskyrimą „konvergencijos“ tikslo kontekste. Paprastai šie du fondai figūruoja tose pačiose veiklos programose ir yra susiję su tomis pačiomis temomis (transporto infrastruktūra ir aplinkosaugos projektai/veiksmai). Atitinkami veiksmai/projektai dažnai papildo vienas kitą (pavyzdžiui, kai ir Sanglaudos fondas, ir ERPF yra naudojami atskiroms greitkelio dalims finansuoti). Jų skiriamieji bruožai – regionų (valstybių) tam tikrų reikalavimų atitikimas (atitinkamai kai BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % Bendrijos vidurkio (struktūriniai fondai) ir kai BNP vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % Bendrijos vidurkio (Sanglaudos fondas)), didžiausia įnašų suma – pagal 51 straipsnį ji lygi 85 % Sanglaudos fondo atveju ir 75 % ERPF atveju, nors ERPF taikoma aukščiausia riba tam tikrais atvejais gali būti padidinta iki 85 % (51 straipsnio 4 dalis ir 52 straipsnio 1 dalis) ir išankstinio finansavimo dydis (81 straipsnis), siekiantis 7 % struktūrinių fondų atveju ir 10,5 % Sanglaudos fondo atveju. ERPF veiksmus ir Sanglaudos fondo projektus dažnai valdo tie patys viešieji subjektai. Pagrindinių projektų ir projektų, iš kurių gaunamos pajamos, sąvokos vienodai taikomos abiems fondams. Siekiant nuoseklumo būtų tinkama turėti vieną fondą, bent jau ERPF ir Sanglaudos fondo atveju, kadangi pirmiau nurodyti skirtumai nesudaro didelių kliūčių.

27.	Nagrinėjant pasiūlymo 3 straipsnio 2 dalį, sunku atskirti a įtraukoje pateiktus veiksmus nuo pateiktųjų b įtraukoje. Atrodo, kad tai, kas juos iš tiesų skiria yra jų „teritorinis“ (tam tikrus reikalavimus atitinkančios vietovės) ar „finansinis“ (įnašų dydis) pobūdis.

28.	Praktiniu požiūriu 33 straipsnio nuostata (finansavimas iš vieno fondo, neviršijant 5 % lėšų ribos iš bet kurio kito fondo) sukelia dar daugiau keblumų, susidarančių dėl to, kad egzistuoja daug fondų.

Komisijos administracinių gebėjimų tinkamumas

29.

Audito Rūmai yra anksčiau pažymėję (12), kad skirtingais programavimo etapais arba atliekant patikras buvo gaištama, o už tai yra atsakingi Komisijos departamentai. Todėl nepaprastai svarbu, kad būtų sukurtos administracinės struktūros ir nustatytos tinkamos procedūros. Be to, keliose siūlomose nuostatose turėtų būti nurodyti tikslūs galutiniai terminai (31 straipsnio 5 dalis, 32 straipsnio 2 dalis, 40 straipsnio 3 dalis, 85 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtų naudinga, jei už skirtingus fondus atsakingi departamentai susitartų dėl audito strategijos, išteklių paskirstymo ir reikiamo patikinimo lygio.

KONKREČIOS PASTABOS

30.	Audito Rūmų konkrečios pastabos išdėstytos toliau pateikiamoje lentelėje. Šioje dalyje tai, kad kai kurie galutiniai terminai ir vartojami pasakymai yra netikslūs, pažymima keletą kartų. Dėl to gali kilti įvairios interpretacijos ir gali būti pakenkta atitinkamų nuostatų teisinei aprėpčiai.

KOMISIJOS PASIŪLYMAS

AUDITO RŪMŲ PASTABOS

3 straipsnio 1 dalis

Veiksmas, kurio Bendrija imasi pagal Sutarties 158 straipsnį, yra skirtas stiprinti išsiplėtusios Bendrijos ekonominę ir socialinę sanglaudą, siekiant paskatinti Bendrijos darnią, subalansuotą ir tvarią plėtrą. Šis veiksmas atliekamas su fondų, Europos investicijų banko (EIB) ir kitų esamų finansinių priemonių pagalba. Jis turi padėti išspręsti sunkumus, susijusius su ekonominiais, socialiniais ir teritoriniais skirtumais, ypač su skirtumais, atsiradusiais menkiau išsivysčiusiose valstybėse ir regionuose, ekonominiu ir socialiniu pertvarkymu bei gyventojų senėjimu. Į fondų finansuojamą veiksmą nacionaliniu ir regioniniu mastu yra įtraukiami Bendrijos prioritetai tvarios plėtros srityje, kurių siekiama stiprinant augimą, konkurencingumą ir užimtumą, socialinę integraciją bei aplinkos apsaugą ir kokybę.

Nuoroda į veiksmus, kurių imamasi pagal EB sutarties 158 straipsnį, yra nepilna, nes nėra minima kaimo plėtra. Tačiau 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teikiant fondų pagalbą turi būti deramai padėta atnaujinti kaimo vietoves bei nuo žvejybos priklausančias vietoves taikant ekonominį įvairinimą, o taip pat kalnuotas vietoves.

3 straipsnio 2 dalis

Šiuo tikslu ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, Europos investicijų bankas (EIB) ir kitos esamos finansinės priemonės deramu būdu padeda siekti šių trijų tikslų:

„konvergencijos“ tikslu siekiama pagreitinti mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergenciją, gerinant augimo ir užimtumo sąlygas, t. y. gerinant investicijų į fizinį bei žmogiškąjį kapitalą kokybę, vystant naujoves ir žinių visuomenę, gerinant galimybes prisitaikyti prie ekonominių ir socialinių pokyčių, gerinant aplinkos apsaugą bei pačią aplinką ir administracinį efektyvumą. Šis tikslas yra fondų prioritetas;

(…)

Pasiūlyme yra minimas „administracinis efektyvumas“ pagal „konvergencijos“ tikslą finansuojamų veiksmų kontekste. „Administracinio efektyvumo“ sąvoką, kuri taip pat pateikta 25 straipsnio 3 dalies b punkte ir 26 straipsnio 3 dalies c punkte, reikia paaiškinti, nes pasiūlyme taip pat vartojama sąvoka „administraciniai gebėjimai“ (44 straipsnio 1 dalis).

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

Regionai, atitinkantys reikalavimus dėl Struktūrinių fondų finansavimo pagal „konvergencijos“ tikslą, yra regionai, atitinkantys Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros II lygį (NUTS II lygis), kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, apskaičiuotas perkamosios galios paritetais, remiantis Bendrijos pastarųjų trejų metų duomenimis, pateiktais (data), yra mažesnis nei 75 % Bendrijos vidurkio.

2.	NUTS II lygio regionai, kurių BVP vienam gyventojui, apskaičiuotas perkamosios galios paritetais, remiantis Bendrijos pastarųjų trejų metų duomenimis, pateiktais (data), siekia nuo 75 % iki (…) % Bendrijos vidurkio, gali gauti laikinąją ypatingą struktūrinių fondų finansinę pagalbą.

Nepakanka pasitelkti vien tik BVP nustatant reikalavimus atitinkančius regionus dėl daugelio plėtros atotrūkio aspektų. Negalima pamiršti tokių aspektų kaip antai pagrindinė infrastruktūra, nedarbo lygis, darbo našumas, ekonominė struktūra, mokymas ir lavinimas, aplinkos kokybė, emigracija ir moksliniai tyrimai bei plėtra.

5 straipsnio 2 dalis

2.	NUTS II lygio regionai, kurių BVP vienam gyventojui, apskaičiuotas perkamosios galios paritetais, remiantis Bendrijos pastarųjų trejų metų duomenimis, pateiktais (data), siekia nuo 75 % iki (…) % Bendrijos vidurkio, gali gauti laikinąją ypatingą struktūrinių fondų finansinę pagalbą.

Reikėtų konkrečiai nurodyti antrąjį Bendrijos vidurkio procentinį dydį.

6 straipsnio 1 dalis

Vietovės, kurios atitinka reikalavimus dėl struktūrinių fondų finansavimo pagal „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslą, yra 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytos vietovės. Kiekviena suinteresuotoji valstybė narė, pateikdama 25 straipsnyje minimą nacionalinės strategijos orientacinius metmenis, nurodo NUTS I arba NUTS II regionus, kuriems ji pateiks programą ERPF finansavimui gauti.

Reikėtų pažymėti, kad „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslo geografinė taikymo sritis gali būti labai plati ir todėl gali apimti viską. Reikia apibrėžti tinkamumo kriterijus, skirtus šiam tikslui.

7 straipsnio 1 ir 2 dalys

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslais finansavimo reikalavimus atitinka Bendrijos NUTS III lygio regionai prie vidaus bei tam tikrų išorinių sausumos sienų ir tam tikri Bendrijos NUTS III lygio regionai prie jūrinių sienų, kuriuos paprastai skiria daugiausia 150 kilometrų, atsižvelgiant į galimus pakeitimus, kurie būtini bendradarbiavimo veiksmų darnai ir tęstinumui užtikrinti. Tik įsigaliojus šiam reglamentui, Komisija 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parengia sąrašą reikalavimus atitinkančių regionų. Šis sąrašas galioja nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2.	Nacionalinio bendradarbiavimo tikslais, pagal 23 ir 24 straipsniuose nurodytas strategines gaires Komisija 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka parengia reikalavimus atitinkančių nacionalinių vietovių sąrašą. Šis sąrašas galioja nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Prieš apibūdinant „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą reikėjo pirmiau atlikti šių vietovių situacijos analizę aiškiai nustatant, kokie yra jų poreikiai siekiant koncentruoti veiklos rūšis. Nuostatos dėl reikalavimus atitinkančių vietovių pasirinkimo turėtų būti išplėstos, kad būtų įtraukti kriterijai, kurie būtų tiksliai apibrėžti, o svarbiausia, pasverti.

10 straipsnio 3 dalis

3.	Kiekvienais metais Komisija Europos mastu konsultuojasi su socialiniams partneriams atstovaujančiomis organizacijomis dėl fondų pagalbos.

10 straipsnio 1 dalies b punkte daroma nuoroda į ekonominius ir socialinius partnerius. Būtų pageidautina straipsnio 3 dalyje vartoti tą pačią formuluotę.

13 straipsnis

1.	Struktūrinių fondų įnašai negali pakeisti valstybės narės viešųjų arba lygiaverčių struktūrinių išlaidų.

„Konvergencijos“ tiksle numatytiems regionams Komisija ir valstybė narė nustato viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių išlaidų dydį, kurio valstybė narė programavimo laikotarpiu turi laikytis visuose tuose regionuose. Valstybė narė ir Komisija nustato tas išlaidas 25 straipsnyje minimame nacionalinės strategijos orientaciniuose metmenyse.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidų dydis yra bent jau ne mažesnis nei metinių išlaidų vidurkis, apskaičiuotas realiąja išraiška per ankstesnį programavimo laikotarpį. Išlaidų dydis yra nustatomas, atsižvelgus į bendras makroekonomines sąlygas, kuriomis vyksta finansavimas ir į tam tikrą specifinę ekonominę padėtį –privatizaciją, taip pat ypatingą valstybės narės ankstesniu programavimo laikotarpiu patirtų viešųjų arba lygiaverčių struktūrinių išlaidų mastą.

Bendradarbiaudama su kiekviena valstybe nare Komisija atlieka tarpinį papildomumo patikrinimą „konvergencijos“ tikslo atžvilgiu 2011 m., o ex-post patikrinimą – iki 2016 m. birželio 30 d. Jeigu valstybė narė negali 2016 m. birželio 30 d. įrodyti, kad buvo laikomasi nacionalinės strategijos orientaciniuose metmenyse nustatyto papildomumo, Komisija pradeda finansinių klaidų taisymą 101 straipsnyje nustatyta tvarka.

Procedūra, kuria tikrinama, kaip taikomas papildomumo principas, yra numatyta tik „konvergencijos“ tikslui. Tokia nuostata nėra pateikta kitiems dviems tikslams, kurie sudaro apie 20 % asignavimų. Tik aiškinamojo memorandumo 5.3 skirsnyje nurodyta, kad šią kontrolę laikydamosi proporcingumo principo atlieka valstybės narės. Taip pat nėra numatyta, kad Komisija būtų informuojama apie valstybių narių atliekamų patikrų rezultatus, o tai yra pokytis lyginant su dabartiniais teisės aktais (Reglamento Nr. 1260/99 11 straipsnio 3 dalis).

13 straipsnio 3 dalis

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidų dydis yra bent jau ne mažesnis nei metinių išlaidų vidurkis, apskaičiuotas realiąja išraiška per ankstesnį programavimo laikotarpį.

Išlaidų dydis yra nustatomas, atsižvelgus į bendras makroekonomines sąlygas, kuriomis vyksta finansavimas ir į tam tikrą specifinę ekonominę padėtį – privatizaciją, taip pat ypatingą valstybės narės ankstesniu programavimo laikotarpiu patirtų viešųjų arba lygiaverčių struktūrinių išlaidų mastą.

Tikėtina, kad atsižvelgiant į bendrąsias makroekonomines sąlygas, o taip pat į tam tikrą specifinę ekonominę padėtį nepateikus tolesnio paaiškinimo gali būti palikta didžiulė veiksmų laisvė.

16 straipsnio 1 dalis

Visa lėšų suma „konvergencijos“ tikslui sudaro 78,54 % 15 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytų lėšų (t. y. iš viso 264,0 mlrd. eurų) ir paskirstoma skirtingoms sudedamosioms dalims taip:

a)	67,34 % 5 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms, vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip reikalavimus atitinkantys gyventojai, palankios regiono aplinkybės, nacionalinė gerovė ir nedarbas;

b)	8,38 % 5 straipsnio 2 dalyje nurodytai laikinajai ir ypatingai paramai; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms, vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip reikalavimus atitinkantys gyventojai, palankios regiono aplinkybės, nacionalinė gerovė ir nedarbas;

c)	23,86 % 5 straipsnio 3 dalyje nurodytam finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms, vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip gyventojai, BNP vienam gyventojui, atsižvelgus į pastaruoju laikotarpiu išaugusią nacionalinę gerovę, paviršiaus plotas;

d)	0,42 % 5 straipsnio 4 dalyje nurodytam finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms, vadovaujamasi tokiu kriterijumi, kaip reikalavimus atitinkantys gyventojai.

Būtų pageidautina nurodyti, kaip kriterijai buvo pasverti nustatant lėšų paskirstymą skirtingiems komponentams.

16 straipsnio 2 dalis

1 dalies b punkte nurodyti asignavimai nuo 2007 m. sausio 1 d. kasmet proporcingai mažės. Asignavimai 2007 m. bus mažesnis už skirtuosius 2006 m., išskyrus asignavimus regionams, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 2000 m. sausio 1 d. ne visiškai atitinka 1 tikslą, kuriems 2007 m. asignavimai turi būti skirti objektyviai ir teisingai.

Sąvoka „objektyviai ir teisingai“ nėra apibrėžta.

17 straipsnio 1 dalis

Visa lėšų suma „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslui sudaro 17,22 % 15 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytų lėšų (t. y. iš viso 57,9 mlrd. eurų) ir paskirstoma skirtingoms sudedamosioms dalims taip:

a)	83,44 % 6 straipsnio 1 dalyje nurodytam finansavimui; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms, vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip reikalavimus atitinkantys gyventojai, palankios regiono aplinkybės, nedarbas, užimtumo lygis ir gyventojų tankumas;

b)	16,56 % 6 straipsnio 2 dalyje nurodytai laikinajai ir ypatingai paramai; preliminariai skirstant lėšas valstybėms narėms, vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip reikalavimus atitinkantys gyventojai, palankios regiono aplinkybės, nacionalinė gerovė ir nedarbas;

Būtų pageidautina nurodyti, kaip kriterijai buvo pasverti nustatant lėšų paskirstymą skirtingiems komponentams.

17 straipsnio 2 dalis

2.	Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti asignavimai po lygiai padalinami ERPF finansuojamoms programoms ir ESF finansuojamoms programoms.

Turėtų būti tiksliai nurodyta, kaip atskiriami ERPF ir ESF.

17 straipsnio 4 dalis

1 dalies b punkte nurodyti asignavimai nuo 2007 m. sausio 1 d. kasmet proporcingai mažės. Asignavimai 2007 m. bus mažesni už skirtuosius 2006 m., išskyrus asignavimus regionams, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 pradėjo atitikti 1 tikslo reikalavimus nuo 2004 m., kuriems asignavimai 2007 m. turi būti skirti objektyviai ir teisingai.

Sąvoka „objektyviai ir teisingai“ nėra apibrėžta.

22 straipsnis

Komisija užtikrina, kad bendra asignavimų, kuriuos fondai kasmet skiria bet kuriai valstybei narei pagal šį reglamentą, suma, įskaitant ERPF įnašą Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės, nustatytos Reglamente (EB) Nr. (…), ir Pasirengimo stojimui priemonės, nustatytos Reglamente (EB) Nr. (…), tarpvalstybinio taikymo finansavimui, ir bendra asignavimų, kuriuos kasmet skiria Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondas (EŽŪKPF) pagal Reglamentą (EB) Nr. (…) iš EŽŪGOF Orientavimo skyriaus lėšų, ir kuriuos kasmet „konvergencijos“ tikslui skiria Europos žuvininkystės fondas (EŽF) pagal Reglamentą (EB) Nr. (…), suma neviršytų 4 % tos valstybės narės BVP, apskaičiuoto tarpinstitucinio susitarimo priėmimo metu.

Pirmesnėje dalyje paminėtuose finansinių priemonių, išskyrus fondus, reglamentuose yra panaši nuostata.

Kai dėl bendros asignavimų, kuriuos fondai kasmet skiria bet kuriai valstybei narei, sumos, preambulės 30 dalyje išdėstyta mintis, kad metiniai asignavimai turėtų būti skiriami pagal valstybių narių gebėjimą lėšas panaudoti, nėra aptariama.

24 straipsnis

Nė vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po šio reglamento priėmimo, remiantis Sutarties 161 straipsnyje nustatyta tvarka, yra priimamos 23 straipsnyje nurodytos Bendrijos strateginės gairės. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei reikia, laikantis Sutarties 161 straipsnyje nustatytos tvarkos, atliekamas Bendrijos strateginių gairių tarpinis vertinimas, siekiant pirmiausia atsižvelgti į Bendrijos prioritetų pokyčius.

Taip pat būtina panagrinėti, kokį poveikį metmenims gali turėti bet kokios Bendrijos strateginių gairių pataisos. Iš tiesų jokiame straipsnyje nėra nuostatos dėl metmenų tikslinimo.

25 straipsnio 3 dalis

Nacionalinės strategijos orientacinių metmenų strategijos dalyje nurodoma, kokia strategija buvo pasirinkta „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslams įgyvendinti ir, remiantis vystymosi skirtumų, trūkumų ir galimybių, susijusių su prognozuojamais Europos ir pasaulio ekonomikos pokyčiais, analize pagrindžiamas jos atitikimas Bendrijos strateginėms gairėms. Joje nurodomi:

(…)

b)	tik „konvergencijos“ tikslui – veiksmas, numatytas didinti valstybių narių administracinį efektyvumą, įskaitant fondų valdymą, ir 46 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertinimo planas;

(…)

Čia išdėstyta, kad pasirinktoje strategijoje turi būti nurodytas „veiksmas, numatytas didinti valstybių narių administracinį efektyvumą, įskaitant fondų valdymą“, o tai reiškia, kad sąvoka „didinti valstybių narių administracinį efektyvumą“ gali aprėpti daugiau nei fondų valdymą, dėl to yra rizika, kad gali būti finansuojamos pačios įvairiausios operacijos.

25 straipsnio 3 dalis

(…)

Kad galima būtų atlikti monitoringą, a punkte nurodytų prioritetų pagrindiniai tikslai išreiškiami skaičiais bei nustatomas tam tikras skaičius veiklos ir poveikio rodiklių.

Netinkama nurodyti „tam tikras skaičius“ nepateikiant patikslinimo. Svarbiausia yra tai, kad pagal pasirinktus rodiklius turėtų būti galima tinkamai išreikšti pasiektus rezultatus ir jų poveikį.

25 straipsnio 4 dalis

„Konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslams veiklos skyriuje:

a)	pateikiamas veiklos programų sąrašas ir preliminariai nurodomi metiniai fondo asignavimai kiekvienai programai, užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp regioninių ir teminių veiksmų. Šiame sąraše nurodoma 49 straipsnio minimo nacionalinio specialiojo rezervo suma;

(…)

Sąvoka „tinkama pusiausvyra“ nėra apibrėžta.

26 straipsnio 2 dalis

Priėmus Bendrijos strategines gaires, kiekviena valstybė narė kuo greičiau išsiunčia Komisijai pasiūlymą dėl nacionalinės strategijos orientacinių metmenų. Valstybės narės gali nuspręsti tuo pačiu metu pateikti 31 straipsnyje nurodytas veiklos programas. Komisija, remdamasi partneryste, tariasi dėl šio pasiūlymo.

Vietoj frazės „kuo greičiau“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas.

30 straipsnis

Komisijos ataskaitoje, kuri minima Sutarties 159 straipsnio antrojoje pastraipoje, nurodoma:

a)	informacija apie pažangą, padarytą siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos, įskaitant informaciją apie regionų socialinę ekonominę padėtį bei Bendrijos prioritetų įtraukimą;

informacija apie fondų, EIB ir kitų finansinių priemonių vaidmenį bei kitų Bendrijos ir nacionalinių politikų poveikį padarytai pažangai. Jei būtina, ataskaitoje pateikiami pasiūlymai dėl Bendrijos priemonių ir politikų, kuriuos priėmus galima būtų sustiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Jei būtina, joje taip pat gali būti pateikti pasiūlymai dėl patikslinimo, susijusio su naujomis Bendrijos politinėmis iniciatyvomis strateginėse sanglaudos gairėse. Tais metais, kada ataskaita pateikiama, ji pakeičia 28 straipsnyje nurodytą Komisijos metinę ataskaitą. Ji kiekvienais metais aptariama 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

Būtų pageidautina nustatyti, kad sanglaudos ataskaitoje taip pat turėtų būti nagrinėjamas teritorinis sanglaudos aspektas.

31 straipsnio 3 dalis

Valstybė narė pateikia Komisijai pasiūlymą dėl veiklos programos, kuris turi visas 36 straipsnyje nurodytas sudedamąsias dalis, kuo greičiau po 26 straipsnyje nurodyto Komisijos sprendimo priėmimo arba tuo pačiu metu, kai pateikia tame pačiame 26 straipsnyje nurodytus nacionalinės strategijos orientacinius metmenis.

Vietoj frazės „kuo greičiau“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas.

31 straipsnio 5 dalis

5.	Komisija tvirtina kiekvieną veiklos programą kaip įmanydama greičiau po to, kai valstybė narė ją oficialiai pateikia.

Vietoj frazės „kaip įmanydama greičiau“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas (šiuo metu tai yra penkių mėnesių terminas).

32 straipsnio 2 dalis

Komisija priima sprendimą dėl prašymų peržiūrėti veiklos programas kaip įmanydama greičiau po to, kai valstybė narė oficialiai tą prašymą pateikia.

Vietoj frazės „kaip įmanydama greičiau“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas.

35 straipsnio 4 dalis

4.	Jei Komisija mano, kad to reikia pagrindiniams projektams įvertinti, ji gali paprašyti, kad EIB patikrintų tų projektų techninę kokybę bei ekonominį ir finansinį perspektyvumą, ypač dėl finansų inžinerijos priemonių, kurios bus įgyvendinamos ar vystomos.

Ketvirta straipsnio dalis skiriasi nuo kitų trijų, todėl neabejotinai būtų tinkamiau, jei ji būtų pateikta kaip 40 straipsnio dalis.

36 straipsnio 1 dalis

Su „konvergencijos“ ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslais susijusiose veiklos programose:

(…)

pateikiama informacija apie prioritetus ir jų konkrečius tikslus. Šie tikslai išreiškiami skaičiais, naudojant ribotą skaičių įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio rodiklių, laikantis proporcingumo principo. Rodikliai leidžia išmatuoti pažangą, atsižvelgiant į pradinę padėtį ir prioritetus įgyvendinančių tikslų veiksmingumą.

(…)

Turėtų būti patikslinta, kas turima omeny „ribotą skaičių…rodiklių, laikantis proporcingumo principo“.

36 straipsnio 4 dalis

ERPF finansuojamose veiklos programose be „konvergencijos ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslų dar nurodomi:

a)	regionų bendradarbiavimo veiksmai; kiekvienoje regioninėje programoje yra bent vienas kitos valstybės narės regionas;

(…)

Atitinkami veiksmai labiau atitinka „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslą.

40 straipsnio 3 dalis

3.	Komisija priima sprendimą kaip įmanydama greičiau po to, kai valstybė narė arba vadovaujančioji institucija pateikia visą 39 straipsnyje nurodytą informaciją. Tuo sprendimu apibrėžiamas fizinis objektas, nustatoma suma, kuriai taikomas prioriteto bendro finansavimo dydis ir metinis grafikas.

Vietoj frazės „kaip įmanydama greičiau“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas.

45 straipsnio 3 dalis

Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimo veiksmų atlikimą atsako valstybė narė arba tam tikrais atvejais Komisija, laikantis proporcingumo principo ir remiantis valstybės narės ir Komisijos partneryste. Vertinimus atlieka nepriklausomi vertintojai. Rezultatai yra skelbiami, nebent institucija, kuri atsako už vertinimą, aiškiai tam paprieštarauja pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

Neapibrėžtas „proporcingumo principas“.

46 straipsnio 5 dalis

Jei programų monitoringo metu išaiškėja, kad buvo gerokai nutolta nuo pirminių tikslų, ir jei pateikiami pasiūlymai peržiūrėti veiklos programas, valstybės narės programavimo laikotarpiu atlieka ad hoc vertinimą, susijusį su veiklos programų monitoringu. Rezultatai siunčiami veiklos programos monitoringo komitetui ir Komisijai.

Sąvokos „gerokai nutolta nuo pirminių tikslų“ ir „peržiūrėti veiklos programas“ nėra apibrėžtos.

Pastaroji pastaba susijusi tik su pasiūlymo versija prancūzų kalba. Būdvardis „subsantiel“ nėra vartojamas versijose visomis kalbomis.

48 straipsnis

2011 m. (161 str.) Taryba, vykstant metiniam aptarimui, kuris nurodytas 29 straipsnyje, paskirsto 20 straipsnyje nurodytą rezervą valstybėms narėms, taip atlygindama už pažangą, kuri buvo padaryta, palyginti su pirmine padėtimi:

„konvergencijos“ tikslui, remiantis šiais kriterijais:

i)	bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui augimas, apskaičiuotas NUTS II lygiu, atsižvelgiant į Bendrijos vidurkį, remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį;

ii)	užimtumo lygio augimas NUTS II lygiu, nustatytas remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį;

„regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslui, remiantis šiais kriterijais:

i)	proporcingai regionams, kurie 2007–2010 m. mažiausiai 50 % jiems skirto ERPF asignavimo išleido su naujovėmis susijusiai veiklai, nurodytai Reglamento (EB) Nr. (…) 5 straipsnio 1 dalyje;

ii)	užimtumo lygio augimas NUTS II lygiu, nustatytas remiantis turimais duomenimis apie 2004–2010 m. laikotarpį.

2.	Kiekviena valstybė narė skirsto veiklos programoms atitinkamas sumas, atsižvelgdama į pirmesnėje dalyje nurodytus kriterijus.

Veiklos rezervo panaudojimas iš esmės priklausys nuo kriterijų, kuriems labai sunku nustatyti tiesioginę sąsają su veiksmais, kuriems skiriama Bendrijos parama. BVP ir užimtumo lygio pokyčiai priklauso nuo veiksnių, kurie yra daug sudėtingesni nei vien veiklos programos, kurių finansinis poveikis, beje, yra paprastai labiau ribotas nei valstybės investicijų kaip visumos. Be to, nepakanka svarstyti tik kylančios rodiklių kreivės, kadangi struktūrinėmis priemonėmis taip pat galima buvo sušvelninti kritimą.

50 straipsnis

Fondų įnašai koreguojami atsižvelgiant į:

a)	konkrečių problemų, ypač ekonominio, socialinio ar teritorinio pobūdžio problemų, sunkumą;

b)	kiekvieno prioriteto svarbą Bendrijos prioritetams, išdėstytiems Bendrijos strateginėse gairėse;

c)	aplinkos apsaugą ir jos gerinimą, pirmiausia atsargumo principą, atsargumo priemonių principą ir principą „teršėjas moka“;

d)	privataus finansavimo sutelkimo mastą atitinkamose srityse, pirmiausia remiantis valstybinėmis privačiomis partnerystėmis.

Turėtų būti nurodytas įnašų dydžio koregavimui taikomų kriterijų svoris.

54 straipsnio 2 dalis

Viešosios išlaidos projektams, iš kurių gaunamos pajamos, skaičiuojamos pagal išlaidas investicijoms, atėmus grynąsias pajamas iš investicijų per konkretų atskaitinį laikotarpį. Skaičiuojant atsižvelgiama į pelningumą, kurio paprastai tikimasi iš atitinkamos kategorijos investicijų, ir į principą „moka teršėjas“ bei, jei būtina, teisingumo principą, susijusį su atitinkamos valstybės narės santykine gerove.

Neapibrėžti principo „moka teršėjas“ ir teisingumo principo, susijusio su atitinkamos valstybės narės santykine gerove, taikymo kriterijai. Komisija turėtų suteikti metodologinę pagalbą nustatant šiems projektams skiriamos pagalbos lygius (žr. 40 straipsnio 2 dalį).

55 straipsnio1 dalis

Išlaidos atitinka fondų įnašui gauti nustatytus reikalavimus, jeigu paramos gavėjas jas faktiškai patyrė, atlikdamas operaciją nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Iki laikotarpio, kai išlaidos ima atitikti tam tikrus reikalavimus, pradžios bendrai finansuojamos operacijos neturi būti atliktos. Išlaidos pagrindiniams projektams atitinka reikalavimus įnašui gauti nuo projekto pateikimo Komisijai dienos.

Būtų naudinga šią nuostatą padaryti lankstesnę, kad būtų atsižvelgta į su finansuojamais veiksmais susijusį parengiamąjį darbą. Todėl išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams laikotarpis galėtų prasidėti 2006 m. liepos 1 d.

55 straipsnio 3 dalis

3.	Taisyklės dėl išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams nustatomos nacionaliniu mastu, laikantis išlygos, numatytos kiekvieno fondo konkrečiuose reglamentuose. Jos taikomos visoms viešosioms išlaidoms, deklaruotoms veiklos programoje.

Bus sudėtinga taikyti nacionalines taisykles dėl išlaidų atitikimo tam tikriems reikalavimams „Europos teritorinio bendradarbiavimo“ tikslo kontekste, kadangi finansuojamos operacijos yra susijusios su daugiau nei viena valstybe nare. Į šį aspektą nėra atsižvelgta.

57 straipsnio 1 dalis

Valstybių narių parengtose veiklos programų valdymo ir kontrolės sistemose:

a)	aiškiai apibrėžiamos su valdymu ir kontrole susijusių įstaigų funkcijos ir jos aiškiai paskirstomos kiekvienoje įstaigoje;

b)	aiškiai atskiriamos įstaigų, susijusių su valdymu, išlaidų tvirtinimu ir kontrole, funkcijos ir tos funkcijos kiekvienoje įstaigoje;

c)	kiekvienai įstaigai numatomos reikiamos lėšos jai paskirtoms funkcijoms vykdyti;

d)	numatomas veiksmingas vidaus audito mechanizmas;

e)	numatomos patikimos apskaitos, monitoringo ir finansinių ataskaitų teikimo sistemos kompiuterizuota forma;

f)	numatoma veiksminga ataskaitų teikimo ir monitoringo sistema, jei užduotys yra pavedamos atlikti kažkam kitam;

g)	numatomi procedūrų, kaip atlikti funkcijas, vadovai;

h)	numatomas efektyvus mechanizmas, kaip tikrinti, ar sistema veikia tinkamai;

i)	numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo sistemos ir procedūros;

j)	numatomos atskaitų dėl netikslumų bei neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimo teikimo ir jų monitoringo procedūros.

j papunktyje minimi „netikslumai“. Būtų naudinga pateikti tikslų apibrėžimą juolab, kad ši sąvoka vartojama daugelyje straipsnių (pvz. 69 straipsnio 3 dalyje, 73 straipsnio 3 dalyje, 89 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnyje). Šios nuostatos vertė šiuo metu yra apribota dėl aiškumo, susijusio su teikiamais duomenimis, trūkumo.

57 straipsnio 2 dalis

2.	Šio straipsnio 1 dalies b, c, d, f ir h punktuose nustatytos priemonės yra proporcingos viešosioms išlaidoms, nurodytoms atitinkamoje veiklos programoje.

Numatyta, kad daugelis šiame straipsnyje nustatytų priemonių bus taikomos proporcingai viešosioms išlaidoms, nurodytoms atitinkamoje veiklos programoje. Tačiau ši sąvoka nepakankamai apibrėžta, kad priemonės galėtų būti taikomos nuosekliai. Todėl sunku įsivaizduoti, kaip atitinkamos priemonės (funkcijų atskyrimas, reikiamos lėšos ir vidaus audito, ataskaitų teikimo bei sistemų audito mechanizmai) bus proporcingai taikomos. Be to, ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma procedūrų vadovams bei nėra pateiktas apibrėžimas. Taip pat turėtų būti nurodyta, ar proporcingumo principas turėtų būti taikomas 13 straipsniui (papildomumo principo patikrinimas išskirtinai „konvergencijos“ tikslo atveju), 46 straipsnio 3 daliai (bendrasis ar konkretus ex-ante vertinimas), 66 straipsnio 2 daliai (metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitų turinys) ir 73 straipsniui (kontrolės procedūros).

61 straipsnio 1 dalis

Veiklos programos audito institucija pirmiausia turi:

(…)

b)	užtikrinti, kad būtų atliekami tinkamai atrinktų operacijų patikrinimai, siekiant patikrinti deklaruotas išlaidas;

(…)

Įgyvendinimo taisyklėse turėtų būti apibrėžta sąvoka „tinkamai atrinktos operacijos“. Bet kokiu atveju reikalavimai turėtų būti tokie pat griežti kaip 2000–2006 m. laikotarpiu.

61 straipsnio 1 dalis

Veiklos programos audito institucija pirmiausia turi:

(…)

per šešis mėnesius nuo veiklos programos patvirtinimo pateikti Komisijai audito strategiją, kurioje nurodomos įstaigos, kurios atliks a ir b punktuose nurodytus patikrinimus, naudojamas metodas, atrankos metodas, naudojamas tikrinant operacijas, ir preliminarus patikrinimų planas, užtikrinantis, kad būtų patikrintos pagrindinės įstaigos ir kad patikrinimai būtų tolygiai išsidėstę programavimo laikotarpiu;

(…)

Šiame straipsnyje nurodyta, jog turi būti užtikrinama, kad būtų patikrintos „pagrindinės įstaigos“, tačiau neapibrėžiama, kokios tai įstaigos.

61 straipsnio 1 dalis

Veiklos programos audito institucija pirmiausia turi:

(…)

iki kiekvienų metų nuo 2008 iki 2016 m. birželio 30 d.:

parengti metinę kontrolės ataskaitą, kurioje būtų pateikti veiklos programos patikrinimų, atliktų praėjusiais metais pagal audito strategiją, rezultatai ir nurodyti programos valdymo ir kontrolės sistemose nustatyti trūkumai. Informacija apie 2014 ir 2015 metus gali būti įtraukta į galutinę ataskaitą, papildydama pagrįstumo deklaraciją;

ii)	pateikti išvadą, ar valdymo ir kontrolės sistema buvo veiksminga, ir taip argumentuotai užtikrinti, kad tais metais Komisijai pateiktos išlaidų ataskaitos yra teisingos ir kad sandoriai, kuriais jos pagrįstos, yra teisėti ir reguliarūs.

(…)

Komisijos patikinimas dėl veiklos programų audito didžia dalimi priklauso nuo audito institucijos metinės kontrolės ataskaitos, o taip pat išvados pateikimo. Tačiau dėl šių dokumentų pateikimo termino (birželio 30 d.) nebus įmanoma į juos atsižvelgti nei generalinių direktorių rengiamose metinėse deklaracijose nei Audito Rūmų patikinimo pareiškimuose. Tai taip pat taikoma, mutatis mutandis, 66 straipsnyje nurodytai metinei ataskaitai.

63 straipsnio 2 dalis

2.	Komisijos atstovas gali savo iniciatyva dalyvauti monitoringo komiteto darbe patarėjo teisėmis. EIB ir EIF atstovas gali dalyvauti patarėjo teisėmis svarstant veiklos programas, kurioms skiriamas to banko ar fondo įnašas.

Priešingai galiojančioms taisyklėms (žr. Reglamento 1260/1999 35 straipsnio 2 dalį) Komisija dalyvautų monitoringo komitetuose savo pačios iniciatyva. Tačiau dalyvavimas tokiomis sąlygomis išties yra pageidautinas, nes tokiu būdu bus supaprastinti informacijos mainai ir palengvintas tinkamų priemonių priėmimas laiku.

65 straipsnis

1.	Vadovaujančioji institucija ir monitoringo komitetas užtikrina, kad veiklos programa būtų įgyvendinama kokybiškai.

2.	Vadovaujančioji institucija ir monitoringo komitetas atlieka monitoringą, remdamiesi veiklos programoje nurodytais finansiniais rodikliais ir įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio rodikliais. Jeigu pagalbos pobūdis leidžia, statistiniai duomenys suskirstomi pagal lytį ir ūkio subjektų gavėjų dydį.

3.	Komisija, remdamasi partneryste su valstybėmis narėmis, tikrina rodiklius, kurie būtini veiklos programos monitoringui ir vertinimui.

Turėtų būti iš esmės nustatyta, kad visi bendrai finansuojami projektai turėtų įgyvendinimo tikslus ir jiems būtų taikomas 65 straipsnyje nurodytas rezultatų vertinimas. Labai tikėtina, kad prioritetais grindžiamo valdymo atveju bus gaunama tik bendro pobūdžio informacija.

66 straipsnio 2 dalis

Siekiant susidaryti aiškią nuomonę apie veiklos programos įgyvendinimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose ataskaitose yra pateikiama toliau nurodyta informacija:

(…)

j)	naudojimasis vadovaujančiajai institucijai arba kitai valstybės institucijai veiklos programos įgyvendinimo laikotarpiu grąžinta pagalba. Komisijai perduotos informacijos išsamumas yra proporcingas bendrai atitinkamos veiklos programos viešųjų išlaidų sumai.

(…)

Turėtų būti patikslinta, koks būtent yra santykis tarp perduotos informacijos išsamumo ir viešųjų išlaidų sumos.

73 straipsnis

1.	Programoms, kurioms bendro finansavimo iš Bendrijos fondų lygis neviršija 33 % viešųjų išlaidų pagal veiklos programą, o fondų suma neviršija 250 mln. eurų, nuostatos, nurodytos 61 straipsnio c, d punktuose ir e punkto i papunktyje, netaikomos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų programų atveju valstybė narė gali pasinaudoti galimybe įsteigti pagal nacionalines taisykles įstaigas ir nustatyti procedūras, skirtas 59 straipsnio b punkte ir 60 bei 61 straipsniuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Jeigu valstybė narė naudojasi šia galimybe, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktų bei 60 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos netaikomos. Tais atvejais, kai Komisija priima 59, 60 ir 61 straipsnių įgyvendinimo taisykles, ji nurodo, kokios nuostatos nebus taikomos toms valstybėms narėms, kurios naudojasi pirmojoje pastraipoje nurodyta galimybe.

3.	70 straipsnio 3 dalis taikoma mutatis mutandis, jei valstybė narė naudojasi šio straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyta galimybe.

Dėl visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos programų, nepriklausomai nuo to, ar valstybė narė naudojasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybe, jei nuomonėje dėl sistemos atitikties nėra pastabų arba jei visos pastabos buvo atšauktos, pritaikius taisomąsias priemones, Komisija gali informuoti suinteresuotąją valstybę narę, kad vertindama deklaruotų išlaidų teisingumą, teisėtumą ir reguliarumą, ji daugiausia remsis audito institucijos arba valstybės narės paskirtos įstaigos (jei valstybė narė pasinaudojo minėta galimybe) pateikta nuomone ir atliks patikrinimus vietoje tik išimtinėmis aplinkybėmis. Jeigu esama netikslumų, kurių laiku nenustatė nacionalinės audito institucijos arba kuriems nebuvo pritaikytos atitinkamos taisomosios priemonės, Komisija gali pareikalauti, kad valstybė narė pagal 71 straipsnio 3 dalį atliktų patikrinimus, arba ji pati gali atlikti savo patikrinimus pagal 71 straipsnio 2 dalį, kad įsitikintų, ar išlaidos deklaruotos teisingai, teisėtai ir reguliariai.

Teoriškai ši supaprastinta procedūra Bendrijos pagalbai, kurios bendra suma siekia 3,8 mlrd. eurų, būtų taikoma 2000–2006 m. 33 programoms 10 valstybių narių (2 % 2000–2006 m. Bendrijos pagalbos biudžeto). Šis straipsnis skatina valstybes nares pasinaudoti šiomis supaprastinimo priemonėmis, todėl tai galėtų būti susiję su daugiau programų nei teoriškai būtų apskaičiuota dabartiniam programavimo laikotarpiui. Visų pirma tai susiję su atleidimu nuo poreikio pateikti audito strategiją ir metinę kontrolės ataskaitą (61 straipsnio 1 dalis), galimybe paskirti valdymo ir kontrolės įstaigas remiantis nacionaliniais teisės aktais (59–61 straipsniai) ir atleidimu nuo poreikio skirti tvirtinimo ir audito institucijas (58 straipsnio 1 dalis). Be to, Komisijai priėmus įstaigos, pranešančios apie sistemų atitikimą, ataskaitą, šioji atliks patikras tik išimtiniais atvejais.

73 straipsnio 2 dalis

Turėtų būti įmanoma visiškai įvertinti pirmoje pastraipoje pateiktą galimybę, todėl nėra tikslinga nurodyti paskesnes įgyvendinimo taisykles, kad būtų nustatyta, kokios nuostatos nebus taikomos.

73 straipsnio 4 dalis

Jeigu esama netikslumų, kurių laiku nenustatė nacionalinės audito institucijos arba kuriems nebuvo pritaikytos atitinkamos taisomosios priemonės, Komisija gali pareikalauti, kad valstybė narė pagal 71 straipsnio 3 dalį atliktų patikrinimus, arba ji pati gali atlikti savo patikrinimus pagal 71 straipsnio 2 dalį, kad įsitikintų, ar išlaidos deklaruotos teisingai, teisėtai ir reguliariai.

Vietoj žodžio „laiku“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas.

79 straipsnis

Valstybės narės įsitikina, kad už mokėjimus atsakingas įstaiga užtikrintų, jog paramos gavėjai gaus iš viešųjų lėšų visą įnašo sumą kaip galima greičiau ir kad ji bus nebus sumokėta dalimis. Jokios sumos nėra atskaitomos arba jų mokėjimas sulaikomas, taip pat nėra nustatomas joks kitas specialus mokestis arba kitas lygiaverčio poveikio mokestis, kuris galėtų sumažinti paramos gavėjams mokamas sumas.

Vietoj frazės „kaip galima greičiau“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas.

85 straipsnio 2 dalis

2.	Jeigu viena iš sąlygų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, neįvykdoma, Komisija kuo greičiau informuoja valstybę narę ir tvirtinimo įstaigą, kad mokėjimo prašymas yra netinkamas.

Vietoj frazės „kuo greičiau“ turėtų būti įrašytas tikslus galutinis terminas.

90 straipsnio 1 dalis

Komisija priima sprendimą išskaityti iš tarpinių mokėjimų 20 % sumų, kurias ji turi padengti, jei buvo įgyvendinti pagrindiniai 70 straipsnio 3 dalyje minimo taisomųjų veiksmų plano elementai, o dideli trūkumai, nurodyti 61 straipsnio e punkto i papunktyje minimoje audito institucijos parengtoje programos metinėje ataskaitoje, buvo ištaisyti, tačiau dar reikia padaryti pakeitimų, kad Komisija gautų tinkamą garantiją dėl valdymo ir kontrolės sistemų.

Taip pat turėtų būti paminėta 61 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nurodyta išvada.

96 straipsnio 1 dalis

Komisija tinkamu laiku informuoja suinteresuotą valstybę narę ir valdžios institucijas, jei yra pavojus, kad bus pritaikytas 92 straipsnyje numatytas automatiškas įsipareigojimo panaikinimas. Komisija, remdamasi turima informacija, informuoja suinteresuotąją valstybę narę ir valdžios institucijas apie automatiškai panaikinamą sumą.

Valstybė narė turi du mėnesius nuo tos informacijos gavimo dienos sutikti su suma arba pateikti savo pastabas. Komisija automatiškai panaikina įsipareigojimą praėjus ne daugiau kaip devyniems mėnesiams po 92 straipsnyje nustatyto termino.

Reikėtų patikslinti sąvoką „tinkamu laiku“.

97 straipsnis

Veiklos programos gali būti iš dalies užbaigtos valstybės narės nustatytais laikotarpiais.

Dalinis užbaigimas susijęs su atliktomis operacijomis, kurios buvo galutinai apmokėtos paramos gavėjui ne vėliau kaip iki n – 1 gruodžio 31 d. Šiame reglamente operacijos laikomos atliktomis, jei jose numatyta veikla buvo iš tikrųjų atlikta ir paramos gavėjas gavo galutinį mokėjimą arba paramos gavėjas pateikė vadovaujančiajai institucijai lygiavertį dokumentą.

Mokėjimų suma, atitinkanti atliktas operacijas, nurodoma išlaidų ataskaitoje.

Veiklos programos iš dalies baigiamos su sąlyga, kad vadovaujančioji institucija iki n metų birželio 30 d. išsiųs Komisijai:

a)	su tomis operacijomis susijusią išlaidų ataskaitą;

b)	ataskaitą, patvirtinančią išlaidų ataskaitoje nurodytų sandorių teisėtumą ir reguliarumą, kurią išduoda 61 straipsnyje nurodyta programos audito institucija.

Svarbu, kad programų dalinio užbaigimo srityje numatytos procedūros suteiktų tą patį patikinimo lygį dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, kaip ir tas, kuris gaunamas pateikiant deklaraciją dėl galutinio veiklos programų užbaigimo, ypač kiek tai susiję su patikrų dažnumu ir mastu.

Šią nuomonę Audito Rūmai priėmė Liuksemburge, 2005 m. kovo 18 d.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Hubert WEBER

(1) OL L 248, 2002 9 16.

(2) 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 (OL L 357, 2002 12 31).

(3) KOM(2004) 492 galutinis, 2004 m. liepos 14 d.

(4) SEC(2004) 924, 2004 m. liepos 14 d.

(5) KOM(2004) 580 galutinis, 2004 m. rugsėjo 6 d.

(6) KOM(2004) 101 galutinis, 2004 m. vasario 10 d.

(7) KOM(2004) 487 galutinis, 2004 m. liepos 14 d.

(8) OL C 107, 2004 4 30.

(9) Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 53 straipsnio 3 dalis.

(10) Žr. Nuomonę Nr. 10/98 dėl tam tikrų reglamentų pasiūlymų Darbotvarkės 2000 kontekste (Struktūriniai fondai, 6.3 punktas), OL C 401, 1998 12 22.

(11) Pavyzdžiui, 57 straipsnio d, f ir h punktai, 61 straipsnio 1 dalies a punktas, 70 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 72 straipsnio 2 dalis.

(12) Žr., pavyzdžiui, Specialiąją ataskaitą Nr. 10/2001 dėl finansinės struktūrinių fondų kontrolės, OL C 314, 2001 11 8 ir Specialiąją ataskaitą Nr. 7/2003 dėl 2000–2006 m. laikotarpio paramos programavimo įgyvendinimo struktūrinių fondų kontekste, OL C 174, 2004 7 23.

Top

All