52004PC0687

Briuselis, 28.10.2004

KOM(2004) 687 galutinis

2004/0247 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2001 m. birželio 28 d. Taryba priėmė paramos žemės ūkiui atokiausiuose Sąjungos regionuose, nurodytuose EB sutarties 299 straipsnio 2 dalyje (toliau – AR), režimų reformą. Šių priemonių, sukurtų 1991 ir 1992 m., veiksmingumas pasitvirtino skatinant žemės ūkio vystymąsi ir tiekiant žemės ūkio produktus į šiuos regionus[1].

Kita vertus, šių režimų administravimas nėra nepriekaištingai sutvarkytas; dvi režimo POSEI dalys (specifinis tiekimo režimas ir parama AR vietos gamybai) pasižymi savo administravimo griežtumu. Komisija turi priiminėti teisės aktus, kad balansai atitiktų tiekimo poreikius, kaskart, nors ir nežymiai, keičiantis tiektinų produktų kiekiams.

Paramos vietinei gamybai režimas yra suskaidytas į 56 (mikro-) priemones, nustatytas Tarybos reglamentais. Nepasitelkus tarpinstitucinio įstatymų leidybos proceso, šių priemonių pritaikyti neįmanoma, o tai trukdo greitai atlikti Bendrijos veiksmus ir kiek įmanoma labiau suderinti juos su išskirtine AR padėtimi, nesvarbu, kad atitinkamos sumos yra nedidelės.

Todėl siūloma pakeisti pačią paramos šiems regionams esmę, skatinant dalyvauti sprendimų priėmime ir greitai pritaikant priemones prie šių regionų išskirtinumo.

Reglamento projekte numatyta, kad kiekviena valstybė narė pateikia atskirą programą kiekvienam atokiausiam regionui. Šiose programose turi būti skyrius, skirtas specifiniam žemės ūkio produktų, būtinų žmonių vartojimui, naudojamų žemės ūkyje arba perdirbimui, tiekimo režimui, ir skyrius apie paramą vietinei gamybai.

Reglamentu nekeičiami nei finansavimo šaltiniai, nei Bendrijos paramos intensyvumas.

Bendrija iš EŽŪOGF garantijų skyriaus finansuos iki 100 % programos, neviršijant metinės aukščiausios ribos, nustatytos Tarybos reglamente. Tam tikra šios pagalbos dalis būtinai skiriama vietiniams žemės ūkio produktams remti. Dydžiai buvo apskaičiuoti remiantis 2001–2003 m. atskaitiniu laikotarpiu specifinio tiekimo režimo finansavimui išleistų sumų vidurkiu ir remiantis aukščiausia išlaidų riba, nustatyta vietinei gamybai remti.

Dalis minėtų sumų yra reglamentuojama Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 ir įeina į aukščiausios ribos, nurodytos minėto reglamento VIII priede, sudėtį. Atlikdama jai pagal minėto reglamento 70 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą tenkančią pareigą, Komisija priimta tvarka nustato aukščiausias ribas, numatytas minėto reglamento VIII priede. Nuostatos, nukrypstančios nuo bendrųjų žemės ūkio nuostatų, nurodytų 2001 m. reglamentuose, yra įtrauktos ir į šį reglamentą.

2004/0247 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

nustatantis specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 bei 37 straipsnius ir 299 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) Dėl atokiausių regionų išskirtinės geografinės padėties atsiranda papildomų gabenimo išlaidų, susijusių su žmonėms vartoti ar perdirbti ir žemės ūkyje naudoti būtinų produktų tiekimu. Be to, su salomis ir atokiausiais regionais susiję objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo ekonominės veiklos vykdytojus ir gamintojus tuose regionuose ir labai kenkia jų veiklai jų veiklai. Šios kliūtys gali būti sušvelnintos sumažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl reikia nustatyti specifinį tiekimo režimą, kuris užtikrintų tiekimą į labiausiai nutolusius regionus ir kompensuotų papildomas išlaidas, atsirandančias dėl to, kad šie regionai yra nutolę, salose ir atokiausiose vietovėse.

(2) Šiuo tikslu nukrypstant nuo Sutarties 23 straipsnio tam tikrų žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių turėtų būti netaikomi importo muitai. Kad būtų atsižvelgta į produktų kilmę ir pagal Bendrijos teisės aktus jiems taikomus muitinės formalumus, produktai, įvežti į Bendrijos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo procedūras, turėtų būti laikomi tiesiogiai importuotomis prekėmis, kad joms galėtų būti taikomas specifinis tiekimo režimas.

(3) Siekiant veiksmingai įgyvendinti tikslą sumažinti kainas atokiausiuose regionuose ir sumažinti papildomas išlaidas, susijusias su tuo, kad šie regionai yra nutolę, salose ir atokiausiose vietovėse, tačiau išlaikant Bendrijos produktų konkurencingumą, pagalba turėtų būti suteikiama už Bendrijos kilmės produktų tiekimą į atokiausius regionus. Suteikiant tokią pagalbą turėtų būti atsižvelgiama į papildomas gabenimo į atokiausius regionus išlaidas bei eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudojami ir perdirbimui skirti produktai, į papildomas išlaidas, susijusias su izoliuotumu ir atokiausiomis vietovėmisz.

(4) Atsižvelgiant į tai, kad kiekiai, kuriems taikomas specifinis tiekimo režimas, priklauso nuo minėtų regionų tiekimo poreikių, ši sistema netrukdo vidaus rinkai tinkamai veikti. Be to, specifinio tiekimo režimo ekonominė nauda neturėtų sukelti susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti šiuos produktus iš atokiausių regionų. Tačiau šiuos produktus turėtų būti leista išsiųsti arba eksportuoti, jeigu specifinio tiekimo režimo ekonominė nauda yra padengiama, arba siekiant sudaryti sąlygas perdirbtais produktais prekiauti regione ar tarp dviejų atokiausių Portugalijos regionų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tradicinius mainų su visų atokiausių regionų trečiosiomis šalimis srautus ir visiems šiems regionams leisti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinį eksportą. Šis apribojimas netaikomas ir perdirbtų produktų išsiuntimui; aiškumo sumetimais turėtų būti nurodytas atskaitinis laikotarpis šiems tradiciškai eksportuojamiems ar išsiunčiamiems produktų kiekiams apibrėžti.

(5) Kad būtų įgyvendinti tiekimo režimo tikslai, ekonominiai specifinio tiekimo režimo privalumai turėtų įtakoti gamybos sąnaudų ir kainų galutiniam vartotojui mažėjimą gamybos ir paskirstymo grandinėje. Todėl šie privalumai turėtų būti teikiami, tik jei jais bus faktiškai pasinaudota, ir tam tikslui turi būti vykdoma priežiūra.

(6) Bendrijos politika, skatinanti vietinę produktų gamybą atokiausiuose regionuose, buvo taikoma daugeliui produktų ir tų produktų gamybą, prekybą ar perdirbimą skatinančių priemonių. Šios priemonės buvo veiksmingos ir užtikrino žemės ūkio veiklų tęstinumą bei plėtrą. Bendrija ir toliau turi remti tokią gamybą – pagrindinį veiksnį, užtikrinantį aplinkos, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą atokiausiuose regionuose. Patirtis parodė, kad glaudesnė partnerystė su vietos institucijomis, kaip ir įgyvendinant kaimo plėtros politiką, galima geriau susipažinti su konkrečiomis atitinkamų regionų problemomis. Todėl parama vietinei gamybai ir toliau turi būti teikiama pagal bendras programas, sudarytas tinkamiausiems geografiniams regionams ir valstybės narės perduodamas tvirtinti Komisijai.

(7) Kad būtų tinkamai įgyvendinti tikslai plėtoti vietinę žemės ūkio produktų gamybą ir tiekti žemės ūkio produktus, tiekimo atitinkamiems regionams planavimas turi būti suvienodintas, o Komisijos ir valstybių narių partnerystė susisteminta. Todėl institucijos, kurias paskiria valstybė narė, turi sudaryti atitinkamą tiekimo programą, kurią valstybė narė pateikia tvirtinti Komisijai.

(8) Žemės ūkio gamintojai atokiausiuose regionuose turėtų būti skatinami tiekti kokybiškus produktus ir turėtų būti palengvinama jų prekyba. Pasiekti šį tikslą gali padėti Bendrijos grafinio simbolio naudojimas.

(9) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus[2] nustatytos kaimo plėtros priemonės, kurioms gali būti teikiama Bendrijos parama, ir tokios paramos gavimo sąlygos. Šiuose regionuose esančių tam tikrų žemės ūkių arba perdirbimo ir prekybos įmonių struktūros turi didelių trūkumų ir susiduria su konkrečiais sunkumais. Atitinkamai turėtų būti priimta nuostata, leidžianti kai kurioms investicijų rūšims netaikyti nuostatų, ribojančių tam tikros Reglamente (EB) Nr. 1257/1999 nustatytos struktūrinės pagalbos teikimą.

(10) Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje ribojamas paramos miškininkystei teikimas miškams ir miškingiems plotams, priklausantiems privatiems savininkams ir savivaldybėms bei jų asociacijoms. Dalis šiuose regionuose esančių miškų ir miškingų plotų priklauso kitoms nei savivaldybė valdžios institucijoms. Tokiomis aplinkybėmis minėtame straipsnyje nustatytos sąlygos turėtų būti sušvelnintos.

(11) Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 2 dalyje ir jo priede nustatyti didžiausi metiniai dydžiai, kuriems gali būti taikoma Bendrijos agrarinės aplinkosaugos pagalba. Kad būtų atsižvelgta į tam tikrų labai pažeidžiamų ganyklos plotų Azorų salose konkrečią aplinkos padėtį ir gamtovaizdžio bei žemės ūkio žemės, ypač terasinio auginimo būdo Maderoje, tradicinių savitumų išsaugojimą, turėtų būti priimta nuostata dėl galimybės tam tikroms konkrečioms priemonėms padidinti šiuos dydžius iki dviejų kartų.

(12) Gali būti taikoma nuo Komisijos nuoseklios politikos nukrypstanti nuostata netvirtinti valstybės pagalbos veiklai Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ir prekybai, kad būtų galima sušvelninti konkrečias kliūtis ūkininkavimui atokiausiuose regionuose, kylančias dėl jų nutolimo, izoliuotumo ir vietovių atokumo, mažumo, kalnuotumo, klimato ir jų ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų.

(13) Prancūzijos užjūrio departamentų (PUD) žemės ūkio pasėlių augalų sveikata priklauso nuo konkrečių problemų, susijusių su klimatu ir šiuose departamentuose iki šiol taikomų augalų sveikatos kontrolės priemonių nepakankamumu. Turėtų būti įgyvendinamos kovos su kenksmingais organizmais, įskaitant ir organinių metodų panaudojimą, programos. Turėtų būti nurodytas Bendrijos finansinis indėlis į šias programas.

(14) Vynmedžius, kurie yra labiausiai paplitusi kultūra Maderos ir Kanarų salose ir užima svarbią vietą Azorų salų regione, būtina auginti tiek dėl ekonominių, tiek dėl aplinkos priežasčių. Siekiant paremti gamybą, šiuose regionuose neturi būti taikomi rinkos mechanizmai ir išmokos už gamybos atsisakymą, išskyrus – Kanarų salose – kritinį distiliavimą, jeigu rinka ypač iškreipiama dėl kokybės problemų. Be to, techniniai, socialiniai ir ekonominiai sunkumai sutrukdė laiku visiškai pakeisti plotus, Maderos ir Azorų salų regione apsodintus hibridinėmis vynmedžių veislėmis, kurias draudžia vyno rinkos bendras organizavimas. Šiuose vynuogynuose pagamintas vynas skiriamas tik tradiciniam vietiniam vartojimui. Pratęstas terminas leis tokius vynuogynus pakeisti, kartu išlaikant didelę regiono ekonomikos struktūros priklausomybę nuo vynininkystės. Portugalija kasmet turėtų pranešti Komisijai apie pažangą, padarytą keičiant atitinkamus plotus.

(15) Azorų salose pieno sektoriaus restruktūrizavimas dar nėra baigtas. Siekiant atsižvelgti į tai, kad Azorų salos yra labai priklausomos nuo pieno gamybos, be to, yra kitų trūkumų, susijusių su vietovės atokumu ir našios alternatyvios gamybos nebuvimu, būtina patvirtinti nuostatą, nukrypstančią nuo kai kurių 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje[3], nuostatų, įvestą 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1453/2001, įvedančio specialiąsias priemones tam tikriems Azorų salų ir Maderos žemės ūkio produktams ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 1600/92 (Poseima)[4], 23 straipsniu ir išsaugotą 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 55/2004, iš dalies pakeičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1453/2001, įvedantį specialiąsias priemones tam tikriems Azorų salų ir Maderos žemės ūkio produktams ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 1600/92 (Poseima) dėl papildomo mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų sektoriuje Azorų salose.

(16) Nepaisant skiriamos paramos karvės pieno produktams Maderoje nepavyko išlaikyti vidaus tiekimo ir išorės tiekimo pusiausvyros, daugiausia dėl sektoriui įtaką darančių didelių struktūrinių sunkumų ir menkų šio sektoriaus galimybių prisitaikyti prie naujų ekonomikos situacijų. Todėl ir toliau turi būti leidžiama gaminti iš Bendrijos kilmės pieno miltelių atkuriamą, ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną, kad būtų galima daugiau patenkinti vietos vartojimo poreikius.

(17) Būtinybė išlaikyti vietinę gamybą teikiant paskatas pateisina Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 netaikymą PUD ir Maderoje. Maderoje ši išimtis turėtų būti nustatyta daugiausia 4 000 tonų, atitinkančioms dabartinį 2000 tonų gamybos lygį ir šiuo metu planuojamą pagrįstą galimybę padidinti gamybą daugiausia iki 2000 tonų.

(18) Tradicinė gyvulininkystė turėtų būti remiama. Todėl siekiant patenkinti PUD ir Maderos vietinio vartojimo poreikius iš trečiųjų šalių tam tikromis sąlygomis ir neviršijant didžiausios metinės ribos turėtų būti leista be muito mokesčių importuoti penėjimui skirtus bulius. Reikėtų vėl atnaujinti Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 Portugalijai suteiktą galimybę perduoti teisę į priemoką už karvę žindenę, suteikiamą žemyne, Azorų saloms ir suderinti šią priemone su nauja paramos atokiausiems regionams schema.

(19) Tabako auginimas Kanarų salose yra istoriškai svarbus. Ekonominiu požiūriu tabako gamyba išlieka viena iš pagrindinių pramoninės veiklos regione sričių. Socialiniu požiūriu tabako auginimas siejasi su rankų darbu ir mažais ūkiais. Kadangi kultūra nėra pakankamai pelninga, kyla pavojus jai išnykti. Šiuo metu tabakas auginamas tik nedidelėje La Palmos salos dalyje, kur iš jo amatininkai gamina cigarus. Todėl Ispanijai turėtų būti ir toliau leidžiama teikti pagalbą, papildančią Bendrijos pagalbą, kad ši tradicinė kultūra būtų išsaugota remiant su ja susijusius amatus. Be to, siekiant išlaikyti tabako gaminių gamybą, žaliavinio ir pusiau perdirbto tabako importui į Kanarų salas turėtų būti toliau netaikomi muito mokesčiai, bet ne daugiau kaip 20 000 tonų žaliavinio tabako, iš kurio išpjaustytos vidurinės gyslos, ekvivalento per metus.

(20) Įgyvendinant šį reglamentą neturėtų būti sumažintas konkrečios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama atokiausiems regionams, dydis. Todėl reikiamoms priemonėms įgyvendinti valstybėms narėms pagal 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1452/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Prancūzijos užjūrio departamentų žemės ūkio produktams ir iš dalies pakeičiantį Direktyvą 72/462/EEB bei panaikinantį Reglamentus (EEB) Nr. 525/77 ir (EEB) Nr. 3763/91 (Poseidom)[5], 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1453/2001 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1454/2001, įvedantį specialias priemones tam tikriems Kanarų salų žemės ūkio produktams ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 1601/92 (Poseican)[6], turi būti skirtos tokios pačios sumos, kaip ir iki šiol, parama, skiriama šiuose regionuose įsisteigusiems gyvulių augintojams pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo[7] ir pagal 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo[8], 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo[9] taip pat neturėtų sumažėti, kaip ir parama ryžių tiekimui į Reuniono PUD pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo[10] 5 straipsnį. Naujas žemės ūkio produktų atokiausiuose regionuose paramos režimas, nustatomas šiuo reglamentu, turi būti suderintas su šiuo metu likusioje Bendrijos dalyje galiojančiu tų pačių produktų paramos režimu.

(21) Turi būti panaikintas Reglamentas (EB) Nr. 1452/2001, Reglamentas (EB) Nr. 1453/2001 ir Reglamentas (EB) Nr. 1454/2001. Todėl siekiant suderinti atitinkamus režimus turi būti iš dalies pakeistas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001[11] ir Reglamentą (EB) Nr. 1785/2003. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką[12].

(22) Šiame reglamente numatytos programos turi būti pradėtos įgyvendinti 2006 m. pradžioje. Tačiau kad jas būtų galima pradėti įgyvendinti nuo minėtos datos, valstybėms narėms ir Komisijai reikia sudaryti galimybę laikotarpiu tarp reglamento įsigaliojimo irjo taikymo pradžios priimti visas parengiamąsias priemones,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAšTINė DALIS TIKSLAS

1 straipsnis Tikslas

Šis reglamentas nustato specialiąsias žemės ūkio priemones, skirtas sumažinti sunkumams, kurie kyla dėl Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje minimų atokiausių Sąjungos regionų (toliau – atokiausi regionai) nutolimo, izoliuotumo ir vietovės atokumo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS SPECIFINIS TIEKIMO REžIMAS

2 straipsnis Prognozuojamas tiekimo balansas

1. Nustatomas šio reglamento I priede išvardytų žemės ūkio produktų, kurie yra būtini žmonių maistui arba kitų produktų gamybai ar naudoti žemės ūkyje atokiausiuose regionuose, specifinis tiekimo režimas.

2. Sudaromas prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomas I priede išvardytų žemės ūkio produktų kiekis, reikalingas metiniams poreikiams patenkinti. Gali būti parengta atskira prognozė dėl įmonių, perdirbančių ir pakuojančių produktus vietos rinkai, tradiciniam išsiuntimui į likusią Bendrijos dalį, eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę arba tradicinę prekybą, poreikių.

3 straipsnis Režimo funkcionavimas

1. Į atokiausius regionus importuojamų tiesioginės trečiųjų šalių kilmės produktų, kuriems taikomas specifinis tiekimo režimas, tiekimo balanse nustatytiems kiekiams netaikomi jokie muitai.

Produktai, įvežti į Bendrijos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo tvarką, šioje dalyje laikomi tiesiogiai importuoti iš trečiųjų šalių.

2. Siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti pagal 2 straipsnio 2 dalį nustatyti poreikiai, atsižvelgiant į kainą ir kokybės reikalavimus ir kartu rūpinantis, kad būtų išlaikyta Bendrijos tiekimo dalis, pagalba atokiausiems regionams turėtų būti teikiama produktais, saugomais valstybės sandėliuose, supirktais taikant Bendrijos intervencines priemones, arba Bendrijos rinkoje esančiais Bendrijos produktais.

Tokia pagalba apibrėžiama kiekvienai atitinkamai produktų rūšiai atsižvelgiant į gabenimo į atokiausius regionus papildomas išlaidas, į eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudoti ir perdirbti skirti produktai, į papildomas izoliuotumo ir vietovės atokumo išlaidas.

3. Įgyvendinant specifinį tiekimo režimą visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į:

a) atokiausių regionų konkrečius poreikius ir, jei tai yra perdirbti skirti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į konkrečius kokybės reikalavimus;

b) prekybos su likusia Bendrijos dalimi srautus;

c) siūlomos pagalbos ekonominį aspektą.

4. Teisė naudotis specifiniu tiekimo režimu suteikiama, jeigu ekonominė nauda, gauta arba dėl importo muitų netaikymo, arba dėl pagalbos, būtų faktiškai perduota galutiniam vartotojui.

4 straipsnis Eksportas į trečiąsias šalis ir išsiuntimas į likusią Bendrijos dalį

1. Produktai, kuriems taikomas specifinis tiekimo režimas, gali būti eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiųsti į likusią Bendrijos dalį tik laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apibrėžtų sąlygų.

Į šias sąlygas visų pirma įeina importo muito už 3 straipsnio 1 dalyje minimus produktus mokestis arba pagalbos, gautos už 3 straipsnio 2 dalyje numatytus produktus pagal specifinį tiekimo režimą, grąžinimas.

Šios sąlygos netaikomos Prancūzijos užjūrio departamentų (PUD) tarpusavio prekybos srautams.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi atokiausiuose regionuose, gaminančiuose produktus, kuriems taikomas specifinis tiekimo režimas, perdirbtiems produktams:

a) kurie yra eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į likusią Bendrijos dalį neviršijant tradicinio išsiuntimo ir eksporto kiekio. Tokius kiekius ir trečiąsias šalis 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato Komisija, remdamasi 1989, 1990 ir 1991 m. išsiųsto ar eksportuoto kiekio vidurkiu;

b) kurie yra eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą laikantis 26 straipsnio 2 dalyje pagal nustatytą tvarką apibrėžtų sąlygų;

c) kurie yra išsiunčiami iš Azorų salų į Maderą ir atvirkščiai.

Eksporto grąžinamoji išmoka nesuteikiama.

5 straipsnis Tiekimo programų tvirtinimas

1. Atsižvelgdamos į 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas finansines dotacijas, valstybės narės Komisijai pateikia tiekimo programos projektą, kurį sudaro:

a) prognozuojamo tiekimo balanso projektas;

b) pagalbos ir pagalbos už tiekimą iš likusios Bendrijos dalies sumos nustatymas.

2. Tiekimo programos tvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ta pačia tvarka gali būti patikslintas I priedo produktų sąrašas, atsižvelgiant į atokiausių regionų poreikių pokyčius.

6 straipsnis Žaliavinio cukraus tiekimas Azorų saloms

Nustatant Azorų žaliavinio cukraus poreikius turėtų būti atsižvelgiama į cukrinių runkelių gamybos salose pokyčius. Kiekiai, kuriems taikomas tiekimo režimas, nustatomi taip, kad kiekvienais metais visas Azoruose rafinuoto cukraus kiekis nebūtų didesnis kaip 10 000 tonų.

7 straipsnis Ryžių importas į Reunioną

Produktų, klasifikuojamų KN 1006 10 ir 1006 40 00 kodais, skirtų vietiniam vartojimui importas į Prancūzijos užjūrio departamentą Reunioną nėra apmokestinamas.

8 straipsnis Išsamios režimo taikymo taisyklės

Išsamios šios antraštinės dalies taikymo taisyklės tvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taisyklėse apibrėžiamos sąlygos, kuriomis valstybės narės gali iš dalies pakeisti išteklių, kasmet joms skiriamų įvairiems produktams, kuriems taikomas specifinis prekybos režimas, paskirstymą ir, jei reikia, importo arba pristatymo licencijų sistemos nustatymą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS PRIEMONėS VIETINEI žEMėS ūKIO PRODUKTų GAMYBAI REMTI

9 straipsnis Paramos programos

1. Atokiausiems regionams parengiamos Bendrijos paramos programos, kuriose pateikiamos konkrečios priemonės vietinei žemės ūkio produktų gamybai remti pagal EB Sutarties II antraštinės dalies 3 dalį.

2. Bendrijos paramos programos sudaromos tam geografiniam regionui, kurį suinteresuota valstybė narė mano esant tinkamiausią paramai gauti. Programas rengia minėtos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos; valstybė narė, pasitarusi su atitinkamo regiono kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis, programas pateikia Komisijai.

3. Kiekvienam atokiausiam regionui gali būti pateikta viena Bendrijos programa.

10 straipsnis Priemonės

Bendrijos paramos programas sudaro priemonės, kurių reikia vietinės žemės ūkio produktų gamybos tęstinumui ir plėtrai atokiausiuose regionuose užtikrinti.

11 straipsnis Suderinamumas ir nuoseklumas

1. Pagal paramos programas patvirtintos priemonės turi atitikti Bendrijos teisę, būti suderinamos su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir pagal tas kryptis priimtomis priemonėmis.

2. Turi būti užtikrintas pagal paramos programas priimtų priemonių suderinamumas su priemonėmis, kurios vykdomos įgyvendinant kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ypač bendrosios rinkos organizavimą, kaimo plėtrą, produktų kokybės reikalavimus, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą.

Pagal šį reglamentą negali būti finansuojama jokia priemonė esanti:

a) papildoma išmokų sistemos ar pagalbos, numatytos pagal bendrą rinkos organizavimą, parama, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį;

b) parama mokslinių tyrimų projektams arba priemonėms, kuriomis siekiama paremti mokslinių tyrimų projektus, arba priemonėms, kurioms Bendrijos finansavimas gali būti skirtas pagal Tarybos sprendimą 90/424/EEB[13];

c) parama priemonėms, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1257/1999.

12 straipsnis Bendrijos paramos programų turinys

Bendrijos paramos programą sudaro:

a) kiekybinis padėties žemės ūkio produktų gamyboje apibūdinimas atsižvelgiant į turimus įvertinimo rezultatus, kuriuose atsispindi plėtros skirtumai, spragos ir galimybės, mobilizuoti finansiniai ištekliai ir pagrindiniai pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3763/91[14], Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1600/92[15], Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/92[16], Reglamentus (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001 ir (EB) Nr. 1454/2001 patvirtintų priemonių rezultatai;

b) pasiūlytos strategijos, iškeltų prioritetų ir kiekybinių tikslų apibūdinimas, tikėtino poveikio ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas;

c) planuojamų priemonių, ypač programai įgyvendinti skirtos pagalbos sistemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius moksliniams tyrimams, demonstravimo projektams, mokymo ir techninės pagalbos veiksmams, susijusiems su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas;

d) priemonių įgyvendinimo terminai ir bendras orientacinis finansinis paketas, apibendrinantis mobilizuotinus išteklius;

e) priemonių suderinamumo ir nuoseklumo patvirtinimas bei kiekybinių rodiklių ir kriterijų, naudojamų atliekant kontrolę ir įvertinimą, apibrėžimas;

f) nuostatos, priimtos siekiant užtikrinti veiksmingą ir adekvatų programų įgyvendinimą, įskaitant nuostatas dėl reklamos, kontrolės ir įvertinimo, bei kiekybinių rodiklių, naudojamų atliekant įvertinimą ir įgyvendinant su patikrinimais ir nuobaudomis susijusias priemones, apibrėžimas;

g) kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamas asocijuotų institucijų ar įstaigų bei socialinių ir ekonominių partnerių nurodymas, taip pat konsultacijų rezultatai.

13 straipsnis Pateikimas, patvirtinimas, įgyvendinimas, pakeitimas

1. Paramos programos pateikiamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.

2. Komisija per šešis mėnesius nuo programų pateikimo jas įvertina ir patvirtina 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Programos pradedamos taikyti 2006 m. sausio 1 d.

4. Sąlygos, kuriomis valstybės narės gali iš dalies pakeisti paramos priemones arba joms skirtų išteklių paskirstymą, apibrėžiamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

14 straipsnis Kontrolė

Procedūros ir fiziniai bei finansiniai rodikliai siekiant užtikrinti veiksmingą Bendrijos paramos programų įgyvendinimo kontrolę patvirtinami 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS PAPILDOMOS PRIEMONėS

15 straipsnis Grafinis simbolis

1. Grafinis simbolis įvedamas siekiant užtikrinti atokiausiems regionams būdingų aukštos kokybės natūralių arba perdirbtų žemės ūkio produktų geresnį pažinimą ir vartojimą.

2. Sąlygas, kuriomis naudojamas 1 dalyje minimas grafinis simbolis, pasiūlo atitinkamos profesinės organizacijos. Tokius pasiūlymus ir savo nuomonę nacionalinės institucijos siunčia tvirtinti Komisijai.

Tokio simbolio naudojimą stebi kompetentinga nacionalinių valdžios institucijų patvirtinta oficiali institucija arba įstaiga.

16 straipsnis Kaimo plėtra

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 7 straipsnio, atokiausiems regionams bendra pagalbos vertė investicijoms, visų pirma skirtoms paskatinti įvairinimui, pertvarkai arba perėjimui į nuoseklų ūkininkavimą ekonomiškai mažuose ūkiuose, kurie turi būti apibrėžti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999[17] 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame programos papildyme, negali būti didesnė kaip 75 % leistinų investicijų.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 28 straipsnio 2 dalies, atokiausiems regionams bendra pagalbos investicijoms įmonėse, perdirbančiose ir prekiaujančiose daugiausia vietoje pagamintais žemės ūkio produktais, sektoriuose, kurie turi būti apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame programos papildyme, vertė negali būti didesnė kaip 65 % leistinų investicijų. Bendra svarstomos pagalbos vertė mažoms ir vidutinėms įmonėms, laikantis tų pačių sąlygų, negali būti didesnė kaip 75 %.

3. Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas Azorų bei Maderos salose ir PUD teritorijoje esantiems tropiniams arba subtropiniams miškams arba miškų plotams.

4. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 24 straipsnio 2 dalies, šio reglamento priede nustatyti maksimalūs dydžiai, kuriems kasmet gali būti taikoma Bendrijos pagalba, gali būti padidinti iki dviejų kartų, jei tai yra priemonė, skirta apsaugoti Azorų salų ežerams, ir priemonė, skirta gamtovaizdžiui ir žemės ūkio žemės tradiciniams savitumams išsaugoti, ypač saugoti akmens sienoms, Maderoje palaikančioms terasas.

5. Pagal šį straipsnį planuojamos priemonės įtraukiamos į šių regionų programas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 18 ir 19 straipsniuose.

17 straipsnis Valstybės pagalba

1. Komisija gali leisti pagalbą veiklai Sutarties I priede nurodytiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai, teikti šiuos produktus gaminančiuose, perdirbančiuose ir parduodančiuose sektoriuose, siekiant sumažinti ūkininkavimo atokiausiuose regionuose konkrečias kliūtis, susidarančias dėl jų nutolimo, izoliuotumo ir vietovės atokumo.

2. Valstybės narės gali skirti papildomą finansavimą III antraštinėje dalyje numatytų Bendrijos paramos programų įgyvendinimui. Tokiu atveju valstybės narės apie skiriamą pagalbą turi pranešti, o Komisija pagal šio reglamento nuostatas ją patvirtinti kaip minėtų programų dalį. Tokiu būdu nusiųstas pranešimas apie pagalbą yra pranešimas pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį.

18 straipsnis Augalų sveikatos programos

1. Prancūzija ir Portugalija pateikia Komisijai augalų arba augalų produktų kenksmingų organizmų kontrolės atitinkamai PUD ir Azorų bei Maderos salose programas. Programose visų pirma nurodomi siektini tikslai, įgyvendintinos priemonės, jų trukmė ir išlaidos. Pagal šį straipsnį pateiktos programos nėra susijusios su bananų apsaugos priemonėmis.

2. Bendrija prisideda prie 1 dalyje numatytų programų finansavimo pagal regiono padėties techninę analizę.

3. 2 dalyje nurodytas Bendrijos finansinis dalyvavimas ir pagalbos dydis nustatomas 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Priemonės, kurioms gali būti skiriamas Bendrijos finansavimas, nustatomos ta pačia tvarka.

Toks finansinis dalyvavimas gali sudaryti iki 60 % leistinų išlaidų PUD ir iki 75 % – Azorų bei Maderos salose. Mokėjimas atliekamas pagal Prancūzijos ir Portugalijos pateiktus dokumentus. Prireikus Komisija gali organizuoti tyrimus, kuriuos jos vardu gali atlikti Direktyvos 2000/29/EB[18] 21 straipsnyje nurodyti ekspertai.

19 straipsnis Vynas

1. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999[19] II antraštinės dalies II skyrius ir III antraštinės dalies I bei II skyriai ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1227/2000[20] III skyrius Azorų ir Maderos saloms netaikomi.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 19 straipsnio 1 dalies, Azorų ir Maderos salose išaugintos vynuogės iš draudžiamų tiesioginio gamintojo hibridinių vynmedžių veislių (Noah, Othello, Isabelle, Jacquez, Clinton ir Herbemont) gali būti naudojamos gaminti vynui, kuris turi būti paliekamas minėtuose regionuose.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Portugalija turi laipsniškai sunaikinti vynuogynus, apsodintus draudžiamomis tiesioginio gamintojo hibridinėmis vynmedžių veislėmis, tam tikrais atvejais naudodama Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies III skyriuje nustatytą pagalbą.

Kasmet Portugalija praneša Komisijai apie pažangą, padarytą keičiant ir pertvarkant plotus, apsodintus draudžiamomis tiesioginio gamintojo hibridinėmis vynmedžių veislėmis.

3. Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 II antraštinės dalies II skyrius ir III antraštinė dalis bei Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 III skyrius Kanarų saloms netaikomi, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 30 straipsnyje numatytą kritinį distiliavimą, jeigu rinka ypač iškreipiama dėl kokybės problemų.

20 straipsnis Pienas

1. Nuo 1999/2000 prekybos metų, siekiant, kad papildomą rinkliavą pasidalytų Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 4 straipsnyje nurodyti gamintojai, tik pagal minėto reglamento 5 straipsnio c punktą, Azorų salose įsisteigę ir gaminantys gamintojai, kurie prekiauja didesniais kiekiais nei šios dalies trečiojoje pastraipoje nurodytu procentu padidintas referencinis kiekis, laikomi prisidėjusiais prie šio kiekio viršijimo.

Papildoma rinkliava kiekiams, viršijantiems pirmiau minėtu nurodytu procentu padidintą referencinį kiekį, taikoma po to, kai nepanaudoti kiekiai Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 5 straipsnio c punkte nurodytiems, Azorų salose įsisteigusiems ir gaminantiems gamintojams perskirstomi neperžengiant šio padidinimo ribų ir proporcingai kiekvieno gamintojo turimam referenciniam kiekiui.

Pirmojoje pastraipoje nurodytas procentas yra lygus 73 000 tonų kiekio (1999/2000 – 2004/2005 prekybos metams) ir 23 000 tonų kiekio (nuo 2005/2006 prekybos metų) ir kiekvieno ūkio 2000 m. kovo 31 d. bendram turimų referencinių kiekių santykiui. Šis procentas taikomas tik 2000 m. kovo 31 d. ūkiui nustatytiems referenciniams kiekiams

2. Į parduodamo pieno ir pieno ekvivalento kiekius, viršijančius referencinius kiekius, bet atitinkančius 1 dalyje nurodytą procentą, atlikus toje pačioje dalyje nurodytą perskirstymą neatsižvelgiama nustatant bet kokį viršijimą Portugalijoje, apskaičiuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 1 straipsnį.

3. Reglamente (EEB) Nr. 1788/2003 nurodyta karvės pieno gamintojams taikoma papildomos rinkliavos sistema netaikoma PUD nei Maderoje pagaminto vietinio pieno 4 000 tonų.

4. Nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 2597/97[21] 2 ir 3 straipsnių, neviršijant vietinio vartojimo poreikių ribų, Maderoje leidžiama gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną, gaminamą iš Bendrijos kilmės pieno miltelių, jei ši priemonė užtikrina, kad vietoje pagamintas pienas bus surinktas ir turės realizavimo rinką. Šis produktas skiriamas tik vietiniam vartojimui.

Išsamios šios dalies taikymo taisyklės nustatomos laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos. Išsamiose taisyklėse visų pirma nustatomas vietoje pagaminto šviežio pieno kiekis, kurį reikia pilti gaminant pirmoje pastraipoje nurodytą aukšta temperatūra apdorotą pieną.

21 straipsnis Gyvulininkystės produktai

1. Tol, kol vietoje auginamų buliukų skaičius pasieks lygį, kurio pakaktų vietinei jautienos gamybai PUD ir Maderoje išlaikyti ir plėsti, Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 30 straipsnyje nurodyti muito mokesčiai netaikomi iš trečiųjų šalių importuojant galvijus, skirtus penėti vietoje ir vartoti PUD bei Maderos salose.

3 straipsnio 4 ir 4 straipsnio 1 dalis taikomos gyvuliams, kuriems šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas mokestis gali būti netaikomas.

2. Gyvulių, kuriems gali būti netaikomas 1 dalyje nurodytas mokestis, kiekis nustatomas, jeigu, atsižvelgiant į vietinės gamybos plėtrą, pagrindžiama importo būtinybė. Šie skaičiai ir išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, įskaitant visų pirma penėjimo laikotarpio minimalią trukmę, nustatomos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tokie gyvuliai pirmiausia skiriami gamintojams, laikantiems bent 50 % vietinės kilmės penėjimui skirtų gyvulių.

3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies a ir i punktus, Portugalija gali sumažinti nacionalinę aukščiausią ribą teisėms į priemoką už karvę žindenę. Tokiu atveju, pagal 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, atitinkama suma yra perkeliama iš ribos, nustatytos taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies a ir i punktus, į finansines dotacijas, nurodytas 24 straipsnio 2 dalies 2 įtraukoje.

22 straipsnis Valstybės pagalba tabako gamybai

Ispanijai leidžiama už tabako gamybą suteikti pagalbą Kanarų saloms, papildant Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2075/92[22] I antraštinėje dalyje numatytą priemoką. Dėl šios pagalbos suteikimo negali būti diskriminuojami salų gamintojai.

Pagalbos suma negali būti didesnė už pirmojoje pastraipoje nurodytą Bendrijos priemoką. Papildoma pagalba mokama už ne daugiau kaip 10 tonų per metus.

23 straipsnis Atleidimas nuo tabako muito mokesčio

1. Jokie muito mokesčiai netaikomi tiesiogiai importuojant į Kanarų salas žaliavinį ir pusiau perdirbtą tabaką, kuris atitinkamai klasifikuojamas:

a) KN kodu 2401

b) šiose subpozicijose:

- 2401 10 Tabakas, iš kurio lapų nepašalintos vidurinės gyslos,

- 2401 20 Tabakas, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos,

- ex24 01 20 Išorinė cigarų danga ant atramų, ritėse tabako gamybai,

- 2401 30 Tabako liekanos,

- ex24 02 10 Nebaigti cigarai be įpakavimo,

- ex24 03 10 Cigarečių žaliava (gatavi tabako mišiniai, skirti cigarečių, cigarų, cigarų su apipjaustytais galais ir cigarilių gamybai),

- ex24 03 91 „Homogenizuotas“ arba „regeneruotas“ tabakas, suformuotas arba į lakštus arba juostas,

- ex24 03 99 Išplėstas tabakas.

Pirmojoje pastraipoje numatytas atleidimas taikomas produktams, skirtiems vietinei tabako produktų gamybai, neviršijant metinės 20 000 tonų žaliavinio tabako su pašalintomis vidurinėmis gyslomis ekvivalento importo ribos.

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės patvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

V ANTRAŠTINĖ DALIS FINANSINėS NUOSTATOS

24 straipsnis Finansinė dotacija

1. Šiame reglamente, išskyrus 16 straipsnį, nustatytos priemonės yra intervencinės priemonės, skirtos žemės ūkio rinkoms stabilizuoti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999[23] 2 straipsnio 2 dalį.

2. Bendrija šio reglamento II ir III antraštinėse dalyse numatytas priemones kasmet finansuoja už tokią sumą:

+++++ TABLE +++++

3. II antraštinėje dalyje numatytoms programoms kasmet skiriamos sumos negali viršyti:

+++++ TABLE +++++

VI ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės tvirtinamos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tarp šių priemonių yra tokios kaip galvijų skaičiaus ir plotų numatytų regioninėse ir (arba) nacionalinėse aukščiausiose ribose, arba bendrųjų sumų arba pagrindinių plotų atitinkamoms išmokoms ir mokėjimams sumažinimas.

26 straipsnis Vadybos komitetas

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 144 straipsnį įsteigtas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, tačiau įgyvendinant šio reglamento 16 straipsnį Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 50 straipsnį įsteigtas Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros komitetas.

2. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

27 straipsnis Nacionalinės priemonės

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų šio reglamento laikymuisi užtikrinti, ypač dėl kontrolės ir administracinių nuobaudų, ir apie tai praneša Komisijai.

28 straipsnis Pranešimai

1. Valstybės narės kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 15 d. Komisijai praneša apie savo turimus asignavimus, kuriuos kitais metais ketina panaudoti šiame reglamente numatytų programų įgyvendinimui.

2. Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl šiame reglamente nustatytų priemonių įgyvendinimo.

3. Ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkerius metus Komisija Parlamentui ir Tarybai pateikia bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgia pagal šį reglamentą taikytų priemonių poveikį ir prie kurios atitinkamais atvejais prideda atitinkamus pasiūlymus.

29 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1452/2001, Reglamentas (EB) Nr. 1453/2001 ir Reglamentas (EB) Nr. 1454/2001 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

30 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimas

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

1) 70 straipsnis pakeičiamas taip:

a) 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) visų kitų tiesioginių išmokų, išvardytų VI priede, kurios buvo sumokėtos ūkininkams atskaitiniu laikotarpiu Prancūzijos užjūrio departamentuose, Azorų salose, Maderoje, Kanarų ir Egėjo salose, bei tiesioginių išmokų, kurios buvo sumokėtos atskaitiniu laikotarpiu pagal Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnį.“

b) 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nepažeisdamos Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali šio straipsnio 1 dalyje paminėtas tiesiogines išmokas skirti neviršydamos pagal šio reglamento 64 straipsnio 2 dalį nustatytų viršutinių ribų ir laikydamosi sąlygų, atitinkamai nustatytų šio reglamento IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose ir Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnyje.“

2) 71 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Nepažeisdama šio reglamento 70 straipsnio 2 dalies, pereinamuoju laikotarpiu atitinkama valstybė narė taiko VI priede paminėtas tiesiogines išmokas laikydamasi sąlygų, atitinkamai nustatytų šio reglamento IV antraštinės dalies 3, 6 ir 7–13 skyriuose ir Reglamento (EEB) Nr. 2019/93 6 straipsnyje, neviršydama biudžeto viršutinių ribų, atitinkančių šio reglamento 41 straipsnyje paminėtos nacionalinės viršutinės ribos šių tiesioginių išmokų komponentą, nustatytą 144 straipsnio 2 dalyje paminėta tvarka.“

3) I ir VI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento III priedą.

31 straipsnis Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 pakeitimas

Reglamentas (EB) Nr. 1785/2003 iš dalies keičiamas taip:

- 5 straipsnis panaikinamas,

- 11 straipsnio 3 dalis panaikinama.

32 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d. Tačiau 13, 25 ir 26 straipsniai taikomi nuo jo įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, [data]

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

1. PRODUKTų, KURIEMS PRANCūZIJOS UžJūRIO DEPARTAMENTUOSE TAIKOMAS SPECIFINIS TIEKIMO REžIMAS, SąRAšAS

- Javai ir javų produktai, skirti žmonių maistui ir gyvulių pašarui,

- apyniai,

- sėklinės bulvės,

- augaliniai aliejai, skirti perdirbimo pramonei,

- perdirbimui skirtos vaisių košės, tyrės ir koncentruotos sultys,

- ruošiniai gyvulių pašarui, klasifikuojami KN kodais 2309 90 31, 2309 90 33, 2309 90 41, 2309 90 43, 2309 90 51 ir 2309 90 53,

- Reuniono saloje: produktai, kurių tarifų kodas – KN 1006 20.

2. PRODUKTų, KURIEMS AZORų SALOSE TAIKOMAS SPECIFINIS TIEKIMO REžIMAS, SąRAšAS

+++++ TABLE +++++

3. PRODUKTų, KURIEMS MADEROS SALOJE TAIKOMAS SPECIFINIS TIEKIMO REžIMAS, SąRAšAS

+++++ TABLE +++++

4. PRODUKTų, KURIEMS KANARų SALOSE TAIKOMAS SPECIFINIS TIEKIMO REžIMAS, SąRAšAS

+++++ TABLE +++++

II PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELė

+++++ TABLE +++++

III PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I ir VI priedai yra keičiami taip:

1) I priedas yra pakeičiamas taip:

„ I PRIEDAS

PARAMOS SCHEMų, ATITINKANčIų 1 STRAIPSNYJE NURODYTUS KRITERIJUS, SąRAšAS

+++++ TABLE +++++

(*) Nuo 2005 m. sausio 1 d. arba nuo vėlesnės datos, taikant 71 straipsnį. Nuo 2004 m. arba nuo vėlesnės datos, taikant 71 straipsnį, VI priede išvardytos tiesioginės išmokos įtraukiamos į I priedą, išskyrus sausuosius pašarus.

(**) Taikant 70 straipsnį.

(***) Taikant 66, 67 ir 68 arba 68a straipsnius.

(****) Taikant 69 straipsnį.

(*****) Taikant 71 straipsnį.

(******) OL L ..., ..., p. ...“

2) VI priedas yra keičiamas taip:

„ VI PRIEDAS

TIESIOGINIų IšMOKų, SUSIJUSIų SU 33 STRAIPSNYJE NURODYTA BENDRąJA IšMOKA, SąRAšAS

+++++ TABLE +++++

(*) Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 70 straipsnis.

(**) Nuo 2007 m., išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 62 straipsnis.“

+++++ TABLE +++++

[1] Cfr. Komisijos komunikatas "Glaudesnė atokiausių regionų partnerystė", 2004 5 26, dok. KOM(2004) 343 galutinis.

[2] OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 583/2004 (OL L 91, 2004 3 30, p. 1).

[3] OL L 270, 2003 10 21, p. 123.

[4] OL L 198, 2001 7 21, p. 26. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 55/2004 (OL L 8, 2004 1 14, p. 1).

[5] OL L 198, 2001 7 21, p. 11. Reglamentas su daliniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 1).

[6] OL L 198, 2001 7 21, p. 45. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003.

[7] OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003.

[8] OL L 341, 2001 12 22, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003.

[9] OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

[10] OL L 270, 2003 10 21, p. 96.

[11] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 206, 2004 6 9, p. 20.)

[12] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[13] OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

[14] OL L 356, 1991 12 24, p. 1. Reglamentas panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1452/2001.

[15] OL L 173, 1992 6 27, p. 1. Reglamentas panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1453/2001.

[16] OL L 173, 1992 6 27, p. 13. Reglamentas panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 1454/2001.

[17] OL L 161, 1999 6 26, p. 1.

[18] OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

[19] OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

[20] OL L 143, 2000 6 16, p. 1.

[21] OL L 351, 1997 12 23, p. 13.

[22] OL L 215, 1992 7 30, p. 70.

[23] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.