52004PC0516

Briuselis, 23.7.2004

KOM(2004) 516 galutinis

2004/0175 (COD)

.

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

sukurianti Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE){SEK(2004) 980}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Įvadas

Gera politika priklauso nuo aukštos kokybės informacijos ir informuotos visuomenės dalyvavimo. Politikos kūrėjai pripažįsta, kad šiandien problemos, turinčios įtakos gyvenimo kokybei, vis labiau yra tarpusavy susijusios ir darosi sudėtingesnės, ir toks pripažinimas turi įtakos tam, kaip yra formuluojamos naujos politikos kryptys. Pavyzdžiui, Šeštojoje Europos aplinkosaugos programoje (6-ji EAP)[1] pabrėžiama, kad aplinkos politika privalo remtis geromis žiniomis ir dalyvavimu turint informacijos, ir toks požiūris keičia ES aplinkosaugos politikos sprendimų priėmimą.

Todėl reikalingas naujas požiūris į monitoringą, atskaitomybę, duomenų valdymą ir rezultatus visose valdžios pakopose. Būtina imtis politikos sumažinti duomenų rinkimo dubliavimą, padėti skatinti duomenų derinimą, plačią sklaidą ir naudojimą. Tokia politika turėtų padidinti našumą, kurio teikiamą naudą galima reinvestuoti į informacijos prieinamumo ir kokybės gerinimą. Didesnės galimybės gauti informaciją savo ruožtu skatins informacijos teikėjų inovacijas komerciniame sektoriuje.

Taikant tokį naują požiūrį, erdvinė informacija gali suvaidinti ypatingą vaidmenį, nes ji leidžia integruoti informaciją iš įvairiausių disciplinų įvairiausiems tikslams. Nuoseklus ir plačiai prieinamas erdvinis Bendrijos teritorijos aprašymas sukurtų būtiną informacijos teikimo ir stebėjimo koordinavimo sistemą visoje Bendrijoje. Erdvinę informaciją taip pat galima panaudoti žemėlapių kūrimui, nes jie yra geras būdas bendrauti su visuomene. Deja, dėl techninių, socialinių ir ekonominių erdvinės informacijos ypatybių iškyla didžiulės koordinavimo, informacijos spragų, neapibrėžtos kokybės ir kliūčių gauti bei naudoti tokią informaciją problemos.

Todėl Komisija nusprendė Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai pateikti šį pasiūlymą, kuriuo siekiama, kad sąveiki erdvinė informacija būtų lengvai prieinama nacionalinės ir Bendrijos politikos rėmimo tikslais ir plačiajai visuomenei. Šią iniciatyvą lėmė keleto Komisijos tarnybų, visų pirma Aplinkos generalinio direktorato, Eurostato ir Jungtinio mokslinių tyrimų centro, kurios ir toliau vaidins svarbų vaidmenį priimant ir įgyvendinant šią direktyvą, ryžtas.

2. Bendra pasiūlymo apžvalga

Siūlomoji direktyva sukuria teisinę bazę Erdvinės informacijos infrastruktūros Europoje kūrimui ir veikimui, kad būtų galima sukurti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti įvairių sričių Bendrijos politiką visais lygiais ir teikti visuomenei informaciją.

Pagrindinis INSPIRE tikslas – teikti daugiau ir geresnių erdvinių duomenų Bendrijos politikos kūrimui ir jos įgyvendinimui valstybėse narėse visais lygiais. Pagrindinis dėmesys INSPIRE infrastruktūroje sutelkiamas į aplinkosaugos politiką, bet ji gali būti taikoma ir praplečiama kitiems sektoriams, tokiems kaip žemės ūkis, transportas ir energetika.

Pasiūlyme daugiausia konkrečiai kalbama apie informaciją, kurios reikia aplinkos, įskaitant orą, vandenį, dirvožemį ir gamtinį kraštovaizdį, būklei stebėti ir gerinti. Didelę dalį tokios informacijos reikia paremti daugiafunkciais erdviniais duomenimis. Erdvinės informacijos infrastruktūroje ne visas erdvinių duomenų temas reikia vienodai suderinti ir ne visas jas vienodai greitai galima suvesti į tą infrastruktūrą. Todėl šioje direktyvoje yra trys atskiri priedai; juose visuose kalbama apie erdvinius duomenis, kurių reikia plataus spektro aplinkosaugos politikai. Atsižvelgiant į tai, ar erdviniai duomenys bus naudojami kaip kitų erdvinių duomenų georeferencinis pagrindas ir ar suderintų erdvinių duomenų reikia politikos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai turi įtakos aplinkosaugai, kontekste, ir į tai, kokiu laipsniu suderinimas jau vyksta Bendrijoje, yra nustatomos skirtingos INSPIRE reikalavimų įgyvendinimo datos ir skirtingi suderinimo griežtumo laipsniai. Būtina pastebėti, kad prieduose nurodytos erdvinių duomenų temos nustato tik direktyvos ir minimų priemonių taikymo sritį. Jos nenustato, kaip erdvinė informacija turėtų būti organizuota ir suderinta.

INSPIRE nepradės plačios naujų erdvinių duomenų rinkimo valstybėse narėse programos. Ji skirta užtikrinti kuo optimalesnį jau turimų duomenų naudojimą, reikalaudama dokumentuoti jau esamus erdvinius duomenis, sukurti paslaugas, kurios padarytų erdvinius duomenis prieinamesnius ir tarpusavyje sąveikesnius, ir šalindama erdvinių duomenų naudojimui kylančias kliūtis. INSPIRE parengs dirvą laipsniškam erdvinių duomenų suderinimui valstybėse narėse.

Todėl pagrindiniai asmenys, kurie gaus naudos iš šio pasiūlymo – tai asmenys, kurie dalyvauja kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant įvairių sričių politiką Europos, nacionaliniu ir vietiniu lygiu. Tai viešosios valdžios institucijos, įstatymų leidėjai ir piliečiai bei jų organizacijos. Tačiau tikimasi, kad naudos turės ir kitos naudotojų grupės, įskaitant privatųjį sektorių, universitetus, mokslininkus ir žiniasklaidą. Pasiūlymas bus naudingas, kuriant ir įgyvendinant plataus spektro politiką aplinkosaugos ir kitose srityse.

3. Bendrijos įsikišimo būtinumas

Europoje yra išsami erdvinė informacija, kuria gali remtis plataus spektro įvairių sričių politika. Pavyzdžiui, žemėlapių informacija naudojama įvairiose priemonėse ir veikloje, susijusioje su ataskaitų, analizių, vertinimų ir prognozių rengimu. Be to, atsiradus internetui, plačiai ir pigiai galima platinti šios rūšies informaciją ir taip prisidėti prie geresnio visuomenės įvairių politikos problemų supratimo ir žinojimo apie jas.

Nepaisant daugelio iniciatyvų, plačios galimybės prieiti prie erdvinės informacijos ir ja naudotis vis dar kelia problemų Europoje. Pagrindinės problemos yra susijusios su duomenų spragomis, trūkstama dokumentacija, nesuderintais erdvinių duomenų komplektais ir paslaugomis dėl to, kad, pavyzdžiui, yra taikomi skirtingi standartai, ir su egzistuojančiomis kliūtimis dalytis ir pakartotinai naudotis erdviniais duomenimis.

Laimei, nacionaliniu ir ES lygiu didėja supratimas, kad kokybiška su teritorijomis siejama informacija yra būtina, norint suprasti nuolat besiplečiančios žmonių veiklos sudėtingumą Europos Sąjungoje ir sustabdyti jos neigiamą poveikį; imamasi daug regioninių ir nacionalinių iniciatyvų. Be to, nauji instrumentai, tokie kaip GALILEO navigacinė sistema[2], pagerins tikslinamos erdvinės informacijos tikslumą ir patikimumą. Vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis veiksmai Bendrijos lygiu yra būtini, nes:

- Nedaug valstybių narių yra sukūrusios nacionalinei erdvinės informacijos infrastruktūrai nustatyti reikalingą sistemą, kuri spręstų veiklos, organizacinius ir teisinius klausimus.[3] Jei kur nors yra imtasi tam tikrų priemonių, dažnai jos apsiriboja atskirais regionais ar atskirais sektoriais.

- Daugumoje valstybių narių, kuriose yra priimta tam tikra sistema, sprendžiamos ne visos problemos, o iniciatyvos nėra suderintos.

- Be suderintos sistemos Bendrijos lygiu, įvairių sričių nacionalinės ir Bendrijos politikos, darančios aplinkai tiesioginį ar netiesioginį poveikį, kūrimui, įgyvendinimui, stebėjimui ir vertinimui kliudys tai, kad nebus galima panaudoti duomenų apie abipus sienos esančias teritorijas, kurių reikia politikai, sprendžiančiai problemas, susijusias su abipus sienos esančiomis teritorijomis.

4. Darna su kitų sričių politika

Jau yra arba yra kuriami kai kurie kiti Bendrijos dokumentai, kuriais siekiama didinti viešojo sektoriaus informacijos prieinamumą. Svarbiausi iš jų – Direktyva dėl aplinkos informacijos prieinamumo visuomenei[4], Direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo[5], GMES[6] ir GALILEO.

Tačiau reikia papildomų priemonių, kurios sujungtų ir supaprastintų politikai svarbius erdvinius duomenis iš įvairių sektorių įvairiausiais lygiais, kad būtų galima pasinaudoti visu erdvinės informacijos potencialu. Todėl INSPIRE pasiūlymas papildo šiuos dokumentus ir padės juos įgyvendinti.

Taip pat būtina atsižvelgti į jau esamą teisinę bazę dėl duomenų ir autorių teisių apsaugos.

5. Išplėstasis poveikio vertinimas

2002 m. birželio mėnesį Komisija nustatė naują integruotą poveikio įvertinimo procedūrą, siekdama pagerinti politikos kūrimo proceso kokybę ir nuoseklumą.[7] INSPIRE yra įrašyta į 2003 m. darbo programos pasiūlymų, kurių poveikio įvertinimui Komisija nusprendė pritaikyti išplėstą procedūrą, sąrašą.[8] Todėl INSPIRE buvo atliktas išplėstasis poveikio įvertinimas, kuriame buvo apsvarstytos šešios politikos pasirinkimo galimybės. [9]

Galimybei, kuriai teikiama pirmenybė, - ES pagrindų direktyvos remiama tikslinė sistema - reikalingų investicijų didžiąją dalį apmokės viešasis sektorius; jos yra įvertintos vidutiniškai 3,6-5,4 milijonais eurų kasmet kiekvienai ES valstybei narei (25 šalių ES).Tai sudarytų tik 1% visų erdvinei informacijai reikalingų išlaidų.

Tai duotų naudą aplinkai, didesnę naudą socialiniam sektoriui ir privačiam sektoriui. Apskaičiuota yra tik nauda aplinkai. Nauda per metus kiekvienai valstybei narei (25 šalių ES) vidutiniškai siekia 27-42 milijonus eurų. Žinant, kad šie elementai sudaro tik dalį viso vaizdo, galima daryti išvadą, kad nauda yra gerokai didesnė už reikalingas investicijas.

6. Suinteresuotų asmenų konsultacijos dėl INSPIRE

6.1. Konsultacijos internete

Konsultacijų internete tikslas buvo informuoti suinteresuotus asmenis apie INSPIRE iniciatyvą ir surinkti jų nuomonę bei pastabas dėl įvairių pagrindinių dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį siūlomoje INSPIRE pagrindų direktyvoje. Konsultacijos internete vyko nuo 2003 m. kovo 23 d. iki birželio 6 d.

Į konsultacijas internete atsiliepė iš viso 185 organizacijos ir individualūs asmenys iš ES valstybių narių ir šalių kandidačių. Jų atsakymai atspindi grįžtamąjį ryšį iš daugiau kaip 1000 organizacijų.

Konsultacijų internete rezultatai parodė, kad labai daug suinteresuotų asmenų pritaria kliūčių ir jų pasekmių įvertinimui ir remia siūlomą INSPIRE iniciatyvą. Daugiau kaip 90% respondentų teigiamai atsakė į daugelį klausimų apie kliūčių buvimą ir būtinybę sukurti priemones INSPIRE sistemoje. Išsamią konsultacijų internete rezultatų analizę galima rasti internete (http://inspire.jrc.it/).

6.2. Viešasis svarstymas

Viešasis svarstymas vyko 2003 m. liepos 10 d. Romoje. Viešojo svarstymo tikslas buvo informuoti šalis, kurios domisi INSPIRE, apie konsultacijų internete rezultatus ir gauti jų nuomonę apie INSPIRE išplėstinio poveikio vertinimo projektą. Svarstymo ataskaitą galima rasti internete (http://inspire.jrc.it/).

7. Pasiūlymo teisiniai elementai

7.1 Teisinis pagrindas

Tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties 175 straipsnio 1 dalis, nes į jos taikymo sritį patenkančių erdvinių duomenų reikia aplinkosaugos politikos kūrimui, įgyvendinimui, stebėjimui ir įvertinimui, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį. Be to, 174 straipsnis reikalauja, kad Bendrija atsižvelgtų į turimus mokslinius ir techninius duomenis. INSPIRE prisideda prie šio reikalavimo įgyvendinimo, padėdama Bendrijai gauti ir naudoti turimus erdvinius duomenis.

Kai kurių šių erdvinių duomenų taip pat reikia nacionalinei ir Bendrijos politikai kitose srityse, tokiose kaip žemės ūkis, transportas ar regioninė politika. Teisinio pagrindo pasirinkimas nuosekliai atitinka reikalavimą aplinkosaugos klausimus integruoti į šių kitų sričių politiką, siekiant skatinti darnią plėtrą.

7.2 Subsidiarumas ir proporcingumas

Subsidiarumo principas yra skirtas užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo arčiau piliečių ir kad būtų nuolat tikrinama, ar veiksmai Europos lygiu yra pateisinami, atsižvelgiant į galimybes nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu.

Aplinkos reiškiniai, tokie kaip rūšių migracija, vėjas, vandens tėkmės, vyksta, nepaisydami valstybinių sienų. Be to, valstybines sienas dažnai peržengia įvairūs nepalankūs poveikiai aplinkai (potvyniai, oro ir vandens tarša ir t. t.). Todėl aplinkosaugos politikai reikia, kad būtų įkurtos aplinkos valdymo struktūros, atsakingos už visas įvairių valstybių narių teritorijas, tokias kaip pagal Vandens pagrindų direktyvą[10] nustatyti upių baseinų rajonai. Našus tokios politikos įgyvendinimas ir stebėjimas reikalauja sąveikios erdvinės informacijos, kuri nepaiso valstybinių sienų, ir visiems suinteresuotiems asmenims paprastesnio priėjimo prie tokios informacijos ir galimybių ją naudoti. Siūlomoji direktyva užtikrins nuoseklų erdvinių duomenų dokumentavimą ir duomenų kokybę visoje Bendrijoje, nuoseklesnę erdvinę informaciją didesnėje Bendrijos dalyje, integruotas visoje Bendrijoje paslaugas ieškant ir gaunant tokią informaciją ir visoje Bendrijoje galiojančias taisykles dėl informacijos priėjimo, dalijimosi ir naudojimo. Be šios direktyvos valstybėms narėms būtų labai sunku pasiekti, kad jų sistemos būtų sąveikios, prieinamos, ir jomis būtų galima naudotis, nepaisant valstybinių sienų. Be jos būtų daugiau dubliavimo, nenašaus duomenų rinkimo ir būtų sunkiau kurti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti nacionalinę ir Bendrijos politiką, kuri turi tiesioginę ar netiesioginę įtaką aplinkai.

Siūlomoji direktyva nesiekia daugiau, nei reikia jos tikslams pasiekti. Ji parengta taip, kad būtų galima remtis ir plėtoti įvairias valstybėse narėse jau esamas informacijos sistemas; ji sukuria bendrą sistemą, kurioje jų bendras darbas sukuria sinergiją ir kuri sudaro Erdvinės informacijos infrastruktūros dalį Europos Bendrijoje. INSPIRE taip pat remsis esamomis organizacijomis, kurios jau dalyvauja naudojant ir teikiant erdvinius duomenis, bet ji užtikrina infrastruktūros veikimui Europos lygiu būtinus tik bendriausius koordinavimo mechanizmus, susijusius su organizaciniais klausimais. Derinimo srityje INSPIRE spręs tik tuos aspektus, kurių reikia erdvinių duomenų nuoseklumui visais lygiais ir visomis temomis, ir sieks, kad jie būtų prienami Bendrijos politikai paremti. Pavyzdžiui, INSPIRE nereikalauja, kad valstybės narės pakeistų savo erdvinių duomenų fondų formatą; vietoj to valstybės narės gali pateikti sąsajas, kurios nevienalyčius duomenis paverstų vieningu modeliu.

Šis pasiūlymas teikiamas pagrindų direktyvos forma, siekiant palikti valstybėms narėms erdvės užtikrinimui, kad priemones, būtinas nustatytiems tikslams pasiekti, būtų galima priderinti prie jų konkrečios padėties. Techninio ir norminamojo pobūdžio įgyvendinimo taisyklės turi būti priimamos, taikant komitetų procedūrą. Tokios taisyklės yra būtinos, norint užtikrinti visuotinį nuoseklumą, kurio reikia Erdvinės informacijos infrastruktūrai Europoje, kad ji galėtų vykdyti jai skirtą užduotį - remti Bendrijos įvairių sričių politiką. Taikant komitetų procedūrą, taip pat užtikrinamas pakankamas lankstumas, pritaikant Erdvinės informacijos infrastruktūrą Europoje prie technologijų pažangos ir atsirandančių naujų politikos prioritetų.

Pasiūlyme paliečiami tik tie aspektai, kuriuos reikia reguliuoti ES lygiu, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti EB sutarties tikslai. Dauguma priemonių leidžia valstybėms narėms toliau naudotis savo esamomis sistemomis ir jų organizacine struktūra ir reikalauja tik tokių priemonių, kurių reikia, kad esamos sistemos būtų sąveikios arba panaikintų esamas kliūtis. Be to, yra numatyti tam tikri konkretūs apribojimai, kurie neleidžia, kad valstybėms narėms tektų neproporcingai didelė papildoma administracinė našta, ir apsaugos priemonės, garantuojančios privataus sektoriaus dalyvavimą ir tokiu būdu užtikrinančios, kad pasiūlymas neužgniaužtų inovacijų.

7.3 Kaip pasiūlyme yra atsižvelgta į konsultacijų su suinteresuotais asmenimis ir išplėstinio poveikio vertinimo rezultatus?

Išplėstinio poveikio vertinimo rezultatų ir suinteresuotų asmenų pastabų pagrindu buvo persvarstytos priemonės, pateiktos INSPIRE interneto konsultacijų dokumente ir išplėstinio poveikio vertinimo projekte, ir pateiktas pasiūlymas, kuris remiasi išplėstinio poveikio vertinimo 4 pasirinkimo galimybe. Palyginti su priemonėmis, pateiktomis INSPIRE interneto konsultacijų dokumente:

- Pasiūlymo taikymo apimtis sumažinta, reaguojant į susirūpinimą dėl biudžeto ir INSPIRE siekių lygio. Taikymo apimtis sumažinta, sumažinus 35% erdvinių duomenų temų, kurioms taikoma INSPIRE, skaičių.

- Atsisakyta reikalavimo rinkti naujus daugiatematinius erdvinius duomenis apie aplinkos būklę.

- Derinimo reikalavimai tam tikriems tematinio pobūdžio erdvinių duomenų komplektams yra sumažinti, tokiu būdu sudarant sąlygas daugiau naudotis INSPIRE ir esamos derinimo veiklos sinergija.

- Erdvinės informacijos Europoje atvirumas garantuojamas, suteikiant privačiam sektoriui galimybę tam tikromis sąlygomis savanoriškai įkelti svarbius erdvinius duomenis ir paslaugas.

- INSPIRE ir GMES sąsajos yra padarytos aiškesnės.

- Pataisyta priedų ir erdvinių duomenų temų aprašymo organizacinė struktūra.

- Įrašytos nuostatos dėl monitoringo ir atskaitomybės.

Tačiau daug pastabų yra susijusios su įgyvendinimu, ir į jas bus atsižvelgta, įgyvendinant INSPIRE.

2004/0175 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

sukurianti Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)Tekstas svarbus EEE

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[11],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,[12]

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,[13]

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,[14]

kadangi:

(1) Bendrijos politika aplinkos srityje turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Bendrijos regionų būklės įvairovę. Rengdama savąją politiką, Bendrija turi atsižvelgti į turimus mokslo ir techninius duomenis, aplinkos ypatumus įvairiuose Bendrijos regionuose, visos Bendrijos ekonominę bei socialinę plėtrą ir darnią jos regionų plėtrą. Daugelyje aplinkos politikos sričių reikia įvairios erdvinės informacijos. Be to, tos pačios informacijos dažnai prireikia kuriant ir įgyvendinant kitas Bendrijos politikas, kuriose pagal Sutarties 6 straipsnį taip pat turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus. Tam, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į šiuos reikalavimus, būtina sukurti šios informacijos teikėjų ir naudotojų tarpusavio koordinavimo mechanizmą, kuris leistų sujungti įvairių sektorių turimą informaciją ir žinias.

(2) Šeštojoje Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB[15], reikalaujama daug dėmesio skirti integruotam Bendrijos aplinkos apsaugos politikos formavimui, atsižvelgiant į regioninius ir vietos skirtumus. Šioje programoje taip pat kviečiama daugiau dirbti rengiant Europos iniciatyvas, skirtas piliečių ir vietos valdžios institucijų informuotumo ugdymui, ir mokslo žinių tobulinimui, duomenų ir informacijos apie aplinkos būklę ir jos raidos tendencijas rinkimo gerinimui, rengimui. Ten taip pat numatytos šios prioritetinės veiksmų kryptys: ex-ante ir ex-post politikos priemonių vertinimas, ryšių tarp aplinkos apsaugos ir kitų sričių veiklos vykdytojų informacijos, mokymo, mokslinių tyrimų, švietimo ir politikos srityse užmezgimas, nuolatinis informacijos teikimas, inter alia, platesnei visuomenei, informacijos ir atsiskaitymo sistemų tobulinimas ir nuolatinis stebėjimas. Be to taip pat reikalaujama, kad būsimuose aplinkos teisės aktuose būtų efektyviai reglamentuotas stebėjimas ir duomenų rinkimas ir kad būtų intensyviau plėtojamos Žemės stebėjimo programos ir priemonės, kurios būtų naudingos valstybėms narėms įrengiant tinkamas duomenų rinkimo sistemas. Kyla nemažai rimtų problemų, susijusių su erdvinės informacijos, reikalingos siekiant Šeštojoje Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programoje numatytų tikslų, buvimu, kiekiu, sutvarkymu ir prieinamumu.

(3) Erdvinės informacijos kiekio, kokybės, sutvarkymo ir prieinamumo problemos yra bendros daugeliui veiklos sričių, informacijos rūšių ir su jomis susiduriama skirtinguose valdžios institucijų lygmenyse. Šioms problemoms spręsti reikia reglamentuoti tvarką, pagal kurią įvairių lygmenų valdžios institucijos ir skirtingi sektoriai keistųsi, dalintųsi, prieitų prie ir naudotųsi sąveikiais erdviniais duomenimis ir erdvinių duomenų paslaugomis. Tam reikia įkurti Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą.

(4) Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūra, dar vadinama INSPIRE, turi būti grindžiama valstybių narių sukurtomis erdvinės informacijos infrastruktūromis, kurios priderinamos prie bendrų taisyklių ir papildomos Bendrijos lygio priemonėmis. Šios priemonės turi užtikrinti valstybių narių sukurtų erdvinės informacijos infrastruktūrų suderinamumą ir galimybę jomis naudotis kaimyninėms valstybėms.

(5) Valstybių narių erdvinės informacijos infrastruktūros turi būti sukurtos užtikrinant, kad erdviniai duomenys saugomi, pateikiami naudoti ir išlaikomi tinkamiausiu būdu, kad būtų galima iš skirtingų šaltinių Bendrijoje paimtą erdvinę informaciją darniai sujungti, ir kad ja galėtų naudotis keli naudotojai ir programos; kad viename valdžios institucijų lygmenyje surinkta erdvine informacija galima būtų dalintis su visais kitais valdžios institucijų lygmenimis; kad erdvinės informacijos pateikimo sąlygos neribotų jos plataus vartojimo; kad būtų galima nesunkiai rasti esamą erdvinę informaciją, įvertinti jos tinkamumą konkrečiam tikslui ir sužinoti jos naudojimo sąlygas.

(6) Šia direktyva ir Europos Parlamento ir 2003 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką[16]reglamentuojama erdvinė informacija iš dalies sutampa. Tačiau erdvinės informacijos techniniai ir ekonominiai aspektai trukdo ją panaudoti aplinkos politikoje ir neleidžia atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus kitose veiklos srityse. Todėl reikia priimti konkrečias nuostatas, reglamentuojančias su erdvine informacija susijusias pareigas, išimtis ir apsaugos priemones. Ši direktyva nepažeidžia Direktyvos 2003/4/EB, išskyrus kai kurias prieigos prie erdvinių duomenų ribojimo pagrindus nustatančias nuostatas, skirtas išvengti nepagrįstų apribojimų naudotis šios direktyvos reglamentuojama erdvine informacija.

(7) Ši direktyva nepažeidžia 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos Nr. 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos[17] pakartotinio naudojimo, nes abiejų direktyvų tikslai vienas kitą papildo. Tačiau Komisija turi imtis tolesnių priemonių sprendžiant klausimus dėl šioje direktyvoje reglamentuojamos konkrečios kategorijos viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

(8) Kuriant Europos Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą atsiras didelė pridėtinė vertė, o kartu bus naudojamasi ir kitų Bendrijos programų , pavyzdžiui, 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 876/2002, įsteigiančio bendrą įmonę „Galileo“[18] ir „Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos (GMES): GMES įdiegimas iki 2008 m.[19]“, pasiekimais. Tam, kad išnaudotų šių programų drauge teikiamą naudą, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę naudoti Galileo ir GMES teikiamas galimybes, ypač Galileo teikiamus laiko ir vietos duomenis, kai šie projektai pradės veikti.

(9) Nacionaliniu ir Bendrijos lygiu imamasi daug iniciatyvų erdvinei informacijai rinkti ir derinti arba organizuoti jos sklaidą arba naudojimą. Šios iniciatyvos gali būti nustatytos Bendrijos teisės aktais (pavyzdžiui, 2000 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas Nr. 2000/479/EB dėl Europos išmetamųjų teršalų registro (EPER) įgyvendinimo pagal Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) 15 straipsnį[20], 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus)[21], Bendrijos finansuojamos programos (pavyzdžiui CORINE žemės dangos, Europos transporto politikos informacinė sistema) arba gali kilti iš nacionaliniu arba regioniniu lygiu priimamų iniciatyvų. Ši direktyva ne tik prisidės prie šių iniciatyvų įgyvendinimo, suteiks joms pagrindą vienai kita naudotis, bet ir naudosis jau sukaupta patirtimi, nekartojant jau atlikto darbo.

(10) Ši direktyva turėtų būti taikoma erdviniams duomenims, kuriuos turi valdžios institucijos arba kiti subjektai jų vardu, ir valdžios institucijų naudojimuisi šiais duomenimis atliekant viešojo pobūdžio funkcijas. Esant tam tikroms sąlygoms, ji turėtų būti taikoma ir erdviniams duomenims, kuriuos turi privatūs ar juridiniai asmenys (ne valdžios institucijos), jei šie fiziniai ar juridiniai asmenys to pageidauja.

(11) Ši direktyva neturėtų nustatyti reikalavimo rinkti naujus duomenis apie aplinkos būklę ir šią informaciją perduoti Komisijai, nes šiuos klausimus reguliuoja kiti su aplinka susiję teisės aktai.

(12) Nacionalinių infrastruktūrų diegimas turėtų būti palaipsnis ir, todėl šia direktyva reglamentuojami erdviniai duomenys turėtų būti suskirstyti į kategorijas pagal prioritetus. Diegiant turėtų būti atsižvelgiama į erdvinių duomenų poreikį daugeliui programų įvairiose veiklos srityse, į prioritetinius veiksmus atskirose Bendrijos veiklos srityse, kuriems reikalingi suderinti erdviniai duomenys, ir į valstybių narių derinant padarytą pažangą.

(13) Laiko ir resursų švaistymas ieškant esamų erdvinių duomenų bei aiškinantis, ar jie gali būti panaudoti konkrečiam tikslui, yra pagrindinė kliūtis, trukdanti visiškai išnaudoti esamus duomenis. Todėl valstybės narės turėtų pateikti turimų erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų aprašymus meta duomenų formatu.

(14) Kadangi dėl yra gausybės formatų ir struktūrų, kuriais erdviniai duomenys tvarkomi ir naudojami Bendrijoje, yra keblu efektyviai formuluoti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti Bendrijos teisės aktus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, veikia aplinką, reikėtų numatyti įgyvendinimo priemones, kurios palengvintų valstybėse narėse iš įvairių šaltinių gautų erdvinių duomenų naudojimą. Šios priemonės turėtų sudaryti sąlygas erdvinių duomenų rinkinių sąveikumui, ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi duomenys ar informacija, kurios reikia sąveikumui užtikrinti, nebūtų ribojami.

(15) Tam, kad Bendrijoje įvairūs valdžios institucijų lygmenys dalintųsi erdviniais duomenimis, reikalingos tinklo paslaugos. Šios tinklo paslaugos turėtų sudaryti galimybę surasti, transformuoti, žiūrėti, parsisiųsdinti erdvinius duomenis ir juos naudoti e. verslo paslaugoms teikti. Tinklo paslaugos turėtų būti teikiamos pagal bendrai sutartas specifikacijas ir minimalius veiklos reikalavimus, kad būtų užtikrinta valstybėse narėse esančių infrastruktūrų sąveikumas. Viena iš tinklo paslaugų turėtų būti įkėlimo galimybė, kuri suteiktų galimybę valdžios institucijoms leisti naudotis savo erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis.

(16) Valstybių narių patirtis parodė, kad norint sėkmingai įgyvendinti erdvinės informacijos infrastruktūrą, svarbu minimalų paslaugų kiekį teikti plačiajai visuomenei nemokamai. Valstybės narės turėtų nemokamai sudaryti bent jau galimybę ieškoti ir žiūrėti erdvinių duomenų rinkinius.

(17) Dalį su Bendrijos veiklos sritimis tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų turi ir valdo trečiosios šalys. Valstybės narės turėtų suteikti trečiosioms šalims galimybę prisidėti prie nacionalinės infrastruktūros, jei tai nepakenks tos infrastruktūros erdvinių duomenų sanglaudai ir nesukels sunkumų naudotis per tą infrastruktūrą teikiamais erdviniais duomenimis ir erdvinių duomenų paslaugomis.

(18) Prisidėdamos prie nacionalinių infrastruktūrų integravimo į Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, valstybės narės turėtų suteikti prieigą prie infrastruktūrų per Komisijos valdomą Bendrijos geo-portalą, o taip pat per prieigos taškus, kuriuos jos pačios nustatys.

(19) Tam, kad suteiktų galimybę naudotis informacija iš įvairių valdžios institucijų lygių, valstybės narės turėtų šioje srityje pašalinti kliūtis, su kuriomis gali susidurti nacionalinės, regionų, vietos valdžios institucijos atlikdamos viešąsias funkcijas, galinčias turėti tiesioginės ar netiesioginės įtakos aplinkai. Šios kliūtys turėtų būti pašalintos toje vietoje, kurioje informacija naudojama atlikti viešąsias funkcijas. Kuomet valdžios institucijos vykdo komercinę veiklą ir atlieka viešąsias funkcijas, valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų.

(20) Erdvinių duomenų keitimosi tarp valdžios institucijų pagrindai turėtų būti nešališki ne tik kitų valdžios institucijų toje valstybėje narėje atžvilgiu, bet ir kitų valstybių narių valdžios institucijų, ir Bendrijos institucijų atžvilgiu. Kadangi Bendrijos institucijoms ir organams dažnai reikia integruoti ir vertinti visų valstybių narių erdvinę informaciją, jie turi turėti galimybę prieiti ir naudotis erdvine informacija ir erdvinės informacijos paslaugomis pagal suderintas sąlygas.

(21) Siekiant stimuliuoti pridėtinę vertę sukuriančių, valdžios institucijoms ir visuomenei naudingų trečiųjų šalių teikiamų paslaugų kūrimą reikia palengvinti galimybę prieiti prie administracinių ir valstybių sienų neribojamos informacijos ir pakartotinai ja naudotis.

(22) Siekiant efektyviai įgyvendinti erdvinės informacijos infrastruktūrą, reikia visų tuo suinteresuotų asmenų, nesvarbu ar jie būtų teikėjai, ar naudotojai, koordinavimo. Todėl reikėtų įsteigti tinkamas koordinavimo struktūras ir valstybių narių, ir Bendrijos lygiu.

(23) Tam, kad būtų pasinaudota tinkama Europos standartizavimo institucijų patirtimi, reikia, kad šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės būtų paremtos Europos standartizavimo institucijų pagal procedūrą, numatytą 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatančia informacijos apie standartus ir techninius reglamentus pateikimo tvarką[22], priimtais standartais.

(24) Kadangi Europos aplinkos agentūros įsteigtos 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo įkūrimo[23] užduotis yra teikti Bendrijai objektyvią, patikimą ir palyginamą informaciją Bendrijos lygiu ir inter alia pagerinti aplinkos politikos formavimui reikalingos informacijos tarp Bendrijos ir valstybių narių mainus; ji turėtų aktyviai prisidėti prie šios direktyvos įgyvendinimo.

(25) Kadangi ši direktyva yra pagrindų direktyva, jai įgyvendinti reikalingi tolesni sprendimai, kuriuose būtų atsižvelgta į besikeičiančią politinę, institucinę ir organizacinę situaciją, ir į greitą technologijų pažangą erdvinių duomenų sistemų ir paslaugų srityje. Direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[24].

(26) Šios direktyvos įgyvendinimo sprendimams rengti ir Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros ateities plėtrai reikia nuolat stebėti Direktyvos įgyvendinimo eigą ir rengti apie ją ataskaitas.

(27) Šios direktyvos tikslo, Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros sukūrimo, valstybės narės negali pasiekti pakankamai dėl tarpvalstybinių aspektų ir dėl poreikio bendrai koordinuoti Bendrijoje galiojančias prieigos prie erdvinės informacijos sąlygas. Todėl tai galima geriau padaryti Bendrijos lygiu, ir Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal proporcingumo principą, nurodytą tame pačiame straipsnyje, šia direktyva nesiimama veiksmų, kurie nėra būtini tiems tikslams pasiekti.

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I skyriusBendrosios Nuostatos

1 straipsnis

1. Ši direktyva nustato bendrąsias Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros, Bendrijos aplinkos politikos ir kitų tiesioginės arba netiesioginės įtakos gamtai galinčių daryti veiklos sričių ir veiksmų reikmėms, įsteigimo taisykles.

2. Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūra grindžiama valstybių narių sukurtomis ir valdomomis erdvinės informacijos infrastruktūromis.

Šią infrastruktūrą sudaro šie sudėtiniai elementai: metaduomenys, erdvinių duomenų rinkiniai ir erdvinių duomenų paslaugos; tinklo paslaugos ir technologijos; susitarimai dėl keitimosi, dalinimosi ir prieinamumo; koordinavimo ir stebėjimo mechanizmai, procesai ir procedūros.

2 straipsnis

1. Ši direktyva reglamentuoja identifikuojamus erdvinių duomenų rinkinius, (toliau – „erdvinių duomenų rinkiniai”), kurie atitinka šias sąlygas:

a) jie yra susiję su valstybės narės jurisdikcijoje esančia teritorija arba jos išimtine ekonomine zona ir (arba) paieškos ir gelbėjimo rajonu arba jų atitikmeniu;

b) jie yra saugomi elektroniniu formatu;

c) juos turi vienas iš šių subjektų:

i) valdžios institucija – valdžios institucijos sukurti arba gauti arba valdžios institucijos tvarkomi ir naujinami;

ii) fizinis arba juridinis asmuo valdžios institucijos vardu;

iii) trečioji šalis, kuriai pagal 17 straipsnio 3 dalį suteikta įkėlimo teisė:

d) susiję su viena ar keliomis I, II ir III prieduose nurodytų temų.

2. Be pirmoje dalyje nurodytų erdvinių duomenų rinkinių ši direktyva taip pat reglamentuoja operacijas, kurias galima atlikti su erdvinės informacijos rinkiniais arba susijusiais metaduomenimis naudojant kompiuterines programas, toliau – „erdvinių duomenų paslaugos“.

3. Jei erdvinių duomenų rinkiniai atitinka pirmos dalies c punkto sąlygas, bet intelektinės nuosavybės teisės į juos priklauso trečiajai šaliai, valdžios institucija gali imtis šioje direktyvoje numatytų veiksmų tik gavusi tos trečiosios šalies sutikimą.

4. Komisija, atsižvelgdama į kintantį erdvinių duomenų poreikį Bendrijos veiklos sritims, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai veikia aplinką, gali pritaikyti I, II ir III priedus 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3 straipsnis

1. Ši direktyva nepažeidžia direktyvos 2003/4/EB nuostatų, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip.

2. Ši direktyva nepažeidžia direktyvos 2003/98/EB.

4 straipsnis

Jei erdvinių duomenų rinkinius turi žemiausiame valstybės narės viešosios valdžios lygmenyje esanti valdžios institucija arba trečioji šalis jos vardu, ši direktyva taikoma tik tiems erdvinių duomenų rinkiniams, kurių rinkimą arba platinimą koordinuoja kita valdžios institucija arba jei to rinkimo arba platinimo reikalauja nacionalinė teisė.

5 straipsnis

Šioje direktyvoje valdžios institucijomis laikoma:

a) nacionalinio, regioninio ar vietinio lygio vyriausybė ar kita viešoji administracija, įskaitant viešuosius patariamuosius organus;

b) bet koks fizinis ar juridinis asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkciją pagal nacionalinę teisę, įskaitant ir su aplinka susijusias specifines pareigas, veiksmus ar paslaugas;

c) bet koks viešąsias pareigas ar funkcijas vykdantis arba teikiantis viešojo pobūdžio paslaugas fizinis ar juridinis asmuo, kurį kontroliuoja organas arba asmuo, atitinkantis a ar b punktuose išdėstytus kriterijus.

Valstybės narės gali nustatyti, kad organai ar institucijos atliekančios teismines ar įstatymų leidybos funkcijas, nelaikomi valdžios institucijomis šios direktyvos tikslais.

6 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojami tokie apibrėžimai:

1) „erdviniai duomenys“ reiškia bet kokius duomenis, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai apibūdina konkrečią vietą arba geografinę vietovę;

2) „erdviniai objektai“ reiškia abstraktų egzistuojančio objekto, susijusio su konkrečia vieta ar geografine vietove, atvaizdą;

3) „metaduomenys“ reiškia erdvinių duomenų rinkinius ir erdvinių duomenų paslaugas aprašančią informaciją, skirtą jiems surasti, inventorizuoti ir naudoti;

4) „trečioji šalis“ reiškia bet kokį fizinį ar juridinį asmenį, kuris nėra valdžios institucija.

7 straipsnis

Valstybės narės erdvinės informacijos infrastruktūras steigia ir valdo pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles.

II skyriusMeta duomenys

8 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad erdvinės informacijos rinkiniams ir paslaugoms būtų sukurti meta duomenys ir kad jie būtų nuolat atnaujinami.

2. Meta duomenyse nurodoma ši informacija:

a) erdvinių duomenų rinkinių atitikimas 11 straipsnio 1 dalyje numatytoms įgyvendinimo taisyklėms;

b) teisė naudotis erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis;

c) erdvinių duomenų kokybė ir galiojimas;

d) valdžios institucijos, atsakingos už erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų įsteigimą, valdymą, priežiūrą ir platinimą;

e) erdvinių duomenų rinkiniai, kuriais naudotis visuomenės teisė yra apribota pagal 19 straipsnį, ir tokių apribojimų priežastys.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų meta duomenų išsamumą ir aukštą kokybę.

9 straipsnis

Valstybės narės sukuria 8 straipsnyje minimus metaduomenis, laikydamosis tokio grafiko:

a) per [3 metus po direktyvos įsigaliojimo], jei erdvinių duomenų rinkiniai atitinka vieną iš I ir II priede nurodytų temų;

b) per [6 metus po direktyvos įsigaliojimo], jei erdvinių duomenų rinkiniai atitinka vieną iš III priede nurodytų temų.

10 straipsnis

Komisija priima 8 straipsnio įgyvendinimo taisykles 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

III skyriusErdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveika

11 straipsnis

1. Komisija 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima įgyvendinimo taisykles, nustatančias šiuos aspektus:

a) suderintas erdvinių duomenų specifikacijas;

b) keitimosi erdviniais duomenimis tvarką.

2. Asmenys, kuriems reikalinga erdvinė informacija dėl savo sąsajų su erdvinės informacijos infrastruktūra, t.y., naudotojai, gamintojai, pridėtinę vertę turinčių paslaugų teikėjai ar koordinavimo organai, turi galimybę dalyvauti rengiant 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo taisykles.

12 straipsnis

1. 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos įgyvendinimo taisyklės turi užtikrinti, kad be ypatingų operatoriaus ar mašinos pastangų erdvinių duomenų rinkinius būtų galima sujungti, o paslaugas tarpusavyje suderinti taip, kad gaunamas rezultatas būtų darnus erdvinių duomenų rinkinių junginys arba paslaugos, turinčios pridėtinę vertę.

2. 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos įgyvendinimo taisyklės numato erdvinių objektų apibrėžimus ir klasifikaciją pagal erdvinius duomenis ir būdą, kuriuo šiems erdviniams duomenims suteikiamas geoinformacinis apibrėžimas.

13 straipsnis

1. Jei erdvinių duomenų rinkiniai atitinka vieną iš I ir II priede nurodytų temų, 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos įgyvendinimo taisyklės turi atitikti 2, 3 ir 4 dalyse numatytas sąlygas.

2. Įgyvendinimo taisyklės reglamentuoja šiuos erdvinių duomenų aspektus:

a) bendrą erdvinių objektų unikalių identifikatorių sistemą;

b) santykį tarp erdvinių objektų;

c) pagrindines savybes ir jas atitinkančius daugiakalbius tezaurus kurių reikia įvairioms teminėms veiklos sritims;

d) būdą, kuriuo keičiamasi informacija apie duomenų laiko dimensiją;

e) būdą, kuriuo keičiamasi informacijos naujinimais.

3. Įgyvendinimo taisyklės parengiamos taip, kad užtikrintų nuoseklumą tarp kelių informacijos apie tą pačią vietą įrašų ir tarp kelių informacijos apie tą patį skirtingu masteliu vaizduojamą objektą, įrašų.

4. Įgyvendinimo taisyklės parengiamos taip, kad užtikrintų, kad informaciją iš įvairių erdvinių duomenų rinkinių galima būtų palyginti tarpusavyje pagal 12 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius.

14 straipsnis

11 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos įgyvendinimo taisyklės priimamos laikantis šio grafiko:

a) per [2 metus po direktyvos įsigaliojimo], jei erdvinių duomenų rinkiniai atitinka vieną iš I priede nurodytų temų.

b) per [5 metus po direktyvos įsigaliojimo], jei erdvinių duomenų rinkiniai atitinka vieną iš II ar III priede nurodytų temų.

15 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad erdvinių duomenų rinkiniai, surinkti arba naujinti praėjus dvejiems metams po 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų atitinkamų specifikacijų patvirtinimo, suderinti su tomis specifikacijomis juos pritaikant arba transformuojant.

16 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad bet kokia įgyvendinimo taisyklių laikymuisi reikalingi informacija ar duomenys būtų teikiami valdžios institucijoms ar trečiosioms šalims tokiomis sąlygomis, kurios neriboja jų naudojimo tam tikslui pasiekti.

2 Kai tam tikras erdvinis elementas yra abipus dviejų valstybių narių sienos, valstybės narės prireikus bendru sutarimu sprendžia dėl tokių bendrų elementų vaizdavimo ir pozicijos, kad būtų užtikrintas to elemento erdvinių duomenų nuoseklumas.

IV SkyriusTinklo paslaugos

17 straipsnis

1. Valstybės narės įsteigia ir valdo įkėlimo paslaugas, kad metaduomenys ir erdvinių duomenų rinkiniai galėtų būti prieinami naudojantis 18 straipsnio 1 dalyje numatytomis paslaugomis.

2. Teisė naudotis 1 dalyje minimomis informacijos įkėlimo paslaugomis suteikiama valdžios institucijoms.

3. Teisė naudotis 1 dalyje minimomis informacijos įkėlimo paslaugomis suteikiama trečiosioms šalims jų prašymu, jei jų erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka įgyvendinimo taisykles, nustatančias su metaduomenimis, tinklo paslaugomis ir sąveika susijusias pareigas.

18 straipsnis

1. Valstybės narės įsteigia ir valdo tokių erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų, kurioms pagal šios direktyvos reikalavimus buvo sukurti metaduomenys, paslaugų tinklą:

a) paieškos paslaugų, kurios leidžia ieškoti erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų remiantis atitinkamais metaduomenimis ir susipažinti su tokių metaduomenų turiniu;

b) žiūrėjimo paslaugų, kurios leistų bent jau parodyti, naršyti, priartinti ir (arba) nutolinti, rodyti panoraminį vaizdą, uždėti vieną ant kito erdvinių duomenų rinkinius, pateikti legendą ir bet kokių susijusių metaduomenų turinį.

c) parsisiųsdinimo paslaugų, leidžiančių parsisiųsdinti ištisų erdvinių duomenų rinkinių arba jų dalių kopijas;

d) transformavimo paslaugų, suteikiančių galimybę transformuoti erdvinių duomenų rinkinius;

e) „kreipimosi dėl erdvinių duomenų paslaugų“ paslauga, leidžiančių kreiptis dėl duomenų paslaugų.

Šiomis paslaugomis yra lengva naudotis, jos prieinamos internetu arba bet kokiu kitu visuomenei atviru komunikacijos būdu.

2. 1 dalies a punkte nurodytoje paslaugoje sudaroma galimybė naudotis bent tokiais paieškos kriterijais:

a) prasminiais žodžiais;

b) erdvinių duomenų ir paslaugų klasifikacija;

c) erdvinės informacijos kokybe ir tikslumu;

d) atitikimo 11 straipsnyje pateiktoms suderintoms specifikacijoms laipsniu;

e) geografine vietove;

f) prieigos prie erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų ir jų naudojimo sąlygomis;

g) valdžios institucijomis, atsakingomis už erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų įsteigimą, valdymą, priežiūrą ir platinimą.

3. 1 dalies b punkte nurodytos transformavimo paslaugos derinamos su kitomis toje dalyje nurodytomis paslaugomis taip, kad visos šios paslaugos galėtų veikti atitinkant numatyta 11 straipsnyje minimas įgyvendinimo taisykles.

19 straipsnis

1. Nukrypstant nuo Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 2 dalies ir šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali riboti visuomenės prieigą prie paslaugų, numatytų 18 straipsnio 1 dalies punktuose nuo b iki e, arba prie 20 straipsnio 2 dalyje minimų elektroninės prekybos paslaugų, jei tokia prieiga galėtų turėti neigiamų pasekmių bet kuriam iš šių elementų:

a) valdžios institucijų procedūrų konfidencialumui, kai konfidencialumo reikalavimą numatytas įstatymuose;

b) tarptautiniams santykiams, visuomenės saugumui ar nacionalinei gynybai;

c) teisingumo vykdymui, bet kokio asmens teisei į teisingą procesą ar valdžios institucijos galimybei vykdyti baudžiamojo arba drausminio pobūdžio tyrimą;

d) komercinės ar industrinės informacijos konfidencialumui, kai toks konfidencialumas numatytas nacionaliniuose arba Bendrijos teisės aktuose tam, kad būtų apsaugoti teisėti ekonominiai interesai, įskaitant ir viešąjį interesą apsaugoti statistikos konfidencialumą ir mokesčių paslaptį;

e) asmens informacijos ir (arba) bylų apie fizinį asmenį konfidencialumui, jei tas asmuo nesutiko su tokios informacijos paviešinimu, ir jei šį konfidencialumą numato nacionalinė arba Bendrijos teisė;

f) aplinkos, su kuria susijusi informacija, pavyzdžiui, retų veislių buvimo vieta, apsaugai.

2. 1 dalyje nurodyti prieigą ribojantys pagrindai aiškinami siaurinamai, konkrečiu atveju atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris būtų patenkinamas suteikiant prieigą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti palyginama viešojo intereso, patenkinamo atskleidus informaciją, ir intereso, patenkinamo apribojant arba suteikiant sąlyginę prieigą, svarba. Valstybės narės negali remtis 1 dalies a, d, e ir f punktais tam, kad apribotų informacijos apie aplinkon išmetamus teršalus pateikimą.

20 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos paslaugos būtų teikiamos visuomenei nemokamai.

2. Jei valdžios institucijos nustato mokestį už naudojimąsi 18 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytomis paslaugomis, tai valstybės narės užtikrina elektroninės prekybos paslaugų teikimą.

21 straipsnis

1. Komisija įsteigia ir valdo Bendrijos geoportalą.

2. Valstybės narės 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas teikia per Bendrijos geoportalą.

Valstybės narės šias paslaugas taip pat gali teikti per savo prieigos taškus.

22 straipsnis

Komisija 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo taisykles, ypač dėl šių aspektų:

a) 17 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų techninės specifikacijos ir, atsižvelgiant į technologijų pažangą, minimalius šių paslaugų veiklos reikalavimus;

b) pareigas nurodytas 17 straipsnio 3 dalyje.

V skyriusKeitimasis duomenimis ir jų pakartotinis naudojimas

23 straipsnis

1. Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų valdžios institucijų keitimuisi erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis užtikrinti. Šios priemonės turi suteikti valstybių narių valdžios institucijoms ir Bendrijos institucijoms bei organams prieigą prie erdvinės informacijos duomenų rinkinių ir paslaugų, galimybę keistis ir naudoti šiuos rinkinius ir paslaugas, vykdant viešojo pobūdžio funkcijas, galinčias turėti tiesioginės ar netiesioginės įtakos aplinkai.

Pirmojoje pastraipoje nurodytos priemonės negali leisti jokių naudojimo apribojimų, ypač sutartinio, procedūrinio, teisinio, institucinio ar finansinio pobūdžio.

2. 1 dalyje numatyta galimybe keistis duomenimis taip pat galės naudotis tarptautine sutartimi, kurios narėmis yra Bendrija ar valstybės narės, įsteigtos organizacijos, atlikdamos užduotis, galinčias daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos aplinkai.

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią konkurencijos iškraipymams tais atvejais, kai valdžios institucijos vykdo komercinę veiklą, nesusijusią su jų viešojo pobūdžio uždaviniais, ir tas priemones paskelbia viešai.

4. Bendrijos institucijoms ir organams suteikiama prieiga prie išsamesnių erdvinės informacijos rinkinių ir paslaugų, nei nurodyta 1 dalyje. Komisija 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias tokią prieigą ir susijusias naudojimo teises.

24 straipsnis

Komisija 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima įgyvendinimo taisykles, kurios padidintų galimybę trečiosioms šalims pakartotinai panaudoti erdvinės informacijos rinkinius ir paslaugas. Šios įgyvendinimo taisyklės taip pat gali numatyti bendras licencijavimo sąlygas.

VI skyriusKoordinavimo ir papildomos priemonės

25 straipsnis

1. Valstybės narės paskiria reikiamas institucijas ir nustato atitinkamus mechanizmus, kad būtų koordinuojama informacija iš visų subjektų, kurie suinteresuoti valstybių narių erdvinės informacijos infrastruktūra, pavyzdžiui, gamintojai, pridėtinę vertę turinčių paslaugų teikėjai ir koordinavimo organai.

Tokią informaciją sudaro vartotojo poreikių apibūdinimas, informacija apie dabartinę praktiką ir atsiliepimai apie direktyvos įgyvendinimą.

26 straipsnis

1. Komisija atsako už Bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūros koordinavimą Bendrijos lygmenyje, ir jai šioje srityje padeda Europos aplinkos agentūra.

2. Kiekviena valstybė narė paskiria valdžios instituciją, atsakingą už kontaktus su Komisija šioje direktyvoje reglamentuojamais klausimais.

27 straipsnis

Pagal Direktyvoje 98/34/EB numatytą procedūrą Europos standartizavimo institucijų priimti standartai gali padėti įgyvendinti šią direktyvą.

VII skyriusBaigiamosios nuostatos

28 straipsnis

1. Valstybės narės stebi savo erdvinės informacijos infrastruktūrų įgyvendinimą ir naudojimą.

2. 1 dalyje minima stebėsena yra vykdoma pagal įgyvendinimo taisykles, kurias 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima Komisija.

3. Komisijai yra sudaromos sąlygos nuolatos prieiti prie 1 dalyje minimų stebėjimo rezultatų.

29 straipsnis

1. Valstybės narės Komisijai praneša apie direktyvos įgyvendinimą ir jos taikymo metu įgytą patirtį. Ataskaitą sudaro:

a) viešojo sektoriaus erdvinės informacijos rinkinių ir paslaugų teikėjų ir naudotojų bei tarpininkavimo organų koordinavimo, santykių su trečiosiomis šalimis ir kokybės užtikrinimo organizavimo aprašymas;

b) valdžios institucijų ar trečiųjų šalių įnašo į erdvinės informacijos infrastruktūros veikimą ir koordinavimą aprašymas;

c) erdvinių duomenų rinkinių pasiekiamumo ir kokybės, ir erdvinių duomenų paslaugų pasiekiamumo ir jų veiksmingumo santrauka;

d) informacijos apie erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimą santrauka;

e) mainų sutarčių tarp valdžios institucijų aprašymas;

f) direktyvos įgyvendinimo sąnaudų ir privalumų santrauka.

2. 1 dalyje minima ataskaita siunčiama Komisijai kas trejus metus, pirmoji ataskaita siunčiama praėjus [trejiems metams nuo direktyvos įsigaliojimo].

3. Komisija priima 1 dalies įgyvendinimo taisykles 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

30 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo Nr. 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo Nr. 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

31 straipsnis

[Po septynerių metų nuo direktyvos įsigaliojimo] ir vėliau kas šešerius metus, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą.

Jei reikia, kartu su ataskaita pateikiami Bendrijos veiksmų pasiūlymai.

32 straipsnis

1. Valstybes narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per [dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo], įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai ir kartu pateikia tų teisės aktų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Priimdamos šias nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų tekstus.

33 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

34 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

ERDVINIų DUOMENų TEMOS, NURODOMOS 9 STRAIPSNIO A DALYJE, 13 STRAIPSNIO 1 DALYJE IR 14 STRAIPSNIO A DALYJE

1. Koordinačių atskaitos sistemos

Sistemos, pateikiančios vieningą erdvinę informaciją erdvėje kaip koordinačių (x,y,z) derinį ir (arba) platumą, ilgumą ir aukštis pagal vertikaliuosius ir horizontaliuosius geodezinius duomenis.

2. Geografinio tinklelio sistemos

Suderintas kintamos skiriamosios gebos tinklelis su bendru atskaitos tašku ir standartizuota tinklelio langelių lokacija ir dydžiu.

3. Geografiniai pavadinimai

Sričių, regionų, vietovių, miestų, priemiesčių, miestelių, gyvenviečių ar kitų viešąją ar istorinę svarbą turinčių geografinių ar topografinių elementų pavadinimai.

4. Administraciniai vienetai

Nacionalinė teritorija, padalinta į vietos, regionų ir nacionalinės valdžios administracinius vienetus. Administraciniai vienetai yra atskirti administracinėmis ribomis. Taip pat nurodomos valstybės sienos ir pakrantė.

5. Transporto tinklai

Keliai, geležinkeliai, oro ir vandens transporto tinklai bei su jais susijusi infrastruktūra. Įskaitant skirtingų tinklų jungtis. Taip pat nurodomas Sprendime 1692/96/EB[25] ir jo vėlesniuose pakeitimuose apibrėžtas transeuropinis transporto tinklas.

6. Hidrografija

Natūralūs ir dirbtiniai hidrografiniai elementai, įskaitant upes, ežerus, tarpinius vandenis, rezervuarus, vandeninguosius sluoksnius, kanalus ir kitus vandens telkinius, jei tinka, sudarančius tinklus ir susijusius su kitais tinklais. Įtraukiami upės baseinai ir pabaseiniai, apibrėžti Direktyvoje 2000/60/EB. [26]

7. Saugomos teritorijos

Konkrečiais apsaugos tikslais nustatyta ar reguliuojama ir tvarkoma teritorija.

II PRIEDAS

Erdvinių duomenų, NURODOMOS 9 STRAIPSNIO A DALYJE, 13 STRAIPSNIO 1 DALYJE IR 14 STRAIPSNIO B DALYJE

1. Aukštis

Sausumos, ledo ir vandenyno paviršių skaitmeniniai aukščio modeliai. Įskaitant sausumos aukščius, batimetrijas ir pakrantės liniją.

2. Nuosavybės identifikatoriai

Geografinė nuosavybės vieta pagal adreso duomenis, paprastai gatvės pavadinimą, pastato numerį, pašto kodą.

3. Kadastro sklypai

Kadastro ribomis apibrėžti plotai, turintys konkretų nuosavybės statusą.

4. Žemės danga

Fizinė ir biologinė žemės paviršiaus danga, įskaitant dirbtines dangas, žemės ūkio plotus, (pusiau) natūralius plotus, pelkes, vandens telkinius.

5. Ortovaizdavimas

Geoinformacinis žemės paviršiaus atvaizdas iš palydovo arba orlaivio.

III PRIEDAS

Erdvinių duomenų temos, NURODOMOS 9 STRAIPSNIO B DALYJE IR 14 STRAIPSNIO B DALYJE

1. Statistiniai vienetai

Vienetai, siejami su surašymu, ar kita statistinė informacija.

2. Pastatai

Geografinė pastatų buvimo vieta.

3. Dirvožemis

Dirvožemio ir podirvio charakteristikos: gylis, granuliometrinė sudėtis, dalelių ir organinių medžiagų struktūra ir sudėtis, akmeningumas ir, jei taikoma, vidutinis nuolydis ir vidutinis vandens talpinimo pajėgumas.

4. Geologija

Geologija apibūdinta pagal sudėtį ir struktūrą. Įskaitant pamatinę uolieną ir geomorfologiją.

5. Žemės naudojimas

Teritorija apibūdinama pagal jos esamą ir būsimą funkcinę paskirtį ar socialinį ekonominį tikslą (pvz., gyvenamoji, pramoninė, komercinė, žemės ūkio, miškų, reakreacinė).

6. Žmonių sveikata ir sauga

Ligų geografinis pasiskirstymas, tiesiogiai (epidemijos, ligų plitimas, žala sveikatai dėl aplinkos poveikio, oro taršos, cheminių medžiagų, ozono sluoksnio retėjimo ir kt.) arba netiesiogiai (maistas, genetiškai modifikuoti organizmai, stresas ir kt.) susijęs su aplinkos kokybe.

7. Valstybės teikiamos paslaugos ir gamtos stebėjimo priemonės

Valstybės teikiamų paslaugų išsidėstymas, ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų buvimo vietos, mokyklos, vaikų darželiai ir kt. Įskaitant kanalizacijos, atliekų tvarkymo ir energetikos įrenginius, gamyklas, valdžios institucijų valdomas gamtos stebėjimo priemones.

8. Gamybos ir pramonės įrenginiai

Pramoninės gamybos įrenginiai. Įskaitant vandens ėmimo įrenginius, kasybos, sandėliavimo vietas.

9. Žemės ūkio ir akvakultūros infrastruktūra

Žemės ūkio įrenginiai ir gamyklos (įskaitant drėkinimo sistemas, šiltnamius ir tvartus)

10. Gyventojų pasiskirstymas – demografija

Geografinis žmonių pasiskirstymas pagal tinklelį, regioną, administracinį vienetą ar kitą analitinį vienetą.

11. Tvarkomos/ribojamos/reglamentuojamos zonos ir vienetai, už kuriuos atsiskaitoma

Europos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu tvarkomos, reglamentuojamos arba vietovės, už kurias atsiskaitoma. Įskaitant sąvartynus, draudžiamas zonas aplink geriamo vandens šaltinius, nitratams jautrias zonas, reguliuojamus jūros arba didelių vidaus vandenų farvaterius, OSPAR sąvartynus, zonas, kuriose ribojamas triukšmas, vietas, kuriose reikalingas leidimas norint žvalgyti ar kasinėti, upių baseinų sritis, vietoves, apie kurias rengiamos OSPAR ataskaitos, ir pakrančių zonos tvarkymo vietoves.

12. Gamtinių pavojų zonos

Jautrios vietovės, suskirstytos pagal pavojaus šaltinį (visi atmosferiniai, hidrologiniai, seisminiai, vulkaniniai ir didelių gaisrų reiškiniai, kurie dėl savo vietos, stiprumo ir dažnumo kelia potencialiai didelę grėsmę visuomenei), pvz., potvyniai, nuošliaužos, griūtys, miškų gaisrai, žemės drebėjimai, vulkanų išsiveržimai.

13. Atmosferos sąlygos

Fizinės atmosferos sąlygos. Apima matavimais, modeliais arba abejais būdais pagrįstą erdvinę informaciją su matavimo vietų nuorodomis.

14. Metereologinės geografinės sąlygos

Oro sąlygos ir jų matavimai; krituliai, temperatūra, evapotranspiracija, vėjo greitis ir kryptis.

15. Okeanografinės geografinės sąlygos

Fizinės vandenynų sąlygos (srovės, druskingumas, bangų aukštis ir kt.).

16. Jūrų regionai

Fizinės jūrų ir sūrių vandens telkinių, pagal bendras charakteristikas suskirstytų į regionus ir paregionius, charakteristikos.

17. Biogeografiniai regionai

Teritorijos, su santykinai homogeniškomis ekologinėmis sąlygomis ir panašiomis charakteristikomis.

18. Buveinės ir biotopai

Geografinės teritorijos, kurioms būdingos specifinės ekologinės sąlygos, sudarančios gyvenimui tinkamas fizines sąlygas ten gyvenantiems organizmams. Apima sausumos ir vandens teritorijas, kurios išsiskiria pagal geografines, abiotines ir biotines sąlygas, tiek visiškai natūralias, tiek ir pusiau natūralias. Apima smulkius kaimo kraštovaizdžio elementus – gyvatvores, upokšnius ir kt.

19. Veislių pasiskirstymas

Geografinis gyvūnų ir augalų veislių pasiskirstymas pagal tinklelį, regioną, administracinį vienetą ar kitą analitinį vienetą.

[1] OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

[2] KOM(2004) 112 galutinis.

[3] SDI in Europe, State of Play Spring 2003.

[4] OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

[5] OL L 345, 2003 12 31, p. 90.

[6] KOM(2004) 65 galutinis.

[7] KOM(2002) 276.

[8] KOM(2002) 590.

[9] Komisijos personalo darbo dokumentas „Išplėstinis INSPIRE poveikio įvertinimas“.

[10] OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL C […], […], p. […].

[13] OL C […], […], p. […].

[14] OL C […], […], p. […].

[15]OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

[16] OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

[17] OL L 345, 003 12 31, p. 90

[18] OL L 138, 2002 5 28, p. 1.

[19] KOM(2004) 65 galutinis.

[20] OL L 192, 2000 7 28, p. 36.

[21] OL L 324, 2003 12 11, p. 1.

[22] OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

[23] OL L 120, 1990 5 11, p. 1. Reglamentas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) 2003/1641 (OL L 245, 2003 9 29, p. 1)

[24] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[25] Sprendimas Nr. 1692/96/EB, pateikiantis Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros

[26] 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus , OL L 327, 2000 12 22, p. 1.