52004PC0497

Briuselis, 14.7.2004

KOM(2004) 497 galutinis

2004/0169 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

Europos žuvininkystės fondas

(pateikta Komisijos){SEK(2004) 965}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Bendrijos veiksmų pagal bendrą žuvininkystės politiką teisinis pagrindas yra Europos bendrijos steigimo sutarties II dalis, ypač jos 37 straipsnis.

Todėl nuo pat pradžios bendra žuvininkystės politika turi svarbią struktūrinę sudedamąją dalį. Per pastaruosius 20 metų vykdant struktūrinę žuvininkystės politiką buvo modernizuotas žuvininkystės sektorius. Šį darbą reikia ir toliau tęsti, ypač naujosioms valstybėms narėms, pirmiausia atkreipiant dėmesį į tai, kad būtina išlaikyti kokybišką užimtumą ir pakankamą ekonomikos sektoriaus gyvybingumą, derinti pajėgumus ir turimus žuvų išteklius, ieškoti aukštos kokybės produktų, įdiegti aplinkai ir ištekliams palankesnes technologijas, nepamiršti nuolatinio gyvenimo bei darbo sąlygų gerinimo.

Ekonominės, socialinės, aplinkosaugos ir politinės sąlygos nuolat kinta. Bendrijos paramos teikimo priemones reikės derinti atsižvelgiant į joms keliamus uždavinius, siekiant atitikti poreikius, kuriuos lemia pokyčiai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, pasaulio rinkos, naujų technologijų taikymas, žuvų išteklių mažėjimas, tausojančios, aplinkai tinkamos žvejybos poreikis, akvakultūros vandenų pablogėjimas, regioninės plėtros politika ir vartotojų poreikiai.

Siekdama konkrečių bendros žuvininkystės politikos tikslų, Bendrija turi užtikrinti ilgalaikę žvejybos veiklos ateitį ir tausojantį išteklių naudojimą ir tokiu būdu atlikti esminius struktūrinius pakeitimus, kad būtų pasiekta išteklių ir žvejybos pajėgumų pusiausvyra. Bendrijai reikia suteikti priemones, kad ji greičiau pašalintų perteklinius pajėgumus, o pirmasis prioritetas turėtų būti ekonomiškai veiksminga ir socialiniu atžvilgiu nešališka atsargų atkūrimo arba valdymo planų ir kitų neatidėliotinų priemonių priežiūra.

Bendrija turi ryžtingiau remti su jūrine aplinka ir žuvų ištekliais labiau derančių žvejybos technologijų tobulinimą ir skleidimą, skatinti investicijas į selektyvias žvejybos priemones, nustatyti jūros rajonus (boxes) arba kitas privačias ar bendras iniciatyvas, skatinančias selektyviąją žvejybą, kuriai Bendrijos taisyklėse nustatyti įpareigojimai netaikomi.

Be to, akvakultūros sektoriaus plėtra yra galimybė sukurti pelningas darbo vietas ir naujas ekonominės veiklos rūšis. Akvakultūros sektorius turėtų būti įtrauktas į tolydaus produktų kokybės gerinimo perspektyvą, kartu užtikrinant poveikio aplinkai mažinimą.

Siekiant apsaugoti žuvų išteklius, taikant šiuolaikinę rinkodaros politiką ir tobulinant vietines žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimo įmones, reikėtų kuo labiau padidinti laimikio ir produktų vertę ir taip apriboti išmetimus. Bendrijos parama šiam žingsniui, kuriuo pirmiausia siekiama, kad kuo daugiau produktų būtų tinkami vartoti žmonėms, bus skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms.

Šiais didelių permainų žuvininkystės sektoriuje laikais turi būti imtasi priemonių ne tik tam, kad būtų išsaugotas žuvininkystės pramonės žmogiškasis kapitalas, bet ir kad būtų įgyta visa įmanoma nauja pažangioji patirtis, būtina siekiant prisidėti prie tausojančio žuvų išteklių naudojimo ir akvakultūros plėtros, ypač tinkamai apmokant žuvininkystės sektoriaus darbuotojus, ugdant jaunimą ir skatinant lygias vyrų ir moterų galimybes.

Bus paveikta į žvejybą įsitraukusių pakrantės rajonų socialinė ir ekonominė struktūra, ir joms teks susidurti su apribojimais, kylančiais, be kita ko, dėl pokyčių žuvininkystės bei akvakultūros sektoriuje, pasaulio rinkų plėtros, mažėjančių žuvų išteklių ir būtinybės tausojančiai naudoti gamtinius išteklius ir aplinką, ypač atkreipiant dėmesį į žuvininkystės ir akvakultūros vandenų kokybę. Bendrija turi sugebėti numatyti lydinčiąsias priemones, susijusias su rajonų pertvarkymu pagal žuvininkystės sektoriaus struktūrizacijos planą. Tačiau teks apriboti rajonų, galinčių gauti šią paramą, skaičių: Fondo lėšos nėra skirtos visiems Bendrijoje esantiems pakrančių ir ežerų rajonams.

Siekdamas atsižvelgti į konkrečias žvejybos veiklos ypatybes, susijusias su žuvininkystės sektoriaus socialine struktūra ir socialiniais bei gamtiniais įvairių žvejyba susijusių rajonų skirtumais, Europos žuvininkystės fondas turėtų galėti teikti daugiau tiesioginės paramos, atitinkamais atvejais vykdydamas tvaraus ekonominio pakrantės rajonų vystymo politiką, visai atitinkančią arba papildančią kitas Bendrijos priemones, ypač struktūrinei kaitai ir konvergencijai skirtus fondus.

Dėl Bendrijos rajonų įvairovės bei skirtingos jų padėties ir taikomo subsidiarumo principo Fondo parama pakrantės rajonų plėtrai turės tapti integruoto vietinio požiūrio, kuris grindžiamas tam tikra teritorine strategija ir pritaikomas vietos padėčiai, dalimi. Paramos projektas ir įgyvendinimas bus kuo labiau decentralizuotas, pirmenybę teikiant privačių dalyvių įsitraukimui vietoje ir principui "nuo to, kas atskira, prie to, kas bendra".

Europos žuvininkystės fondo, kaip ir FIFG (Europos žvejybos orientavimo finansinė priemonė), vaidmuo didinant Bendrijos vertę turi būti dvejopas. Pirma, kaip finansinė priemonė, kuri yra bendros žuvininkystės politikos sudedamoji dalis, ji turi lydėti išteklių valdymo priemones ir padėti keisti gamybos sektoriaus struktūras bei BŽP kontrolės priemones. Antra, ji turi ir toliau rūpintis žvejybos veikloje dalyvaujančių asmenų ir rajonų sanglauda.

Kaip siūloma šiame dokumente, Europos žuvininkystės fondas galės turėti didesnį vaidmenį plėtojant ir išlaikant ekonominę bei socialinę žvejybos bendruomenių, kurių ekonominės alternatyvos išlieka ribotos, struktūrą, kartu siekdamas tikslų, kurie Sutartyje yra nustatyti bendrajai žuvininkystės politikai.

Fondas išlaikys tuos pačius daugiamečio programavimo, monitoringo, partnerystės, dalinio finansavimo, subsidiarumo ir dėmesio sutelkimo į nepalankiausias sąlygas turinčius rajonus bei rajonus, kuriems labiausiai gresia žuvų išteklių atkūrimo priemonių poveikis, pamatus ir principus, kuriuos taiko kiti struktūriniai fondai.

Kiekviena valstybė narė parengs nacionalinį strategijos planą, nustatantį jos konkrečius tikslus ir prioritetus, susijusius su Fondo veikla, atsižvelgdama į Bendrijos bendros žuvininkystės politikos strategijos gaires. Šis strategijos planas, kuriame nurodytos intervencijos, Fondo finansinė parama ir kiti reikalingi ištekliai, sudarys veiklos programų rengimo pagrindą.

Kad Fondo veikla būtų veiksmingesnė, siūlomas metodas grindžiamas supaprastintomis priemonėmis: vienu reglamentu ir vienu Bendrijos paramos Fondu. Veiklos programos taip pat bus orientuotos į ribotą prioritetų kiekį, praleidžiant tas technines detales, dėl kurių būtų sunku jų laikytis ir jas įgyvendinti.

Penkios prioritetinės kryptys yra šios: "Bendrijos žvejybos laivyno pertvarkymo priemonės", "akvakultūra, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais", "bendro intereso priemonės", "pakrantės žvejybos rajonų tolydi plėtra" ir "techninė parama".

Fondas įgyvendinamas taikant bendrą valdymą, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, ir remiantis proporcingumo bei subsidiarumo principais. Pasiūlyme yra išdėstytos svarbiausios supaprastinimo ir decentralizavimo sudedamosios dalys, pirmiausia:

dabartinis trijų pakopų programavimo procesas keičiamas dvipakopiu metodu, pagal kurį pirmoji pakopa yra strateginio pobūdžio, o antroji - veiklos. Be to, veiklos programos nebebus paremtos programavimo papildymais, kuriuose smulkiai išvardinamos priemonės, o tik bus nustatyti pagrindiniai prioritetai, kuriems bus skirta parama.

Dėl finansų valdymo yra supaprastinta mokėjimo sistema, ir mokėjimai bus atliekami nebe pagal priemones, o tik pagal prioritetus. Bendras finansavimas taip pat bus nustatytas pagal prioritetus.

Komisija tik pareikalaus, kad valstybės narės pasirūpintų tuo, kas būtina tinkamam patikimo finansų valdymo užtikrinimui, kad ji galėtų prisiimti atsakomybę už Bendrijos biudžeto vykdymą. Be to, vertinimo, tikrinimo, atsiskaitymo ir narystės komitete tikslais atsižvelgiama į proporcingumo sąvoką.

Teisės įgijimo taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu , išskyrus trumpą neigiamą sąrašą. Be to, pasiūlyme nustatytos dalinio užbaigimo galimybės.

Galiausiai, iš esmės supaprastinama reguliavimo sistema, kadangi reglamentu, kurio projektas čia pateikiamas, bus pakeistos arba iš dalies pakeistos dabartinių reglamentų - (EB) Nr. 1260/1999, (EB) Nr. 1263/1999, (EB) Nr. 2792/1999, (EB) Nr. 366/2001 nuostatos.

Finansiniai asignavimai Fondui pagal Komisijos finansines perspektyvas 2007-2013 metams[1] pasiūlytas yra 4963 milijonai eurų, skirti išsiplėtusiai Europai, kurią sudaro 27 šalys; tai apytikriai atitinka 2000-2006 metais iš 15 valstybių susidedančiai Europai skirtą sumą (3 700 milijonų eurų). Skirstydama valstybėms narėms finansines lėšas, Komisija ketina taikyti objektyviais kriterijais pagrįstą metodą, 1999 m. Berlyno Taryboje taikytą "konvergencijos" tikslui, atsižvelgdama į būtinybę būti sąžininga plėtros "statistinio efekto" paveiktų regionų atžvilgiu. Lėšas, paskirtas regionams, kuriems negali būti taikomas Konvergencijos tikslas, Komisija paskirstys valstybėms narėms vadovaudamasi šiais objektyviais kriterijais: konkrečios valstybės narės žuvininkystės sektoriaus dydis, žvejybos pastangai būtino pertvarkymo apimtis, užimtumo žuvininkystės sektoriuje lygis ir pradėtų veiksmų tęstinumas.

2004 m. gegužės 2729 d. Bundorane (Airija, Donegalo grafystė) vykusioje Europos konferencijoje buvo konsultuojamasi su visuomene ir suinteresuotais asmenimis dėl būsimojo dokumento, skirto 2007-2013 m. žvejybai taikomai priemonei. 300 šios konferencijos dalyvių galėjo pareikšti savo nuomonę. Jie atstovavo ne tik visam sektoriui ir kompetentingoms valstybės institucijoms, bet ir vartotojams bei nevyriausybinėms organizacijoms. Tam tikrais atvejais konferencijos išvados buvo įtrauktos į šį pasiūlymą dėl reglamento.

Pasiūlymo poveikio vertinime teigiama, kad EŽF paramos poveikis bus keleriopas, pirmiausia tai bus parama turimų išteklių ir žvejybos apimčių pusiausvyrai pasiekti, tam tikro laipsnio kompensacija už socialinius bei ekonominius sunkumus, kurie kils dėl minimo sektoriaus veiklos tendencijų ir pertvarkymo, su kuriuo teks susidurti, parama siekiant apsaugoti jūrinę aplinką ir pagerinti žūklės priemonių selektyvumą, padidinti laivų saugumą, pagerinti darbo sąlygas, produkto kokybę ir apsaugoti sveikatą.

2004/0169 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

Europos žuvininkystės fondas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[3],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[5],

kadangi:

(1) Bendrijos žvejybos laivyno plėtra turi būti reguliuojama, ypač sprendimais, kuriuos Taryba ir Komisija yra raginamos priimti pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[6] II skyrių;

(2) bendros žuvininkystės politikos tikslas turėtų būti numatyti tausojantį gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros naudojimą kaip tvaraus vystymo dalį, proporcingai atsižvelgiant į aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus;

(3) bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis aprėpia gyvųjų vandens išteklių ir akvakultūros apsaugą, valdymą ir naudojimą, taip pat žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimą bei prekybą jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje ar Bendrijos vandenyse arba kai ją vykdo Bendrijos žvejybos laivai ar valstybių narių piliečiai;

(4) remiantis Sutarties 33 straipsnio 2 dalimi būtina atsižvelgti į minimos veiklos savitumą, kurį lemia šio sektoriaus socialinė struktūra ir įvairių žvejybos veikla užsiimančių regionų struktūriniai bei gamtiniai skirtumai;

(5) bendros žuvininkystės politikos dalį sudarantis tvarus vystymas nuo 1993 m. yra integruotas į struktūrinius fondus reguliuojančias taisykles. Ji turėtų būti įgyvendinama tvaraus vystymo kontekste per Europos žuvininkystės fondą;

(6) Valstybės narės negali tinkamai pasiekti BŽP tvaraus vystymo tikslo, atsižvelgiant į struktūrines problemas, su kuriomis susiduriama vystant žuvininkystės sektorių, ir į valstybėms narėms skiriamų finansinių lėšų apribojimus išsiplėtusioje Sąjungoje. Šį tikslą lengviau pasiekti Bendrijos lygiu, numatant daugialypį Bendrijos finansavimą, orientuotą į atitinkamus prioritetus. Vadovaudamasi Sutarties 4 straipsnyje minimu subsidiarumo principu, Bendrija gali imtis priemonių;

(7) į bendrą žuvininkystės politiką turi būti įtraukti Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose Lisabonoje bei Geteborge apibrėžti Bendrijos tvaraus vystymo prioritetai;

(8) programavimas turėtų užtikrinti, kad Fondo ir kitų su tvariu vystymu susijusių fondų, taip pat ir struktūrinių fondų bei EIB tarpusavio veikla būtų koordinuojama, įskaitant dotacijų bei paskolų derinimą;

(9) Fondo veikla ir operacijos, kurias jis padeda finansuoti, turėtų būti suderinami su kitomis Bendrijos politikos sritimis ir atitikti visus Bendrijos teisės aktus;

(10) Bendrijos veiksmai turėtų papildyti valstybių narių veiksmus arba prisidėti prie jų ir, siekiant užtikrinti didelę pridėtinę vertę, reikėtų stiprinti partnerystę. Tai taikytina regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, kitoms kompetentingoms institucijoms, įskaitant už aplinką ir už vyrų bei moterų lygybės skatinimą atsakingas institucijas, ekonominiams bei socialiniams partneriams ir kitoms kompetentingoms įstaigoms. Šie partneriai turėtų dalyvauti rengiant, kontroliuojant ir vertinant paramą;

(11) Bendrija gali imtis priemonių vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu ir tame pačiame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu. Šis reglamentas nenumato nieko, kas nėra būtina tam tikslui pasiekti;

(12) siekiant supaprastinti lėšų įgyvendinimą ir patikslinti valstybių narių bei Komisijos atsakomybę, Komisijos ir valstybių narių naudojami ištekliai gali būti atskirti;

(13) laikydamosi Sutarties 274 straipsnio, valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija, kad užtikrintų patikimo finansų valdymo principų laikymąsi. Tam tikslui šiame reglamente yra nurodytos sąlygos, leidžiančios Komisijai atlikti savo pareigas vykdant Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą;

(14) siekiant, kad Fondo veikla būtų veiksminga ir skaidri, turėtų būti tiksliai apibrėžtos valstybių narių ir Bendrijos pareigos. Reikėtų nurodyti, kokios pareigos yra kiekviename programavimo, monitoringo, vertinimo ir tikrinimo etape. Laikantis subsidiarumo principo ir nepažeidžiant Komisijai suteiktų galių, už paramos įgyvendinimą ir tikrinimą pirmiausia turėtų būti atsakingos valstybės narės;

(15) Sutarties 2 ir 3 straipsniai garantuoja vyrų ir moterų nelygybės pašalinimą ir lygybės skatinimą;

(16) Komisija turėtų nustatyti orientacinį turimų įsipareigotų asignavimų paskirstymą, taikydama objektyvų ir skaidrų metodą, daugiau dėmesio skirdama regionams, kuriems taikomas konvergencijos tikslas;

(17) Fondo asignavimai programavimui turėtų būti indeksuoti pagal vienodą tarifą, o prireikus iki 2010 m. gruodžio 31 d. turėtų būti atliktas šio indeksavimo techninis koregavimas;

(18) siekiant sustiprinti Bendrijos lėšų atsvaros poveikį kuo dažniau pirmenybę teikiant privatiems finansavimo šaltiniams ir tinkamiau atsižvelgti į projektų pelningumą, iš fondų gaunama parama turėtų būti įvairesnė, o paramos dydis diferencijuotas, siekiant paremti Bendrijos interesus, skatinti naudoti įvairius finansinius išteklius ir riboti fondų skiriamą finansavimą raginant naudoti tinkamas paramos formas;

(19) siekdama sustiprinti strateginį bendros žuvininkystės politikos turinį, suderindama jį su Bendrijos tvaraus žuvininkystės ir akvakultūros vystymo prioritetais, Taryba Komisijos pasiūlymu turėtų patvirtinti strategines gaires ir jose apibrėžti paramos pagal bendrą žuvininkystės politiką prioritetus;

(20) norint racionalizuoti programavimo procedūras, Komisijos atsakomybė turi būti atskirta nuo valstybių narių atsakomybės. Todėl reikėtų numatyti, kad Komisija valstybių narių pasiūlymu tvirtintų strategijas ir vystymo prioritetus, kurie reguliuotų programavimą ir Bendrijos finansinės paramos dydį, taip pat ir jų įgyvendinimo priemones, o valstybėms narėms reikėtų nuspręsti, kaip jas taikyti;

(21) supaprastinimo ir decentralizavimo, programavimo ir finansinio valdymo būtinybės reikėtų paisyti tik prioritetų lygmeniu atmetant programos papildymus ir Bendrijos paramos bendrąsias nuostatas;

(22) programavimo sistema turėtų būti supaprastinta taikant vienintelį septynerių metų programavimo laikotarpį. Tam tikslui paramos formos ir paramos schemų skaičius turėtų būti ribojami ir paprastai viena valstybė narė turėtų vykdyti vieną veiklos programą;

(23) turėtų būti apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi remtini regionai. Tam tikslui Bendrijos prioritetiniai regionai ir vietovės turėtų būti nustatomi pagal bendrą regionų klasifikacijos sistemą, nustatytą 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo[7];

(24) būtina numatyti BŽP lydimąsias priemones, ypač jos socialinio ir ekonominio poveikio sumažinimą įgyvendinant pakrantės zonų vystymo politiką;

(25) atsižvelgiant į Bendrijos regionų įvairovę bei skirtingą jų padėtį ir vadovaujantis subsidiarumo principu, pakrantės žvejybos rajonų vystymo politika turėtų būti dalis integruoto požiūrio, sutelkto į atitinkamą teritorinę strategiją ir pritaikyto konkrečiai vietovei, turėtų būti kuo labiau decentralizuota, pirmenybę teikianti dalyvavimui vietoje, remtis principu "nuo to, kas atskira, prie to, kas bendra", leisti apsvarstyti vidutinio masto veiklą ir užtikrinti nemažą privataus sektoriaus dalyvavimą;

(26) Tarybos priimami daugiamečiai atkūrimo planai yra absoliutus prioritetas, o po jų turėtų eiti Fondo finansuojami žvejybos pastangos reguliavimo planai;

(27) Bendrijos ir trečiosios šalies žvejybos susitarimų neatnaujinimas arba nemažas tarptautiniu susitarimu numatytų žvejybos galimybių sumažinimas taip pat turėtų skatinti kurti daugiamečius žvejybos pastangos valdymo planus, kurių tikslas - pritaikyti laivyną prie naujos padėties;

(28) reikėtų nustatyti nuostatas dėl žvejybos pastangos reguliavimo, valstybėms narėms arba Komisijai priėmus neatidėliotinas priemones, numatytas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 atitinkamai 7 ir 8 straipsniuose;

(29) Bendrijos laivyną reikėtų sumažinti, siekiant jį pritaikyti prie turimų ir prieinamų išteklių;

(30) žvejybos laivyno pertvarkymui įgyvendinti bus reikalingos socialinės ir ekonominės lydimosios priemonės ;

(31) reikėtų nustatyti išsamias pašalpų ir finansinių kompensacijų žvejams bei laivų savininkams suteikimo laikinai nutraukus veiklą ar taikant techninius apribojimus tam tikroms laivuose naudojamoms žūklės priemonėms ar žvejybos metodams, taisykles;

(32) žvejybos sektoriui gyvybiškai svarbu, kad, tinkamai atsižvelgiant į poveikį aplinkai, būtų pasiekta tvari vandens išteklių ir jų naudojimo pusiausvyra. Todėl turėtų būti nustatytos ne tik tinkamos maisto grandinės, bet ir akvakultūros bei perdirbimo pramonės apsaugos priemonės;

(33) turėtų būti nustatytos išsamios pagalbos suteikimo akvakultūrai, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, taisyklės, kartu užtikrinant, kad šie sektoriai išlaikytų ekonominį gyvybingumą; tam tikslui būtina nustatyti ribotą remtinų prioritetinių tikslų skaičių ir struktūrinę pagalbą labiau teikti labai mažoms ir mažoms įmonėms;

(34) į Fondo priemones reikėtų įtraukti ir bendrus veiksmus, kurių turėtų imtis pramonės įmonės;

(35) suteikdamas techninę paramą, Fondas turėtų teikti paramą vertinimams, tyrimams, bandomiesiems projektams ir keitimuisi patirtimi, kad paskatintų diegti naujus paprasto ir skaidraus įgyvendinimo metodus bei praktiką;

(36) šis valstybių narių atliekamas decentralizuotas Fondo veiklos įgyvendinimas turėtų suteikti pakankamas garantijas dėl įgyvendinimo detalių ir kokybės, veiklos rezultatų ir vertinimo, patikimo finansinio valdymo ir jo priežiūros;

(37) struktūrinių fondų veiklos veiksmingumas ir poveikis dar priklauso ir nuo tobulesnio bei kruopštesnio vertinimo. Reikėtų nustatyti valstybių narių bei Komisijos atsakomybę šiuo atžvilgiu ir priemones, užtikrinančias vertinimo patikimumą;

(38) reikia įvertinti paramą pasirengimui, tikslinimui ir įvertinti jos poveikį, o vertinimo procesą įtraukti į paramos priežiūrą; tam tikslui reikia apibrėžti kiekvieno vertinimo etapo tikslus ir turinį;

(39) siekiant geros darbo partnerystės ir tinkamai skatinti Bendrijos paramą, reikėtų numatyti kuo išsamesnį informavimą ir viešumą. Už šią sritį ir už nuolatinį Komisijos informavimą apie taikytas priemones turėtų būti atsakingos už paramos valdymą atsakingos institucijos;

(40) siekiant užtikrinti veiksmingą ir teisingą įgyvendinimą, reikėtų nustatyti valstybių narių pareigas, susijusias valdymo bei priežiūros sistemomis, išlaidų patvirtinimu ir Bendrijos teisės aktų pažeidimo ar nesilaikymo prevencija, nustatymu ir atitaisymu;

(41) kiekvienam paramos paketui turėtų būti paskirta valdymo institucija, sertifikavimo (patvirtinančioji) institucija bei kontrolės institucija ir nustatyta jų atsakomybė. Minima atsakomybė pirmiausia turėtų būti siejama su patikimu finansiniu įgyvendinimu, vertinimo organizavimu, naudos gavėjų faktiškai padarytų išlaidų patvirtinimu, tikrinimu ir įsipareigojimų dėl viešumo pagal Bendrijos teisės aktus laikymusi. Reikėtų numatyti, kad Komisija ir nacionalinės institucijos nuolat susitiktų ir aptartų paramos monitoringą;

(42) reikėtų nustatyti, kad iniciatyvinis komitetas yra valstybės narės paskirtas padalinys, prižiūrintis paramą, tikrinantis, kaip valdymo institucija ją tvarko, užtikrinantis atitiktį jos pačios gairėms bei įgyvendinimo taisyklėms ir peržiūrintis vertinimus;

(43) rodikliai ir metinės įgyvendinimo ataskaitos yra ypač svarbūs priežiūrai ir turėtų būti geriau apibrėžti, siekiant pateikti patikimesnę informaciją apie paramos schemų įgyvendinimo eigą bei programavimo kokybę;

(44) nepažeidžiant dabartinių Komisijos teisių finansinės kontrolės atžvilgiu, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą šioje srityje reikėtų stiprinti;

(45) įsipareigojimus ir mokėjimus reglamentuojančias taisykles bei procedūras reikėtų supaprastinti taip, kad biudžetiniai įsipareigojimai būtų atliekami kartą per metus, remiantis daugiamete finansine perspektyva ir paramos finansiniu planu, o mokėjimai turėtų būti atliekami avansu, vėliau kompensuojant faktiškai padarytas išlaidas. Pagal įprastą teismų praktiką palūkanos, gautos iš avansinio mokėjimo, turėtų būti laikomos atitinkamos valstybės narės lėšomis ir, siekiant sustiprinti Fondo poveikį, jos turėtų būti paskirtos tam pačiam tikslui, kaip ir pati avansinė išmoka;

(46) patikimas finansų valdymas turėtų būti užtikrintas numatant, kad išlaidos turi būti tinkamai pateisintos ir patvirtintos, o mokėjimai siejami su pagrindinėmis pareigomis - programavimo priežiūra, finansų kontrole ir Bendrijos teisės taikymu;

(47) patikimam Bendrijos lėšų valdymui užtikrinti turėtų būti geriau numatomos ir vykdomos išlaidos. Tam tikslui valstybės narės turėtų reguliariai siųsti Komisijai savo prognozes apie Bendrijos lėšų panaudojimą, bet jeigu finansinis įgyvendinimas vėluoja, avansinės išmokos turėtų būti grąžintos, o įsipareigojimai automatiškai panaikinti;

(48) vienas iš struktūrinių fondų veiklos veiksmingumo užtikrinimo būdų yra veiksmingas monitoringas. Monitoringą reikėtų pagerinti, o su juo susijusią atsakomybę apibrėžti. Svarbiausia būtų atskirti valdymo ir monitoringo funkcijas;

(49) siekiant priemonių, kurias iš dalies finansuoja Fondas, veiksmingumo, atsižvelgiant į galimybes reikėtų dvejiems metams paskirstyti 7 % avansą;

(50) siekiant patikimo finansų valdymo ir veiksmingumo, turėtų būti taikoma įsipareigojimų nutraukimo taisyklė (N+2);

(51) remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[8], 2 straipsniu, priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos taikant to sprendimo 3 straipsnyje nustatytą patariamąją procedūrą arba tvirtinant valdymo priemones - 4 straipsnyje nustatytą valdymo procedūrą;

(52) turėtų būti nustatytos išsamios pereinamojo laikotarpio nuostatos, leidžiančios vos tik įsigaliojus šiam reglamentui rengti naują programavimą ir užtikrinančios, kad parama valstybėms narėms nebūtų nutraukta laukiant, kol planai bei paramos schemos bus parengti pagal naują sistemą;

(53) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 ir 1999 m. gruodžio 17 d. Reglamentas (EB) Nr. 2792/1999, nustatantys Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje kriterijus ir tvarką, šio sektoriaus produktų perdirbimą bei prekybą jais ir kitas nuostatas, turėtų būti panaikinti. Tačiau tam, kad iki 2006 m. gruodžio 31 d. patvirtinta parama, veikla ir projektai būtų tinkamai vykdomi, panaikintos nuostatos dar turėtų būti taikomos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI IR BENDROSIOS PARAMOS TEIKIMO TAISYKLĖS

I SKYRIUSTaikymo sritis ir sąvokų apibrėžimai

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu yra įsteigiamas Bendrijos žuvininkystės fondas (toliau - Fondas) ir apibrėžiamos bendros Bendrijos paramos tvariam žuvininkystės sektoriaus ir pakrantės žvejybos zonų vystymui nuostatos.

2 straipsnis

Geografinė taikymo sritis

Šiame reglamente nustatytos priemonės taikomos visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies, IV antraštinės dalies IV skyriuje numatytai paramai, susijusiai su pakrantės žvejybos zonų tvariuoju vystymu, remtinus rajonus valstybės narės atrenka vadovaudamosi 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais kriterijais.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a) "žuvininkystės sektorius" - tai ūkio sektorius, įskaitant visas su žuvininkystės produkcijos gamyba, perdirbimu ir prekyba ja susijusias veiklos rūšis;

b) "žvejys" - tai asmuo, kurio pagrindinis darbas, kaip pripažįsta valstybė narė, yra veikiančiame žvejybos laive;

c) "žuvininkystės sektoriuje dirbantis asmuo" - tai asmuo, kurio pagrindinis darbas yra 1 straipsnyje apibūdintame žuvininkystės sektoriuje;

d) "žvejybos laivas" - tai žvejybos laivas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje;

e) "akvakultūra" - tai vandens organizmų auginimas arba kultivavimas taikant metodus, skirtus natūraliam gamtoje esančiam jų kiekiui didinti; organizmai per visą auginimo arba kultivavimo laiką iki pat derliaus nuėmimo ir jį nuimant lieka fizinio ar juridinio asmens nuosavybe;

f) "labai maža ir maža įmonė" - tai labai maža arba maža įmonė, kaip apibrėžta 2003 m. kovo 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinio dydžio įmonių[9];

g) "veiklos programa" (VP) - tai valstybės narės parengtas ir Komisijos patvirtintas vienas bendras dokumentas, kurį sudaro nuoseklus prioritetų rinkinys;

h) "programavimas" - tai keliais etapais vykstantis organizavimo, sprendimų priėmimo ir finansavimo procesas, skirtas daugiamečiams Bendrijos ir valstybių narių bendriesiems veiksmams įgyvendinti, kad būtų pasiekti prioritetiniai Fondo tikslai;

i) "prioritetinė kryptis" - tai vienas iš veiklos programos strategijos, kurią sudaro susijusių ir Bendrijos strategijos gairėse apibūdintų priemonių grupė, prioritetų;

g) "priemonė" - tai veiksmų, kurių tikslas - įgyvendinti prioritetinę priemonę, rinkinys;

k) "veikla" - tai projektas, kurį įgyvendina vienas arba keli naudos gavėjai;

l) "naudos gavėjas" - tai operatorius, įstaiga arba firma, valstybinė ar privati, atsakinga už veiklos inicijavimą ir (arba) įgyvendinimą. Taikant pagalbos schemą pagal Sutarties 87 straipsnį, naudos gavėjai yra valstybinės arba privačios firmos, vykdančios individualų veiksmą ir gaunančios viešąją pagalbą;

m) "viešosios išlaidos" - tai nacionalinių ir teritorinių valdžios institucijų išlaidos arba išlaidos iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto ar panašios, įskaitant įstaigų, kurios yra viešosios teisės subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB[10], išlaidas;

n) "konvergencijos tikslas" - tai Tarybos reglamento (EB) Nr. .../2004, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo[11], 3 straipsnio 2 dalyje apibūdintas tikslas.

II SKYRIUS

Tikslai ir uždaviniai

4 straipsnis

Tikslai

Šio Fondo paramos teikimo tikslai:

a) remti bendrą žuvininkystės politiką siekiant užtikrinti tokį gyvųjų vandens išteklių naudojimą, kuris leistų sukurti būtinas sąlygas ekonominiam, aplinkos ir socialiniam tvarumui;

b) skatinti tvarią išteklių ir Bendrijos laivyno pajėgumų pusiausvyrą;

c) didinti veikiančių struktūrų konkurencingumą ir žuvininkystės sektoriaus įmonių ekonominį gyvybingumą;

d) remti aplinkos ir gamtos išteklių apsaugą;

e) skatinti tvarų vystymąsi ir gerinti gyvenimo kokybę žvejybos ir akvakultūros veiklos paveiktuose jūrų, ežerų ir pakrančių rajonuose;

f) skatinti vyrų ir moterų lygiateisiškumą plėtojant žuvininkystės sektorių ir pakrantės žvejybos rajonus.

5 straipsnis

Uždaviniai

Europos žuvininkystės fondas (toliau - Fondas arba EŽF) teikia paramą žuvininkystės sektoriui. Pagal šį reglamentą įgyvendinamos priemonės padės siekti Sutarties 33 straipsnyje nustatytų tikslų ir tikslų, kurie sudaro bendrą žuvininkystės politiką (BŽP). Atitinkamais atvejais jie papildys kitas Bendrijos priemones ir politikos sritis.

III SKYRIUS

Paramos teikimo principai

6 straipsnis

Papildomumas, nuoseklumas ir atitiktis

Fondas teikia paramą, kuri papildo nacionalines, regionines ir vietines priemones, į jas integruodamas Bendrijos prioritetus.

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad Fondo parama atitiktų Bendrijos veiklos rūšis, politikos sritis ir prioritetus.

Valstybės narės užtikrina, kad Fondo finansuojama veikla atitiktų Sutarties bei pagal ją priimtų aktų nuostatas ir Bendrijos politikos sritis bei veiksmus, ypač konkurencijos ir viešųjų sutarčių sudarymo, gamtos apsaugos ir jos gerinimo taisykles.

Fondo finansuojama veikla neturi tiesioginio ar netiesioginio poveikio žvejybos pastangos didinimui.

Taikomos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 16 straipsnio nuostatos.

7 straipsnis

Valstybių teikiama pagalba

Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagalbai, kurią valstybės narės teikia žuvininkystės sektoriaus įmonėms, taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi privalomai valstybių narių finansinei paramai, teikiamai priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Bendrija ir kurios yra III antraštinės dalies 1 skyriuje nurodytos veiklos programos dalis.

Priemonės, apimančios viešąjį finansavimą, išeinantį už šio reglamento nuostatų dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytos privalomos finansinės paramai ribų, remiantis šio straipsnio 1 dalimi traktuojamos kaip visas paketas.

8 straipsnis

Partnerystė

Kokia Fondo parama bus teikiama sprendžia Komisija esant glaudžiam jos ir konkrečios valstybės narės bendradarbiavimui (toliau - partnerystė). Valstybė narė, laikydamasi dabartinių nacionalinių taisyklių ir praktikos, organizuoja partnerystę su savo paskirtomis institucijomis bei organizacijomis, būtent:

a) su kompetentingomis regionų, vietos savivaldos ir kitomis valstybės institucijomis;

b) su ekonominiais ir socialiniais partneriais;

c) su kitomis atitinkamomis organizacijomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, aplinkosaugos partneriams, nevyriausybinėms institucijoms ir organizacijoms, atsakingoms už vyrų ir moterų lygiateisiškumą.

Valstybė narė paskiria reprezentatyviausius nacionaliniu, regiono bei vietos lygiu ir ekonominėje, socialinėje bei kitose srityse partnerius (toliau - partneriai). Valstybė narė nustato atvirą ir veiksmingą visų atitinkamų įstaigų dalyvavimą pagal nacionalines taisykles ir praktiką, atsižvelgiant į būtinybę skatinti vyrų ir moterų lygiateisiškumą bei tvarų vystymąsi per aplinkos apsaugos ir jos gerinimo reikalavimų integravimą.

Partnerystė įgyvendinama visiškai laikantis kiekvienos partnerių kategorijos institucinės, teisinės ir finansinės jurisdikcijos.

Partnerystė apima 15 straipsnyje numatyto nacionalinio strategijos plano parengimą bei jo monitoringą ir veiklos programų parengimą, įgyvendinimą bei monitoringą. Valstybės narės per kiekvienam etapui nustatytą laiką įtraukia atitinkamus partnerius į įvairius programavimo etapus.

9 straipsnis

Subsidiarumas ir proporcingumas

Už veiklos programų įgyvendinimą atsako valstybės narės. Ši atsakomybė įgyvendinama laikantis atitinkamu teritoriniu lygmeniu šiame reglamente nustatytų valdymo ir kontrolės reikalavimų.

Komisijos ir valstybių narių naudojamos priemonės gali skirtis - tai priklauso nuo Bendrijos paramos dydžio. Šie skirtumai dažniausiai būdingi vertinimo, tikrinimo priemonėms, Komisijos dalyvavimui 61 straipsnyje numatytuose monitoringo komitetuose ir veiklos programų metinėms ataskaitoms.

10 straipsnis

Bendras valdymas

Fondui skirtas Bendrijos biudžetas vykdomas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1605/2002 53 straipsnį taikant Komisijos ir valstybių narių bendrą valdymą. Tačiau 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą techninei paramai skirtą biudžetą Komisija vykdo taikydama tiesioginį valdymą. Valstybės narės ir Komisija užtikrina Sutarties 274 straipsnyje nustatytų patikimo finansinio valdymo principų laikymąsi.

Komisija savo pareigą įvykdyti Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą įgyvendina šiais būdais:

a) Komisija tikrina, ar valstybėse narėse yra sukurtos ir tinkamai veikia valdymo bei kontrolės sistemos, kaip nustatyta VII antraštinės dalies I skyriuje.

b) Komisija pagal 84, 85 ir 86 straipsnius nutraukia, sulaiko arba sustabdo visų išmokų arba dalies jų mokėjimą, jei nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos veikia prastai, ir 97 bei 98 straipsniuose nustatyta tvarka taiko kurią nors kitą būtiną finansinę nuobaudą.

c) Komisija tikrina, kaip kompensuojamas išankstinis finansavimas ir pagal 78 straipsnio 2 dalį, 87 bei 91 straipsnius automatiškai atšaukia biudžeto įsipareigojimus.

Minėtų priemonių taikymas leis Komisijai įsitikinti, ar Fondus valstybės narės naudoja teisėtai ir teisingai ir ar laikosi patikimo finansų valdymo principo, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1605/2002 27 ir 28 straipsniuose.

Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 antrosios dalies II antraštinės dalies nuostatos taikomos paramai iš Fondo.

11 straipsnis

Vyrų ir moterų lygiateisiškumas

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad vyrų ir moterų lygiateisiškumas bei lyties integracijos perspektyva būtų skatinama įvairiuose Fondo įgyvendinimo etapuose, įskaitant projektavimo, įgyvendinimo, monitoringo ir vertinimo etapus.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų skatinami veikla, susijusi su moterų vaidmens žuvininkystės sektoriuje didinimu.

IV SKYRIUS

Bendrosios finansinės nuostatos

12 straipsnis

Lėšos ir jų telkimas

Fondas savo 2007 - 2013 m. įsipareigojimui įvykdyti lėšų turi 4 963 milijonus eurų, kurių vertė skaičiuojama 2004 m. kainomis remiantis I priede nurodytu metiniu paskirstymu.

0,8 % šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų skiriama Komisijai 45 straipsnyje apibrėžtai techninei paramai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos jų planavimo ir vėlesnio įtraukimo į Europos Bendrijų bendrąjį biudžetą tikslais indeksuojamos nuo [....] iki [....] per metus.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytos ir pagal 2 dalį nepaskirtos biudžeto lėšos išskirstomos taip, kad didesnė jų dalis tektų regionams, kuriems taikomas konvergencijos tikslas.

Komisija užtikrina, kad bendros metinės lėšos, pagal šį reglamentą kiekvienai valstybei skiriamos iš Fondo, pagal Reglamentą (EB) Nr. (....) - iš ERDF (Europos regioninės plėtros fondas) bei ESF (Europos socialinis fondas), įskaitant ERDF paramą, skirtą finansuoti Europos kaimynystės ir partnerystės priemones tarptautinėms pakrantėms pagal Reglamentą (EB) Nr. (....) ir Pasirengimo narystei priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. (....), ir pagal Reglamentą (EB) Nr. (...) - iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EAFRD), įsteigto EAGGF Orientavimo skyriaus ir prisidedančio prie konvergencijos tikslo, nebūtų didesnės kaip 4 % tos valstybės narės BVP, buvusio priimant tarpinstitucinį susitarimą.

Paminėtų finansinių priemonių, išskyrus Europos žuvininkystės fondą, reglamentuose yra panaši nuostata.

13 straipsnis

Lėšų paskirstymas

Komisija preliminariai paskirsto valstybėms narėms 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui turimas įsipareigotas lėšas ir konvergencijos tikslui skirtą dalį atskiria atsižvelgdama į šiuos objektyvius kriterijus: valstybės narės žuvininkystės sektoriaus dydį, žvejybos pastangos būtino keitimo mastą, užimtumo žuvininkystės sektoriuje lygį ir taikomų priemonių nenutrūkstamumą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

STRATEGINĖS GAIRĖS

I SKYRIUS

STRATEGINĖS GAIRĖS

14 straipsnis

Bendrijos strateginės gairės

Bendrijos bendros žuvininkystės politikos vystymo strateginėse gairėse yra nustatytos bendrosios Fondo sudarymo ir įgyvendinimo nuostatos. Jose pateikta pamatinė sistema, pagal kurią Fondas prisidės prie 15 straipsnyje nurodyto nacionalinio strategijos plano įgyvendinimo.

Taryba tvirtina Bendrijos žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus ir Bendrijos pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo strategines gaires 2007-2013 metams.

Jose yra apibrėžiami šios prioritetinės krypties, kaip apibrėžta šio reglamento IV antraštinėje dalyje, paramos teikimo prioritetai.

Bendrijos strateginės gairės Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinamos ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo.

Prireikus laikotarpio viduryje gairės iš naujo persvarstomos atsižvelgiant į 48 straipsnio 4 dalyje numatytą strateginį vertinimą.

II SKYRIUS

Nacionalinis strategijos planas

15 straipsnis

Nacionalinis strategijos planas

Per tris mėnesius nuo strateginių gairių patvirtinimo prieš pateikdama veiklos programą, kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį strategijos planą žuvininkystės sektoriui.

Išsamiai su partneriais aptartas nacionalinis strategijos planas, atsižvelgiant į 47 straipsnyje numatyto vertinimo duomenis, pateikiamas Komisijai.

Valstybė narė ir Komisija aptaria nacionalinį strategijos planą.

Nacionalinis strategijos planas apima visus bendros žuvininkystės politikos aspektus, jame yra nustatyti jo įgyvendinimo prioritetai, tikslai ir terminai, taikomi, svarbiausia dėl:

a) žvejybos pastangos bei pajėgumų mažinimo ir išteklių bei terminų, per kuriuos žuvininkystė ir konkretus laivynas turi pasiekti tikslą, nustatymo;

b) akvakultūros sektoriaus ir perdirbimo bei realizavimo pramonės plėtros;

c) žvejybos veiklos ir duomenų bei informacijos apie BŽP rinkimo reikalavimų laikymosi strategijos įgyvendinimo;

d) žuvininkystės produktų tiekimo strategijos plečiant žvejybos veiklą ne Bendrijos vandenyse;

e) pakrantės rajonų vystymo strategijos ir šių zonų nustatymo kriterijų.

16 straipsnis

Nacionalinio strategijos plano turinys

Nacionalinis strategijos planas susideda iš trumpo šių dalykų apibūdinimo:

a) žuvininkystės sektoriaus apskritai būklė;

b) poveikio aplinkai vertinimas;

c) turimų viešųjų finansinių lėšų, skirtų įgyvendinti BŽP, preliminarus paskirstymas, nurodant kiekvieną nacionalinį rėmimo prioritetą, o prireikus - ir Fondo bei nacionalinių viešųjų fondų finansuojamas dalis.

III SKYRIUS

Strategijos vertinimas

17 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių strategijos ataskaita

Valstybės narės iki 2011 m. balandžio 30 d. pateikia ataskaitą apie nacionalinio strategijos plano įgyvendinimą, kurioje susumuoja pagrindines patobulinimus, kryptis ir iššūkius, įskaitant susijusius su strateginių gairių įgyvendinimu.

Iki 2011 m. spalio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ataskaitą apie nacionalinių strategijos planų įgyvendinimą ir Bendrijos strateginių gairių įgyvendinimą.

Komisija informuoja 100 straipsnyje numatytą Fondo komitetą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PROGRAMAVIMAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos dėl Fondo

18 straipsnis

Veiklos programos turinys

Veiklos programos apima bendros žuvininkystės politikos ir kitų bendrų politikos sričių strategiją, prioritetus ir konkrečius tikslus.

Parama teikiama tik vykdant veiklos programas. Valstybės narės nacionaliniu lygiu parengia veiklos programą, išsamiai ją aptarusios su regionų, vietos savivaldos, ekonominiais ir socialiniais partneriais žuvininkystės sektoriuje ir visomis kitomis atitinkamomis įstaigomis, atsižvelgusios į jų institucinę struktūrą.

Kiekvieną veiklos programą sudaro:

a) strateginėse gairėse apibrėžti prioritetai, jų konkretūs tikslai, nustatyti skaičiais, kai tai įmanoma, numatomas poveikis ir jų atitiktis nacionaliniam strategijos planui;

b) trumpas pagrindinių priemonių, skirtų prioritetams įgyvendinti, aprašas;

c) veiksmų, planuojamų atlikti remiant kaimo plėtros fondui ir kitiems struktūriniams fondams, papildomumas;

d) finansavimo planas, susidedantis iš dviejų lentelių:

- pirmoje lentelėje visų Fondo finansinių lėšų paskirstymas kiekvieniems metams pagal [...] straipsnį. Finansavimo plane turi būti atskirai parodyta, kokią visos Fondo paramos dalį sudaro konvergencijos tikslui skirti asignavimai. Visa Fondo parama turi atitikti taikytiną finansinę perspektyvą;

- antroje lentelėje nurodoma suma, kurią per visą programavimo laikotarpį kiekvienam prioritetui numatoma skirti kaip Bendrijos paramą ir nacionalinę viešąją paramą, Fondo paramos norma kiekvienam prioritetui ir techninei paramai paskirta suma. Prireikus lentelėje turi būti atskirai parodyta Fondo paramos dalis, numatyta regionams ir nacionaliniams visuomeniniams partneriams, kuriems taikomas konvergencijos tikslas.

- Veiklos programos rengiamos laikantis strateginių gairių ir nacionalinio strategijos plano.

19 straipsnis

Veiklos programų įgyvendinimo nuostatos

Kiekviena valstybė narė į įgyvendinimo nuostatas pirmiausia įtraukia:

a) visų 57 straipsnyje numatytų institucijų skyrimą, kurį atlieka valstybės narės;

b) 58 straipsnyje numatyto veiklos programų valdymo procedūrų aprašymą;

c) veiksmus, kuriais siekiama tobulinti ir modernizuoti administracines bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimo struktūras ir sustiprinti administracijos sugebėjimą valdyti ir tikrinti Fondą;

d) vertinimo bei monitoringo sistemų ir monitoringo komiteto, numatytų atitinkamai 46 ir 61-63straipsniuose, aprašymą;

e) 60 straipsnyje numatytų veiklos programos įgyvendinimo tikrinimo procedūrų apibūdinimą;

f) finansinių srautų mobilizavimo ir cirkuliavimo procedūrų apibūdinimą, siekiant užtikrinti jų skaidrumą;

g) priemones, užtikrinančias, kad, kaip nurodyta 50 straipsnyje, veiklos programos bus paskelbtos;

h) pasikeitimo kompiuteriniais duomenimis procedūrų, dėl kurių susitarė Komisija ir valstybė narė, aprašymą, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų mokėjimo, monitoringo ir vertinimo reikalavimų;

i) 69 straipsnio 3 dalyje nurodytos nepriklausomos tikrinimo įstaigos skyrimą.

Valstybės narės savo veiklos programoje nurodo visų IV dalyje numatytų paramos formų taikymo sąlygas ir procedūras. Pirmiausia programoje aiškiai nustatomas kiekvienos numatytos priemonės tikslas.

20 straipsnis

Parengimas ir patvirtinimas

Kiekviena valstybė narė, išsamiai aptarusi su partneriais, parengia nacionalinę veiklos programą. Ši programa per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė patvirtina savo nacionalinį strategijos planą, perduodama Komisijai.

Komisija įvertina šią veiklos programą, kad, atsižvelgdama į 47 straipsnyje nurodytą ex-ante vertinimą, nustatytų, ar ji prisideda prie Bendrijos strateginėse gairėse ir nacionaliniame strategijos plane apibrėžtų tikslų.

Jei Komisija mano, kad veiklos programa neatitinka Bendrijos strateginių gairių arba nacionalinio strategijos plano, ji paprašo valstybės narės atitinkamai pataisyti siūlomą programą.

Komisija kiekvieną veiklos programą patvirtina ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė ją oficialiai pateikė, jei ta veiklos programa yra parengta pagal 18 straipsnio nuostatas.

21 straipsnis

Trukmė ir tikslinimas

Veiklos programos apima 2007 m. sausio 1 d.-2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Kiekviena veiklos programa dar kartą nagrinėjama tada, kai kyla jos įgyvendinimo sunkumų arba labai pasikeičia strategija, arba siekiant patikimo valdymo, ir prireikus valstybės narės arba Komisijos iniciatyva, 61 straipsnyje numatytam monitoringo komitetui pritarus, likusį laikotarpį yra tikslinama. Taisoma pirmiausia atsižvelgiant į Komisijos metines ataskaitas ir visas metinio nagrinėjimo išvadas, svarbiausia patikslinant arba sustiprinant bendros žuvininkystės politikos prioritetus ir 48 straipsnyje numatyto tarpinio vertinimo rezultatus ir išvadas.

Komisija, gavusi prašymą patikslinti veiklos programas, sprendimą priima per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė tą prašymą pateikė.

22 straipsnis

Kumuliacija ir persidengimas

Atitikties (paramos skyrimo reikalavimams) laikotarpiu veikla gali būti finansuojama tik iš vieno fondo arba vienos Bendrijos finansinės priemonės. Valstybės narės užtikrina, kad šios nuostatos būtų laikomasi.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIORITETINėS KRYPTYS

I SKYRIUS

1 PRIORITETINĖ KRYPTIS:

BENDRIJOS ŽVEJYBOS LAIVYNO PRITAIKYMO PRIEMONĖS

23 straipsnis

Taikymo sritis

Fondas padeda finansuoti:

a) viešąją pagalbą laivų savininkams ir komandoms, kuriems taikomi nacionaliniai žvejybos pastangos koregavimo planai, kai jie įeina į:

- Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje nurodytus atkūrimo planus,

- Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 7 ir 8 straipsniuose nurodytas nepaprastąsias priemones,

- nacionalinės pastangos derinimo planus, taikomus neatnaujinus Bendrijos ir trečiosios šalies žvejybos susitarimo arba labai sumažinus tarptautiniame ar kitame susitarime numatytus žvejybos pajėgumus,

- Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnyje nurodytus valdymo planus,

- nacionalinius planus dėl išėjimo iš laivyno ne anksčiau kaip po dvejų metų, sudarančio Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11-16 straipsniuose nustatytus įpareigojimus dėl Bendrijos žvejybos laivyno pajėgumo reguliavimo;

b) investicijas į laivus pagal 27 straipsnio nuostatas;

c) socialinę ir ekonominę kompensaciją laivyno administracijai paremti, įskaitant profesinį mokymą.

24 straipsnis

Žvejybos pastangos programavimas

Kiekviena valstybė narė savo nacionaliniame strategijos plane nustato žvejybos pastangos reguliavimo politiką. Ji suteikia prioritetą 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytos veiklos finansavimui.

23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje numatytus nacionalinės žvejybos pastangos planus sudaro nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo pagal 25 straipsnio nuostatas priemonės.

Į minėtus planus dar įeina 26 straipsnyje nurodytos laikino nutraukimo priemonės ir visos kitos šiame skyriuje numatytos panašios priemonės.

Į regionų, kuriems taikomas konvergencijos tikslas, nacionalinius žvejybos pastangos reguliavimo planus įtraukiama 28 straipsnyje numatyta socialinė ir ekonominė kompensacija.

Kai regionams konvergencijos tikslas netaikomas, reikalaujama, kad valstybės narės nacionaliniuose žvejybos pastangos reguliavimo planuose nurodytų papildomas nacionalines socialines ir ekonomines priemones.

23 straipsnio a punkte nurodytų nacionalinių žvejybos pastangos reguliavimo planų trukmė - ne daugiau kaip dveji metai.

23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytais atvejais nacionalinius planus valstybės narės patvirtina per du mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo priimtas Tarybos ar Komisijos sprendimas.

23 straipsnio a punkto trečiojoje įtraukoje nustatytais atvejais valstybės narės per du mėnesius nuo Komisijos pranešimo gavimo patvirtina nukentėjusių laivų ir žvejų pertvarkymo planus (dėl priverstinio žvejybos nutraukimo).

25 straipsnis

Viešoji pagalba nuolatiniam nutraukimui

Fondas teikia paramą iš dalies finansuodamas nuolatinį laivų žvejybos veiklos nutraukimą, jei tai įeina į 23 straipsnio a punkte nurodytą žvejybos pastangos reguliavimo planą. Galutinai laivo žvejybos veikla gali būti nutraukta tik pašalinus laivą iš apyvartos arba pakeitus jo paskirtį į veiklą, kuria nesiekiama pelno.

Laivų savininkams mokama viešoji pagalba, skirta galutiniam nutraukimui, taikoma laivo žvejybos pajėgumams, o atitinkamais atvejais - su jais susijusioms žvejybos teisėms.

Siekdamos palengvinti nacionalinių žvejybos pastangos reguliavimo planų įgyvendinimą, valstybės narės gali skelbti viešuosius paraiškų arba pasiūlymų konkursus.

Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į geriausią išlaidų/veiksmingumo santykį, gali nustatyti viešosios pagalbos lygį pagal šiuos objektyvius kriterijus:

a) nacionalinėje rinkoje užregistruota žvejybos laivo kaina arba jo draudimo vertė;

b) laivo apyvarta;

c) laivo amžius ir jo tonažas (talpa) arba variklio galingumas, išreikštas atitinkamai GT arba kW.

Valstybės narės, kasmet pateikdamos 65 straipsnyje numatytas metines įgyvendinimo ataskaitas, jose nurodo jų nacionalinių žvejybos pastangos reguliavimo planų įgyvendinimo rezultatus. Šie rezultatai matuojami taikant atitinkamus rodiklius, apibūdintus veiklose programose.

26 straipsnis

Viešoji pagalba laikinam nutraukimui

Taikant 23 straipsnio a punkto pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje įtraukose nurodytus žvejybos pastangos reguliavimo planus, Fondas gali prisidėti prie žvejams ir laivų savininkams dėl žvejybos veiklos laikino nutraukimo taikomų pagalbos priemonių finansavimo ne ilgiau kaip vienerius metus su galimybe pratęsti dar vieneriems metams.

Šios laikino nutraukimo priemonės papildo žvejybos pastangos reguliavimo planą, užtikrindamos, kad per dvejus metus žvejybos pajėgumai nuolat mažės bent jau tiek, kiek dėl laikino nutraukimo sumažės žvejybos pastanga.

Fondas gali prisidėti prie laikino nutraukimo pašalpų žvejams ir laivų savininkams finansavimo, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, jei kyla stichinė nelaimė ar kitas išskirtinis įvykis, kuris nėra nulemtas išteklių išsaugojimo priemonių.

Valstybės narės, kasmet pateikdamos 65 straipsnyje numatytas metines įgyvendinimo ataskaitas, jose nurodo rezultatus, pasiektus įgyvendinant laikino nutraukimo priemones.

Suteikiant pašalpas arba išmokas pagal šį reglamentą, neatsižvelgiama į pasikartojantį sezoninį žvejybos nutraukimą.

27 straipsnis

Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumas

Fondas gali prisidėti prie šios žvejybos įrangos finansavimo:

a) numatytos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 5 dalyje;

b) suteikiančios galimybę laikyti laive tą laimikį, kurio nebeleidžiama išmesti;

c) įtrauktos į bandomuosius projektus, skirtus naujoms techninėms priemonėms rengti ir bandyti ribotą laiką, kurį turi nustatyti Taryba ir Komisija;

d) skirtos sumažinti žvejybos poveikiui arealams, jūros dugnui ir nekomercinėms žuvų rūšims, išskyrus žūklės priemones.

Fondas gali prisidėti prie investicijų finansavimo atrenkant žūklės priemones, jei tam laivui yra taikomas 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytas atkūrimo planas, jis keičia žvejybos būdą, palieka vieną žvejybos rajoną ir pereiną į kitą, kuriame dėl išteklių būklės žvejyba yra įmanoma, ir jei investicija yra skirta tik tam, kad pirmą kartą būtų pakeistos žūklės priemonės.

Be šio straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų, Fondas gali prisidėti prie pirmojo žūklės priemonių pakeitimo finansavimo, jei naujosios žūklės priemonės yra labiau selektyvios ir atitinka pripažintus aplinkosaugos reikalavimus bei praktiką, išeinančius už galiojančių reguliavimo įpareigojimų ribų.

27a straipsnis

Mažos apimties pakrantės žvejyba

Šiame straipsnyje "mažos apimties pakrantės žvejyba" - tai žvejyba žvejybos laivais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 12 m ir kurie nenaudoja 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijoje įregistruotų žvejybos laivų[12] I priedo 2 lentelėje išvardytų velkamųjų žūklės priemonių.

Jei Fondas finansuoja šio reglamento 27 straipsnyje numatytas priemones, skirtas mažos apimties pakrantės žvejybai, II priedo lentelės 2 grupėje nurodyta privataus finansinio dalyvavimo norma sumažinama 20%.

Jei Fondas finansuoja šio reglamento 28 straipsnyje numatytas priemones, taikomos II priedo lentelės 3 grupėje nurodytos normos.

Fondas gali dalyvauti išmokant priemokas mažos apimties pakrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams ir laivų savininkams, siekiant:

pagerinti prieigos prie tam tikrų žvejybos rajonų sąlygų valdymą ir kontrolę;

skatinti žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą;

skatinti savanorišką žvejybos pastangos mažinimą siekiant išsaugoti išteklius;

taikyti naujas technologijas (labiau selektyvias žvejybos technologijas, kurios išeina už atitinkamų reguliavimo reikalavimų ribų), nedidinančias žvejybos pastangos;

Taikomos šio reglamento II priedo lentelės 3 grupėje nustatytos normos.

28 straipsnis

Socialinė ir ekonominė kompensacija laivyno valdymui

Fondas gali prisidėti prie finansavimo valstybių narių pasiūlytų priemonių, skirtų žvejams, kuriems poveikį padarė žvejybos veiklos plėtra, ir apimančiu:

a) veiklos rūšių įvairinimą siekiant, kad žvejybos sektoriaus darbuotojai imtųsi kelių darbų;

b) profesinio jūrų žvejų perkvalifikavimo į kitas profesijas schemas;

c) ankstyvą pasitraukimą iš žuvininkystės sektoriaus, įskaitant ankstesnį išėjimą į pensiją.

Be to, Fondas gali prisidėti prie mokymo priemonių ir iniciatyvos mokyti jaunus žvejus, pageidaujančius pirmą kartą tapti žvejybos laivo savininkais, finansavimo.

II SKYRIUS

2 PRIORITETINĖ KRYPTIS: AKVAKULTŪRA, ŽUVININKYSTĖS IR AKVAKULTŪROS PRODUKTŲ PERDIRBIMAS IR PREKYBA JAIS

29 straipsnis

Investicijos į akvakultūrą

Fondas gali paremti investicijas į akvakultūrą pagal 15 straipsnyje nurodytame nacionaliniame strategijos plane nustatytus konkrečius tikslus.

Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač siekiant pagerinti higienos, žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir produktų kokybę arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba nesuteikiama.

Jei investuojama siekiant garantuoti atitiktį neseniai įvestiems Bendrijos aplinkosaugos, žmonių ar gyvūnų sveikatos, higienos ar gyvūnų gerovės standartams, pagalba gali būti suteikta tik tam tikram laikui, per kurį būtina prisitaikyti prie minėtų standartų ir kuris nurodytas Bendrijos teisės aktuose.

Fondas neprisidės prie investicijų, kuriomis siekiama padidinti įprastos rinkos neturinčių produktų arba produktų, kurių poveikis žuvininkystės išteklių išsaugojimo politikai yra neigiamas, gamybą.

Pagalba nesuteikiama Direktyvos 85/337/EEB[13] II priede nurodytiems projektams, apie kuriuos nebuvo pateikta tos direktyvos IV priede nustatyta informacija.

30 straipsnis

Remtinos priemonės

Fondas remia investicijas, padedančias pasiekti vieną arba daugiau iš toliau nurodytų tikslų:

a) perėjimas prie naujų rūšių ir gerą rinkos perspektyvą turinčių rūšių gamybos;

b) veisimo metodų, galinčių gerokai sumažinti poveikį aplinkai, palyginti su įprastine žuvininkystės sektoriaus praktika, įgyvendinimas;

c) tradicinių akvakultūros veiklos rūšių, padedančių išsaugoti ekonominę bei socialinę struktūrą ir aplinką, rėmimas;

d) šios antraštinės dalies III skyriuje numatyto bendro intereso priemonės, susijusios su akvakultūra, ir profesinis mokymas;

e) akvakultūros gamybos būdų, padedančių apsaugoti aplinką ir išsaugoti gamtą, taikymo kompensavimas;

f) visuomenės ir gyvūnų sveikatos priemonių įgyvendinimas.

Pagalba investicijoms taikoma tik mažoms ir labai mažoms įmonėms.

31 straipsnis

Akvakultūros aplinkai taikomų priemonių rėmimas

Fondas gali prisidėti prie akvakultūros gamybos būdų, padedančių apsaugoti bei pagerinti aplinką ir išsaugoti gamtą, kad būtų laikomasi Bendrijos žuvininkystės ir aplinkosaugos tikslų, kompensavimo.

Paramos tikslas - skatinti:

a) akvakultūros formas, kurios apima aplinkos, gamtos išteklių, genetinės įvairovės apsaugą bei kokybės gerinimą ir akvakultūros zonų landšafto bei tradicinių ypatybių valdymą;

b) dalyvavimą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 761/2001[14] nustatytoje Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje;

c) ekologinę akvakultūrą, kaip apibrėžta Reglamente (EEC) Nr. 2092/91[15].

Kad gautų dotacijas pagal šį straipsnį, projektų rengėjai turi įsipareigoti ne mažiau kaip penkerius metus vykdyti akvakultūros aplinkos reikalavimus, kurie išeina už vien tik įprastos geros akvakultūros praktikos taikymo ribų. Šių įsipareigojimų naudą turi įrodyti ex-ante poveikio vertinimas, kurį turi atlikti valstybės narės paskirta įstaiga.

Didžiausią metinę viešosios pagalbos sumą, skiriamą kaip kompensaciją už minėtą įsipareigojimą akvakultūros aplinkos atžvilgiu, valstybė narė kasmet apibrėžia savo veiklos programoje, atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

a) pajamų praradimą;

b) papildomas išlaidas, kurias gali tekti padaryti dėl taikytų ekologinių metodų; ir

c) būtinybe teikti finansinę paramą projektui įgyvendinti.

32 straipsnis

Visuomenės ir gyvūnų sveikatos priemonės

Fondas gali prisidėti prie:

a) vėžiagyvių augintojams suteikiamos kompensacijos už laikiną ūkiuose auginamų moliuskų gamybos nutraukimą. Per visą 2007-2013 metų laikotarpį ši kompensacija gali būti mokama šešis mėnesius. Ji gali būti suteikta tada, kai dėl toksinus išskiriančio planktono padaugėjimo arba biotoksinų turinčio planktono atsiradimo užsikrėtus moliuskams visuomenės sveikatai apsaugoti auginimas sustabdomas:

- daugiau kaip keturiems mėnesiams iš eilės arba

- kai dėl auginimo sustabdymo patirti nuostoliai sudaro daugiau kaip 35 % konkrečios įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos pagal jos vidutinę pastarųjų trejų metų apyvartą.

b) finansavimo, skirto akvakultūros patologijų rizikai panaikinti, jei Komisija Sprendime 90/424/EEB[16] nustatytomis sąlygomis patvirtina skerdimo planą.

33 straipsnis

Investicijos į gamybą ir pardavimą

Fondas, taikydamas konkrečias strategijas, kurios turi būti įtrauktos į nacionalinius strategijos planus, gali paremti investicijas į žmonėms tiesiogiai vartoti skirtų žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybą ir pardavimą. Ši pagalba skiriama tik labai mažoms ir mažoms įmonėms.

Šios investicijos gali būti skirtos gamybos įrenginiams konstruoti, papildyti, instaliuoti ir modernizuoti, ypač siekiant pagerinti higienos žmonių bei gyvūnų sveikatos sąlygas ir produktų kokybę arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Verslo nuosavybės teisės perdavimui Bendrijos pagalba nesuteikiama.

Jei investuojama siekiant garantuoti atitikimą neseniai įvestiems Bendrijos aplinkosaugos, žmonių ar gyvūnų sveikatos, higienos ar gyvūnų gerovės standartams, pagalba gali būti suteikta tik tam tikram Bendrijos teisės aktuose nurodytam laikui, per kurį būtina prisitaikyti prie tų naujų standartų.

34 straipsnis

Remtinos priemonės

Fondas remia investicijas perdirbimo ir pardavimo srityje, susijusias su firmų statyba, išplėtimu, įrengimu ir modernizavimu.

Šio straipsnio 1 dalyje minimos investicijos padės išsaugoti arba padidinti užimtumą žuvininkystės sektoriuje ir pasiekti vieną arba daugiau toliau nurodytų tikslų:

a) darbo sąlygų ir profesinio mokymo gerinimas;

b) visuomenės sveikatos ir higienos sąlygų arba produktų kokybės gerinimas ir kontrolė;

c) neigiamo poveikio aplinkai mažinimas;

d) pagalba gerinant mažai naudojamų rūšių, šalutinių produktų ir atliekų naudojimą;

e) naujų technologijų taikymas arba elektroninės prekybos plėtojimas;

f) prekyba produktais, daugiausia gautais iš vietos laivyno.

Bendrijos pagalba neskiriama investicijoms, susijusioms su mažmenine prekyba.

III SKYRIUS

3 PRIORITETINĖ KRYPTIS: BENDRO INTERESO PRIEMONĖS

35 straipsnis

Rėmimo principai

Fondas gali remti padedančius laikytis bendros žuvininkystės politikos tikslų ribotos trukmės bendrus veiksmus, kurių paprastai neremtų privati įmonė ir kurie įgyvendinami aktyviai remiant patiems operatoriams arba gamintojų ar kitų valdymo institucijos pripažintų organizacijų vardu veikiančioms organizacijoms.

36 straipsnis

Bendras veiksmas

Fondas remia bendrus veiksmus, kuriais siekiama:

a) tolydžiai prisidėti prie geresnio išteklių valdymo ar išsaugojimo arba prie žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų skaidrumo didinimo; arba

b) įtraukti bendras investicijas į veisimo vietų plėtimą, atliekų valymą arba į gamybos, perdirbimo ar realizavimo įrangos pirkimą; arba

c) skatinti mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus operatorių partnerystę, arba

d) prisidėti prie šio reglamento 27a straipsnio 4 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

37 straipsnis

Priemonės, skirtos vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti

Fondas gali remti bendro intereso veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir dauginti vandens gyvūniją, išskyrus tiesioginį išteklių atkūrimą. Šie veiksmai turi prisidėti prie vandens aplinkos gausinimo.

Minėti veiksmai siejami su nejudamųjų ar judamųjų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai apsaugoti ir dauginti arba vidaus vandenų keliams atkurti, įskaitant migruojančių rūšių nerštavietes ir migracijos kelius, įrengimu.

Šiuos veiksmus turi įgyvendinti viešosios arba pusiau valstybinės įstaigos, pripažintos prekybos organizacijos arba kitos tam tikslui valdymo institucijos paskirtos įstaigos.

38 straipsnis

Žvejybos uostai

Fondas gali remti tas investicijas į žvejybos uostus, kurios yra svarbios visiems uostu besinaudojantiems žvejams ir kurios padėtų pagerinti žvejų siūlomas paslaugas.

Tai investicijos, skirtos:

a) žvejybos produktų iškrovimo, perdirbimo ir saugojimo uostuose sąlygoms gerinti;

b) apsirūpinti kuru, ledu, vandeniu ir elektra;

c) eksploatuoti žvejybos laivus ir remontuoti įrenginius;

d) gerinti prieplaukas siekiant padidinti saugumą pakraunant ar iškraunant produktus;

e) kompiuterizuoti žvejybos veiklos valdymą.

39 straipsnis

Skatinimas kurti naujas rinkas ir jų plėtra

Fondas gali remti bendrus veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti kokybės ir vertės gerinimo, žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų skatinimo ir plėtros politiką.

Šie veiksmai neturi būti siejami su prekybos ženklais arba nuorodomis į konkrečias šalis ar geografines zonas, išskyrus produktus, pripažintus Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2081/92[17] nustatytomis sąlygomis.

Šios investicijos siejamos su:

a) nacionalinių ir tarptautinių reklamos kampanijų organizavimu;

b) perteklinių ar nepakankamai eksploatuojamų rūšių, kurios yra išmetamos arba komerciškai nenaudingos, pardavimu;

c) žuvininkystės ir akvakultūros produktų kokybės politikos įgyvendinimu;

d) produktų, gaunamų taikant nedidelį poveikį aplinkai turinčius metodus, reklamavimu;

e) produktų, pripažintų pagal Reglamente (EEB) Nr. 2081/92 nurodytas sąlygas, reklamavimu;

f) kokybės sertifikavimu;

g) ženklinimu, įskaitant produktų, sugautų taikant aplinkai palankius žvejybos būdus, ženklinimą;

h) produktų reklamavimo kampanijomis arba žuvininkystės sektoriaus įvaizdžio gerinimo kampanijomis;

i) rinkos tyrimų vykdymu.

40 straipsnis

Bandomieji projektai

Fondas gali remti bandomuosius projektus, kurių tikslas - įgyti ir paskleisti naują techninę informaciją ir kuriuos vykdo ūkio subjektas, pripažintas prekybos susivienijimas arba kuri nors kita tam tikslui valdymo institucijos paskirta kompetentinga institucija kartu su mokslo ar technine įstaiga.

Šio straipsnio 1 dalyje minėti bandomieji projektai turėtų:

a) taikant gamybos sektoriui artimas sąlygas ištirti techninį ir finansinį naujų technologijų gyvybingumą, siekiant įgyti ir paskleisti techninę arba finansinę informaciją apie tiriamą technologiją;

b) suteikti galimybę ištirti valdymo planus ir žvejybos pastangos paskirstymo planus, prireikus įskaitant ir ne žvejybos zonų sukūrimą, kad būtų galima įvertinti biologines ir finansines pasekmes, ir eksperimentinį atkūrimą.

Kad bandomasis projektas duotų svarbių rezultatų, jis visada turi turėti atitinkamą mokslinį tęsinį.

Pagal šio straipsnio 1 dalį finansuojamų projektų rezultatai pateikiami viešai prieinamose techninėse ataskaitose.

41 straipsnis

Žvejybos laivų modifikavimas arba paskirties pakeitimas

Fondas gali remti viešųjų arba pusiau valstybinių įstaigų atliekamą žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, paskirties pakeitimą, kai jie pritaikomi tik mokymo arba tyrimų žuvininkystės sektoriuje tikslams.

Fondas gali remti veiksmus, susijusius su negrįžtamu profesionalia žvejyba užsiimančio žvejybos laivo pritaikymu su pelnu nesusijusiai veiklai.

III SKYRIUS

4 PRIORITETINĖ KRYPTIS:

PAKRANTĖS ŽVEJYBOS ZONŲ TVARUS VYSTYMAS

42 straipsnis

Paramos taikymo sritis

Fondas, kaip ir kiti Bendrijos instrumentai, teikia paramą pakrantės žvejybos rajonų, remiamų pagal bendrąją strategiją, kuria siekiama remti bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimą, tvariam vystymui ir gyvenimo kokybės gerinimui, ypač atsižvelgiant į minėtos politikos socialines bei ekonomines pasekmes.

Pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo priemonėmis siekiama:

a) išlaikyti ekonominę bei socialinę minėtų zonų gerovę ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų vertę;

b) pakrantės žvejybos rajonuose išlaikyti senas ir sukurti naujas darbo vietas remiant rajonų, kurie dėl pokyčių žuvininkystės sektoriuje patiria socialinių ir ekonominių sunkumų, diversifikaciją arba ekonominę ir socialinę restruktūrizaciją;

c) skatinti pakrančių aplinkos kokybę;

d) remti ir plėtoti nacionalinių ir tarptautinių pakrantės žvejybos rajonų bendradarbiavimą.

Kiekviena valstybė narė savo veiklos programoje pateikia sąrašą rajonų, tinkamų gauti Fondo paramą pagal pakrantės rajonų tvaraus vystymo reikalavimus.

Pakrantės žvejybos rajonas paprastai yra mažesnis už NUTS III regioną su jūros arba ežero pakrante ar upės žiotimis, kuriose žvejojama. Ši zona geografiniu ir okeanografiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais turėtų būti gana vientisa.

Gyventojų tankumas minėtoje zonoje turėtų būti mažas, nemažai žmonių turėtų dirbti žuvininkystės sektoriuje, žvejyba smunka, o savivaldą turinčiame mieste nėra daugiau kaip 100 000 gyventojų.

Valstybės narės praneša Komisijai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus remtinus rajonus.

43 straipsnis

Remtinos priemonės

Parama pakrantės žvejybos rajonų tvariam vystymui gali būti suteikta šiai veiklai:

a) ekonominės veiklos restruktūrizavimui arba jos krypties pakeitimui, ypač skatinant gamtos turizmą, jei šie veiksmai nedidina žvejybos pastangos;

b) veiklos rūšių įvairinimui siekiant paskatinti žuvininkystės sektoriaus darbuotojus imtis kelių darbų ir dėl to kurti papildomas arba pakaitines darbo vietas ne žuvininkystės sektoriuje;

c) jūros maisto komerciniam naudojimui vietoje;

d) išvykstamąjai žvejybai skirtos įrangos rėmimui ir turizmo skatinimui;

e) jūrų, ežerų ir pakrančių aplinkos saugojimui, kad ji išliktų patraukli, atstatant ir plečiant pakrantės kaimelius bei gyvenvietes ir saugant gamtos bei architektūros paveldą bei juo pasinaudojant;

f) gamybos potencialui žuvininkystės sektoriuje atkurti, kai jam padaroma gamtos arba pramonės žala;

g) pakrantės žvejybos zonų dalyvių tarpregioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo rėmimui, daugiausia kuriant tinklus ir skleidžiant gerą praktiką;

h) organizavimo ir prezentavimo įgūdžių, reikalingų rengiant ir įgyvendinant vietinę plėtros strategiją, įgijimui.

Fondas gali papildomai finansuoti iki 15 % tikslų priemones, skatinančias ir didinančias profesinius įgūdžius, darbininkų, ypač moterų, prisitaikymą ir galimybę įsidarbinti, jei šios priemonės yra neatskiriama pakrantės rajonų tvaraus vystymo strategijos dalis ir jei jos yra tiesiogiai susijusios su šio straipsnio 1 dalyje apibūdintomis priemonėmis.

Pagal šio straipsnio 1 dalį suteikiama parama neturi būti skirta žvejybos laivams atnaujinti arba modernizuoti.

Šio straipsnio 1 dalies a bei b punktuose ir 2 dalyje nurodyti paramos gavėjai turėtų būti žuvininkystės sektoriuje dirbantys asmenys arba asmenys, dirbantys to sektoriaus darbą.

Jei šiame straipsnyje nurodyta priemonė yra remiama taikant kitą Bendrijos paramos priemonę, valstybė narė rengdama savo programą aiškiai nurodo, ar ją remia Fondas, ar kita Bendrijos paramos priemonė.

44 straipsnis

Įsitraukimas į pakrantės žvejybos rajonų tvarų vystymą

Pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo rėmimo veiksmus konkrečioje teritorijoje vykdo tam tikslui sukurta vietinė viešųjų arba privačių partnerių grupė (toliau - pakrantės veiksmų grupė (PVG)). Kiekviena PVG, sukurta pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, skaidriai atrenkama paskelbus viešą konkursą.

Privatus sektorius atsako už PVG iniciatyva vykdomą veiklą, ne mažiau kaip už du trečdalius projektų.

PVG gali būti skirta Fondo parama, jei ši grupė vykdys integruotus vietinės plėtros veiksmus, pagrįstus metodu "nuo to, kas atskira, prie to, kas bendra" ir skirtą konkrečiai teritorijai arba konkrečiai asmenų grupei ar projektų tipui. Valstybė narės užtikrina, kad PVG turėtų pakankamai administracinių ir finansinių pajėgumų, kad galėtų administruoti paramos formas ir sėkmingai baigti numatytus veiksmus.

Teritorija, kurioje PVG vykdo veiksmus, turėtų būti vientisa ir turėti pakankamą žmogiškųjų, finansinių ir ekonominių išteklių kritinę masę, kad galėtų remti gyvybingą vystymo strategiją.

PVG konkrečioje valstybėje narėje arba konkrečiame regione, atsižvelgdama į konkretų institucinės struktūros pobūdį, sudarys bendrą susivienijimą, turintį tinkamą jo veiklą garantuojančius įstatus.

V SKYRIUS

5 PRIORITETINĖ KRYPTIS:

TECHNINĖ PARAMA

45 straipsnis

Techninė parama

Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu, Fondas, neperžengdamas 0,80% savo metinių asignavimų ribos, gali finansuoti pasirengimo, monitoringo, administravimo bei techninę paramą, vertinimą, auditą ir tikrinimo priemones, būtinas šiam reglamentui įgyvendinti. Šie veiksmai atliekami pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53 straipsnio 2 dalies ir visas kitas to reglamento nuostatas ir pagal visas jo įgyvendinimo taisykles, taikytinas įgyvendinant šios rūšies biudžetą.

Minėti veiksmai yra šie:

a) tyrimai, susiję su Bendrijos strateginių gairių ir Komisijos metinių ataskaitų parengimu;

b) su Fondo veikla susiję vertinimai, ekspertų ataskaitos, statistiniai duomenys ir tyrimai, įskaitant bendro pobūdžio;

c) priemonės, skirtos partneriams, Fondo paramos gavėjams ir visuomenei, įskaitant informavimo priemones;

d) informacijos skleidimo, tinklo kūrimo, sąmoningumo didinimo, bendradarbiavimo skatinimo ir keitimosi patirtimi visoje Bendrijoje priemonės;

e) kompiuterinių valdymo, monitoringo, tikrinimo ir vertinimo sistemų įrengimas, darbas ir tarpusavio sujungimas;

f) tikrinimo metodų ir keitimosi informacija apie šioje srityje taikomą praktiką tobulinimas;

g) pakrantės žvejybos zonų tvaraus vystymo dalyvių tarptautinių ir Bendrijos tinklų kūrimas siekiant paskatinti keistis patirtimi ir geriausia praktika, skatinti ir įgyvendinti tarpregioninį bei tarptautinį bendradarbiavimą ir informacijos skleidimą.

Valstybių narių iniciatyva Fondas gali pagal kiekvieną veiklos programą finansuoti veiksmus, susijusius su pasirengimu remti veiklos programas, paramos šioms programoms valdymu, monitoringu, vertinimu, viešinimu, kontrole ir auditu, bet jo asignavimai negali sudaryti daugiau kaip 5 % kiekvienos veiklos programos bendros sumos.

Valstybių narių iniciatyva Fondas dar gali finansuoti kiekvienoje veiklos programoje numatytus veiksmus, susijusius su valstybių narių, kurių visi regionai yra remiami taikant konvergencijos tikslą, administracinių gebėjimų didinimu.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PARAMOS VEIKSMINGUMAS IR (ARBA) VIEŠUMAS

I SKYRIUS

VEIKLOS PROGRAMŲ VERTINIMAS

46 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Veiklos programoms taikomi 47-49 straipsniuose numatyti ex ante, tarpiniai ir ex post vertinimai.

Šių vertinimų tikslas - pagerinti Fondo paramos kokybę bei veiksmingumą ir įgyvendinti veiklos programas. Be to, įvertinamas veiklos programų poveikis Bendrijos strateginėms gairėms, nacionalinės strategijos planams ir konkrečioms problemoms, kurios iškyla valstybėms narėms, kartu atsižvelgiant į tvaraus žuvininkystės sektoriaus vystymo būtinybę ir jo poveikį aplinkai.

Fondo paramos veiksmingumas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

a) bendras Fondo poveikis šio reglamento 4 straipsnyje nustatytiems tikslams;

b) poveikis programose numatytiems prioritetams.

Už šio straipsnio 1 dalyje numatytos vertinimo veiklos organizavimą atsako valstybės narės arba Komisija, vadovaudamosi proporcingumo principu ir remdamosi Komisijos bei valstybės narės partneryste.

Valstybės narės suteikia žmogiškuosius ir finansinius išteklius, būtinus įvertinimams atlikti, organizuoja būtinų duomenų parengimą bei surinkimą ir naudoja įvairią monitoringo sistemos teikiamą informaciją.

Komisija nustato vertinimo būdus ir standartus, taikytinus 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Vertina nepriklausomi vertintojai. Rezultatai skelbiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001[18] nuostatas, jei tam aiškiai neprieštarauja už vertinimą atsakinga institucija.

Jei už vertinimą yra atsakinga valstybė narė, jis finansuojamas biudžeto lėšų, skirtų veiklos programų techninei paramai, jei Komisija - iš biudžeto, skirto Komisijos techninei paramai.

47 straipsnis

Ex ante vertinimas

Ex ante vertinimu siekiama užtikrinti Bendrijos strateginių gairių, nacionalinės strategijos plano bei veiklos programų darnumą ir optimizuoti biudžeto lėšų paskyrimą veiklos programoms ir pagerinti programavimo kokybę.

Veiklos programų ex ante vertinimą valstybės narės atlieka vadovaudamosi proporcingumo principu ir taikydamos vertinimo metodus bei standartus, kurie turi būti apibrėžti 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

48 straipsnis

Tarpinis vertinimas

Tarpinio vertinimo tikslas - ištirti visos veiklos programos arba jos dalies veiksmingumą, siekiant programą taip pakoreguoti, kad pagerėtų paramos kokybė ir įgyvendinimas.

Veiklos programos tarpinis vertinimas atliekamas vadovaujantis proporcingumo principu ir pagal tvarkaraštį, kuris suteikia galimybę atsižvelgti į rezultatus, jei programa pratęsiama.

Už tarpinio vertinimo organizavimą atsako valstybės narės, valdymo institucijų, kurios konsultuojasi su Komisija, iniciatyva, taikydamos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apibrėžtinus vertinimo metodus bei standartus. Jie perduodami veiklos programos monitoringo komitetui ir Komisijai.

Komisija Bendrijos strateginių gairių įgyvendinimo tarpinį vertinimą atlieka pagal tvarkaraštį, kuris suteikia galimybę pasinaudoti rezultatais priimant kiekvieną sprendimą dėl tolesnio programavimo.

49 straipsnis

Ex post vertinimas

Atliekant ex post vertinimą tiriama, kiek lėšų buvo panaudota, veiklos programos veiksmingumas bei naudingumas ir jos poveikis 4 straipsnyje ir Bendrijos strateginėse gairėse nustatytiems bendriesiems tikslams. Jo metu nustatomi veiksniai, nulėmę veiklos programų įgyvendinimo sėkmę ar nesėkmę, be kita ko, ir tvarumo bei geriausios praktikos atžvilgiu.

Ex post vertinimas atliekamas Komisijos iniciatyva ir atsakomybe, jai pasikonsultavus su valstybe nare ir valdymo institucija, renkančia įgyvendinimui būtiną informaciją.

Ex post vertinimas baigiamas ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d.

II SKYRIUS

Informavimas ir viešumas

50 straipsnis

Informavimas ir viešumas

Valstybės narės teikia ir skelbia informaciją apie bendrai finansuojamas programas ir veiksmus. Informacija yra skirta Europos piliečiams. Jos tikslas - pabrėžti Bendrijos vaidmenį ir užtikrinti, kad fondų parama būtų skaidri.

Valdymo institucijos pareiga yra:

a) užtikrinti, kad veiklos programa būtų skelbiama galimiems naudos gavėjams, prekybos susivienijimams, ekonominiams ir socialiniams partneriams, lygias teises ir galimybes propaguojančioms organizacijoms, nevyriausybinėms aplinkosaugos sektoriaus organizacijoms ir nevyriausybinėms žuvininkystės sektoriaus organizacijoms. Valdymo institucija informuoja juos apie paramos užtikrinamas galimybes ir apie teisę į finansavimą reglamentuojančias taisykles bei metodus;

b) naudos gavėjams pranešti, kokią bendro finansavimo dalį sudaro Bendrijos skiriama suma;

c) informuoti Europos piliečius apie Bendrijos vaidmenį įgyvendinant veiklos programas bei šių programų įgyvendinimo rezultatus ir užtikrinti, kad apie tą vaidmenį Europos piliečius informuotų ir naudos gavėjai.

Valstybės narės kasmet praneša Komisijai apie iniciatyvas, kurių yra imtasi įgyvendinant šio straipsnio nuostatas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

FONDO FINANSINė PARAMA

I SKYRIUS

FONDO PARAMA

51 straipsnis

Viešosios pagalbos intensyvumas

Didžiausias viešosios pagalbos intensyvumas pateiktas šio reglamento II priedo lentelėje.

52 straipsnis

Fondo parama

Veiklos programą patvirtinančiame sprendime nustatyta didžiausia Fondo parama kiekvienam prioritetui.

Fondo parama apskaičiuojama atsižvelgiant į visas viešąsias išlaidas.

Fondo parama nustatoma kiekvienam prioritetui. Jai taikoma ši aukščiausia riba:

a) Fondas iš dalies finansuoja 75 % viešųjų išlaidų tų regionų, kurie remtini taikant konvergencijos tikslą;

b) 50 % viešųjų išlaidų kitų regionų, neremtinų taikant konvergencijos tikslą, veiklos programoms;

c) 85 % viešųjų išlaidų veiklos programų daliai, susijusiai su atokiausiais rajonais ir nuošaliomis Graikijos salomis.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aukščiausių ribų, Fondo parama sudaro:

a) 85 % viešųjų išlaidų 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytiems veiksmams regionuose, kuriems taikomas konvergencijos tikslas;

b) 65 % viešųjų išlaidų 23 straipsnio a punkto pirmojoje įtraukoje nurodytiems veiksmams regionuose, kuriems netaikomas konvergencijos tikslas.

Mažiausia Fondo parama vienam prioritetui yra 20 % viešųjų išlaidų.

Techninės paramos priemonės, įgyvendinamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu, gali būti finansuojamos 100 %.

Visa paramos suma, kurią sudaro veiklai skiriamos Fondo lėšos ir kitokia parama iš Bendrijos biudžeto, neturi sudaryti daugiau kaip 90 % veiklai skirtų viešųjų išlaidų.

53 straipsnis

Neakumuliavimas

Prioritetas arba veikla rėmimo laikotarpiu vienu metu gali būti finansuojama iš ne daugiau kaip vieno Bendrijos fondo. Veikla gali būti remiama ne daugiau kaip pagal vieną veiklos programą vienu metu.

54 straipsnis

Išlaidų atitiktis finansavimo reikalavimams

Fondas išlaidas gali finansuoti tada, kai paramos gavėjas iš tikrųjų jas padaro vykdydamas veiklą 2007 m. sausio 1 d. - 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrai finansuojama veikla neturi būti baigta iki pirmosios finansavimo laikotarpio dienos.

Išlaidos atitinka Fondo finansavimo reikalavimus tik jei jos padarytos vykdant veiklą, kurią nustatė atitinkamos veiklos programos valdymo institucija, arba veiklą, už kurią ta institucija yra atsakinga, taikant monitoringo komiteto iš anksto nustatytus kriterijus.

Naujos išlaidos, padarytos tikslinant veiklos programą, galės būti finansuojamos nuo tos dienos, kurią Komisija gaus prašymą pakeisti veiklos programą.

Išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu, taikant šiame reglamente nurodytas išimtis.

Neturi būti finansuojamos šios išlaidos:

a) PVM;

b) palūkanos už skolą;

c) žemės pirkimas už sumą, kuri sudaro daugiau kaip 10 % visų tai veiklai finansuoti skirtų išlaidų;

d) apgyvendinimo (pragyvenimo) išlaidos.

Šio straipsnio 1-3 dalių nuostatos neturi pažeisti 45 straipsnio nuostatų.

55 straipsnis

Veiklos trukmė

Valstybė narė arba valdymo institucija užtikrina, kad veikla neprarastų Fondo finansavimo tik jei per septynerius metus nuo tos dienos, kurią kompetentingos nacionalinės institucijos ar valdymo institucija priėmė sprendimą dėl finansavimo, ta veikla nebuvo iš esmės pakeista:

a) paveikiant jos pobūdį arba įgyvendinimo sąlygas, arba firmai ar viešajai įstaigai suteikiant pernelyg didelį pranašumą;

b) dėl to, kad pakito kurio nors infrastruktūros elemento nuosavybės pobūdis arba nutrūko ar į kitą vietą persikėlė gamybinė veikla.

Valdymo institucija praneša Komisijai apie kiekvieną šio straipsnio 1 dalyje minėtą pakeitimą.

Netinkamai išmokėtos sumos grąžinamos pagal II skyriaus VIII dalies nuostatas.

Valstybė narė užtikrina, kad įmonės, iš kurių sumos susigrąžinamos pagal šio straipsnio 3 dalį, negautų Fondo finansavimo.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

VALDYMAS, MONITORINGAS IR KONTROLė

I SKYRIUS

Valdymo ir kontrolės sistema

56 straipsnis

Bendrieji valdymo ir kontrolės sistemų principai

Valstybių narių sukurtų veiklos programų valdymo ir kontrolės sistemose turi būti:

a) aiškiai apibrėžtos valdymo ir kontrolės institucijų funkcijos ir aiškus jų pasiskirstymas;

b) aiškiai atskirtos valdymo, sertifikavimo bei kontrolės institucijų funkcijos ir kiekvienos institucijos funkcijos;

c) kiekvienai institucijai nustatytos atitinkamos lėšos, kad ši galėtų vykdyti jai skirtas funkcijas;

d) veiksmingos vidaus audito priemonės;

e) pateiktos patikimos buhalterinės, monitoringo ir finansinės atskaitomybės sistemos, kurios turi būti kompiuterinėje laikmenoje;

f) nustatyta veiksminga ataskaitų ir monitoringo sistema, taikoma tada, kai užduotys perduodamos;

g) nurodomi vadovai, kuriuose yra nustatytos minėtų funkcijų vykdymo procedūros;

h) nustatytos veiksmingos tinkamo sistemų veikimo audito priemonės;

i) nurodytos tinkamą audito seką užtikrinančios sistemos ir procedūros.

b, c, d, f, g ir h punktuose nustatytos priemonės turi būti proporcingos viešosioms išlaidoms, padarytoms pagal atitinkamą veiklos programą.

57 straipsnis

Institucijų paskyrimas

Kiekvienai veiklos programai valstybė narė paskiria:

a) valdymo instituciją: tai institucija, vieša arba privati nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios įstaiga, valstybės narės paskirta valdyti veiklos programą, arba pati valstybė narė, kai ji atlieka šią užduotį;

b) sertifikavimo instituciją: tai įstaiga arba vietinė, regioninė ar nacionalinė institucija, valstybės narės paskirta tvirtinti išlaidų deklaracijų ir paraiškų dėl išmokų prieš siunčiant jas Komisijai;

c) audito institucija: įstaiga, kurios veiklos nekontroliuoja nepriklausoma valdymo institucija ir kiekvienai veiklos programai valstybės narės paskirta sertifikavimo institucija, turinti užtikrinti sklandų valdymo bei kontrolės sistemos darbą.

Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, valstybė narė dar paskiria kompetentingą įstaigą, kuri priima Komisijos išmokas, ir įstaigą arba įstaigas, atsakingas už išmokas naudos gavėjams.

Valstybė narė nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su tomis institucijomis bei įstaigomis ir jų santykius su Komisija. Nepažeisdama šio reglamento nuostatų, valstybė narė nustato tų institucijų, kurios savo užduotis atlieka visiškai laikydamosi tos valstybės narės institucinių, teisinių ir finansinių sistemų, savitarpio santykius.

Pagal 56 straipsnio 1 dalies b punktą ta pati įstaiga gali vykdyti kelias arba visas valdymo, mokėjimo, patvirtinimo ir tikrinimo funkcijas.

58 straipsnis

Valdymo institucijos funkcijos

Valdymo institucija atsako už veiksmingą, naudingą ir teisingą veiklos programos valdymą ir įgyvendinimą, svarbiausia:

a) užtikrina, kad veikla finansavimui būtų atrinkta vadovaujantis veiklos programai taikytinais kriterijais ir kad visą įgyvendinimo laikotarpį ji atitiktų galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles;

b) tikrina bendrai finansuojamų produktų tiekimą bei paslaugų teikimą ir tai, ar deklaruotos su veikla susijusios išlaidos iš tikrųjų buvo padarytos ir atitinka Bendrijos bei nacionalines taisykles;

c) užtikrina, kad būtų sukurta kompiuterinė smulkių buhalterinių įrašų apie kiekvieną pagal veiklos programą vykdomą veiklą registravimo bei saugojimo sistema ir kad būtų renkami finansiniam valdymui, monitoringui, kontrolei bei vertinimui reikalingi duomenys apie įgyvendinimą;

d) užtikrina, kad naudos gavėja ir kitos veiklą vykdančios įstaigos turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą visų su veikla susijusių sandorių apskaitos kodeksą;

e) užtikrina, kad 46 straipsnyje nurodytos veiklos programos būtų įvertintos per šiame reglamente nustatytą laiką ir atitiktų Komisijos bei valstybių narių suderintus kokybės standartus;

f) nustato procedūras, užtikrinančias, kad visi tinkamą audito seką užtikrinantys dokumentai, susiję su išlaidomis ir patikrinimais, būtų laikomi pagal 83 ir 93 straipsnių reikalavimus;

g) užtikrina, kad sertifikavimo institucija gautų būtiną informaciją apie visas sertifikavimo tikslais atliktas su išlaidomis susijusias procedūras ir patikrinimus;

h) vadovauja monitoringo komitetui ir pateikia jam dokumentus, būtinus norint stebėti veiklos programų įgyvendinimo kokybę atsižvelgiant į jos konkrečius tikslus;

i) rengia ir, monitoringo komitetui patvirtinus, pateikia Komisijai metines bei galutines įgyvendinimo ataskaitas;

j) užtikrina, kad būtų laikomasi 50 straipsnyje nustatytų informavimo ir viešumo reikalavimų.

Valdymo institucijai turėtų būti priskirta vidaus audito funkcija.

59 straipsnis

Sertifikavimo institucijos funkcijos

Veiklos programą tvirtinanti institucija pirmiausia yra atsakinga už:

1 patvirtintų išlaidų ataskaitų ir paraiškų dėl išmokų parengimo kompiuterinėje laikmenoje pateikimo Komisijai;

patvirtinimą, kad:

a) išlaidų ataskaita yra tiksli, parengta remiantis patikimomis apskaitos sistemomis ir yra pagrįsta patikrinamais patvirtinamaisiais dokumentais;

b) deklaruotos išlaidos atitinka galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles ir padarytos vykdant pagal programai taikytinus kriterijus finansavimui atrinktą veiklą, atitinkančią galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles.

tai, kad sertifikavimo tikslais užtikrintų, kad gavo iš valdymo institucijos atitinkamą informaciją apie atliktas procedūras ir kontrolės priemones, taikytas išlaidų ataskaitose nurodytoms išlaidoms;

tai, kad sertifikavimo tikslais būtų atsižvelgta į visų audito institucijos atliktų arba jai prižiūrint atliktų auditų rezultatus;

buhalterinių įrašų apie Komisijai pateiktas išlaidas išsaugojimą kompiuterinėje laikmenoje;

Bendrijos lėšų, kurios, kaip nustatyta, dėl padarytų pažeidimų buvo išmokėtos neteisėtai, sugrąžinimą, o atitinkamais atvejais - ir palūkanų išskaičiavimą, grąžintinų sumų apskaitos tvarkymą ir grąžintų sumų grąžinimą Komisijai, kai įmanoma, atimant iš kitos išlaidų ataskaitos.

60 straipsnis

Audito institucijos funkcijos

Veiklos programos tikrinimo institucija pirmiausia yra atsakinga už:

a) užtikrinimą, kad siekiant patvirtinti veiksmingą veiklos programos valdymo ir kontrolės sistemos darbą auditai būtų atliekami laikantis tarptautinių standartų;

b) užtikrinimą, kad siekiant patvirtinti deklaruotas išlaidas operacijos būtų tikrinamos paėmus tinkamą pavyzdį;

c) tai, kad Komisija per šešis mėnesius nuo veiklos programos patvirtinimo pateiktų audito strategiją, nustatančią a ir b punktuose minimą auditą atliksiančias įstaigas, taikytiną metodą, imties metodą operacijoms patikrinti ir orientacinio audito planavimą siekiant užtikrinti, kad pagrindinės įstaigos būtų patikrintos ir kad auditas būtų vienodai paskirstytas visam programavimo laikotarpiui;

d) jei bendros sistemos taikomos daugiau kaip vienoje veiklos programoje, pagal c punktą būtų galima pateikti vieną jungtinę audito strategiją;

e) nuo 2008 iki 2016 metų kasmet iki birželio 30 d.:

i) metinės kontrolės ataskaitos, kurioje pateikti praėjusių metų veiklos programos audito, atlikto laikantis audito strategijos, duomenys, parengimą ir pranešimą apie programos valdymo bei kontrolės sistemos trūkumus. Informaciją apie 2014 ir 2015 metus gali būti nurodyta galutinėje ataskaitoje, kuri pateikiama su pagrįstumo deklaracija;

ii) nuomonės apie tai, ar valdymo ir kontrolės sistema veikia veiksmingai, paskelbimas, siekiant pagrįstai garantuoti, kad Komisijai tais metais pateiktos išlaidų ataskaitos yra tikslios, o su jomis susiję sandoriai - teisėti ir reguliarūs;

f) informacijos apie auditą ir išvadų, kurios gali būti surinktos į vieną ataskaitą, kai kelioms veiklos programoms taikoma bendra sistema, teikimą;

g) deklaracijos pateikimą baigiant programą, įvertinančią paraiškų dėl galutinio likučio išmokėjimo pagrįstumą ir galutinėje išlaidų ataskaitoje, kurią patvirtina ir galutinė kontrolės ataskaita, nurodytų susijusių sandorių teisėtumą ir reguliarumą.

Jei a ir b punktuose nurodytą auditą atlieka ne audito institucija, o kuri nors kita įstaiga, audito institucija užtikrina, kad tos kitos institucijos savo funkcijų požiūriu būtų bent kažkiek nepriklausomos ir kad darbas būtų atliekamas laikantis tarptautiniu mastu patvirtintų audito standartų.

II SKYRIUS

Monitoringas

61 straipsnis

Monitoringo komitetas

Valstybė narė, pritarus valdymo institucijai ir pasitarusi su kitais partneriais įsteigia kiekvienos programos monitoringo komitetą. Kiekvienas monitoringo komitetas įsteigiamas per tris mėnesius nuo veiklos programą patvirtinančio sprendimo priėmimo.

Laikydamasis atitinkamos valstybės narės institucinių, teisinių ir finansinių nuostatų, jis parengia savo darbo tvarkos taisykles, kurias patvirtina suderinęs su valdymo institucija.

62 straipsnis

Sudėtis

Monitoringo komitetui pirmininkauja valstybės narės arba valdymo institucijos atstovas. Komisijos atstovas savo iniciatyva gali dalyvauti monitoringo komiteto darbe kaip patarėjas.

Komiteto sudėtį nustato valstybė narė; į jį įeina 8 straipsnyje nurodyti partneriai ir valdymo institucija.

Valdymo institucija koordinuoja monitoringo komiteto veiklą.

63 straipsnis

Užduotys

Monitoringo komitetas turi įsitikinti, kad veiklos programos įgyvendinamos veiksmingai ir kokybiškai. Tam tikslui jis:

a) per keturis mėnesius nuo veiklos programos patvirtinimo apsvarsto ir patvirtina finansuojamų operacijų atrankos kriterijus. Atrankos kriterijai patikslinami atsižvelgiant į programavimo reikalingumą;

b) remdamasi valdančiosios institucijos pateiktais dokumentais, periodiškai tikrina, ar siekiant konkrečių veiklos programos tikslų padaryta pažanga;

c) nagrinėja įgyvendinimo rezultatus, svarbiausia, ar pasiekti konkretūs kiekvienam prioritetui nustatyti tikslai ir 48 straipsnyje nurodytų tarpinių vertinimų tikslai;

d) apsvarsto ir patvirtina 65 straipsnyje nurodytas metines ir galutines ataskaitas prieš išsiunčiant jas Komisijai;

e) informuojamas apie metinę tikrinimo ataskaitą ir visas pastabas, kurias Komisija gali pareikšti patikrinusi tą ataskaitą;

f) valstybės narės iniciatyva gali būti informuojamas apie 17 straipsnyje minimą metinę ataskaitą;

g) gali valdymo institucijai siūlyti veiklos programos pataisymus ar patikslinimus, kurie padėtų įgyvendinti Fondo tikslus arba pagerintų jo valdymą, įskaitant finansinį valdymą;

h) apsvarsto ir patvirtina kiekvieną pasiūlymą dėl Komisijos sprendimo dėl Fondo paramos turinio pataisymo.

64 straipsnis

Monitoringo priemonės

Valdymo institucija ir monitoringo komitetas užtikrina kokybišką veiklos programos įgyvendinimą.

Valdymo institucija ir monitoringo komitetas monitoringą vykdo atsižvelgdami į veiklos programoje apibrėžtus finansinius įgyvendinimo, rezultato ir poveikio rodiklius.

Jei paramos pobūdis leidžia, statistiniai duomenys suskirstomi pagal lytį ir pagal paramą gaunančių įmonių dydį.

Komisija kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėja rodiklius, būtinus monitoringui atlikti ir veiklos programai įvertinti.

65 straipsnis

Metinės ataskaitos ir galutinės ataskaitos

Pirmą kartą - iki 2008 metų, o vėliau - kasmet iki birželio 30 d. valdymo institucija išsiunčia Komisijai metinę veiklos programos įgyvendinimo ataskaitą. Galutinę veiklos programos įgyvendinimo ataskaitą valdymo institucija išsiunčia iki 2016 m. birželio 30 d.

Visas metines įgyvendinimo ataskaitas ir galutinę ataskaitą sudaro šios dalys:

a) pažanga, padaryta veiklos programą ir prioritetus įgyvendinant atsižvelgiant į konkrečius patikrinamus jų tikslus, kiekybiškai įvertintus, kai tai įmanoma, finansinius, įgyvendinimo, rezultato ir poveikio rodiklius;

b) bendros padėties pasikeitimas, turintis tiesioginio poveikio paramos įgyvendinimui, pirmiausia svarbūs socialiniai ir ekonominiai pasiekimai, nacionalinės, regioninės ar sektorių politikos pokyčiai ir prireikus - jų pasekmės Fondo bei kitų finansinių priemonių darnai;

c) finansinis veiklos programos įgyvendinimas, detalizuotas pagal prioritetus, išlaidos, skirtos naudos gavėjams ir viešajam finansavimui, visos iš Komisijos gautos išmokos ir 64 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansinių rodiklių įvertinimas skaičiais;

d) finansinis įgyvendinimas pagal paramos tipą, atsižvelgiant į IV antraštinėje dalyje numatytų prioritetų suskirstymą;

e) nuostatos, valdymo institucijos ir monitoringo komiteto priimtos siekiant užtikrinti įgyvendinimo kokybę ir veiksmingumą, pirmiausia:

- monitoringo ir vertinimo priemonės, įskaitant duomenų rinkimo priemones;

- svarbių problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant veiklos programą, ir taikytų priemonių, įskaitant tas, kurių imtasi reaguojant į pagal 67 straipsnio nuostatas padarytas pastabas;

- techninės paramos nauda.

f) priemonės, taikytos siekiant užtikrinti veiklos programos viešumą;

g) deklaracija dėl atitikties įgyvendinant veiklos programą vykdomai Bendrijos politikai, prireikus nurodant iškilusias problemas ir jų sureguliavimo priemones;

h) jei reikia - pasinaudojimas parama, kuri valdymo institucijai arba kitai viešajai įstaigai buvo išmokėta veiklos programos įgyvendinimo laikotarpiu.

Ataskaitos laikomos priimtinomis, jei jose yra visa šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija ir jei jos leidžia suprasti veiklos programos įgyvendinimą.

Sprendimą dėl valdymo institucijos pateiktos metinės įgyvendinimo ataskaitos turinio Komisija priima per du mėnesius. Sprendimo dėl galutinės ataskaitos apie veiklos programą priėmimo terminas - penki mėnesiai. Jei Komisija per nustatytą terminą nereaguoja, ataskaita laikoma priimta.

66 straipsnis

Komisijos metinė ataskaita

Komisija iki gruodžio 31 d. Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui išsiunčia šio reglamento faktinio įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiama pagrindinių su veiklos programos įgyvendinimu susijusių pasiekimų, krypčių ir iššūkių santrauka.

Ataskaita grindžiama Komisijos išnagrinėta ir įvertinta 17 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta valstybių narių strategijos metine ataskaita ir visa kita turima informacija. Ataskaitoje nurodomos tolesnės priemonės, kurių valstybės narės ir Komisija ėmėsi arba turi imtis, kad toliau tirtų šioje ataskaitoje pateiktas išvadas.

Be to, į ataskaitą įeina:

a) Fondo veiklos pagal valstybes nares santrauka, įskaitant pagal valstybes nares suskirstytas įsipareigotas ir išmokėtas lėšas ir Komisijos bei valstybių narių nauda, gauta iš techninės paramos;

b) Fondo, struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo veiklos koordinavimo įvertinimas;

c) 48 straipsnyje numatyto vertinimo rezultatai, kai tik bus gauti;

d) gavus ketvirtąją metinę ataskaitą ir paskutiniųjų programavimo metų ataskaitą - valstybių narių sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos audito, atlikto Komisijos vardu, santrauka ir Fondo paramos audito, kurį atliko valstybė narė, išvados, o prireikus - ir padaryti finansiniai pataisymai.

67 straipsnis

Kasmetinis programų nagrinėjimas

Kasmet, pateikus atitinkamai 65 straipsnyje ir 60 straipsnio 4 dalyje nurodytas metines įgyvendinimo ir audito ataskaitas, laikydamosi atitinkamai valstybės narės ir valdymo institucijos pritarimu apibrėžtinų taisyklių, Komisija ir valdymo institucija išnagrinėja pažangą, padarytą įgyvendinant veiklos programą, pagrindinius praėjusiais metais gautus rezultatus, finansinį įgyvendinimą ir kitus įgyvendinimą gerinimo veiksnius, įskaitant su valdymo ir kontrolės sistemos veikimu susijusius klausimus.

Atlikus šį nagrinėjimą Komisija gali pateikti valstybėms narėms ir valdymo institucijai pastabas. Valstybė narė Komisijai praneša, kokių veiksmų buvo imtasi reaguojant į minėtas pastabas.

Kai jau yra gauti 20002006 metų programavimo laikotarpiu suteiktos paramos ex post vertinimo rezultatai, atliekant pirmąjį metinį nagrinėjimą yra nagrinėjami ir bendri rezultatai.

III SKYRIUS

Kontrolės priemonės

1 SKIRSNIS

VALSTYBIų NARIų PAREIGOS

68 straipsnis

Patikimas finansų valdymas

Valstybių narių pareiga - užtikrinti patikimą veiklos programų finansų valdymą ir pagrindinių sandorių teisėtumą bei reguliarumą.

Jos užtikrina, kad valdymo, sertifikavimo, audito institucijos ir visos kitos susijusios įstaigos gautų atitinkamus nurodymus dėl 56-60 straipsniuose nurodytų valdymo bei kontrolės sistemų sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansinė parama būtų panaudota veiksmingai ir teisingai.

Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, nustato ir taiso juos. Jos pagal taisykles praneša apie juos Komisijai ir Komisiją nuolat informuoja apie administracinių bei teismo procesų eigą.

Kai neįmanoma susigrąžinti naudos gavėjui neteisėtai išmokėtų sumų, valstybė narė atsako už prarastų lėšų grąžinimą Europos Bendrijų biudžetui, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad nuostoliai buvo padaryti ne dėl jos pažeidimo arba aplaidumo.

69 straipsnis

Valdymo ir kontrolės sistemos

Prieš priimdamos veiklos programą, valstybės narės užtikrina, kad pagal 56-60 straipsnių nuostatas būtų sukurtos veiklos programos valdymo ir kontrolės sistemos. Jų pareiga - užtikrinti, kad šios būtų veiksmingos visą programavimo laikotarpį.

Per tris mėnesius nuo kiekvienos veiklos programos patvirtinimo valstybės narės pateikia Komisijai sistemų aprašą, jame pirmiausia nurodo valdymo ir sertifikavimo institucijų bei tarpinių įstaigų struktūrą bei procedūras ir tose institucijose bei tarpinėse įstaigose veikiančias vidaus audito sistemas, audito instituciją ir visas kitas įstaigas, atliekančias auditą, už kurį ji atsakinga.

Kartu su šiuo aprašu pateikiama nepriklausomos audito įstaigos ataskaita, kurioje pateikiami sistemų vertinimo rezultatai ir nuomonė apie jų atitiktį 56-60 straipsnių nuostatoms. Jei šioje nuomonėje yra abejonių, ataskaitoje turi būti nurodyti trūkumai ir jų svarba. Valstybė narė parengia ir su Komisija suderina planą, kuriame nustato taisomąsias priemones, kurių būtina imtis, ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį.

Nepriklausoma audito įstaiga paskiriama ne vėliau nei priimama veiklos programa. Komisija gali pripažinti, kad veiklos programos audito institucija yra nepriklausoma audito įstaiga, jei ši turi būtiną kompetenciją. Nepriklausoma audito įstaiga privalo veikti nepriklausomai ir atlikti savo darbą pagal tarptautinius audito standartus.

2 SKIRSNIS

KOMISIJOS PAREIGOS

70 straipsnis

Komisijos pareigos

Komisija, remdamasi metinėmis kontrolės ataskaitomis ir savo pačių patikrinimais, ar veiklos programos įgyvendinimo laikotarpiu sistemos dirbo veiksmingai, 69 straipsnyje nustatyta tvarka turi įsitikinti, kad valstybės narės yra sukūrusios valdymo ir kontrolės sistemas.

Neprieštaraudami valstybių narių atliktiems patikrinimams, Komisijos pareigūnai arba Komisijos įgaliotieji atstovai, bent prieš vieną darbo dieną pranešę, gali atlikti patikrinimus vietoje, tarp jų ir veiklos programoje nurodytų veiksmų patikrinimus, kad įsitikintų, jog valdymo ir kontrolės sistemos dirba veiksmingai. Atliekant šiuos patikrinimus gali dalyvauti valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai.

Komisija gali reikalauti, kad valstybė narė atliktų patikrinimą vietoje ir įsitikintų, kad sistema veikia teisingai arba vienas ar keli sandoriai yra teisingi. Atliekant šiuos patikrinimus gali dalyvauti Komisijos pareigūnai arba Komisijos įgaliotieji atstovai.

71 straipsnis

Bendradarbiavimas su valstybių narių kontrolės įstaigomis

Komisija su veiklos programos audito institucijomis bendradarbiauja derindama jų kontrolės planus bei tikrinimo metodus ir tuoj pat viena kitai perduoda atliktų valdymo bei kontrolės sistemos patikrinimų rezultatus, kad kuo geriau panaudotų kontrolei skirtas lėšas ir išvengtų nereikalingo darbų pasikartojimo. Komisija ir audito institucijos reguliariai susitinka, paprastai bent kartą per metus, kad kartu išnagrinėtų pagal 60 straipsnio nuostatas pateiktą metinę audito ataskaitą ir pasikeistų nuomonėmis su veiklos programos valdymu ir kontrole susijusiais klausimais. Komisija, gavusi jai pagal 60 straipsnio nuostatas pateiktą kontrolės strategiją, ne vėliau kaip per tris mėnesius arba per pirmąjį susitikimą pateikia savo pastabas apie ją.

Nustatydama savo kontrolės strategiją, Komisija nurodo tas veiksmų programas, dėl kurių pateiktoje nuomonėje dėl atitikties 60 straipsnyje numatytai sistemai abejonių nekyla arba, kai abejones pašalinus taisomosiomis priemonėmis, audito institucijos kontrolės strategija yra patenkinama ir gautas pagrįstas patikinimas, kad Komisijos ir valstybių narių atliktų patikrinimų rezultatai rodo, jog valdymo ir kontrolės sistemos dirba veiksmingai.

Komisija gali atitinkamoms valstybėms narėms pranešti, kad šių programų atžvilgiu ji iš esmės pasikliaus audito institucijos nuomone apie deklaruotų išlaidų tikslumą, teisėtumą ir reguliarumą ir tik išimtinėmis aplinkybėmis pati atliks patikrinimus vietoje.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSŲ VALDYMAS

I SKYRIUS

Finansų valdymas

1 SKIRSNIS

BIUDžETINIAI įSIPAREIGOJIMAI

72 straipsnis

Biudžetiniai įsipareigojimai

2007 m. sausio 1 d. 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrijos biudžetiniai įsipareigojimai veiklos programose (toliau - biudžetiniai įsipareigojimai) vykdomi kasmet. Pirmasis biudžetinis įsipareigojimas priimamas prieš Komisijai priimant veiklos programą patvirtinantį sprendimą. Kiekvieną vėlesnį įsipareigojimą Komisija priima remdamasi sprendimu skirti 20 straipsnyje nurodytą Fondo finansavimą.

2 SKIRSNIS

MOKėJIMAI

73 straipsnis

Bendrosios taisyklės dėl mokėjimų

Fondo paramą Komisija išmoka pagal biudžetinius įsipareigojimus. Mokėjimai priskiriami anksčiausiam atviram įsipareigojimui.

Mokėjimai gali būti išankstiniai, tarpiniai ir galutinio likučio. Išmokama valstybės narės paskirtai įstaigai.

Valstybės narės kasmet iki sausio 31 d. išsiunčia Komisijai naujausias einamųjų ir vėlesnių finansinių metų naujausias mokėjimo prašymų prognozes.

Visa su finansiniais sandoriais susijusi informacija, kuria keičiasi Komisija ir valstybių narių paskirtos institucijos, turi būti pateikiama elektroninio ryšio priemonėmis, laikantis įgyvendinimo taisyklių, kurias Komisija priėmė 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

74 straipsnis

Tarpinių ir galutinio likučio išmokų apskaičiavimo taisyklės

Tarpinės ir likučio išmokos apskaičiuojamos kiekvieno prioriteto viešosioms išlaidoms, šiam prioritetui patvirtintoms remiantis už patvirtinimą atsakingos institucijos patvirtinta išlaidų ataskaita, taikant bendro finansavimo koeficientą.

75 straipsnis

Išlaidų ataskaita

Kiekvieno prioriteto išlaidų ataskaitą sudaro išlaidų, kurias naudos gavėjai padaro vykdydami veiklą, suma ir atitinkama parama iš viešųjų lėšų. Naudos gavėjų apmokėtų išlaidų įrodymas gali būti gautos sąskaitos-faktūros arba lygiaverčiai įrodomosios vertės apskaitos dokumentai.

Kalbant tik apie Sutarties 87 straipsnyje apibrėžtas pagalbos schemas, Komisijai patvirtintos išlaidos - tai naudos gavėjų apmokėtos išlaidos, kurių atžvilgiu išmoką sumokėjo pagalbą suteikianti įstaiga.

76 straipsnis

Išankstinių ir tarpinių išmokų kaupimas

Bendra išankstinių ir tarpinių išmokų suma neturi sudaryti daugiau kaip 95 % veiklos programos finansavimo.

Pasiekus aukščiausią ribą, patvirtinančioji institucija ir toliau n metų gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie visas patvirtintas išlaidas ir ne vėliau kaip iki n+1 metų sausio 31 d. - per tuos metus Fondui grąžintas sumas.

77 straipsnis

Mokėjimo naudos gavėjui vientisumas

Valstybės narės įsitikina, ar už mokėjimus atsakinga įstaiga gali užtikrinti, kad naudos gavėjai kuo greičiau gautų visą finansavimo iš viešųjų lėšų sumą. Neatimamos arba neišskaičiuojamos jokios sumos, taip pat neimamas joks specialus tolesnis mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris sumažintų šias naudos gavėjams skirtas sumas.

3 SKIRSNIS

IšANKSTINIS FINANSAVIMAS

78 straipsnis

Mokėjimas

Priėmusi sprendimą, patvirtinantį veiklos programos finansavimą iš Fondo, Komisija valstybės narės paskirtai įstaigai išmoka išankstinę vienkartinę sumą. Ši išankstinės išmokos suma sudaro 7 % paramos, kurią Fondas skiria veiklos programai.

Valstybės narės paskirta įstaiga grąžina Komisijai visą išankstinio finansavimo sumą, jei per dvidešimt keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią Komisija sumokėto pirmąjį išankstinės sumos įnašą, nebuvo išsiųstas mokėjimo prašymas pagal veiklos programą.

Visos su išankstiniu finansavimu susijusios palūkanos įrašomos į minimos veiklos programos biudžetą ir turi būti išskaičiuotos iš galutinėje išlaidų ataskaitoje deklaruotos viešųjų išlaidų sumos.

Baigus vykdyti veiklos programą, išankstinio finansavimo suma iš sąskaitų išbraukiama.

4 SKIRSNIS

TARPINIAI MOKėJIMAI

79 straipsnis

Tarpiniai mokėjimai

Komisija tarpinius mokėjimus atlieka atsižvelgdama į finansavimo galimybes ir po to, kai gauna pagrįstą garantiją, jog valstybės narės sukurta veiklos programų valdymo ir kontrolės sistema atitinka 56-60 straipsnių nuostatas. Ši garantija grindžiama 69 straipsnio 3 dalyje minima nepriklausomos audito įstaigos ataskaita.

80 straipsnis

Mokėjimo prašymo priimtinumas

Tarpinius mokėjimus Komisija atlieka tada, kai yra laikomasi šių sąlygų:

a) remiantis 73 straipsnio nuostatomis, Komisijai turi būti atsiųstas mokėjimo prašymas ir išlaidų ataskaita;

b) kiekvienam prioritetui konkrečiu laikotarpiu iš Fondo neturi būti skiriama didesnė parama nei nustatyta didžiausia suma;

c) valdymo institucija iki nustatyto termino turi būti išsiuntusi Komisijai naujausią metinę įgyvendinimo ataskaitą, nurodytą 65 straipsnio 3 dalyje;

d) mokėjimai neturėjo būti pertraukti arba sustabdyti, kaip smulkiai aprašyta 84 straipsnyje, taip pat Komisija nebuvo pateikusi pagrįstos nuomonės apie kurį nors Sutarties 226 straipsnyje minimą pažeidimą, susijusį su veikla, kurią vykdant buvo padarytos minimame mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos.

Atsižvelgdama į turimas lėšas, tarpinį mokėjimą Komisija atlieka ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pirmiau minėtas sąlygas atitinkančio mokėjimo prašymo įregistravimo dienos.

Jei nesilaikoma bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, Komisija kuo greičiau praneša apie tai valstybei narei ir už mokėjimus atsakingai sertifikavimo institucijai.

81 straipsnis

Mokėjimo procedūra

Tarpinį mokėjimą Komisija atlieka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo ankstesniame straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančio mokėjimo prašymo įregistravimo dienos.

Jei bent vienos iš šių sąlygų nesilaikoma, apie tai Komisija kuo greičiau praneša valstybei narei ir sertifikavimo institucijai, kuriai pavesta atlikti mokėjimus.

Sertifikavimo institucija užtikrina, kad su veiklos programa susijusių tarpinių mokėjimų prašymai būtų surinkti ir išsiųsti Komisijai, jei įmanoma, tris kartus per metus. Mokėjimo prašymas, siejamas su einamaisiais metais Komisijos atliktinu mokėjimu, turi būti pateiktas iki spalio 31 d.

5 SKIRSNIS

LIKUčIO MOKėJIMAS IR PROGRAMOS BAIGIMAS

82 straipsnis

Likučio mokėjimo sąlygos

Likutį Komisija išmoka tuo atveju, jei iki 2016 m. birželio 30 d. gauna šiuos dokumentus:

a) prašymą išmokėti likutį ir 65 straipsnyje nurodytą išlaidų ataskaitą;

b) galutinę veiklos programos įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant 65 straipsnyje nurodytą informaciją;

c) 60 straipsnio 5 dalyje nurodytą prašymo išmokėti likutį pagrįstumo patvirtinimą ir galutinę audito ataskaitą;

Likutis išmokamas pateikus galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir prašymo išmokėti likutį pagrįstumo patvirtinimą.

Jei iki 2016 m. birželio 30 d. Komisijai neišsiunčiami šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, automatiškai panaikinamas įsipareigojimas sumokėti likutį vadovaujantis 87 straipsniu.

Komisija, atsižvelgdama į turimas lėšas, likutį išmoka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo tos dienos, kurią ji priėmė galutinę ataskaitą ir prašymo išmokėti likutį pagrįstumo patvirtinimą. Nepažeidžiant šio straipsnio 5 dalies nuostatų, biudžetinis įsipareigojimas išmokėti likutį panaikinamas po šešių mėnesių nuo mokėjimo.

Po 2016 m. birželio 30 d. išlaidų ataskaitos negali būti papildomos jokiomis kitomis išlaidomis, jei jos nebuvo patvirtintos iki tos dienos.

Nepaisant Komisijos arba Europos Audito Rūmų auditų rezultatų, veiklos programai skirtas Komisijos mokamas likutis gali būti pakeistas per 9 mėnesius nuo jo išmokėjimo dienos arba, jei likutis neigiamas ir valstybė narė turi jį grąžinti, per devynis mėnesius nuo tos dienos, kurią (skolininkui) išduodamas debeto raštas.

83 straipsnis

Dokumentų išsaugojimas

Valdymo institucija užtikrina, kad visi su išlaidomis ir veiklos programos auditu susiję patvirtinamieji dokumentai būtų saugomi ir prieinami Komisijai bei Europos Audito Rūmams. Dokumentai saugomi laikantis nacionalinių nuostatų dėl dokumentų saugojimo terminų ir ne trumpiau kaip penkerius metus nuo veiklos programos baigimo. Bendrai priimtinose duomenų laikmenose saugomi dokumentų originalai arba originalus atitinkantys patvirtinti jų tekstai. Minėtas laikotarpis gali būti pertrauktas procesinių veiksmų atveju arba Komisijos prašymu, jai nurodžius priežastis.

6 SKIRSNIS

MOKėJIMų PERTRAUKIMAS, IšSKAIčIAVIMAS IR SUSTABDYMAS

84 straipsnis

Pertraukimas

Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, kuriam šios pareigos pavestos pagal finansinį reglamentą, ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams pertraukia mokėjimo terminą, jei kyla abejonių dėl tinkamo valdymo ir kontrolės sistemų tinkamo veikimo arba kai tas pareigūnas reikalauja, kad nacionalinės institucijos pateiktų papildomos informacijos atliekant pagal metinę apžvalgą padarytų pastabų monitoringą. Komisija tuoj pat praneša valstybei narei ir sertifikavimo institucijai apie pertraukimo motyvus. Valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad kuo greičiau ištaisytų padėtį.

Jei pasitvirtina, kad reikia priimti sprendimą pagal 85 ir 86 straipsnių nuostatas, pirmiau minėtas pertraukimo laikotarpis pratęsiamas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

85 straipsnis

Išskaičiavimas

Komisija nusprendžia iš tarpinių mokėjimų išskaičiuoti 20 % sumų, kurias Komisija turi grąžinti, jei 69 straipsnio 3 dalyje nurodyto taisomųjų veiksmų plano pagrindinės dalys yra įgyvendintos ir ištaisyti 60 straipsnio 4 dalies a punkte minimos audito institucijos ataskaitoje nurodyti svarbūs trūkumai, susiję su veiklos programa, bet vis dar reikalingi pakeitimai, kad Komisijai būtų suteiktos patikimos garantijos dėl valdymo ir kontrolės sistemos.

Sprendimą dėl išskaičiavimo Komisija priima po to, kai suteikia valstybei narei galimybę per du mėnesius pateikti pastabas.

Tarpinių mokėjimų likutis išmokamas patvirtinus visas reikalingas priemones. Priešingu atveju gali būti daromos 96 straipsnyje nurodytos finansinės pataisos.

86 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas

Komisija gali sustabdyti visus su prioritetais ar programomis susijusius tarpinius mokėjimus arba dalį jų, jei:

a) programos valdymo ir kontrolės sistemoje yra nemažų trūkumų, turinčių poveikio patvirtinančiosios institucijos atliekamos mokėjimų tvirtinimo procedūros patikimumui, kuriems nebuvo taikytos taisomosios priemonės; arba

b) patvirtintoje išlaidų ataskaitoje yra didelė su išlaidomis susijusi neatitiktis, kuri neatitaisyta; arba

c) valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal 69 straipsnio nuostatas.

Komisija gali nuspręsti sustabdyti tarpinius mokėjimus, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę per du mėnesius pateikti pastabas.

Komisija nutraukia tarpinių mokėjimų sustabdymą, jei mano, kad valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, leidžiančių jį nutraukti. Jei valstybė narė nesiima reikalaujamų priemonių, Komisija gali priimti sprendimą sumažinti grynąją sumą arba, remdamasi 96 straipsnio nuostatomis, panaikinti Bendrijos paramą veiklos programai.

7 SKIRSNIS

AUTOMATIšKAS įSIPAREIGOJIMO PANAIKINIMAS

87 straipsnis

Principai

Komisija automatiškai panaikina visus su veiklos programa susijusius biudžetinius įsipareigojimus, kurie nebuvo panaudoti išankstinėms arba tarpinėms išmokoms arba dėl kurių ji, iki antrųjų po biudžetinio įsipareigojimo pagal programą metų gruodžio 31 d. negavo priimtino mokėjimo prašymo, kaip apibrėžta 80 straipsnyje.

2015 m. gruodžio 31 d. vis dar neįvykdyti įsipareigojimai automatiškai panaikinami, jei Komisija iki 2016 m. birželio 30 d. dėl jų negavo priimtino mokėjimo prašymo.

Jei šis reglamentas įsigalios po 2007 m. sausio 1 d., laikotarpis, po kurio gali būti pirmą kartą automatiškai panaikintas šio straipsnio 2 dalyje minėtas įsipareigojimas, nuo pirmojo įsipareigojimo pratęsiamas tiek mėnesių, kiek jų susidaro nuo 2007 m. sausio 1 d. iki pirmojo biudžetinio įsipareigojimo dienos.

88 straipsnis

Išimtys dėl įsipareigojimo panaikinimo terminų

Jei reikia, kad Komisija vėliau priimtų sprendimą, patvirtinantį pagalbos schemą, 87 straipsnyje nurodytas automatiško įsipareigojimo panaikinimo terminas prasideda tą dieną, kurią Komisija, priėmusi veiklos programą patvirtinantį sprendimą, priima antrąjį sprendimą. Sumos, kurioms taikoma ši išlyga, nustatomos remiantis valstybės narės atsiųstu tvarkaraščiu, kuriame nurodytos priežastys.

89 straipsnis

Procesiniams veiksmams ir administraciniams ieškiniams nagrinėti skirtų terminų nutraukimas

87 straipsnyje nurodytas automatiško įsipareigojimo, susijusio su konkrečios operacijos suma, panaikinimo laikotarpio skaičiavimas laikinai sustabdomas tol, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas suspenduojančio poveikio administracinis ieškinys, jei valstybė narė iki n+2 metų gruodžio 31 d. išsiunčia Komisijai informaciją, nurodydama priežastis. 87 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai 2015 m. gruodžio 31 d. dar neįvykdytų įsipareigojimų daliai nutraukiami taikant tas pačias sąlygas kaip ir su minėta veikla susijusiai sumai.

90 straipsnis

Automatiškam įsipareigojimų panaikinimui taikomos išimtys

Apskaičiuojant automatišką įsipareigojimų panaikinimą neatsižvelgiama į:

a) tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, dėl kurios pateiktas mokėjimo prašymas, bet kurio grąžinimą Komisija nutraukė, išskaičiavo arba sustabdė n+2 metų gruodžio 31 d. Ar į šias sumas bus atsižvelgiama galutinai, ar ne, priklausys nuo to, kaip bus išspręsta mokėjimo pertraukimą, išskaičiavimą arba sustabdymą nulėmusi problema;

b) tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, dėl kurios pateiktas mokėjimo prašymas, bet kurio grąžinimas buvo apribotas, ypač dėl biudžeto išteklių stokos;

c) tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, dėl kurios nebuvo įmanoma pateikti mokėjimo prašymo dėl force majeure aplinkybių, turėjusių didelį poveikį veiklos programos įgyvendinimui. Force majeure aplinkybes teigiančios nacionalinės institucijos turi įrodyti jų tiesiogines pasekmes visos veiklos programos arba jos dalies įgyvendinimui.

91 straipsnis

Procedūra

Komisija laiku informuoja valstybę narę ir atitinkamas institucijas apie kylančią šio straipsnio 2 dalyje numatyto automatiško įsipareigojimų panaikinimo taikymo riziką. Komisija valstybei narei ir atitinkamoms institucijoms praneša sumą, kuriai pagal jos turimą informaciją taikomas automatiškas įsipareigojimų panaikinimas.

Gavusi šią informaciją, valstybė narė turi per du mėnesius pritarti šiai sumai arba pateikti savo pastabas. Komisija ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo 87 straipsnyje nurodyto termino automatiškai panaikina įsipareigojimus.

Tų metų Fondo parama veiklos programai sumažinama suma, kurios atžvilgiu automatiškai panaikinami įsipareigojimai. Valstybė narė pateikia patikslintą finansavimo planą, kuriame sumažinta paramos suma yra paskirstyta pagal veiklos programos prioritetus. Jei ji to nepadaro, Komisija proporcingai sumažina kiekvienam prioritetui paskirtas sumas.

8 SKIRSNIS

DALINIS BAIGIMAS

92 straipsnis

Dalinis baigimas

Veiklos programa iš dalies gali būti baigiama valstybės narės pasirinktais periodais. Dalinis baigimas taikomas baigtoms operacijoms, kurių atžvilgiu galutinė išmoka naudos gavėjui buvo išmokėta ne vėliau kaip iki n-1 metų gruodžio 31 d. Taikant šį reglamentą, operacijos laikomos baigtomis, jei su jomis susiję veiksmai iš tikrųjų buvo atlikti ir naudos gavėjas gavo galutinę išmoką arba naudos gavėjas pateikė valdymo institucijai lygiaverčio poveikio dokumentą.

Baigtas operacijas atitinkanti išmokų suma nurodoma išlaidų ataskaitose. Dalinis baigimas vyksta tada, kai valdymo institucijai iki n metų birželio 30 d. Komisijai išsiunčia:

a) galutinę išlaidų minėtoms operacijoms ataskaitą;

b) 60 straipsnyje numatytą audito institucijos išduotą pagrįstumo deklaraciją, patvirtinančią galutinio mokėjimo prašymo, susijusio su baigtomis operacijomis, pagrįstumą ir pagrindinių sandorių teisėtumą bei reguliarumą.

93 straipsnis

Dokumentai

Valdymo institucija saugo ir Komisijai pateikia operacijų, kurioms taikomas dalinis baigimas ir kurių atžvilgiu sumokėta galutinė išmoka, sąrašą.

Valdymo institucija užtikrina, kad visi su minėtomis operacijomis susijusių išlaidų ir audito patvirtinamieji dokumentai būtų saugomi ir prieinami Komisijai ir Europos Audito Rūmams. Dokumentai saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus nuo tų metų, kuriais įvyko dalinis baigimas, nepažeidžiant valstybės pagalbą reglamentuojančių taisyklių. Bendrai priimtinose duomenų laikmenose saugomi dokumentų originalai arba originalus atitinkantys patvirtinti jų tekstai. Minėtas laikotarpis gali būti pertrauktas procesinių veiksmų atveju arba tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu.

Pagal 95 ir 96 straipsnių nuostatas padarytos finansinės pataisos, susijusios su operacijomis, kurioms taikomas dalinis baigimas, numatytos kaip bendrosios finansinės pataisos.

9 SKIRSNIS

EURO NAUDOJIMAS

94 straipsnis

Euro naudojimas

Komisijos sprendimai dėl veiklos programų, Komisijos įsipareigojimai ir mokėjimai, patvirtintų išlaidų sumos ir valstybių narių mokėjimo prašymai išreiškiami ir išmokami eurais, laikantis 100 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Komisijos parengtų nuostatų.

II SKYRIUS

Finansinės pataisos

1 SKIRSNIS

VALSTYBIų NARIų ATLIEKAMOS FINANSINėS PATAISOS

95 straipsnis

Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos

Valstybės narės pirmiausia yra atsakingos už pažeidimų ištyrimą, veikimą atsižvelgiant į kiekvieno svarbesnio pokyčio, turinčio poveikio paramos įgyvendinimo ar priežiūros sąlygų pobūdžiui, įrodymą ir reikalingų finansinių pataisų atlikimą.

Valstybė narė daro finansines pataisas, kurios būtinos nustačius operacijų arba veiklos programos atskirus ar sistemingus pažeidimus. Valstybės narės atliekamas pataisas sudaro visos arba dalies Bendrijos paramos (įnašo) atšaukimas. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir Fondo finansinius nuostolius. Šitaip atlaisvintas Bendrijos lėšas valstybė narė iki 2015 m. gruodžio mėn. gali vėl panaudoti tai veiklos programai, laikydamasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių. Į pagal 60 ir 65 straipsnius Komisijai siunčiamą metinę įgyvendinimo ir kontrolės ataskaitą valstybės narės įtraukia tais metais pradėtų atšaukimo veiksmų sąrašą.

Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas atšauktas Fondo įnašas neturi būti panaudotas operacijai ar operacijoms, kurios buvo pataisytos, o tuo atveju, kai buvo atlikta finansinė sistemingos klaidos pataisa, - ir operacijoms, kuriose buvo nustatyta ši sisteminga klaida. Valstybės narės, pateikdamos Komisijai 65 straipsnyje nurodytą ataskaitą, jai praneša, kaip jos nusprendė arba kaip siūlo vėl panaudoti atšauktas lėšas, o prireikus - kaip pakeisti veiklos programos finansinį planą.

Nustačius sistemingus pažeidimus, valstybė narė tiria visas operacijas, kurias atliekant galėjo būti padaryti pažeidimai.

Kai sumos turi būti grąžintos po šio straipsnio 1 dalyje minėto atšaukimo, kompetentinga tarnyba arba įstaiga pradeda sugrąžinimo procedūras ir apie tai praneša sertifikavimo bei valdymo institucijai. Apie grąžinimą pranešama ir už jį atsiskaitoma.

2 SKIRSNIS

KOMISIJOS DAROMOS FINANSINėS PATAISOS

96 straipsnis

Pataisų darymo kriterijai

Finansines pataisas Komisija gali padaryti nutraukusi visą veiklos programos finansavimą arba dalį jo, jei atlikusi būtiną tyrimą nustato:

a) svarbius valdymo ir kontrolės sistemos trūkumus, sukėlusius pavojų programai jau išmokėtai Bendrijos paramai;

b) kad patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra neteisėtos ir valstybės narės nebuvo pataisytos prieš pradedant šioje dalyje numatytą taisymo procedūrą;

c) prieš pradėdama šioje dalyje numatytą taisymo procedūrą valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal 68 straipsnio nuostatas.

Siekdama nustatyti, kokį pataisymą reikėtų taikyti - vienodą ar ekstrapoliuotą, Komisija savo finansines pataisas grindžia atskirais nustatyto pažeidimo atvejais, atsižvelgdama į šio pažeidimo sistemingumą. Jei pažeidimas yra susijęs su išlaidų ataskaita, kuri anksčiau metinėje kontrolės ataskaitoje buvo įvertinta teigiamai, remiantis 60 straipsnio 4 dalies a punktu, galima numanyti, kad yra sisteminga problema, nulemianti vienodos arba ekstrapoliuotos pataisos taikymą, jei valstybė narė per du mėnesius nepateiks šį spėjimą paneigiančio įrodymo.

Komisija, svarstydama pataisos sumą, atsižvelgia į pažeidimo svarbą bei dydį ir nustatytų veiklos programos trūkumų finansines pasekmes.

Jei savo poziciją Komisija grindžia auditorių, išskyrus jų pačių tarnybas, nustatytais faktais, išvadas dėl finansinių pasekmių ji padaro išnagrinėjusi priemones, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi pagal 69 straipsnio nuostatas, ataskaitas, pateiktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1681/94 nuostatas, ir valstybės narės atsakymus.

97 straipsnis

Procedūra

Prieš priimdama sprendimą dėl finansinių pataisų, Komisija pradeda procedūrą, pranešdama valstybei narei apie savo išankstines išvadas ir prašydama valstybės narės per du mėnesius pateikti savo pastabas.

Jei finansines pataisas Komisija siūlo remdamasi ekstrapoliacijos arba vienodumo principu, valstybei narei suteikiama galimybė parodyti, išnagrinėjus atitinkamas bylas, kad tikrasis pažeidimo dydis yra mažesnis už Komisijos įvertintą dydį. Komisijai pritarus, valstybė narė gali apsiriboti tam tikru nagrinėjamų bylų kiekiu arba pavyzdžiu. Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, praėjus anksčiau minėtiems dviems mėnesiams, šiam nagrinėjimui neturi būti skirta daugiau kaip dar dviejų mėnesių laikotarpis. Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės per nustatytą laiką pateiktus įrodymus.

Jei narė nesutinka su išankstinėmis Komisijos išvadomis, Komisija pakviečia ją, kad išklausytų, ir šiame posėdyje abi partnerystės pagrindais bendradarbiaujančios šalys stengiasi susitarti dėl pastabų bei išvadų, kurias joms reikia padaryti. Jei per šešis mėnesio nuo posėdžio nesusitariama, Komisija priima sprendimą dėl finansinių pataisų. Jei posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo gautas valstybės narės atsisakymas būti išklausyta.

98 straipsnis

Grąžinimas

Bet koks grąžinimas Komisijai turi vykti iki grąžinimo orderyje (parengtame pagal bendrajam Europos biudžetui taikytino Finansinio reglamento[19] įgyvendinimo taisyklių 72 straipsnio nuostatas) nurodytos dienos. Diena, kurią būtina grąžinti, yra paskutinė antrojo mėnesio po orderio išdavimo diena.

Palūkanos už bet kokį delsimą sugrąžinti priskaičiuojamos atsižvelgiant į pavėluotą laiką, pradedant skaičiuoti nuo nustatytos grąžinimo datos ir baigiant faktinio mokėjimo diena. Šių palūkanų norma - pusantro procentinio punkto virš normos, kurią Europos centrinis bankas pagrindinėms perfinansavimo operacijoms taiko pirmąją mėnesio, kurį turi būti grąžinta, darbo dieną.

99 straipsnis

Valstybių narių įsipareigojimai

Komisijos daromos finansinės pataisos neturi pažeisti valstybių narių įsipareigojimo vykdyti 96 straipsnyje numatytą grąžinimą ir grąžinti Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnyje numatytą valstybės pagalbą.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETAS

100 straipsnis

Komitetas ir procedūros

Komisijai padeda Europos žuvininkystės fondo komitetas (toliau - Komitetas).

Šį Komitetą sudaro valstybių narių atstovai, jam pirmininkauja Komisijos atstovas. Komiteto steigimą remia Komisija.

Darant nuorodą į šį straipsnį taikoma Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniuose nustatyta tvarka.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

101 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos 100 straipsnyje nustatyta tvarka.

45 straipsnio 1 dalyje numatytų Komisijos įgyvendinamų techninės paramos priemonių tipas nustatomas 100 straipsnyje nurodyta tvarka.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

102 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi poveikio paramos, kurią Taryba arba Komisija patvirtino remdamosi Reglamentais (EEB) Nr. 2052/88, (EEB) 4253/88, (EB) Nr. 1164/94, (EB) Nr. 1260/1999 ir (EB) Nr. 2792/1999 ar bet kuriais kitais 2006 m. gruodžio 31 d. šiai paramai taikytais teisės aktais, tęstinumui arba pakeitimui, įskaitant dalinį atšaukimą.

Rengdama Bendrijos paramą, Komisija atsižvelgia į visas priemones, kurias Taryba arba Komisija jau patvirtino prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir kurios šios paramos taikymo laikotarpiu turėjo finansinių pasekmių.

Dalines paramai skirtas sumas, Komisijos patvirtintas 2000 m. sausio 1 d.-2006 m. gruodžio 31 d., dėl kurių iki galutinės ataskaitos pateikimo termino Komisijai nebuvo pateikti paramai baigti reikalingi dokumentai, Komisija ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. automatiškai sustabdo, taip nulemdama neteisėtai išmokėtų sumų sugrąžinimą. Paramos užbaigimui reikalingi dokumentai yra prašymas išmokėti likutį, galutinė įgyvendinimo ir kontrolės ataskaita ir asmens arba departamento, kurių funkcijos nepriklauso nuo valdymo institucijos, parengta ataskaita, kurioje apibendrinamos atliktų patikrinimų išvados ir įvertinamas prašymo išmokėti likutį tinkamumas bei sandorių, kuriems taikomas galutinis išlaidų patvirtinimas, teisėtumas ir reguliarumas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 38 straipsnio 1 dalyje.

Į veiklai arba programoms skirtas sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas dėl teisinių procedūrų arba administracinių veiksmų, turinčių stabdomąjį poveikį, apskaičiuojant sumą, kuri turi būti automatiškai sustabdyta, nekreipiama dėmesio.

103 straipsnis

Ankstesnių reglamentų panaikinimas

Nepažeidžiant 102 straipsnio nuostatų, Reglamentai (EB) Nr. 1263/1999 ir Nr. 2792/1999 panaikinami nuo 2007 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

104 straipsnis

Straipsnis dėl šio reglamento persvarstymo

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. persvarsto šį reglamentą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

Tačiau 14 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, [...].

Tarybos vardu

Pirmininkas

[...]

I PRIEDAS

Remiantis Komisijos 2004 m. vasario 10 d. patvirtintu Finansinių perspektyvų komunikatu, Europos žuvininkystės fondo įsipareigoti asignavimai 2004 m. kainomis pagal metus yra suskirstyti taip:

Milijonai eurų

+++++ TABLE +++++

Visiems 15-os valstybių narių regionams, kuriems taikomas Konvergencijos tikslas, įsipareigojimui turimos lėšos 2004 m. kainomis sudaro 2 015 milijonų eurų 2007-2013 metams.

Milijonai eurų

+++++ TABLE +++++

Bus stengiamasi daugiau biudžeto lėšų skirti naujoms valstybėms narėms, kurioms taikomas konvergencijos tikslas. Turimos lėšos įsipareigojimui šioms valstybėms narėms 2004 m. kainomis yra 1 702 milijono 20072013 metams.

Milijonai eurų

+++++ TABLE +++++

75% Fondo įsipareigotų asignavimų realiomis kainomis turi būti išmokėta tiems regionams, kuriems taikomas konvergencijos tikslas.

II PRIEDASDIDŽIAUSIOS VIEŠOSIOS PAGALBOS normos

Finansavimo normos

Visoms IV antraštinėje dalyje nurodytos priemonėms, Bendrijos finansinio dalyvavimo riboms (A), atitinkamų valstybių narių bendram viešajam finansiniam dalyvavimui (B) (nacionaliniu, regioniniu ir kitais lygmenimis) ir tam tikrais atvejais privačių naudos gavėjų finansiniam dalyvavimui (C) taikomos šios sąlygos, išreikštos finansavimo reikalavimus atitinkančių (remtinų) išlaidų procentais.

1 grupė: (neproduktyvios investicijos)

Priemoka už nuolatinį (žvejybos veiklos) nutraukimą (25 straipsnis), priemoka už laikiną (žvejybos veiklos) nutraukimą (26 straipsnis); socialinė ir ekonominė kompensacija (28 straipsnis); pakrantės žvejybos rajonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis); vandens aplinkai skirtos priemonės (31 straipsnis); visuomenės ir gyvūnų sveikatos priemonės (32 straipsnis); bendri veiksmai (36 straipsnis); vandens gyvūnijos apsaugos ir dauginimo priemonės (37 straipsnis); žvejybos uostų infrastruktūra (38 straipsnis); naujų rinkų skatinimas ir plėtra (39 straipsnis); bandomieji projektai (40 straipsnis); žvejybos laivų modifikavimas arba paskirties pakeitimas (41 straipsnis); techninė parama (45 straipsnis).

2 grupė: (produktyvios investicijos)

Pakrančių žvejybos zonų tvaraus vystymo priemonės (43 straipsnis); investicijos į žvejybos laivus (27 straipsnis); investicijos į akvakultūrą (30 straipsnis); investicijos į žuvininkystės produktų perdirbimą ir prekybą jais (34 straipsnis); naujų rinkų skatinimas ir plėtra (39 straipsnis).

3 grupė

- Remiantis 23 straipsnio a punkto pirmoje įtraukoje numatytais žvejybos pastangos koregavimo planais:

- priemoka už nuolatinį (žvejybos veiklos) nutraukimą (25 straipsnis);

- priemoka už laikiną (žvejybos veiklos) nutraukimą (26 straipsnis);

- socialinės ir ekonominės kompensacijos (28 straipsnis).

- 27a straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos mažos apimties pakrantės žvejybos priemonės.

4 grupė

Bandomieji projektai, išskyrus tuos, kuriuos vykdo viešosios įstaigos (40 straipsnis).

Pagalbos intensyvumas ir pagal šį reglamentą finansuojamų operacijų finansavimo normos

+++++ TABLE +++++

(*) Privataus sektoriaus (finansinės paramos) norma 27a straipsnio 2 dalyje numatytoms priemonėms sumažinama 20 %.

FICHE FINANCIRE LÉGISLATIVE

+++++ TABLE +++++

1. LIGNE(S) BUDGÉTAIRE(S) + INTITULÉ(S)

2. DONNÉES CHIFFRÉES GLOBALES

2.1 Enveloppe totale de l'action (partie B): millions d'euros en CE

2.2 Période d'application:

(années de début et d'expiration)

01 janvier 2007 au 31 décembre 2013.

2.3 Estimation globale pluriannuelle des dépenses:

a) Échéancier crédits d'engagement/crédits de paiement (intervention financire) (cf. point 6.1.1)

Millions d'euros ( la 3e décimale)

+++++ TABLE +++++

b) Assistance technique et administrative (ATA) et dépenses d'appui (DDA) (cf. point 6.1.2)

+++++ TABLE +++++

+++++ TABLE +++++

c) Incidence financire globale des ressources humaines et autres dépenses de fonctionnement(cf. points 7.2 et 7.3)

+++++ TABLE +++++

+++++ TABLE +++++

2.4 Compatibilité avec la programmation financire et les perspectives financires

[X] Proposition compatible avec la programmation financire existante.

Cette proposition est compatible avec la proposition de la Commission pour les perspectives financires 2007-2013 (Com (2004) 101 final du 10.02.2004). Elle s'inscrit dans le cadre de la rubrique 2 conservation et gestion des ressources naturelles .

[...] Cette proposition nécessite une reprogrammation de la rubrique concernée des perspectives financires,

[...] y compris, le cas échéant, un recours aux dispositions de l'accord interinstitutionnel.

2.5 Incidence financire sur les recettes

[X] Aucune implication financire (concerne des aspects techniques relatifs la mise en uvre d'une mesure).

OU

[...] Incidence financire - L'effet sur les recettes est le suivant:

Millions d'euros ( la premire décimale)

+++++ TABLE +++++

4. BASE JURIDIQUE

(Indiquer ici uniquement la base juridique principale.)

Articles 32 et 33 du Traité.

5. DESCRIPTION ET JUSTIFICATION

5.1 Nécessité d'une intervention communautaire[20]

5.1.1 Objectifs poursuivis

La présente proposition vise la mise en place d'un Fonds destiné promouvoir le développement économique et social du secteur de la pche, dans le cadre d'une gestion durable des ressources halieutiques conformément aux orientations arrtées par la réforme de la politique commune de la pche adoptée en Décembre 2002.

L'excs de capacité de flotte communautaire, en dépit des efforts entrepris dans le cadre des programmes structurels précédents (IFOP 1994-1999 et IFOP 2000-2006), demeure l'une des causes de la surexploitation de certains stocks. Le Fonds européen pour la pche (FEP) devra désormais contribuer de manire décisive la réduction nécessaire des capacités, notamment celles des flottes exerant une pression sur les stocks menacés. Par ailleurs le Fonds devra accompagner la restructuration du secteur par un dispositif de mesures sociales et économiques de nature limiter l'impact lié au déclin des activités de pche ou aux mesures contraignantes prises en vertu de la politique de la conservation des ressources halieutiques.

L'aquaculture et la transformation communautaires demeurent confrontées des problmes de compétitivité, de productivité et de durabilité, ces domaines devraient faire l'objet d'un soutien ciblé, permettant aux entreprises de s'adapter aux contraintes de marché, environnementales et réglementaires auxquelles elles sont confrontées.

Les problmes liés l'évolution du secteur et la rareté de la ressource frappent l'ensemble des activités économiques des zones pche, il convient donc de mettre en place une politique de développement des zones côtires de pche qui s'inscrit dans une démarche intégrée autour d'une stratégie territoriale pertinente et adaptée au contexte local.

Enfin, conformément aux objectifs fixés la PCP réformée, il conviendra d'accorder une importance accrue la prise en compte de la dimension environnementale dans toutes les interventions du Fonds.

L'analyse d'impact réalisée par la DG FISH et mentionnée au point 5.1.2 développe davantage les objectifs poursuivis par les interventions du Fonds

5.1.2 Dispositions prises relevant de l'évaluation ex ante

a) d'expliquer comment et quand l'évaluation ex ante a été effectuée (auteur, calendrier et si le(s) rapport(s) est/sont disponible(s) ou comment l'information correspondante a été collectée[21].

L'analyse d'impact de la présente proposition réalisée par la DG pche a été rédigée sur la base des évaluations disponibles notamment

- l'évaluation ex post des programmes IFOP pour la période 1994-1999,

- l'évaluation mi-parcours des programmes IFOP pour la période 2000-2006,

- l'étude de l'impact de l'IFOP sur l'industrie de la transformation 1994-1999.

D'autres documents stratégiques ont été également pris en compte pour l'élaboration de cette proposition en particulier,

- le Livre Vert sur l'avenir de la PCP (mars 2001),

- la Communication de la Commission intitulée une stratégie pour le développement durable de l'aquaculture européenne - COM (2002)511 final du 19.9.2002,

- la Communication de la Commission plan d'action pour pallier les conséquences sociales, économiques et régionales de la restructuration du secteur de la pche de l'UE -COM (2002) 600 du 6.11.2002.

b) de décrire brivement les constatations et enseignements tirés de l'évaluation ex ante.)

La gestion des interventions soutenues par le Fonds sera plus décentralisée vers les Etats membres,,,, par analogie avec les rgles de gestion qui régiront les nouveaux Fonds structurels et de cohésion et le nouvel instrument de développement rural. Un autre élément de simplification réside dans le choix d'un Fonds unique couvrant tout le territoire communautaire, régit par un rglement unique simplifié, se limitant définir les principes et les critres d'intervention.

Les responsabilités de la Commission et des Etats membres seront également mieux définies chaque stade de la programmation, du suivi, de l'évaluation et du contrôle. Au niveau de la programmation, cette proposition adopte le principe d'une feuille de route déterminant les objectifs stratégiques tels que prévu dans les conclusions du 3me rapport de la Commission sur la cohésion économique de 2004. Ainsi le Conseil dans un premier temps adopte, sur proposition de la Commission, aprs avis du Parlement, des orientations stratégiques définissant les priorités d'intervention de la PCP et servant de cadre de référence pour la programmation du Fonds par les Etats membres. Les Etats membres adoptent leur tour des plans stratégiques nationaux conformes aux orientations du Conseil, qui portent sur l'ensemble des volets de la PCP et indiquent les priorités et les objectifs pour sa mise en uvre. Les programmes opérationnels des Etats membre devront tenir compte.

Les ressources du Fonds seront concentrées sur un nombre limité de priorités de manire améliorer la transparence financire, la qualité et l'efficacité des interventions et faciliter l'évaluation de la valeur ajoutée communautaire. Ainsi la concentration de l'effort financier sur l'ajustement des capacités de pche et l'atténuation des impacts socio-économiques qui en découlent devraient mieux contribuer la réalisation des objectifs d'une pche responsable et durable sur le plan économique, social et environnemental.

5.1.3 Dispositions prises la suite de l'évaluation ex post

(Dans le cas du renouvellement d'un programme, il s'agit aussi de décrire brivement les enseignements tirer d'une évaluation intérimaire ou ex post.)

L'évaluation ex-post de l'impact du soutien de l'IFOP sur la période 1994-1999 montre que cet instrument n'a pas été suffisant pour enrayer la réduction des surcapacités de pche, du fait, en partie, que l'IFOP s'est avéré difficile gérer et inadapté pour susciter le retrait des navires ciblant les stocks halieutiques les plus menacés.

L'évaluation ex-post de l'impact du soutien de l'IFOP reu par l'industrie de la transformation pour la période 1994-1999 montre que, quoique la politique communautaire en matire d'aide au secteur de la transformation ait évolué, vers des mesures de restructuration et un encouragement l'adoption de techniques de production améliorant la compétitivité, des progrs restent faire non seulement au niveau de la définition des priorités mais aussi celui de la simplification des mécanismes de mise en uvre de l'IFOP.

L'évaluation a mi-parcours des programmes relevant de la période 2000-2006 suggre que la programmation devrait tre élaborée de manire partenariale, qu'il convient d'éliminer les mesures contradictoires pour la flotte (construction, modernisation versus démolition et déclassement) et de soutenir d'avantage des activités intra sectoriels, pour combattre la fragmentation du secteur. En ce qui concerne la gestion et le suivi des programmes, il est recommandé d'améliorer la promotion pour attirer d'avantage des projets, de simplifier les procédures administratives et de mieux définir les indicateurs de suivi.

5.2 Actions envisagées et modalités de l'intervention budgétaire

- L'adaptation des capacités de pche :

Le fonds devra répondre l'une des priorités de la PCP savoir l'exploitation durable des ressources halieutiques. Il devra par conséquent accompagner la gestion de la flotte communautaire, aujourd'hui encore sur capacitaire, en visant en premier lieu les flottes pchant des ressources en dessous des limites biologiques raisonnable. Le Fonds pourra accorder des aides aux armateurs et équipages affectés par des mesures d'ajustement des efforts de pche lorsque celles-ci s'inscrivent dans le cadre :

- De plans de reconstitution ou de gestion de la ressource adoptés par le Conseil,

- De mesures d'urgence adoptée par la Commission ou les Etats membres pour la conservation,

- De la non reconduction d'un accord de pche avec un pays tiers ou d'un arrangement international,

- De plans de sortie de flotte adoptés par les Etats membres sur une base volontaire.

Ces plans d'adaptation des capacités devront inclure des actions d'arrt définitif des activités de pche et pourront inclure des mesures d'arrt temporaire.

Les crédits non alloués au titre de la réserve feront l'objet d'une programmation classique pour tous les autres domaines d'intervention ci-aprs. Dans ce cadre, le fonds apportera un concours financier aux plans de sortie de flotte qui seraient adoptés par les Etats membres suite la non reconduction d'un accord ou d'un arrangement international, ou en vue d'adapter les capacités de leur flotte de pche aux ressources disponibles dans le cadre de plans d'une durée limitée adoptés volontairement par les Etats membre.

Un soutien approprié sera accordé au financement d'équipements visant améliorer la sécurité bord, d'hygine, la qualité des produits et des conditions de travail, l'expérimentation de nouvelles mesures techniques dans le cadre de projets pilotes et ou permettant de conserver les captures bord ou de réduite l'impact de la pche sur l'environnement marin.

Au titre de cette priorité ajustement des efforts de pche , des compensations socio-économiques pourront tre octroyées en faveur des pcheurs affectés par l'évolution de l'activité de pche pour leur reconversion, la diversification de leur activité ou leur départ anticipé du secteur.

- Développement durable des zones côtires de pche :

Le Fonds interviendra en faveur du développement durable des zones côtires, qui devra s'appuyer sur une stratégie territoriale pertinente et adaptée au contexte local, visant le maintien ou l'amélioration de la prospérité économique et sociale, la promotion de la valeur ajoutée des activités de pche et d'aquaculture, le soutien la diversification et la reconversion économique et la promotion de l'environnement côtier. Le public visé dans ce cadre sera l'ensemble des communautés côtires liées au secteur, allant ainsi au-del des pcheurs et armateurs. La délimitation des zones éligibles incombera aux Etats membres sur la base de critres homognes pour toute la Communauté et définis par la présente proposition. Afin de donner une préférence la participation des acteurs de terrain, et de garantir une démarche ascendante partir de la base, les stratégies de développement des zones côtires de pches seront élaborées et mises en oeuvre par des regroupements de partenaires locaux publics et privés, sélectionnés par les Etats membres par le biais d'appels propositions.

- Aquaculture, transformation et commercialisation des produits de la pche et de l'aquaculture :

Les investissements dans ces secteurs devront s'inscrire dans une perspective de développement durable et d'amélioration de la compétitivité des entreprises, notamment travers l'adaptation des conditions de production, le respect de la santé humaine et animale, de la qualité des produits et la réduction de l'impact de ces activités sur l'environnement. Les aides aux investissement dans les entreprises de transformation ou de commercialisation seront néanmoins limitées aux micro et petites entreprises.

- Mesures d'intért collectif

Les mesures d'intért collectif mises en uvre par les professionnels et destinées la protection et au développement de la faune aquatique constituent un autre domaine d'intervention du Fonds. Ces actions doivent tre mises en uvre par des organismes publics ou parapublics ou des organisations professionnelles ou similaires reconnues. Les autres domaines d'intervention au titre des mesures collectives éligibles sont les investissements dans les ports de pche contribuant l'amélioration des services offerts aux pcheurs, la promotion et la recherche de nouveaux débouchés pour les produits de la pche et de l'aquaculture dans le respect du droit de la concurrence, les projets pilotes dans le but d'acquérir ou de diffuser de nouvelles connaissance techniques, la transformation des navires de pche des fins exclusives de formation ou de recherche.

- Assistance technique

Dans la limite de 5 % des programmes opérationnels, le Fonds pourra concourir au financement d'actions de préparation, de gestion, de suivi, d'évaluation, d'information, de contrôle et d'audit des interventions. Par ailleurs le Fonds pourra apporter un soutien au renforcement de la capacité administrative nécessaire pour la gestion de la PCP et du Fonds, des Etats membres dont la totalité des régions relvent de l'objectif de convergence.

A son initiative et pour son compte, et dans la limite de 0,8% de la dotation totale du Fonds, la Commission peut financer au titre du Fonds des mesures de préparation, de suivi et de mise en uvre, d'évaluation, de contrôle et d'audit nécessaire la mise en uvre du Fonds.

Bien que ne relevant plus de la politique de cohésion pour la période 2007-2013, les interventions du fonds en conserveront les mmes fondements savoir les principes de partenariat, de subsidiarité et de concentration en faveur des régions les plus défavorisées. A ce titre, les taux d'intervention différenciés pour les différentes régions de la Communauté en vigueur pour les autres Fonds structurels (FEDER et FSE) seront d'application.

5.3 Modalités de mise en uvre

La mise en oeuvre du Fonds relve de la gestion partagée entre la Commission et les Etats membres conformément l'article 53 du rglement (CE) n° 1605/2002 l'exception de l'assistance technique l'initiative de la Commission effectuée en gestion directe. La Commission, sur proposition des Etats membres adopte les stratégies et les priorités de développement de la programmation et la participation financire communautaire. La mise en uvre du Fonds et leur contrôle, en application du principe de subsidiarité, relve de la responsabilité des Etats membres.

6. INCIDENCE FINANCIRE

6.1 Incidence financire totale sur la partie B (opérationnelle) (pour toute la période de programmation)

6.1.1 Intervention financire

Crédits d'engagement en millions d'euros ( la 3e décimale)

+++++ TABLE +++++

L'allocation financire pour le FEP dans le cadre des perspectives financires proposées par la Commission[22] pour la période 2007-2013 est de EUR 4,96 milliard pour une Europe élargie 25, ce qui correspond approximativement aux montants alloués pour l'Europe de 15 lors de la période 2000-2006 (EUR 3.7 milliard).

6.1.2 Assistance technique et administrative (ATA), dépenses d'appui (DDA) et dépenses TI (crédits d'engagement)

+++++ TABLE +++++

6.2. Calcul des coûts par mesure envisagée en partie B (opérationnelle) (pour toute la période de programmation)[23]

(Dans le cas o il y a plusieurs actions, il y a lieu de donner, sur les mesures concrtes prendre pour chaque action, les précisions nécessaires l'estimation du volume et du coût des réalisations.)

Les programmes opérationnels qui seront élaborés par les Etats membres se déclineront en 5 axes prioritaires pour les Etats membres concernés par des mesures relatives la flotte et 4 axes prioritaires pour les pays qui ne seront pas concernés par ces mesures.

Ces axes sont détaillés au titre IV de la présente proposition, il s'agit respectivement de l'adaptation de la flotte de pche communautaire ; de l'aquaculture, de la transformation et de la commercialisation des produits,,,, des mesures d'intért collectif, du développement des zones côtires de pche ; et de l'assistance technique .

La répartition des crédits l'intérieur de chaque enveloppe est de la compétence des Etats membres, elle doit néanmoins tre compatible avec les orientations stratégiques prévues l'article 13 de la présente proposition.

7. INCIDENCE SUR LES EFFECTIFS ET LES DÉPENSES ADMINISTRATIVES

Les besoins en ressources humaines et administratives seront couverts l'intérieure de la dotation allouée la DG gestionnaire dans le cadre de la procédure d'allocation annuelle.

L'allocation de postes dépendra d'une part de l'organisation interne de la prochaine Commission et d'autre part d'une éventuelle réallocation de postes entre services suite aux nouvelles perspectives financires.

7.1. Incidence sur les ressources humaines

+++++ TABLE +++++

7.2 Incidence financire globale des ressources humaines

+++++ TABLE +++++

Les montants correspondent aux dépenses totales pour 12 mois.

7.3 Autres dépenses de fonctionnement découlant de l'action

+++++ TABLE +++++

Les montants correspondent aux dépenses totales de l'action pour 12 mois.

(1) Préciser le type de comité ainsi que le groupe auquel il appartient :

+++++ TABLE +++++

8. SUIVI ET ÉVALUATION

8.1 Systme de suivi

Un comité de pilotage est créé pour chaque programme opérationnel par l'État membre, en accord avec l'autorité de gestion aprs consultation des partenaires. Le comité de pilotage s'assure de l'efficacité et de la qualité de la mise en oeuvre de l'intervention. Il examine et approuve les critres de sélection des opérations financées, évalue périodiquementles progrs réalisés pour atteindre les objectifs spécifiques du programme opérationnel, examine les résultats de la mise en uvre et examine et approuve le rapport annuel d'exécution et le rapport final d'exécution avant leur envoi la Commission

L'autorité de gestion et le comité de pilotage assurent le suivi au moyen d'indicateurs de résultat, y compris les indicateurs physiques, d'impact et financiers définis dans le programme opérationnel. Ces indicateurs se réfrent au caractre spécifique du secteur de l'Etat membre et aux objectifs poursuivis. La Commission en partenariat avec les Etats membres et en conformité avec le principe de proportionnalité examine les indicateurs nécessaires au suivi et l'évaluation du programme opérationnel.

L'autorité de gestion envoie un rapport annuel d'exécution et de contrôle du programme opérationnel la Commission, dans les six mois suivant la fin de chaque année civile entire de mise en oeuvre. Avant leur transmission la Commission, chaque rapport est examiné et approuvé par le comité de pilotage.

8.2 Modalités et périodicité de l'évaluation prévue

Les programmes opérationnels des Etats membres pour la mise en uvre du Fonds font l'objet d'une évaluation ex-ante, d'une évaluation intermédiaire et d'une évaluation ex-post conformément des modalités convenues entre la Commission et les Etats membres. Le principe de proportionnalité est applicable aux évaluations.

L'évaluation ex-ante vise assurer la cohérence entre les orientations stratégiques au niveau de la Communauté,,,, les plans stratégiques nationaux et les programmes opérationnels ainsi qu' optimiser l'allocation des ressources budgétaires des programmes opérationnels et améliorer la qualité de la programmation. Elle est conduite sous la responsabilité de l'Etat membre.

L'évaluation intermédiaire vise examiner l'efficacité des programmes opérationnels en vue de leur adaptation pour améliorer la qualité des interventions et leur mise en uvre. Elle est organisée l'initiative de l'autorité de gestion, en concertation avec la Commission. Elle doit tre conduite selon un calendrier permettant de tenir compte de ses conclusions en cas de reconduction du programme.

L'évaluation ex-post est conduite sous la responsabilité de la Commission en concertation avec l'Etat membre et l'autorité de gestion qui doit assurer la collecte des données nécessaires sa réalisation. Elle est finalisée au plus tard deux ans la fin de la période de programmation.

9. MESURES ANTIFRAUDE

La Commission s'assure de l'existence et du bon fonctionnement dans les Etats membres des systmes de gestion et de contrôle. Elle se base également sur les rapports annuels de contrôle et sur ses propres contrôles sur place pour vérifier le bon fonctionnement des ces systmes. La Commission coopre avec les autorités nationales d'audit des programmes opérationnels, avec lesquelles elles se réunit au moins une fois par an.

En cas de défaillance des systmes de gestion et de contrôle nationaux, la Commission interrompt, retient ou réduit tout ou partie des paiements.

La Commission peut effectuer des corrections financire en annulant tout ou partie de la contribution communautaire pour un programme opérationnel lorsqu'elle constate qu'il existe des déficiences dans les systmes de gestion et de contrôle qui mettent en péril les contributions communautaires déj octroyées, que les déclarations des dépenses sont irrégulires et n'ont pas fait l'objet de mesures de correction par les Etats membres ou que les Etats membres n'ont pas donné suite aux observations formulées par la Commission sur le rapport annuel d'exécution et de contrôle établit par l'autorité de gestion.

[1] Komisijos komunikatas, skirtas Tarybai ir Europos Parlamentui: Mūsų bendros ateities kūrimas. Politikos iššūkiai ir išplėstos Sąjungos 2007-2013 m. biudžeto priemonės. COM(2004) 101 galutinis 2004 2 10.

[2] OL C [...], [...], p. [...].

[3] OL C [...], [...], p. [...].

[4] OL C [...], [...], p. [...].

[5] OL C [...], [...], p. [...].

[6] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[7] OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

[8] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[9] OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

[10] OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[11] OL L [...], [...], p. [...].

[12] OL L 5, 2004 1 9, p. 25.

[13] 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, 1985 7 5, p. 40). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/35/EB (OL L 156, 2003 6 25, p. 17).

[14] OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

[15] 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (OL L 198, 1991 7 22, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. vasario 24 d. Reglamentu (EB) Nr. 392/2004 (OL L 65, 2004 3 3).

[16] 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99 (OL L 325, 2003 12.12, p. 31).

[17] 1992 m. liepos 14 d. Reglamentas (EEB) Nr. 2081/1992 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos. (OL L 208, 1992 7 24, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[18] OL L 145, 2003 5 31, p. 43.

[19] Reglamentas (EB) Nr. 2352/2002, OL L 351, 28.12.2002, p. 29.

[20] Pour plus d'informations, voir le document d'orientation séparé.

[21] Pour les informations minimales obligatoires présenter en ce qui concerne les initiatives nouvelles, voir le document SEC(2000) 1051.

[22] Communication de la Commission au Conseil et au Parlement européen. Construire notre avenir commun. Défis politiques et moyens budgétaires de l'Union élargie - 2007-2013. Document KOM(2004) 101 final du 10.2.2004.

[23] Pour plus d'informations, voir le document d'orientation séparé.