52004DC0453

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI apie trumpųjų nuotolių laivybą {SEK(2004) 875}

1. Įvadas

1995 m. Komisija pristatė Komunikatą apie trumpųjų nuotolių laivybą [1], o 1997 m. [2] - pazangos ataskaitą. Į kitą, 1999 m. pateiktą komunikatą [3] buvo įtraukta antroji pazangos ataskaita; jame taip pat analizuojamos įvairios kliūtys, stabdančios trumpųjų nuotolių laivybos vystymasį, skatinama naudotis ja, siūlant taikyti visapusiską pristatymo iki durų metodą ir ,vieno langelio" tarnybos principą.

[1] Komisijos komunikatas dėl trumpųjų nuotolių laivybos vystymosi Europoje. Perspektyvos ir sunkumai, COM(95) 317, galutinis, 1995 7 5.

[2] Komisijos vidaus darbo dokumentas ,Komisijos tarnybų pazangos ataskaita remiantis 1996 m. kovo 11 d. Tarybos rezoliucija dėl trumpųjų nuotolių laivybos", SEC(97) 877, 1997 5 6.

[3] Trumpųjų nuotolių laivybos vystymasis Europoje: dinamiska alternatyva tvaraus transporto grandinėje. Antroji dviejų metų pazangos ataskaita, COM(1999) 317, galutinis, 1999 6 29.

Be to, 2001 m. Komisija Baltojoje knygoje dėl bendrosios transporto politikos 2010 m. [4] iskėlė daug ambicingų tikslų konkurencingam ir tvariam mobilumui Europoje uztikrinti.

[4] Baltoji knyga dėl Europos transporto politikos 2010 m. ,Laikas nuspręsti", COM(2001) 370, 2001 9 12.

2002 m. birzelį Europos Sąjungos transporto ministrai surengė neoficialų, tik trumpųjų nuotolių laivybai skirtą pasitarimą Gijono mieste, Ispanijoje. Po sio pasitarimo Komisija parengė Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programą [5]. Programoje nurodoma 14 veiksmų trumpųjų nuotolių laivybai pagerinti ir jos vystymosi kliūtims pasalinti.

[5] Komisijos komunikatas ,Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programa", COM(2003) 155, galutinis, 2003 4 7.

Dabar Komisija pateikia naują Komunikatą apie trumpųjų nuotolių laivybą Europoje. Jame pabrėziama nuo 1999 m. pasiekta pazanga, kuri siejama su Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programa (zr. I priedą).

2. Trumpųjų nuotolių laivyba intensyvėja

Paskutinėje pazangos ataskaitoje analizuodami trumpųjų nuotolių laivybos galimybes pastebėjome, kad reikia apsvarstyti ne tik jas. Pavyzdziui, paskutiniame desimtmetyje pasitvirtino, kad tik si transporto rūsis pajėgi konkuruoti su sparčiai augančiu kelių transportu. 1995-2002 m. trumpųjų nuotolių laivybos ir kelių transporto tonkilometrių rodiklis isaugo 25 %. 2001 m. trumpųjų nuotolių laivybai teko 40 % visų tonkilometrių Europoje, o kelių transportui - 45 % [6]. Issamesnę informaciją rasite II priede.

[6] ES energetika ir transportas skaičiais: 2003 m. statistikos knygelė.

Neabejojama, kad keleivių pervezimas yra svarbi trumpųjų nuotolių laivybos dalis, padedanti stiprinti sanglaudą. Tačiau siame komunikate visas dėmesys skiriamas krovinių pervezimui, nes pagrindinis trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo tikslas yra pasiekti modalinį prekių gabenimo pasikeitimą o, lyginant su krovinių gabenimu, galimybė sumazinti transporto grūstis pakeičiant keleivių pervezimą keliais į keleivių pervezimą jūra neatrodo didelė.

3. Nauda ir zala aplinkai

Jūrų transportui reikia maziau energijos, nei kitoms transporto rūsims ir apskritai jis yra maziau zalingas gamtai. Daznesnis naudojimasis trumpųjų nuotolių laivyba sutaptų su Bendrijos transporto ir aplinkos politikų siekiais (zr. III priedą).

4. Trumpųjų nuotolių laivybos vystymosi kliūčių įveikimas

Kaip teigiama 1999 m. komunikate ir 2003 m. Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo programoje, yra dar kelios kliūtys, kurios vis dar trukdo siai transporto rūsiai vystytis greičiau:

* jos dar nepavyko visiskai integruoti į intermodalinę pristatymo iki durų grandinę;

* ji dar ne visai atsikratė turėto atgyvenusios pramonės sakos įvaizdzio;

* jos administracinės procedūros yra sudėtingos;

* jai reikia didelio uosto efektyvumo.

Uz trumpųjų nuotolių laivybos vystymąsį pirmiausia yra atsakinga visa pramonė. Tačiau valdzios institucijos turi atlikti aiskų vaidmenį kuriant reikalingą struktūrą ir, kaip ir pastaraisiais metais, laikyti sią transporto rūsį vienu is savo politinės darbotvarkės prioritetų.

Logistikos grandines, į kurias įeina ir trumpųjų nuotolių laivyba, turėtų administruoti ir paversti komercinėmis ,vieno langelio" tarnybos, pvz., visų transporto rūsių ekspeditoriai [7]. Tokios tarnybos turėtų suteikti klientams galimybę naudotis viena, bendra paslaugų vieta, kuri būtų atsakinga uz visą intermodalinę tiekimo grandinę iki galutinės pristatymo vietos. Tam reikia visų dalyvių pastangų, tačiau naudą gautų taip pat visi.

[7] Palyg. http://europa.eu.int/comm/transport/logistics/index_en.htm

4.1. Kliūčių salinimas

Komisija, bendradarbiaudama su trumpųjų nuotolių laivybos įgaliotais atstovais [8] ir pramone, sudarė trumpųjų nuotolių laivybos vystymosi kliūčių sąrasą [9]. 2003 m. du įgaliotų atstovų pasitarimai buvo skirti kiekvienos is sių kategorijų kliūčių nagrinėjimui:

[8] Issamesnę informaciją apie trumpųjų nuotolių laivybos įgaliotus atsovus rasite 7.1 skyriuje.

[9] r.: http://europa.eu.int/comm/transport/maritime/sss/policy_bottlenecks_en.htm

* trumpųjų nuotolių laivybos įvaizdis;

* trumpųjų nuotolių laivyba pristatant iki durų;

* administravimas ir dokumentai;

* uostai ir uostų paslaugos;

* salių specifika.

Jau pasalinta nemazai į pirmąjį sąrasą (zr. IV priede pateiktus pavyzdzius) įrasytų kliūčių. Bus sistemingai salinamos ir likusios 67 kliūtys.

4.2. Trumpųjų nuotolių laivybai taikomos muitinės procedūros

2002 m. Komisija pateikė Trumpųjų nuotolių laivybos muitinės procedūrų vadovą [10]. Vadovo tikslas dvejopas: pirma, jame bendrais bruozais supazindinama su trumpųjų nuotolių laivybai taikomomis ES muitinės taisyklėmis, taip pat su galimybėmis pasinaudoti supaprastintomis muitinės procedūromis, antra, vadovas glaustai paaiskina, kaip nustatyti, ar yra pakeitimų arba tolesnio supaprastinimo poreikių.

[10] Komisijos vidaus darbo dokumentas: Trumpųjų nuotolių laivybos muitinės procedūrų vadovas, SEC(2002) 632, 2002 5 29.

Visoje Europoje vykusios konsultacijos dėl sio vadovo buvo uzbaigtos 2003 m. balandį, ir pirmoji surinktos informacijos analizė parodė, kad su bendromis ES muitinės taisyklėmis susijusių konkrečių problemų gali būti maziau, negu anksčiau manyta. Daugiausia komentarų kilo dėl vadinamosios ,licencijuotos reguliarios laivybos paslaugos" [11]. Tai muitinės licencijuota paslauga gabenti Bendrijos prekes į valstybes nares arba is jų taikant minimalius formalumus. Is tikrųjų, kai gabenamos Bendrijos prekės, si paslauga gali būti lyginama su Bendrijos muitų teritorijoje esančiu kelio tiltu tarp dviejų ar daugiau vietovių, kai nė vienoje is tilto pusių netaikomi jokie muitinės patikrinimai. Gabenamų Bendrijos prekių statusui įrodyti pakanka tiek pat dokumentų, kaip ir keliais gabenamoms prekėms. Jei prekės yra ne is Bendrijos, tokiai paslaugai gali būti taikomos supaprastintos tranzito procedūros, pvz., muitų tikslais naudojami paslaugos tiekėjo manifestai.

[11] Palyg. 1998 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 75/98, OL L 7. 1998 1 13, p. 3, su vėlesniais pakeitimais.

Siekdama atsakyti į su licencijuota reguliarios laivybos paslauga ir jos praktiniu taikymu susijusius klausimus, 2004 m. kovą Komisija pateikė darbo dokumentą [12], kuriame paaiskino sios paslaugos modalumus ir reikalingas procedūras, norintiems ją teikti. Dokumentas pateikia tiesioginius atsakymus laivybos pramonei, todėl paslauga tampa labiau zinoma ir prieinama toms bendrovėms, kurioms ji galėtų būti naudinga.

[12] Komisijos vidaus darbo dokumentas: Trumpųjų nuotolių laivybos supaprastintos muitinės procedūros: ,Licencijuotos reguliarios laivybos paslaugos", SEC(2004) 333, 2004 3 17.

Kai kurios pastebėtos bendradarbiavimo problemos buvo vien tik praktinio pobūdzio ir daznai galėjo būti supaprastintos ar isspręstos įdiegus elektroninį muitinės ir kitų administracinių duomenų perdavimą (e.-Muitinė).

2003 m. viduryje pradėta diegti Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema (angl. NCTS) apytiksliai 3000 muitinės tarnybų 22 salyse yra vienas is pirmųjų zingsnių e.-Muitinės link. Dabartinėje sistemoje gabenimu pagal bendrąjį administracinį dokumentą (angl. SAD) taikoma procedūra keičiama e. pranesimais. Planuojama, kad ateityje NCTS bus papildyta naujomis funkcijomis.

2003 m. liepą Komisija pateikė Komunikatą dėl paprastos ir kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos [13]. Komunikate siūloma įdiegti laive esančių skirtingų valdzios institucijų atstovų koordinavimą. Tai leistų ateityje atsirasti prekybininkus aptarnaujančioms ,vieno langelio" administracinėms tarnyboms arba bendriems langeliams. Tada prekybininkai galėtų visus reikalus isspręsti vienoje administracinėje tarnyboje, o ne trijose ar keturiose, kaip yra dabar. Taigi, ir informaciją apie konkrečią importo siuntą reikėtų issiųsti tik vieną kartą.

[13] Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl paprastos ir kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos, COM(2003) 452 galutinis, 2003 7 24.

Komunikate taip pat siūloma pakeisti Muitinės kodeksą taip, kad elektroninės deklaracijos ir elektroniniai pranesimai taptų taisykle, o deklaracijos popieriuje - isimtimi. Tačiau tam pasiekti reikės laiko, nes teks organizuoti būtinų duomenų mainus ir parengti suderinamas informacijos technologijų sistemas.

Kelios is konsultacijų metu nurodytų problemų yra susijusios su Bendrijos muitinės taisyklių nacionaliniu, regioniniu arba vietos taikymu. Kai kurias is jų būtų galima isspręsti jas įtraukus į Bendrijos muitinės taisyklių nacionalinio taikymo suvienodinimo iniciatyvas ir gerinant nacionalinių muitinės tarnybų bendradarbiavimą, ypač per ,Muitinės Bendrijoje" veiksmų programą (Muitinė 2007) [14]. Be to, dvi muitinės tarnybų kontaktinės grupės [15] siekia pagerinti pagrindinių ES uostų muitinės tarnybų praktinį bendradarbiavimą ir koordinavimą. Šios grupės analizuoja praktinius darbo klausimus, nustato standartus ir siekia, kad būtų taikoma reikalinga kontrolė.

[14] 2003 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 253/2003/EB nustatantis muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007) OL L 36, 2003 2 12 p. 1.

[15] RALFH programa apima svarbiausius siaurinius ES uostus, o ODYSSUD programa - pagrindinius pietinius ES uostus.

Remiantis siomis konsultacijomis ir kitais pokyčiais muitinės srityje, Komisija periodiskai atnaujina Trumpųjų nuotolių laivybos muitinės procedūrų vadovo originalą. 2004 m. sausio 14 d. atnaujintas variantas Nr. 3 yra naujausias sio vadovo darbinis variantas.

4.3. Uosto paslaugos ir saugumas

Trumpųjų nuotolių laivybai reikia efektyvių ir jai tinkančių uostų, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų jūrų uostai, salų uostai ar jūros-upės uostai. Jai reikia priimtinos trukmės apyvartumo, skaidrių procedūrų ir aiskių mokesčių. Trumpųjų nuotolių laivyba gali sustiprinti savo tikrąjį vaidmenį Europoje tik su vientisai intermodalinėje grandinėje dirbančiais uostais. O sių isankstinių sąlygų laikomasi ne visada.

Todėl 2001 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos uosto paslaugų rinka [16]. Šio pasiūlymo tikslas yra padidinti konkrečių uosto paslaugų: laivo isvedimo, buksyravimo, prisisvartavimo, paslaugų keleiviams ir krovos darbų, efektyvumą ir sumazinti jų teikimo islaidas.

[16] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl rinkos atvėrimo uosto paslaugoms pasiūlymas, COM(2001) 35 galutinis, 2001 2 13, su pakeitimais, padarytais COM(2002) 101 galutiniu, 2002 2 19.

Tačiau po taikinimo procedūros, kurioje dalyvavo Europos Parlamentas ir Taryba, Europos Parlamentas balsavo pries siūlomą tekstą. Todėl uostų paslaugų rinkos konkurencija nėra tokia intensyvi, kokia būtų buvusi priėmus konkrečią direktyvą.

Uosto saugos srityje trumpųjų nuotolių laivybai naudos atnestų Tarptautinės konvencijos dėl zmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) suteikiamos galimybės sudaryti dvisales ar daugiasales valstybių narių sutartis dėl alternatyvių saugos priemonių (zr. V priedą).

4.4. Pakrovimo vienetai

Pakrovimo vienetų suderinimas ir standartizavimas gali teigiamai įtakoti trumpųjų nuotolių laivybą, pavyzdziui, suteikiant jam galimybę įsibrauti į nuimamojo kėbulo gabenimo zeme rinką (zr. VI priedą).

5. Jūros greitkeliai

Baltojoje knygoje dėl Europos transporto politikos 2010 m. isskirtinai daug dėmesio skiriama ,Jūros greitkelių" koncepcijai. Jūros greitkeliai, kaip ir sausumos greitkeliai ir gelezinkeliai, turėtų tapti transeuropinio tinklo (TEN-T) dalimi ir sumazinti transporto spūstis keliuose ir (arba) pagerinti susisiekimą su periferiniais ir salų regionais bei valstybėmis narėmis. Jūros greitkeliai ne tik sumazintų sunkvezimių pagrindiniuose keliuose skaičių, bet kai kurias atvejais taip pat paskatintų keleivių pervezimą jūra, nes laivai gali tuo pat metu gabenti ir krovinį, ir keleivius.

Jūros greitkeliai turėtų tapti sudėtine pristatymų iki durų logistinės grandinės dalimi ir teikti efektyvias, pastovias, patikimas ir daznas paslaugas, kurios galėtų konkuruoti su kelių transportu, pavyzdziui, gabenimo laiko ir kainos prasme. Su sausumos greitkeliais sujungtų uostų rysiai su vidaus keliais privalėtų būti efektyvūs, administracinės procedūros - greitos , o paslaugų lygis - aukstas; taip būtų uztikrinama trumpųjų nuotolių laivybos sėkmė.

Nors trumpųjų nuotolių laivyba būtų vykdoma tik jūros greitkeliais, jos koncepcija grindziama ne vien tik jais, nes trumpųjų nuotolių laivybos rysiai apima ne vien tik rysius tarp Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir su salia esančiomis trečiosiomis salimis, vidaus rysius ir zemyną su salomis jungiančius rysius.

2003 m. spalį Komisija pasiūlė perziūrėti Bendrijos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) vystymo gaires [17], įskaitant 29 prioritetinius projektus, kurie turi būti įgyvendinti vėliausiai iki 2020 m. Šie prioritetiniai projektai bus paskelbti ,Europos intereso" projektais. Jiems bus skirtas prioritetinis finansavimas is atitinkamų Bendrijos isteklių. Projektas Nr. 21 yra prioritetinis jūros greitkelių vystymo projektas. Siūloma į sį prioritetinį projektą įtraukti ir siuos keturis jūros greitkelius (zr. VII priede pateikiamą zemėlapį):

[17] Europos Parlamento ir Tarybos pakeistas pasiūlymas, keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo pakeistą pasiūlymą, keičianti Sprendimą Nr. 1692/96/EB pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, COM(2003) 564 galutinis, 2003 10 1.

* Baltijos jūros greitkelį (jungiantį prie Baltijos jūros esančias valstybes nares su Vidurio ir Vakarų Europoje esančiomis valstybėmis narėmis, įskaitant marsrutą per Šiaurės jūrą ir (arba) Baltijos jūros kanalą);

* vakarų Europos jūros greitkelį (prasidedantį Portugalijoje ir Ispanijoje, einantį palei Atlanto vandenyno pakrantę link Šiaurės ir Airijos jūros);

* pietryčių Europos jūros greitkelį (jungiantį Adrijos jūrą su Jonijos jūra ir su rytine Vidurzemio jūros dalimi, įskaitant Kiprą);

* pietvakarių Europos jūros greitkelį (Vidurzemio jūros vakarinė dalis, sujungianti Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir susijungianti su pietryčių Europos jūros greitkeliu, įskaitant rysius su Juodąja jūra).

Europos Parlamentas patvirtino Tarybos bendrąją poziciją dėl Komisijos 2004 m. balandį pateikto pasiūlymo. Naujas, 12a straipsnis dėl jūros greitkelių leis Bendrijai teikti pagalbą įvairioms transeuropinio tinklo sistemos priemonėms. Šis mechanizmas leis valstybėms narėms Bendrijai padedant remti inter alia konkrečia konkurso tvarka pagrįstas logistikos valdymo sistemas, infrastruktūrą ir priemones.

Parama jūros greitkelių vystymui turėtų būti grindziama tais pačiais kriterijais, kaip ir ,Marko Polo" programa, [18] t.y. konkurencijos iskraipymo vengimu ir siekiu, kad, pasibaigus Bendrijos finansavimo laikotarpiui, projektą būtų galima įgyvendinti savarankiskai [19].

[18] 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1382/2003 dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo siekiant pagerinti krovinių transporto sistemos aplinkosaugos veiksmingumą (,Marko Polo" programa), OL L 196, 2003 8 2, p. 1.

[19] Kitos pagrindinės ,Marko Polo" programos keliamos sąlygos yra sios: veiksmų rezultatas turi būti faktinis, svarus ir apčiuopiamas modalinis perėjimas is kelių transporto į kitas transporto rūsis; realus verslo planas (kuris numatytų tęsti projektą ir pasibaigus Bendrijos finansavimui), skaidri, objektyvi ir nediskriminuojanti trečiosios salies teikiamų paslaugų atrankos procedūra, veiksmai turi apimti maziausiai dviejų valstybių narių teritoriją arba bent jau vienos valstybės narės ir vienos arti esančios trečiosios salies teritorijas; projektus reikia pateikti pagal bendros veiklos sutartis tarp dviejų ar daugiau įmonių, įsisteigusių maziausiai dviejose skirtingose valstybėse narėse arba bent jau vienoje valstybėje narėje ir vienoje artimoje trečiojoje salyje; turi būti nustatyta bendra didziausia leistina Bendrijos ir valstybės pagalbos suma, kuri turi atitikti sutartyje nurodytas valstybės pagalbos sąlygas.

Norėdama paremti sį procesą, Komisija rengia gaires, kurios nustatys jūros greitkelių finansavimo kriterijus ir procedūras pagal transeuropinio transporto tinklo taisykles (tai turėtų palengvinti praktinį tokių taisyklių taikymą). Gaires planuojama pateikti netrukus po naujųjų TEN-T gairių įsigaliojimo.

Jau veikia laivybos marsrutai su pagrindinėmis jūros greitkelių charakteristikomis (zr. VIII priede pateikiamus pavyzdzius), geriausi pavyzdziai - Lamanso sąsiaurio ir Kategato sąsiaurio (tarp Danijos ir Švedijos) marsrutai. Vis dėlto, siekiant įgyvendinti ambicingą Komisijos Baltąją knygą dėl Europos transporto politikos 2010 m., t.y. siekiant perkelti didelę transporto augimo dalį į trumpųjų nuotolių laivybą, o ypač į jūros greitkelių marsrutus, reikės uztikrinti jų auksčiausią kokybę ir juos gerai isplėtoti.

6. ,Marko Polo"

,Kombinuoto transporto eksperimentinės veiklos" programa (angl. PACT) [20] baigta 2001 m. pabaigoje. 2003 m. rugpjūtį ją pakeitė nauja programa - ,Marko Polo" [21]. Ši nauja programa yra platesnė nei jos pirmtakė, nes pagal ją subsidijuojami visų trumpųjų nuotolių laivybos sričių, gelezinkelio ir vidaus vandens kelių transporto veiksmai. ,Marko Polo" programai keliamas ambicingas uzdavinys - per metus 12 milijardų tonkilometrių is kelių transporto perkelti į kitas transporto rūsis. 2003-2006 m. naujosios programos biudzetui skirta 100 mln. eurų.

[20] Daugiau informacijos apie PACT programą, jos vertinimą ir jos finansuojamus projektus rasite http://europa.eu.int/comm/transport/marcopolo/pact/projects_en.htm

[21] r. 18 isnasą.

Pirmasis kvietimas pateikti paraiskas pagal ,Marko Polo" programą buvo paskelbtas 2003 m. spalį, skirtas biudzetas - 15 mln. eurų. Pagal sį kvietimą Komisija gavo 87 kriterijus atitinkančius pasiūlymus, kuriuose prasoma is viso 182,4 mln. eurų subsidijų.

Trisdesimt sesi procentai (36 %) pasiūlymų tiesiogiai susiję su trumpųjų nuotolių laivyba, o 34 % - gelezinkelių projektai, 5 % - vidaus vandens kelių projektai ir 25 % - kombinuoto transporto projektai, neįskaitant kelių transporto (pvz., trumpųjų nuotolių laivyba derinama su gelezinkeliu arba vidaus vandens keliais).

Atrankos metu pateikti trumpųjų nuotolių laivybos pasiūlymai apskritai buvo aukstos kokybės, tad didelę patvirtintų projektų dalį sudarys trumpųjų nuotolių laivybos projektai.

7. Skatinimo tinklai administraciniu ir praktiniu lygmenimis

Kol kas ne visi supranta siuolaikinę trumpųjų nuotolių laivybos teikiamo pristatymo iki durų naudą. Šią problemą sprendziama bendromis, ES lygmeniu vykdomomis skatinimo priemonėmis [22] ir pasinaudojant dviem atskirais ir konkrečius tikslus turinčiais Europos skatinimo tinklais: trumpųjų nuotolių laivybos įgaliotais atstovais ir trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrais.

[22] r. http://europa.eu.int/comm/transport/maritime/sss/index_en.htm

7.1. Trumpųjų nuotolių laivybos įgalioti atstovai

Trumpųjų nuotolių laivybos įgalioti atstovai yra nacionalinėse administracijose dirbantys aukstos kvalifikacijos valstybės tarnautojai, atsakingi uz sią transporto rūsį savo valstybinėse administracijose nacionaliniu mastu. Savo veiklą jie derina su Komisija ir ES politika. Komisijos iniciatyva įgalioti atstovai uzmezgė rysius ES lygmeniu, kad būtų galima pasidalyti patirtimi, aptarti trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo būdus, salinti trumpųjų nuotolių laivybai vystytis trukdančias kliūtis ir sukurti naujas strategijas, kurios sį gabenimo būdą padarytų patrauklesniu transporto vartotojams. Jie susitinka vidutiniskai du kartus per metus, jų posėdziams pirmininkauja Komisija. Šiuose posėdziuose stebėtojo teisėmis dalyvauja Jūrų pramonės forumas.

Trumpųjų nuotolių laivybos įgaliotus atstovus skyrė beveik visos jūrinės valstybės narės, taip pat Europos ekonominės bendrijos salys Norvegija ir Islandija, ir salys kandidatės: Bulgarija, Rumunija ir Turkija. Tokį atstovą skyrė ir Kroatija.

Įgalioti atstovai yra pagrindiniai valstybių narių administracijų darbuotojai, koordinuojantys trumpųjų nuotolių laivybos politikas savo administracijose, o bendradarbiaudami su kitomis administracijomis, jie taip pat rūpinasi, kad trumpųjų nuotolių laivyba isliktų vienu is svarbiausių politinių klausimų.

Įgalioti atstovai dirba labai aktyviai, jie neabejotinai pakeitė nacionalinių administracijų poziūrį į trumpųjų nuotolių laivybą. Jie taip pat siekia skirtingų administracijų, administracijų ir susijusių pramonės sakų, administracijų ir Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrų bendradarbiavimo. Jie buvo pagrindiniai veikėjai, padėję pasalinant nemazai administracinių kliūčių trumpųjų nuotolių laivybos naudai.

7.2. Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrai ir Europos trumpųjų nuotolių laivybos tinklas

Europoje veikia 16 nacionalinių Trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrų [23]. Jų veikla suderinta su Komisijos politika, bet, kreipdamiesi į nacionalines auditorijas, jie naudojasi įvairiais darbo metodais. Jiems vadovauja verslo atstovai, suprantantys neutralios, trumpųjų nuotolių laivybą skatinančios organizacijos naudą.

[23] Airija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Hipersaitus rasite www.shortsea.info

Šie centrai pataria potencialiems trumpųjų nuotolių laivybos klientams ir juos informuoja. Visas skatinimas vykdomas pristatant sią laivybos rūsį tikslinėms auditorijoms, dvisaliuose susitikimuose su tikslinėmis grupėmis, atsakant į individualius paklausimus, per pastu platinamą reklamą (informacinius lapelius), pranesimus spaudai ir parodas. Ypatingas dėmesys skiriamas ekspeditoriams ir krovinių vezėjams, siekiant pakeisti jų poziūrį ir skatinant juos rinktis trumpųjų nuotolių laivybą. Kai kurie skatinimo centrai vykdo konkrečias iniciatyvas, pvz., supazindina jaunimą su karjeros galimybėmis trumpųjų nuotolių laivybos ir (arba) jūrų logistikos sektoriuje.

Planuojama įsteigti Trumpųjų nuotolių laivybos centrus dar keliose Europos salyse.

Kadangi laivyba yra tarptautinis verslas, kurio klientai yra abiejose trumpo nuotolio jūrinio marsruto pusėse, nacionalinius skatinimo centrus jungia Europos lygmens tinklas. Europos trumpųjų nuotolių laivybos tinklas naudingas potencialiems klientams ne vien tik dėl bendros geografinės aprėpties, bet ir dėl kiekvieno centro kolektyvinės patirties.

Jo misija yra pagerinti trumpųjų nuotolių laivybos įvaizdį Europoje. Siekiama, kad Europos trumpųjų nuotolių laivybos tinklas taptų pagrindiniu informacijos apie trumpųjų nuotolių laivybą saltiniu. Europos trumpųjų nuotolių laivybos tinklas sukuria papildomą vertę atskirų skatinimo centrų darbui, nes jis suteikia terpę, kurioje galima keistis informacija ir idėjomis, nurodo gaires ir teikia paramą naujiems centrams, garantuoja nenutrūkstamą jam priklausančio ziniatinklio portalo tobulinimą.

Europos trumpųjų nuotolių laivybos tinklas siūlo unikalų produktą, kurį rasite internete: www.shortsea.info. Tai Europos trumpais nuotoliais plaukiojančių lainerių paslaugų duomenų bazė. Jau įgyvendinti pirmajame duomenų bazės kūrimo etape numatyti darbai; ji yra pastoviai papildoma ir atnaujinama. Antrajame etape bus pagerintos duomenų gavimo ir keitimosi jais galimybės.

Trumpųjų nuotolių skatinimo centrai finansuojami is įvairių saltinių - tiek valstybinių, tiek ir privačių. Norint, kad centrai įgyvendintų savo tikslus, reikia uztikrinti jų finansinį saugumą bent jau vidutinės trukmės laikotarpiu. Valstybės parama yra geras būdas uztikrinti centrų neutralumą ir pagerinti jų patikimumą. Be to, būtina centrų funkcionavimo sąlyga yra aktyvus pramonės dalyvavimas.

Šiuos skatinimo centrus ir jų tinklą aktyviai remia Europos Komisija, ji siekia uztikrinti jų gerą funkcionavimą ir suteikti būtinas politikos gaires konkrečiai jų veiklai.

8. Nacionaliniai pasiekimai

Rengdama sį komunikatą, Komisija paprasė Trumpųjų nuotolių laivybos įgaliotų atstovų pagalbos. Komisija yra dėkinga uz jų indėlį, padėjusį parengti kelias sio komunikato vietas, o ypač IX priedą.

9. Apibendrinimas

Nors daugelį metų trumpųjų nuotolių laivyba buvo laikoma antraeile transporto rūsimi, ji įrodė galinti tapti tokia pat konkurencinga, kokiu paprastai laikomas kelių transportas. Nepaisant to, laukiamas prekių gabenimo Europoje augimas verčia trumpųjų nuotolių laivybą plėstis dar labiau, kad ji galėtų padėti visapusiskai spręsti esamas ir būsimas Europos transporto problemas.

Neziūrint akivaizdzios siame komunikate isdėstytos teigiamos nuostatos, nereikėtų uzmirsti, kad trumpųjų nuotolių laivybos skatinimas yra ilgalaikė uzduotis ir atliekamo darbo reiksmė gali būti tinkamai įvertinama Europos mastu tik praėjus ilgesniam laikotarpiui. Komisija ir toliau skatins trumpųjų nuotolių laivybą bei perziūrės jos pasiekimus, todėl, prireikus, ji ketina pateikti daugiau komunikatų arba pazangos ataskaitų.