This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 42014Y0614(01)
Resolution of the Council and of the representatives of the Governments of the Member States, meeting within the Council, of 20 May 2014 on the overview of the structured dialogue process including social inclusion of young people
2014 m. gegužės 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl struktūrinio dialogo proceso, apimančio jaunimo socialinę įtrauktį, apžvalgos
2014 m. gegužės 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl struktūrinio dialogo proceso, apimančio jaunimo socialinę įtrauktį, apžvalgos
OL C 183, 2014 6 14, p. 1–4
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
14.6.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 183/1 |
2014 m. gegužės 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl struktūrinio dialogo proceso, apimančio jaunimo socialinę įtrauktį, apžvalgos
2014/C 183/01
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,
I. PRIMINDAMI, KAD:
1. |
Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (1) pripažįstama, kad visas jaunimas yra visuomenės turtas, ir pabrėžiama, kad svarbu remti jaunimo teisę dalyvauti formuojant jam įtakos turinčią politiką, palaikant nuolatinį struktūrinį dialogą su jaunimu bei jaunimo organizacijomis. |
2. |
2012 m. lapkričio 27 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl struktūrinio dialogo su jaunimu dėl jaunimo dalyvavimo demokratiniame Europos gyvenime apžvalgos (2) teigiama, kad Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje trečiojo 18 mėnesių darbo ciklo (2013 m. sausio 1 d.–2014 m. birželio 30 d.) bendra prioritetinė teminė sritis yra socialinė įtrauktis. |
II. PRIPAŽĮSTA, KAD:
3. |
Struktūrinis dialogas yra dalyvaujamasis procesas, o jo trečiojo 18 mėnesių darbo ciklo galutiniai rezultatai priklauso nuo rezultatų, kurių pasiekta vedant nacionalines konsultacijas Airijos, Lietuvos ir Graikijos pirmininkavimo laikotarpiais, taip pat ES jaunimo konferencijose, surengtose 2013 m. kovo mėn. Dubline, 2013 m. rugsėjo mėn. Vilniuje ir 2014 m. kovo mėn. Salonikuose. |
4. |
Dublino jaunimo konferencijos bendrose išvadose daugiausiai dėmesio skiriama šiems prioritetams: užimtumui, dalyvavimui, gerovei, paramos priemonėms (socialinėms ir jaunimo tarnyboms), jaunimo organizacijoms ir kokybiškam darbui su jaunimu; jie buvo pristatyti jaunimo reikalų ministrams per 2013 m. gegužės mėn. įvykusį Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdį (3). |
5. |
Vilniaus jaunimo konferencijos bendrose išvadose daugiausiai dėmesio skiriama šiems prioritetams: švietimui, orientavimui, perėjimui iš mokymosi etapo į darbo etapą, darbo rinkos sąlygoms, savarankiškumui, jaunimo organizacijų vaidmeniui ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui; jie buvo pristatyti jaunimo reikalų ministrams per 2013 m. lapkričio mėn. įvykusį Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdį (4). |
6. |
Salonikų jaunimo konferencijos bendrose rekomendacijose daugiausiai dėmesio skiriama šiems prioritetams: kokybiškam švietimui, kokybiškam perėjimui iš mokymosi į darbo etapą, kokybiškoms darbo vietoms, kartų dialogui ir tarpusavio mokymuisi, aktyviai įtraukčiai, jaunimo verslumui ir socialiniam verslumui (5). |
7. |
Pagal programą „Erasmus+“ teikiamos didesnės finansavimo galimybės struktūriniam dialogui remti, įskaitant tiesiogines metines dotacijas nacionalinėms darbo grupėms. |
8. |
2012 m. lapkričio 27 d. bendroje ES jaunimo reikalų ataskaitoje (6) pateiktas struktūrinio dialogo vertinimas ir teigiama, kad procesą būtų galima toliau plėtoti papildomai įvertinant struktūrinio dialogo procesą ir rezultatus, užtikrinant, kad narystė nacionalinėse darbo grupėse būtų įtraukesnė jaunimo iš įvairiausių visuomenės grupių atžvilgiu, ir skatinant visapusiškesnį sprendimus priimančių asmenų dėmesį jaunimo pateiktoms rekomendacijoms. |
9. |
Struktūrinio dialogo vertinimas turėtų būti įtrauktas į būsimą antrąją ES jaunimo reikalų ataskaitą ir apimti struktūrinio dialogo rezultatų nacionaliniu ir ES lygiu nagrinėjimo apžvalgą. |
III. SUSITARIA DĖL ŠIŲ STRUKTŪRINIO DIALOGO PROCESO PLĖTOJIMO IR TOBULINIMO PRINCIPŲ:
10. |
Įgyvendinant struktūrinį dialogą ir vykdant su juo susijusias konsultacijas daugiausia dėmesio reikėtų skirti jaunimo ir politikos formuotojų kartu apsvarstytai ir Tarybos nustatytai bendrai prioritetinei teminei sričiai, siekiant užtikrinti nuoseklų ir nuolat vykstantį procesą kiekvieno jo ciklo metu. |
11. |
Turėtų būti sukurta supaprastinta ir aiški struktūrinio dialogo ciklo struktūra siekiant užtikrinti bendros temos tęstinumą ir suteikti galimybę geriau valdyti laiką konsultacijose su jaunimu. Kiekvieno ciklo pirmojo tarpsnio metu tarp visų suinteresuotųjų subjektų turėtų būti išplėtotas bendras sutarimas ir principas „iš apačios į viršų“ bendros prioritetinės teminės srities atžvilgiu ir tai turėtų būti orientacinis pagrindas vykdant dialogą vėlesniais tarpsniais. Antrojo tarpsnio metu turėtų būti vykdomos konsultacijos, kuriomis remiantis būtų siūlomi galimi sprendimai; į juos turėtų būti atkreiptas Tarybos dėmesys ir atsižvelgiant į juos priimamos rekomendacijos dėl bendros prioritetinės teminės srities. Trečiojo tarpsnio metu daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama konkrečių veiksmų, kurie bus pateikti Tarybai toliau svarstyti, nustatymui. |
12. |
Siekiant išplėsti pagal struktūrinį dialogą vykdomą informavimo veiklą, nacionalinės darbo grupės, padedamos jaunimo klausimus tiriančių mokslo darbuotojų bei jaunimo darbuotojų ir atitinkamais atvejais pasitarusios su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų stengtis užtikrinti aktyvų jaunimo, įskaitant anksčiau struktūriniame dialoge nedalyvavusį jaunimą, dalyvavimą. Jaunimo informavimo ir darbo su jaunimu tinklai galėtų būti raginami atitinkamais atvejais remti nacionalinių darbo grupių pastangas informuoti kuo daugiau jaunų žmonių. |
13. |
Siekiant pagerinti ES pirmininkaujančių valstybių narių rengiamų jaunimo konferencijų rezultatų kokybę, reikėtų įvertinti ir patikslinti jaunimo konferencijų darbo metodus ir sprendimų priėmimo procesą. Europos Komisija ir valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į nacionalinę kompetenciją, galėtų apsvarstyti galimybę sukurti mechanizmą, kuriuo užtikrinamas jaunimui skirtos grįžtamosios informacijos dėl struktūriniame dialoge teikiamų rekomendacijų įgyvendinimo galimybių teikimas. Į rekomendacijas atitinkamais atvejais galėtų būti atsižvelgiama siekiant suteikti informacijos politikos formuotojams ir pasiekti geresnių jaunimui skirtų rezultatų. |
14. |
Reikėtų pradėti kūrybingą ir dalyvaujamąjį procesą siekiant išplėtoti bendrą ir geresnį struktūrinio dialogo matomumą Europoje, o tai sudarys galimybę procesui suteikti nacionalinį ir europinį „prekės ženklą“. Komisija turėtų toliau plėtoti struktūriniam dialogui skirtą Europos portalo dalį. |
IV. TAIP PAT SUSITARIA, KAD:
15. |
Struktūrinio dialogo su jaunimu ir jaunimo organizacijomis kito darbo ciklo (2014 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d.) bendra prioritetinė teminė sritis turi būti jaunimo įgalėjimas, kaip išdėstyta II priede. |
16. |
Kiekviena pirmininkaujanti valstybė narė gali papildyti pasirinktas prioritetines sritis atsižvelgdama į galimus naujus pokyčius. |
17. |
Kito grupinio pirmininkavimo darbo ciklo (2016 m. sausio 1 d.–2017 m. birželio 30 d.) prioritetinės sritys turėtų būti nustatytos prieš prasidedant tam laikotarpiui. |
(1) OL C 311, 2009 12 19, p. 1.
(2) OL C 380, 2012 12 11, p. 1.
(3) Dok. 7808/13.
(4) Dok. 14177/13.
(5) Dok. 7862/1/14 REV 1.
(6) OL C 394, 2012 12 20, p. 15.
I PRIEDAS
Įgyvendinant struktūrinį dialogą ir per jaunimo konferencijas Dubline, Vilniuje ir Salonikuose paaiškėjo šios prioritetinės sritys viso Europos jaunimo socialinei įtraukčiai skatinti:
— |
lygių viso jaunimo galimybių skatinimas, be kita ko, patvirtinant neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus, taip jaunimui įgalėjant aktyviai dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese ir padidinant jo įsidarbinimo galimybes; |
— |
švietimo įstaigų, jaunimo organizacijų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo skatinimas, siekiant sustiprinti neformaliojo mokymosi bei savišvietos ir formaliojo mokymosi saitus, kad pagerėtų jaunimo bendrosios gyvenimo kompetencijos ir būtų paskatintas aktyvus jo dalyvavimas visuomenės gyvenime; |
— |
jaunimo lygių galimybių naudotis teisėmis ir galimybėmis skatinimas, siekiant sudaryti jam sąlygas visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime; |
— |
įvairių sektorių bendradarbiavimo vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu ir tarp šių lygių stiprinimas, siekiant patenkinti jaunimo poreikius ir užtikrinti nuoseklią socialinės įtraukties politiką. |
II PRIEDAS
EUROPOS bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje prioritetai 2014 m. liepos 1 D.–2015 m. gruodžio 31 D. laikotarpiu
Bendras prioritetas. jaunimo įgalėjimas
Jaunimo reikalų srityje yra nusistovėjusi pirmininkaujančių valstybių narių bendradarbiavimo praktika valdžios institucijų ir jaunimo struktūrinio dialogo kontekste. 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje bendra prioritetinė teminė sritis bus jaunimo įgalėjimas. Ši teminė sritis bus bendras elementas, kuriuo bus užtikrintas trijų pirmininkausiančių valstybių narių darbo tęstinumas ir nuoseklumas. Įgalėjimo teminėje srityje dėmesys bus skiriamas galimybei naudotis teisėmis ir jaunimo politinio aktyvumo svarbai.