19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/20

1.

Europos Sąjungai suteiktą kompetenciją pagal SESV 165 straipsnį plėtoti europinę pakraipą sporto srityje ir skatinti Europos sporto reikalus;

2.

2011 m. gegužės 20 d. priimtą 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje (1), kuriame didelis prioritetas suteiktas faktiniais duomenimis pagrįstos sporto politikos formavimui ES lygiu ir kuriuo buvo sukurta Sporto statistikos ekspertų grupė, kuriai suteiktas įgaliojimas rekomenduoti būdus, kaip dar labiau skatinti duomenų rinkimą sporto srityje remiantis vykdomu darbu;

3.

2007 m. liepos 7 d. Komisijos Baltąją knygą dėl sporto (2) ir 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (3), kuriuose pabrėžiama, kaip svarbu, kad sporto politika būtų formuojama remiantis patikimais įrodymais, įskaitant palyginamus ES masto duomenis apie socialinį ir ekonominį sporto aspektus, ir kuriuose, atsižvelgiant į šį poreikį, nustatomi konkretūs veiksmai;

4.

ES lygiu tarp valstybių narių vykstantį struktūrinį bendradarbiavimą sporto statistikos srityje; Komisija sudaro palankesnes sąlygas šiam bendradarbiavimui, kuris vyksta nuo 2006 m. ir kurio metu parengta bendra metodika sporto ekonominei svarbai įvertinti remiantis sutarta ES lygiu nustatyta sporto apibrėžtimi („Vilniaus apibrėžtimi“), ir keliose valstybėse narėse parengtos palydovinės sporto sąskaitos (4);

5.

2010 m. ir 2011 m. Komisijos pradėtus tyrimus ES mastu dėl sporto indėlio skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą ES ir dėl galimybės ateityje sukurti sporto stebėsenos sistemą ES (5);

6.

2011 m. kovo 23 d. Briuselyje surengtą pirmąją ES konferenciją sporto statistikos tema, kurioje patvirtinta, kad svarbu turėti geresnių ir labiau palyginamų sporto srities duomenų (6),

1.

dabartinė finansų ir ekonomikos krizė daro didelį poveikį viešosioms išlaidoms visoje ES, ir dėl to daug valstybių narių išteklius sutelkia į tas politikos sritis, kuriose yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių;

2.

nors sporto ekonominio poveikio tyrimai buvo atlikti įvairiais lygmenimis, palyginamųjų duomenų skirtingose šalyse apie rezultatus iš esmės nėra. Šiuo metu daugėja įrodymų, kad sportas yra labai svarbus Europos ekonomikai ir kad jis yra ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo veiksnys (7), tuo pačiu užtikrinantis socialinę sanglaudą, gerovę ir socialinių emocinių gebėjimų ugdymą (8), taigi, svariai prisidedantis prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų įgyvendinimo;

3.

neseniai ES mastu atlikto tyrimo duomenimis sporto dalis ES bendrosios pridėtinės vertės struktūroje yra 1,76 % (9). Atsižvelgus į didinamąjį poveikį, sporto dalis ES bendrosios pridėtinės vertės struktūroje išauga net iki 2,98 %. Be to, augimas sporto sektoriuje pasirodė esąs imlus darbui; tai atspindi didesnė sporto dalis ES bendrojoje užimtumo struktūroje (sudaro 2,12 %) nei pridėtinės vertės struktūroje. Atsižvelgiant į sporto sektoriaus neproporcingai didelį imlumą darbui, sportui tenka svarbus vaidmuo užtikrinant užimtumą;

4.

įvairių su sportu susijusių duomenų rinkimas ir šių duomenų naudojimas politikos formavimo procese gali pagerinti sporto politikos kokybę. Šiuo atžvilgiu palydovinės sporto sąskaitos yra laikomos vertinga priemone, skirta sporto politikos formavimui būtiniems įrodymams rinkti. Kai kurios valstybės narės, nacionaliniu lygiu sukūrusios palydovinių sporto sąskaitų sistemą, yra padariusios puikią pažangą sporto ekonominės svarbos vertinimo srityje;

5.

geriausias būdas užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą gerinant žinių apie sportą lygį ES yra tarpsektorinis bendradarbiavimas, kuriame dalyvautų akademinė bendruomenė, sporto pramonė, sporto judėjimas, taip pat nacionalinės ir Europos valdžios institucijos, įskaitant statistikos tarnybas;

6.

Eurobarometro apklausos pasirodė esą vertinga priemonė, padedanti palyginti, kaip bėgant laikui valstybėse narėse keičiasi tendencijos dėl skirtingos sporto politikos rezultatų; tačiau jos negali pakeisti patikimų statistinių duomenų, kuriuos pasitelkdamas Europos statistikos sistemą teikia Eurostatas;

7.

Sporto statistikos ekspertų grupė, vykdydama jai nustatytus įgaliojimus, parengė pirmuosius siektinus rezultatus (10) labiau įrodymais pagrįstos sporto politikos konkrečių aspektų atžvilgiu. Tai:

8.

rengiant geresnę įrodymų bazę, skirtą sporto politikos formavimui, būtina atsižvelgti į dėl finansų ir ekonominės krizės atsiradusius biudžetinius suvaržymus nacionaliniu ir Europos lygiu,

1.

toliau daryti pažangą savanoriškai kuriant palydovinių sporto sąskaitų sistemą remiantis turimomis metodinėmis priemonėmis, naudojantis ES lygiu egzistuojančiomis bendradarbiavimo struktūromis ir stengiantis įtraukti atitinkamas valdžios struktūras, įskaitant nacionalines statistikos tarnybas;

2.

skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau rinkti ir platinti informaciją ir duomenis apie sportą, įskaitant turimus nacionalinius duomenis, kaip priemonę įrodymais grindžiamai sporto politikai stiprinti,

1.

gerinti socialinių ir ekonominių sporto aspektų ES ir jos valstybėse narėse įrodymų bazę, pavyzdžiui, šiuos klausimus įtraukiant į 2013–2017 m. Europos statistikos programą ir vėlesnes metines statistikos darbo programas;

2.

stengtis gerinti atitinkamų ES lygio ir valstybėse narėse veikiančių sporto ir statistikos institucinių struktūrų bendradarbiavimą siekiant didinti informuotumą apie būtinybę turėti patikimus ir palyginamus duomenis apie sportą;

3.

remianti turimais įrodymais didinti supratimą apie labai svarbų sporto, kaip veiksnio, skatinančio ekonomikos augimą, užimtumą ir gebėjimų ugdymą, taip pat socialinę sanglaudą, vaidmenį nacionalinės ir regioninės politikos formavimo kontekste ir siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų,

1.

remiantis jau atliktu darbu šioje srityje, apsvarstyti galimybę panaudoti turimas ir būsimas ES finansavimo priemones nacionalinėms pastangoms sukurti palydovinių sporto sąskaitų sistemą remti;

2.

skatinti stiprinti įrodymus sporto srityje, visų pirma remiantis ankstesniu darbu šioje srityje remti nacionalines pastangas parengti palydovinių sporto sąskaitų sistemą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ES lygiu, kad būtų galima empiriškai įvertinti sporto indėlį skatinant ekonomikos augimą ir užtikrinant bei didinant užimtumą Europoje,