Wählen Sie die experimentellen Funktionen, die Sie testen möchten.

Dieses Dokument ist ein Auszug aus dem EUR-Lex-Portal.

Dokument 32024R0897

2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/897, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir Reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

PE/71/2023/REV/1

OL L, 2024/897, 19.3.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/897/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Rechtlicher Status des Dokuments In Kraft

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/897/oj

European flag

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

LT

Seriju L


2024/897

2024 3 19

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/897

2024 m. kovo 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir Reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2) ,

kadangi:

(1)

Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) rekomendacijos dėl išteklių išsaugojimo ir vykdymo užtikrinimo paskutinį kartą buvo įgyvendintos Sąjungos teisėje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2017/2107 (3), (ES) 2023/2053 (4) ir (ES) 2023/2833 (5). Nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) 2017/2107, ICCAT 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2021 m. ir 2022 m. metiniuose susitikimuose priėmė keletą teisiškai privalomų jos kompetencijai priklausančių žvejybos išteklių išsaugojimo priemonių. Tos priemonės susijusios su klausimais, kuriems, inter alia, taikomi reglamentai (ES) 2017/2107 ir (ES) 2023/2053;

(2)

todėl Reglamentas (ES) 2017/2107 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad Sąjungos teisėje būtų įgyvendintos ICCAT priemonės dėl tropinių tunų, Viduržemio jūros ilgapelekių tunų, šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų, šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių, šiaurės ir pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių, atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų, atlantinių apvaliažvynių durklasnukių, taip pat nuostatos, susijusios su duomenų apie atlantines buriažuves rinkimu, duomenų apie buriažuvines, atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, rinkimu ir tų duomenų teikimu, priemones dėl vėžlių priegaudos, laivų stebėjimo sistemos, ICCAT regioninių stebėtojų, mokslinių stebėtojų pareigų ir neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos, taip pat atnaujintas ICCAT rūšių sąrašas, atnaujinta saugaus elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą praktika, nustatomi saugaus elgesio su šiaurės ir pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimalieji standartai ir žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ) daromo ekologinio poveikio mažinimo gairės;

(3)

Reglamentas (ES) 2023/2053 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad Sąjungos teisėje būtų įgyvendintos ICCAT priemonės dėl paprastųjų tunų išteklių valdymo, išdėstant nuostatas, susijusias su apibrėžtimis, kvotų perleidimu, draudimu laikyti laive, mėgėjų žvejybos, laivų sąrašais, gaudyklių ir žuvininkystės ūkių sąrašais, ICCAT žuvininkystės ūkių registru, ataskaitų teikimu, perkėlimais, perkėlimo leidimais, įkėlimo į varžas identifikatoriais, įkėlimo į varžas leidimais, įkėlimo į varžas operacijomis ir jų stebėjimo vaizdo kamera, įkėlimo į varžas kontrole, skerdimo operacijomis, skerdimo žuvininkystės ūkiuose po įkėlimo į varžas kontrolės veikla ir vykdymo užtikrinimu, taip pat nacionalinių stebėtojų programomis ir ICCAT regioninių stebėtojų programa, taisyklėmis dėl negyvų arba prarastų žuvų tvarkymo, transportavimo varžų plombavimo operacijų tvarka ir perdirbimo deklaracijos bei skerdimo deklaracijos šablonu;

(4)

kad Sąjungos ir trečiųjų valstybių žvejams būtų sudarytos vienodos sąlygos ir užtikrinta, kad taisyklės būtų priimtinos visiems, ICCAT rekomendacijos Sąjungos teisės aktais turėtų būti tiesiog įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(5)

šiame reglamente numatyti deleguotieji aktai nedaro poveikio būsimų ICCAT rekomendacijų įgyvendinimui Sąjungos teisėje taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

(6)

tikėtina, kad tam tikros ICCAT rekomendacijų nuostatos būsimuose ICCAT metiniuose susitikimuose bus iš dalies pakeistos, nes bus nustatyta naujų techninių ir valdymo priemonių, taikomų pagal ICCAT konvenciją reglamentuojamai žvejybai. Todėl, siekiant Sąjungos teisėje greitai įgyvendinti būsimus ICCAT rekomendacijų pakeitimus dar prieš prasidedant žvejybos sezonui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šių aspektų:

tropinių tunų žvejybos pajėgumo apribojimų, susijusių su ataskaitų pagal metinius žvejybos ir pajėgumo valdymo planus teikimu, tropinių tunų žvejybą vykdančių aptarnaujančių laivų skaičiumi, didžiaakių tunų, šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų ir šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotų metiniu perkėlimu, žuvų suburiamiesiems įrenginiams (ŽSĮ) taikomais reikalavimais, šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus tikslingai žvejojančių Sąjungos žūklės laivų skaičiaus apribojimais, reikalavimais kuo labiau padidinti jūrų vėžlių išgyvenamumą, mokslinio stebėjimo aprėpties matavimo procentine dalimi ir nuorodomis į ICCAT rekomendacijas,

kiek tai susiję su paprastųjų tunų išteklių valdymu – kvotų metinio perkėlimo, ataskaitų teikimo terminų, žvejybos sezonų laikotarpių, palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracijų turinio ir nuostatų dėl įkėlimo į varžas, nukrypti leidžiančių nuostatų dėl žvejybos rajonų, žvejybos laivų bei įrankių nustatymo ir paprastųjų tunų žvejybai auginimo tikslais taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų, regioninių stebėtojų skyrimo į žuvininkystės ūkius sąlygų, ir

ICCAT rūšių sąrašo, saugaus elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą praktikos, saugaus elgesio su šiaurės ir pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliųjų standartų, ŽSĮ daromo ekologinio poveikio mažinimo gairių, stebėtojų programų, reikalavimų dėl negyvų arba prarastų žuvų tvarkymo, transportavimo varžų plombavimo operacijų tvarkos, perdirbimo deklaracijos ir skerdimo deklaracijos.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (6) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(7)

aptarnaujančių laivų skaičius, užregistruotas 2023 m. birželio mėn., neturėtų padidėti, kaip nustatyta ICCAT rekomendacijoje 22-01. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo principui ir teisėtų lūkesčių apsaugai;

(8)

todėl reglamentai (ES) 2017/2107 ir (ES) 2023/2053 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2107 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/2107 iš dalies keičiamas taip:

1)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiamas šis punktas:

„2a)

buriažuvinės – ICCAT valdomos Istiophoridae šeimos žuvų rūšys;“;

b)

20 punktas pakeičiamas taip:

„20)

aptarnaujantis laivas – laivas, išskyrus laive esančias plaukiojančias priemones, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių ir kuris palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba parengia jai, be kita ko, aprūpindamas žūklės laivą ir statydamas, aptarnaudamas ir iškeldamas žuvų suburiamąjį įrenginį;“;

c)

įterpiamas šis punktas:

„23a)

plūduriuojantysis objektas – gamtinis ar dirbtinis plūduriuojantis (t. y. paviršinis arba popaviršinis) objektas, negalintis judėti savarankiškai; žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ) yra žmogaus pagaminti ir tikslingai statomi ir (arba) sekami plūduriuojantieji objektai; rąstai – atsitiktinai prarasti antropogeninės ir gamtinės kilmės plūduriuojantieji objektai;“

d)

24 punktas pakeičiamas taip:

„24)

žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – statomas arba sekamas nuolatinis, pusiau nuolatinis arba laikinas bet kokios medžiagos žmogaus pagamintas ar gamtinis objektas, konstrukcija ar įrenginys, skirti žuvims privilioti, kad vėliau jas būtų galima sužvejoti; ŽSĮ gali būti inkariniai arba dreifuojantieji;“;

e)

įterpiamas šis punktas:

„24a)

su ŽSĮ susijęs užmetimas – žvejybos įrankio užmetimas aplink tunų tuntą, susijusį su ŽSĮ;“;

f)

įterpiamas šis punktas:

„27a)

sekliojo statymo ūdos – ūdos, kurias pastačius dauguma kabliukų yra mažesniame nei 100 m gylyje;“;

g)

įterpiami šie punktai:

„30)

apskritasis kabliukas – paprastai apskritimo ar ovalo formos kabliukas, kurio smaigalys yra statmenas strypeliui; apskritieji kabliukai nuo statmens linijos turėtų būti palenkti ne daugiau kaip 10 laipsnių;

31)

eksploatuojamas plūduras – anksčiau aktyvuotas, įjungtas ir jūroje naudojamas prietaisinis plūduras, kuris perduoda koordinates ir visą kitą turimą informaciją, pvz., echolotų įverčius;“;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Pajėgumo apribojimas tropinių tunų atžvilgiu

1.   Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės nustato metinius žvejybos ir pajėgumo valdymo planus tropinių tunų atžvilgiu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų bendras ūdomis ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų pajėgumas būtų valdomas pagal 1 dalyje nurodytus metinius žvejybos ir pajėgumo valdymo planus, visų pirma siekiant apriboti tropinių tunų laimikį, laikantis pagal Sąjungos teisę nustatytų laimikio limitų.

3.   Valstybės narės nedidina 2023 m. birželio mėn. užregistruoto aptarnaujančių laivų skaičiaus.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai datas, kuriomis buvo išnaudotas visas jų tropinių tunų rūšių laimikio limitas. Komisija tą informaciją nedelsdama nusiunčia ICCAT sekretoriatui.

5.   Valstybės narės praneša Komisijai apie Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir didelių ūdomis žvejojančių laivų ( kurių bendrasis ilgis 20 m ar daugiau) tropinių tunų laimikį kas mėnesį, o kai sužvejojama 80 % jų laimikio limito – kas savaitę.

6.   Valstybės narės kas 3 mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie su jų vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų tropinių tunų kiekį pagal rūšis; tokia informacija pateikiama per 15 dienų nuo laikotarpio, per kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos, t. y. ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 15 d., liepos 15 d. ir spalio 15 d. ir ne vėliau kaip kitų metų sausio 15 d., išskyrus atvejus, kai tokia informacija Komisijai siunčiama kas mėnesį. Ta informacija, neatsižvelgiant į tai, ar ji siunčiama kas 3 mėnesius, ar kas mėnesį, siunčiama suvestinės laimikio duomenų ataskaitos formatu. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d., liepos 30 d. ir spalio 30 d. ir kitų metų sausio 30 d. Komisija tą informaciją nusiunčia ICCAT sekretoriatui.“

;

3)

įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Draudimas išmesti į jūrą Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotus tropinius tunus

1.   Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus, visus sužvejotus tropinius tunus laiko laive, iškrauna arba perkrauna į uostą.

2.   Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo sužvejoti tropiniai tunai tinklo užmetimo metu neturi būti išmetami į jūrą, kai tinklas visiškai užveriamas ir kai ištraukiama daugiau kaip pusė tinklo. Jei dėl tinklo užvėrimo arba ištraukimo tvarkos kyla techninių problemų, dėl kurių to draudimo taikyti neįmanoma, laivų kapitonai arba jų vardu veikiantys įgulos nariai deda visas pastangas, kad tunai būtų kuo greičiau paleisti į vandenį.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tropiniai tunai gali būti išmetami į jūrą šiais atvejais:

a)

kai laivo kapitonas nustato, kad sužvejoti tropiniai tunai yra įstrigę ar yra sutraiškyti gaubiamajame tinkle, yra sužaloti plėšrūnų arba nugaišo ir sugedo tinkle, kai dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei įprastai ištraukti tinklo, nei žvejoti ir paleisti gyvų žuvų į jūrą;

b)

kai laivo kapitonas nustato, kad tropiniai tunai buvo sužvejoti reiso metu paskutinį kartą užmetus žvejybos įrankį ir nėra pakankamai sandėliavimo pajėgumo, kad būtų galima laikyti per šį užmetimą sužvejotus tunus; tos žuvys gali būti išmetamos į jūrą tik su sąlyga, kad:

i)

laivo kapitonas arba įgulos nariai stengėsi kuo greičiau paleisti tunus gyvus ir

ii)

išmetus žuvis į jūrą nevykdoma jokia kita žvejybos operacija, kol laive laikomi tunai neiškraunami arba neperkraunami.

4.   Žvejybos laivų kapitonai apie visą pastebėtą į jūrą išmestą laimikį praneša laivų vėliavos valstybėms narėms. Valstybės narės siunčia Komisijai išmetimo į jūrą ataskaitas kaip I ir II užduočių duomenų dalis.“

;

4)

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, įskaitant aptarnaujančius laivus, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų tropinių tunų arba teikti kokios nors rūšies pagalbą tai veiklai, įskaitant ŽSĮ arba plūdurų statymą ir iškėlimą. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

3.   Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti tropinius tunus pagal 6 straipsnį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti tropinių tunų priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie didžiausią su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą priegaudos limitą ir pateikia informaciją apie tai, kaip jos užtikrina, kad to limito būtų laikomasi.“

;

5)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Atitinkamais metais tropinius tunus žvejojusių laivų sąrašas

Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių leidimus turinčių laivų, kurie ICCAT konvencijos rajone žvejojo tropinius tunus arba praėjusiais kalendoriniais metais teikė bet kokią pagalbą žvejybos veiklai (aptarnaujantys laivai), sąrašą. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju į tą sąrašą taip pat įtraukiami aptarnaujantys laivai, kurie teikė pagalbą žvejybos veiklai, neatsižvelgiant į jų vėliavą. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija praneša ICCAT sekretoriatui apie sąrašus, kuriuos ji gavo iš valstybių narių.

8a straipsnis

Neišnaudotas ar viršytas didžiaakių tunų kvotos kiekis

1.   Bet kokia neišnaudota arba viršyta valstybės narės didžiaakių tunų metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba atitinkamai iš jų išskaičiuota per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl didžiaakių tunų.

2.   Didžiausias neišnaudotas didžiaakių tunų kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, turi neviršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.“

;

6)

9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Valstybės narės užtikrina, kad vienas laivas tuo pačiu metu naudotų ne daugiau kaip 300 aktyvių ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais.

5.   ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais skaičius tikrinamas tikrinant telekomunikacijų sąskaitas. Tokius patikrinimus atlieka valstybės narės kompetentingos institucijos.

6.   Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams gali leisti žvejybos įrankį užmesti ant plūduriuojančiųjų objektų su sąlyga, kad žvejybos laive yra arba stebėtojas, arba veikianti elektroninės stebėsenos sistema, kuria galima patikrinti užmetimo tipą ir rūšinę sudėtį ir kuria teikiama informacija apie žvejybos veiklą ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.“

;

7)

10 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Naudodamos ar projektuodamos ŽSĮ, valstybės narės:

a)

užtikrina, kad visi naudojami ŽSĮ būtų nepinklūs, kaip numatyta pagal X priede išdėstytas gaires;

b)

stengiasi užtikrinti, kad visi ŽSĮ būtų pagaminti iš biologiškai skaidžių medžiagų, pavyzdžiui, neplastikų, išskyrus medžiagas, naudojamas ŽSĮ sekimo plūdurams statyti.

3.   Savo ŽSĮ valdymo planuose valstybės narės kasmet praneša Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi siekiant laikytis 2 dalies.“

;

8)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

rąsto aprašą arba ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ir plūduro ID arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką);“;

b)

2 dalis papildoma šiuo punktu:

„g)

plūduro ID.“;

c)

3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ir plūduro ID).“;

d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Sąjungos žvejybos laivai tvarko pastatytų ŽSĮ sąrašą, kuriame pateikiama bent III priede nustatyta informacija, ir kas mėnesį jį atnaujina pagal II užduoties duomenų reikalavimus.“

;

9)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

b–d punktai pakeičiami taip:

„b)

kas mėnesį – pastatytų bakenų / plūdurų skaičių ir tipą (pvz., radijo, tik sonarų, sonarų su echolotu) pagal II užduoties duomenų reikalavimus;

c)

kas mėnesį – vidutinį aktyvių ir neaktyvių bakenų / plūdurų, kuriuos sekė kiekvienas laivas, skaičių;

d)

kas mėnesį – vidutinį prarastų ŽSĮ su aktyviais plūdurais skaičių;“;

b)

pridedami šie punktai :

“f)

gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų laimikį, žvejybos pastangas ir (gaubiamųjų tinklų) užmetimų skaičių pagal žvejybos būdą (tuntų prie plūduriuojančiųjų objektų ir laisvai plaukiojančių tuntų žvejyba) pagal II užduoties duomenų reikalavimus;

g)

kai gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai vykdo veiklą kartu su kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančiais laivais – gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, siejamų su kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančiais laivais, laimikio ataskaitas ir žvejybos pastangas pagal I ir II užduočių duomenų reikalavimus.“;

10)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Stebėjimo aprėptis ir draudimas statyti ŽSĮ, taikomas siekiant apsaugoti jauniklius

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai nestatytų dreifuojančiųjų ŽSĮ 15 dienų iki Sąjungos teisėje nustatytų žvejybos draudimo laikotarpių pradžios.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus, nustatytų mažiausią stebėjimo aprėptį taip:

a)

savo ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis yra 20 metrų ar didesnis, atveju užtikrina, kad iki 2022 m. stebėjimas aprėptų bent 10 % žvejybos pastangų, tuo tikslu laive esant stebėtojui pagal IV priedą arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą;

b)

savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju užtikrina, kad stebėjimas aprėptų 100 % žvejybos pastangų, tuo tikslu laive esant stebėtojui pagal IV priedą arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą.

Valstybės narės ne vėliau kaip balandžio 30 d. ICCAT sekretoriatui ir ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui pateikia praėjusių metų stebėtojų arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą surinktą informaciją, atsižvelgdamos į 72 straipsnyje nurodytus konfidencialumo reikalavimus.“

;

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

NNN žvejybos nustatymas

Jeigu ICCAT vykdomasis sekretorius praneša Komisijai apie tai, kad Sąjungos žvejybos laivai galbūt pažeidė 7 straipsnio 2 dalį arba 14 straipsnio 1 ar 2 dalį, Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą vėliavos valstybę narę. Ta valstybė narė nedelsdama ištiria padėtį ir, nustačiusi, kad laivas žvejoja naudodamas objektus, kurie galėtų daryti poveikį žuvų susibūrimui, skaitant ŽSĮ, žvejybos draudimo laikotarpiu, pareikalauja, kad laivas nutrauktų žvejybą ir, jei būtina, nedelsdamas išplauktų iš to rajono. Atitinkama vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie atlikto tyrimo rezultatus ir atitinkamas priemones, kurių ji ėmėsi. Komisija perduoda tą informaciją pakrantės valstybei ir ICCAT vykdomajam sekretoriui.“;

12)

II antraštinės dalies II skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„II SKYRIUS

Ilgapelekiai tunai

1 skirsnis

Šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekiai tunai “;

13)

įterpiami šie straipsniai:

„17a straipsnis

Specialūs leidimai dideliems žūklės laivams, tikslingai žvejojantiems šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 (*1) išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus ICCAT konvencijos rajone.

2.   Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus tikslingai žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

3.   Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų pagal 1 dalį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.

17b straipsnis

Neišnaudotas ir viršytas šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotos kiekis

1.   Bet kokia neišnaudota arba viršyta valstybės narės šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba atitinkamai iš jų išskaičiuota per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų.

2.   Didžiausias neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, neturi viršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.

17c straipsnis

Pietų Atlanto ilgapelekių tunų laimikio registras

Valstybės narės, su kurių vėliava laivai žvejoja pietų Atlanto ilgapelekius tunus, pateikia ICCAT sekretoriatui tikslius ir patvirtintus duomenis apie pietų Atlanto ilgapelekių tunų laimikį, kaip 50 straipsnyje nurodytų I užduoties ir II užduoties duomenų dalį.

(*1)   2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).“;"

14)

II antraštinės dalies II skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

2 skirsnis

Viduržemio jūros ilgapelekiai tunai

17d straipsnis

Mėgėjų vykdoma Viduržemio jūros ilgapelekių tunų žvejyba

1.   Nedarant poveikio bet kokiems mėgėjų žvejybos draudimams pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę, mėgėjų žvejybą vykdantys fiziniai ar juridiniai asmenys negali sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip tris Viduržemio jūros ilgapelekių tunų egzempliorius, skaičiuojant vienam laivui per dieną.

2.   Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotus Viduržemio jūros ilgapelekius tunus parduoti draudžiama.

3.   Valstybės narės Komisijai ir ICCAT sekretoriatui pateikia visų mėgėjų žvejybą vykdančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Viduržemio jūros ilgapelekius tunus, sąrašą likus ne mažiau kaip 15 dienų iki tokios veiklos vykdymo pradžios. Į tą sąrašą neįtrauktiems laivams Viduržemio jūros ilgapelekių tunų žvejoti neleidžiama.“;

15)

įterpiami šie straipsniai:

„18a straipsnis

Specialūs leidimai dideliems žūklės laivams, tikslingai žvejojantiems šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente (ES) 2017/2403 išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves ICCAT konvencijos rajone.

2.   Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves tikslingai žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

3.   Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių pagal 1 dalį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.

18b straipsnis

Neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotos kiekis

1.   Bet kokia neišnaudota valstybės narės šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių.

2.   Didžiausias neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, neturi viršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.“

;

16)

II antraštinės dalies IV skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„IV SKYRIUS

Buriažuvinės, atlantinės buriažuvės, atlantiniai marlinai, atlantiniai baltieji marlinai ir atlantiniai apvaliažvyniai durklasnukiai “;

17)

27–29 straipsniai pakeičiami taip:

„27 straipsnis

Sužvejotų gyvų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių paleidimas į jūrą

1.   Tiek, kiek įmanoma, Sąjungos pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai ir Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia visus atlantinius marlinus (Makaira nigricans), atlantinius baltuosius marlinus (Tetrapturus albidus) ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius (Tetrapturus georgei), kurie ištraukimo metu yra gyvi, deramai atsižvelgdami į įgulos narių saugą, taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala ir kuo labiau padidintas išgyvenamumas po paleidimo į jūrą.

2.   Valstybės narės, rengdamos savo laivynui skirtas gaires, skatina įgyvendinti ICCAT rekomendacijos 19-05 1 priede nurodytus saugaus elgesio ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus. Kad būtų galima saugiai paleisti sužvejotus gyvus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, Sąjungos žvejybos laivuose ant denio įgulos nariams turi būti lengvai prieinami šie įtaisai: keliamasis įtaisas, varžtų pjoviklis, kabliukų atkabinimo įrankis arba replės ir lynų pjoviklis .

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos laivų kapitonai ir įgulos nariai būtų tinkamai apmokyti, žinotų ir taikytų tinkamus poveikio mažinimo, identifikavimo, elgesio ir paleidimo į jūrą metodus ir laikytų laive visą įrangą, būtiną atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių paleidimui į jūrą, laikantis gairių dėl saugaus elgesio ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliųjų standartų, nurodytų 2 dalyje.

4.   Vykdydamos ICCAT valdomų išteklių žvejybą, valstybės narės stengiasi kuo labiau sumažinti atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių mirtingumą po jų paleidimo į jūrą.

5.   Valstybės narės gali leisti su jų vėliava plaukiojantiems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams ir gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti ir laikyti laive, perkrauti arba iškrauti negyvus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, neviršijant jų laimikio limito.

28 straipsnis

Atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių iškrovimas viršijus žvejybos galimybes

Išnaudojusi jai skirtą kvotą, valstybė narė užtikrina, kad iškrauti atlantiniai marlinai, atlantiniai baltieji marlinai ir atlantiniai apvaliažvyniai durklasnukiai, kurie prie laivo borto atplukdomi negyvi, nebūtų parduodami ir nepatektų į prekybą. Tokie iškrauti kiekiai neįskaitomi į tos valstybės narės laimikio limitus, nustatytus remiantis ICCAT rekomendacijos 19-05 2 punkte Sąjungai nustatytu iškrovimo limitu, su sąlyga, kad toks draudimas yra aiškiai paaiškintas šio reglamento 71 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje.

29 straipsnis

Mėgėjų vykdoma atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių žvejyba

1.   Valstybės narės, su kurių vėliava žvejojantys laivai vykdo atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių mėgėjų žvejybą, užtikrina, kad mokslinis stebėjimas aprėptų 5 % turnyrų metu iškrauto sužvejotų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių kiekio.

2.   Mėgėjų vykdomos atlantinių marlinų žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 251 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

3.   Mėgėjų vykdomos atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 168 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

4.   Draudžiama parduoti ar siūlyti parduoti vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ar atlantinių apvaliažvynių durklasnukių skerdenas ar skerdenų dalis.

5.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad mėgėjų žvejybos atveju visos paleidžiamos į jūrą žuvys būtų paleidžiamos taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala.

29a straipsnis

Duomenų apie atlantines buriažuves rinkimas

Valstybės narės renka duomenis apie atlantinių buriažuvių, įskaitant gyvas ir negyvas į jūrą išmestas žuvis, laimikį ir šiuos duomenis, kaip I ir II užduočių duomenų dalį, kasmet teikia išteklių vertinimo procesui pagrįsti.

29b straipsnis

Duomenų apie buriažuvines, atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius rinkimas ir jų teikimas

1.   Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie buriažuvinių laimikį, žvejybos pastangas, žuvų dydį ir į jūrą išmestą žuvų kiekį, laikydamosi I ir II užduočių duomenų teikimui nustatytų ICCAT reikalavimų.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai buriažuvinių patikrinimo lapus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 18-05 1 priede, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų buriažuvinių išteklius.

3.   Jei I užduoties duomenys, įskaitant duomenis apie negyvus į jūrą išmestus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius pagal ICCAT rezoliuciją 01-06 ir ICCAT rekomendaciją 11-15 nepateikiami, tų rūšių žuvis laikyti laive draudžiama.“

;

18)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Šiaurės Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus)

1.   Sąjungos žvejybos laivais sužvejoti šiaurės Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai neturi būti sužaloti ir, kiek tai praktiškai įmanoma, turi būti nedelsiant paleidžiami į jūrą, deramai atsižvelgiant į įgulos narių saugą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai taikytų IX priede nustatytus saugaus elgesio su šiaurės Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir jų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus.

„33a straipsnis

Pietų Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus)

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai taikytų IX priede nustatytus saugaus elgesio su pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir jų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus.

2.   Valstybės narės kas mėnesį teikia Komisijai viso leidžiamo iškrauti iš su jų vėliava plaukiojančių laivų pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių kiekio ataskaitas. Tos ataskaitos pateikiamos Komisijai per 15 dienų po kalendorinio mėnesio, kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos. Be to, valstybės narės kasmet pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų į jūrą išmestų šių negyvų ryklių, į jūrą paleistų gyvų ryklių ir bendro laimikio ataskaitas.

3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės, su kurių vėliava žvejojantys laivai sužvejojo (iškrautos ir negyvos į jūrą išmestos žuvys) pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių, praneša Komisijai, kokią statistinę metodiką jos naudojo negyvų į jūrą išmestų ir gyvų į jūrą paleistų šių ryklių kiekiui apskaičiuoti. Valstybės narės, kuriose vykdoma smulkioji ir mažos apimties žvejyba, taip pat teikia informaciją apie savo duomenų rinkimo programas.

4.   Teikdamos metinius I ir II užduočių duomenis, valstybės narės, naudodamosi ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto patvirtintais metodais, pateikia Komisijai visus atitinkamus duomenis apie pietų Atlanto atlantinius pilkšvuosius ryklius, įskaitant negyvų į jūrą išmestų ir gyvų į jūrą paleistų šių ryklių skaičiaus įverčius.

5.   Žvejybos laivams, kuriuose laikomi pietų Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai, draudžiama perkrauti pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.“

;

19)

įterpiamas šis straipsnis:

„36a straipsnis

Duomenų apie ryklius rinkimas

1.   Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie ryklių laimikį, žvejybos pastangas, žuvų dydį ir į jūrą išmestą kiekį, laikantis I ir II užduočių duomenų teikimo reikalavimų.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai ryklių patikrinimo lapus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 18-06 1 priede, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų ryklių išteklius.“

;

20)

41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys sekliojo statymo ūdomis:

a)

naudotų tik didelius apskrituosius kabliukus;

b)

jaukui naudotų tik pelekines žuvis arba

c)

naudotų kitas priemones, kurias ICCAT peržiūrėjo, laiko veiksmingomis ir kurias patvirtino kaip galinčias sumažinti sąveikos su jūrų vėžliais dažnį vykdant žvejybą sekliojo statymo ūdomis.“

;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Valstybės narės:

a)

užtikrina, kad tais atvejais, kai susidūrimo su jūrų vėžliais atvejai pagrindžiami dokumentais ir apie juos pranešama ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, sąveikos su jūrų vėžliais galimybė būtų kiek įmanoma sumažinta ir panaikinta taikant arba nuolat taikant bent vieną iš šių priegaudos mažinimo priemonių:

i)

alternatyvius arba naujus žvejybos įrankių tipus ir žvejybos įrankių modifikacijas;

ii)

žvejybos ribojimą ir draudimą tam tikrą laiką tam tikrame rajone tais atvejais, kai yra didesnė sąveikos su jūrų vėžliais rizika;

iii)

veiksmingus statomųjų tinklų ženklus, kad jūrų vėžliai galėtų juos pastebėti, pvz., tinkle naudoti tinklo spalvas, pasyviuosius atšvaitus, didesnio skersmens siūlą, kamščius ar kitas medžiagas;

iv)

su žvejyba susijusio elgesio ir strategijos pakeitimus (pvz., sutrumpinti panardinimo trukmę ir t. t.);

b)

reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai:

i)

kiek tai praktiškai įmanoma, stengtųsi išvengti apsupti jūrų vėžlius tinklais;

ii)

jei įmanoma, paleistų tinklų apsuptus, taip pat į ŽSĮ patekusius, arba į tinklus įsipainiojusius jūrų vėžlius, ir

iii)

užtikrintų, kad statomi ŽSĮ būtų pagaminti laikantis X priedo, siekiant veiksmingai pašalinti jūros vėžlių įsipainiojimo riziką;

c)

imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų saugų jūrų vėžlių paleidimą į jūrą taip, kad jų išgyvenimo tikimybė būtų kuo didesnė, reikalaudamos, kad:

i)

gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, ūdomis žvejojantys laivai ir kitų rūšių laivai, plaukiojantys su jų vėliava, naudojantys žvejybos įrankius, į kuriuos gali įsipainioti jūros vėžliai, laive turėtų kabliukų atkabinimo, lynų nupjovimo įrankių ir pintinių ar panardinamųjų tinklelių (atsižvelgiant į tai, kas tinka konkrečiam įrankių tipui), atitinkančių FAO gairėse dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo (2009 m.) (toliau – FAO gairės) nurodytą „Geriausią elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą praktiką“;

ii)

i punkte nurodytų laivų savininkai, operatoriai ir įgulos nariai, taip pat visi laive esantys stebėtojai naudotų tame punkte nurodytą įrangą laikydamiesi VI priede nustatytos jūros vėžlių saugaus elgesio ir paleidimo į jūrą praktikos ir FAO gairių;

iii)

i punkte nurodytų laivų savininkai, operatoriai ir įgulos nariai būtų skatinami dalyvauti mokymuose, kaip naudotis tame punkte nurodytą įranga;

d)

reikalauja, kad jų žvejai laivuose, tikslingai žvejojančiuose rūšis, kurioms taikoma ICCAT konvencija, visus sugautus komos ištiktus ar nejudančius jūrų vėžlius kuo greičiau įkeltų į laivą, jei tai praktiškai įmanoma, ir padėtų jiems atsigauti, be kita ko, taikydami gaivinimo priemones, kaip nurodyta VI priedo C skirsnyje, prieš grąžindami juos į vandenį;

e)

užtikrina, kad žvejai žinotų apie tinkamus poveikio švelninimo ir elgesio metodus, kaip aprašyta VI priede, ir juos taikytų.

5.   Valstybės narės siekia padidinti mokslinio stebėjimo aprėptį ICCAT valdomų išteklių žvejybą vykdančiuose ūdomis žvejojančiuose laivuose, kurių atveju susidūrimai su jūrų vėžliais buvo pagrįsti dokumentais ir apie juos buvo pranešta ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, kad ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. būtų pasiekta mažiausią 5 % lygį viršijanti 10 % aprėptis. Šią didesnę aprėptį galima užtikrinti pasitelkiant stebėtojus ir (arba) elektroninės stebėsenos sistemas.

Nepaisant pirmos pastraipos, laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu galėtų kilti ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, valstybė narė gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą, pagal kurį būtų renkami duomenys, lygiaverčiai šiame reglamente nurodytiems duomenims, tokiu būdu, kad būtų užtikrinta panaši aprėptis. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus pagal šią pastraipą, juos metiniame susirinkime turi patvirtinti ICCAT.

6.   Viduržemio jūroje:

a)

2a dalis netaikoma;

b)

4 ir 5 dalys taikomos nuo 2026 m. sausio 1 d.“

;

21)

įterpiamas šis straipsnis:

„44a straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

Jei žvejybos laivuose pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnį yra įrengti sekimo įtaisai, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sekimo įtaisai veiktų nuolat ir nepertraukiamai ir kad informacija apie gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus būtų renkama ir perduodama valstybės narės kompetentingoms institucijoms bent kartą per valandą, o informacija apie visus kitus ICCAT rūšių žuvis tikslingai žvejojančius laivus – bent kartą per 2 valandas.

Sąjungos žvejybos laive sumontuoto sekimo įtaiso techninio gedimo arba neveikimo atveju įtaisas remontuojamas arba pakeičiamas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 1 mėnesį nuo įvykio, išskyrus atvejus, kai laivas nebevykdo veiklos ICCAT konvencijos rajone. Jeigu sekimo įtaisas nesuremontuotas arba nepakeistas, Sąjungos žvejybos laivai žvejybos reiso nepradeda.“;

22)

54 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas turi atitikti ICCAT vykdomojo sekretoriaus nustatytus formos ir išdėstymo reikalavimus ir jame turi būti pateikta ši informacija:

laivo pavadinimas, registro numeris,

numeris ICCAT registre (jei toks yra),

IMO numeris,

ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo),

ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo),

ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei būta),

tarptautinis radijo šaukinys,

laivo tipas, ilgis, bendroji registrinė talpa (GRT) ir krovumas,

savininko (-ų) ir operatoriaus (-ių) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai),

leidžiamo perkrovimo tipas (t. y. uoste, jūroje),

leidžiamas perkrovimo laikotarpis.“

;

23)

įterpiamas šis straipsnis:

„58a straipsnis

ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programoje dalyvaujančių stebėtojų sveikata ir sauga

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekviename su jų vėliava plaukiojančiame laive, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, kiekvieno ištiso reiso metu būtų įrengta tinkama saugos įranga, įskaitant:

a)

visiems laive esantiems asmenims skirtus pakankamai talpius gelbėjimosi plaustus su patikrinimo sertifikatu, galiojančiu visą stebėtojo buvimo laiką;

b)

atitinkamus tarptautinius standartus atitinkančias gelbėjimosi liemenes arba gelbėjimosi kostiumus, kurių užtektų visiems laive esantiems asmenims, ir

c)

tinkamai registruotą nelaimės vietos žymėjimo radijo švyturį (EPIRB) ir paieškos ir gelbėjimo atsakiklį (SART), kurių galiojimo terminas, kol stebėtojas bus laive, nesibaigs.

2.   Kiekvienas Sąjungos žvejybos laivas, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, parengia ir įgyvendina ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kurio turi būti laikomasi atvejais, jei stebėtojas miršta, dingsta arba manoma, kad iškrito už borto, suserga sunkia liga ar yra sužalojamas ir dėl to kyla grėsmė jo sveikatai, saugumui ar gerovei, arba jei jis buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta ar prie jo priekabiauta. Į tokį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą turi būti įtraukti, inter alia, ICCAT rekomendacijos 19-10 1 priede išdėstyti elementai.

3.   Kiekvienas Sąjungos žvejybos laivas, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, pateikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planą Komisijai, kad jis būtų perduotas ICCAT ir paskelbtas ICCAT interneto svetainėje. Naujas arba iš dalies pakeistas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kai tik jis parengiamas, pateikiamas Komisijai, kad jis būtų perduotas ICCAT ir paskelbtas ICCAT interneto svetainėje.

4.   Sąjungos žvejybos laive ICCAT regioninis stebėtojas gali būti tik tuo atveju, jei tas laivas yra pateikęs ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Be to, jei Komisija, remdamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo plane pateikta informacija, nustato ICCAT rekomendacijos 19-10 1 priede nustatytų standartų neatitikimą, ji gali nuspręsti, kad stebėtojo nusiuntimas į atitinkamos vėliavos valstybės narės laivą atidedamas tol, kol į neatitikimą bus tinkamai sureaguota.“

;

24)

61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

stebėjimas aprėptų mažiausiai 5 % ICCAT rūšių žuvų tikslingos žvejybos tiek pelaginėmis ūdomis, tiek gaubiamaisiais tinklais, tiek kartinėmis ūdomis su jauku, tiek gaudyklėmis, tiek žiauniniais tinklais, tiek tralais, pastangų;“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   1 dalies a ir b punktuose nurodytos stebėjimo aprėpties procentinė dalis apskaičiuojama taip:

a)

žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju – žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi;

b)

žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi;

c)

žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku ir žvejybos gaudyklėmis atveju – žvejybos dienų skaičiumi;

d)

žvejybos žiauniniais tinklais atveju – žvejybos valandų arba dienų skaičiumi ir

e)

žvejybos tralais atveju – žvejybos valksmų arba žvejybos dienų skaičiumi.“

;

25)

63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnis

Mokslinių stebėtojų pareigos

1.   Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad stebėtojai vykdytų visų pirma šias užduotis:

a)

registruotų stebimo laivo žvejybos veiklos duomenis ir teiktų tos veiklos ataskaitas, ir tuo tikslu atliktų bent šiuos veiksmus:

i)

rinktų duomenis, be kita ko, nustatytų bendro tikslinio laimikio, priegaudos ir į jūrą išmesto laimikio (įskaitant ryklius, jūrų vėžlius, jūrų žinduolius ir jūrų paukščius) kiekį, įvertintų arba nustatytų sudėtį pagal dydį (jei praktiškai įmanoma), tvarkomo laimikio būklę (t. y. laikomas laive, į jūrą išmestas negyvas ar paleistas gyvas laimikis) ir rinktų biologinius ėminius gyvenimo etapų tyrimams (pvz., lytines liaukas, kaulines vidinės ausies dalis, stuburą, žvynus);

ii)

registruotų informaciją apie visus rastus įsagus;

iii)

registruotų informaciją apie žvejybos operaciją, įskaitant vietos, kurioje sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą, informaciją apie žvejybos pastangas (pvz., žvejybos įrankių užmetimo kartų skaičių, kabliukų skaičių ), kiekvienos žvejybos operacijos datą, įskaitant atitinkamai žvejybos veiklos pradžios ir pabaigos laiką, naudojamus žuvų suburiamuosius objektus, įskaitant ŽSĮ, ir bendrą paleistų gyvūnų būklę, nuo kurios priklauso jų išgyvenamumas (t. y. nugaišę arba gyvi, sužeisti);

b)

stebėtų atsitiktinio laimikio mažinimo priemonių naudojimą ir registruotų šią ir kitą susijusią informaciją;

c)

kiek įmanoma, stebėtų aplinkos sąlygas (pvz., jūros sąlygas, klimato bei hidrologinius parametrus ) ir apie jas praneštų;

d)

stebėtų ŽSĮ ir apie juos praneštų pagal ICCAT regioninių stebėtojų programą, priimtą pagal daugiametę tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programą, ir

e)

atliktų bet kokias kitas mokslines užduotis, kurias rekomenduoja ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas ir kurioms pritaria Komisija.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai:

a)

netrikdytų laivo elektroninės įrangos veikimo;

b)

būtų susipažinę su laive taikomomis ekstremaliųjų situacijų procedūromis, įskaitant gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietą;

c)

prireikus palaikytų ryšį su kapitonu dėl aktualių su stebėtojais susijusių klausimų ir užduočių;

d)

netrukdytų vykdyti žvejybos veiklos ir įprastų laivo operacijų ir į jas nesikištų;

e)

dalyvautų ataskaitiniuose posėdžiuose su atitinkamais mokslo instituto arba už stebėtojų programos įgyvendinimą atsakingos nacionalinės institucijos atstovais.

3.   Laivo, į kurį paskirtas stebėtojas, kapitonas:

a)

sudaro tinkamas sąlygas patekti į laivą ir stebėti jo operacijas;

b)

sudaro sąlygas stebėtojui veiksmingai vykdyti stebėtojo užduotis, tuo tikslu, be kita ko:

i)

suteikia tinkamą prieigą prie laivo žvejybos įrankių, dokumentų (įskaitant elektroninius ir popierinius laivo žurnalus) ir laimikio;

ii)

nuolat palaiko ryšį su atitinkamais mokslo instituto ar nacionalinės institucijos atstovais;

iii)

užtikrina tinkamą prieigą prie elektroninės ir kitos su žvejyba susijusios įrangos, įskaitant:

palydovinės navigacijos įrangą,

elektronines ryšio priemones;

iv)

užtikrina, kad nė vienas stebimame laive esantis asmuo neklastotų ar nenaikintų stebėtojo įrangos ar dokumentų, netrukdytų stebėtojui, nesikištų į jo darbą ar kitaip be reikalo nekliudytų stebėtojui vykdyti stebėtojo užduočių;

c)

užtikrina stebėtojams gyvenamąją patalpą, taip pat ir prisišvartavus, maitinimą ir tinkamas sanitarines bei medicinines sąlygas, atitinkančias sąlygas, kurios sudaromos aukštesnio rango laivo įgulos nariams;

d)

suteikia stebėtojui pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje stebėtojo užduotims atlikti ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo užduotims atlikti.

4.   Kiekviena valstybė narė:

a)

reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, žvejojančiuose ICCAT rūšių žuvis, būtų mokslinis stebėtojas pagal šį reglamentą;

b)

prižiūri savo stebėtojų saugumą;

c)

skatina, kai įmanoma ir tinkama, savo mokslo institutą ar nacionalinę instituciją sudaryti susitarimus su kitų valstybių narių arba KSŠ mokslo institutais ar nacionalinėmis institucijomis dėl tarpusavio keitimosi stebėtojų ataskaitomis ir stebėtojų duomenimis;

d)

savo metinėje ataskaitoje, skirtoje naudoti Komisijai ir ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, pateikia konkrečią informaciją apie ICCAT rekomendacijos 16-14 įgyvendinimą, kuri apima:

i)

išsamią informaciją apie jos mokslinių stebėtojų programų struktūrą ir modelį, įskaitant, inter alia:

tikslinį stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą, taip pat jo nustatymo metodą,

reikalaujamus rinkti duomenis,

taikomus duomenų rinkimo ir tvarkymo protokolus,

informaciją apie tai, kaip laivai atrenkami stebėjimui, kad būtų pasiektas valstybių narių tikslinis stebėjimo aprėpties lygis,

stebėtojų rengimo reikalavimus ir

stebėtojų kvalifikacijos reikalavimus;

ii)

stebimų laivų skaičių, pasiektą stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą ir išsamią informaciją apie tai, kaip tie aprėpties lygiai buvo apskaičiuoti;

e)

pirmą kartą pateikusi d punkto i papunktyje reikalaujamą informaciją, teikdama savo metines ataskaitas praneša apie savo stebėtojų programų struktūros ir modelio pakeitimus tik tada, kai padaroma tokių pakeitimų, ir pagal d punkto ii papunktį reikalaujamą informaciją ir toliau kasmet teikia Komisijai;

f)

kasmet, naudodamasi tam skirtomis ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto parengtomis elektroninėmis formomis ir laikydamasi taikomos kitų duomenų teikimo reikalavimų tvarkos ir nacionalinių konfidencialumo reikalavimų, teikia tam komitetui informaciją, surinktą įgyvendinant nacionalines stebėtojų programas, kad ja galėtų naudotis Komisija, visų pirma išteklių įvertinimo ir kitais moksliniais tikslais;

g)

užtikrina, kad jos stebėtojai, vykdydami 1 ir 2 dalyse nurodytas užduotis, įskaitant fotografavimą (kai būtina ir tikslinga), taikytų patikimus duomenų rinkimo protokolus.“

;

26)

66 straipsnis papildomas šiomis dalimis :

„4.   Kiekviena valstybė narė kasmet inspektuoja ne mažiau kaip 5 % iškrovimo ir perkrovimo operacijų, kurias jos paskirtuosiuose uostuose vykdo trečiųjų šalių žvejybos laivai.

5.   Vėliavos valstybės narės nagrinėja uosto valstybės inspektorių ataskaitas dėl pažeidimų ir imasi veiksmų dėl jų panašiai kaip ir savo inspektorių ataskaitų atveju, laikydamosi Reglamento (ES) 2017/2403.“

;

27)

III antraštinės dalies VII skyriuje įterpiamas šis straipsnis:

„66a straipsnis

Laivų stebėjimas

1.   Pastebėjus, kad Sąjungos žvejybos laivas, trečiosios šalies žvejybos laivas arba jokiai valstybei nepriklausantis laivas vykdo žvejybos arba su žvejyba susijusią veiklą (pvz., perkrovimą), kuri, kaip manoma, siejama su NNN žvejyba, valstybės narės surenka kuo daugiau informacijos inspektavimo ir priežiūros operacijomis, jų kompetentingų institucijų vykdomomis ICCAT konvencijos rajone.

2.   Valstybės narės renka informaciją apie pastebėtus laivus pagal ICCAT rekomendacijos 19-09 priede pateiktą stebėjimo informacijos lapą.

3.   Pastebėjus laivą pagal 1 dalį, atitinkama valstybė narė (toliau – pastebėjusi valstybė narė) nepagrįstai nedelsdama praneša ir pateikia visus užregistruotus laivo atvaizdus pastebėto laivo vėliavos valstybės narės, KSŠ arba ne KSŠ vėliavos valstybės atitinkamoms institucijoms ir:

a)

jei pastebėtas laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, vėliavos valstybė narė nepagrįstai nedelsdama imasi tinkamų veiksmų dėl atitinkamo laivo; tiek pastebėjusi valstybė narė, tiek pastebėto laivo vėliavos valstybė narė Komisijai ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EŽKA) teikia informaciją apie stebėjimą, įskaitant informaciją apie visus tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi;

b)

jei pastebėtas laivas plaukioja su kitos KSŠ vėliava, ne KSŠ vėliava, nenustatyta vėliava arba nepriklauso jokiai valstybei, pastebėjusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama pateikia Komisijai ir EŽKA visą atitinkamą su stebėjimu susijusią informaciją; Komisija atitinkamai stebėjimo informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.“

;

28)

įterpiamas šis straipsnis:

„69a straipsnis

NNN laivai

Valstybės narės užtikrina, kad į NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašą įtrauktiems laivams nebūtų leidžiama iškrauti, perkrauti, papildyti degalų, papildyti atsargų ar vykdyti kitus komercinius sandorius.“

;

29)

71 straipsnio 1 dalyje data „rugpjūčio 20 d.“ pakeičiama data „rugpjūčio 1 d.“;

30)

73 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

I–X priedai;“;

aa)

5a straipsnyje nurodyti tropinių tunų žvejybos pajėgumo apribojimai, susiję su to straipsnio 2 dalyje nurodytomis metinių žvejybos ir pajėgumo valdymo planų ataskaitomis, taip pat to straipsnio 3 dalyje nurodytu aptarnaujančių laivų skaičiumi“;

b)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnyje, 9 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 40 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 56 straipsnio 3 dalyje, 57 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 2 dalyje, 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 69 straipsnio 2 dalyje, 70 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse ir 71 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai;

ba)

metinis didžiaakių tunų kvotų perkėlimas pagal 8a straipsnį;

bb)

ŽSĮ taikomi reikalavimai pagal 10 straipsnio 1 ir 2 dalis;

bc)

nuorodos į ICCAT rekomendacijas, nurodytas 10 straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 29b straipsnio 2 ir 3 dalyse, 36a straipsnio 2 dalyje, 58a straipsnio 2 ir 4 dalyse, 63 straipsnio 4 dalies d punkte ir 66a straipsnio 2 dalyje;“;

c)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

mažiausia stebėjimo aprėptis pagal 14 straipsnio 2 dalį;

ca)

šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus tikslingai žvejojančių Sąjungos žūklės laivų skaičiaus apribojimai pagal 17 straipsnį;

cb)

šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotų metinis perkėlimas pagal 17b straipsnį;

cc)

šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių išteklių valdymo planai pagal 18 straipsnį;

cd)

šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotų metinis perkėlimas pagal 18b straipsnį;“;

d)

papildoma šiais punktais:

„j)

reikalavimai kuo labiau padidinti jūrų vėžlių išgyvenamumą pagal 41 straipsnį;

k)

aprėpties procentinės dalies apskaičiavimas pagal 61 straipsnio 2 dalį.“;

31)

I priedas pakeičiamas šio reglamento I priede pateikiamu tekstu;

32)

VI priedas pakeičiamas šio reglamento II priede pateikiamu tekstu;

33)

šio reglamento III priede pateikiamas tekstas pridedamas kaip IX ir X priedai.

2 straipsnis

Reglamento (ES) 2023/2053 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2023/2053 iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

ICCAT – Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija;

2)

SCRS – ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas;

3)

Konvencija – Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos;

4)

Konvencijos rajonas – Konvencijos I straipsnyje apibrėžtas geografinis rajonas;

5)

KSŠ – Konvencijos susitariančioji šalis ir Konvencijos nepasirašiusi bendradarbiaujančioji šalis, subjektas arba žvejybos subjektas;

6)

operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;

7)

žuvininkystės ūkio valstybė narė arba už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė – valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso atitinkamas žuvininkystės ūkis;

8)

vėliavos valstybė narė – valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja žvejybos laivas;

9)

gaudyklės valstybė narė arba už gaudyklę atsakinga valstybė narė – valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso atitinkama gaudyklė;

10)

žvejybos laivas – bet kuris variklinis laivas, naudojamas verslinio paprastųjų tunų išteklių naudojimo tikslais, įskaitant žūklės laivus, perdirbimo laivus, aptarnaujančius laivus, vilkikus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus, transportavimo laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, ir pagalbinius laivus, išskyrus konteinervežius;

11)

žūklės laivas – laivas, naudojamas verslinei paprastųjų tunų išteklių žvejybai;

12)

vilkikas – bet kuris laivas, naudojamas gyvų paprastųjų tunų varžoms vilkti;

13)

perdirbimo laivas – laivas, kuriame prieš supakuojant žuvininkystės produktus atliekama viena arba kelios iš šių operacijų: filė gamyba arba pjaustymas, užšaldymas ir (arba) perdirbimas;

14)

aptarnaujantis laivas – bet kuris žvejybos laivas, išskyrus žūklės laivus, perdirbimo laivus, vilkikus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus, transportavimo laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, arba pagalbinius laivus, kuriems leidžiama dalyvauti vykdant paprastųjų tunų žvejybą, kad atliktų aptarnavimo funkcijas;

15)

pagalbinis laivas – bet kuris laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš transportavimo arba auginimo varžos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo arba gaudyklės į paskirtąjį uostą arba perdirbimo laivą;

16)

mažos apimties priekrantės žvejybos laivas – žūklės laivas, pasižymintis bent trimis iš šių penkių charakteristikų:

a)

bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų;

b)

laivas žvejoja tik vėliavos valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

c)

žvejybos reisai trunka mažiau nei 24 valandas;

d)

įgulą sudaro ne daugiau kaip keturi asmenys;

e)

laivo žvejybos metodai yra selektyvūs ir daro mažesnį poveikį aplinkai;

17)

didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

18)

mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

19)

gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

20)

jungtinė žvejybos operacija – bet kuri dviejų arba daugiau gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atliekama operacija, kai vieno gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo laimikis pagal iš anksto sutartą laimikio paskirstymo formulę priskiriamas kitam gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui arba laivams;

21)

žvejybos įrankio grupė – tokį patį žvejybos įrankį naudojančių žvejybos laivų grupė, kuriai skirta grupinė kvota;

22)

žvejybos pastangos – žvejybos laivo pajėgumo ir veiklos rodiklių sandauga, kuria remiantis matuojamas žvejybos operacijų intensyvumas; tas matavimas priklauso nuo žvejybos įrankio: žvejybos ūdomis atveju intensyvumas matuojamas kabliukų skaičiumi arba kabliukvalandėmis; gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju intensyvumas matuojamas laivo žvejybos dienomis (žvejybos laikas ir paieškos laikas);

23)

aktyvus žvejybos veiklos vykdymas – bet kuriuo žūklės laivu tikslingai vykdoma paprastųjų tunų žvejyba konkrečiu žvejybos sezonu;

24)

BCD – paprastųjų tunų laimikio dokumentas;

25)

eBCD – elektroninis paprastųjų tunų laimikio dokumentas;

26)

perkrovimas – visų žvejybos laive laikomų žvejybos produktų arba bet kokio jų kiekio iškrovimas į kitą žvejybos laivą; tačiau negyvų paprastųjų tunų iškrovimas iš gaubiamojo tinklo, gaudyklės arba vilkiko į pagalbinį laivą perkrovimu nelaikomas;

27)

gyvi paprastieji tunai – paprastieji tunai, gyvi laikomi gaudyklėje tam tikrą laiką arba gyvi perkeliami į žuvininkystės ūkį, laikomi varžose, auginami ir galiausiai paskerdžiami arba paleidžiami į jūrą;

28)

skerdimas – paprastųjų tunų nužudymas žuvininkystės ūkiuose arba gaudyklėse;

29)

gaudyklė – statomasis prie dugno tvirtinamas žvejybos įrankis, paprastai su nukreipiamuoju tinklu, kuriuo paprastieji tunai nukreipiami į aptvarą arba aptvarus, kuriuose jie laikomi iki skerdimo arba auginimo;

30)

įkėlimas į varžą – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas į žuvininkystės ūkius ir jų šėrimas siekiant juos nutukinti ir padidinti jų bendrą biomasę;

31)

kontrolinis įkėlimas į varžą – įkėlimo į varžą operacijos pakartojimas, vykdomas kontrolės institucijų prašymu, siekiant patikrinti varžoje laikomų žuvų skaičių arba vidutinį svorį;

32)

auginimas arba tukinimas – paprastųjų tunų laikymas žuvininkystės ūkių varžose ir jų šėrimas siekiant juos nutukinti ir padidinti jų bendrą biomasę;

33)

žuvininkystės ūkis – vienoje ar keliose vietose, kurių kiekviena turi būti apibrėžta geografinėmis koordinatėmis, aiškiai nurodant kiekvieno daugiakampio taško ilgumą ir platumą, esantis jūros plotas, kuriame tukinami arba auginami gaudyklėmis arba gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti paprastieji tunai;

34)

bendras auginimo pajėgumas – didžiausias laukinių paprastųjų tunų, kuriuos žuvininkystės ūkiui leidžiama laikyti varžoje per žvejybos sezoną, skaičius tonomis;

35)

perkėlimas –

a)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo į transportavimo varžą;

b)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaudyklės į transportavimo varžą nepriklausomai nuo to, ar operacijos vietoje yra vilkikas;

c)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos transportavimo varžos į kitą;

d)

varžos su gyvais paprastaisiais tunais perkėlimas iš vieno vilkiko į kitą;

e)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos varžos į kitą varžą tame pačiame žuvininkystės ūkyje (perkėlimas žuvininkystės ūkyje);

f)

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žuvininkystės ūkio varžos į transportavimo varžą;

36)

kontrolinis perkėlimas – bet kurios perkėlimo operacijos pakartojimas, atliekamas kontrolės institucijų prašymu;

37)

perkėlimas tarp žuvininkystės ūkių – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą; tokį perkėlimą sudaro du etapai: perkėlimas iš žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varžos į transportavimo varžą ir perkėlimas iš transportavimo varžos į žuvininkystės ūkio, į kurį perkeliama, varžą;

38)

pirmasis perkėlimas – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaubiamojo tinklo arba gaudyklės į transportavimo varžą;

39)

tolesnis perkėlimas – bet kuri perkėlimo operacija, vykdoma po pirmojo perkėlimo ir prieš įkėlimą į varžą paskirties žuvininkystės ūkyje, pavyzdžiui, dviejų transportavimo varžų turinio padalijimo ar sujungimo operacija, išskyrus savanorišką ar kontrolinį perkėlimą;

40)

savanoriškas perkėlimas – bet kurios perkėlimo operacijos, kurią savanoriškai atlieka perkeliantysis operatorius, pakartojimas;

41)

kontrolinė kamera – stereoskopinė kamera arba įprastinė vaizdo kamera, naudojama pagal šį reglamentą kontrolės tikslais;

42)

stereoskopinė kamera – kamera su dviem ar daugiau lęšių, kurių kiekvienas turi atskirą vaizdo jutiklį arba juostos kadrą, kad būtų galima fiksuoti trimačius vaizdus žuvų ilgio išmatavimo tikslu;

43)

perkeliantysis operatorius – žūklės laivo arba vilkiko kapitonas ar kapitono atstovas arba žuvininkystės ūkio arba gaudyklės, iš kurių, išskyrus savanoriško ir kontrolinio perkėlimų atvejus, vykdoma perkėlimo operacija, operatorius ar jo atstovas;

44)

perkeliančiojo operatoriaus valstybė narė – valstybė narė, kuri turi jurisdikciją perkeliančiojo operatoriaus atžvilgiu.“;

2)

7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų iš praėjusių metų laimikio palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams gali būti leidžiamas tik tuo atveju, jei valstybė narė parengia sugriežtintą kontrolės sistemą ir apie ją praneša Komisijai. Ta sistema turi būti neatsiejama 14 straipsnyje nurodyto valstybės narės metinio stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plano dalis ir į ją įtraukiamos bent priemonės, nustatytos pagal 56c, 56d ir 61 straipsnius.“

;

3)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Neišnaudotų kvotų perkėlimas

1.   Automatinis neišnaudotų kvotų perkėlimas kitiems metams neleidžiamas.

2.   Valstybė narė gali prašyti perkelti iš vienų metų į kitus metus ne daugiau kaip 5 % savo metinės kvotos. Atitinkama valstybė narė tą prašymą įtraukia į savo metinį žvejybos ir pajėgumo valdymo planą, kuris turi būti įtrauktas į Sąjungos žvejybos ir pajėgumo valdymo planą, kad jį patvirtintų ICCAT.“

;

4)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Sąjunga ir kitos KSŠ kvotas perleisti vienos kitoms gali tik gavusios išankstinį atitinkamų valstybių narių ir KSŠ leidimą. Komisija apie atitinkamų kvotų kiekį ICCAT sekretoriatui praneša iki jų perleidimo.“

;

5)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Metinis stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planas

Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planą, kuriuo siekia užtikrinti šio reglamento laikymąsi. Kiekviena valstybė narė savo atitinkamą planą pateikia Komisijai. Kiekviena valstybė narė savo planą rengia remdamasi:

a)

inspektavimo veiklos tikslais, prioritetais, procedūromis ir gairėmis, nustatytais pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį parengtoje specialiojoje paprastųjų tunų išteklių kontrolės ir inspektavimo programoje;

b)

iki 2025 m. gruodžio 31 d. – nacionaline paprastųjų tunų išteklių kontrolės veiksmų programa, parengta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį, o po tos datos – nacionaline kontrolės programa, parengta pagal to reglamento 93a straipsnį.“;

6)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės apriboja savo tunų auginimo pajėgumą iki bendro auginimo pajėgumo, kuris užregistruotas žuvininkystės ūkių, kuriems leidžiama vykdyti su paprastaisiais tunais susijusią veiklą, ICCAT registre (toliau – ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registras) arba dėl kurio 2018 m. išduotas leidimas ir apie jį pranešta ICCAT.“

;

b)

6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Valstybės narės Komisijai pateikia statistinius duomenis apie metinį į varžas įkeltą (į varžas įkeltos laisvėje sužvejotos žuvys), skerdimo ir eksporto kiekį, o Komisija tuos duomenis perduoda ICCAT sekretoriatui anksčiau nei ICCAT sekretoriatas eBCD sistemoje bus įdiegęs duomenų nuskaitymo funkciją ir tokia funkcija bus galima naudotis.

7.   Kai tikslinga, valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 15 d. pateikia Komisijai peržiūrėtus auginimo valdymo planus, kad kasmet ne vėliau kaip birželio 1 d. jie būtų perduoti ICCAT sekretoriatui.“

;

7)

16 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

metinį stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planą, parengtą pagal 14 straipsnį, ir“;

8)

17 straipsnio 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.   Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, jei dėl oro sąlygų neįmanoma vykdyti žvejybos operacijų, valstybės narės gali nuspręsti, kad tose dalyse nurodyti žvejybos sezonai būtų pratęsti tiek žvejybos dienų, kiek jų buvo prarasta, bet ne daugiau kaip 10 dienų.

5.   Paprastuosius tunus dideliais pelaginėmis ūdomis žvejojančiais žūklės laivais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti kiekvienais metais laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42° šiaurės platumos.“

;

9)

įterpiamas šis straipsnis:

„21a straipsnis

Draudimas laikyti paprastuosius tunus aptarnaujančiuose laivuose

Aptarnaujančiuose laivuose paprastieji tunai nelaikomi ir jais netransportuojami.“;

10)

23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kai tikslinga, valstybės narės gali skirti specialią mėgėjų žvejybos kvotą. Skiriant šią kvotą atsižvelgiama į galimai sužvejotą negyvų paprastųjų tunų kiekį, be kita ko, žvejybos sugaunant ir paleidžiant kontekste. Valstybės narės, teikdamos savo žvejybos planus, praneša Komisijai apie paskirtą mėgėjų žvejybos kvotą.“

;

11)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Mėgėjų žvejybai paskirtą paprastųjų tunų kvotą turinčios valstybės narės tą žvejybą reguliuoja laivams išduodamos žvejybos leidimus mėgėjų žvejybos tikslais. ICCAT prašymu valstybės narės pateikia Komisijai tų laivų, kuriems suteiktas paprastųjų tunų žvejybos leidimas, sąrašą. Komisija tą sąrašą elektroniniu būdu persiunčia ICCAT. Tame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

a)

laivo pavadinimas;

b)

registro numeris;

c)

numeris ICCAT registre (jei yra);

d)

ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo);

e)

savininkų ir operatorių pavadinimai ir adresai.“

;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Kiekviena valstybė narė registruoja laimikio duomenis, įskaitant kiekvieno vykdant mėgėjų žvejybą sužvejoto paprastojo tuno svorį, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pateikia Komisijai praėjusių metų duomenis. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.“

;

12)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kiekvienais metais, likus 1 mėnesiui iki žvejybos leidimo galiojimo laikotarpio pradžios, valstybės narės pateikia Komisijai šiuos laivų sąrašus:

a)

visų aktyviai paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdančių žūklės laivų sąrašą ir

b)

visų kitų su paprastaisiais tunais susijusią veiklą vykdančių laivų, išskyrus žūklės laivus, sąrašą.

Kiekviename laivų sąraše pateikiama ši informacija:

a)

laivo pavadinimas ir registro numeris;

b)

laivo tipo specifikacija, pagal kurią atskiriami bent žūklės laivai, vilkikai, pagalbiniai laivai, aptarnaujantys laivai ir perdirbimo laivai;

c)

ilgis ir bendroji registrinė talpa (GRT) arba, jei įmanoma, bendroji talpa (GT);

d)

IMO numeris (kai taikytina):

e)

naudotas žvejybos įrankis (jei toks buvo);

f)

ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo);

g)

ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo);

h)

ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų;

i)

tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);

j)

savininkų ir operatorių pavadinimai ir adresai ir

k)

laikotarpis, kuriuo paprastuosius tunus leidžiama žvejoti, vykdyti su jais susijusią veiklą ir juos transportuoti auginimo tikslais.

Komisija, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki žvejybos veiklos pradžios, tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad į tuos sąrašus įrašyti laivai galėtų būti įtraukti į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, ICCAT registrą ir, jei aktualu, į laivų, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis kaip 20 metrų ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą Konvencijos rajone, ICCAT registrą.“

;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Paskesni 1 dalyje nurodytų sąrašų ir 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik tuo atveju, jei žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl su veikla susijusių teisėtų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir pateikia:

a)

išsamius duomenis apie žvejybos laivą arba laivus, kuriuo (-iais) tas laivas bus pakeistas, ir

b)

išsamų priežasties, kuria grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, išdėstymą ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.“

;

13)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai kaip savo žvejybos plano dalį elektroniniu būdu pateikia gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Tame sąraše nurodomi gaudyklių pavadinimai bei registro numeris ir gaudyklės daugiakampio geografinės koordinatės. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tos gaudyklės galėtų būti įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą.“

;

b)

pridedama ši dalis:

„5.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, sąrašo bet kokį papildymą, išbraukimą iš jo ir jo pakeitimą. Komisija tokius pakeitimus nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.“

;

14)

įterpiamas šis straipsnis:

„28a straipsnis

Žuvininkystės ūkių sąrašai ir registras

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai kaip savo žvejybos plano dalį elektroniniu būdu pateikia žuvininkystės ūkių, kuriems leidžiama vykdyti su paprastaisiais tunais susijusią veiklą rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Į tą sąrašą įtraukiama ši informacija:

a)

žuvininkystės ūkio pavadinimas;

b)

registro numeris;

c)

savininkų ir operatorių pavadinimai ir adresai;

d)

perkėlimo pajėgumas ir bendras auginimo pajėgumas, priskirti kiekvienam žuvininkystės ūkiui;

e)

rajonų, kuriuose leidžiama vykdyti auginimo veiklą, geografinės koordinatės ir

f)

žuvininkystės ūkio statusas (aktyvus arba neaktyvus).

Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tie žuvininkystės ūkiai galėtų būti įtraukti į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą.

2.   Laikoma, kad žuvininkystės ūkiams, kurie nėra įtraukti į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje vykdyti su paprastaisiais tunais susijusios veiklos neleidžiama.

3.   Jokios auginimo veiklos, įskaitant šėrimą tukinimo tikslais arba skerdimą, vykdyti už auginimo veiklos tikslais patvirtintų geografinių koordinačių ribų neleidžiama.

4.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie jų žuvininkystės ūkių sąrašų bet kokį papildymą, išbraukimą iš jų ir jų pakeitimą. Komisija nedelsdama tokius pakeitimus perduoda ICCAT sekretoriatui.

5.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad paprastieji tunai nebūtų talpinami žuvininkystės ūkiuose, neįtrauktuose į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą, ir kad į tuos žuvininkystės ūkius nebūtų priimami paprastieji tunai iš laivų, neįtrauktų į laivų ICCAT registrą. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų bet kokias operacijas paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registre neregistruotuose žuvininkystės ūkiuose.“

;

15)

33 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio teisei įplaukti į uostą pagal tarptautinę teisę, taikomą nelaimės ištiktiems žvejybos laivams, arba force majeure atveju.“

;

16)

34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Prieš įplaukdami į uostą, į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, įskaitant perdirbimo laivus ir pagalbinius laivus, kapitonai arba jų atstovai likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša jų vėliavos valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais ar iškrovimo infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, kompetentingai institucijai bent šią informaciją:

a)

numatomą atvykimo datą ir laiką;

b)

įvertintą laive laikomų paprastųjų tunų kiekį;

c)

informaciją apie geografinį rajoną, kuriame laimikis buvo sužvejotas.“

;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Visas Sąjungoje vykdomas iškrovimo operacijas tikrina uosto valstybės narės atitinkamos kontrolės institucijos, o tam tikra procentinė dalis patikrinama remiantis rizikos vertinimo sistema, apimančia kvotas, laivyno dydį ir žvejybos pastangas. Išsami informacija apie tokią kiekvienos valstybės narės patvirtintą kontrolės sistemą pateikiama 14 straipsnyje nurodytame metiniame stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane.“

;

17)

35 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Perkrovimo operacijose dalyvaujančių Sąjungos žvejybos laivų kapitonai arba jų atstovai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo perkrovimo uoste dienos užpildo ir savo vėliavos valstybių narių kompetentingoms institucijoms persiunčia ICCAT perkrovimo deklaraciją. Žvejybos laivų, iš kurių perkraunama, kapitonai arba jų atstovai užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją pagal V priede nustatytą formą. ICCAT perkrovimo deklaracija susiejama su eBCD, kad būtų lengviau atlikti kryžminę joje pateiktų duomenų patikrą.“

;

18)

36 straipsnis pakeičiamas taip:

„36 straipsnis

Valstybių narių teikiamos laimikio ataskaitos

Kiekviena valstybė narė kas 2 savaites pateikia Komisijai laimikio ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiami pagal 32 straipsnį reikalaujami duomenys apie gaudykles ir žūklės laivus. Informacija išdėstoma pagal žvejybos įrankių tipą. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.“;

19)

38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tunų paleidimo iš žuvininkystės ūkių atveju vilkikuose turi būti tik 39 straipsnyje nurodyti ICCAT regioniniai stebėtojai.

3.   Nacionalinių stebėtojų pareigos, įgaliojimai ir užduotys nustatyti VIII priede.“

;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Šio straipsnio tikslais valstybės narės užtikrina:

a)

laiko ir vietos požiūriu reprezentatyvią aprėptį, kuria užtikrinama, kad Komisija gautų tikslius ir tinkamus duomenis bei informaciją apie laimikį, žvejybos pastangas ir kitus mokslinius bei valdymo aspektus, kuriuose atsižvelgiama į laivynų ir žvejybos veiklos charakteristikas;

b)

kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai;

c)

kad siunčiami stebėtojai prieš tai būtų tinkamai išmokyti ir patvirtinti;

d)

kad stebėtojams, prieš juos išsiunčiant, būtų pateiktas valstybės narės kompetentingos institucijos kontaktinių asmenų, kuriems jie galėtų pateikti savo pastabas, sąrašas;

e)

kad Konvencijos rajone žvejojančių laivų ir gaudyklių operacijos būtų kiek praktiškai įmanoma kuo mažiau trikdomos;

f)

kad žvejybos laivų kapitonai ir gaudyklių operatoriai leistų stebėtojams naudotis žvejybos laivuose arba gaudyklėse esančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.“

;

20)

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš žuvininkystės ūkio varžos į transportavimo varžas, kurios po to velkamos į kitą žuvininkystės ūkį;“;

b)

įterpiama ši dalis:

„2a.   Nukrypstant nuo 1 dalies, atitinkama valstybė narė gali leisti žuvininkystės ūkiuose skersti ne daugiau kaip 1 000 kg paprastųjų tunų per dieną ir ne daugiau kaip 50 tonų per metus viename žuvininkystės ūkyje, siekiant juos tiekti šviežių paprastųjų tunų rinkai, su sąlyga, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės įgaliotasis nacionalinis inspektorius yra vietoje vykdant 100 % tokių skerdimo operacijų ir kontroliuoja visą operaciją. Tas įgaliotasis nacionalinis inspektorius taip pat patvirtina paskerstų žuvų kiekį eBCD sistemoje. Tokiais atvejais nereikalaujama, kad ICCAT regioninis stebėtojas pasirašytų eBCD skirsnyje dėl informacijos apie paskerstas žuvis.“

;

c)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam žuvininkystės ūkiui visam įkėlimo į varžas ir skerdimo operacijų laikui būtų skirtas vienas ICCAT regioninis stebėtojas. Force majeure atveju, kai force majeure aplinkybes patvirtina žuvininkystės ūkio valstybė narė, arba tais atvejais, kai kaimyniniai žuvininkystės ūkiai, kuriems veiklos leidimą suteikė ir kuriuos kontroliuoja ta pati žuvininkystės ūkio valstybė narė, veikia kartu kaip vienas vienetas, vienas ICCAT regioninis stebėtojas gali būti skirtas daugiau nei vienam žuvininkystės ūkiui, siekiant išvengti ūkio operacijų pertrūkio, jei užtikrinama, kad ICCAT regioninio stebėtojo užduotys būtų tinkamai įvykdytos, ir kai gaunamas žuvininkystės ūkio valstybės narės patvirtinimas.

4a.   Nukrypstant nuo 4 dalies, tuo atveju, kai žuvys perkeliamos tarp dviejų skirtingų tos pačios valstybės narės jurisdikcijai priklausančių žuvininkystės ūkių, gali būti paskirtas vienas ICCAT regioninis stebėtojas visam procesui, įskaitant žuvų perkėlimą į velkamąją transportavimo varžą, žuvų vilkimą iš žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, į paskirties žuvininkystės ūkį ir žuvų įkėlimą į varžas paskirties žuvininkystės ūkyje. Tokiu atveju ICCAT regioninį stebėtoją priima žuvininkystės ūkis, iš kurio perkeliama, o išlaidas pasidalija žuvininkystės ūkis, iš kurio perkeliama, ir paskirties žuvininkystės ūkis, nebent tų žuvininkystės ūkių operatoriai nustato kitaip.“

;

d)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   ICCAT regioniniams stebėtojams vykdant pareigas laivų kapitonai, įgulos nariai ir žuvininkystės ūkių, gaudyklių bei laivų operatoriai jokiu būdu jiems netrukdo, jų nebaugina, nesikiša į jų darbą ir nepagrįstai nedaro jiems įtakos.

„7.   ICCAT regioninių stebėtojų pareigos, įgaliojimai ir užduotys nustatyti VIII priede.“

;

21)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Prieš pradėdamas perkėlimo operaciją, įskaitant savanorišką perkėlimą, perkeliantysis operatorius vėliavos, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei nusiunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodoma:

a)

perkeltinų paprastųjų tunų individų skaičius ir apytikris svoris;

b)

žūklės laivo, vilkikų, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės pavadinimas ir ICCAT numeris;

c)

laimikio sugavimo data ir vieta;

d)

perkėlimo data ir numatytas laikas;

e)

vietos, kurioje bus perkeltos žuvys, numatomos koordinatės (platuma ir ilguma) ir varžų, iš kurių perkeliama, bei varžų, į kurias perkeliama, numeriai;

f)

paskirties žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

g)

žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, pavadinimas ir ICCAT numeris, jeigu perkeliama iš žuvininkystės ūkio varžos į transportavimo varžą;

h)

perkėlimų žuvininkystės ūkyje atveju – abiejų žuvininkystės ūkio varžų ir visų susijusių transportavimo varžų numeriai.“

;

b)

2 dalis išbraukiama;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   45c straipsnyje nurodytas unikalus identifikavimo numeris suteikiamas visoms varžoms, naudojamoms perkėlimo operacijoms ir susijusiam gyvų paprastųjų tunų transportavimui.“

;

d)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   1 dalyje nurodyta valstybė narė per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo išduoda perkėlimo leidimą arba atsisako jį išduoti. Perkėlimo operacija nepradedama be išankstinio leidimo numerio, kuriame nurodomas išduotas leidimas (AUT).“

;

e)

pridedama ši dalis:

„7.   Savanoriškam ir kontroliniam perkėlimui naujo perkėlimo leidimo nereikia.“

;

22)

41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

Atsisakymas išduoti perkėlimo leidimą ir paskesnis paprastųjų tunų paleidimas į jūrą “;

b)

1 dalies b–e punktai pakeičiami taip:

„b)

žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį arba nebuvo gautas leidimas paprastųjų tunų individus įkelti į varžas;

c)

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriuo (-ia), kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturėjo pagal 27 arba 28 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus;

d)

vilkikas, į kurį, kaip deklaruota, bus perkeltos žuvys, yra neregistruotas 26 straipsnyje nurodytame kitų žvejybos laivų ICCAT registre arba neturi tinkamai veikiančios LSS arba lygiaverčio stebėjimo įtaiso arba

e)

paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registre nenurodyta, kad paskirties žuvininkystės ūkis vykdo veiklą.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Jei transportuojant žuvis į žuvininkystės ūkį sugenda vilkiko LSS, jis kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas po to techninio gedimo pakeičiamas kitu tinkamai veikiančią LSS turinčiu vilkiku arba jame įtaisoma ar naudojama nauja veikianti LSS. Tas 72 valandų terminas gali būti išimties tvarka pratęstas dėl force majeure arba su veikla susijusių teisėtų priežasčių. Apie gedimą nedelsiant pranešama Komisijai, o ši informuoja ICCAT sekretoriatą. Kapitonas arba kapitono atstovas nuo gedimo nustatymo iki padėties ištaisymo kas valandą vėliavos valstybės narės kontrolės institucijoms tinkamomis ryšio priemonėmis praneša naujausias žvejybos laivo geografines koordinates.“

;

23)

42 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Perkeliantysis operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją ir ją perduoda:

a)

vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

b)

ICCAT regioniniam stebėtojui, jei to stebėtojo dalyvavimas yra privalomas, ir

c)

kai taikytina, vilkiko kapitonui arba paskirties žuvininkystės ūkio operatoriui.“

;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Perkeliant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį, kuriame paprastųjų tunų individai turi būti įkelti į varžas, pridedamas ICCAT perkėlimo deklaracijos originalas.

Vykdydamas pirmąjį perkėlimą perkeliantysis operatorius padaro ICCAT perkėlimo deklaracijos originalo kopiją, kai vienos žūklės operacijos laimikis perkeliamas iš gaubiamojo tinklo arba gaudyklės į daugiau nei vieną transportavimo varžą.

Tolesnio perkėlimo atveju vilkiko, iš kurio perkeliama, kapitonas atnaujina ICCAT perkėlimo deklaraciją užpildydamas 3 skirsnį (Kitos perkėlimo operacijos) ir pateikia atnaujintą ICAAT perkėlimo deklaraciją vilkikui, į kurį perkraunama.

ICCAT perkėlimo deklaracijos kopija saugoma žūklės laive arba vilkikuose, iš kurių perkeliama, arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio, iš kurios (-io) perkeliama, operatoriaus ir kontrolės tikslais ji turi būti prieinama bet kuriuo žvejybos sezono metu.“

;

c)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Informacija apie žuvis, kurios, kaip pastebėta, yra negyvos perkeliant arba transportuojant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį, registruojama pagal XIII priedą.“

;

24)

43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Perkeliantysis operatorius užtikrina, kad perkėlimas būtų stebimas vandenyje esančia vaizdo kamera, kad būtų galima nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių, išskyrus varžų perkėlimo iš vieno vilkiko į kitą operacijas, kurias vykdant gyvi paprastųjų tunų individai nėra keliami iš vienos varžos į kitą. Vaizdo įrašymas atliekamas laikantis X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų.

Kiekviena perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad perkeliantysis operatorius nedelsdamas pateiktų atitinkamų vaizdo įrašų kopijas:

a)

pirmojo perkėlimo ir bet kokio savanoriško perkėlimo atveju – ICCAT regioniniam stebėtojui, vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui, o žvejybos reiso pabaigoje – perkeliančiojo operatoriaus vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentingai institucijai;

b)

tolesnių perkėlimų atveju – vilkike, iš kurio perkeliama, esančiam nacionaliniam stebėtojui, vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui, o vilkimo reiso pabaigoje – vilkiko, iš kurio perkeliama, vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai;

c)

kai žuvys perkeliamos iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą – ICCAT regioniniam stebėtojui, vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui ir žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai, ir

d)

jei perkėlimo operacijos metu dalyvauja nacionalinis arba ICCAT inspektorius – tam inspektoriui.

1a.   Perkeliant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį pridedamas atitinkamas vaizdo įrašas. Gaudyklėse, žuvininkystės ūkiuose arba laivuose, iš kurių perkeliama, turi būti laikoma kopija ir kontrolės tikslais ji turi būti prieinama bet kuriuo žvejybos sezono metu.“

;

b)

papildoma šia dalimi:

„3.   Perkeliantysis operatorius ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos su perkėlimais susijusius vaizdo įrašus saugo bent 3 metus ir laiko juos tiek, kiek reikia kontrolės ir vykdymo užtikrinimo tikslais.“

;

25)

įterpiamas šis straipsnis:

„43a straipsnis

Savanoriškas ir kontrolinis perkėlimas

1.   Jei 43 straipsnyje nurodytas vaizdo įrašas neatitinka X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų ir ypač jei jo kokybė ir aiškumas nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių, perkeliantysis operatorius gali savanoriškai perkelti žuvis.

2.   Jei savanoriškas perkėlimas atliktas nebuvo arba jei, nepaisant savanoriško perkėlimo, vis dar neįmanoma nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atlikti kontrolinį perkėlimą – jis kartojamas tol, kol vaizdo įrašo kokybė leis nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių.

3.   Savanoriški ir kontroliniai perkėlimai atliekami į tuščią varžą. Laivo žurnalui, ICCAT perkėlimo deklaracijai ir atitinkamiems eBCD skirsniams užpildyti naudojamas perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, nustatytas atlikus galiojantį savanorišką perkėlimą arba kontrolinį perkėlimą.

4.   Transportavimo varža nuo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės ar žuvininkystės ūkio varžos neatskiriama tol, kol gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive arba žuvininkystės ūkyje ar prie gaudyklės esantis ICCAT regioninis stebėtojas neatlieka atitinkamų užduočių.

5.   Jei dėl savanoriškų perkėlimų vaizdo įrašų kokybės vis dar neįmanoma nustatyti perkeliamų individų skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti atskirti transportavimo varžas nuo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės ar žuvininkystės ūkio. Tokiu atveju perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija nurodo užplombuoti atitinkamų transportavimo varžų duris laikantis XVa priede nustatytos procedūros ir reikalauja, kad nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, dalyvaujant atitinkamos vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai, būtų atlikti kontroliniai perkėlimai.

6.   Jei kontrolinio perkėlimo metu vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos negali dalyvauti, kontrolinis perkėlimas vykdomas dalyvaujant ICCAT regioniniam stebėtojui. Tokiu atveju žuvininkystės ūkio operatorius, kuriam priklauso perkeliami paprastųjų tunų individai, yra atsakingas už tai, kad būtų ICCAT regioninis stebėtojas kontrolinio perkėlimo tikrinimo tikslais.“

;

26)

44 straipsnis pakeičiamas taip:

„44 straipsnis

Perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentingos institucijos vykdomas tyrimas

1.   Perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentingos institucijos tiria visus atvejus, kai:

a)

paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį ICCAT perkėlimo deklaracijoje pranešė perkeliantysis operatorius, ir paprastųjų tunų individų skaičiaus, kurį atitinkamai nustato ICCAT regioninis stebėtojas arba nacionalinis stebėtojas, skiriasi daugiau nei 10 %;

b)

ICCAT regioninis stebėtojas nepasirašo ICCAT perkėlimo deklaracijos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta 10 % paklaida išreiškiama perkeliančiojo operatoriaus skaičių procentine dalimi.

Inicijavusi tyrimą, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija informuoja atitinkamų vilkikų vėliavos valstybės narės arba KSŠ kompetentingą instituciją apie tyrimą ir užtikrina, kad iš atitinkamos transportavimo varžos arba į ją žuvų nebūtų leidžiama perkelti tol, kol tyrimas nėra baigtas.

Kai taikytina, tyrimas apima visų atitinkamų vaizdo įrašų analizę. Išskyrus force majeure atvejus, toks tyrimas baigiamas iki įkėlimo į varžas žuvininkystės ūkyje ir bet kuriuo atveju per 96 valandas nuo tyrimo pradžios. Kol nėra tyrimo rezultatų, žuvų įkelti į varžas neleidžiama ir atitinkamas eBCD skirsnis nepatvirtinamas.

2.   Visų perkėlimo operacijų, kurioms reikalingas vaizdo įrašas, atveju, jei perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį ICCAT perkėlimo deklaracijoje pranešė perkeliantysis operatorius, ir perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos nustatytas skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas žvejybos laivas, gaudyklė ar žuvininkystės ūkis galimai nesilaikė reikalavimų.“

;

27)

V skyriaus 6 skirsnyje įterpiamas šis straipsnis:

„45a straipsnis

ICCAT perkėlimo deklaracijų ir eBCD pakeitimai po inspektavimo jūroje arba tyrimų

Jei atlikus inspektavimą jūroje arba tyrimą nustatoma, kad perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ICCAT perkėlimo deklaracijoje ir eBCD deklaruoto skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija padaro pakeitimus eBCD, kad būtų atsižvelgta į to inspektavimo arba tyrimo rezultatus.“

;

28)

V skyriaus 7 skirsnyje įterpiami šie straipsniai:

„45b straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už informacijos apie jos jurisdikcijoje atliktas įkėlimo į varžas operacijas rinkimo ir tikrinimo koordinavimą, už jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose vykdomos veiklos kontrolę, taip pat už ataskaitų teikimą laivų arba gaudyklių, kuriais (-iomis) sužvejoti į varžas įkelti tunai, vėliavos ir gaudyklės valstybių narių ir KSŠ kompetentingoms institucijoms ir bendradarbiavimą su jomis.

2.   Visai paprastųjų tunų žvejybos ir auginimo veiklai taikoma pagal 14 straipsnį pateiktame stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane nustatyta kontrolė.

3.   Su įkėlimu į varžas susijusią veiklą vykdančios valstybės narės keičiasi informacija ir bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad paprastųjų tunų individų, kuriuos ketinama įkelti į varžas, skaičius ir svoris būtų tikslūs, atitiktų gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo kapitono arba gaudyklės operatoriaus praneštus ir atitinkamuose eBCD skirsniuose deklaruotus laimikio kiekius.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad žuvininkystės ūkio operatoriai visada turėtų tikslų savo ūkių scheminį planą, kuriame būtų nurodyti visų varžų unikalūs identifikavimo numeriai, nurodyti 45c straipsnyje, ir kiekvienos iš jų padėtis ūkyje. Tas planas kontrolės tikslais nuolat bet kuriuo metu pateikiamas žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai ir žuvininkystės ūkyje esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui. Apie bet kokį scheminio plano atnaujinimą turi būti iš anksto pranešta žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai. Scheminis planas atnaujinamas kiekvieną kartą, kai keičiamas žuvininkystės ūkio varžų skaičius arba išdėstymas.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija bent 3 metus saugo visą su įkėlimo į varžas operacijomis, vykdytomis jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose, susijusią informaciją, dokumentus ir medžiagą ir laiko informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais. Ši pareiga taikoma mutatis mutandis žuvininkystės ūkio operatoriams, kai jie vykdo įkėlimo į varžas operacijas savo ūkiuose.

45c straipsnis

Unikalus identifikavimo numeris

1.   Prieš pradėdama paprastųjų tunų žvejybos kampaniją, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienai varžai, susietai su jos jurisdikcijai priklausančiais žuvininkystės ūkiais, įskaitant varžas, naudojamas žuvų transportavimui į žuvininkystės ūkį, suteikia unikalų identifikavimo numerį (toliau – varžos numeris).

2.   Varžų numeriai priskiriami pagal unikalią numeravimo sistemą, juos sudaro bent triraidis kodas, atitinkantis žuvininkystės ūkio valstybės narės kodą, ir po jo einantys trys skaitmenys. Varžų numeriai yra nuolatiniai ir negali būti perskirti kitai varžai.

3.   Varžų numeriai įspaudžiami arba nupiešiami dviejose priešingose varžos žiedo pusėse virš vaterlinijos, kontrastinga fonui, ant kurio jie piešiami ar įspaudžiami, spalva ir bet kuriuo metu turi būti matomi ir įskaitomi kontrolės tikslais. Raidžių ir skaitmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 cm, o linijos storis – ne mažesnis kaip 4 cm.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, leidžiama taikyti alternatyvius varžos numerio žymėjimo ant varžos metodus, jei jais užtikrinamas toks pats matomumas, įskaitomumas ir neliečiamumas.

45d straipsnis

Įkėlimo į varžas leidimas

1.   Kiekvienai įkėlimo į varžas operacijai taikoma 2–4 dalyse nustatyta procedūra.

2.   Žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija išduotų įkėlimo į varžas leidimą. Įkėlimo į varžas leidime nurodoma ši informacija:

a)

į varžas įkeltinų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris, kaip nurodyta ICCAT perkėlimo deklaracijoje;

b)

atitinkama ICCAT perkėlimo deklaracija;

c)

atitinkamų eBCD numeriai, patvirtinti žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos;

d)

visos ataskaitos apie transportuojant nugaišusias žuvis, tinkamai užregistruotas pagal XIII priedą.

3.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją atitinkamoms žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių arba KSŠ kompetentingoms institucijoms ir prašo patvirtinti, kad įkėlimo į varžas operaciją galima leisti atlikti.

4.   Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos institucijos per 3 darbo dienas praneša žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingai institucijai, kad atitinkamai įkėlimo į varžas operacijai gali būti išduotas leidimas arba leidimą išduoti atsisakoma. Atsisakymo atveju žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija nurodo tokio atsisakymo priežastis. Atsisakyme pateikiamas atitinkamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą.

5.   Gavusi atitinkamos žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės ar KSŠ kompetentingos institucijos patvirtinimą, žuvininkystės ūkio valstybė narė nedelsdama išduoda įkėlimo į varžas leidimą. Jei tokio patvirtinimo nėra, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija neleidžia atlikti įkėlimo į varžas operacijos.

6.   Įkėlimo į varžas operacijos neleidžiamos, jei prie žuvų, kurioms taikomas įkėlimo į varžas leidimas, nėra pridėta visa 2 dalyje reikalaujama informacija.

7.   Kol laukiama 44 straipsnyje nurodyto tyrimo, kurį atlieka žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės arba KSŠ kompetentinga institucija, rezultatų, įkėlimo į varžas operacija neleidžiama ir atitinkami eBCD skirsniai dėl informacijos apie laimikį ir prekybos informacijos apie gyvų žuvų prekybą nepatvirtinami.

8.   Jei žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentinga institucija įkėlimo į varžas leidimo neišduoda per 1 mėnesį nuo žuvininkystės ūkio operatoriaus prašymo suteikti įkėlimo į varžas leidimą, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo visas atitinkamoje transportavimo varžoje esančias žuvis paleisti į jūrą ir to imasi pagal XII priedą. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja atitinkamos žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės ar KSŠ kompetentingą instituciją ir ICCAT sekretoriatą apie žuvų paleidimą į jūrą.“

;

29)

46 straipsnis pakeičiamas taip:

„46 straipsnis

Atsisakymas išduoti įkėlimo į varžas leidimą

1.   Už žūklės laivą arba gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, jei mano, kad:

a)

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriuo (-ia) sužvejotos žuvys, neturėjo pakankamos kvotos, kad apimtų į varžas įkeltinus paprastuosius tunus;

b)

žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie į varžas įkeltinų žuvų kiekį arba

c)

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriuo (-ia), kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturi pagal 27 arba 28 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus.

2.   Jei už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, ji:

a)

apie tai informuoja žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingą instituciją ir

b)

prašo žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos konfiskuoti laimikį ir paleisti žuvis į jūrą.

46a straipsnis

Įkėlimas į varžas

1.   Vilkikui atvykus prie žuvininkystės ūkio, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad tas vilkikas būtų laikomas ne mažesniu kaip 1 jūrmylės atstumu nuo bet kurio žuvininkystės ūkio objekto tol, kol fiziškai atvyksta žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos atstovai. To vilkiko padėtis ir veikla nuolat stebimos.

2.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija neleidžia pradėti įkėlimo į varžas, jei nedalyvauja ta institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas arba kol žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių ar KSŠ kompetentingos institucijos nėra užpildžiusios ir nėra patvirtinusios atitinkamų eBCD skirsnių dėl informacijos apie laimikį ir prekybos informacijos apie gyvų žuvų prekybą.

3.   Draudžiama žuvininkystės ūkyje inkaru tvirtinti transportavimo varžas kaip žuvininkystės ūkio varžas be žuvų perkėlimo, kad būtų galima padaryti įrašą stereoskopine kamera.

4.   Perkėlus paprastųjų tunų individus iš vilkimo varžos į žuvininkystės ūkio varžą, žuvininkystės ūkio valstybės narės kontrolės institucija užtikrina, kad žuvininkystės ūkio varžos, kuriose laikomi paprastųjų tunų individai, visada būtų užplombuotos. Plombas nuimti galima tik dalyvaujant žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai ir gavus jos leidimą. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kontrolės institucija nustato žuvininkystės ūkio varžų plombavimo protokolus, kuriais užtikrinama, kad būtų naudojamos oficialios plombos ir kad tos plombos būtų pritvirtintos taip, kad nebūtų galima atidaryti durų nesulaužant plombų.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų tunų laimikis būtų patalpintas į atskiras varžas ar jų grupę ir suskirstytas pagal vėliavos valstybes nares arba kilmės KSŠ ir sužvejojimo metus. Tačiau jei paprastieji tunai buvo sužvejoti vykdant jungtinę žvejybos operaciją, atitinkamas laimikis perkeliamas į atskiras varžas arba varžų grupę ir suskirstomas pagal jungtinę žvejybos operaciją ir sužvejojimo metus.

6.   Žuvys į varžas keliamos kiekvienais metais anksčiau nei rugpjūčio 22 d., išskyrus atvejus, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikdamos įkėlimo į varžas ataskaitą nurodo pagrįstas priežastis, įskaitant force majeure. Bet kuriuo atveju po kiekvienų metų rugsėjo 7 d. žuvys į varžas nebekeliamos. Tuo atveju, kai perkėlimai vykdomi tarp žuvininkystės ūkių, pirmiau nurodyti terminai netaikomi.“

;

30)

47 straipsnis pakeičiamas taip:

„47 straipsnis

Paprastųjų tunų laimikio dokumentavimas

Žuvininkystės ūkio valstybėms narėms draudžiama išduoti leidimą kelti į varžas paprastuosius tunus, jei neturima dokumentų, kurių pagal Reglamentu (ES) 2023/2833 (*2) nustatytą laimikio dokumentavimo programą reikalauja ICCAT. Dokumentai turi būti tikslūs ir išsamūs, ir juos patvirtina vėliavos valstybė narė arba žūklės laivų KSŠ ar gaudyklės valstybė narė arba KSŠ.

(*2)   2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2833, kuriuo nustatoma paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) laimikio dokumentavimo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 640/2010 (OL L, 2023/2833, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2833/oj).“;"

31)

48 straipsnis išbraukiamas;

32)

49–52 straipsniai pakeičiami taip:

„49 straipsnis

Įkėlimo į varžas operacijų įrašymas kontrolinėmis kameromis ir įkėlimo į varžas deklaracija

1.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad jų kontrolės institucijos įkėlimo į varžas operacijas stebėtų naudodamos ir įprastas, ir stereoskopines kameras. Daromi kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašai laikantis X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų.

2.   Jei kontrolinės kameros vaizdo įrašo, naudojamo į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui nustatyti, kokybė neatitinka X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atlikinėti kontrolinį įkėlimą į varžas tol, kol bus galima nustatyti paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį. Įkėlimo į varžas operacijos pakartojimui naujas įkėlimo į varžas leidimas nereikalingas.

3.   Kontrolinio įkėlimo į varžas atveju žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varža būtų užplombuota ir kad varža nebūtų galima manipuliuoti iki naujos įkėlimo į varžas operacijos. Kontroliniam įkėlimui į varžas naudojamos žuvininkystės ūkio, į kurį perkeliama, varžos turi būti tuščios.

4.   Užbaigus įkėlimo į varžas operaciją, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad ICCAT regioninis stebėtojas galėtų nedelsdamas susipažinti su visais kontrolinės kameros vaizdo įrašais ir jam būtų leidžiama padaryti kopiją, jei to reikia tų vaizdo įrašų analizės užduočiai užbaigti kitu laiku ar kitoje vietoje.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos atveju žuvininkystės ūkio operatorius ICCAT įkėlimo į varžas deklaraciją pateiktų per 1 savaitę nuo faktinės įkėlimo į varžas operacijos, naudodamas XIV priede pateiktą šabloną.

50 straipsnis

Tyrimų inicijavimas ir atlikimas

1.   Jeigu vienos žūklės operacijos atveju į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį pagal 51 straipsnio 3 dalį pranešė žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija, daugiau nei 10 % skiriasi nuo skaičiaus, kuris, kaip nurodyta eBCD arba ICCAT perkėlimo deklaracijoje, buvo sužvejotas ir (arba) perkeltas, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija pradeda tyrimą, kad nustatytų tikslų laimikio svorį, kuris turi būti išskaitytas iš nacionalinės paprastųjų tunų kvotos.

2.   Siekdama padėti atlikti 1 dalyje nurodytą tyrimą, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija paprašo pateikti visą papildomą informaciją ir atitinkamo vaizdo įrašo analizės, kurią atliko atitinkamoje transportavimo ir įkėlimo į varžas operacijoje dalyvavusios vėliavos ir žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos, rezultatus.

3.   Valstybių narių, įskaitant tas, kurių laivai, žvejojantys su jų vėliavomis, dalyvavo transportuojant žuvis, kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja, be kita ko, keisdamosi visa jų turima informacija ir dokumentais.

4.   Žūklės laivo vėliavos ar gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija tyrimą užbaigia per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija praneša įkėlimo į varžas rezultatus.

5.   Jei atitinkamu laivu ar gaudykle sužvejotų paprastųjų tunų individų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir žūklės laivo vėliavos ar gaudyklės valstybės narės kompetentingos institucijos tyrimo metu nustatytas skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas laivas arba gaudyklė galimai nesilaikė reikalavimų.

6.   1 ir 5 dalyse nurodyta 10 % paklaida išreiškiama kaip procentinė žvejybos laivo kapitono ar kapitono atstovo arba gaudyklės operatoriaus ar gaudyklės atstovo pateiktų skaičių dalis ir taikoma individualios įkėlimo į varžas operacijos lygmeniu.

7.   Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybė narė nustato paprastųjų tunų svorį, kuris turi būti išskaitytas iš jos nacionalinės paprastųjų tunų kvotos, atsižvelgdama į kiekius, kurie įkelti į varžas, apskaičiuotus pagal XI priedą, taip užtikrinant, kad svoris įkėlimo į varžas metu būtų apskaičiuojamas remiantis laukinių žuvų ilgio ir svorio santykiu ir praneštu nugaišusių žuvų kiekiu pagal XIII priedą.

8.   Tačiau, jei atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą padaroma išvada, kad paprastųjų tunų individai yra prarastos žuvys, kaip apibrėžta XIII priede, prarastų žuvų svoris išskaičiuojamas iš valstybės narės kvotos pagal XIII priedą, sužvejotų paprastųjų tunų individų skaičiui, kurį nustatė žūklės laivo arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija, atlikusi pirmojo perkėlimo vaizdo įrašo analizę tyrimo metu, pritaikant žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos praneštą vidutinį individualų svorį įkėlimo į varžas metu.

9.   Nepaisant 8 dalies, pasikonsultavusi su vėliavos valstybės narės, susijusios su žuvų transportavimu į paskirties žuvininkystės ūkį, kompetentinga institucija, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti neišskaičiuoti iš valstybės narės kvotos žuvų, kurios, kaip nustatyta atlikus tyrimą, buvo prarastos, jei operatorius praradimą tinkamai pagrindė dokumentais kaip force majeure aplinkybes (pvz., apgadintos varžos nuotraukomis, meteorologiniais pranešimais), atitinkama informacija buvo perduota operatoriaus valstybės narės kompetentingai institucijai iš karto po įvykio ir tas praradimas nenulėmė žinomų nugaišimo atvejų.

51 straipsnis

Priemonės ir programos, skirtos į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui nustatyti

1.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nustato į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį analizuodama kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašą, kurį pateikia žuvininkystės ūkio operatorius. Atlikdamos tą analizę, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos laikosi XI priede nustatytų procedūrų.

2.   Jei žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas skaičius arba svoris ir ICCAT įkėlimo į varžas deklaracijoje nurodyti atitinkami skaičiai skiriasi daugiau nei 10 %, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija pradeda tyrimą, kad nustatytų neatitikimo priežastis ir atitinkamai pakoreguotų į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičių ir (arba) svorį. Ta 10 % paklaida išreiškiama žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktų skaičių procentine dalimi.

3.   Užbaigus įkėlimo į varžas operaciją arba, jei tai jungtinė žvejybos operacija ar tos pačios ES valstybės narės gaudyklės, paskutinę įkėlimo į varžas operaciją, susijusią su ta jungtine žvejybos operacija arba tomis gaudyklėmis, žuvininkystės ūkio valstybė narė XI priede nurodytos stereoskopinės programos rezultatus praneša žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybei narei arba KSŠ pagal XI priedo B skirsnio 2 punktą.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybė narė 3 dalyje nurodytos stereoskopinės programos rezultatus taip pat perduoda subjektui, kuris ICCAT vardu vykdo ICCAT regioninių stebėtojų programą.

5.   3 dalyje nurodyta stereoskopinė programa vykdoma laikantis XI priede nustatytų procedūrų. Alternatyvūs metodai gali būti naudojami tik jei juos savo metiniame susitikime patvirtino ICCAT.

6.   Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai su stereoskopine programa arba alternatyviais metodais, nurodytais 5 dalyje, susijusias procedūras ir rezultatus, kurie kasmet ne vėliau kaip spalio 31 d. turi būti perduoti SCRS.

7.   Žuvininkystės ūkio operatorius, laikydamasis XIII priedo, praneša apie visus paprastuosius tunus, kurie nugaišo įkėlimo į varžas operacijos metu.

8.   Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybė narė duoda nurodymą laikantis XII priede išdėstytų procedūrų į varžas įkeltą žuvų kiekį, kuriuo viršijamas deklaruotas sužvejotas ir perkeltas kiekis, paleisti į jūrą, jei:

a)

per 10 darbo dienų nuo stereoskopinės programos rezultatų pranešimo neužbaigiamas 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas dėl vienos įkėlimo į varžas operacijos arba visų su jungtine žvejybos operacija susijusių įkėlimo į varžas operacijų arba

b)

50 straipsnio 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai rodo, kad paprastųjų tunų skaičius ir (arba) vidutinis svoris viršija deklaruotą sužvejotų ir perkeltų paprastųjų tunų skaičių ir (arba) vidutinį svorį.

Perteklinių žuvų paleidimas į jūrą vykdomas dalyvaujant kontrolės institucijoms.

9.   Sprendžiant, ar žuvis reikia paleisti į jūrą, naudojami stereoskopinės programos rezultatai ir atitinkamai užpildomos įkėlimo į varžas deklaracijos ir atitinkami BCD skirsniai. Kai duodamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvų paleidimą stebėtų nacionalinė kontrolės institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas.

52 straipsnis

Su įkėlimo į varžas operacijomis susijęs paleidimas į jūrą

1.   Žuvys, kurios turi būti paleidžiamos į jūrą, nustatomos pagal XI priedo B skirsnio 3 punktą.

2.   Jei į varžas įkeliamų paprastųjų tunų svoris viršija kiekį, kuris buvo deklaruotas kaip sužvejotas ir (arba) perkeltas, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija duoda nurodymą paleisti žuvis į jūrą ir nedelsdama apie tai praneša atitinkamos žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai. Nurodymas paleisti žuvis į jūrą duodamas pagal XI priedo B skirsnio 3 punktą, atsižvelgiant į galimą kompensaciją jungtinės žvejybos operacijos arba gaudyklės lygmeniu pagal XI priedo B skirsnio 5 punktą.

3.   Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priede nustatyto protokolo.“

;

33)

53–55 straipsniai išbraukiami;

34)

papildoma šiais skirsniais:

7a skirsnis

Skerdimo operacijos

56a straipsnis

Skerdimas

1.   Perdirbimo laivai, ketinantys vykdyti veiklą žuvininkystės ūkiuose arba gaudyklėse, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki laivo atvykimo į žuvininkystės ūkio arba gaudyklės rajoną išsiunčia žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei išankstinį pranešimą. Išankstiniame pranešime nurodoma bent atvykimo data ir numatomas laikas, taip pat informacija apie tai, ar perdirbimo laive yra paprastųjų tunų, ir, jei taip, pateikiama išsami informacija apie krovinį, įskaitant apdorotų žuvų svorio ir gyvojo svorio kiekius, ir išsami informacija apie laive laikomų paprastųjų tunų kilmę (žuvininkystės ūkis arba gaudyklė ir valstybė narė arba KSŠ).

2.   Bet kokiai skerdimo operacijai žuvininkystės ūkiuose ar gaudyklėse reikalingas žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybės narės leidimas. Tuo tikslu žuvininkystės ūkio arba gaudyklės operatorius, ketinantis skersti paprastuosius tunus, atitinkamai savo žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei pateikia prašymą suteikti leidimą, kuriame pateikiama bent ši informacija:

skerdimo data arba laikotarpis,

numatomi skersti kiekiai, išreikšti paprastųjų tunų individų skaičiumi ir kilogramais,

eBCD numeris, susijęs su skerstinais paprastųjų tunų individais,

išsami informacija apie operacijoje dalyvaujančius pagalbinius laivus, ir

paskerstų paprastųjų tunų paskirties vieta (perdirbimo laivas, eksportas, vietinė rinka ir t. t.).

3.   Neleidžiama vykdyti jokios skerdimo operacijos, išskyrus paprastųjų tunų individų, kurie yra beveik nugaišę, atveju, kol pagal 50 straipsnio 7–9 dalis nėra nustatyti kvotos panaudojimo rezultatai ir nėra atliktas su tuo susijęs paleidimas į jūrą.

4.   Skerdimo operacijos nevykdomos, jei – gaudyklių atveju – nedalyvauja nacionalinis stebėtojas arba, jei žuvys skerdžiamos žuvininkystės ūkiuose, ICCAT regioninis stebėtojas. Jei žuvys pristatomos į perdirbimo laivus, nacionalinis stebėtojas arba ICCAT regioninis stebėtojas savo atitinkamas užduotis gali atlikti iš perdirbimo laivų.

5.   Žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos institucijos, naudodamosi visa turima atitinkama informacija, patikrina visų skerdimo operacijų, vykdomų jų jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose ir gaudyklėse, rezultatus ir atlieka jų kryžminę patikrą. Žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos kontrolės institucijos tikrina visas perdirbimo laivams skirtų paprastųjų tunų skerdimo operacijas ir tam tikrą likusių skerdimo operacijų procentinę dalį, remdamosi rizikos analize.

6.   Jei paprastųjų tunų paskirties vieta yra perdirbimo laivas, perdirbimo laivo kapitonas arba jo atstovas užpildo perdirbimo deklaraciją. Jei paskersti paprastieji tunai turi būti iškrauti tiesiai uoste, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės operatorius užpildo skerdimo deklaraciją. Perdirbimo ir skerdimo deklaracijas tvirtina nacionalinis stebėtojas arba ICCAT regioninis stebėtojas, dalyvaujantis vykdant skerdimo operaciją.

7.   Perdirbimo ir skerdimo deklaracijos per 48 valandas po skerdimo operacijos el. paštu perduodamos žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingoms institucijoms naudojant XVb priede pateiktą šabloną.

7b skirsnis

Kontrolės veikla žuvininkystės ūkiuose po įkėlimo į varžas

56b straipsnis

Perkėlimas žuvininkystės ūkyje

1.   Perkėlimas žuvininkystės ūkyje negali būti vykdomas be žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo ir dalyvavimo. Kiekvienas perkėlimas registruojamas kontrolinėmis kameromis, kad būtų patvirtintas perkeltų paprastųjų tunų individų skaičius. Vaizdo įrašas turi atitikti X priede nustatytus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija stebi ir kontroliuoja tuos perkėlimus ir užtikrina, kad kiekvienas perkėlimas žuvininkystės ūkyje būtų registruojamas eBCD sistemoje.

2.   Nepaisant 5 straipsnio 30 punkte pateiktos įkėlimo į varžą apibrėžties, paprastųjų tunų individų perkėlimas tarp dviejų skirtingų to paties žuvininkystės ūkio vietų (perkėlimas žuvininkystės ūkyje) naudojant transportavimo varžą 7 skirsnio tikslais nelaikomas įkėlimu į varžą.

3.   Perkėlimo žuvininkystės ūkyje metu žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti pergrupuoti tos pačios vėliavos ir tos pačios jungtinės žvejybos operacijos kilmės žuvis, su sąlyga, kad bus toliau užtikrintas atsekamumas ir SCRS nustatyto augimo greičio taikomumas.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ir žuvininkystės ūkio operatorius ne trumpiau kaip 3 metus saugo jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose atliktų perkėlimų žuvininkystės ūkyje vaizdo įrašus ir laiko informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

56c straipsnis

Palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams

1.   Prieš prasidedant kitam gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos ir žvejybos gaudyklėmis sezonui, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nuodugniai įvertina jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose kitiems metams paliktus gyvus paprastuosius tunus. Tuo tikslu atitinkami gyvi paprastieji tunai perkeliami į tuščias varžas ir stebimi naudojant kontrolines kameras, kad būtų nustatytas perkeltų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, paprastųjų tunų palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams ir perkėlimas iš varžų tais metais, kai nebuvo skerdžiama, kasmet kontroliuojamas taikant 56e straipsnyje nustatytą atsitiktinių patikrinimų procedūrą.

3.   Kitiems metams palikti gyvi paprastieji tunai patalpinami į atskiras varžas arba jų grupę žuvininkystės ūkyje ir suskirstomi pagal jungtines žvejybos operacijas arba tą pačią gaudyklės valstybę narę arba kilmės KSŠ ir sužvejojimo metus.

4.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad kontrolinės kameros vaizdo įrašas, gautas atlikus perkėlimus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams tikslu, atitiktų X priede nustatytus atitinkamus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus ir kad kitiems metams paliekamų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris būtų nustatomas pagal XI priedo A skirsnį.

5.   Kol SCRS nėra parengęs algoritmo tukinamų arba ūkiuose auginamų žuvų arba abiejų ilgiui perskaičiuoti į svorį, kitiems metams žuvininkystės ūkyje paliktų paprastųjų tunų individų svoris nustatomas naudojant naujausias SCRS parengtas augimo greičio lenteles.

6.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja ir eBCD sistemoje užregistruoja paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimą, ir numatomo skaičiaus po skerdimo skirtumą. Jei nustatomas perteklius, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atitinkamą paprastųjų tunų individų skaičių paleisti į jūrą. Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priedo. Neleidžiama kompensuoti skirtumų tarp skirtingų žuvininkystės ūkyje esančių varžų. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimą, ir individų, kurie turėtų būti varžoje, skaičiaus skirtumo ne didesnę nei 5 % paklaidą.

7.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ne trumpiau kaip 3 metus saugo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimų, atliktų jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose, vaizdo įrašus ir visus atitinkamus dokumentus ir laiko tą informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

56d straipsnis

Metinė palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracija

1.   Žuvininkystės ūkio valstybių narių kompetentingos institucijos per 10 dienų nuo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimo pabaigos užpildo ir perduoda Komisijai metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją, pridėtą prie peržiūrėto auginimo valdymo plano. Tokioje deklaracijoje nurodoma bent ši informacija:

a)

vėliavos valstybė narė;

b)

žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

c)

laimikio sužvejojimo metai;

d)

eBCD, atitinkančių paliktą kitiems metams laimikį, nuorodos;

e)

varžų numeriai;

f)

žuvininkystės ūkyje kitiems metams paliktų paprastųjų tunų individų kiekis (kilogramais) ir jų skaičius;

g)

vidutinis svoris;

h)

informacija apie kiekvieną perkėlimo kitiems metams vertinimo operaciją: data ir varžų numeriai ir

i)

informacija apie ankstesnius perkėlimus žuvininkystės ūkyje, kai taikytina.

Metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui per 15 dienų nuo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimo operacijos pabaigos.

2.   Stereoskopinės sistemos ataskaita, kai taikytina, pridedama prie metinės palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracijos.

56e straipsnis

Atsitiktiniai patikrinimai

1.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija vykdo atsitiktinius patikrinimus jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose. 2 dalyje nurodyti minimalieji atsitiktiniai patikrinimai žuvininkystės ūkiuose vykdomi nuo įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo iki pirmojo įkėlimo į varžas kitais metais. Tokie patikrinimai apima privalomą visų paprastųjų tunų individų perkėlimą iš žuvininkystės ūkio varžų į kitas žuvininkystės ūkio varžas, kad paprastųjų tunų individų skaičių būtų galima apskaičiuoti naudojant kontrolinius vaizdo įrašus.

2.   Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė nustato minimalų atsitiktinių patikrinimų, kurie turi būti atlikti kiekviename jos jurisdikcijai priklausančiame žuvininkystės ūkyje, skaičių. Atsitiktinių patikrinimų skaičius apima ne mažiau kaip 10 % kiekvieno žuvininkystės ūkio varžų skaičiaus užbaigus įkėlimo į varžas operacijas, atliekant bent vieną patikrinimą kiekviename žuvininkystės ūkyje ir prireikus suapvalinant iki didesnio skaičiaus. Tikrintinų varžų atranka atliekama remiantis rizikos analize. Vykdytinų atsitiktinių patikrinimų planavimas turi būti atspindėtas 14 straipsnyje nurodytame valstybės narės stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane.

3.   Nors ir neprivaloma, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali atitinkamiems žuvininkystės ūkiams ne anksčiau kaip prieš 2 kalendorines dienas pranešti, kad bus vykdomas atsitiktinis patikrinimas. Tokiais atvejais apie atrinktas varžas žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija žuvininkystės ūkio operatoriui praneša tik atvykusi į atitinkamą žuvininkystės ūkį.

4.   Žuvininkystės ūkio operatoriai imasi visų tinkamų priemonių, kad palengvintų atsitiktinius patikrinimus, o jei apie tai pranešama iš anksto, jie užtikrina, kad būtų įdiegtos visos priemonės, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija atsitiktinį patikrinimą galėtų atlikti bet kuriuo metu ir bet kurioje žuvininkystės ūkio varžoje.

5.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija stengiasi sutrumpinti laiką nuo nurodymo atlikti atsitiktinius patikrinimus iki patikrinimo operacijų atlikimo dienos. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad žuvininkystės ūkio operatorius neturėtų galimybės manipuliuoti atitinkamomis varžomis, kol nebus atliktas atsitiktinis patikrinimas.

6.   Atlikus atsitiktinį patikrinimą bet koks paprastųjų tunų individų skaičiaus, nustatyto atliekant atsitiktinį patikrinimą, ir skaičiaus, kuris turėtų būti varžoje, skirtumas turi būti tinkamai ištirtas ir užregistruotas eBCD sistemoje. Jei nustatomas perteklius, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atitinkamą paprastųjų tunų individų skaičių paleisti į jūrą. Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priedo. Neleidžiama kompensuoti skirtumų tarp skirtingų žuvininkystės ūkyje esančių varžų. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus kontrolinį perkėlimą, ir individų, kurie turėtų būti varžoje, skaičiaus skirtumo 5 % paklaidą.

7.   Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ne trumpiau kaip 3 metus saugo visus jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose atliktų atsitiktinių patikrinimų vaizdo įrašus ir laiko tą informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

8.   Atsitiktinių patikrinimų rezultatus Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui prieš prasidedant naujam gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos sezonui, kaip taikoma kiekvienai valstybei narei pagal 17 straipsnį, kad jie būtų perduoti ICCAT atitikties komitetui.

56f straipsnis

Perkėlimas tarp žuvininkystės ūkių

1.   Gyvi paprastieji tunai negali būti perkeliami iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą be išankstinio raštiško atitinkamų žuvininkystės ūkio valstybių narių kompetentingų institucijų leidimo.

2.   Perkėlimas iš žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varžos į transportavimo varžą turi atitikti 6 skirsnyje išdėstytus reikalavimus, įskaitant vaizdo įrašą perkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui patvirtinti, ICCAT perkėlimo deklaracijos užpildymą ir ICCAT regioninio stebėtojo atliekamą operacijos patikrinimą.

3.   Nepaisant 2 dalies, tais atvejais, kai į paskirties žuvininkystės ūkį turi būti perkelta visa žuvininkystės ūkio varža, daryti operacijos vaizdo įrašą nebūtina, o varža į paskirties žuvininkystės ūkį transportuojama užplombuota.

4.   Paprastųjų tunų įkėlimui į varžas paskirties žuvininkystės ūkyje taikomi 46a ir 49 straipsniuose ir 51 straipsnio 1, 2 bei 7 dalyse nustatyti įkėlimo į varžas operacijų reikalavimai, įskaitant vaizdo įrašymą į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui patvirtinti, ir ICCAT regioninio stebėtojo atliekamą operacijos patikrinimą. Iš kito žuvininkystės ūkio į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų svoris nenustatomas tol, kol SCRS nebus parengęs algoritmo tukinamų arba ūkiuose auginamų žuvų arba abiejų ilgiui perskaičiuoti į svorį.“;

35)

57 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalies, vėliavos valstybės narės įgyvendina LSS, skirtą visiems jų žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis 12 metrų ar daugiau, ir visiems jų vilkikams, nepaisant jų ilgio; tai jos daro laikydamosi šio reglamento XV priedo. Visi tokie laivai laivo pranešimus perduoda bent kartą per dvi valandas, išskyrus vilkikus ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kurie duomenis perduoda ne rečiau kaip kas valandą.

2.   Žvejybos laivai, kurie pagal 1 dalį turi turėti LSS, pradeda perduoti LSS duomenis ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki jų leidimo galiojimo laikotarpio pradžios ir nenustoja perduoti dar bent 5dienas po leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos, nebent Komisijai iš anksto būtų atsiųstas prašymas išbraukti laivą iš ICCAT laivų registro.“

;

b)

5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimai Komisijai būtų persiunčiami, kaip nurodyta 1 dalyje;“;

ii)

įterpiamas šis punktas:

„ba)

LSS techninio gedimo atveju atitinkamas vilkikas būtų pakeistas kitu vilkiku, turinčiu tinkamai veikiančią LSS; jei kito vilkiko nėra, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas, išskyrus force majeure atvejus, laive įrengiama arba, jei ji jau įrengta, naudojama nauja veikianti LSS, apie kurią turėtų būti pranešta ICCAT sekretoriatui; tuo tarpu kapitonas arba kapitono atstovas nuo tada, kai faktas nustatomas ir (arba) apie jį pranešama, kas valandą vėliavos valstybės narės kontrolės institucijoms tinkamomis ryšio priemonėmis praneša naujausias vilkiko geografines koordinates.“;

36)

59 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

Inspektavimas įtariamų pažeidimų atveju “;

37)

61 straipsnis pakeičiamas taip:

„61 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 89–91 straipsniams ir visų pirma valstybių narių pareigai žvejybos laivo atžvilgiu imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, žuvininkystės ūkio valstybė narė atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių žuvininkystės ūkio atžvilgiu imasi, jei remiantis taikoma nacionaline teise nustatyta, kad tas ūkis nesilaiko šio reglamento 45b–52 straipsnių. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir laikantis taikomos nacionalinės teisės, priemonės gali apimti leidimo vykdyti ūkio veiklą galiojimo sustabdymą arba išbraukimą iš nacionalinio žuvininkystės ūkių sąrašo ir (arba) finansinių baudų skyrimą.“

;

38)

66 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a–c punktai pakeičiami taip:

„a)

metinio paprastųjų tunų kvotų perkėlimo pagal 8 straipsnį;

b)

15 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 36 straipsnyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnio 4 dalyje, 57 straipsnio 5 dalies b punkte ir 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų informacijos teikimo terminų;

c)

17 straipsnio 1–4 dalyse nurodytų žvejybos sezonų laikotarpių;“;

b)

k punktas pakeičiamas taip:

„k)

I–XVb priedų;“;

c)

įterpiami šie punktai:

„l)

7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracijos turinio ir 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų nuostatų dėl įkėlimo į varžas;

m)

17 straipsnio 2 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl žvejybos rajonų, žvejybos laivų ir įrankių nustatymo ir 17 straipsnio 3 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl paprastųjų tunų žvejybos auginimo tikslais;

n)

39 straipsnio 4 dalyje nurodytų ICCAT regioninių stebėtojų skyrimo į žuvininkystės ūkius sąlygų.“;

39)

VIII priedas pakeičiamas šio reglamento IV priede pateikiamu tekstu;

40)

XIII priedas pakeičiamas šio reglamento V priede pateikiamu tekstu;

41)

šio reglamento VI priede pateiktas tekstas įterpiamas kaip XVa ir XVb priedai.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2024 m. kovo 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

H. LAHBIB


(1)   OL C 365, 2022 9 23, p. 55.

(2)   2024 m. vasario 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2024 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimas.

(3)   2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).

(4)   2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627 (OL L 238, 2023 9 27, p. 1).

(5)   2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2833, kuriuo nustatoma paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) laimikio dokumentavimo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 640/2010 (OL L, 2023/2833, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2833/oj).

(6)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


I PRIEDAS

„I PRIEDAS

ICCAT rūšys

Šeima

Lotyniškas pavadinimas

Lietuviškas pavadinimas

Scombridae

Acanthocybium solandri

Dygioji pelamidė

Alothunnus fallai

Pietinis tunas

Auxis rochei

Skersadryžis skumbrinis tunas

Auxis thazard

Paprastasis skumbrinis tunas

Euthynnus alletteratus

Vakarinis tuniukas

Gasterochisma melampus

Drugelinis tuniukas

Katsuwonus pelamis

Dryžasis tunas

Orcynopsis unicolor

Vienspalvis bonitas

Sarda sarda

Atlantinė pelamidė

Scomberomorus brasiliensis

Brazilinė skumbrė

Scomberomorus cavalla

Atlantinė karališkoji skumbrė

Scomberomorus maculatus

Dėmėtoji karališkoji skumbrė

Scomberomorus regalis

Ispaninė karališkoji skumbrė

Scomberomorus tritor

Afrikinė karališkoji skumbrė

Thunnus alalunga

Ilgapelekis tunas

Thunnus albacares

Gelsvauodegis tunas

Thunnus atlanticus

Atlantinis juodapelekis tunas

Thunnus maccoyii

Australinis tunas

Thunnus obesus

Didžiaakis tunas

Thunnus thynnus

Paprastasis tunas

Istiophoridae

Istiophorus albicans

Atlantinė buriažuvė

Makaira indica

Juodasis marlinas

Makaira nigricans

Atlantinis marlinas

Tetrapturus albidus

Atlantinis baltasis merlinas

Tetrapturus bellone

Viduržemio jūros marlinas

Tetrapturus georgii

Atlantinis apvaliažvynis durklasnukis

Tetrapturus pfluegeri

Atlantinis mažasis durklasnukis

Xiphiidae

Xiphias gladius

Paprastoji durklažuvė

Alopiidae

Alopias superciliosus

Didžiaakė jūrų lapė

Alopias vulpinus

Paprastoji jūrų lapė

Carcharhinidae

Carcharhinus falciformis

Floridinis šilkinis ryklys

Carcharhinus galapagensis

Galapaginis pilkasis ryklys

Carcharhinus longimanus

Ilgapelekis pilkasis ryklys

Prionace glauca

Melsvasis ryklys

Lamnidae

Carcharodon carcharias

Didysis baltasis ryklys

Isurus oxyrinchus

Atlantinis pilkšvasis ryklys

Isurus paucus

Ilgapelekis pilkšvasis ryklys

Lamna nasus

Atlantinis silkiaryklis

Sphyrnidae

Sphyrna lewini

Bronzinis kūjaryklis

Sphyrna mokarran

Didysis kūjaryklis

Sphyrna zygaena

Paprastasis kūjaryklis

Rhincodontidae

Rhincodon typus

Bangininis ryklys

Pseudocarchariidae

Pseudocarcharias kamoharai

Krokodilinis ryklys

Cetorhinidae

Cetorhinus maximus

Milžinryklis

Dasyatidae

Pteroplatytrygon violacea

Melsvasis dygliauodegis

Mobulidae

Manta alfredi

nėra (1)

Manta birostris

Didžioji manta

Mobula hypostoma

Senegalinė mobulė

Mobula japonica

nėra (1)

Mobula mobular

Europinė mobulė

Mobula tarapacana

Gvinėjinė mobulė

Mobula thurstoni

Peruvinė mobulė


(1)  Bendrinio pavadinimo nėra.


II PRIEDAS

„VI PRIEDAS

Saugaus elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą praktika

A.   Saugus elgesys ir paleidimas į jūrą vykdant žvejybą gaubiamaisiais tinklais

1.

Kaskart, kai tinkle pastebimas jūrų vėžlys, dedamos visos pagrįstos pastangos, kad jūrų vėžlys būtų išgelbėtas prieš jam įsipainiojant į tinklą.

2.

Jūrų vėžlio negalima traukti iš vandens žvejojimo lynu, prie kurio jis prisikabinęs arba į kurį jis yra įsipainiojęs.

3.

Jei jūrų vėžlys įsipainioja tinklo vyniojimo metu, tinklo vyniojimas sustabdomas vos tik vėžlys iškyla iš vandens; prieš vėl pradedant vynioti tinklą vėžlys turi būti išpainiotas jo nesužeidžiant.

4.

Jei, nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi, jūrų vėžlys atsitiktinai įkeliamas į laivą ir yra gyvas ir juda arba negyvas, jis kuo greičiau pagal galimybes paleidžiamas į jūrą.

5.

Jei į laivą įkeltas jūrų vėžlys yra ištiktas komos arba nejuda, turi būti bandoma jį atgaivinti, vadovaujantis C skirsniu.

B.   Saugus elgesys ir paleidimas į jūrą vykdant žvejybą ūdomis

1.

Jei įmanoma praktiškai ir jei operatorius ar laivo įgulos nariai yra tinkamai išmokyti, komos ištikti jūrų vėžliai nedelsiant įkeliami į laivą.

2.

Pastebėjus jūrų vėžlį, laivo ir lyno ritės greitis sulėtinamas, o laivo kryptis nustatoma taip, kad būtų artėjama prie jūros vėžlio, taip kuo labiau sumažinant lyno įtempimą.

3.

Jūrų vėžlio negalima traukti iš vandens žvejojimo lynu, prie kurio jis prisikabinęs arba į kurį jis yra įsipainiojęs.

4.

Jei jūrų vėžlys yra per didelis arba yra užkibęs taip, kad nebūtų galima saugiai jį įkelti į laivą nepadarant jam dar didesnės žalos ar jo dar labiau nesužeidžiant, naudojamos lyno žirklės, kuriomis lynas perkerpamas ir kuo daugiau lyno pašalinama prieš paleidžiant jūrų vėžlį į jūrą.

5.

Jei pastebima, kad vykdant ištraukimo operacijas jūrų vėžlys užkimba už ūdų arba į jas įsipainioja, laivo operatorius nedelsdamas nutraukia ištraukimo operacijas, kol jūrų vėžlys nuimamas nuo ūdos arba įkeliamas į laivą.

6.

Jei jūrų vėžlys yra užkibęs iš išorės arba matomas visas kabliukas, tas kabliukas iš jūrų vėžlio pašalinamas kuo greičiau ir atsargiau. Jei kabliuko iš jūrų vėžlio pašalinti negalima (pvz., jis nurytas arba įstrigęs gomuryje), lynas nupjaunamas kuo arčiau kabliuko.

7.

Gyvi jūrų vėžliai, juos sutvarkius, į jūrą grąžinami tokiu būdu:

a)

laivo variklis įjungiamas neutralia pavara taip, kad sraigtas būtų išjungtas ir laivas būtų sustabdytas, ir jūrų vėžlys paleidžiamas į jūrą tolyn nuo naudojamų įrankių, ir

b)

užtikrinama, kad prieš įjungiant sraigtą ir pratęsiant operacijas jūrų vėžlys būtų saugiai nutolęs nuo laivo.

8.

Jei į laivą įkeltas jūrų vėžlys yra ištiktas komos arba nejuda, turi būti bandoma jį atgaivinti, vadovaujantis C skirsniu.

C.   Jūrų vėžlio gaivinimas laive

1.

Tvarkant jūrų vėžlį, gyvūną stengiamasi laikyti už šarvo, stengiantis neliesti galvos ir kaklo srities ir plaukmenų.

2.

Stengiamasi pašalinti ir (arba) išpainioti visus svetimkūnius nuo jūrų vėžlio, pavyzdžiui, visus plastikinius objektus, tinklus ar įmontuotus kabliukus ir kt.

3.

Jūrų vėžlys dedamas ant pilvo skydo (plastrono) taip, kad jo dešinė pusė būtų viršuje, jis dedamas ant minkšto paviršiaus, kad būtų saugiai izoliuotas ir imobilizuotas, pvz., ant automobilio padangos be ratlankio, laivo pagalvėlės ar į ritinį susukto lyno. Pagrindinė minkšto paviršiaus paskirtis – pakelti jūrų vėžlį nuo denio, kad būtų lengviau jį suturėti. Užpakaliniai ketvirčiai pakeliami ne mažiau kaip 6 colius (15 cm) 4–24 valandų laikotarpiui. Pakėlimo aukštis priklauso nuo vėžlio dydžio; didesnius jūrų vėžlius reikia pakelti aukščiau. Kartkartėmis atsargiai pasūpuokite jūrų vėžlį iš kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę laikant už išorinio šarvo (karapakso) krašto ir pakaitomis pakeliant tai vieną, tai kitą pusę apie 3 colius (8 cm). Kartkartėmis atsargiai palieskite akį ir gnybtelėkite uodegą (refleksų tikrinimas) siekdami nustatyti, ar yra reakcija.

4.

Gaivinami jūrų vėžliai pridengiami ir laikomi drėgni ar šlapi, tačiau jokiu būdu nededami į konteinerį, kuriame yra vandens. Veiksmingiausias būdas išlaikyti jūrų vėžlį šlapią – ant galvos, karapakso ir plaukmenų uždėti vandenyje sumirkytą rankšluostį.

5.

Atsigavę ir pradėję judėti jūrų vėžliai paleidžiami į jūrą per laivagalį tik tada, kai žvejybos įrankiai nenaudojami (t. y. nėra aktyviai statomi (užmetami) ar traukiami) ir kai variklio pavaros yra neutralioje padėtyje, ir tose vietose, kuriose mažai tikėtina, kad laivai juos vėl sugaus arba sužalos.

6.

Jūrų vėžliai, kurie nereaguoja į refleksų tikrinimą arba nepajuda per 4 valandas (daugiausia 24 val., jei įmanoma), grąžinami į vandenį taip pat, kaip ir aktyviai judantys jūrų vėžliai.

III PRIEDAS

„IX PRIEDAS

Saugaus elgesio su šiaurės ir pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimalieji standartai

Šiame priede išdėstomi saugaus elgesio su šiaurės ir pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais minimalieji standartai ir pateikiamos konkrečios rekomendacijos tiek dėl žvejybos ūdomis, tiek dėl žvejybos gaubiamaisiais tinklais.

Šie minimalieji standartai tinka gyviems paleidžiamiems atlantiniams pilkšviesiems rykliams, nesvarbu, ar jie paleidžiami pagal nelaikymo laive principą, ar savanoriškai. Šie minimalieji standartai nepakeičia jokių griežtesnių saugos taisyklių, kurios gali būti nustatytos pagal nacionalinę teisę.

1.

Principas „svarbiausia – sauga“. Šiais minimaliaisiais standartais atsižvelgiama į įgulos narių saugą ir galimybes tai praktiškai įgyvendinti. Įgulos narių sauga visai atvejais yra svarbiausia. Įgulos nariai turi bent jau mūvėti tinkamas pirštines ir stengtis nedirbti arti ryklių snukių.

2.

Mokymas. Valstybės narės gali naudotis mokymo medžiaga trimis oficialiosiomis ICCAT kalbomis.

3.

Paleidimo į jūrą metodas. Kiek tik praktiškai įmanoma, visi paleistini rykliai turi visą laiką likti vandenyje, nebent juos reikėtų iškelti siekiant nustatyti rūšį. Tai apima ir lyno nupjovimą, kol ryklys dar yra vandenyje, naudojant varžtų pjoviklį ar kabliukų atkabinimo įrankius, kad, jei įmanoma, kabliukas būtų pašalintas arba kad lynas būtų nupjautas kuo arčiau kabliuko (tokiu būdu paliekant kuo trumpesnį besidriekiantį lyną).

4.

Pasiruošimas. Įrankiai turi būti paruošti iš anksto (pvz., brezentas ar tinkliniai diržai, nešimui ar pakėlimui skirti neštuvai, tinklas didelėmis akimis ar tinklelis liukams arba hoperiams uždengti žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju, ir pjovikliai ilgomis rankenomis ir kabliukų atkabinimo įrankiai žvejybos ūdomis atveju, išvardyti E skirsnyje).

A.   Visų rūšių žvejybai taikomos bendros rekomendacijos

1.

Jeigu saugu eksploatavimo požiūriu, laivą sustabdykite arba labai sumažinkite jo greitį.

2.

Jei ryklys įsipainiojęs (tinkle, žvejojimo lyne ir pan.): jei saugu, atsargiai nupjaukite tinklą arba lyną ir išlaisvinkite ryklį, ir kuo greičiau paleiskite jį į jūrą nepalikdami jokių prisikabinusių kliuvinių.

3.

Jei įmanoma, bandykite išmatuoti ryklio ilgį palikdami jį vandenyje.

4.

Siekdami išvengti įkandimų, į nasrus įdėkite kokį nors daiktą, pvz., žuvį arba didelį pagalį ar medinę kartį.

5.

Jei dėl kokios nors priežasties ryklį reikia iškelti ant denio, stenkitės kuo labiau sutrumpinti jo grąžinimo į vandenį laiką, kad padidėtų galimybės išgyventi ir sumažėtų pavojai įgulos nariams.

B.   Žvejybai ūdomis taikoma saugaus elgesio praktika

1.

Kuo labiau priartinkite ryklį prie laivo per daug neįtempdami šoninio lyno, kad dėl atsipalaidavusio kabliuko ar šoninio lyno stabdžio kabliukas, gramzdikliai ir kitos dalys dideliu greičiu nenulėktų laivų ir įgulos narių link.

2.

Pritvirtinkite ūdos pagrindinio lyno tolimąjį galą, kad joks vandenyje likęs įrankis netemptų lyno ir ryklio.

3.

Jeigu gyvūnas užkibęs ant kabliuko ir kabliukas matomas kūne ar snukyje, naudokite kabliukų atkabinimo įrankį ar varžtų pjoviklį ilga rankena, kad būtų pašalinta kabliuko užkarpa, ir tada pašalinkite kabliuką.

4.

Jeigu kabliuko pašalinti neįmanoma ar jo nesimato, nupjaukite jungiamąjį lyną (arba ilginamąjį lyną, pavadį) kuo arčiau kabliuko (geriausiu atveju palikdami kuo mažiau lyno ir (arba) pavadžio ir nepalikdami jokių prie ryklio prikabintų gramzdiklių).

C.   Žvejybai gaubiamaisiais tinklais taikoma saugaus elgesio praktika

1.

Jei gyvūnas yra gaubiamajame tinkle: atidžiai apžiūrėkite tinklą žvelgdami kuo toliau į priekį, kad ryklius būtų galima pastebėti iš anksto ir greitai reaguoti. Nekelkite ryklių tinkle galios agregato linkme. Sumažinkite laivo greitį, kad sumažėtų tinklo įtempimas ir įsipainiojusį ryklį būtų galima pašalinti iš tinklo. Jei reikia, tinklui sukarpyti naudokite žirkles.

2.

Jei gyvūnas yra tinklakrepšyje arba ant denio: naudokite specialiai sukonstruotą didelių akių krovinių tinklą arba brezentinius diržus ar panašų įtaisą. Jei įmanoma pagal laivo išplanavimą, rykliai taip pat galėtų būti paleidžiami į jūrą ištuštinant tinklakrepšį tiesiai į hoperį ir ant paleidimo rampos, palenktos tokiu kampu, kuriam esant ji susisieja su anga viršutinio denio relinguose ir įgulos nariams jos nereikia kelti ar valdyti.

D.   Konkrečios rekomendacijos ir visų rūšių žvejybai taikoma saugaus elgesio praktika

1.

Kiek tik praktiškai įmanoma, nekelkite ryklių iš vandens naudodami šoninį lyną, ypač jei jie užkibę ant kabliuko, nebent juos reikėtų iškelti siekiant nustatyti rūšį.

2.

Nekelkite ryklių naudodami plonas vielas ar kabelius arba tik už uodegos.

3.

Siekdami, pavyzdžiui, nuimti ryklį nuo lyno, netrankykite gyvūno į jokius paviršius.

4.

Nebandykite pašalinti jokio giliai įryto kabliuko, kurio nesimato.

5.

Nebandykite pašalinti kabliuko staigiai patraukdami už lyno.

6.

Nepjaukite uodegos arba bet kurios kitos kūno dalies.

7.

Neprapjaukite ir pradurkite ryklyje skylių.

8.

Neužkabinkite ryklio kobiniu ir jo nespardykite ir nekiškite rankų į žiaunų plyšius.

9.

Nelaikykite ryklio ilgą laiką saulėje.

10.

Keldami ryklį ar rają į laivą, neapsivyniokite pirštų, rankų plaštakų ar rankų lynu (galima labai susižeisti).

E.   Naudingos saugaus elgesio ir paleidimo į jūrą priemonės:

a)

pirštinės (ryklių oda šiurkšti, pirštinės užtikrina saugų ryklio tvarkymą ir apsaugo įgulos narius nuo įkandimų);

b)

rankšluostis arba audinys (jūros vandenyje sumirkytas rankšluostis arba audinys gali būti dedamas ant ryklio akių rykliui nuraminti);

c)

kabliukų atkabinimo įrankiai (pvz., kiaulės uodegos formos kabliukų atkabinimo įrankis, varžtų pjoviklis ar replės);

d)

ryklių pakinktai arba neštuvai (jei reikia);

e)

uodegos virvė (siekiant sutvirtinti už kabliuko užkibusį ryklį, jei jį reikia paimti iš vandens);

f)

sūraus vandens žarna (jei numatoma, kad rykliui paleisti į jūrą gali prireikti daugiau kaip 5 minučių, žarna dedama į ryklio burną, kad į ją pamažu bėgtų jūros vanduo; prieš dėdami žarną į ryklio burną įsitikinkite, kad denio siurblys veikia jau keletą minučių);

g)

matuoklis arba matavimo metodas (pvz., paženklinkite stiebą, jungiamąjį lyną ir plūdurą arba matavimo juostą);

h)

duomenų lapas visam laimikiui registruoti;

i)

ženklinimo įrankis (jei taikytina).

X PRIEDAS

Vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą ŽSĮ daromo ekologinio poveikio mažinimo gairės

1.   

ŽSĮ paviršiaus struktūra neturi būti padengta, o jei ji yra padengta, ji gali būti padengta tik medžiaga, keliančia mažiausią įsipainiojimo riziką priegaudos rūšims.

2.   

Popaviršiniai ŽSĮ komponentai turi būti sudaryti tik iš nepinklios medžiagos (pvz., jokių lynų arba brezento).

3.   

Projektuojant ŽSĮ pirmenybė teikiama biologiškai skaidžių medžiagų naudojimui.


IV PRIEDAS

„VIII PRIEDAS

Stebėtojų programos

I.   Nacionalinė stebėtojų programa

1.

Nacionalinių stebėtojų užduotys iš esmės yra stebėti, ar žvejybos laivai ir gaudyklės atitinka šį reglamentą.

2.

Nacionalinis stebėtojas, priimtas į žūklės laivą, registruoja žvejybos veiklą ir apie ją praneša, be kita ko, visų pirma nurodydamas:

a)

nacionalinio stebėtojo įvertinimą dėl sužvejotų paprastųjų tunų individų (įskaitant priegaudą) skaičiaus ir svorio;

b)

tvarkomo laimikio būklę, pvz., laive laikomas, į jūrą išmestas negyvas arba paleistas gyvas;

c)

rajono, kuriame sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą;

d)

žvejybos pastangų apimtį (pvz., kiek kartų panaudoti žvejybos įrankiai, kabliukų skaičių), kaip nurodyta įvairiems žvejybos įrankiams skirtame ICCAT vadove;

e)

laimikio sužvejojimo datą;

f)

laivo žurnale padarytų įrašų atitikties paties nacionalinio stebėtojo įvertintam laimikio kiekiui patikrinimą.

3.

Nacionalinis stebėtojas, priimtas į vilkiką:

a)

jei vykdomos tolesnio žuvų perkėlimo iš vienos transportavimo varžos į kitą operacijos:

i)

nedelsdamas išanalizuoja tolesnio perkėlimo vaizdo įrašą, kad įvertintų perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių;

ii)

vilkikų, iš kurių perkeliama, vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms nedelsdamas praneša nacionalinio stebėtojo pastabas, įskaitant nacionalinio stebėtojo įvertintą paprastųjų tunų individų skaičių ir atitinkamą paprastųjų tunų individų skaičių, apie kurį ICCAT perkėlimo deklaracijoje pranešė vilkiko, iš kurio perkelta, kapitonas, ir

iii)

nacionalinio stebėtojo analizės rezultatus įtraukia į stebėtojo ataskaitas, skirtas vilkikų, iš kurių perkeliama, vėliavos valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

b)

stebėtojo ataskaitose registruoja ir praneša apie visus per transportavimo reisą pastebėtus nugaišusius paprastųjų tunų individus;

c)

nustato ir registruoja laivus, kurie įtariami, kad žvejodami nesilaiko ICCAT nustatytų išteklių išsaugojimo priemonių, ir

d)

vilkikų, iš kurių perkeliama, vėliavos valstybių narių kompetentingoms institucijoms vilkimo reiso pabaigoje nedelsiant praneša apie stebėtojų ataskaitas.

4.

Nacionalinis stebėtojas, priimtas į gaudyklę:

a)

patikrina gaudyklės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą leidimą skersti;

b)

patvirtina perdirbimo laivo kapitono ar kapitono atstovo arba gaudyklės operatoriaus perdirbimo ir (arba) skerdimo deklaracijose pateiktą informaciją.

5.

Remdamasis SCRS rekomendacijomis nacionalinis stebėtojas taip pat atlieka mokslinį darbą, pavyzdžiui, renka visus reikiamus duomenis, kurių reikalauja Komisija.

II.   ICCAT regioninių stebėtojų programa

1.

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad jos jurisdikcijai priklausantys žuvininkystės ūkių ir gaudyklių operatoriai ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų kapitonai arba kapitonų atstovai priimtų 39 straipsnyje nurodytą ICCAT regioninį stebėtoją.

2.

ICCAT regioniniai stebėtojai paskiriami iki kiekvienų metų balandžio 1 d. arba kuo greičiau, kai tai praktiškai įmanoma, ir siunčiami į žuvininkystės ūkius, gaudykles ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, plaukiojančius su ICCAT regioninių stebėtojų programą įgyvendinančių valstybių narių vėliavomis. Kiekvienam stebėtojui išduodama ICCAT regioninio stebėtojo kortelė.

3.

Abi susijusios šalys pasirašo sutartį, kurioje išvardijamos ICCAT regioninio stebėtojo ir žvejybos laivo kapitono arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatoriaus teisės ir pareigos.

4.

Parengiamas ICCAT stebėtojų programos vadovas.

A.   ICCAT regioninių stebėtojų kvalifikacija

ICCAT regioniniai stebėtojai turi turėti šias jų užduotims atlikti būtinas kvalifikacijas:

a)

pakankamos patirties, kad galėtų atpažinti žuvų rūšis ir žvejybos įrankius;

b)

pakankamų žinių apie ICCAT nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, ir apie ICCAT mokymo gaires;

c)

gebėjimą stebėti ir tiksliai registruoti duomenis;

d)

gebėjimą analizuoti vaizdo įrašus;

e)

kiek įmanoma, pakankamai gerai mokėti vėliavos, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybės narės arba KSŠ, kurioje jie vykdo savo užduotis, kalbą.

B.   ICCAT regioninių stebėtojų pareigos

1.

ICCAT regioniniai stebėtojai turi:

a)

būti baigę techninio mokymo kursus, kaip reikalaujama pagal ICCAT nustatytas gaires;

b)

būti vienos iš valstybių narių ar KSŠ piliečiai ir, kiek įmanoma, nebūti stebimo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo vėliavos valstybės narės arba KSŠ, stebimo žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ arba stebimos gaudyklės valstybės narės arba KSŠ piliečiai;

c)

sugebėti atlikti II dalies C skirsnyje išdėstytas užduotis;

d)

būti įtraukti į ICCAT sekretoriato tvarkomą ICCAT regioninių stebėtojų sąrašą;

e)

tuo metu neturėti finansinių interesų, susijusių su paprastųjų tunų žvejyba, ir nesiekti gauti iš jos naudos.

2.

ICCAT regioniniai stebėtojai visą informaciją, susijusią su gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, žuvininkystės ūkių ir gaudyklių įvykdytomis žvejybos ir perkėlimo operacijomis, laiko konfidencialia ir raštu patvirtina sutinkantys su šiuo konfidencialumo reikalavimu – tai skyrimo ICCAT regioniniu stebėtoju sąlyga.

3.

ICCAT regioniniai stebėtojai laikosi vėliavos arba žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ, kurios jurisdikcijai priklauso laivas, žuvininkystės ūkis ar gaudyklė, į kuriuos ICCAT regioniniai stebėtojai yra paskirti, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

4.

ICCAT regioniniai stebėtojai laikosi hierarchijos ir bendrųjų elgesio taisyklių, taikomų visam laivo, žuvininkystės ūkio ir gaudyklės personalui, jei tokios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis ICCAT regioninio stebėtojo pareigomis arba šiame priede išdėstytomis laivo, žuvininkystės ūkio ir gaudyklės personalo pareigomis.

C.   ICCAT regioninio stebėtojo užduotys

1.

ICCAT regioninio stebėtojo užduotys visų pirma yra šios:

a)

bendroji užduotis:

i)

stebėti ir prižiūrėti, kad paprastųjų tunų žvejybos ir auginimo operacijos atitiktų atitinkamas ICCAT nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

ii)

remiantis SCRS rekomendacijomis vykdyti mokslinį darbą, pavyzdžiui, imti ėminius arba II užduoties duomenis, jei to reikalauja Komisija;

iii)

nustatyti ir registruoti laivus, kurie įtariami, kad žvejoja pažeisdami ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, ir patikrinti bei užregistruoti atitinkamo žvejybos laivo pavadinimą ir jo ICCAT numerį;

iv)

atlikti bet kurias kitas Komisijos nustatytas užduotis;

b)

kiek tai susiję su žvejybos veikla gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų arba gaudyklėmis:

i)

stebėti vykdomą žvejybos veiklą ir teikti jos ataskaitas;

ii)

stebėti laimikį bei įvertinti jo dydį ir tikrinti laivo žurnalo įrašus;

c)

kiek tai susiję su pirmaisiais perkėlimais iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo ar gaudyklės į transportavimo varžas:

i)

registruoti vykdomos perkėlimo veiklos duomenis ir teikti jos ataskaitas;

ii)

tikrinti perkėlimo operacijoje dalyvaujančio laivo koordinates;

iii)

kai taikytina, peržiūrėti ir analizuoti visus vaizdo įrašus, susijusius su atitinkama perkėlimo operacija;

iv)

įvertinti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių ir rezultatus užregistruoti ICCAT perkėlimo deklaracijoje;

v)

kasdien teikti gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų perkėlimo veiklos ataskaitą;

vi)

registruoti atliekamos analizės duomenis ir teikti atliktos analizės rezultatų ataskaitas;

vii)

patikrinti 40 straipsnyje nurodyto išankstinio pranešimo apie perkėlimą ir 42 straipsnyje nurodytos ICCAT perkėlimo deklaracijos ir eBCD įrašus;

viii)

patikrinti, ar 42 straipsnyje nurodyta ICCAT perkėlimo deklaracija yra perduodama vilkiko kapitonui arba žuvininkystės ūkio ar gaudyklės operatoriui;

ix)

kontrolinių perkėlimų atveju – patikrinti plombų identifikacinį numerį ir užtikrinti, kad plombos būtų pritvirtintos taip, kad nebūtų galima atidaryti durų nepažeidžiant plombų;

d)

kiek tai susiję su įkėlimo į varžas operacijomis, laiku peržiūrėti kameros vaizdo įrašus, padarytus įkėlimo į varžas metu. siekiant nustatyti į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičių, kad žuvininkystės ūkio operatorius galėtų užpildyti susijusią įkėlimo į varžas deklaraciją;

e)

kiek tai susiję su duomenų tikrinimu:

i)

patikrinti ir patvirtinti ICCAT perkėlimo deklaracijose, įkėlimo į varžas deklaracijose ir eBCD pateiktus duomenis, be kita ko, išanalizuojant vaizdo įrašus;

ii)

kasdien teikti gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, žuvininkystės ūkių ir gaudyklių perkėlimo veiklos ataskaitą;

iii)

jei atitinkama operacija atitinka ICCAT nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir tuose dokumentuose pateikta informacija neprieštarauja ICCAT regioninio stebėtojo pateiktoms pastaboms, pasirašyti ICCAT perkėlimo deklaracijas, įkėlimo į varžas deklaracijas ir eBCD, aiškiai užrašant pavadinimą ir ICCAT numerį; arba, nepritarimo atveju, atitinkamoje ICCAT perkėlimo deklaracijoje ir įkėlimo į varžas deklaracijose arba atitinkamame eBCD arba abiejuose pažymėti, kad dalyvavo, ir nurodyti savo nepritarimo priežastis pacituojant konkrečias taisykles arba procedūras, kurių, ICCAT regioninio stebėtojo nuomone, nebuvo laikomasi;

f)

kiek tai susiję su paleidimu į jūrą:

i)

kiek tai susiję su paleidimu į jūrą prieš įkeliant į varžas, stebėti žuvų paleidimo iš gaubiamųjų tinklų arba transportavimo varžos operaciją pagal XII priede pateiktą žuvų paleidimo į jūrą protokolą ir teikti ataskaitas;

ii)

kiek tai susiję su paleidimu į jūrą po įkėlimo į varžas, stebėti išankstinį žuvų atskyrimą ir po to vykdomą paleidimo į jūrą operaciją pagal XII priede nustatytą žuvų paleidimo protokolą ir teikti to ataskaitą, be kita ko, patikrinant, ar išankstinio atskyrimo vaizdo įrašo kokybė atitinka X priede nustatytus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus, ir nustatant į jūrą paleistų paprastųjų tunų individų skaičių;

iii)

abiem atvejais patikrinti atitinkamos valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos išduotą nurodymą paleisti žuvis į jūrą ir patvirtinti perkeliančiojo arba žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktoje žuvų paleidimo į jūrą deklaracijoje pateiktą informaciją;

g)

kiek tai susiję su skerdimo operacija žuvininkystės ūkiuose:

i)

patikrinti žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos išduotą leidimą skersti;

ii)

patvirtinti perdirbimo laivo kapitono ar jo atstovo arba žuvininkystės ūkio operatoriaus perdirbimo ir skerdimo deklaracijose pateiktą informaciją;

h)

kiek tai susiję su ataskaitų teikimu:

i)

registruoti ir tikrinti esamus bet kurios rūšies įsagus, įskaitant natūralias žymes, ir pranešti apie visus požymius, liudijančius, kad įsagai neseniai buvo pašalinti; visų elektroniniais įsagais paženklintų paprastųjų tunų individų atveju, pagal SCRS paskelbtas gaires atlikti išsamų biologinių ėminių ėmimą (kaulinių vidinės ausies dalių, stuburo ir genetinių ėminių);

ii)

rengti bendrąsias ataskaitas, kuriose pateikiama pagal C skirsnį surinkta informacija, ir suteikti žvejybos laivo kapitonui ir žuvininkystės ūkio operatoriui galimybę į tas ataskaitas įtraukti visą aktualią informaciją;

iii)

h punkto ii papunktyje nurodytas bendrąsias ataskaitas pateikti ICCAT regioninių stebėtojų programą vykdančiam subjektui, kad per 20 dienų nuo stebėjimo laikotarpio pabaigos jos būtų perduotos ICCAT sekretoriatui;

iv)

tais atvejais, kai ICCAT regioninis stebėtojas pastebi galimą ICCAT rekomendacijos nesilaikymą, tą informaciją nedelsiant pateikti ICCAT regioninių stebėtojų programą vykdančiam subjektui, kuris nedelsdamas turi ją perduoti atitinkamos vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai ir ICCAT sekretoriatui; tuo tikslu ICCAT regioninių stebėtojų programą vykdantis subjektas sukuria sistemą, per kurią ta informacija gali būti saugiai perduodama;

v)

surinkti, kiek įmanoma, įrodymus (t. y. nuotraukas, vaizdo įrašus) apie aptiktą galimą reikalavimų nesilaikymą ir pridėti juos prie ICCAT regioninio stebėtojo ataskaitos.

D.   Vėliavos, gaudyklės ir žuvininkystės ūkio valstybių narių pareigos

1.

Vėliavos, žuvininkystės ūkio ir gaudyklės valstybės narės užtikrina, kad visų pirma:

a)

ICCAT regioniniam stebėtojui būtų leidžiama bendrauti su gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, žuvininkystės ūkio ir gaudyklės personalu, taip pat suteikta prieiga prie žvejybos įrankio, varžų įrangos ir kontrolinės kameros įrašų;

b)

ICCAT regioninis stebėtojas, paprašius ir siekiant vykdyti ICCAT regioninių stebėtojų programoje nustatytas pareigas, turėtų prieigą prie toliau nurodytos įrangos, jei ji yra laivuose, į kuriuos paskirti stebėtojai:

i)

palydovinės navigacijos įrangos;

ii)

radiolokacinio vaizdo ekranų, kai jie naudojami;

iii)

elektroninių ryšio priemonių;

c)

ICCAT regioninis stebėtojas būtų apgyvendintas, įskaitant patalpas, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, atitinkančias aukštesnio rango laivo įgulai sudaromas sąlygas;

d)

ICCAT regioniniam stebėtojui būtų suteikiama pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo pareigoms atlikti.

2.

Vėliavos, gaudyklės ir žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad kapitonai, įgulos nariai ir žuvininkystės ūkio, gaudyklės bei laivų savininkai netrukdytų ICCAT regioniniam stebėtojui vykdyti pareigų, jam negrasintų, nesikištų į jo darbą, nedarytų jam įtakos ir neduotų ar nebandytų jam duoti kyšių.

3.

Vėliavos, gaudyklės ar žuvininkystės ūkio valstybėms narėms, laikantis visų taikomų duomenų konfidencialumo reikalavimų, pateikiamos visų su žvejybos reisu susijusių neapdorotų duomenų, santraukų ir ataskaitų kopijos. ICCAT regioninių stebėtojų ataskaitos pateikiamos Atitikties komitetui ir SCRS.

4.

Vėliavos, žuvininkystės ūkio ar gaudyklės valstybių narių, kuriose ICCAT regioninis stebėtojas teikia stebėjimo paslaugas, kompetentingos institucijos gali prašyti, kad stebėtojas būtų pakeistas, jei jos turi įrodymų, kad ICCAT regioninis stebėtojas nevykdo šiame reglamente nustatytų pareigų arba netinkamai vykdo jame nustatytas užduotis. Apie visus tokius atvejus pranešama 2-ai pakomisei.

E.   Mokesčiai ir organizavimas

1.

ICCAT regioninių stebėtojų programos įgyvendinimo išlaidas finansuoja žuvininkystės ūkių ir gaudyklių operatoriai ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų savininkai. Mokestis apskaičiuojamas remiantis bendromis programos išlaidomis ir sumokamas į specialią ICCAT sekretoriato sąskaitą, naudojamą ICCAT regioninių stebėtojų programai įgyvendinti.

2.

Joks ICCAT regioninis stebėtojas nepaskiriamas į laivą, gaudyklę ar žuvininkystės ūkį, už kuriuos nebuvo sumokėti šiame priede nustatyti mokesčiai.

V PRIEDAS

„XIII PRIEDAS

Negyvų arba prarastų žuvų tvarkymas

A.   Duomenys apie negyvus arba prarastus paprastuosius tunus

1.

Per bet kurią pagal šį reglamentą reglamentuojamą operaciją nugaišusių paprastųjų tunų individų skaičių praneša perkeliantysis operatorius (perkėlimo operacijos ir susijusio transportavimo atveju) arba žuvininkystės ūkio operatorius (įkėlimo į varžas operacijos atveju arba auginimo veiklos atveju); šis skaičius išskaičiuojamas iš atitinkamos valstybės narės kvotos.

2.

Šio priedo tikslais, prarastos žuvys – tai trūkstami paprastųjų tunų individai, kurie po galimų skirtumų, nustatytų šio reglamento 50 straipsnyje nurodyto tyrimo metu, nebuvo pagrįsti kaip nugaišusios žuvys.

B.   Žuvų, kurios nugaišo sužvejojimo ir pirmojo perkėlimo metu, tvarkymas

1.

Paprastųjų tunų individai, kurie nugaišo sužvejojimo ir pirmojo perkėlimo iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo arba gaudyklės metu, registruojami gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo žurnale arba kasdienėje gaudyklės laimikio ataskaitoje ir pranešami ICCAT perkėlimo deklaracijoje ir eBCD 4 skirsnyje (Perkėlimo informacija).

2.

Vilkiko kapitonui pateikiamas eBCD, užpildžius 2 skirsnį (Informacija apie laimikį), 3 skirsnį (Prekybos informacija) ir 4 skirsnį (Perkėlimo informacija), įskaitant poskirsnius, susijusius su negyvomis žuvimis.

3.

eBCD 2 skirsnyje (Informacija apie laimikį) nurodomi visi sužvejoti paprastųjų tunų individai. Bendras eBCD 3 skirsnyje (Prekybos informacija) ir 4 skirsnyje (Perkėlimo informacija) (įskaitant poskirsnius, susijusius su negyvomis žuvimis) nurodytas kiekis turi būti lygus jo 2 skirsnyje Informacija apie laimikį) nurodytiems kiekiams, atėmus visus nuo sužvejojimo iki perkėlimo pabaigos pastebėtus nugaišusių žuvų kiekius.

4.

Pagal šį reglamentą eBCD turi būti pateikiamas kartu su ICCAT perkėlimo deklaracija.

5.

Užpildyto eBCD kopija su užpildytu 8 skirsniu (Prekybos informacija) perduodama pagalbinio laivo, kuriuo negyvi paprastieji tunai transportuojami į krantą, kapitonui (arba paliekama žūklės laive ar gaudyklėje, jei žuvys iškraunamos tiesiai į krantą). Prie tų negyvų žuvų ir tos eBCD dalies pridedama ICCAT perkėlimo deklaracijos kopija.

6.

Negyvų žuvų kiekiai registruojami laimikį sužvejojusio žūklės laivo eBCD, o jungtinės žvejybos operacijos atveju – jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žūklės laivų arba su kitos valstybės vėliava plaukiojančio jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančio laivo eBCD.

C.   Žuvų, kurios nugaišo arba buvo prarastos tolesnių perkėlimų ir transportavimo operacijų metu, tvarkymas

1.

Vilkikų kapitonai, naudodamiesi F skirsnyje pateiktu šablonu, praneša apie visus transportavimo metu nugaišusius paprastųjų tunų individus. Vilkiko kapitonas užpildo atskiras eilutes kiekvieną kartą, kai aptinkama, kad žuvis nugaišo ar yra prarasta.

2.

Tolesnių perkėlimų atveju, vilkiko, iš kurio perkeliama, kapitonas ataskaitos originalą pateikia vilkiko, į kurį perkeliami paprastieji tunai, kapitonui, kopiją laikydamas laive visą žvejybos kampanijos laikotarpį.

3.

Transportavimo varžai pasiekus paskirties žuvininkystės ūkį, vilkiko kapitonas, naudodamas F skirsnyje pateiktą šabloną, už žuvininkystės ūkį atsakingos žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingai institucijai pateikia visą ataskaitų apie negyvas žuvis rinkinį.

4.

Kvotos panaudojimo, kurį turi nustatyti vėliavos arba gaudyklės valstybė narė, tikslu, žuvų, kurios nugaišo arba yra prarastos transportavimo metu, svoris įvertinamas taip:

a)

negyvų žuvų atveju

i)

iškrovimo atveju taikomas faktinis svoris iškraunant;

ii)

jei negyvos žuvys išmetamos į jūrą, į jūrą išmestų paprastųjų tunų individų skaičiui pritaikomas paprastųjų tunų individų svorio vidurkis, nustatytas įkėlimo į varžas metu;

b)

žuvų, kurios 50 straipsnyje nurodyto tyrimo metu laikomos prarastomis žuvimis, atveju paprastųjų tunų individų, laikomų prarastomis žuvimis, skaičiui, kurį vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija nustatė, atlikusi pirmojo perkėlimo vaizdo įrašo analizę to tyrimo metu, pritaikomas vidutinis paprastųjų tunų individų svoris, nustatytas įkėlimo į varžas metu.

D.   Žuvų, nugaišusių įkėlimo į varžas operacijų metu, tvarkymas

Apie įkėlimo į varžas operacijų metu nugaišusias žuvis žuvininkystės ūkio operatorius praneša įkėlimo į varžas deklaracijoje. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad įkėlimo į varžas operacijų metu nugaišusių paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris būtų nurodyti atitinkamame eBCD 6 skirsnio (Informacija apie žuvų auginimą) poskirsnyje.

E.   Žuvų, kurios nugaišo arba buvo prarastos auginimo veiklos metu, tvarkymas

Apie negyvas ar prarastas žuvis žuvininkystės ūkiuose arba iš žuvininkystės ūkių dingusias žuvis, įskaitant, kaip įtariama, pavogtas ar ištrūkusias žuvis, žuvininkystės ūkio operatorius praneša žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai iš karto po to, kai aptinkama, kad žuvys nugaišo ar buvo prarastos. Prie žuvininkystės ūkio operatoriaus ataskaitos pridedami reikiami patvirtinamieji įrodymai (pvz., pateiktas skundas dėl pavogtų žuvų, pranešimas apie žalą varžos sugadinimo atveju). Gavusi tokią ataskaitą, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija reikiamai pakeičia arba panaikina atitinkamą eBCD (atsižvelgiant į reikiamus eBCD sistemos pakeitimus).

F.   Informacijos teikimo šablonas

Informacijos apie žuvis, kurios nugaišo tolesnių perkėlimų ir vilkimo operacijų metu, teikimas

Vilkikas

Pavadinimas

 

ICCAT Nr. ir vėliava

 

ICCAT perkėlimo deklaracijos Nr. ir varžos Nr.

 

Kapitono vardas ir pavardė

 

Žūklės laivas (-ai) / gaudyklė

Laivo (-ų) / gaudyklės pavadinimas

 

ICCAT numeris ir jungtinės žvejybos operacijos Nr.

 

eBCD numeris (-iai)

 

Ankstesnis vilkikas (jei yra)

Pavadinimas

 

ICCAT Nr. ir vėliava

 

ICCAT perkėlimo deklaracijos Nr. ir varžos Nr.

 

Bendras negyvų paprastųjų tunų, apie kuriuos pranešta, skaičius (*1)

 

Paskirties žuvininkystės ūkis

KSŠ / Pavadinimas / ICCAT Nr.

 

Data

Negyvų paprastųjų tunų skaičius

Laivo kapitono parašas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO

 

 


(*1)  Tolesnių perkėlimų atveju, vilkiko, iš kurio perkeliama, kapitonas vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui pateikia nugaišusių žuvų ataskaitos originalą.


VI PRIEDAS

„XVa PRIEDAS

Transportavimo varžų plombavimo operacijoms taikoma procedūra

1.   

Prieš nusiunčiant ICCAT regioninius stebėtojus į gaubiamaisiais tinklais žvejojantį laivą, gaudyklę arba vilkiką, ICCAT regioninių stebėtojų programą vykdantis subjektas ir valstybės narės kompetentingos institucijos kiekvienam ICCAT regioniniam stebėtojui ir nacionaliniam stebėtojui, už kurį jos yra atitinkamai atsakingos, pateikia ne mažiau kaip 25 ICCAT plombas ir tvarko suteiktų ir panaudotų plombų registrą.

2.   

Už varžų užplombavimą atsako perkeliantysis operatorius. Šiuo tikslu ant kiekvienos varžos durų uždedamos ne mažiau kaip trys plombos, pritvirtintos taip, kad nebūtų galima atidaryti durų nepažeidžiant plombų.

3.   

Plombavimo operacijas perkeliantysis operatorius filmuoja ir sudaro sąlygas identifikuoti plombas ir patikrinti, ar buvo užplombuota tinkamai. Vaizdo įrašas turi atitikti X priede nustatytus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus. Perkeliant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį pridedamas atitinkamas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo kopija laikoma laivuose, iš kurių perkeliama, arba gaudyklėse ir kontrolės tikslais su ja galima susipažinti bet kuriuo žvejybos kampanijos metu. Vaizdo įrašo kopija pateikiama gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive arba gaudyklėje esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui arba vilkike, į kurį perkeliama, esančiam nacionaliniam stebėtojui, kad ji būtų perduota valstybės narės ar KSŠ kompetentingai institucijai arba ICCAT regioniniam stebėtojui, dalyvaujančiam paskesniame kontroliniame perkėlime.

4.   

Paskesnio kontrolinio perkėlimo vaizdo įrašas apima plombų nuėmimo operaciją, kuri atliekama taip, kad būtų galima identifikuoti plombas ir patikrinti, ar plombos nebuvo pažeistos.

XVb PRIEDAS

Perdirbimo deklaracijos ir skerdimo deklaracijos šablonas

Perdirbimas / Skerdimas (pasirinktą apibraukti)

Skerdimo data (diena / mėnuo / metai): … / … / …

Žuvininkystės ūkis / Gaudyklė (pasirinktą apibraukti)

Varžos (-ų) numeris (-iai):

Paskerstų individų skaičius:

Paskerstų paprastųjų tunų gyvasis svoris kilogramais:

Paskerstų perdirbtų paprastųjų tunų svoris kilogramais:

Su paskerstais paprastaisiais tunais susijęs (-ę) eBCD numeris (-iai):

Išsami informacija apie operacijoje dalyvaujančius pagalbinius laivus:

Pavadinimas:

Vėliava:

ICCAT registracijos Nr.:

Paskerstų tunų paskirtis (eksportas, vietinė rinka, kita) (pasirinktą apibraukti)

Jei pasirinkote „kita“, nurodykite:

Nacionalinio stebėtojo arba, atitinkamai, ICCAT regioninio stebėtojo patvirtinimas:

Stebėtojo vardas ir pavardė:

ICCAT Nr.:

Parašas:


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/897/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)


nach oben