1.   Ši direktyva taikoma visiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, besikreipiantiems su tarptautinės apsaugos prašymu valstybių narių teritorijoje, be kita ko, prie jų išorės sienų, teritorinėje jūroje arba tranzito zonose, su sąlyga, kad tiems trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės leidžiama likti teritorijoje kaip prašytojams. Ši direktyva taip pat taikoma prašytojo šeimos nariams su sąlyga, kad pagal nacionalinę teisę tiems šeimos nariams galioja toks tarptautinės apsaugos prašymas.

2.   Ši direktyva netaikoma diplomatinio ar teritorinio prieglobsčio prašymams, kurie teikiami valstybių narių atstovybėms.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti šią direktyvą taikyti sprendimų dėl prašymų, susijusių su kitų formų apsauga, nei numatyta pagal Reglamentą (ES) 2024/1347, priėmimo procedūroms.

1.   Siekiant sudaryti galimybę prašytojams pasinaudoti šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis ir vykdyti joje nustatytas pareigas, valstybės narės kuo greičiau ir tinkamu laiku pateikia prašytojams informaciją apie šioje direktyvoje nustatytas priėmimo sąlygas, įskaitant su savo priėmimo sistemomis susijusią konkrečią informaciją.

Valstybės narės prašytojams visų pirma pateikia standartinę informaciją apie šioje direktyvoje nustatytas priėmimo sąlygas, naudodamos šabloną, kurį turi parengti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – Prieglobsčio agentūra). Ta informacija pateikiama kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris dienas nuo kreipimosi su prašymu arba per tokio prašymo registravimo laikotarpį, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2024/1348.

Valstybės narės užtikrina, kad prašytojams būtų suteikta informacija apie organizacijas arba asmenų grupes, teikiančias specialią teisinę pagalbą ir atstovavimo paslaugas, įskaitant informaciją apie organizacijas arba asmenų grupes, kurios tą teisinę pagalbą ir atstovavimo paslaugas teikia nemokamai, taip pat apie organizacijas, kurios galėtų suteikti pagalbą arba juos informuoti apie esamas priėmimo sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyta informacija būtų teikiama raštu glausta, skaidria, suprantama ir lengvai prieinama forma, būtų suformuluota aiškiai ir paprastai ir būtų užrašyta ta kalba, kurią supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turi suprasti prašytojas. Prireikus ta informacija taip pat teikiama žodžiu arba, kai tinkama, vaizdine forma, pavyzdžiui, naudojant vaizdo įrašus ar piktogramas, ir pritaikoma atsižvelgiant į prašytojo poreikius.

Nelydimam nepilnamečiui 1 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės pateikia pagal amžių tinkamu būdu ir taip, kad būtų užtikrinta, jog nelydimas nepilnametis ją suprastų, atitinkamais atvejais naudodamos specialiai nepilnamečiams pritaikytą informacinę medžiagą. Ta informacija pateikiama dalyvaujant nelydimo nepilnamečio atstovui arba asmeniui, kuris yra tinkamas laikinai vykdyti atstovo pareigas, kol bus paskirtas atstovas.

Išimtiniais atvejais valstybė narė gali 1 dalyje nurodytą informaciją prašytojui pateikti ją išversdama žodžiu arba, kai tinkama, vaizdine forma, pavyzdžiui, naudojant vaizdo įrašus ar piktogramas, kai:

Trečioje pastraipoje nurodytais atvejais valstybė narė kuo greičiau parūpina 1 dalyje nurodytos informacijos vertimą raštu ir jį pateikia prašytojui, išskyrus atvejus, kai yra akivaizdu, kad jo pateikti prašytojui nebereikia.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojui būtų išduotas Reglamento (ES) 2024/1348 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas.

2.   Valstybės narės negali reikalauti, kad prieš prašytojams suteikiant teises, į kurias jie turi teisę pagal šią direktyvą, šie pateiktų nereikalingą ar neproporcingą kiekį dokumentų, arba prašytojams nustatyti kitus administracinius reikalavimus vien dėl to, kad jie yra tarptautinės apsaugos prašytojai, arba vien dėl jų pilietybės.

3.   Valstybės narės gali prašytojams išduoti kelionės dokumentą tik tada, kai kyla rimtų humanitarinių ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių jiems reikia būti kitoje valstybėje. Kelionės dokumento galiojimas yra apribotas atsižvelgiant į jo išdavimo tikslą ir tam būtiną trukmę.

1.   Valstybės narės gali laisvai organizuoti savo priėmimo sistemas laikydamosi šios direktyvos. Prašytojai gali laisvai judėti atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

2.   Siekdamos valdyti savo prieglobsčio ir priėmimo sistemas, valstybės narės gali prašytojus paskirti į savo teritorijoje esančią apgyvendinimo vietą, su sąlyga, kad visi prašytojai galės veiksmingai naudotis savo teisėmis pagal šią direktyvą.

3.   Paskirstydamos arba perskirstydamos prašytojus į apgyvendinimo vietas, valstybės narės atsižvelgia į objektyvius veiksnius, įskaitant šeimos vienovės principą, kaip nurodyta 14 straipsnyje, ir prašytojų specialiuosius priėmimo poreikius.

4.   Valstybės narės gali nustatyti sąlygą, kad materialinės priėmimo sąlygos sudaromos, jei prašytojų faktinė gyvenamoji vieta yra apgyvendinimo vietoje, į kurią jie buvo paskirti pagal 2 dalį.

5.   Valstybės narės taip pat gali įdiegti savo priėmimo sistemų poreikio vertinimo ir tenkinimo mechanizmus, įskaitant tikrinimo, ar prašytojai faktiškai gyvena apgyvendinimo vietoje, į kurią jie buvo paskirti pagal 2 dalį, mechanizmus.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad prašytojai nurodytų kompetentingoms institucijoms savo dabartinį adresą, telefono numerį, kuriuo jie gali būti pasiekiami, ir, jei yra, elektroninio pašto adresą. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad prašytojai kuo greičiau informuotų tas kompetentingas institucijas apie bet kokį adreso, telefono numerio arba elektroninio pašto adreso pasikeitimą.

7.   Valstybės narės neprivalo šio straipsnio tikslu priimti administracinių sprendimų.

1.   Valstybės narės gali paskirti prašytojus į savo teritorijoje esančią geografinę vietovę, kurioje jie gali laisvai judėti tol, kol vyksta tarptautinės apsaugos prašymo procedūra pagal Reglamentą (ES) 2024/1348.

2.   Valstybės narės gali pagal 1 dalį paskirti prašytojus į savo teritorijoje esančią geografinę vietovę tik siekdamos užtikrinti greitą, veiksmingą ir rezultatyvų jų prašymų nagrinėjimą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 arba tų prašytojų geografinį paskirstymą atsižvelgiant į atitinkamų geografinių vietovių pajėgumus.

Valstybės narės pagal 5 straipsnį informuoja prašytojus apie jų paskyrimą į geografinę vietovę, įskaitant tos vietovės geografines ribas.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę tarptautinės apsaugos prašymo procedūros metu toje geografinėje vietovėje, į kurią buvo paskirti, veiksmingai naudotis savo teisėmis pagal šią direktyvą ir procedūrinėmis garantijomis. Ta geografinė vietovė turi būti pakankamai didelė, joje turi būti sudarytos sąlygos naudotis reikiama viešąja infrastruktūra ir ji neturi daryti poveikio prašytojų privataus gyvenimo sferai, kuri yra neliečiama.

4.   Valstybės narės neprivalo 1 dalies tikslais priimti administracinių sprendimų.

5.   Prašytojo prašymu valstybės narės suteikia jam leidimą laikinai išvykti iš atitinkamos geografinės vietovės dėl tinkamai pagrįstų skubių ir rimtų šeimyninių priežasčių arba būtino gydymo tikslais, kai toks gydymas negalimas toje geografinėje vietovėje.

Tais atvejais, kai prašytojas išvyksta iš geografinės vietovės be leidimo, valstybė narė negali taikyti kitų sankcijų nei tos, kurios numatytos pagal šią direktyvą.

Nereikalaujama, kad prašytojas prašytų suteikti leidimą vykti į valdžios institucijas ir teismus, jei jo dalyvavimas yra būtinas. Apie tokius susitikimus prašytojas kompetentingas institucijas informuoja iš anksto.

6.   Tais atvejais, kai, be kita ko, prašytojui pateikus skundą ar prašymą dėl peržiūros pagal 29 straipsnį, yra nustatyta, kad prašytojui nebuvo suteikta veiksminga galimybė tarptautinės apsaugos prašymo procedūros metu atitinkamoje geografinėje vietovėje naudotis savo teisėmis pagal šią direktyvą arba procesinėmis garantijomis, to prašytojo paskyrimas į tą geografinę vietovę nebegalioja.

7.   Prieš taikydama šį straipsnį, atitinkama valstybė narė nacionalinėje teisėje nustato jo taikymo sąlygas ir informuoja Komisiją bei Prieglobsčio agentūrą Reglamento (ES) 2021/2303 5 skyriuje nustatyta tvarka.

1.   Valstybės narės prireikus gali nuspręsti, kad prašytojui leidžiama gyventi tik konkrečioje prašytojams apgyvendinti pritaikytoje vietoje, jei to reikia viešosios tvarkos sumetimais arba siekiant veiksmingai užkirsti kelią prašytojo pasislėpimui tais atvejais, kai esama pasislėpimo rizikos, visų pirma, kai tai susiję su:

Jei pagal šią dalį prašytojui buvo leista gyventi tik konkrečioje vietoje, materialinės priėmimo sąlygos suteikiamos tik jei prašytojo faktinė gyvenamoji vieta yra toje konkrečioje vietoje.

2.   Prireikus valstybės narės gali reikalauti, kad prašytojai teiktų kompetentingoms institucijoms pranešimus nurodytu laiku arba pagrįstais laiko tarpais, tačiau tai neturėtų turėti neproporcingo poveikio prašytojų teisėms pagal šią direktyvą.

Tokie pranešimų teikimo reikalavimai gali būti taikomi siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalyje nurodytų sprendimų, arba siekiant veiksmingai užkirsti kelią prašytojams pasislėpti.

3.   Prašytojui paprašius valstybės narės gali suteikti jam leidimą laikinai gyventi kitoje vietoje, o ne pagal 1 dalį paskirtoje konkrečioje vietoje. Sprendimai dėl tokio leidimo priimami objektyviai ir nešališkai, iš esmės išnagrinėjus konkretų atvejį, ir nurodant priežastis, jei sprendimas yra neigiamas.

Nereikalaujama, kad prašytojas prašytų suteikti leidimą vykti į valdžios institucijas ir teismus, jei jo dalyvavimas yra būtinas. Apie tokius susitikimus prašytojas informuoja kompetentingas institucijas.

4.   Pagal 1 ir 2 dalis priimti sprendimai turi būti proporcingi ir juos priimant atsižvelgiama į atitinkamus individualios prašytojo padėties aspektus, įskaitant to prašytojo specialiuosius priėmimo poreikius.

5.   Visuose pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis priimtuose sprendimuose valstybės narės nurodo faktinius, ir, jei reikia, teisinius jų pagrindus. Apie tokį sprendimą, jo apskundimo procedūras pagal 29 straipsnį ir tuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes prašytojai informuojami raštu. Valstybės narės prašytojams pateikia tokią informaciją kalba, kurią jie supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turi suprasti; tokia informacija pateikiama glaustai, skaidriai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu, naudojant aiškią ir paprastą kalbą. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį priimtus sprendimus, jei jie taikomi ilgiau nei du mėnesius, ex officio peržiūrėtų teisminė institucija arba kad šiuos sprendimus būtų galima apskųsti atitinkamo prašytojo prašymu pagal 29 straipsnį.

1.   Valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad tas asmuo yra prašytojas, arba dėl to prašytojo pilietybės. Sulaikymas grindžiamas tik vienu ar keletu iš 4 dalyje nustatytų sulaikymo pagrindų. Sulaikymas negali būti baudžiamojo pobūdžio.

2.   Kai būtina ir kiekvieną atvejį vertindamos individualiai, valstybės narės gali sulaikyti prašytoją, jeigu neįmanoma veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių.

3.   Sulaikydamos prašytoją, valstybės narės atsižvelgia į visus matomus požymius, pareiškimus arba elgesį, kurie rodo, kad prašytojas turi specialiųjų priėmimo poreikių. Jei 25 straipsnyje numatytas vertinimas dar nebaigtas, jis nepagrįstai nedelsiant užbaigiamas ir į jo rezultatus atsižvelgiama sprendžiant, ar sulaikymą tęsti, ar reikia pakeisti sulaikymo sąlygas.

4.   Prašytoją galimą sulaikyti tik dėl vienos ar kelių iš šių priežasčių:

Pirmoje pastraipoje nurodyti sulaikymo pagrindai nustatomi nacionalinėje teisėje.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai prisistatyti į atitinkamas institucijas, užstatas finansinės garantijos pavidalu arba pareiga būti nustatytoje vietoje.

1.   Prašytojas sulaikomas tik kuo trumpiau, o laikomas sulaikytas tik tol, kol taikomi 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai.

Su 10 straipsnio 4 dalyje nustatytais sulaikymo pagrindais susijusios administracinės procedūros vykdomos deramai kruopščiai. Sulaikymo trukmės pratęsimo negalima pateisinti ne dėl prašytojo kaltės ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis.

2.   Įsakymą sulaikyti prašytoją raštu parengia teisminės arba administracinės institucijos. Įsakyme sulaikyti nurodomos faktinės ir teisinės priežastys, kuriomis grindžiamas sulaikymas, ir kodėl neįmanoma veiksmingai taikyti švelnesnių alternatyvių priemonių.

3.   Jei įsakymą sulaikyti priima administracinės institucijos, valstybės narės užtikrina, kad ex officio arba prašytojo prašymu (arba abiem šiais pagrindais) būtų skubiai įvykdytas teisminis sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimas. Kai toks peržiūrėjimas vykdomas ex officio, jis atliekamas kiek įmanoma greičiau, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, bet ne vėliau kaip per 15 dienų, arba, išimtiniais atvejais, ne ilgiau kaip per 21 dieną nuo sulaikymo pradžios. Kai toks peržiūrėjimas vykdomas prašytojo prašymu, jis atliekamas kiek įmanoma greičiau, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, bet ne vėliau kaip per 15 dienų, arba, išimtiniais atvejais, ne ilgiau kaip per 21 dieną nuo tada, kai buvo pradėtos atitinkamos procedūros.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas ex officio vykdomas teisminis peržiūrėjimas nebaigiamas per 21 dieną nuo sulaikymo pradžios arba jeigu prašytojo prašymu vykdomas teisminis peržiūrėjimas nebaigiamas per 21 dieną nuo tada, kai buvo pradėtos atitinkamos procedūros, atitinkamas prašytojas nedelsiant paleidžiamas.

4.   Sulaikyti prašytojai nedelsiant raštu jiems suprantama kalba arba kalba, kurią, kaip pagrįstai manoma, jie supranta, informuojami apie sulaikymo priežastis ir nacionalinėje teisėje nustatytą įsakymo sulaikyti apskundimo tvarką, taip pat apie galimybę prašyti skirti nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimą.

5.   Teisminė institucija pagrįstais laiko tarpais ex officio ir (arba) susijusio prašytojo prašymu peržiūri sulaikymą, visų pirma, kai jis pratęsiamas, kai atsiranda svarbių aplinkybių arba gaunama naujos informacijos, kuri gali turėti poveikio sulaikymo teisėtumui.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, nelydimų nepilnamečių sulaikymas reguliariai peržiūrimas ex officio.

Jei, atlikus teisminį peržiūrėjimą, nusprendžiama, kad sulaikymas neteisėtas, atitinkamas prašytojas nedelsiant paleidžiamas.

6.   Šio straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyto įsakymo sulaikyti teisminio peržiūrėjimo atveju valstybės narės užtikrina, kad 29 straipsnyje nurodytomis sąlygomis prašytojai galėtų nemokamai pasinaudoti teisine pagalba ir atstovavimu.

1.   Sulaikyti prašytojai paprastai laikomi specialiuose sulaikymo centruose. Jeigu valstybė narė neturi galimybių apgyvendinti tokius asmenis specialiame sulaikymo centre ir turi naudotis įkalinimo įstaigų patalpomis, sulaikytas prašytojas atskiriamas nuo kalinių, ir taikomos šioje direktyvoje numatytos sulaikymo sąlygos.

Jei įmanoma, sulaikyti prašytojai laikomi atskirai nuo kitų trečiųjų šalių piliečių, kurie nepateikė tarptautinės apsaugos prašymo.

Jei prašytojai negali būti laikomi atskirai nuo kitų trečiųjų šalių piliečių, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomos šioje direktyvoje numatytos sulaikymo sąlygos.

2.   Sulaikytiems prašytojams suteikiama galimybė pabūti gryname ore.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, atstovaujantys Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui (toliau – JTVPK), galėtų bendrauti su prašytojais ir juos lankyti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis. Ta galimybė taip pat taikoma bet kuriai organizacijai, dirbančiai atitinkamos valstybės narės teritorijoje JTVPK vardu pagal susitarimą su ta valstybe nare.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad šeimos nariai, teisiniai patarėjai arba konsultantai ir asmenys, atstovaujantys susijusioje valstybėje narėje pripažintoms atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, galėtų bendrauti su prašytojais ir juos lankyti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis. Galimybė lankytis sulaikymo centre gali būti ribojama tik tada, kai pagal nacionalinę teisę tokie apribojimai akivaizdžiai būtini dėl sulaikymo centro saugumo, viešosios tvarkos arba administracinio valdymo, su sąlyga, kad tokia galimybė nėra griežtai ribojama arba nėra nesudaroma.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad sulaikytiems prašytojams kalba, kurią jie supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turi suprasti, būtų sistemingai teikiama informacija apie centre taikomas taisykles ir nurodomos tų prašytojų teisės bei pareigos. Jei prašytojas sulaikomas pasienio poste arba tranzito zonoje, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais ir pagrįstu kuo trumpesniu laikotarpiu gali nukrypti nuo tos pareigos. Ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma Reglamento (ES) 2024/1348 43 straipsnyje nurodytais atvejais.

1.   Specialiųjų priėmimo poreikių turinčių sulaikytų prašytojų sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį.

Jei specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų sulaikymas keltų didelį pavojų jų fizinei ir psichinei sveikatai, tie prašytojai negali būti sulaikomi.

Jei sulaikomi specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, valstybės narės užtikrina nuolatinę tų prašytojų stebėseną ir jiems laiku teikiamą tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų fizinę ir psichinę sveikatą.

2.   Nepilnamečiai paprastai nesulaikomi. Jie apgyvendinami tinkamuose būstuose pagal 26 ir 27 straipsnius.

Šeimoms, kuriose yra nepilnamečių, paprastai taikomos tinkamos alternatyvios sulaikymo priemonės, laikantis šeimos vienovės principo. Tokios šeimos apgyvendinamos joms pritaikytuose būstuose.

Išimtinėmis aplinkybėmis, taikant sulaikymą kaip kraštutinę priemonę, nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių, ir įvertinus, kad sulaikymas atitinka nepilnamečių interesus pagal 26 straipsnį, jie gali būti sulaikyti:

Toks sulaikymas trunka trumpiausią įmanomą laikotarpį. Sulaikyti nepilnamečiai jokiais atvejais nelaikomi kalėjime ar kitoje teisėsaugos tikslais veikiančioje įstaigoje. Dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose.

Valstybės narės visų pirma rūpinasi vaiko interesais, kaip nurodyta 26 straipsnyje.

Sulaikyti nepilnamečiai turi teisę į mokslą, kaip numatyta pagal 16 straipsnį, išskyrus atvejus, kai dėl labai trumpos jų sulaikymo trukmės tokio mokymosi nauda jiems būtų ribota. Tiems nepilnamečiams taip pat sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas.

3.   Jei sulaikomi nelydimi nepilnamečiai, jie apgyvendinami centruose, kurie yra pritaikyti nelydimiems nepilnamečiams apgyvendinti. Tokie centrai turi turėti kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų apsaugoti nelydimų nepilnamečių teises ir tenkinti jų poreikius.

Jei sulaikomi nelydimi nepilnamečiai, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų apgyvendinti atskirai nuo suaugusių asmenų.

4.   Sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą.

Sulaikytos šeimos, kuriose yra nepilnamečių, apgyvendinamos sulaikymo centruose, pritaikytuose nepilnamečių reikmėms.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad sulaikyti prašytojai ir prašytojos būtų apgyvendinti atskirai, išskyrus atvejus, jei tie sulaikyti prašytojai yra šeimos nariai ir visi susiję asmenys sutinka būti apgyvendinti kartu.

Išimtys pirmai pastraipai taip pat gali būti taikomos naudojimosi bendromis pramogoms ar socialinei veiklai, taip pat maisto ruošimui skirtų patalpų atveju.

6.   Tinkamai pagrįstais atvejais ir pagrįstu kuo trumpesniu laikotarpiu valstybės narės gali nukrypti nuo 3 dalies pirmos pastraipos, 4 dalies ir 5 dalies pirmos pastraipos, kai prašytojas sulaikomas sienos perėjimo punkte arba tranzito zonoje, išskyrus Reglamento (ES) 2024/1348 43 straipsnyje nurodytais atvejais. Valstybėse narėse turi būti pakankamai tokių centrų ir išteklių, kad jos galėtų užtikrinti, jog šioje dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos būtų taikomos tik susidarius išimtinėms situacijoms. Taikydamos tas nukrypti leidžiančias nuostatas valstybės narės apie tai informuoja Komisiją ir Prieglobsčio agentūrą.

1.   Valstybės narės nepilnamečiams prašytojų vaikams bei nepilnamečiams prašytojams suteikia tokią pačią galimybę gauti išsilavinimą kaip ir savo piliečiams ir sudaro panašias sąlygas iki tol, kol tokiems nepilnamečiams arba jų tėvams bus faktiškai pritaikyta išsiuntimo priemonė.

Turi būti atsižvelgiama į specialiuosius nepilnamečių poreikius, visų pirma susijusius su vaiko teise į mokslą ir galimybe gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nepilnamečių švietimas paprastai turi būti integruotas į valstybių narių piliečių švietimą ir turi būti tokios pačios kokybės. Valstybės narės deda visas pastangas siekdamos užtikrinti nepilnamečių švietimo tęstinumą tol, kol jiems arba jų tėvams bus faktiškai pritaikyta išsiuntimo priemonė.

Valstybės narės iš nepilnamečio neatima galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą tik dėl tos priežasties, kad nepilnametis sulaukė pilnametystės.

2.   Valstybės narės 1 dalyje nurodytiems nepilnamečiams suteikia galimybę naudotis švietimo sistema kuo greičiau ir šios galimybės suteikimo neatideda vėlesniam laikui nei du mėnesiai nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo dienos, atsižvelgiant į moksleivių atostogas. Valstybės narės užtikrina švietimą pagal bendrąją švietimo sistemą. Vis dėlto, valstybės narės, kaip laikiną priemonę ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, gali suteikti galimybę mokytis ne pagal bendrąją švietimo sistemą.

Nepilnamečiams organizuojami parengiamieji kursai, įskaitant kalbų kursus, jei tai būtina siekiant palengvinti jų galimybes naudotis bendrąja švietimo sistema ir dalyvavimą joje.

3.   Jei dėl konkrečių aplinkybių nepilnametis neturi galimybės naudotis bendrąja švietimo sistema, atitinkama valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę ir praktiką pasiūlo kitokias švietimo sąlygas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę dalyvauti darbo rinkoje ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo užregistruotas tarptautinės apsaugos prašymas, jei kompetentinga institucija nepriėmė administracinio sprendimo dėl to prašymo ir prašytojas nekaltas dėl delsimo.

Jei valstybė narė tarptautinės apsaugos prašymą nagrinėjo iš esmės pagreitinta tvarka, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2024/1348 42 straipsnio 1 dalies a–f punktuose, galimybė dalyvauti darbo rinkoje nesudaroma arba, jei tokia galimybė jau buvo sudaryta, ji panaikinama.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai, kurie turi galimybę dalyvauti darbo rinkoje pagal 1 dalį, turėtų veiksmingas galimybes patekti į darbo rinką pagal nacionalinę teisę.

Valstybės narės darbo rinkos politikos sumetimais, įskaitant dėl jaunimo nedarbo lygio, gali patikrinti, ar konkrečios darbo vietos, į kurią darbdavys ketina priimti prašytoją, turintį galimybę dalyvauti darbo rinkoje pagal 1 dalį, negali užimti atitinkamos valstybės narės piliečiai, kiti Sąjungos piliečiai arba teisėtai toje valstybėje narėje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Jei valstybė narė nustato, kad konkrečią laisvą darbo vietą galėtų užimti tokie asmenys, valstybė narė arba darbdavys gali atsisakyti įdarbinti prašytoją į tą laisvą darbo vietą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad su prašytojams, kurie turi galimybę dalyvauti darbo rinkoje pagal 1 dalį, būtų sudaromos vienodos sąlygos kaip ir jų piliečiams šiose srityse:

4.   Vienodą sąlygų sudarymą prašytojams, kurie turi galimybę dalyvauti darbo rinkoje pagal 1 dalį, valstybės narės gali apriboti:

5.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojams, kurie dirba arba turi teisę gauti socialinės apsaugos išmokas remiantis ankstesniu darbu, būtų sudaromos vienodos sąlygos kaip jų piliečiams, kiek tai susiję su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis socialinės apsaugos sritimis.

6.   Nedarant poveikio Reglamentui (ES) Nr. 1231/2010, valstybės narės gali apriboti vienodų sąlygų sudarymą pagal šio straipsnio 5 dalį, nustatydamos, kad vienodos sąlygos nesudaromos socialinės apsaugos išmokų, nesusijusių su darbo laikotarpiais arba įmokomis, srityje.

7.   Teisė į vienodas sąlygas pagal šį straipsnį nesuteikia teisės gyventi šalyje, jei pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 priimtu sprendimu prašytojo teisė likti šalyje buvo panaikinta.

8.   Šio straipsnio 3 dalies d punkto tikslais ir nedarant poveikio Direktyvos 2005/36/EB 2 straipsnio 2 daliai ir 3 straipsnio 3 daliai valstybės narės prašytojams, kurie negali pateikti jų kvalifikaciją įrodančių dokumentų, kiek įmanoma stengiasi sudaryti galimybes visapusiškai pasinaudoti esamomis užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo procedūromis.

9.   Galimybė dalyvauti darbo rinkoje neatimama sprendimo apskundimo procedūros metu, jei prašytojas turi teisę likti valstybės narės teritorijoje tos procedūros metu ir tol, kol nebus pranešta apie neigiamą sprendimą dėl apeliacinio skundo.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad materialinės priėmimo sąlygos prašytojams būtų suteikiamos nuo to momento, kai jie kreipiasi su prašymu dėl tarptautinės apsaugos pagal Reglamento (ES) 2024/1348 26 straipsnį.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad materialinėmis priėmimo sąlygomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, gautoms pagal 22 straipsnį, prašytojams būtų garantuojamas tinkamas gyvenimo lygis, kuriuo suteikiamos jų pragyvenimo garantijos, apsaugoma jų fizinė bei psichinė sveikata ir paisoma jų teisių pagal Chartiją.

Valstybės narės užtikrina, kad konkrečiais atvejais specialiųjų priėmimo poreikių turintiems prašytojams, taip pat ir sulaikytiems asmenims, būtų garantuojamas pirmoje pastraipoje nurodytas tinkamas gyvenimo lygis.

3.   Valstybės narės gali nustatyti, kad visos arba kai kurios materialinės priėmimo sąlygos sudaromos su sąlyga, kad prašytojai neturi pakankamų lėšų užsitikrinti tinkamo gyvenimo lygio, kaip nurodyta 2 dalyje.

4.   Nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės gali pareikalauti, kad prašytojai apmokėtų visas su materialinėmis priėmimo sąlygomis susijusias išlaidas arba jų dalį, jei prašytojai tam turi pakankamai lėšų, pavyzdžiui, jei jie pakankamai ilgą laiką dirbo.

Nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės gali taip pat pareikalauti, kad prašytojai apmokėtų visas su sveikatos priežiūros paslaugų gavimu susijusias išlaidas arba jų dalį, jei prašytojai tam turi pakankamai lėšų, išskyrus atvejus, kai sveikatos priežiūros paslaugos šių valstybių narių piliečiams teikiamos nemokamai.

5.   Jei paaiškėja, jog prašytojas turėjo pakankamai lėšų apmokėti išlaidas už suteiktas materialines priėmimo sąlygas arba gautas sveikatos priežiūros paslaugas pagal 4 dalį tuo metu, kai prašytojui buvo užtikrinamas tinkamas gyvenimo lygis, valstybės narės gali pareikalauti, kad prašytojas padengtų išlaidas už tas materialines priėmimo sąlygas ar sveikatos priežiūros paslaugas.

6.   Vertindamos prašytojo išteklius, prašydamos prašytojo padengti visas materialinių priėmimo sąlygų ir gautų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas arba jų dalį arba reikalaudamos padengti išlaidas pagal 5 dalį, valstybės narės laikosi proporcingumo principo. Valstybės narės taip pat atsižvelgia į konkrečią prašytojo padėtį ir gerbia jo orumą bei asmens neliečiamumą, įskaitant specialiuosius prašytojo priėmimo poreikius.

7.   Jei valstybės narės suteikia materialines priėmimo sąlygas finansinių išmokų arba talonų pavidalu, jų dydis nustatomas remiantis atitinkamos valstybės narės pagal jos teisę arba praktiką nustatytais lygiais, siekiant suteikti tinkamas piliečių gyvenimo lygio garantijas. Valstybės narės informuoja Komisiją ir Prieglobsčio agentūrą apie tuos lygius. Šiuo atžvilgiu valstybės narės gali prašytojams sudaryti mažiau palankias sąlygas nei piliečiams, visų pirma, jeigu materialinė parama visiškai ar iš dalies teikiama natūra arba jeigu tais piliečiams taikomais lygiais siekiama užtikrinti aukštesnį gyvenimo lygį, nei pagal šią direktyvą nustatytas prašytojams.

1.   Kai valstybės narės būstą suteikia natūra, jos užtikrina, kad toks būstas garantuotų prašytojui tinkamą gyvenimo lygį, kaip numatyta 19 straipsnio 2 dalyje, ir reikiamą paramą atsižvelgiant į specialiuosius prašytojų priėmimo poreikius. Suteikiamas būstas turi būti vienos iš toliau nurodytų formų ar jų derinys:

2.   Nedarant poveikio jokioms specialioms sulaikymo sąlygoms, nustatytoms 12 ir 13 straipsniuose, valstybės narės, kiek tai susiję su būstu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, užtikrina, kad:

3.   Sudarydamos materialines priėmimo sąlygas valstybės narės atsižvelgia į lyties ir amžiaus aspektus, taip pat į specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų padėtį.

4.   Suteikdamos būstą pagal 1 dalį, valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, kiek įmanoma, būtų užkirstas kelias išpuoliams ir smurtui, įskaitant smurtą dėl seksualinių, su lytimi susijusių, rasistinių ar religinių motyvų.

5.   Jei moterys prašytojos apgyvendinamos apgyvendinimo centruose, valstybės narės joms ir jų nepilnamečiams vaikams tuose centruose suteikia atskiras sanitarines patalpas ir saugią vietą.

6.   Valstybės narės, kiek tai įmanoma, užtikrina, kad išlaikomi suaugę prašytojai, turintys specialiųjų priėmimo poreikių, būtų apgyvendinami kartu su artimais suaugusiais giminaičiais, kurie jau yra toje pačioje valstybėje narėje ir kurie pagal atitinkamos valstybės narės teisę arba praktiką yra už juos atsakingi.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai būtų perkeliami iš vienos apgyvendinimo vietos į kitą būstą tiktai esant būtinybei. Valstybės narės suteikia prašytojams galimybę informuoti savo teisinius patarėjus arba konsultantus apie perkėlimą ir pranešti naująjį adresą.

8.   Materialines priėmimo sąlygas teikiantys asmenys, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas apgyvendinimo centruose teikiančius asmenis, turi būti tinkamai apmokyti bei susaistyti nacionalinėje teisėje nustatytų konfidencialumo taisyklių dėl bet kurios atliekant pareigas gautos informacijos.

9.   Valstybės narės gali įtraukti prašytojus dalyvauti valdant materialinius išteklius bei nematerialiose apgyvendinimo centro gyvenimo srityse per patarėjų valdybą arba gyventojų atstovų tarybą. Nedarant poveikio 17 straipsniui, valstybės narės taip pat gali leisti prašytojams savanoriškai dirbti ne apgyvendinimo centre, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų.

10.   Tinkamai pagrįstais atvejais ir pagrįstą kuo trumpesnį laikotarpį, valstybės narės išimties tvarka gali sudaryti kitokias materialines priėmimo sąlygas nei numatytos šiame straipsnyje, kai:

Sudarant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas kitokias materialines priėmimo sąlygas, visiems prašytojams bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinama galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas pagal 22 straipsnį ir gyvenimo lygis pagal Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją, ir tarptautinius įsipareigojimus.

Jei valstybė narė pagal šios dalies pirmą pastraipą sudaro kitokias materialines priėmimo sąlygas, ta valstybė narė pagal 32 straipsnio 2 dalį nedelsdama informuoja Komisiją ir Prieglobsčio agentūrą apie pradėtą taikyti nenumatytų atvejų planą. Ta valstybė narė nedelsdama taip pat informuoja Komisiją ir Prieglobsčio agentūrą, jei priežasčių taikyti kitokias materialines priėmimo sąlygas nebelieka.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojams – nesvarbu, kur jie privalo būti pagal Reglamentą (ES) 2024/1351 – būtų suteikta reikalinga sveikatos priežiūra, kurią teikia bendrosios praktikos gydytojai arba, jei reikia, gydytojai specialistai. Tokios reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti tinkamos kokybės ir apimti bent skubiąją priežiūrą ir būtiniausią ligų, įskaitant rimtus psichikos sutrikimus, gydymą, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, kuri būtina siekiant pagerinti sunkią fizinę būklę.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad prašytojų nepilnamečiams vaikams ir nepilnamečiams prašytojams būtų teikiama tokio pačio pobūdžio sveikatos priežiūra, kokia užtikrinama tų valstybių narių nepilnamečiams piliečiams. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį teikiamas specialus gydymas, kuris buvo pradėtas prieš nepilnamečiui sulaukiant pilnametystės ir yra laikomas būtinu, būtų teikiamas be pertrūkių ar delsimo po to, kai nepilnametis sulaukia pilnametystės.

3.   Poreikio dėl medicininių priežasčių atveju, valstybės narės specialiųjų priėmimo poreikių turintiems prašytojams suteikia būtiną medicinos ar kitokią pagalbą, pavyzdžiui, reikiamas reabilitacijos paslaugas ir pagalbines medicinos priemones, įskaitant tinkamą psichinės sveikatos priežiūrą.

1.   Valstybės narės gali apriboti arba panaikinti prašytojų, kurie privalo būti jų teritorijoje pagal Reglamento (ES) 2024/1351 17 straipsnio 4 dalį, dienpinigius.

Kai tai tinkamai pagrįsta ir proporcinga, valstybės narės taip pat gali:

2.   Valstybės narės gali priimti sprendimą pagal 1 dalį, jei prašytojas:

3.   Jei valstybė narė priėmė sprendimą susidarius 2 dalies a, b arba f punktuose numatytai padėčiai ir išnyksta aplinkybės, kuriomis tas sprendimas buvo grindžiamas, ji apsvarsto, ar gali būti atnaujintas kai kurių arba visų panaikintų arba apribotų materialinių priėmimo sąlygų taikymas. Jei atnaujinamas ne visų materialinių priėmimo sąlygų taikymas, valstybė narė priima tinkamai pagrįstą sprendimą ir apie jį informuoja prašytoją.

4.   Sprendimai pagal šio straipsnio 1 dalį priimami objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes bei pateikiant juos pagrindžiančias priežastis. Priimant sprendimus, dėmesys skiriamas konkrečiai to asmens padėčiai, ypač sprendžiant dėl specialiųjų priėmimo poreikių turinčių prašytojų, atsižvelgiant į proporcingumo principą. Valstybės narės užtikrina galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas pagal 22 straipsnį ir visiems prašytojams užtikrina gyvenimo lygį pagal Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją, ir tarptautinius įsipareigojimus.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad materialinės priėmimo sąlygos nebūtų panaikintos arba apribotos anksčiau nei priimtas sprendimas susidarius 2 dalyje nurodytai padėčiai.

1.   Siekdamos veiksmingai įgyvendinti 24 straipsnį, valstybės narės kuo greičiau nuo tada, kai paprašoma tarptautinės apsaugos, individualiai įvertina prašytoją, ar jis turi specialiųjų priėmimo poreikių, prireikus naudojantis vertimo žodžiu paslaugomis.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas vertinimas gali būti įtraukiamas į galiojančias nacionalines procedūras arba Reglamento (ES) 2024/1348 20 straipsnyje nurodytą vertinimą.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas vertinimas pradedamas nustatant specialiuosius priėmimo poreikius, remiantis matomais požymiais arba prašytojų pareiškimais ar elgesiu, arba, kai taikoma, tėvų arba prašytojo atstovo pareiškimais.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas vertinimas baigiamas per 30 dienų nuo tada, kai paprašoma tarptautinės apsaugos, arba, jei toks vertinimas įtrauktas į Reglamento (ES) 2024/1348 20 straipsnyje nurodytą vertinimą, per tame reglamente nustatytą laikotarpį, ir atsižvelgiama į specialiuosius priėmimo poreikius, nustatytus remiantis tokiu vertinimu.

Jei specialieji priėmimo poreikiai išaiškėja vėlesniu tarptautinės apsaugos prašymo procedūros etapu, valstybės narės tuos poreikius įvertina ir į juos atsižvelgia.

Valstybės narės užtikrina, kad specialiųjų priėmimo poreikių turintiems prašytojams teikiant pagalbą pagal šią direktyvą būtų atsižvelgiama į jų specialius priėmimo poreikius per visą tarptautinės apsaugos prašymo procedūrą ir būtų tinkamai stebima jų padėtis.

2.   1 dalies tikslais valstybės narės užtikrina, kad specialius priėmimo poreikius pagal šį straipsnį vertinantys darbuotojai:

Kompetentingos institucijos, spręsdamos, kokios rūšies speciali priėmimo parama galėtų būti suteikta prašytojui, atsižvelgia į c punkte nurodyto vertinimo rezultatus.

3.   1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas vertinimas nebūtinai atliekamas administracinės procedūros forma.

4.   Pasinaudoti pagal šią direktyvą teikiama specialia parama gali tik specialių priėmimo poreikių turintys prašytojai.

5.   1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas vertinimas nedaro poveikio tarptautinės apsaugos poreikio vertinimui pagal Reglamentą (ES) 2024/1347.

1.   Valstybės narės, įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, kurios gali turėti įtakos nepilnamečiams, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

2.   Vertindamos vaiko interesus, valstybės narės visų pirma tinkamai atsižvelgia į šiuos veiksnius:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, ir veikla gryname ore jiems gyvenant 20 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat galimybę prireikus naudotis mokykliniais reikmenimis.

4.   Valstybės narės suteikia galimybę naudotis reabilitacijos paslaugomis tiems nepilnamečiams, kurie yra patyrę bet kokią prievartą, buvo be priežiūros, išnaudojami, kankinami, su kuriais buvo žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi arba kurie yra nukentėję karinių konfliktų metu, bei užtikrina, kad būtų teikiama reikiama psichinės sveikatos priežiūra ir prireikus suteikta kvalifikuota psichologinė pagalba.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai prašytojų vaikai arba nepilnamečiai prašytojai būtų apgyvendinti su savo tėvais arba su suaugusiu asmeniu, kuris už juos ir už jų santuokos nesudariusių nepilnamečius brolius ir (arba) seseris atsakingas pagal atitinkamos valstybės narės teisę arba praktiką, jei tai daroma atsižvelgiant į atitinkamų nepilnamečių interesus.

6.   Su nepilnamečiais dirbantys asmenys, įskaitant atstovus ir asmenis, tinkamus laikinai vykdyti atstovų pareigas pagal 27 straipsnį, negali turėti įrašų apie nusikaltimus ar pažeidimus vaikų atžvilgiu arba įrašų apie nusikaltimus ar pažeidimus, dėl kurių kyla rimtų abejonių dėl tų asmenų gebėjimo vykdyti pareigas, susijusias su atsakomybe už vaikus, dalyvauja pradiniuose ir reguliariuose atitinkamuose mokymuose apie nepilnamečių teises ir poreikius, įskaitant mokymus apie taikytinas vaikų apsaugos normas, ir yra susaistyti nacionalinėje teisėje numatytų konfidencialumo taisyklių dėl bet kokios atliekant pareigas gautos informacijos.

1.   Jei tarptautinės apsaugos paprašo asmuo, kuris teigia esąs nepilnametis, arba kai esama objektyvių priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, valstybės narės:

Atstovas ir asmuo, tinkamus laikinai vykdyti atstovo pareigas, susitinka su nelydimu nepilnamečiu ir atsižvelgia į nepilnamečio nuomonę apie savo poreikius.

Tais atvejais, kai valstybė narė nustato, kad prašytojas, kuris teigia esąs nepilnametis, yra be jokios abejonės vyresnis nei 18 metų amžiaus, ta valstybė narė neturi paskirti atstovo arba asmens, tinkamo laikinai vykdyti atstovo pareigas, atitinkamai pagal pirmą arba antrą pastraipą.

Valstybės narės į 32 straipsnyje nurodytus nenumatytų atvejų planus įtraukia priemones, kurių reikia imtis užtikrinant atstovų ir asmenų, tinkamų laikinai vykdyti atstovų pareigas, paskyrimą pagal šį straipsnį tais atvejais, kai jos susiduria su neproporcingai dideliu nelydimų nepilnamečių pateiktų prašymų skaičiumi.

Jei ketvirtoje pastraipoje nurodytų priemonių įgyvendinimo nepakanka, kad būtų galima reaguoti į neproporcingai didelį nelydimų nepilnamečių pateiktų prašymų skaičių, arba susidarius kitoms išimtinėms situacijoms atstovų paskyrimas gali būti atidėtas dešimčiai darbo dienų, o kiekvienam atstovui priskiriamų nelydimų nepilnamečių skaičius gali būti padidintas iki ne daugiau kaip 50 nelydimų nepilnamečių.

Taikydamos penktą pastraipą valstybės narės apie tai atitinkamai informuoja Komisiją ir Prieglobsčio agentūrą.

Atstovo ir asmens, tinkamo laikinai vykdyti atstovo pareigas, pareigų vykdymas baigiasi, kai kompetentingos institucijos, atlikusios Reglamento (ES) 2024/1348 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą amžiaus įvertinimą, nedaro prielaidos, kad prašytojas yra nepilnametis, arba laikosi nuomonės, kad prašytojas nėra nepilnametis, arba jei prašytojas nebėra nelydimas nepilnametis.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai tarptautinės apsaugos prašymą pateikia nelydimas nepilnametis, asmeniui, tinkamam laikinai vykdyti atstovo pareigas, būtų nedelsiant pranešama apie visus svarbius faktus, susijusius su tuo nepilnamečiu. Asmenys, kurie turi arba potencialiai galėtų turėti interesų konfliktą su nelydimų nepilnamečių interesais, neskiriami asmeniu, tinkamu laikinai vykdyti atstovo pareigas. Nelydimam nepilnamečiui nedelsiant pranešama, kad asmuo, tinkamas laikinai vykdyti atstovo pareigas, yra paskirtas.

3.   Kai atstovu arba asmeniu, tinkamu laikinai vykdyti atstovo pareigas, paskiriama organizacija, ji paskiria fizinį asmenį, kuris vykdytų nelydimo nepilnamečio atstovo pareigas pagal šią direktyvą.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atstovu gali būti tas pats asmuo, kaip numatyta Reglamento (ES) 2024/1348 23 straipsnio 2 dalyje.

5.   Kompetentingos institucijos nedelsdamos:

6.   Atstovas arba asmuo, tinkamas laikinai vykdyti atstovo pareigas, keičiamas tik tais atvejais, kai tai būtina, ypač kai kompetentingos institucijos mano, kad tas atstovas ar asmuo vykdė savo užduotis netinkamai.

Organizacijos arba fiziniai asmenys, kurie turi arba potencialiai galėtų turėti interesų konfliktą su nelydimų nepilnamečių interesais, atstovais arba asmenimis, tinkamais laikinai vykdyti atstovų pareigas, neskiriami.

7.   Valstybės narės paskiria fizinį asmenį, paskirtą atstovu arba asmeniu, tinkamu laikinai vykdyti atstovo pareigas, atsakingu už proporcingą ir ribotą skaičių nelydimų nepilnamečių, o įprastomis aplinkybėmis – ne daugiau kaip 30 nelydimų nepilnamečių, siekiant užtikrinti, kad tas asmuo galėtų veiksmingai atlikti užduotis.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų numatytos atsakingos administracinės ar teisminės institucijos arba kiti subjektai, kurie prižiūrėtų, ar atstovai ir asmenys, tinkami laikinai vykdyti atstovų pareigas, tinkamai atlieka savo užduotis, be kita ko, reguliariai peržiūrėtų tų paskirtų atstovų ir asmenų teistumo įrašus, siekiant nustatyti galimus nesuderinamumus su jų vaidmeniu. Tos administracinės ar teisminės institucijos arba kiti subjektai nagrinėja nelydimų nepilnamečių skundus dėl jų paskirtų atstovų ar asmenų.

9.   Tarptautinės apsaugos paprašę nelydimi nepilnamečiai nuo tada, kai buvo įleisti į valstybės narės, kurioje jie paprašė tarptautinės apsaugos ar kurioje nagrinėjamas tarptautinės apsaugos prašymas, teritoriją, iki tol, kol yra priversti išvykti iš tos valstybės narės, apgyvendinami:

16 metų ir vyresnius nelydimus nepilnamečius valstybės narės gali apgyvendinti suaugusiems prašytojams skirtuose apgyvendinimo centruose, jei tai atitinka jų interesus, kaip nustatyta 26 straipsnio 2 dalyje.

Kiek įmanoma, broliai ir (arba) seserys neišskiriami, atsižvelgiant į atitinkamo nepilnamečio interesus, ypač į jo amžių ir brandą. Nelydimų nepilnamečių gyvenamoji vieta keičiama kuo rečiau.

10.   Valstybės narės imasi kuo greičiau surasti nelydimo nepilnamečio šeimos narius, prireikus padedant tarptautinėms arba kitoms susijusioms organizacijoms, kai yra paprašyta tarptautinės apsaugos, tuo pačiu metu saugodamos nelydimo nepilnamečio interesus. Tais atvejais, kai nepilnamečio arba jo artimųjų giminaičių, ypač jei tie giminaičiai liko kilmės šalyje, gyvybei ar neliečiamybei gali grėsti pavojus, turi būti pasirūpinta, kad informacija apie tuos asmenis būtų renkama, tvarkoma ir siunčiama konfidencialiai, kad nebūtų pakenkta jų saugumui.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prekybos žmonėmis aukoms, kankinimus, išprievartavimą ar kitokius rimtus psichologinio, fizinio ar seksualinio smurto, įskaitant smurtą dėl seksualinių, su lytimi susijusių, rasistinių ar religinių motyvų, veiksmus patyrusiems asmenims dėl tokiais veiksmais padarytos žalos būtų teikiamas reikiamas medicininis ir psichologinis gydymas ir priežiūra, įskaitant prireikus būtinas reabilitacijos paslaugas ir psichologinę pagalbą. Tiems asmenims prireikus teikiamos žodinio vertimo paslaugos pagal 25 straipsnio 2 dalies c punktą.

Nustačius šių asmenų poreikius, galimybė naudotis tokiu gydymu ir priežiūra suteikiama kuo anksčiau.

2.   Su 1 dalyje nurodytais asmenimis dirbantys asmenys, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, turi būti dalyvavę reikiamuose mokymuose, susijusiuose su tų asmenų poreikiais ir tinkamais gydymo metodais, įskaitant būtinas reabilitacijos paslaugas, ir toliau juose dalyvauti. Be to, šiuos asmenis saisto nacionalinėje teisėje ir profesiniuose etikos kodeksuose numatytos konfidencialumo taisyklės ir taikomi profesinės etikos kodeksai, kiek tai susiję su bet kokia atliekant pareigas gauta informacija.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad sprendimus dėl paramos pagal šią direktyvą suteikimo, panaikinimo arba apribojimo, sprendimus dėl atsisakymo suteikti 8 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus leidimus arba pagal 9 straipsnį priimtus individualiai su prašytojais susijusius sprendimus būtų galima apskųsti pagal nacionalinę teisę nustatyta tvarka. Bent jau paskutinėje instancijoje turi būti suteikta galimybė kreiptis į teisminę instituciją, apskundžiant sprendimą arba prašant jo faktinio ir teisinio peržiūrėjimo.

2.   Sprendimo apskundimo arba peržiūrėjimo teisminėje institucijoje pagal šio straipsnio 1 dalį atvejais ir teisminio peržiūrėjimo pagal 11 straipsnio 3 ir 5 dalis atveju valstybės narės užtikrina, kad būtų teikiamos nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugos, jei to reikia užtikrinant veiksmingas galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Tokia teisinė pagalba ir atstovavimas apima apeliacinio skundo ar prašymo dėl peržiūrėjimo parengimą, įskaitant bent reikiamų procedūrinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą posėdyje teisminėse institucijose prašytojo vardu.

Nemokamas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas teikia teisiniai patarėjai arba kiti tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie pagal nacionalinę teisę pripažįstami ar gali užsiimti tokia veikla ir kurie neturi arba potencialiai negalėtų turėti konflikto su prašytojų interesais.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti neskirti nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo, jei:

Jei sprendimą nesuteikti nemokamas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas priima institucija, kuri nėra teismas, remdamasi pagrindu, jog, kaip manoma, nėra realios tikimybės, kad apeliacinis skundas ar prašymas dėl peržiūrėjimo bus patenkintas, prašytojas turi teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę teisme dėl tokio sprendimo ir tuo tikslu jam suteikiama teisė prašyti nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad nemokamas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas teikia tik tie teisiniai patarėjai arba kiti konsultantai, kurie pagal nacionalinę teisę yra specialiai paskirti padėti arba atstovauti prašytojams, arba nevyriausybinės organizacijos, pagal nacionalinę teisę įgaliotos teikti nemokamas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas.

4.   Valstybės narės taip pat gali:

5.   Nedarant poveikio šios direktyvos 19 straipsnio 2 daliai, valstybės narės gali pareikalauti, kad prašytojas joms visiškai arba iš dalies atlygintų patirtas išlaidas, jei pagal Reglamentą (ES) 2024/1348 vykdomos tarptautinės apsaugos prašymo procedūros metu prašytojo finansinė padėtis žymiai pagerėjo arba jei sprendimas teikti nemokamas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas buvo priimtas remiantis prašytojo pateikta klaidinga informacija.

6.   Valstybės narės nustato specialias procedūrines taisykles, reglamentuojančias prašymų dėl nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo pateikimo ir nagrinėjimo būdą, arba taiko esamas taisykles, nustatytas panašaus pobūdžio nacionaliniams prašymams, su sąlyga, kad dėl tų taisyklių galimybė pasinaudoti nemokama teisine pagalba ir atstovavimu netampa neįmanoma arba nėra pernelyg apsunkinama.

1.   Valstybės narės su derama pagarba savo konstitucinei santvarkai nustato atitinkamus mechanizmus, siekdamos užtikrinti, kad būtų nustatytas tinkamas vadovavimasis priėmimo sąlygų lygiu, jo stebėsena ir kontrolė. Valstybės narės atsižvelgia į turimus neprivalomus veiklos standartus, rodiklius, gaires ar geriausios praktikos pavyzdžius priėmimo sąlygų srityje, kuriuos parengė Prieglobsčio agentūra pagal Reglamento (ES) 2021/2303 13 straipsnį, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai organizuoti savo priėmimo sistemas pagal šią direktyvą.

2.   Valstybių narių priėmimo sistemoms taikomas stebėjimo mechanizmas, nustatytas Reglamento (ES) 2021/2303 5 skyriuje.

1.   Kiekviena valstybė narė, atitinkamai konsultuodamasi su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, pilietine visuomene ir tarptautinėmis organizacijomis, parengia nenumatytų atvejų planą. Nenumatytų atvejų plane nustatomos priemonės, kurių, siekiant užtikrinti tinkamą prašytojų priėmimą pagal šią direktyvą, turi būti imamasi tais atvejais, kai valstybė narė susiduria su neproporcingai dideliu tarptautinės apsaugos prašytojų, įskaitant nelydimus nepilnamečius, skaičiumi. Nenumatytų atvejų planas taip pat apima priemones, kurių reikia kuo skubiau imtis susidarius 20 straipsnio 10 dalies b punkte nurodytoms situacijoms.

2.   1 dalyje nurodytame nenumatytų atvejų plane atsižvelgiama į specialias nacionalines aplinkybes naudojant šabloną, kurį parengia Prieglobsčio agentūra, ir ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 12 d. pateikiamas Prieglobsčio agentūrai. Tas planas peržiūrimas, kai to reikia dėl pasikeitusių aplinkybių ir bent kas trejus metus, ir, jei jis atnaujinamas, apie tai pranešama Prieglobsčio agentūrai. Pradėjusios taikyti nenumatytų atvejų planą, valstybės narės informuoja apie tai Komisiją ir Prieglobsčio agentūrą.

3.   Valstybės narės Prieglobsčio agentūros prašymu pateikia jai informaciją apie savo nenumatytų atvejų planus, nurodytus 1 dalyje, o Prieglobsčio agentūra, gavusi valstybių narių sutikimą, padeda joms parengti ir peržiūrėti savo nenumatytų atvejų planus.

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad institucijų ir kitų organizacijų, kurios tiesiogiai atsakingos už šios direktyvos įgyvendinimą, personalui būtų surengti būtini mokymai, atsižvelgiant į prašytojų, įskaitant nepilnamečius, poreikius. Tuo tikslu valstybės narės į personalo mokymus įtraukia atitinkamas Prieglobsčio agentūros parengtos Europos prieglobsčio srities mokymo programos dalis, susijusias su priėmimo sąlygomis ir specialiųjų priėmimo poreikių turinčių asmenų identifikavimo priemones.

2.   Šiai direktyvai įgyvendinti valstybės narės skiria reikiamų išteklių, įskaitant reikiamą personalą, vertėjus raštu ir žodžiu, atsižvelgdamos sezoninius prašytojų skaičiaus svyravimus. Kai įgyvendinant šią direktyvą dalyvauja vietos ir regioninės institucijos, pilietinės visuomenės ar tarptautinės organizacijos, joms skiriami būtini ištekliai.

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2026 m. birželio 12 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 1–10, 12, 13, 17–29 ir 31–34 straipsnių. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.