(1)

veiksminga intelektinės nuosavybės teisių sistema yra bet kokios tvirtos pramonės strategijos pagrindas. Pramonės sektoriams, kuriuose intensyviai naudojamasi intelektine nuosavybe, tenka svarbus vaidmuo remiant atsparią ir konkurencingą žaliąją ES ekonomiką – jiems tenka 47 % viso BVP ir beveik 40 % viso užimtumo. Europos kūrybos ir inovacijų sektoriai yra žaliųjų technologijų ir tvarių produktų sričių lyderiai. Visame pasaulyje jiems tenka didelė žaliųjų patentų dalis, juose sukurti tvirti prisitaikymo prie klimato kaitos, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei atliekų tvarkymo srities intelektinės nuosavybės portfeliai (1). Be to, per pastarąjį dešimtmetį ES reikšmingai išaugo žaliųjų prekių ženklų registravimo atvejų skaičius (2). Intelektinės nuosavybės teisių apsauga lygiai taip pat skatina didesnį ekonominį aktyvumą, investicijas, užimtumą ir našumą, be kita ko, ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) sektoriuje (3);

(2)

didelė saugomos intelektinės nuosavybės produktų rinkos vertė vilioja nusikaltėlių tinklus, todėl daugėja suklastotų prekių ir piratavimo atvejų. 2021–2025 m. Kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje, pagal kurią siekiama išardyti nusikaltėlių tinklus ir sugriauti jų verslo modelius, nurodoma, kad klastojimas yra didelį poveikį darantis nusikaltimas (4) .. Ši nusikalstama veikla ne tik atima veiklos pajamas iš intelektinės nuosavybės teisių turėtojų (toliau – teisių turėtojai), bet ir kelia pavojų vartotojų saugumui, visuomenės sveikatai bei aplinkai. Per COVID-19 pandemiją atsirado naujų galimybių suklastotoms ir piratinėms prekėms skverbtis į rinkas, nes tuo laikotarpiu labai išaugo prekyba internetu ir stigo būtiniausių produktų. Tai lėmė gyvybei pavojingų incidentų, įskaitant kilusius dėl to, kad, pvz., automatiniuose išoriniuose defibriliatoriuose buvo sumontuoti piratiniai puslaidininkių komponentai (5). Įvairiuose sektoriuose taip pat paplito padirbti guoliai, keliantys grėsmę, pvz., energetikos sektoriui ir tinkamam vėjo jėgainių veikimui. Todėl, siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudojamos visos intelektinės nuosavybės teisių teikiamos galimybės remti inovacijas, konkurencingumą ir žalesnę bei tvaresnę ekonomiką, būtina griežta kovos su klastojimu ir piratavimu politika;

(3)

nepaisant pastangų pažaboti intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančią veiklą, susijusią su prekių klastojimu ir piratavimu, ši veikla vis labiau plinta ir daro didelį ekonominį ir socialinį poveikį ES darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui (6). Intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti veikla kelia grėsmę įvairiems pramonės sektoriams ir įvairių rūšių prekėms, įskaitant populiarius vartotojams skirtus ir verslo verslui produktus. Svarbiausia, kad ši veikla gali būti glaudžiai susijusi su nusikalstamu elgesiu (7). Su intelektine nuosavybe susijusius nusikaltimus darantys nusikaltėlių tinklai skverbiasi į kiekvieną tiekimo grandinės etapą, o jų nusikaltimus sunku ištirti, nes dauguma suklastotų prekių, kuriomis prekiaujama ES, atvežamos iš užsienio, todėl pagrindinius suinteresuotuosius subjektus išsiaiškinti yra sunkiau. Atitinkamai intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti veikla silpnina ES bendrąją rinką ir ES taisykles dėl vartojimo prekių aplinkos apsaugos, saugos ir etikos standartų. Be to, ji daro reikšmingą poveikį Europos įmonėms, ypač MVĮ, kurios turi 34 % mažiau galimybių išlikti, jei jų intelektinės nuosavybės teisės būtų pažeistos;

(4)

2020 m. intelektinės nuosavybės veiksmų plane (8) Komisija įsipareigojo geriau užtikrinti intelektinės nuosavybės taisyklių vykdymą: priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 (9), kuris yra didelis žingsnis į priekį kovojant su neteisėtu turiniu internete, ir parengti ES kovos su klastojimu priemonių rinkinį, kuris bus priimtas kartu su šia rekomendacija. Priemonių rinkinys turėtų padėti skatinti ir palengvinti veiksmingą teisių turėtojų, tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą; juo taip pat siekiama skatinti taikyti gerąją praktiką ir naudoti tinkamas priemones bei naujas technologijas. Europos Parlamentas (10) ir Taryba (11) šią iniciatyvą įvertino palankiai;

(5)

rengiant šią rekomendaciją, remtasi nuo 2021 m. vykusių plataus masto konsultacijų rezultatais. Ypač paminėtini 2021 ir 2022 m. suinteresuotiesiems subjektams surengti praktiniai seminarai, pagal 2022 m. kvietimą teikti informaciją (12) gauti atsakymai, 2022 m. birželio mėn. aukšto lygio apskritojo stalo diskusija, kurią vedė Komisijos narys Thierry Bretonas, ekspertų grupės posėdžiai ir 2023 m. birželio mėn. įvykęs tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimais. Per šias plataus masto konsultacijas paaiškėjo, kad svarbu stiprinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, ypač viešojo sektoriaus institucijų, teisių turėtojų ir tarpininkavimo paslaugų teikėjų, bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Per konsultacijas taip pat pripažinta, kad kuriant būsimą intelektinės nuosavybės teisių gynimo politiką svarbu remtis esamomis priemonėmis ir galiojančiais ES teisės aktais, visų pirma: i) Reglamentu (ES) 2022/2065 dėl Skaitmeninių paslaugų akto, ii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 (13) dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje ES užtikrinti, iii) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB (14) dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, iv) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 608/2013 (15) dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (16), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas;

(6)

kaip nustatyta Direktyvos 2004/48/EB 2 straipsnyje, ji taikoma visoms intelektinės nuosavybės teisėms, numatytoms Sąjungos ir (arba) atitinkamos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Direktyvos tikslas – užtikrinti aukštą, vienodą ir vieningą apsaugos bendrojoje rinkoje lygį, atsižvelgiant į tai, kad būtina bendra intelektinės nuosavybės teisių gynimo praktika. Laikantis šio nuoseklaus požiūrio į intelektinės nuosavybės teisių gynimą, ši rekomendacija taikoma visai intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančiai komercinio masto veiklai, kuria siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės arba komercinės naudos. Šioje rekomendacijoje intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia komercinio masto veikla vadinama veikla, susijusi tiek su suklastotomis, tiek su piratinėmis prekėmis ir turiniu, kuria pažeidžiamas prekių ženklas, geografinė nuoroda, patentas, dizainas ar autorių teisės. Nedarant poveikio Rekomendacijoje (ES) 2023/1018 (17) dėl kovos su sporto ir kitų tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimu internete nagrinėjamiems aspektams, dauguma pagal šią rekomendaciją parengtų pagrindinių principų, gerosios praktikos pavyzdžių ir priemonių gali būti aktualūs ir kovojant su veikla, pažeidžiančia intelektinės nuosavybės teisėmis saugomą internetinį turinį, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip interneto tarpininkų savanoriški veiksmai, kompetentingų nacionalinių institucijų glaudesnis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija bei duomenimis;

(7)

Reglamentu (ES) 2022/2065 nustatytos suderintos saugios, nuspėjamos ir patikimos interneto aplinkos taisyklės. Tuo atžvilgiu Reglamente (ES) 2022/2065 nurodoma, kad informacija apie neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, suklastotų produktų pardavimą, yra neteisėto turinio pavyzdys, ir nustatomos konkrečios pareigos tam tikrų konkrečių kategorijų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Kai kurie iš šių įpareigojimų padeda geriau kovoti su klastojimu ir piratavimu. Tą daryti padeda, pavyzdžiui: i) kontaktinių centrų ir teisinių atstovų paskyrimas, ii) reikalavimai dėl nuostatų ir sąlygų, iii) pareiga teikti skaidrumo ataskaitas, iv) pranešimo ir veiksmų mechanizmai, v) skundų ir teisių gynimo mechanizmas, vi) patikimo pranešėjo mechanizmas, vii) kovos su piktnaudžiavimu priemonės ir apsauga nuo piktnaudžiavimo, viii) priemonės, kurias taikant reikalaujama užtikrinti prekiautojų atsekamumą ir kurios vadinamos įsipareigojimais pažinti savo verslo klientą, ir ix) rizikos vertinimo bei mažinimo priemonės.

(8)

Komisija remia Susitarimo memorandumo dėl suklastotų prekių pardavimo internete (toliau – Susitarimo memorandumas dėl klastojimo) ir Susitarimo memorandumo dėl internetinės reklamos ir intelektinės nuosavybės teisių (toliau – Susitarimo memorandumas dėl reklamos) įgyvendinimą. Abi šios priemonės yra savanoriškos ir jomis gali naudotis teisių turėtojai, interneto platformos ir verslo asociacijos. Tokius susitarimo memorandumus pasirašę subjektai įsipareigoja laikytis susitarimo memorandumuose nustatytų principų ir imtis juose nustatytų veiksmų, įskaitant dvišalį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Susitarimo memorandumai pasiteisino kaip sėkmingos pramonės sektorių iniciatyvos. Tačiau, įsigaliojus Reglamentui (ES) 2022/2065, atsirado galimybė svarstyti, kaip susitarimo memorandumai bus taikomi ateityje ir kaip užtikrinti, kad jie ir toliau atitiktų savo paskirtį. Todėl būtina pradėti susitarimo memorandumų atnaujinimo procesą ir paraginti visus juos pasirašiusius bei kitus suinteresuotuosius subjektus aktyviai jame dalyvauti. Aktualus yra Reglamento (ES) 2022/2065 45 straipsnis, kuriame numatyta galimybė parengti ES lygmens savanoriškus elgesio kodeksus, kurie padėtų tinkamai taikyti Reglamentą (ES) 2022/2065. 46 straipsnyje taip pat numatyti internetinei reklamai skirti elgesio kodeksai, kuriais siekiama padidinti skaidrumą internetinės reklamos vertės grandinės dalyviams. Galiausiai pažymėtinas Direktyvos 2004/48/EB 17 straipsnis, kuriame taip pat raginama parengti elgesio kodeksus, kurie būtų papildoma reglamentavimo sistemos stiprinimo priemonė, padedanti stiprinti intelektinės nuosavybės teisių gynimą;

(9)

teisių turėtojai užima išskirtinę poziciją, kad galėtų nustatyti ir identifikuoti intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančią veiklą, susijusią su suklastotomis ar piratinėmis prekėmis, ir apie ją pranešti. Pramonės sektorių iniciatyva susitarimo memorandumą dėl klastojimo pasirašę subjektai per daug metų įgijo didelę kompetenciją ir patirtį, nes reguliariai vertina, kuriuos pranešimus pagal susitarimo memorandumo principus reikėtų pateikti be nepagrįsto delsimo. Be to, susitarimo memorandumą pasirašę subjektai įsipareigojo imtis komerciniu požiūriu pagrįstų ir galimų veiksmų, kad pranešimai būtų teikiami atsakingai, kruopščiai ir būtų reikiamo tikslumo, kad suklastotas prekes būtų galima identifikuoti, bet būtų išvengta nepateisinamų ir nepagrįstų piktnaudžiaujamojo pobūdžio pranešimų. Taigi, susitarimo memorandumą pasirašę teisių turėtojai galėtų apsvarstyti galimybę prašyti suteikti patikimo pranešėjo statusą, kad galėtų pasinaudoti specialia Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atžvilgiu skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. ar: i) turi konkrečios kompetencijos ir ekspertinių žinių, reikalingų neteisėtam turiniui nustatyti, identifikuoti ir apie jį pranešti, ii) nėra priklausomas nuo jokio interneto platformų paslaugų teikėjo ir iii) vykdo savo veiklą taip, kad pranešimai būtų teikiami kruopščiai, tiksliai ir objektyviai. Komisija, pasikonsultavusi su Skaitmeninių paslaugų valdyba, gali paskelbti patikimo pranešėjo mechanizmo taikymo gaires pagal Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnį;

(10)

bendradarbiavimas ir intensyvesnis keitimasis informacija yra itin svarbūs ir turėtų būti toliau skatinami visais lygmenimis, laikantis Sąjungos teisės ir atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą ir laisvę užsiimti verslu pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnį. Reikėtų išskirti gerąją praktiką ir visiems subjektams, įskaitant e. prekybos prekyvietes, transporto ir logistikos paslaugų teikėjus, mokėjimo paslaugų teikėjus, socialinių tinklų paslaugų teikėjus, domenų vardų paslaugų teikėjus ir kt., rekomenduoti ją taikyti. Antra, reikėtų skatinti tolesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija. Tai daryti reikėtų raginti visas kompetentingas institucijas, įskaitant rinkos priežiūros institucijas, kurios šiuo metu galbūt neturi kompetencijos kovoti su intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla, taip pat reikėtų skatinti toliau naudotis specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, Intelektinės nuosavybės teisių gynimo portalu (IPEP), Rinkos priežiūros informacine ir ryšių sistema (ICSMS), o pavojingų gaminių, kurie gali būti suklastoti, atveju – sistema „SAFEty Gate“;

(11)

transporto ir logistikos paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį parduodant ir platinant prekes ir yra itin svarbūs patikimų tiekimo grandinių išsaugojimui. Tačiau transporto ir logistikos paslaugomis gali piktnaudžiauti pažeidėjai;

(12)

panašiai ir mokėjimo paslaugos, kurios gali būti labai svarbios teisių turėtojų veiklai, gali būti naudojamos intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančiai veiklai palaikyti. Tam tikrais atvejais naudojantis įvairiomis mokėjimo paslaugomis gali būti sudarytos sąlygos plėtoti praktiką, kurią taikant: i) sudėtingiau atsekti lėšų srautus ir ii) sunkiau išsiaiškinti bet kokius galimus naudojimosi mokėjimo paslaugomis intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios veiklos tikslais būdus;

(13)

vis labiau populiarėjant socialiniams tinklams, kuriamos naujos strategijos, kurios gali padėti socialinius tinklus dar labiau išnaudoti intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios veiklos tikslams. Dėl to socialinių tinklų paslaugų teikėjams, teisių turėtojams ir kompetentingoms institucijoms kyla naujų iššūkių ir išryškėja bendradarbiavimo poreikis. Atsižvelgiant į tai, pagrindinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų skatinimas taikyti gerąją praktiką gali padėti vykdyti nuoseklią kovos su intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla politiką;

(14)

domenų vardų svarba internetinėje aplinkoje yra didžiulė, tačiau jie gali būti naudojami intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančiai veiklai internete palaikyti. Pavyzdžiui, kai intelektinės nuosavybės teisėmis piktnaudžiaujama paties domeno varde (pvz., užėmus domeno ar panašaus domeno vardą) arba kai naudojantis domeno vardu nukreipiama į interneto svetainę, padedančią vykdyti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Domenų vardų registracijos duomenys (WHOIS duomenys) yra labai svarbūs domenų vardų sistemos saugumui, stabilumui ir atsparumui. Dėl to Direktyva (ES) 2022/2555 valstybės narės įpareigojamos reikalauti, kad aukščiausio lygio domenų (ADL) vardų registrai ir domenų vardų registravimo paslaugas teikiantys subjektai rinktų ir saugotų tikslius ir išsamius domenų vardų registracijos duomenis specialioje duomenų bazėje, kurioje galima identifikuoti domenų vardų savininkus ir su jais susisiekti. Prieiga prie konkrečių domenų vardų registracijos duomenų turi būti suteikiama vadovaujantis teisės aktus atitinkančiais ir deramai pagrįstais teisėtos prieigos prašančių subjektų prašymais. Atsakymas turėtų būti išsiųstas be nepagrįsto delsimo ir bet kuriuo atveju per 72 valandas nuo bet kokio prašymo suteikti prieigą gavimo. Pagal Direktyvą (ES) 2022/2555 teisėtos prieigos prašančiu subjektu turėtų būti laikomas bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis prašymą pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Domenų vardų registracijos duomenų tikslumui ir išsamumui taip pat gali tekti labai svarbus vaidmuo užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių gynimą. Atsakomybė už pažeidimus ir bet kokią su jais susijusią žalą gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įtariamo pažeidėjo tapatybę ir jo kontaktinius duomenis galima atskleisti laikantis Sąjungos teisės, ypač teisės normų dėl asmens duomenų apsaugos, pagrindinės teisės į privatumą ir teisės užsiimti verslu. Tai nedaro poveikio teisei į gynybą, atsižvelgiant į atitinkamos bylos aplinkybes ir garantijas, kad bus padengtos atsakovo išlaidos ir patirta žala, kaip numatyta Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalyje;

(15)

intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios veiklos internetinės rinkos stebėsena teisių turėtojams gali būti brangus ir daug išteklių reikalaujantis uždavinys. Todėl reikėtų plėsti savanorišką gerąją praktiką, pavyzdžiui, dabartinę aukščiausio lygio domeno „.eu“ informacijos ir įspėjimo sistemą, kurią valdo Europos interneto domenų registras (EURid) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO). Šio bendradarbiavimo tikslas – palengvinti informacijos sklaidą, siekiant apsaugoti ES prekių ženklų savininkų intelektinės nuosavybės teises ir teikti patikimą informaciją apie domeno „.eu“ vardus ir jų prieinamumą;

(16)

viešojo ir privačiojo sektorių veiklos vykdytojų bendradarbiavimas yra labai svarbus kovojant su intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla. Viena iš pirmųjų kliūčių bendradarbiavimui megzti yra tai, kad nėra paskirto kontaktinio centro, kuris spręstų klausimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis ir intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla valstybėje narėje arba tarpvalstybiniu mastu. Tokio kontaktinio centro nebuvimas yra kliūtis greitai ir lanksčiai ginti intelektinės nuosavybės teises ir apsunkina suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Tačiau, kaip pabrėžta atsakymuose į kvietimą pateikti informaciją, šią problemą būtų galima lengvai išspręsti paskiriant vieną bendrą kontaktinį centrą intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimams;

(17)

koordinavimą ir keitimąsi informacija būtų galima iš esmės pagerinti, jei suinteresuotieji ekonominės veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos, kovodami su intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla, plačiau naudotų jau taikomas priemones, pavyzdžiui, ICSMS, „SAFEty Gate“ ir IPEP. EUIPO sukurta IPEP suteikia galimybę palaikyti saugų ryšį tarp teisių turėtojų ir kompetentingų institucijų, pvz., elektroniniu būdu tvarkant muitinės prašymus imtis veiksmų dėl prekių, keliančių įtarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Kai kurios valstybės narės tuo pačiu tikslu taip pat yra sukūrusios verslininkų portalus. Tokios priemonės, kai visose valstybėse narėse veikia bendri centrai, į kuriuos teisių turėtojai gali kreiptis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos klausimais, palengvina darbą tiek teisių turėtojams, tiek muitinėms. EUIPO pradėjo plėsti IPEP platformą ir sudarė sąlygas ja naudotis tarpininkams, pradedant nuo e. prekybos prekyviečių. Tai reiškia, kad e. prekybos prekyvietės dabar gali lengvai patikrinti intelektinės nuosavybės teises ir prireikus užmegzti ryšį su atitinkamais teisių turėtojais. Tam, kad būtų išnaudojamos visos šios priemonės teikiamos galimybės, teisių turėtojai ir kompetentingos nacionalinės institucijos turi ja naudotis intensyviau;

(18)

daugelis rinkos priežiūros institucijų, gavusios įrodymų apie, kaip įtariama, suklastotas ar piratines prekes, nesiima veiksmų, pvz., i) nepraneša apie išvadas sistemoje ICSMS, ii) nebendradarbiauja su teisių turėtojais arba kompetentingomis institucijomis per IPEP ir iii) nesiunčia įspėjimų apie pavojingus gaminius per sistemą „SAFEty Gate“, t. y. per ES skubių pranešimų apie pavojingus ne maisto produktus, įskaitant suklastotus produktus, sistemą. Dėl to prarandama galimybė toliau prisidėti prie kovos su intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla. Be to, daugelis rinkos priežiūros institucijų neturi įgaliojimų ginti intelektinės nuosavybės teisių, nors gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klastojimu (18). Suklastotos prekės dažnai konfiskuojamos pasienyje, tačiau jas taip pat galima aptikti visoje tiekimo grandinėje, pvz., atliekant kokybės kontrolės patikrinimus. Todėl valstybės narės turėtų skatinti rinkos priežiūros institucijų vaidmenį kovojant su klastojimu. Siekiant sustiprinti rinkos priežiūros ar kitų vykdymo užtikrinimo institucijų pajėgumus ir atsižvelgiant į valstybės narės prašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/240 (19), kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė, gali būti teikiama techninė parama;

(19)

EUIPO, bendradarbiaudama su keliomis dalyvaujančiomis valstybių narių nacionalinėmis intelektinės nuosavybės teisių tarnybomis, siekia sukaupti pagrindinių nacionalinių teismų sprendimų dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo rinkinį. Nuo 2014 m. dalyvaujančios tarnybos kartu su ES bendrijos augalų veislių tarnyba sistemingai kaupia pagrindinius intelektinės nuosavybės teisių gynimo teismų sprendimus, o susipažinti su jais galima teismų praktikos e. paieškos duomenų bazėje. Šį rinkinį sudaro pagrindiniai visų valstybių narių teismų sprendimai dėl visų rūšių intelektinės nuosavybės teisių, priimti tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Šie teismų sprendimai laikomi pagrindiniais, nes jais nustatoma nauja teismų praktikos tendencija ar raida. Baudžiamųjų bylų stebėsena taip pat vykdoma Europos intelektinės nuosavybės prokurorų tinkle. Informacijos sklaida, reguliarus intelektinės nuosavybės tarnybų indėlis ir platesnis tokių duomenų bazių naudojimas galėtų padėti labai pagerinti intelektinės nuosavybės teisių gynimą;

(20)

siekiant suderinti kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais veiksmus, svarbus tolesnis EUIPO ir ES vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimas. Be kita ko, svarbu remti bendradarbiavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykę platformą (EMPACT), t. y. valstybių narių tvarkomą bendradarbiavimo platformą, skirtą organizuotiems ir sunkiems tarptautiniams nusikaltimams, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės nusikaltimams, nustatyti, suskirstyti pagal prioritetus ir jų keliamai grėsmei mažinti. Intelektinės nuosavybės teisių gynimo bendruomenė turėtų naudotis šia daugiadalykio bendradarbiavimo platforma;

(21)

alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros yra ekonomiškai efektyvi, greitesnė ir veiksmingesnė alternatyva tradiciniams teismo procesams, ypač tarpvalstybinių ir MVĮ ginčų atvejais. Todėl galimybę naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo procedūromis reikėtų išplėsti, įtraukiant visų rūšių intelektinės nuosavybės srities ginčus, įskaitant ginčus dėl domenų vardų;

(22)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB (20) ir Direktyvą 2004/48/EB teisių turėtojams suteikiama galimybė reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kurio paslaugomis naudojasi trečioji šalis, būtų uždrausta pažeidinėti jų intelektinės nuosavybės teises. Direktyvoje 2004/48/EB taip pat numatytos laikinosios procesinės priemonės, kurių galima imtis dėl gresiančio pažeidimo. Joje numatyta, kad, teismui priėmus sprendimą, kuriuo konstatuojamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, teisminės institucijos gali pažeidėjui uždrausti tęsti pažeidimą. Iki šiol dinaminiai draudimai buvo taikomi tik keliose valstybėse narėse. Šių draudimų taikymo sritis ir reikalavimai įvairiose jurisdikcijose skiriasi; skiriasi ir tai, kokiu mastu teismo nutartimi gali būti nustatytos konkrečios techninės draudimo įgyvendinimo priemonės (21). 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate „Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairės“  (22) nurodyta, kad tam tikrais atvejais draudimai gali būti mažiau veiksmingi dėl dalyko, dėl kurio nustatytas draudimas, pokyčių. Pavyzdžiui, taip gali būti, jei dubliuojančiosios tinklavietės veikia su kitais domeno vardais, todėl draudimas jų nepaveikia. Atitinkamai, taikant tam tikras apsaugos priemones, dinaminiai draudimai gali veiksmingai padėti užkirsti kelią tolesniam intelektinės nuosavybės teisių pažeidinėjimui tiek internete, tiek ne internete. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją (23), nustatant dinaminius draudimus turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines teises, visų pirma į Chartijos 11 straipsnyje įtvirtintą teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę ir 16 straipsnyje įtvirtintą laisvę užsiimti verslu;

(23)

Intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti veikla dažnai vykdoma keliose jurisdikcijose ir apima įvairių rūšių tiek internetu, tiek ne internetu teikiamas tarpininkavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, prieigos prie informacijos ir keitimosi informacija tarp visų intelektinės nuosavybės teisių gynimo ciklo suinteresuotųjų subjektų palengvinimas yra itin svarbus tam, kad intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančią veiklą būtų galima nustatyti, tirti ir už ją traukti atsakomybėn, tačiau tokia prieiga prie informacijos turėtų būti suteikiama ir tokia informacija turėtų būti keičiamasi visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, įskaitant teisės normas dėl asmens duomenų apsaugos ir teisės į privatumą. Direktyvos 2004/48/EB 8 straipsnyje jau numatyta teisė gauti informaciją apie prekių ar paslaugų, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, kilmę ir platinimo tinklus, kai tam tikra veikla pažeidžia intelektinės nuosavybės teises komerciniu mastu. Šia teise galima naudotis tik teismo procese dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo komerciniu mastu, gavus pagrįstą ir proporcingą ieškovo prašymą. Teisės gauti informaciją svarbos nereikėtų nuvertinti. Kaip neseniai priminė Teisingumo Teismas (24), teisė gauti informaciją yra svarbi užtikrinant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir galiausiai garantuoja veiksmingą naudojimąsi pagrindine teise į nuosavybę pagal Chartijos 17 straipsnį, o ši teisė apima ir intelektinės nuosavybės teises;

(24)

tačiau per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais šie atkreipė dėmesį į teisės gauti informaciją srityje tvyrantį neapibrėžtumą ir paprašė pateikti papildomų gairių dėl sąlygų, informacijos pobūdžio, ryšio su duomenų apsauga ir kaip būtų galima pagerinti teisių turėtojų ir tarpininkų naudojimąsi teise gauti informaciją;

(25)

Teisingumo Teismas byloje C-597/19 konstatavo, kad Direktyvos 2004/48/EB 8 straipsnio 1 dalyje numatyta teisių turėtojo teisės gauti informaciją procedūra yra atskira nuo pažeidimo nagrinėjimo procedūros. Teisės gauti informaciją klausimas gali būti keliamas per atskirą procesą, nes per procesą, kurio pabaigoje konstatuojamas intelektinės nuosavybės teisės pažeidimas, ne visada įmanoma paprašyti visos atitinkamos informacijos. Ypač pažymėtina, jog gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisės turėtojas sužino apie tos teisės pažeidimo mastą tik tą procesą visiškai užbaigus (25). Naudojimasis Direktyvos 2004/48/EB 8 straipsnio 1 dalyje numatyta teise gauti informaciją neapsiriboja procesu, per kurį siekiama išsiaiškinti, ar intelektinės nuosavybės teisės pažeidimas padarytas. Direktyvos 8 straipsnyje numatytas prašymas pateikti informaciją teikiamas kitu tikslu negu prašymas pradėti bylą siekiant nustatyti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimą. Byloje C-628/21 Teisingumo Teismas konstatavo, kad jei šiam prašymui pateikti informaciją būtų taikomi tokie patys įrodinėjimo reikalavimai kaip ir teismo procesui, kurio tikslas yra nustatyti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimą, direktyvos 8 straipsnyje nustatyta atskira procedūra (kuri yra Sąjungos teisės ypatumas) iš esmės prarastų savo praktinį naudingumą. Todėl prašymo pateikti informaciją pagal Direktyvos 2004/48/EB 8 straipsnį funkciją reikia atskirti nuo teismo proceso, kurio tikslas yra nustatyti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimą, funkcijos;

(26)

kitas itin svarbus intelektinės nuosavybės teisių gynimo politikos elementas, kaip numatyta Direktyvos 2004/48/EB 13 straipsnyje, yra tinkamas žalos atlyginimas, jei teismas konstatuoja, kad intelektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo padarytas. Per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais šie nurodė, kad žalos atlyginimas dažnai būna netinkamas teisių turėtojo patirtai faktinei žalai ištaisyti. Kaip Teisingumo Teismas nurodė byloje C-99/15, moralinė žala (pavyzdžiui, žala kūrinio autoriaus reputacijai), jei ji įrodoma, yra teisių turėtojo faktiškai patirtos žalos atlyginimo dalis (26). Direktyvos 2004/48/EB taikymas nedaro poveikio nacionalinės teisės aktuose nustatytoms priemonėms ta apimtimi, kuria jos gali būti palankesnės teisių turėtojams. Direktyva 2004/48/EB nustatyti būtiniausi intelektinės nuosavybės teisių gynimo standartai ir ja valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti griežtesnių Sąjungos teisę atitinkančių apsaugos priemonių. Todėl tai, kad pagal Direktyvą 2004/48/EB valstybės narės nėra įpareigojamos numatyti baudinio žalos atlyginimo, neturėtų trukdyti tokią priemonę nustatyti nacionaliniu lygmeniu;

(27)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 608/2013 ir pagal bendrąsias taisykles, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (šiuo metu jos yra peržiūrimos), muitinėms leidžiama sulaikyti arba konfiskuoti prekes, jei įtariama, kad jomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės. Pagal Direktyvą 2004/48/EB kitos kompetentingos institucijos gali konfiskuoti prekes, kad išsaugotų įrodymus, o teismas sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, gali nurodyti tas prekes sunaikinti. Jei prekes sulaiko muitinė ir jei prekių savininkas ginčija sunaikinimą, o teisių turėtojas inicijuoja teismo procesą, prekės turi būti saugomos per visą procesą. Per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais teisių turėtojai išreiškė susirūpinimą dėl išlaidų, susijusių su muitinės ir kitų kompetentingų institucijų konfiskuotų arba sulaikytų prekių saugojimu ir sunaikinimu. Šias išlaidas sudaro ne tik saugojimo ir sunaikinimo, bet ir kitos su tuo susijusios išlaidos, pavyzdžiui, tvarkymo, tikrinimo ir transportavimo. Kai kuriais atvejais teisių turėtojai mano, kad šios išlaidos yra per didelės, todėl gali nuspręsti savo intelektinės nuosavybės teisių neginti (27);

(28)

svarbus intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių sunaikinimo aspektas yra susijęs su prekių sunaikinimo ekologinėmis sąnaudomis. Svarbu, kad intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios prekės būtų saugomos ir sunaikinamos taip, kad nebūtų sukeltas pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų padaryta žala aplinkai. Aplinkai saugus intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių šalinimas tebėra vienas iš svarbiausių Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos darbotvarkės klausimų. Taip pat pažymėtina, kad Pasaulio muitinių organizacija yra parengusi sulaikytų intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių aplinkai nekenkiančio šalinimo gaires. ES muitinės sulaikytų intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių perdirbimas arba šalinimas priklauso nuo muitinės sprendimo ir atitinkamų muitinės formalumų atlikimo. Tam taip pat reikalingas teisių turėtojo sutikimas. Atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų dėti visas pastangas užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios prekės būtų šalinamos aplinkai saugiu ir patikimu būdu;

(29)

verstis intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla patrauklu, ypač dėl to, kad intelektinės nuosavybės vertė gali būti didelė, o rizika, kad ši veikla bus aptikta ir už ją bus nubausta, yra palyginti maža. Tai gali skatinti nusikalstamas organizacijas daryti ne tik tokius nusikaltimus kaip pinigų plovimas, mokesčių slėpimas, prekyba žmonėmis ir priverstinis darbas, bet ir užsiimti intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla;

(30)

Teisingumo Teismas byloje C-655/21 (28) konstatavo, kad tais atvejais, kai valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus pagal Pasaulio prekybos organizacijos TRIPS sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), įskaitant įsipareigojimus, kylančius iš 61 straipsnio, turi būti laikoma, kad jos įgyvendina Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį. Valstybių narių baudžiamosios sankcijos, numatytos TRIPS sutarties 61 straipsnyje, už tyčinį prekių ženklų klastojimą arba autorių teisių piratavimą komerciniu mastu skiriasi. Didžiausia laisvės atėmimo bausmė ES už sunkiausių formų šio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. nusikalstamas veikas, kurias padaro nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (29) 1 straipsnyje, skiriasi. Valstybės narės raginamos iš naujo įvertinti, ar jų nacionalinėje teisėje numatytos baudžiamosios sankcijos už tokias nusikalstamas veikas yra pakankamos, kad būtų atgrasančios, ir ar jos nuosekliai atitinka už atitinkamo sunkumo nusikaltimus taikomų sankcijų dydį, kad būtų užtikrintas veiksmingas teisių gynimas ir proporcingumo principo laikymasis pagal ES Teisingumo Teismo jurisprudenciją, įskaitant bylą C-655/21. Jų taip pat reikėtų prašyti įvertinti, ar baudžiamosios sankcijos už tokias nusikalstamas veikas deramai atitinka padarytą žalą, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi taikytinos Sąjungos ir tarptautinės teisės, įskaitant teisės normas dėl visų nukentėjusių šalių pagrindinių teisių apsaugos;

(31)

be to, kai kuriose valstybėse narėse nėra specializuotų teisėsaugos ar prokuratūros padalinių, kurie nagrinėtų su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusias nusikalstamas veikas. Tai trukdo veiksmingam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui vykdymo užtikrinimo srityje, o kompetentingoms institucijoms sunku išsaugoti žinias. Jei būtų naudojami slaptų tyrimų metodai (pvz., klausomasi telefono pokalbių, perimami duomenys ir vykdomos slaptos operacijos), kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi taikytinų Sąjungos ir tarptautinės teisės normų, įskaitant teisės normas dėl visų nukentėjusių šalių pagrindinių teisių apsaugos, tarpvalstybiniai nusikalstamų organizacijų padarytų nusikalstamų veikų tyrimai taptų veiksmingesni. Labai svarbūs ir finansiniai tyrimai, įskaitant internetinės reklamos ir kriptovaliutos (30) naudojimo praktikos tyrimus, ir pakankama kompetentingų tyrimo padalinių bei prokurorų specializacija. Atitinkamų valstybėse narėse veikiančių tyrimo padalinių specializacija taip pat palengvintų ES masto tikslinių policijos, muitinių ir prokurorų grupių steigimą bendradarbiaujant su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Eurojustu. Todėl turėtų būti primygtinai skatinama naudotis reikiamų išteklių turinčių specializuotų tyrimo padalinių paslaugomis, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi taikytinų Sąjungos ir tarptautinės teisės normų, įskaitant teisės normas dėl visų paveiktų šalių pagrindinių teisių apsaugos;

(32)

naujos ir sparčiai besivystančios technologijos gali kelti iššūkių ir suteikti naujų galimybių ginti intelektinės nuosavybės teises. DI sistemos (pvz., automatizuotos turinio atpažinimo sistemos ir mašininio mokymosi algoritmai) gali būti naudojamos suklastotiems ar piratiniams produktams arba tokių produktų reklamos ar platinimo modeliams atpažinti ir tapti pagrindinėmis kovos su intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla technologijomis. Ekonominės veiklos vykdytojai raginami DI sistemas naudoti atsargiai ir stengtis įvedant duomenis nepateikti neatskleistos konfidencialios informacijos, praktinės patirties ar komercinių paslapčių, nes tai gali sutrukdyti jiems vėliau gauti tokios informacijos intelektinės nuosavybės apsaugą. Laviruoti tarp DI keliamų iššūkių ir teikiamų galimybių gali būti sudėtinga, ypač MVĮ. Todėl valstybės narės ir pramonės suinteresuotieji subjektai raginami dalyvauti sudarant išsamų kontrolinį sąrašą, kuris turėtų suteikti MVĮ vertingų įžvalgų, gairių ir praktinių strategijų, kartu skatinant inovacijas, apsaugant intelektinę nuosavybę ir užtikrinant atsakingą DI technologijų diegimą ES verslo aplinkoje;

(33)

kovos su klastojimu ir piratavimu technologijų rinka yra sudėtinga ir sparčiai kinta. Teisių turėtojams gali būti sunku šioje rinkoje susigaudyti ir rasti tinkamus techninius sprendimus ar technologijų tiekėjus. Tačiau teisių turėtojams, norintiems naudoti kovos su klastojimu technologijas, gali padėti tam tikri ištekliai, pavyzdžiui, EUIPO kovos su klastojimu ir piratavimu technologijų vadovas. Paskirstytojo registro technologija (be kita ko, įskaitant blokų grandinėmis grindžiamas technologijas) yra gana tinkama priemonė tiekimo grandinės atsekamumui ir skaidrumui didinti naudojant skaitmeninį produkto pasą (31) ir gali padėti nustatyti ir sustabdyti intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančią veiklą. Į blokų grandinę įrašytų tokenizuotų įrašų apie prekių kelią prekių tiekimo grandinėje neįmanoma pakeisti, jie yra skaidrūs, jais dokumentuojama kiekviena produkto operacija ir judėjimas ir jie, laikantis nacionalinės procesinės teisės, gali būti pateikiami kaip įrodymai;

(34)

Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūrą (EBSI) sudaro viešas tarpusavyje sujungtų mazgų tinklas, kuriame veikia blokų grandinės technologija grindžiamų paslaugų infrastruktūra. EBSI sukurta iteracijų būdu, dėmesį sutelkiant į nedidelį skaičių konkretaus naudojimo atvejų (paskirčių), tačiau jų sąrašą numatoma ilgainiui plėsti. Galiausiai privačios įmonės ir organizacijos galės prisijungti prie EBSI ir ja naudotis kaip paslauga;

(35)

EUIPO Europos produktų ir logistikos paslaugų autentiškumo nustatymo sistema (EBSI-ELSA) yra blokų grandinės technologija grindžiamos sistemos bandomoji programa, kuri sujungtų visas suinteresuotąsias šalis ir jų sistemas, kad būtų užtikrintas produkto autentiškumas visoje tiekimo grandinėje, o galiausiai ir už jos ribų. Kai prekės yra susietos su blokatono infrastruktūra, sukuriamas skaitmeninis dvynys, kuriame saugoma prekių autentiškumą įrodanti informacija. Taip suinteresuotiesiems subjektams bus suteikta priemonė perduoti prekę kartu su jos virtualiu atitikmeniu, pažymėtu nekintamu skaitmeniniu prekių ženklo savininko parašu. Sistema taip pat suteikia galimybę keistis skaitmenine informacija su logistikos grandinėje dalyvaujančiomis šalimis, įskaitant tarpininkus ir kompetentingas institucijas;

(36)

neseniai paskelbtame Komunikate dėl ES ketvirtosios kartos saityno ir virtualiųjų pasaulių (32) išdėstyta ES strategija dėl ketvirtosios kartos saityno, kuria siekiama novatoriškos technologinės pertvarkos pereinant prie pasaulio, kuriame viskas yra sklandžiai tarpusavyje susieta. Numatoma, kad plėtojant virtualiuosius pasaulius kils naujų iššūkių, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių gynimu ir įtariamų pažeidėjų nustatymu, pvz., intelektinės nuosavybės, susietos su nepakeičiamuoju žetonu (NFT), teisių gynimu. Šiems uždaviniams spręsti reikės tolesnės stebėsenos ir suinteresuotųjų subjektų dialogo;

(37)

NFT yra skaitmeninis išteklius, kuriuo naudojant blokų grandinės technologiją pažymimas konkretaus skaitmeninio objekto ar turinio unikalumas ir autentiškumas. Kiekvienas NFT turi unikalų kriptografinį identifikatorių, pagal kurį jis atskiriamas nuo kitų, todėl jis yra retas ir patikrinamas. Be kitų naudojimo būdų, NFT gali suteikti kūrėjams galimybę tokenizuoti ir parduoti savo (skaitmeninius ar fizinius) kūrinius, kartu pateikiant pirkėjams įrodymą apie to objekto unikalumą ir galimybę saugiai bei decentralizuotai juo prekiauti arba jį eksponuoti interneto platformose. Tačiau NFT nuosavybė nėra tapati jo pagrindą sudarančio ar juo žymimo turto nuosavybei. Nors NFT turėjimas paprastai suteikia savininkui išimtines teises į patį NFT (taigi, suteikia teisę perleisti, parduoti arba eksponuoti tokenizuotą turto vaizdą), tai nebūtinai suteikia kokių nors teisių į pirminį fizinį ar skaitmeninį turtą, nes teisiniu požiūriu tai ir toliau yra skirtingi dalykai;

(38)

2021 m. sausio 1 d. Komisija ir EUIPO įsteigė MVĮ fondą (33), kuris teikia finansinę paramą nuo COVID-19 ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą nukentėjusioms MVĮ, siekiant padėti MVĮ valdyti savo intelektinės nuosavybės portfelius. Siekiant dar labiau padėti MVĮ ginti savo intelektinės nuosavybės teises, 2024 m. iš MVĮ fondo taip pat atlyginamos pradinių konsultacijų, kurias teikia nacionalinės intelektinės nuosavybės tarnybos paskirtas intelektinės nuosavybės teisių patikros ekspertas (34), išlaidos (paslaugos „IP Scan Enforcement“ kuponas). Be kitų dalykų, teikiant rekomendacijas ar gaires yra rekomenduojama, kaip pašalinti jau esamus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams ateityje. Paslaugos „IP Scan Enforcement“ kuponas nėra skirtas formaliems teisių gynimo veiksmams, pavyzdžiui, raštų dėl tam tikrų veiksmų nutraukimo ir nebevykdymo rengimui ar teismo ieškinių teikimui. Pagal šią papildomą priemonę MVĮ teikiamos konsultacijos ar gairės tais atvejais, kai: i) MVĮ sužino, kad trečioji šalis pažeidė jos intelektinės nuosavybės teisę, ii) kyla rizika, kad trečiasis asmuo apkaltins MVĮ įtariamai padarius žalos trečiosios šalies intelektinės nuosavybės turtui, arba iii) MVĮ turi imtis prevencinių veiksmų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių gynimu;

(39)

pasaulio ekonomika tampa vis labiau skaitmenizuota, todėl padidėjo neteisėto neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) išgavimo, naudojimo ir atskleidimo vykdant kibernetinius išpuolius rizika. Kibernetiniais išpuoliais vadinama ekonominė veikla, kuria siekiama išgauti komercines paslaptis, kurios vėliau galėtų būti saugomos kaip intelektinė nuosavybė. MVĮ patiria didesnę kibernetinių išpuolių riziką negu didesnės įmonės, nes turi mažiau žinių apie kibernetinį saugumą, o jų kibernetinio saugumo priemonės yra mažiau patikimos. Kibernetiniai išpuoliai taip pat daro didelę ekonominę žalą MVĮ ir apskritai kenkia jų konkurencingumui. Kaip paskelbta 2020 m. intelektinės nuosavybės veiksmų plane, Komisija rengia MVĮ skirtą informuotumo didinimo priemonių rinkinį, kad padėtų joms užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, kuriais siekiama išgauti komercines paslaptis, arba į juos reaguoti;

(40)

dauguma Europos piliečių tvirtina gerai suprantantys intelektinės nuosavybės teisių sąvoką, o dar didesnė dauguma (93 %) mano, jog intelektinės nuosavybės teises svarbu saugoti. Didelė Europos visuomenė dalis taip pat suvokia neigiamą klastojimo poveikį ir didžioji dauguma (apie 80 %) europiečių mano, kad intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančia veikla: i) palaikomas neetiškas elgesys ir nusikalstamos organizacijos, ii) daromas poveikis įmonėms ir keliama grėsmė darbo vietoms ir iii) keliama grėsmė sveikatai, saugai ir aplinkai. Nepaisant to, daugiau kaip ketvirtadalis jaunų (15–24 m.) europiečių yra sąmoningai internetu pirkę bent vieną suklastotą produktą (35), o tai rodo, kad reikia imtis tikslinių veiksmų šiai tendencijai mažinti ir duomenų rinkimui bei informuotumui apie tai, koks pavojus sveikatai ir saugai kyla perkant suklastotus produktus, toliau gerinti. Atsižvelgdama į tai, EUIPO sukūrė valstybių narių švietimo ministerijų ekspertų ir nacionalinių intelektinės nuosavybės tarnybų atstovų tinklą, kurio tikslas – suburti atitinkamus sprendimus priimančius asmenis ir suformuluoti bendrą požiūrį į intelektinę nuosavybę švietimo srityje. Vienas iš matomiausių šio tinklo veiklos rezultatų yra projektas „Ideas Powered @ School“, pagal kurį rengiama ir renkama švietimo ir mokymo medžiaga apie intelektinę nuosavybę;

(41)

tam, kad kompetentingos institucijos, pavyzdžiui, muitinė, policija ir prokuratūra, galėtų dirbti veiksmingai ir efektyviai, jos turi turėti reikiamų išsamių žinių apie intelektinės nuosavybės teisių apsaugą bei gynimą ir visada būti susipažinusios su naujausiomis šios srities tendencijomis ir technologiniais pokyčiais. Atsižvelgdamos į tai, EUIPO ir ES teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) jau įsteigė Virtualų mokymo intelektinės nuosavybės teisių klausimais centrą, rengiantį mokymus muitinėms, policijos tarnyboms, prokuratūroms ir rinkos priežiūros institucijoms. EUIPO ir CEPOL taip pat parengė šioms grupėms specialiai pritaikytus mokymo išteklius ir medžiagą. Be to, valstybės narės prašymu pagal Reglamentą (ES) 2021/240 kompetentingoms nacionalinėms institucijoms gali būti teikiama techninė parama;

(42)

pastaraisiais metais prekyba suklastotais medicinos produktais ES didėjo (36), o 2020 m. vaistai buvo septinta pagal dažnumą prie ES išorės sienos sulaikomų produktų kategorija. Suklastoti medicinos produktai taip pat plačiai reklamuojami ir siūlomi pirkti internete. Jų sudėtyje dažnai būna toksiškų, prastos kokybės arba netinkamos dozės sudedamųjų medžiagų, todėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (37) tokie vaistai taip pat laikomi suklastotais. Vartotojams reikia padėti atpažinti, kuriose interneto svetainėse parduodami suklastoti medicinos produktai. Nepaisant to, kad nuo 2011 m. Direktyvoje 2001/83/EB nustatytos taisyklės dėl bendro logotipo, leidžiančio vartotojams atpažinti teisėtas internetines vaistines, vartotojų informuotumas šioje srityje tebėra labai menkas;

(43)

Komisijos ataskaitoje dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse (38) siekiama informuoti teisių turėtojus, ypač MVĮ, apie galimą riziką jų intelektinės nuosavybės teisėms, kylančią jiems vykdant verslo veiklą tam tikrose ES nepriklausančiose šalyse. Taip siekiama, kad jų parengtos verslo strategijos ir veikla padėtų apsaugoti jų nematerialiojo turto, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės, vertę. Komisija įsteigė intelektinės nuosavybės teisių pagalbos MVĮ tarnybas Kinijoje, Lotynų Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Indijoje ir Afrikoje ir pavedė joms padėti ES įmonėms, norinčioms apsaugoti ir ginti savo intelektinės nuosavybės teises šiuose regionuose. Šios tarnybos padeda ES ekonominės veiklos vykdytojams susipažinti su teisine aplinka prieš pradedant verslą tuose regionuose;

(44)

Komisijos reguliariai pildomame Klastojimo ir piratavimo stebėjimo sąraše pateikiama prekyviečių arba paslaugų teikėjų, apie kuriuos buvo pranešta ir kurių veiklos vykdytojai ar savininkai yra įsisteigę už ES ribų ir, kaip įtariama, užsiima klastojimu bei piratavimu, kuria tam palankesnes sąlygas arba tuo naudojasi, pavyzdžių. Šio stebėjimo sąrašo tikslas – paraginti veiklos vykdytojus ir savininkus, taip pat kompetentingas nacionalines institucijas ir Vyriausybes imtis reikiamų veiksmų ir priemonių, kad intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių ar paslaugų tose rinkose būtų mažiau. Dar vienas stebėjimo sąrašo tikslas – didinti vartotojų informuotumą apie riziką aplinkai, produktų saugai ir kitą riziką, kylančią perkant iš galimai probleminių prekyviečių. Stebėjimo sąrašas parengtas bendradarbiaujant su Europolu ir EUIPO, kurie savo ekspertinėmis žiniomis, ypač apie socialinius tinklus ir interneto platformas, padeda nuodugniau analizuoti tendencijas ir iššūkius, susijusius su piratavimu ir klastojimu trečiosioms šalims teikiant interneto paslaugas, ir taikomas priemones;

(45)

už ES ribų daugėjant laisvosios prekybos zonų (LPZ), prekiauti įtariamai suklastotomis ir piratinėmis prekėmis gali tapti lengviau, nes tokiose zonose: i) atleidžiama nuo muitų ir mokesčių, ii) taikomos paprastesnės administracinės procedūros ir iii) leidžiama be muito importuoti žaliavas, įrenginius, jų dalis bei įrangą. Kai kurie ekonominės veiklos vykdytojai, siekdami vykdyti intelektinę nuosavybę pažeidžiančią veiklą, gali pasinaudoti suvokiama nepakankama LPZ priežiūra, nepakankamomis patikromis ir skaidrumo trūkumu. Siekdama pagerinti padėtį, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taryba 2019 m. priėmė Rekomendaciją „Kova su neteisėta prekyba. Skaidrumo laisvosios prekybos zonose didinimas“ . Rekomendacijos priede pateiktas Skaidrių laisvosios prekybos zonų elgesio kodeksas, o jame išdėstytos LPZ veiklos vykdytojams skirtos rekomendacijos, kaip sumažinti neteisėtų prekių prieinamumą jų LPZ. Vėliau EBPO rekomendacija buvo patvirtinta Tarybos sprendimu (39). Tiek ES teisių turėtojai, tiek vartotojai yra suinteresuoti, kad ES LPZ veiklos vykdytojai: i) laikytųsi Skaidrių laisvosios prekybos zonų elgesio kodekso, ii) didintų savo LPZ skaidrumą ir taip iii) padėtų sumažinti prekių, kurios, kaip įtariama, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, prieinamumą jų LPZ;

(46)

itin svarbu, kad valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai keistųsi aktualia informacija apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į šią rekomendaciją, ir apie jos įgyvendinimą. EUIPO, kuriai tenka labai svarbus vaidmuo Europos Sąjungai kovojant su klastojimu ir stiprinant intelektinės nuosavybės teisių gynimą, turėtų padėti šią rekomendaciją viešinti, įgyvendinti ir vykdyti jos įgyvendinimo stebėseną. Reikėtų paraginti EUIPO, kuri turi plačių ekspertinių žinių ir platų viešojo bei privačiojo sektorių atstovų tinklą, padėti rinkti informaciją, stebėti gerąją praktiką ir palaikyti ryšius su savo tinklu, kad būtų stiprinamas visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpvalstybinis bendradarbiavimas teisių gynimo srityje. Kadangi alternatyvus ginčų sprendimas yra paprastas, greitas ir nebrangus neteisminis ginčų dėl intelektinės nuosavybės sprendimo būdas, naudojimąsi juo reikia plėsti ir skatinti. Tokias užduotis galėtų veiksmingai atlikti EUIPO Tarpininkavimo centras;

(47)

siekiant užtikrinti pagarbą pagrindinei fizinių asmenų teisei į apsaugą tvarkant asmens duomenis, taip pat laisvam asmens duomenų judėjimui, asmens duomenų tvarkymas taikant bet kokias priemones, kurių būtų imamasi šiai rekomendacijai įgyvendinti, turėtų visapusiškai atitikti duomenų apsaugos taisykles. Visų pirma, jis turėtų visapusiškai atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (40) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (41), o kompetentingos priežiūros institucijos turėtų vykdyti šios srities stebėseną;

(48)

pagal šią rekomendaciją remiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartijoje pripažintų principų. Šia rekomendacija ypač siekiama užtikrinti visapusišką atitiktį Chartijos 8, 11, 16, 17, 47 ir 49 straipsniams;

(49)

atsižvelgiant į tai, kad ši rekomendacija, Reglamentas (ES) 2022/2065 ir Rekomendacija (ES) 2023/1018 papildo vieni kitus, šios rekomendacijos poveikį reikėtų įvertinti ne vėliau kaip per trejus metus jos priėmimo, deramai atsižvelgiant į EUIPO išvadas,