(1)

Čekija atnaujinto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą pateikė 2023 m. spalio 23 d.

(2)

Kadangi Čekija atnaujinto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą pateikė vėlai, Europos Komisija turėjo mažai laiko savo vertinimui parengti, kad galėtų patvirtinti šią rekomendaciją likus šešiems mėnesiams iki atnaujintų galutinių nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų pateikimo termino, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnio 2 dalį.

(3)

Į atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus įtrauktini elementai nustatyti Reglamento (ES) 2018/1999 (toliau – Valdymo reglamentas) 3 straipsnyje ir I priede. 2022 m. gruodžio mėn. Komisija patvirtino valstybėms narėms skirtas gaires dėl atnaujintų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimo proceso ir apimties (3). Gairėse pateikta geroji patirtis ir apibūdintas naujausių politikos, teisinių ir geopolitinių pokyčių energetikos ir klimato srityje poveikis.

(4)

Remdamasi planu „REPowerEU“ (4), per 2022 ir 2023 m. Europos semestro ciklus Komisija daug dėmesio skyrė valstybių narių energetikos ir klimato srities reformoms ir investicijoms, reikalingoms energetiniam saugumui ir energijos įperkamumui didinti spartinant žaliąją ir teisingą pertvarką. Tai matyti 2022 ir 2023 m. Čekijai skirtose ataskaitose (5) ir Tarybos rekomendacijose Čekijai (6). Kiekviena valstybės narė į naujausią konkrečiai jai skirtą rekomendaciją turėtų atsižvelgti savo galutiniame atnaujintame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

(5)

Komisijos rekomendacijos, susijusios su nacionalinių tikslų įgyvendinimu pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą (toliau – PPR) (7), grindžiamos tikėtinumu, kad, atsižvelgiant į lankstumo priemonių naudojimo pagal PPR taisykles, valstybės narės laikysis 2030 m. tikslų.

(6)

Komisijos rekomendacijomis, susijusiomis su anglies dioksido surinkimu, naudojimu ir saugojimu, siekiama, kad būtų parengta numatomo šių technologijų diegimo nacionaliniu lygmeniu apžvalga, apimanti informaciją apie planuojamus iki 2030 m. kasmet surinkti CO2 kiekius, suskaidytus pagal šaltinį: surenkamą CO2 kiekį, išmestą iš įrenginių, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (8), ar iš kitų šaltinių, tokių kaip biogeniniai šaltiniai, arba surenkamą tiesiogiai iš oro; informaciją apie planuojamą CO2 transportavimo infrastruktūrą; informaciją apie potencialų šalies CO2 saugojimo pajėgumą ir 2030 m. planuojamus turėti įleidžiamo CO2 kiekius.

(7)

Komisijos rekomendacijomis, susijusiomis su rezultatais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 (9) (Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentas, toliau – LULUCF reglamentas), valstybė narės nulinio debeto įsipareigojimo vykdymas 2021–2025 m. (1-asis laikotarpis) ir jos nacionalinis tikslas 2026–2030 m. (2-asis laikotarpis) įvertinami atsižvelgiant į tame reglamente nustatytas lankstumo priemonių naudojimo taisykles. Komisijos rekomendacijose taip pat atsižvelgiama į tai, kad 1-uoju laikotarpiu viršytas ŠESD kiekis, apskaičiuojamas pagal LULUCF reglamentą, bus automatiškai perkeltas į PPR sistemą.

(8)

Kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmais būtų tinkamai remiamas energetikos ir klimato kaitos švelninimo tikslų įgyvendinimas, būtina nustatyti pavojus, kuriuos gali kelti klimato kaita, ir išnagrinėti pažeidžiamumo dėl klimato kaitos aspektus ir riziką, galinčius paveikti tam tikras sritis, gyventojų grupes ir sektorius. Komisijos rekomendacijomis dėl prisitaikymo prie klimato kaitos įvertinama tai, kaip Čekija į savo atnaujintą NEKSVP integravo prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, kuriais atsižvelgiama į klimato keliamą riziką, kuri gali sukliudyti Čekijai įvykdyti energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius. Jei nebus suplanuota ir įgyvendinta konkreti prisitaikymo prie klimato kaitos politika ir priemonės, kyla rizika, kad nebus įvykdyti su energetikos sąjungos aspektais siejami tikslai. Keičiantis klimatui ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vandens išteklių valdymui, nes dėl potvynių, karščių ir sausrų poveikio energijos gamybai gali sutrikti elektros energijos tiekimas.

(9)

Komisijos rekomendacijos dėl Čekijos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos siekių yra grindžiamos Reglamento (ES) 2018/1999 II priede pateikta formule, pagrįsta objektyviais kriterijais, ir tuo, kad Čekijos atnaujinto NEKSVP projekte nenurodyta pagrindinė politika ir priemonės, kurios sudarytų sąlygas laiku ir ekonomiškai efektyviai užtikrinti Čekijos įnašą siekiant 2030 m. Sąjungos privalomo tikslo bent 42,5 % energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (10) dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių kolektyviai įsipareigojama šią dalį didinti iki 45 %. Komisijos rekomendacijos taip pat grindžiamos Čekijos įnašu siekiant tos direktyvos 15a, 22a, 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų konkrečių tikslų ir susijusia politika ir priemonėmis, kuriomis ji būtų greitai perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta. Rekomendacijomis taip pat parodoma, koks svarbus yra visapusiškas ilgalaikis atsinaujinančiųjų išteklių, ypač vėjo, energetikos plėtros planavimas, kad jos teikiamos galimybės būtų labiau matomos Europos gamybos pramonei ir tinklo operatoriams, kaip numatyta Europos vėjo energetikos dokumentų rinkinyje (11).

(10)

Komisijos rekomendacijos dėl nacionalinio įnašo siekiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslo yra grindžiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/1791 (12) dėl energijos vartojimo efektyvumo 4 straipsniu, formule, pateikta tos direktyvos I priede, ir susijusia jos įgyvendinimo politika ir priemonėmis.

(11)

Komisijos rekomendacijose ypatingas dėmesys skiriamas tikslams, uždaviniams bei įnašams ir susijusiai politikai bei priemonėms, kad būtų įgyvendintas planas „REPowerEU“ siekiant greitai atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro iš Rusijos. Jose atsižvelgiama į patirtį, sukauptą įgyvendinant priemonių rinkinį „Sutaupytos dujos – saugu žiemą“ (13). Rekomendacijomis parodoma būtinybė didinti energetikos sistemos atsparumą vykdant pareigas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/941 (14) dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1938 (15) dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo, ir laikantis Komisijos rekomendacijos dėl energijos kaupimo (16).

(12)

Komisijos rekomendacijose atsižvelgiama į poreikį spartinti energijos vidaus rinkos integraciją siekiant didinti lankstumo reikšmę, suteikti daugiau galių vartotojams ir juos apsaugoti. Jose taip pat nurodoma, kad svarbu pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio reikalavimus ir Komisijos rekomendaciją (ES) 2023/2407 (17) įvertinti, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių.

(13)

Komisijos rekomendacijomis parodoma, kaip svarbu užtikrinti, kad būtų pakankamai investuojama į švarios energijos mokslinius tyrimus ir inovacijas susijusiems kūrimo ir gamybos pajėgumams didinti, taip pat turėti tinkamą politiką ir priemones, taikomas energijai imliai pramonei ir kitam verslui, ir parodoma, kad reikia kelti nulinio ŠESD balanso pramonei reikalingos darbo jėgos kvalifikaciją, kad Sąjungoje būtų įtvirtinta stipri, konkurencinga ir švari ekonomika.

(14)

Komisijos rekomendacijos grindžiamos Paryžiaus susitarimu prisiimtais įsipareigojimais palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, taip pat laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo svarba.

(15)

Komisijos rekomendacija dėl investicijų poreikių suformuluota įvertinus tai, ar atnaujinto plano projekte pateikta bendra investicijų, reikalingų su visais energetikos sąjungos aspektais susijusiems uždaviniams bei tikslams įvykdyti ir įnašams užtikrinti, apžvalga, ar nurodyti finansavimo šaltiniai atskiriant privačiuosius ir viešuosius šaltinius, ir ar nurodytos investicijos, derančios su Čekijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Čekijos teritoriniais teisingos pertvarkos planais ir konkrečiai jai skirtomis 2022–2023 m. Europos semestro rekomendacijomis, ir ar pateiktas solidus makroekonominis planuojamos politikos ir priemonių įvertinimas. NEKSVP turėtų užtikrinti nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumą ir nuspėjamumą, kad didėtų tikrumas dėl investicijų.

(16)

Komisijos rekomendacijos parodo, kaip svarbu dėl plano plačiai konsultuotis regiono lygmeniu, konsultuotis iš anksto ir įtraukiai, taip pat pagal Orhuso konvenciją (18) užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą pateikiant pakankamai informacijos ir numatant pakankamai laiko.

(17)

Komisijos rekomendacijos dėl teisingos pertvarkos suformuluotos įvertinus tai, ar Čekijos plane pakankamai nuodugniai išnagrinėtas su klimato kaita susijusios ir energetikos pertvarkos poveikis visuomenei, užimtumui ir įgūdžiams ir ar nurodyta tinkama susijusi politika ir priemonės, kuriomis propaguojama teisinga pertvarka ir kartu prisidedama prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimo.

(18)

Komisijos rekomendacijos Čekijai grindžiamos jos atnaujinto NEKSVP projekto vertinimu (19), skelbiamu kartu su šia rekomendacija.

(19)

Čekija į šias rekomendacijas turėtų deramai atsižvelgti rengdama galutinį atnaujintą integruotą NEKSVP, kuris turi būti pateiktas ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

(20)

Pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 (toliau – Europos klimato teisės aktas) Komisija turi įvertinti nacionalinių priemonių suderinamumą su poveikio klimatui neutralumo tikslu ir su tikslu užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą. Komisija įvertino Čekijos priemonių suderinamumą su šiais tikslais (20). Tuo vertinimu grindžiamos toliau pateikiamos rekomendacijos. Čekija turėtų deramai atsižvelgti į šias rekomendacijas ir imtis tolesnių veiksmų pagal Europos klimato teisės aktą.

(21)

Apskritai Sąjungos grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (įskaitant išmetamą dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), bet neįskaitant tarptautinio transporto) tolygiai mažinamas, iš esmės laikantis linijinės trajektorijos, kuria judama siekiant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo išmetamą teršalų kiekį sumažinti 55 % ir Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, vis dėlto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tempas turi būti paspartintas ir labai svarbų vaidmenį atlieka valstybių narių veiksmai. Valstybės narės daro pažangą, tačiau tam tikruose sektoriuose kyla iššūkių ir esama trūkumų, dėl kurių reikia nedelsiant imtis veiksmų. Remiantis vertinimu, grindžiamu turima informacija, matyti, kad Čekijos pažanga siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo yra nepakankama. Siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo reikalinga ekonominė transformacija, kurios kertinis akmuo – patikimos ilgalaikės strategijos.

(22)

Kad visi pažeidžiami sektoriai prisitaikytų veiksmingai ir reikiamu mastu, reikalinga aukštu politiniu lygmeniu remiama ir aiškiais įgaliojimais grindžiama valdymo ir koordinavimo struktūra. Ši struktūra gali apimti tarpžinybinę darbo grupę arba komitetą. Prisitaikymo prie klimato kaitos politika turėtų būti daugiausia orientuota į sritis ar sektorius, kurie yra itin pažeidžiami dėl klimato kaitos, nuo kurių veiklos labai priklauso kitų sektorių atsparumas arba kurie yra itin svarbūs nacionalinei ekonomikai ar visuomenės sveikatai. Prioritetinių atsakomųjų veiksmų turėtų būti imamasi dėl poveikio ir rizikos, tikėtinų ypatingos svarbos infrastruktūrai ar ilgalaikio naudojimo sistemoms arba galinčių sistemas paveikti negrįžtamai, atsižvelgiant į jų sąveiką su socialine ir ekonomine raida ar kitais su klimatu nesusijusiais veiksniais. Prisitaikymo prie klimato kaitoms veiksmams finansuoti gali būti naudojamos įvairios ES finansavimo priemonės. Valstybės narės, rengdamos nacionalinius planus, kurie finansuojami iš atitinkamų ES lėšų, turėtų akcentuoti atsparumą klimato kaitai. Lėšos neturėtų būti išleistos taip, kad būtų pakenkta prisitaikymui prie klimato kaitos: t. y. padidėtų naudos gavėjų arba kitų asmenų pažeidžiamumas. Investicijų į prisitaikymą prie klimato kaitos poreikis vis auga ir per ateinančius dešimtmečius dar paspartės. Didinant finansavimą kartu jam administruoti ir įgyvendinti turėtų būti skiriami pakankami pajėgumai ir pasitelkiami ekspertai, kad būtų užtikrintas kokybiškas lėšų naudojimas ir įsisavinimas ir būtų išvengta netinkamo prisitaikymo. Viešąjį ir privatųjį finansavimą galėtų papildyti ir novatoriško finansavimo priemonės – jos turėtų būti išnagrinėtos bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi ir finansų įstaigomis.

(23)

Pažeidžiamiausios bendruomenės yra tos, kuriose tikimybė patirti klimato kaitos poveikį yra didesnė. Jau esamą nelygybę ir pažeidžiamumą didina tai, kad įvairūs regionai ir socialinės bei ekonominės grupės klimato padarinius patiria ir pakelia nevienodai. Norint, kad atsparumas būtų didinamas teisingai, turėtų būti mažinama nevienoda su klimatu susijusios rizikos našta ir užtikrinama, kad prisitaikymo prie klimato kaitos nauda būtų paskirstyta vienodai. Sisteminis gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos – svarbi ypatybė siekiant išvengti galimos žalos ar ją apriboti, išnaudoti galimybes ir susidoroti su pasekmėmis. Fizinis klimato kaitos poveikis kinta spartesniu tempu, nei tikėtasi. Gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos turi būti gerinamas visais valdžios lygmenimis, taip pat viešajame ir privačiajame sektoriuose, be to, turi būti didinamas informuotumas apie pažeidžiamumą ir pavojus. Pokyčių variklis – privatūs suinteresuotieji subjektai, nes jie teikia informaciją, išteklius, pajėgumus ir finansavimą. Vietos lygmeniu turima kompetencija gali turėti platesnį poveikį atsparumui klimato kaitai. Labai svarbu rengti ir įgyvendinti subnacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką.

(24)

Ekonomiškai efektyvios prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo galimybės yra gamtos procesais pagrįsti sprendimai, jei jų diegimas skatinamas strategiškai, politiškai ir teikiant finansavimą. Jie gali būti įgyvendinami atskirai arba integruojami į kitas prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones ir derinami su technologiniais arba infrastruktūra pagrįstais sprendimais. Juos įgyvendinant reikia atsižvelgti į ekosistemų sudėtingumą ir numatomą klimato kaitos poveikį, vietos aplinkybes, susijusius interesus ir vertybes, taip pat į socialines ir ekonomines sąlygas,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

1.

2.

3.

4.

5.