Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32024D0394

    2024 m. sausio 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2024/394, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/869

    ST/13479/2023/INIT

    OL L, 2024/394, 24.1.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2024/394/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2024/394/oj

    European flag

    oficialusis leidinys
    Europos Sąjungos

    LT

    Seriju L


    2024/394

    2024 1 24

    TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2024/394

    2024 m. sausio 16 d.

    kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje, ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2019/869

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

    atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

    kadangi:

    (1)

    Tarybos sprendimu 98/416/EB (1) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo, kuriuo įsteigiama Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – GFCM susitarimas). GFCM susitarimo susitariančiosios šalys taip pat yra Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Malta, Prancūzija, Rumunija ir Slovėnija;

    (2)

    Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priima priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą bei tausų jų naudojimą ir darnų akvakultūros vystymąsi GFCM taikymo rajone. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

    (3)

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (2) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Tame reglamente taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 konkrečiai pabrėžta, kad tų tikslų ir principų Sąjunga turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

    (4)

    remiantis Komisijos komunikatais Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ ir „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, labai svarbu apsaugoti gamtą, o ekosistemų būklės blogėjimo tendenciją nukreipti priešinga linkme. Dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo neturi kilti pavojus prekių ir paslaugų, kurias sveikos jūrų ekosistemos teikia žvejams, pakrančių bendruomenėms ir apskritai žmonėms, prieinamumui;

    (5)

    Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ nurodytos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama mažinti plastiko kiekį ir jūros taršą, taip pat užtikrinti mažesnį jūroje prarandamų arba paliekamų žvejybos įrankių kiekį. Be to, Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ siekiama sumažinti plastiko šiukšlių jūroje kiekį 50 %, o į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį – 30 %;

    (6)

    Bendras komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Krypties į tvarią mėlynąją planetą nustatymas“ pabrėžiama jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir išsaugojimo svarba pagal Sąjungos išorės veiksmų prioritetus. Sąjunga yra svarbiausia veikėja regioninėse žvejybos valdymo organizacijose ir žvejybos institucijose visame pasaulyje. Bendradarbiaudama su jomis Sąjunga skatina žuvų išteklių tvarumą ir skaidrų sprendimų priėmimą remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis, pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir griežtina atitiktį reikalavimams;

    (7)

    kaip teigiama Ministrų konferencijos dėl tausios žvejybos Viduržemio jūroje, 2017 m. kovo 30 d. Maltoje priėmusios ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“, ir Aukšto lygio konferencijos dėl žvejybos ir akvakultūros Juodojoje jūroje, 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje priėmusios ministrų deklaraciją, išvadose, pagrindinės Sąjungos veiklos GFCM sritys yra skatinti priemones, kuriomis siekiama remti ir gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, ekosisteminį žuvininkystės valdymą, reikalavimų laikymosi kultūrą, kad būtų panaikinta neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir solidarumą bei veiksmų koordinavimą;

    (8)

    ankstesnėse ministrų deklaracijose nustatyti įsipareigojimai ir prioritetai integruoti į 2021 m. priimtą GFCM 2030 m. tausios žvejybos ir akvakultūros Viduržemio ir Juodojoje jūrose strategiją ir joje toliau išplėtoti, kartu daug dėmesio skiriant veiksmams, kuriais siekiama geriau spręsti didesnius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitos, svetimų rūšių, visų formų taršos ir poreikio mažinti į jūrą išmetamų ir atsitiktinai sugaunamų pažeidžiamų rūšių žuvų kiekį ir švelninti tokių veiksmų poveikį;

    (9)

    tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM susitikimuose 2024–2028 m. laikotarpiu, nes GFCM priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės gali būti privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (3) bei (EB) Nr. 1224/2009 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (5), turinį;

    (10)

    dabartinė pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM susitikimuose, yra nustatyta Tarybos sprendimu (ES) 2019/869 (6). Tą sprendimą tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju sprendimu, skirtu 2024–2028 m. laikotarpiui;

    (11)

    atsižvelgiant į kintantį GFCM taikymo rajono žvejybos išteklių pobūdį ir dėl to kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš GFCM susitikimus arba per juos, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principu turėtų būti nustatytos 2024–2028 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitikimuose, yra išdėstyta I priede.

    2 straipsnis

    Sąjungos pozicija, kurios turi būti laikomasi GFCM susitikimuose, kasmet tikslinama laikantis II priedo.

    3 straipsnis

    I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir, kai tikslinga, ne vėliau kaip iki 2029 m. metinio GFCM susitikimo peržiūri Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

    4 straipsnis

    Sprendimas (ES) 2019/869 panaikinamas.

    5 straipsnis

    Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

    Priimta Briuselyje 2024 m. sausio 16 d.

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    V. VAN PETEGHEM


    (1)   1998 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 98/416/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos (OL L 190, 1998 7 4, p. 34).

    (2)   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

    (3)   2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

    (4)   2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

    (5)   2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

    (6)   2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/869 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM), kuriuo panaikinamas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi GFCM (OL L 140, 2019 5 28, p. 84).


    I PRIEDAS

    Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (GFCM)

    1.   PRINCIPAI

    Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje Sąjunga:

    a)

    užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. JT jūrų teisės konvenciją, 1995 m. JT susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo, 1993 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimą dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, taip pat FAO 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

    b)

    siekia įgyvendinti 2017 m. kovo 30 d. Maltoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje pasirašytoje ministrų deklaracijoje nustatytus veiksmus ir įsipareigojimus, kuriais visų pirma siekiama gerinti duomenų rinkimą ir mokslinį vertinimą, nustatyti ekosisteminę žuvininkystės valdymo sistemą, kurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, remti tausią smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą ir didinti solidarumą bei veiksmų koordinavimą Viduržemio jūroje;

    c)

    skatina siekti Susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, priimto pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje nustatytų tikslų, visų pirma susijusių su jūrų biologinės įvairovės apsaugos ir 30 % pasaulio vandenynų apsaugos ją užtikrinant saugomose jūrų teritorijose stiprinimu;

    d)

    prisideda prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 23 d. Tarybos išvadas „Biologinė įvairovė. Būtinybė skubiai imtis veiksmų“, 2021 m. birželio 10 d. Tarybos išvadas „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, visų pirma kiek tai susiję su gamtos apsauga, ir 2020 m. spalio 19 d. Tarybos išvadas dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat padeda siekti stipresnės Europos pasaulyje tikslo;

    e)

    veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais ir principais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą ir orientuodamasi į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstytus tikslus, susijusius su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, kad paskatintų ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo taikymą, kad būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kuo labiau ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta laimikio išmetimo į jūrą praktika ir kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms ir jų buveinėms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas nuo žvejybos veiklos priklausančių asmenų pragyvenimo lygis ir atsižvelgiama į vartotojų interesus;

    f)

    laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto;

    g)

    laikosi 2022 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadų dėl tarptautinio vandenynų valdymo siekiant saugių, apsaugotų, švarių, gyvybingų ir tvariai valdomų vandenynų ir jūrų, kiek tai susiję su jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu;

    h)

    siekia, kad į GFCM priemonių rengimo etapą būtų tinkamai įtraukti suinteresuotieji subjektai, ir užtikrina, kad GFCM priimamos priemonės atitiktų GFCM susitarimo tikslus;

    i)

    skatina laikytis pozicijų, derančių su regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) geriausia praktika;

    j)

    siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žvejybos santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su savo kitų sričių politika, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų politika;

    k)

    siekia užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos laivynui GFCM taikymo rajone, paremtas tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę, ir skatinti vienodą tų principų ir standartų įgyvendinimą;

    l)

    skatina GFCM veiklos, kitų esamų RŽVO veiklos ir veiklos pagal regionines jūrų konvencijas koordinavimą ir prireikus, jei taikoma, bendradarbiavimą su pasaulinėmis organizacijomis pagal jų įgaliojimus;

    m)

    skatina ne tunų RŽVO bendradarbiavimo mechanizmus, panašius į vadinamąjį Kobės procesą, susijusį su tunų RŽVO.

    2.   GAIRĖS

    Kai tikslinga, Sąjunga stengiasi skatinti, kad pagal 2030 m. strategiją GFCM patvirtintų šias priemones:

    a)

    priemones, kuriomis skatinamas biologinės įvairovės išsaugojimas bei atkūrimas ir skatinamas išteklių tvarumas ir su klimato kaita bei svetimomis rūšimis susijusių aspektų integravimas į sprendimų priėmimo procesą, įskaitant tinkamų poveikio švelninimo ir prisitaikymo priemonių integravimą į valdymo planus;

    b)

    GFCM taikymo rajone taikytinas žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įskaitant GFCM reguliuojamų gyvųjų jūrų biologinių išteklių žvejybos veiklai taikomus bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis būtų pasiektas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Prireikus į tas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones įtraukiamos specialios peržvejojamiems ištekliams skirtos priemonės, siekiant žvejybos pastangas ir pajėgumus suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis; atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 29 straipsnį, tuo atveju, kai Sąjungos lygmeniu priimti tam tikrų Viduržemio jūros išteklių arba išteklių grupės daugiamečiai planai, į juos reikėtų atsižvelgti, jei jie susiję su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje išdėstyto tikslo siekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio įgyvendinimu;

    c)

    priemones, kuriomis skatinamas duomenų rinkimas, moksliniai tyrimai ir moksliškai pagrįsti valdymo sprendimai, atitikties komiteto stiprinimas, reikalavimų laikymosi kultūra ir periodinės nepriklausomos veiklos rezultatų peržiūros, taip pat glaudesnis pramonės ir mokslininkų bendradarbiavimas;

    d)

    priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai GFCM taikymo rajone, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų įtraukimą į sąrašus ir kryžminį įtraukimą į kitų RŽVO sąrašus, laikantis GFCM regioninio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano, taip pat priemones, kuriomis skatinamas žuvų ir žvejybos produktų atsekamumas, remiantis neprivalomomis laimikio dokumentavimo sistemų gairėmis;

    e)

    laikantis GFCM regioninio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano, GFCM taikymo rajone taikytinas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kuriomis siekiama panaikinti NNN žvejybą stiprinant reikalavimų laikymąsi ir vykdymo užtikrinimą GFCM viduje;

    f)

    priemonių, kuriomis siekiama GFCM lygmeniu sudaryti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams palyginti su trečiųjų valstybių veiklos vykdytojais, skatinimo priemones, kiek tai susiję su naujomis kontrolės taisyklėmis, kurios bus įgyvendinamos pagal peržiūrėtą Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą, pavyzdžiui, vykdant nuotolinę elektroninę mažos apimties ir mėgėjų žvejybos stebėseną ir kontrolę;

    g)

    priemones, skirtas neigiamam žvejybos ir akvakultūros poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir jūrų ekosistemoms bei jų buveinėms kuo labiau sumažinti, įskaitant GFCM taikymo rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų ir svarbiausių žuvų buveinių apsaugos priemones, atitinkančias GFCM taikymo ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires, ir priemones, padedančias išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma, be kita ko, pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių) bei kuo labiau ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką;

    h)

    priemones, kuriomis siekiama sumažinti jūros taršą ir užkirsti kelią plastiko išmetimui į jūrą bei sumažinti jūroje esančio plastiko poveikį jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti paliktų, prarastų ar kitaip į vandenyną išmestų žvejybos įrankių poveikį ir padėti tokius žvejybos įrankius identifikuoti ir ištraukti, remiantis FAO neprivalomomis žvejybos įrankių ženklinimo gairėmis;

    i)

    priemones, kuriomis siekiama uždrausti žvejybą, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, ir reikalauti, kad visi iškraunami rykliai būtų su visais nepašalintais pelekais;

    j)

    veiksmus, kuriais skatinamas tausios akvakultūros plėtojimas laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktų;

    k)

    rekomendacijas, kai tinkama ir kiek tai leidžiama pagal atitinkamus steigiamuosius dokumentus, kuriomis būtų skatinama įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje;

    l)

    kai tinkama, bendrus požiūrius, taikytinus su kitomis RŽVO, visų pirma su tomis, kurios dalyvauja to paties rajono žvejybos valdyme;

    m)

    papildomas technines priemones, grindžiamas GFCM pagalbinių organų ir darbo grupių rekomendacijomis;

    n)

    priemones, atitinkančias ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ ir Sofijoje priimtoje ministrų deklaracijoje nustatytus įsipareigojimus;

    o)

    priemones, atitinkančias tikslus užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą.


    II PRIEDAS

    Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitikimuose, tikslinimas

    Prieš kiekvieną GFCM susitikimą, sušaukiamą sprendimams, turėsiantiems Sąjungai teisinę galią, priimti, imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią mokslinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

    Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno GFCM susitikimo, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

    Jei GFCM susitikimo metu, be kita ko, vietoje, susitarimo pasiekti nepavyksta, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams, kad nustatant Sąjungos poziciją būtų atsižvelgta į naujus elementus.


    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2024/394/oj

    ISSN 1977-0723 (electronic edition)


    Top