(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 909/2014 (4) saugiam, veiksmingam ir sklandžiam atsiskaitymui skatinti standartizuoti atsiskaitymo už finansines priemones reikalavimai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) organizavimo ir veiklos vykdymo taisyklės. Tuo reglamentu nustatyti trumpesni atsiskaitymo laikotarpiai, atsiskaitymo drausmės priemonės, griežti organizaciniai, veiklos vykdymo ir rizikos ribojimo reikalavimai CVPD, griežtesni rizikos ribojimo ir priežiūros reikalavimai CVPD ir kitoms įstaigoms, teikiančioms banko paslaugas, kuriomis remiamas atsiskaitymas už vertybinius popierius, ir tvarka, kurią taikant veiklos leidimą turintys CVPD gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje;

(2)

reikalavimų tam tikrose srityse, kuriose taikomas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014, supaprastinimas ir proporcingesnis požiūris į tas sritis atitiktų Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurioje pabrėžiamas sąnaudų mažinimo ir supaprastinimo poreikis, kad Sąjungos politikos tikslus būtų galima pasiekti veiksmingiausiu būdu, ir kuria visų pirma siekiama sumažinti reglamentavimo ir administracinę naštą;

(3)

veiksmingos ir atsparios poprekybinės infrastruktūros yra esminiai tinkamai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos elementai ir prisideda prie pastangų remti investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą pagal politinius Komisijos prioritetus. Dėl tos priežasties vienas iš pagrindinių Komisijos kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane, išdėstytame 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, numatytų veiksmų yra Reglamento (ES) Nr. 909/2014 peržiūra;

(4)

2019 m. Komisija surengė tikslines konsultacijas dėl Reglamento (ES) Nr. 909/2014 taikymo. Informacijos Komisijai taip pat pateikė Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (5), ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Gauti atsakymai parodė, kad suinteresuotieji subjektai pritaria Reglamento (ES) Nr. 909/2014 tikslui skatinti saugų, veiksmingą ir sklandų atsiskaitymą už finansines priemones, ir laiko jį svarbiu, ir kad esminių to reglamento pakeitimų nereikia. 2021 m. liepos 1 d. buvo paskelbta pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikta ataskaita. Nors to reglamento nuostatos dar nėra visapusiškai taikomos, tačiau ataskaitoje nurodyta, kuriose srityse būtina imtis tikslinių veiksmų siekiant užtikrinti, kad to reglamento tikslas būtų pasiektas proporcingiau, veiksmingiau ir efektyviau;

(5)

CVPD turėtų galėti savo vidaus taisyklėse nustatyti, kurie įvykiai, išskyrus nemokumo bylas, laikomi dalyvio įsipareigojimų nevykdymu. Paprastai tokie įvykiai yra susiję su lėšų ar vertybinių popierių neperdavimu pagal vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos sąlygas ir vidines taisykles;

(6)

Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytos atsiskaitymo drausmės taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsiskaitymui už vertybinių popierių sandorius ir spręsti su juo susijusius klausimus ir taip užtikrinti atsiskaitymo už sandorius saugumą. Reikėtų išnagrinėti galimybę imtis papildomų priemonių ir numatyti papildomų įrankių atsiskaitymo veiksmingumui Sąjungoje didinti, pavyzdžiui, nustatyti sandorių dydžius arba numatyti dalinį atsiskaitymą. Todėl ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, turėtų peržiūrėti sektoriaus geriausią praktiką tiek Sąjungoje, tiek tarptautiniu mastu, kad nustatytų visas atitinkamas priemones, kurias galėtų įgyvendinti atsiskaitymo sistemos ar rinkos dalyviai, ir parengti atnaujintus techninių reguliavimo standartų dėl neatsiskaitymo atvejų prevencijos priemonių projektus, kad būtų padidintas atsiskaitymo veiksmingumas;

(7)

Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytos taisyklės apima visų pirma ataskaitų teikimo reikalavimus, piniginių baudų skyrimo tvarką ir privalomą supirkimą. Šiuo metu taikomi tik ataskaitų teikimo reikalavimai ir piniginių baudų skyrimo tvarka. Dėl sukauptos patirties taikant piniginių baudų skyrimo tvarką, visų pirma Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1229 (6) nustačius ir patikslinus atsiskaitymo drausmės sistemą, visiems suinteresuotiesiems subjektams buvo sudarytos sąlygos geriau suprasti tą tvarką ir sunkumus, kurių kyla ją taikant. Visų pirma reikėtų paaiškinti Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytų piniginių baudų ir privalomo supirkimo proceso taikymo sritį. Siekiant atskirti su piniginėmis baudomis susijusius reikalavimus nuo privalomam supirkimui taikomų reikalavimų, juos reikėtų nustatyti atskiruose straipsniuose;

(8)

neatsiskaitymo atvejams, kurių pagrindinė priežastis yra nepriklausoma nuo dalyvių, ir operacijoms, kurios nėra laikomos prekyba, piniginės baudos arba privalomas supirkimas neturėtų būti taikomi, nes tų priemonių taikymas tokiems neatsiskaitymo atvejams ir operacijoms būtų neįgyvendinamas arba galėtų turėti neigiamų pasekmių rinkai. Kalbant apie privalomą supirkimą tikėtina, kad taip būtų tam tikrų pirminės rinkos sandorių, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, emitento įvykių, reorganizavimo arba investicinių fondų vienetų kūrimo bei išpirkimo, koregavimo operacijų ar kitų rūšių sandorių, dėl kurių supirkimas tampa nebūtinas, atveju. Analogiškai, atsiskaitymo drausmės priemonės neturėtų būti taikomos neatsiskaitantiems dalyviams, kuriems iškeltos nemokumo bylos, arba kai neatsiskaitantys dalyviai yra pagrindinės sandorio šalys (PSŠ) išskyrus atvejus, kai PSŠ sudaro sandorius neužimdama sandorio šalių tarpininko padėties;

(9)

piniginės baudos turėtų būti skaičiuojamos už kiekvieną darbo dieną tol, kol neatsiskaitoma. Nustatant piniginių baudų apskaičiavimo parametrus turėtų būti atsižvelgiama į neigiamų palūkanų normų aplinkos galimybę. Būtina pašalinti bet kokias neigiamas paskatas neatsiskaityti, kurių galėtų atsirasti mažų arba neigiamų palūkanų normų aplinkoje, kad būtų išvengta nenumatyto poveikio atsiskaitančiam dalyviui. Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti piniginėms baudoms apskaičiuoti taikomus parametrus ir todėl turėtų apsvarstyti galimus tų baudų apskaičiavimo metodo pakeitimus, pavyzdžiui, progresinių tarifų nustatymą;

(10)

privalomas supirkimas galėtų daryti neigiamą poveikį tiek įprastomis, tiek nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Todėl privalomas supirkimas turėtų būti kraštutinė priemonė ir turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai tuo pat metu tenkinamos šios dvi sąlygos: pirma, pritaikius kitas priemones, pavyzdžiui, pinigines baudas arba CVPD, PSŠ ar prekybos vietoms sustabdžius dalyvių, dėl kurių nuolat ir sistemingai atsiranda neatsiskaitymo atvejų, dalyvavimą, nepavyko ilgam laikui tvariai sumažinti neatsiskaitymo atvejų Sąjungoje arba išlaikyti mažesnį neatsiskaitymo atvejų lygį Sąjungoje, ir, antra, neatsiskaitymo atvejų lygis daro arba gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui;

(11)

svarstydama, ar nustatyti privalomą supirkimą, Komisija turėtų ne tik pasikonsultuoti su Europos sisteminės rizikos valdyba, bet ir paprašyti ESMA pateikti sąnaudų ir naudos analizę. Remdamasi ta sąnaudų ir naudos analize, Komisija turėtų galėti įgyvendinimo aktu nustatyti privalomą supirkimą. Tame įgyvendinimo akte turėtų būti nurodyta, kurioms finansinėms priemonėms ar sandorių kategorijoms turi būti taikomas privalomas supirkimas;

(12)

taikant supirkimą sandorio šalių, kurios yra CVPD dalyvės, atliekamų sandorių dėl tos pačios finansinės priemonės grandinei galėtų būti bereikalingai dubliuojamos išlaidos ir daromas poveikis finansinės priemonės likvidumui. Kad būtų išvengta tokių pasekmių, tokių sandorių dalyviai turėtų galėti naudotis perdavimo mechanizmu. Kiekvienam sandorių grandinėje dalyvaujančiam dalyviui turėtų būti leidžiama perduoti supirkimo pareigą kitam dalyviui;

(13)

taikant privalomą supirkimą pardavėjui sudaromos sąlygos sumokėti finansinės priemonės supirkimo kainos ir jos pradinės sandorio kainos skirtumą pirkėjui tik tuo atveju, jei ta supirkimo referencinė kaina yra didesnė už pradinę sandorio kainą. Ta asimetrija būtų nepagrįstai naudinga pirkėjui tuo atveju, jei supirkimo referencinė kaina būtų mažesnė už pradinę sandorio kainą. Dėl jos perdavimo mechanizmo taip pat būtų neįmanoma taikyti ypač todėl, kad kiekviename sandorių grandinės etape mokėtinos sumos gali skirtis, priklausomai nuo to, kada kiekvienas tarpininkas atlieka supirkimą. Todėl tą asimetriją reikėtų panaikinti siekiant užtikrinti, kad sandorio šalims vėl būtų sudarytos tos ekonominės sąlygos, kokios būtų buvusios taikomos, jei būtų įvykęs pradinis sandoris;

(14)

nuo 2022 m. vasario 1 d. nebetaikomos privalomo supirkimo procedūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2012 (7), nes įsigaliojo Deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1229. Tačiau pagal Reglamentą (ES) Nr. 236/2012 taikomos privalomo supirkimo procedūros buvo nepriklausomos nuo Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytos tvarkos ir turėjo būti toliau taikomos. Todėl tikslinga į Reglamentą (ES) Nr. 236/2012 vėl įtraukti privalomą supirkimą reglamentuojančią nuostatą. Į tos nuostatos taikymo sritį patenkantiems sandoriams neturėtų būti taikomas privalomas supirkimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014;

(15)

sandoriai, kurių tarpuskaitos PSŠ nevykdo, galėtų būti neužtikrinti, todėl sandorio šalies rizika tenka kiekvienam prekybos vietos nariui ar prekybos šaliai. Dėl tos rizikos perkėlimo kitiems subjektams, pavyzdžiui, CVPD dalyviams, tie dalyviai būtų priversti padengti savo sandorio šalies rizikos poziciją įkaitu, o dėl to neproporcingai padidėtų atsiskaitymo už vertybinius popierius išlaidos. Todėl neatsiskaitančiam prekybos vietos nariui arba neatsiskaitančiai prekybos šaliai (priklausomai nuo atvejo) turėtų tekti atsakomybė sumokėti kainų skirtumą, piniginę kompensaciją ir supirkimo išlaidas;

(16)

tais atvejais, kai taikomas privalomas supirkimas, Komisija turėtų turėti galimybę tam tikrais išimtiniais atvejais laikinai sustabdyti jo taikymą. Toks sustabdymas turėtų būti įmanomas konkrečių kategorijų finansinių priemonių atveju, kai tai būtina siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui arba tvarkingam Sąjungos finansų rinkų veikimui arba ją pašalinti. Toks sustabdymas turėtų būti proporcingas tiems tikslams;

(17)

ESMA turėtų parengti atnaujintus techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų atsižvelgta į šiuo reglamentu padarytus Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pakeitimus. Tai sudarytų Komisijai sąlygas padaryti būtinus pataisymus ar pakeitimus siekiant paaiškinti tokiuose esamuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytus reikalavimus. ESMA taip pat turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų išsamiai išdėstytas perdavimo mechanizmas, nurodyta, kokių rūšių sandoriams supirkimo procesas nebūtinas ir kaip vykdant privalomą supirkimą atsižvelgti į neprofesionaliųjų investuotojų ypatumus;

(18)

jeigu CVPD iki veiklos leidimo išdavimo proceso pradžios nevykdo atsiskaitymo veiklos, nustatant kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kurios atitinkamos institucijos turėtų dalyvauti tokiame veiklos leidimo išdavimo procese, turėtų būti atsižvelgiama į numatomą atsiskaitymo veiklą, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visų atitinkamų institucijų, kurios gali būti suinteresuotos to CVPD veikla, nuomones;

(19)

kai naujas CVPD prašo išduoti veiklos leidimą, bet negalima įvertinti, ar CVPD laikosi tam tikrų reikalavimų, nes jis dar nevykdo veiklos, kompetentinga institucija turėtų galėti suteikti leidimą, kai protingai galima daryti prielaidą, kad CVPD laikysis Reglamento (ES) Nr. 909/2014, kai jis faktiškai pradės vykdyti veiklą. Tas vertinimas ypač svarbus, kiek tai susiję su paskirstytojo registro technologijos naudojimu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/858 (8) taikymu;

(20)

Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas nacionalinėms priežiūros institucijoms bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis ir sudaryti joms sąlygas dalyvauti, tačiau nereikalaujama, kad nacionalinės priežiūros institucijos informuotų tas atitinkamas institucijas apie tai, ar arba kaip į jų nuomones atsižvelgta priimant sprendimą veiklos leidimo išdavimo procese arba ar atliekant reguliarias peržiūras ir vertinimus nustatyta papildomų problemų. Todėl atitinkamos institucijos turėtų turėti galimybę teikti pagrįstas nuomones dėl veiklos leidimų CVPD išdavimo ir peržiūros bei vertinimo proceso. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tokias nuomones arba paaiškinti, kodėl į tokias nuomones nebuvo atsižvelgta. Kompetentingos institucijos turėtų informuoti atitinkamas institucijas, taip pat kitas institucijas, su kuriomis konsultuotasi, apie veiklos leidimų išdavimo proceso rezultatus. Kompetentingos institucijos turėtų informuoti atitinkamas institucijas, ESMA ir kolegiją apie peržiūros ir vertinimo proceso rezultatus;

(21)

nuostatos dėl leidimų CVPD perduoti pagrindinių paslaugų teikimą trečiajai šaliai arba išplėsti savo veiklą įtraukiant tam tikras kitas paslaugas išdavimo tvarkaraščių turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų pašalinti nenumatyti tų tvarkaraščių ir bendro veiklos leidimų išdavimo proceso tvarkaraščių nenuoseklumai;

(22)

siekiant užtikrinti, kad CVPD ir toliau taikytų tinkamą tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus, skirtus rizikai, kuri kyla ar galėtų kilti CVPD arba dėl kurios gali kilti grėsmė sklandžiam vertybinių popierių rinkų veikimui, įvertinti, būtina, kad kompetentingos institucijos reguliariai peržiūrėtų ir vertintų CVPD veiklą. Tačiau patirtis rodo, kad metinė peržiūra ir vertinimas yra neproporcingai didelė našta tiek CVPD, tiek kompetentingoms institucijoms, o jų pridėtinė vertė yra ribota. Siekiant palengvinti tą naštą ir išvengti tos pačios informacijos naudojimo kelis finansinius metus, kompetentingos institucijos turėtų galėti nustatyti tinkamesnį kiekvieno CVPD peržiūros ir vertinimo dažnumą, numatant, kad peržiūros ir vertinimai turėtų būti atliekami ne rečiau kaip kartą per trejus metus. Be to, vertindama, koks peržiūrėjimo ir vertinimo dažnumas ir išsamumas būtų tinkamas, kompetentinga institucija turėtų apsvarstyti, kas būtų proporcinga, atsižvelgdama į CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos rizikingumą, pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Tačiau tai neturėtų pakenkti kompetentingų institucijų priežiūros pajėgumams ir trukdyti siekti tikslo apsaugoti finansinį stabilumą. Todėl kompetentingos institucijos ir toliau turėtų turėti galimybę atlikti bet kokią papildomą peržiūrą ir vertinimą. CVPD, teikiantiems papildomas bankinio tipo paslaugas, taip pat taikoma peržiūra ir vertinimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (9);

(23)

CVPD turėtų būti pasirengęs scenarijams, kuriems susiklosčius jam galėtų nepavykti užtikrinti vykdomų ypatingos svarbos operacijų ir teikiamų paslaugų tęstinumo, ir turėtų įvertinti visų gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo susiklosčius tiems scenarijams galimybių veiksmingumą. Į Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 įtraukti su tuo susiję reikalavimai, kuriais visų pirma nustatyta, kad kompetentinga institucija turi reikalauti, kad CVPD pateiktų tinkamą gaivinimo planą, ir turi užtikrinti, kad kiekvienam CVPD būtų sudarytas ir atnaujinamas tinkamas pertvarkymo planas. Tačiau šiuo metu nėra suderintos pertvarkymo tvarkos, kuria pertvarkymo planas galėtų būti grindžiamas. CVPD, kuriems suteiktas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (10) taikymo sritį. Tačiau nėra jokių konkrečių nuostatų dėl CVPD, kurie neturi leidimo teikti tokių paslaugų ir todėl pagal Direktyvą 2014/59/ES nelaikomi kredito įstaigomis, kurioms taikoma pareiga turėti gaivinimo ir pertvarkymo planus. Todėl reikėtų paaiškinimų, kad būtų geriau suderinti CVPD taikomi reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad nėra visiems CVPD taikytinos Sąjungos sistemos dėl jų gaivinimo ir pertvarkymo. Siekiant išvengti reikalavimų dubliavimo, kai pagal Direktyvą 2014/59/ES yra parengtas CVPD gaivinimo ir pertvarkymo planas, neturėtų būti reikalaujama, kad tas CVPD parengtų gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo planus pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, jei informacija, kuri turi būti įtraukta į tuos planus, jau buvo pateikta. Tačiau tokie CVPD turėtų savo kompetentingai institucijai pateikti pagal tą direktyvą pateiktus gaivinimo planus;

(24)

paaiškėjo, kad Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatyta procedūra, susijusi su CVPD teikiamomis notarinėmis ir centralizuoto tvarkymo paslaugomis, susijusiomis su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės nei ta, kurioje CVPD išduotas veiklos leidimas, teisę, yra sudėtinga ir kai kurie jos reikalavimai yra neaiškūs. Dėl tos procedūros CVPD taikomas procesas yra neproporcingai brangus ir ilgas. Todėl procedūra turėtų būti paaiškinta ir supaprastinta siekiant sėkmingiau šalinti tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtis, kad veiklos leidimą turintiems CVPD būtų sudarytos sąlygos visapusiškai naudotis laisve teikti paslaugas Sąjungoje. Nedarant poveikio priemonėms, kurių CVPD turi imtis, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis nacionalinės teisės, turėtų būti aišku, kokia teisinė sistema taikoma vertinimui, kurį CVPD turi atlikti pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, susijusiam su priemonėmis, kurių jis ketina imtis, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis kitos valstybės narės teisės, ir kad tas vertinimas apima tik akcijas. Priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai turėtų būti suteikiama galimybė pateikti pastabų dėl su tos valstybės narės teise susijusio vertinimo. Galutinį sprendimą turėtų priimti buveinės valstybės narės kompetentinga institucija;

(25)

siekiant sudaryti sąlygas geresniam bendradarbiavimui vykdant tarpvalstybines paslaugas teikiančių CVPD priežiūrą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų galėti pakviesti priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų ir ESMA darbuotojus dalyvauti atliekant filialų patikrinimus vietoje. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija taip pat turėtų perduoti ESMA ir kolegijai patikrinimų vietoje išvadas ir informaciją apie taisomuosius veiksmus arba nuobaudas, dėl kurių nusprendė ta kompetentinga institucija;

(26)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 reikalaujama, kad bendradarbiautų institucijos, suinteresuotos CVPD, siūlančių paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal daugiau nei vienos valstybės narės įstatymus, operacijomis. Vis dėlto priežiūros tvarka tebėra fragmentiška ir dėl to, priklausomai nuo atitinkamo CVPD, gali atsirasti priežiūros įgaliojimų paskirstymo ir pobūdžio skirtumų. Dėl tokio fragmentiško pobūdžio kyla kliūčių tarpvalstybiniam CVPD paslaugų teikimui Sąjungoje, nepašalinamos likusios Sąjungos atsiskaitymų rinkos ydos ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Nors Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 sudaryta galimybė steigti kolegijas, ta galimybe buvo pasinaudota retai. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų kompetentingų institucijų vykdomos priežiūros koordinavimą, tam tikromis sąlygomis turėtų tapti privaloma įsteigti kolegijas. CVPD, kurių veikla laikoma itin reikšminga vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai bent dviejose priimančiose valstybėse narėse, turėtų būti įsteigiama priežiūros institucijų kolegija. Pagal šį reglamentą įsteigta kolegija neturėtų užkirsti kelio kompetentingų institucijų kitų formų bendradarbiavimui ar jį pakeisti. ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nurodyti kriterijai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar veikla yra itin reikšminga. Kolegijos nariai turėtų turėti galimybę prašyti kolegijos priimti neprivalomą nuomonę dėl klausimų, nustatytų CVPD peržiūros ir vertinimo metu arba papildomų bankinio tipo paslaugų teikėjų peržiūros ir vertinimo metu, arba dėl klausimų, susijusių su CVPD vykdomos veiklos ir paslaugų išplėtimu arba perdavimu, arba dėl bet kokio galimo Reglamento (ES) Nr. 909/2014 reikalavimų pažeidimo, susijusio su paslaugų teikimu priimančiojoje valstybėje narėje. Neprivalomos nuomonės turėtų būti priimamos paprasta balsų dauguma;

(27)

dėl kelių priežasčių ESMA ir kompetentingos institucijos šiuo metu turi nedaug informacijos apie trečiųjų valstybių CVPD teikiamas paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę. Pirma priežastis yra ta, kad pagal to reglamento 69 straipsnio 4 dalį pripažinimo reikalavimų taikymas trečiųjų valstybių CVPD, kurie iki Reglamento (ES) Nr. 909/2014 taikymo pradžios datos Sąjungoje jau teikė centralizuoto tvarkymo ir notarines paslaugas, atidėtas nenustatant jo pabaigos datos. Antra priežastis yra ta, kad tais atvejais, kai trečiosios valstybės CVPD teikia tik atsiskaitymo paslaugą, pripažinimo reikalavimai jam netaikomi. Trečia priežastis yra ta, kad Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nereikalaujama, kad trečiosios valstybės CVPD praneštų Sąjungos institucijoms apie savo veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę. Dėl informacijos trūkumo nei emitentai, nei Sąjungos ar nacionalinio lygmens valdžios institucijos negalėjo prireikus įvertinti tų CVPD veiklos Sąjungoje. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad trečiosios valstybės CVPD informuotų Sąjungos institucijas apie savo veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę;

(28)

Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas, kad CVPD turėtų valdymo organą, kurio bent trečdalis narių, bet ne mažiau kaip du nariai, būtų nepriklausomi. Siekiant užtikrinti nuoseklesnį nepriklausomumo sąvokos aiškinimą, ta sąvoka turėtų būti paaiškinta atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (11) pateiktą termino „nepriklausomas narys“ apibrėžtį;

(29)

Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nenustatyta konkrečių reikalavimų, taikomų tuo atveju, kai įsigyjamas arba padidinamas CVPD kapitalo kvalifikuotasis akcijų paketas. Tokie į Reglamente (ES) Nr. 648/2012 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas nuostatas panašūs reikalavimai, įskaitant kiek tai susiję su reikalavimais dėl taikytinos procedūros, turėtų būti nustatyti, kad būtų užtikrintas nuoseklus su CVPD akcijų paketo struktūra susijusių reikalavimų taikymas. ESMA turėtų parengti gaires dėl bet kurio asmens, kuris vadovaus CVPD verslui, tinkamumo vertinimo, taip pat dėl tiesioginio ar netiesioginio CVPD akcijų paketų įsigijimo ir didinimo riziką ribojančio vertinimo procedūrinių taisyklių ir vertinimo kriterijų;

(30)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, susijusį su pagrindinėmis nuostatomis, dėl kurios naudotojų komitetai turėtų patarti valdymo organui, reikėtų išsamiau paaiškinti, kokie elementai įtraukiami į sąvoką „paslaugų lygis“;

(31)

atsižvelgiant į pagrindinį CVPD vaidmenį užtikrinant sandorių saugumą, jie turėtų ne tik sumažinti riziką, susijusią su vertybinių popierių saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius, bet ir siekti kuo labiau ją sumažinti;

(32)

keli Sąjungoje įsteigti CVPD valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, kuriose taikomi nustatyto laiko grynieji atsiskaitymai. Tie CVPD turėtų tinkamai vertinti, stebėti ir valdyti dėl tokių atsiskaitymų naudojimo kylančią riziką;

(33)

tam tikromis aplinkybėmis vertybinis popierius galėtų būti išleistas pagal dviejų skirtingų valstybių narių bendrovių ar susijusią teisę. Taip visų pirma yra skolos vertybinių popierių atveju, kai emitentas yra įsteigtas vienoje valstybėje narėje, o vertybiniai popieriai išleidžiami pagal kitos valstybės narės teisę. Svarbu paaiškinti, kad tokiais atvejais turėtų būti toliau taikoma abiejų valstybių narių bendrovių ar susijusi teisė. Taikytinos teisės pasirinkimas neturi būti reglamentuojamas Reglamentu (ES) Nr. 909/2014, todėl jis turėtų būti paliktas emitentų nuožiūrai arba kitaip nustatomas pagal teisę;

(34)

siekiant užtikrinti, kad emitentai, nusprendę savo vertybinius popierius registruoti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiame CVPD, galėtų laikytis atitinkamų tos valstybės narės bendrovių ar susijusios teisės aktų nuostatų, valstybės narės turėtų reguliariai atnaujinti tokių aktualių pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų sąrašą ir paskelbimo tikslais teikti jį ESMA;

(35)

siekiant išvengti atsiskaitymo rizikos, susijusios su atsiskaitymų tarpininko nemokumu, CVPD turėtų vykdyti, kai tai praktiška ir įmanoma, savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymus piniginėmis lėšomis, esančiomis centriniame banke atidarytose sąskaitose. Kai ta galimybė nėra praktiška ir įmanoma, pavyzdžiui, kai CVPD neatitinka sąskaitos centriniame banke, išskyrus jo buveinės valstybės narės centrinį banką, atidarymo sąlygų, CVPD turėtų galėti vykdyti vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų atsiskaitymus piniginėmis lėšomis kita nei CVPD įsisteigimo šalies valiuta naudodamas sąskaitas, atidarytas CVPD arba kredito įstaigose, turinčiose leidimą teikti banko paslaugas Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytomis sąlygomis;

(36)

siekiant geriau remti atsiskaitymo rinkos veiksmingumą, gilinti kapitalo rinkas ir skatinti tarpvalstybinį atsiskaitymą, CVPD, kuriems pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas ir kurių atitinkama rizika jau stebima, turėtų galėti teikti paslaugas, susijusias su atsiskaitymais piniginėmis lėšomis CVPD, kuriems leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES nėra suteiktas, kitos šalies nei ta, kurioje yra įsisteigęs CVPD, siekiantis pasinaudoti tomis paslaugomis, valiuta, neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso tai pačiai bendrovių grupei. Leidimas paskirti CVPD arba kredito įstaigas turėtų būti naudojamas tik atsiskaitymui už visos CVPD, siekiančio pasinaudoti papildomomis bankinio tipo paslaugomis, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos arba jos dalies atsiskaitymą piniginėmis lėšomis. Jis neturėtų būti naudojamas jokiai kitai veiklai vykdyti. Be to, CVPD, kuris ketina atsiskaityti piniginėmis lėšomis už visą savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą arba už jos dalį naudodamasis savo sąskaitomis arba kuris ketina kitaip teikti bet kurias papildomas bankinio tipo paslaugas, turėtų turėti galimybę tai daryti Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytomis sąlygomis;

(37)

neviršijant tinkamos ribinės vertės, CVPD, kuriems nėra išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, turėtų galėti atlikti atsiskaitymus piniginėmis lėšomis naudodamiesi sąskaitomis, atidarytomis CVPD, kuriems pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 yra išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, ir naudodamiesi sąskaitomis, atidarytomis bet kurioje kredito įstaigoje, bet kuria valiuta. Ta ribinė vertė turėtų būti didžiausia bendra tokio atsiskaitymo piniginėmis lėšomis suma. Be to, ribinė vertė turėtų būti nustatoma taip, kad ją taikant būtų skatinamas atsiskaitymo veiksmingumas ir sudaromos sąlygos CVPD pasiekti atsiskaitymų piniginėmis lėšomis lygį, kurį viršijus reikia gauti banko veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES arba prisijungti prie emisijos centrinio banko, kartu užtikrinant finansinį stabilumą ir ribojant poveikį rizikai, susijusį su nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, taikytinomis pagal tą ribinę vertę. Nustatant ribinę vertę turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad CVPD reikia galėti atlikti mokėjimus skirtingomis valiutomis, ypač likvidžiausiomis valiutomis, kartu nustatant tinkamą ribą, kuri būtų taikoma visam CVPD. Nustatant ribinę vertę taip pat turėtų būti atsižvelgiama į poreikį išvengti netyčinio perėjimo nuo atsiskaitymo centrinio banko pinigais prie atsiskaitymo kitais pinigais;

(38)

kaip institucijai, turinčiai specialių ekspertinių žinių bankininkystės ir kredito rizikos klausimais, Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (EBI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (12), turėtų būti pavesta parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų nustatyta tinkama ribinė vertė ir nurodyti bet kokius tinkamus su tuo susijusius rizikos valdymo ir rizikos ribojimo reikalavimus. EBI taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECBS nariais ir ESMA. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsniu. Kompetentingos institucijos, kurios reguliariai stebi ribinę vertę, turėtų pateikti savo išvadas ir pagrindinius duomenis ESMA ir EBI, o savo išvadas – ESCB nariams, visų pirma tam, kad jas būtų galima įtraukti į reguliarią ataskaitą dėl papildomų bankinio tipo paslaugų, kurią turėtų rengti EBI, bendradarbiaudama su ECSB nariais ir ESMA;

(39)

CVPD, įskaitant tuos, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, ir paskirtos kredito įstaigos į savo rizikos valdymo ir rizikos ribojimo sistemas turėtų įtraukti atitinkamą riziką. Priemonės, kuriomis atsižvelgiama į tą riziką, turėtų apimti pakankamų reikalavimus atitinkančių likvidžių išteklių palaikymą visomis atitinkamomis valiutomis ir užtikrinimą, kad nepalankiausių sąlygų scenarijai būtų pakankamai patikimi. CVPD taip pat turėtų užtikrinti, kad atitinkama likvidumo rizika būtų valdoma ir į ją būtų atsižvelgiama naudojantis labai patikimomis kreditingų įstaigų finansavimo priemonėmis; tos priemonės turėtų būti įsipareigotos priemonės, ar tokios, kurioms būdingas panašus patikimumas. Papildomas bankinio tipo paslaugas teikiantys CVPD taip pat turėtų turėti konkrečias taisykles ir procedūras galimai kredito, likvidumo ir koncentracijos rizikai, kylančiai dėl tų paslaugų teikimo, mažinti. EBI turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais būtų atnaujinami esami techniniai reguliavimo standartai, kad būtų atsižvelgta į tuos rizikos ribojimo reikalavimų pakeitimus. Tai sudarytų Komisijai sąlygas padaryti bet kuriuos būtinus pakeitimus siekiant paaiškinti tokiuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su galimo likvidumo trūkumo valdymu;

(40)

paaiškėjo, kad nustatytas tik vieno mėnesio trukmės laikotarpis, per kurį atitinkamos institucijos ir kompetentingos institucijos turi pateikti pagrįstą nuomonę dėl leidimo teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, yra per trumpas, kad šios institucijos galėtų atlikti pagrįstą analizę. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti ilgesnį, dviejų mėnesių laikotarpį;

(41)

siekiant suteikti Sąjungoje įsisteigusiems CVPD ir trečiųjų valstybių CVPD pakankamai laiko pateikti paraišką išduoti veiklos leidimą ir pripažinti jų veiklą, Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytų veiklos leidimų išdavimo ir pripažinimo reikalavimų taikymo pradžios data iš pradžių buvo atidedama iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl veiklos leidimo arba pripažinimo pagal tą reglamentą. Nuo to reglamento įsigaliojimo praėjo pakankamai laiko. Todėl dabar tie reikalavimai turėtų būti pradėti taikyti siekiant užtikrinti, viena vertus, vienodas sąlygas visiems CVPD, teikiantiems paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, ir, kita vertus, kad Sąjungos ir nacionalinio lygmens institucijos turėtų investuotojų apsaugai užtikrinti ir finansiniam stabilumui stebėti būtiną informaciją;

(42)

šiuo metu Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas, kad ESMA, bendradarbiaudama su EBI, nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir atitinkamomis institucijomis, parengtų metines ataskaitas 12 temų ir pateiktų jas kasmet Komisijai. Tas reikalavimas yra neproporcingas atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų temų atveju dėl jų pobūdžio kasmetinio atnaujinimo nereikia. Todėl, siekiant sumažinti ESMA ir kompetentingoms institucijoms tenkančią naštą ir kartu užtikrinti, kad Komisijai būtų teikiama informacija, kurios jai reikia, kad galėtų peržiūrėti Reglamento (ES) Nr. 909/2014 įgyvendinimą, reikėtų iš naujo nustatyti tų ataskaitų dažnumą ir skaičių. Tačiau, atsižvelgiant į šiuo reglamentu daromus Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytos atsiskaitymo drausmės tvarkos pakeitimus, tikslinga reikalauti, kad ESMA reguliariai rengtų Komisijai skirtas ataskaitas tam tikromis papildomomis temomis, pavyzdžiui, dėl priemonių, kurių kompetentingos institucijos imasi reaguodamos į atvejus, kai CVPD atsiskaitymo veiksmingumas šešių mėnesių laikotarpiu yra gerokai mažesnis už Sąjungoje užregistruotą vidutinį atsiskaitymo veiksmingumo lygį, ir dėl galimybės taikyti papildomas reguliavimo priemones atsiskaitymo veiksmingumui Sąjungos rinkoje gerinti. Be to, ESMA, bendradarbiaudama su ESCB nariais, taip pat turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl galimo atsiskaitymo ciklo sutrumpinimo, kuria remiantis būtų galima potencialiai toliau plėtoti šią temą. EBI turėtų rengti metines ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama kompetentingų institucijų išvadoms, padarytoms joms stebint atsiskaitymo piniginėmis lėšomis ribinę vertę. Komisijos prašymu ESMA turėtų pateikti sąnaudų ir naudos analizę, kuria turėtų būti naudojamasi kaip pagrindu rengiant įgyvendinimo aktą dėl privalomo supirkimo;

(43)

siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais, rengiant piniginių baudų dydžio apskaičiavimo parametrus, būtų atsižvelgiama į neatsiskaitymo trukmę, neatsiskaitymo atvejų skaičių kiekvienos finansinių priemonių klasės atveju ir galimą žemų ar neigiamų palūkanų normų poveikį sandorio šalių paskatoms ir neatsiskaitymui, taip pat peržiūrėti tuos parametrus ir nurodyti, kurios pagrindinės neatsiskaitymo priežastys neturi būti laikomos priklausomomis nuo dalyvių ir kurios operacijos neturi būti laikomos prekyba. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(44)

pagal SESV 290 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EBI ir ESMA parengtus techninius reguliavimo standartus, kuriuose būtų nustatytos privalomo supirkimo proceso specifikacijos, kiek tai susiję su perdavimo mechanizmo detalėmis; nurodyta, kokių rūšių sandoriams supirkimo procesas nebūtinas ir kaip vykdant privalomą supirkimą atsižvelgti į neprofesionaliųjų investuotojų ypatumus; būtų nurodyta, kokią informaciją turi pateikti trečiosios valstybės CVPD; būtų nurodytos sąlygos, kuriomis CVPD veikla laikoma itin reikšminga; būtų nurodyta, kokias taisykles ir procedūras turi nustatyti CVPD, teikiantis papildomas bankinio tipo paslaugas; būtų pateikta išsami informacija apie tai, kaip nustatyto laiko grynųjų atsiskaitymų atveju CVPD turi įvertinti, stebėti, valdyti kredito ir likvidumo riziką ir apie ją pranešti; būtų nurodyta ribinė vertė, kurios neviršijus CVPD gali naudotis bet kurios kredito įstaigos paslaugomis, kad atliktų atsiskaitymus piniginėmis lėšomis; būtų pateikti atnaujinti rizikos ribojimo reikalavimai dėl likvidumo ir taisyklės bei procedūros dėl kredito, likvidumo ir koncentracijos rizikos, taikomi CVPD, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, atveju;

(45)

siekiant užtikrinti vienodas šiuo reglamentu nustatytų pakeitimų įgyvendinimo sąlygas, visų pirma susijusias su privalomo supirkimo reikalavimų taikymu ir jų taikymo sustabdymu, kai jie taikytini, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14). Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su privalomo supirkimo taikymu ir jo sustabdymu, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(46)

pagal SESV 290 ir 291 straipsnius priimami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai yra Sąjungos teisės aktai. Pagal SESV 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį su Europos Centriniu Banku (ECB) turi būti konsultuojamasi dėl visų siūlomų Sąjungos aktų jo kompetencijai priklausančiose srityse. Kai pagal Sutartis reikalaujama konsultuotis su ECB, su ECB turi būti tinkamai konsultuojamasi dėl pagal šį reglamentą priimamų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų;

(47)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti CVPD vykdomų tarpvalstybinių atsiskaitymų skaičių, sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas ir užtikrinti, kad institucijos turėtų pakankamai informacijos rizikai stebėti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(48)

taisyklių dėl piniginių baudų patikslintos taikymo srities, naujų reikalavimų dėl priežiūros institucijų kolegijų steigimo, reikalavimo trečiųjų valstybių CVPD pranešti apie jų teikiamas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, naujų taisyklių dėl nustatyto laiko grynųjų atsiskaitymų, patikslintos ribinės vertės, kurios nepasiekus kredito įstaigos gali siūlyti piniginių mokėjimų paslaugas vykdant dalį CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų, ir peržiūrėtų rizikos ribojimo reikalavimų, taikomų kredito įstaigoms arba CVPD, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 59 straipsnį, taikymas turėtų būti atidėtas arba turėtų būti taikomos tinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kad būtų pakankamai laiko būtiniems deleguotiesiems aktams, kuriais išsamiau nustatomi tokie reikalavimai, priimti. Kadangi šiuo reglamentu nustatomi procedūros, susijusios su laisve teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, pakeitimai, taip pat tikslinga paaiškinti taisykles, kurios turėtų būti taikomos CVPD teikiant paslaugas valstybėje narėje, kuri nėra buveinės valstybė narė, ir steigiant filialą kitoje valstybėje narėje. Kadangi šiuo reglamentu atlikti daliniai pakeitimai susiję su ESMA ataskaitų, kurios turi būti teikiamos Komisijai, dažnumu ir turiniu, nuostatų, susijusių su tam tikrų ataskaitų turiniu, taikymas turėtų būti atidėtas, siekiant užtikrinti, kad ESMA turėtų pakankamai laiko parengti naujas ataskaitas ir kad ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d. bus reikalaujama pateikti tik ataskaitas, kuriuos turi būti parengtos pagal šiuo metu galiojančias nuostatas;

(49)

todėl reglamentai (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) Nr. 236/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

6 straipsnio 5 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

3)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

(*2)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;"

4)

12 straipsnio 1 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

5)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

7)

20 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

8)

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

įterpiamas šis straipsnis:

10)

23 straipsnio 2–7 dalys pakeičiamos taip:

11)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

įterpiamas šis straipsnis:

13)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

įterpiami šie straipsniai:

(*4)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32)."

(*5)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1)."

(*6)   2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).“;"

17)

28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

18)

29 straipsnyje įterpiama ši dalis:

19)

36 straipsnis pakeičiamas taip:

20)

40 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

21)

47 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

22)

įterpiamas šis straipsnis:

23)

49 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„Nedarant poveikio pirmoje pastraipoje nurodytai emitento teisei, toliau taikoma valstybės narės bendrovių ar susijusi teisė, pagal kurią vertybiniai popieriai yra išleidžiami. Valstybės narės bendrovių ar susijusi teisė, pagal kurią išleidžiami vertybiniai popieriai, reiškia:

Valstybės narės sudaro antroje pastraipoje nurodytos bendrovių ar susijusios teisės pagrindinių susijusių nuostatų sąrašą. Kompetentingos institucijos tą sąrašą perduoda ESMA ne vėliau kaip 2025 m. sausio 17 d. ESMA tą sąrašą paskelbia ne vėliau kaip 2025 m. vasario 17 d. Valstybės narės tą sąrašą atnaujina reguliariai ir bent kas dvejus metus. Atnaujintą sąrašą jos reguliariai pateikia ESMA. ESMA paskelbia tokį atnaujintą sąrašą.“;

24)

52 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

25)

54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

26)

55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

27)

59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

29)

67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

30)

68 straipsnis papildomas šia dalimi:

31)

69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

32)

72 straipsnis išbraukiamas;

33)

74 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

34)

75 straipsnis pakeičiamas taip:

a)

3 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 7 straipsnio 3 dalies a ir b punktais;

b)

13 punkto a papunktis;

c)

22 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 47a straipsnio 1 ir 2 dalimis;

d)

25 punkto e papunktis;

e)

27 punkto a papunktis.