(1)

Sąjungos darbuotojų trūkumas labai riboja jos gebėjimą prisitaikyti prie vykstančių darbo pobūdžio, gamybos ir komunikacijos pokyčių ekonomikoje ir darbo rinkose;

(2)

darbdaviai visoje Sąjungoje nuolat praneša apie sunkumus ieškant reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų. Be to, manoma, kad dėl visuomenės senėjimo sumažės darbo jėgos ir ateityje padidės kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Ypač didelį poveikį patiria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), sudarančios 25 mln. subjektų visoje Sąjungoje, nes joms sunku rasti tinkamų specialistų, kurių reikia tvariam augimui, pritaikomumui ir konkurencingumui;

(3)

kvalifikuotų darbuotojų trūkumas daugelyje valstybių narių būdingas visose pramonės ekosistemose, kuriose daugėja aukštos, vidutinės ir žemos kvalifikacijos laisvų darbo vietų. Statybos, gamybos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), transporto, profesinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektoriai nuolat susiduria su darbuotojų trūkumu. Be to, 2015–2021 m. darbo jėgos trūkumas pagrindiniuose sektoriuose, kurie yra itin svarbūs žaliajai pertvarkai, išaugo dvigubai. Tokią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad įmonėms sunku rasti tinkamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų ir jos susiduria su ypatingais sunkumais įdarbinant IRT specialistus;

(4)

kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra didelė problema, trukdanti Sąjungos siekiui išlikti konkurencinga pasauline lydere ir poveikio klimatui neutralizavimo technologijų centru, taip pat pasiekti plataus užmojo klimato srities ir energetikos tikslus. Jis taip pat trukdo Sąjungai išnaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos potencialą, stiprinti Sąjungos lyderystę technologijų srityje, skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas ir veiksmingai reaguoti į tokias ekstremaliąsias situacijas kaip COVID-19 pandemija ar geopolitiniai konfliktai. Įgūdžių trūkumas konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sektoriuose, riboja pajėgumą rūpintis senėjančia visuomene ir visiems užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

(5)

norint išspręsti šią kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, reikia didelių investicijų į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat priemonių, kuriomis būtų skatinamas darbingo amžiaus suaugusiųjų dalyvavimas darbo rinkoje, sudaromos palankesnės sąlygos darbo jėgos judumui, gerinamos darbo sąlygos ir į Sąjungą pritraukiama reikiamų įgūdžių turinčių asmenų;

(6)

Sąjunga nuolat rėmė veiksmus, kuriais siekiama spręsti įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo problemą, kuo labiau išnaudodama savo vidaus darbo jėgos potencialą. Šie veiksmai apima iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti darbo jėgos judumą vidaus rinkoje, pavyzdžiui, Europos užimtumo tarnybų bendradarbiavimo tinklą (EURES). Be to, jais siekiama padidinti moterų, asmenų su negalia ir migrantų kilmės asmenų dalyvavimo darbo rinkoje lygį. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas nepakankamai atstovaujamų grupių, visų pirma jaunimo, kuris nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose (NEET), įtraukimui. 2020 m. Europos įgūdžių darbotvarkėje (1) išdėstyta 12 veiksmų, kuriais siekiama padėti asmenims ir įmonėms ugdyti įgūdžius ir jais naudotis, įskaitant Tarybos rekomendacijas dėl profesinio rengimo ir mokymo (2), individualiųjų mokymosi sąskaitų (3), mikrokredencialų (4) ir Įgūdžių pakto įgyvendinimo pradžią. Įgūdžių paktu remiamas viešųjų ir privačiųjų organizacijų bendradarbiavimas siekiant stiprinti kolektyvinius veiksmus įgūdžių srityje, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai, taip pat remiamos didelio masto partnerystės pagrindinėse pramonės ekosistemose;

(7)

Sąjunga siekia įtraukaus požiūrio į darbo jėgos trūkumo mažinimą, visų pirma sudarydama sąlygas visų kartų žmonėms Sąjungoje realizuoti savo gyvenimo pasirinkimus ir potencialą ekonomikoje bei visuomenėje. Šiuo tikslu valstybės narės gali naudotis išsamiu Sąjungos politikos priemonių rinkiniu, visų pirma Komisijos komunikatu „Demografiniai pokyčiai Europoje. Veiksmų rinkinys“, kuriuo siekiama geriau suderinti siekius kurti šeimą ir apmokamą darbą, remti ir įgalinti jaunąsias kartas klestėti, taip pat suteikti galių vyresnio amžiaus kartoms ir išlaikyti jų gerovę;

(8)

tačiau kvalifikuotų darbuotojų paklausos negali patenkinti vien tik Sąjungos darbo jėga. Kad Sąjungos ekonomika būtų sėkminga ir atspari, būtina, kad ji taptų patrauklesnė talentingiems pasaulio specialistams. Valdoma teisėta darbo ieškančių asmenų iš trečiųjų šalių migracija turi padėti spręsti darbdaviams kylančią darbo jėgos trūkumo problemą ieškant reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų ir skatinant ekonomikos augimą;

(9)

iš ES darbo jėgos tyrimo duomenų matyti, kad trečiųjų šalių piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau nei Sąjungos piliečiai dirba žemos ar vidutinės kvalifikacijos darbą, kuriam jų turima kvalifikacija yra per aukšta. 2022 m. Sąjungos pernelyg aukštos kvalifikacijos rodiklis tarp asmenų, kurie nėra Sąjungos piliečiai, buvo 39,4 %, Sąjungos piliečių iš kitų valstybių narių – 31,8 %, o atitinkamos valstybės narės piliečių – tik 21,1 % (5) Dėl pernelyg aukštos kvalifikacijos atitinkami asmenys ir Sąjungos ekonomika gali patirti ekonominių nuostolių;

(10)

nors valstybės narės pasilieka teisę nustatyti asmenų, atvykstančių dirbti iš trečiųjų šalių, skaičių, Sąjunga nustatė visapusišką požiūrį į teisėtą migraciją, pripažindama esminį migrantų vaidmenį Sąjungos ekonomikoje ir visuomenėje, siekdama supaprastinti migracijos procedūras ir suderinti trečiųjų šalių piliečių priėmimo sąlygas ir teises Sąjungoje. Migracijos ir prieglobsčio pakte (6) pripažįstama, kad kvalifikuotų trečiųjų šalių piliečių teisėtų atvykimo į Sąjungą būdų kūrimas yra viena esminių visapusiškos migracijos valdymo sistemos dalių. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/1883 (7) (vadinamoji Mėlynosios kortelės direktyva) nauja redakcija siekiama į darbo rinką pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. Siekiant patenkinti didėjančią kvalifikuotų IRT sektoriaus specialistų paklausą valstybėse narėse, šioje direktyvoje numatyta, kad aukšto lygio profesiniai įgūdžiai turėtų būti laikomi lygiaverčiais konkrečių IRT profesijų aukštojo mokslo kvalifikacijai. Be to, 2022 m. balandžio mėn. Komisijos priimtame įgūdžių ir talentų dokumentų rinkinyje (8) pabrėžiama, kad teisėta migracija naudinga tiek migrantams, tiek jų kilmės ir priimančiosioms šalims. Dokumentų rinkinyje pasiūlytos teisėkūros, veiklos ir į ateitį orientuotos politikos priemonės, kuriomis siekiama sustiprinti Sąjungos teisėtos migracijos sistemą, įskaitant pasiūlymus iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 2003/109/EB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES (10), kad būtų supaprastintos visų lygių įgūdžių turinčių trečiųjų valstybių piliečių priėmimo procedūros ir sustiprintos jų teisės jiems gyvenant Sąjungoje;

(11)

kvalifikuoti asmenys, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, norintys įsidarbinti valstybėse narėse, sudaro iš esmės nepakankamai išnaudojamą galimų darbo ieškančių asmenų grupę, kuri galėtų patenkinti darbdavių poreikius. Vadovaudamasi Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1364 (11) dėl teisėtų būdų gauti apsaugą ES skatinimo, Komisija paragino valstybes nares nustatyti papildomus įsidarbinimo būdus asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kad jie galėtų pasinaudoti savo įgūdžiais, kvalifikacija ir motyvacija, kartu sprendžiant įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo Sąjungoje problemą;

(12)

siekdama sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniam įdarbinimui ir suteikti galimybių trečiųjų šalių piliečiams dirbti trūkstamų Sąjungai svarbių profesijų darbą, Komisija pasiūlė sukurti ES specialistų rezervą (12) – platformą, kurioje būtų sutelkti darbo ieškančių asmenų iš trečiųjų šalių profiliai ir valstybėse narėse įsisteigusių darbdavių siūlomos laisvos darbo vietos ir padedama juos susieti. Specialistų rezervu bus siekiama padaryti Sąjungą patrauklesnę darbo ieškantiems asmenims iš trečiųjų šalių ir padėti darbdaviams spręsti įgūdžių ir darbo jėgos trūkumo Sąjungoje problemą. ES specialistų rezervas taip pat galėtų padėti praktiškai įgyvendinti papildomus įsidarbinimo būdus;

(13)

Komisija taip pat plėtoja specialistų pritraukimo partnerystes, kurios yra vienas iš pagrindinių migracijos ir prieglobsčio pakto išorės aspekto aspektų ir kurios įgyvendinamos pagal Komisijos komunikatą Komisijos komunikatą „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“ (13);

(14)

didėjant pasaulinei konkurencijai dėl įgūdžių ir talentų, 2023 m. tik viena iš Sąjungos valstybių narių patenka į labai išsilavinusiems darbuotojams patraukliausių EBPO šalių penketuką (14). Gebėjimas pritraukti ir išsaugoti talentingus specialistus priklauso nuo įvairių kintamųjų, įskaitant integracijos ir įtraukties politiką, paramos specialiųjų poreikių turintiems migrantams priemones, teisėtus būdus nuolat gyventi šalyje ir pilietybę, be kita ko, studentams, pajamų perspektyvas ir mokesčius, ateities perspektyvų suvokimą, gyvenimo kokybę ir įgūdžių bei kvalifikacijų pripažinimą;

(15)

kvalifikuotų darbuotojų pritraukimo ir įgūdžių bei kvalifikacijų pripažinimo klausimas sprendžiamas įvairiais Sąjungos veiksmais įgūdžių ir migracijos srityje. Prie Europos įgūdžių darbotvarkės (15) pridėtame Komisijos komunikate pabrėžiama, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti teisėtus atvykimo į Sąjungą būdus ir trečiųjų šalių piliečių įgūdžių pripažinimą Sąjungos darbo rinkoje. Komisijos 2021–2027 m. integracijos ir įtraukties veiksmų plane (16) pripažįstama, kad svarbu palengvinti trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimą ir palyginamumą, siekiant padėti trečiųjų šalių piliečiams visapusiškai pasinaudoti savo įgūdžiais. Žaliojo kurso pramonės plane (17) paskelbti veiksmai, įskaitant darbą, susijusį su trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijų pripažinimu, ir pirmiausia buvo atkreiptas dėmesys į principo „svarbiausia – įgūdžiai“ vertę nustatant piliečių ir trečiųjų šalių piliečių iš tikrųjų turimus įgūdžius. Pagalbos MVĮ priemonių rinkinyje (18) pripažinta, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais susiduria MVĮ, ir primenamas įsipareigojimas pateikti iniciatyvą, kuria būtų gerinamas trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas, siekiant padėti panaikinti įgūdžių trūkumą Sąjungos darbo rinkoje. Komisijos komunikate „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ taip pat pabrėžta, kad sprendžiant kvalifikuotų darbuotojų trūkumo Sąjungoje problemą reikia skatinti judumą, sudarant palankesnes sąlygas pripažinti kitų valstybių narių piliečių ir trečiųjų šalių piliečių įgūdžius ir kvalifikaciją;

(16)

2022 m. rugsėjo 14 d. Pirmininkė U. von der Leyen savo pranešime apie Sąjungos padėtį 2023-iuosius paskelbė Europos įgūdžių metais ir pabrėžė, kad tinkamų įgūdžių turinčių specialistų pritraukimas į Sąjungą turi būti su įgūdžiais susijusių problemų sprendimo dalis. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2023/936 (19) nustatyti keturi Europos įgūdžių metų tikslai, įskaitant tikslą „pritraukti žmones iš trečiųjų valstybių, turinčius valstybėse narėse reikalingų įgūdžių“. Tas tikslas apima mokymosi galimybių skatinimą (be kita ko, prireikus, kalbų mokymąsi ir mokymą), įgūdžių ugdymo ir judumo skatinimą ir kvalifikacijų pripažinimo palengvinimą;

(17)

įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas atlieka svarbų vaidmenį pritraukiant talentus ir įdarbinant darbuotojus apskritai. Kvalifikacijos ir mokymosi rezultatai, susiję su kvalifikacijomis, yra mokymosi sėkmės ženklas. Kvalifikacija ir kvalifikacijos lygiai dažnai naudojami nustatant reikalavimus, taikomus įsidarbinant, ir gali būti siejami su galimybėmis siekti karjeros ir darbo užmokesčiu. Norint atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, verčiantis reglamentuojamosiomis profesijomis, dažnai reikalaujama turėti kvalifikaciją, kad būtų galima įrodyti atitiktį standartams ir reikalavimams;

(18)

pagal principą „svarbiausia – įgūdžiai“ skatinama nustatyti asmens įgūdžius ir visapusiškai juos išnaudoti, neatsižvelgiant į tai, ar jie įgyti formaliojo, neformaliojo ar savaiminio mokymosi aplinkoje, o ne vertinti vien pagal kvalifikaciją. Priemonės, kuriomis siekiama pritraukti talentų ir didinti jų dalyvavimą darbo rinkoje, turėtų būti grindžiamos principu „svarbiausia – įgūdžiai“, pagal kurį vertinami įgūdžiai ir siekiama rasti darbą, atitinkantį jų gabumus ir potencialą;

(19)

trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas nacionaliniu lygmeniu organizuojamas ir valdomas skirtingai, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus ir užimtumo, švietimo, mokymo ir migracijos organizavimą skirtingose valstybėse narėse. Valstybės narės priima teisiškai privalomus sprendimus dėl pripažinimo tais atvejais, kai suteikia teises trečiųjų šalių piliečiams, turintiems konkrečią kvalifikaciją. Tokie sprendimai suteikia galimybę patikrinti, ar asmuo turi reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijų prieš suteikiant jam teises trimis konkrečiais atvejais, t. y. verstis reglamentuojamąja profesija, mokytis arba dalyvauti darbo jėgos migracijos procese;

(20)

pirmasis teisės užsiimti reglamentuojamąja profesija atvejis yra tada, kai trečiosios šalies piliečiui gali reikėti, kad jo įgūdžiai ir kvalifikacijos būtų pripažįstami, kad jis galėtų pradėti dirbti pagal reglamentuojamąją profesiją arba ja verstis. Šiai kategorijai priskiriami šimtai profesijų, pavyzdžiui, slaugos, medicinos, farmacijos, architektūros, o kai kuriose valstybėse narėse – mūrininkų, santechnikų, elektrikų ir statybos inžinierių profesijos. Norint užsiimti tokiomis profesijomis valstybėse narėse, kuriose jos yra reglamentuojamos, reikalingas profesinės kvalifikacijos pripažinimas;

(21)

siekdama veiksmingai užtikrinti įsisteigimo laisvę, laisvę teikti paslaugas ir laisvą asmenų judėjimą, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi profesinių standartų ir reikalavimų, Sąjunga Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB (20) nustatė bendrus pripažinimo principus, procedūras ir kriterijus, kad būtų skatinamas profesinių kvalifikacijų pripažinimo skaidrumas, teisingumas ir nuoseklumas;

(22)

asmenys, kuriems taikoma Direktyva 2005/36/EB, yra valstybių narių piliečiai, kurie naudojasi laisvo judėjimo teisėmis pagal Sąjungos teisę. Siekiant papildyti Direktyvą, pagrindiniai asmenys, kuriems taikoma ši rekomendacija, yra trečiųjų šalių piliečiai, kurie siekia gauti vizą arba leidimą dirbti ir gyventi valstybėje narėje arba jau teisėtai gyvena Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, ar jie turi Sąjungoje ar trečiosiose šalyse suteiktą kvalifikaciją. Kai kurios rekomendacijos taip pat gali būti svarbios pripažįstant Sąjungos piliečiams trečiosiose šalyse suteiktą kvalifikaciją, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo;

(23)

Direktyvos 2005/36/EB 10 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms pagal savo taisykles pripažinti trečiųjų šalių piliečių profesines kvalifikacijas, įgytas už Sąjungos ribų, tačiau pripažįstant kvalifikaciją turėtų būti laikomasi būtiniausių rengimo reikalavimų atitinkamoms profesijoms. Kai kurios kvalifikacijos pripažinimo taisyklės taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kai pagal Sąjungos prieglobsčio ir teisėtos migracijos teisės aktus jiems taikomos vienodos sąlygos kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiams, taip pat laisvo judėjimo principai (pvz., ilgalaikiams gyventojams, Sąjungos piliečių šeimos nariams iš trečiųjų šalių, pabėgėlio ar asmens, kuriam suteikta papildoma apsauga, statuso turėtojams, tyrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams, turintiems ES mėlynąją kortelę, trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikoma Direktyva 2011/98/ES, ir sezoniniams darbuotojams);

(24)

Direktyva 2005/36/EB taip pat taikoma konkrečių trečiųjų šalių piliečiams pagal įvairias priemones ir susitarimus. Pavyzdžiui, Direktyva 2005/36/EB taip pat taikoma EEE šalių piliečiams (pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą) ir Šveicarijos piliečiams (pagal ES ir Šveicarijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo). Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sudarytame Susitarime dėl išstojimo ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime paaiškinama Direktyvos 2005/36/EB taikymo Jungtinėje Karalystėje įgytoms kvalifikacijoms tvarka iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d.;

(25)

į Sąjungos laisvosios prekybos susitarimus (LPS) įtrauktos nuostatos, kuriomis remiamas abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo susitarimų su trečiosiomis šalimis rengimas. 2022 m. Sąjungos ir Kanados iš esmės sudarytu abipusio pripažinimo susitarimu architektams suteikiama galimybė vykdyti architekto veiklą abiejose teritorijose pagal sutartus kriterijus. Sąjungos prekybos susitarimuose taip pat numatyti įsipareigojimai sudaryti palankesnes sąlygas laikinam kvalifikuotų specialistų buvimui Sąjungoje, o tai gali papildyti procedūras, kuriomis siekiama geresnio trečiųjų šalių suteiktų kvalifikacijų pripažinimo;

(26)

antrasis atvejis, kai trečiųjų šalių piliečiams gali reikėti, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija būtų pripažinti, yra akademinis pripažinimas, t. y. pripažinimas siekiant įgyti galimybę toliau mokytis, pavyzdžiui, akademinių studijų ar profesinio mokymo tikslais, arba norint naudoti akademinį vardą. Akademinis pripažinimas daugiausia susijęs su užsienyje įgyto išsilavinimo arba ankstesnio mokymosi galiojimu, lygiu ir mokymosi rezultatais, kad būtų galima tęsti studijas. Europos nacionalinių informacijos centrų tinklo ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklai (ENIC-NARIC tinklai) teikia informaciją, konsultacijas ir priima sprendimus dėl pripažinimo, kad būtų lengviau tęsti studijas (paprastai aukštojo mokslo įstaigose), ir gali atlikti tam tikrą vaidmenį priimant sprendimus dėl pripažinimo, nagrinėjant skundus arba konsultuojant kvalifikacijų pripažinimo ar palyginamumo klausimais, įskaitant galimybę įsidarbinti kai kuriose šalyse;

(27)

UNESCO ir Europos Tarybos kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija yra pagrindinė kvalifikacijų pripažinimo Europoje ir už jos ribų teisinė priemonė. Ji skatina sąžiningas ir skaidrias vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo procedūras per pagrįstą laikotarpį. Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos VII straipsniu siekiama palengvinti aukštojo mokslo kvalifikacijų, kurias turi pabėgėliai, perkeltieji asmenys ir asmenys, esantys panašioje padėtyje kaip pabėgėliai, negalintys pateikti savo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, pripažinimą, kad jiems būtų lengviau dalyvauti aukštojo mokslo programose arba įsidarbinti. Be to, 2017 m. Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos komitetas priėmė Rekomendaciją dėl pabėgėlių, perkeltųjų asmenų ir asmenų, kurių padėtis panaši pabėgėlių padėtį, kvalifikacijų pripažinimo, kurioje išdėstyti pabėgėlių turimų kvalifikacijų pripažinimo politikos nustatymo principai. UNESCO Globalioje su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencijoje nustatyti visuotiniai teisingo, skaidraus ir nediskriminacinio aukštojo mokslo kvalifikacijų ir kvalifikacijų, suteikiančių galimybę siekti aukštojo mokslo, taip pat suteikiančių galimybių toliau mokytis ir įsidarbinti, pripažinimo principai;

(28)

trečiasis atvejis, kai trečiųjų šalių piliečiams gali reikėti, kad jų įgūdžiai ir kvalifikacija būtų pripažinti, yra susijęs su darbo jėgos migracijos procedūromis. Vizų arba leidimų dirbti ir gyventi išdavimo tikslais valstybės narės patikrina trečiosios šalies piliečio įgūdžius ir kvalifikaciją. Vertinimo kriterijai ir metodai valstybėse narėse skiriasi. Darbo jėgos migracijai reikalingų įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas gali būti organizuojamas kaip proceso prieš išvykimą arba po atvykimo dalis, siekiant parengti trečiųjų šalių piliečius integracijai. Didelis atmestų prašymų skaičius ir ilgas jų nagrinėjimo laikas gali atgrasyti trečiųjų šalių piliečius, o vertinimas, grindžiamas tik kvalifikacija ir formaliuoju švietimu bei mokymu, ne visada apima visus pareiškėjų įgūdžius ir potencialą ir gali trukdyti trečiųjų šalių piliečiams integruotis į darbo rinką;

(29)

be tų atvejų, kai reikalingas įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas, trečiųjų šalių piliečiams taip pat gali prireikti prieigos prie priemonių ir informacijos, kad būtų užtikrintas jų įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumas, pavyzdžiui, kad jie galėtų užsiimti nereglamentuojamosiomis profesijomis arba gauti finansavimą. Nors kvalifikacijų pripažinimas nėra būtinas, trečiųjų šalių piliečiams vis dėlto gali reikėti gauti lyginamąją pažymą arba informacijos ar patarimų dėl jų trečiosios šalies suteiktų kvalifikacijų pobūdžio ir autentiškumo, kad jie galėtų suprasti ir paaiškinti savo įgūdžių ir kvalifikacijų vertę. Toks savanoriškas skaidrumo priemonių naudojimas nesuteikia papildomų teisių kvalifikacijos turėtojui ir nepatenka į šios rekomendacijos taikymo sritį. Nors šioje rekomendacijoje tai nėra įtraukta į sąvokos „pripažinimas“ apibrėžtį, kai kuriose valstybėse narėse tokios oficialios pažymos gavimas arba užtikrinimas, kad turimi įgūdžiai ir kvalifikacijos būtų suprantami darbdaviams, gali būti vadinamas pripažinimu;

(30)

ilgalaikės iniciatyvos, pavyzdžiui, sistema „Europass“ (21), ir skaidrumo priemonės, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandara (EKS) (22), Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO), Europos skaitmeniniai mokymosi kredencialai ir Bolonijos proceso skaidrumo priemonės, gali būti naudojami siekiant didinti įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumą ir palyginamumą visoje Sąjungoje, kad būtų sudarytos sąlygos mokymuisi ir karjeros raidai;

(31)

visais trimis atvejais, kai trečiųjų šalių piliečiams gali reikėti jų įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimo, jų įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo procedūros dažnai yra sudėtingesnės ir brangesnės nei Sąjungos piliečiams taikomos procedūros. Trečiųjų šalių piliečiai paprastai turi mažiau galimybių gauti paramą. Jie gali susidurti su sunkumais dėl kalbos barjero (jei informacijos ir paramos paslaugos neteikiamos jų mokamomis kalbomis) arba jiems gali būti sunku naršyti įvairiose nacionalinėse įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo sistemose ir jas suprasti. Iš trečiųjų šalių piliečių gali būti tikimasi, kad jie organizuos dokumentų vertimą ir oficialų patvirtinimą ir padengs susijusias išlaidas, taip pat pateiks dokumentus ir kitus jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurių nereikalaujama iš Sąjungos piliečių arba kurie paprastai neišduodami jų kilmės šalyse. Tarptautinės apsaugos gavėjai arba prašytojai Sąjungoje, taip pat asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ir kurie yra trečiosiose šalyse bei gali pasinaudoti papildomais įsidarbinimo būdais, gali net nesugebėti visapusiškai dokumentais pagrįsti savo kvalifikacijos, pavyzdžiui, kai dokumentai buvo prarasti pabėgimo ar persikėlimo metu;

(32)

darbdaviai įdarbindami trečiųjų šalių piliečius dažnai susiduria su sunkumais ir patiria išlaidų. Dėl nepakankamos prieigos prie informacijos apie trečiosiose šalyse įgytą kvalifikaciją, sudėtingų administracinių procedūrų, vertimo reikalavimų, autentiškumo patikrinimo, atitikties reikalavimų ir ilgo nagrinėjimo (įskaitant įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimą) laiko jiems gali būti sunkiau pritraukti talentų į konkurencingą darbo rinką. Kai kurios valstybės narės taiko pirmenybės Sąjungos piliečiams principą (darbo rinkos tyrimai), pagal kurį įmonės, norėdamos įdarbinti trečiosios šalies pilietį, turi įrodyti, kad joms nepavyko rasti vietinių darbuotojų, Sąjungos piliečių ar teisėtai šalyje gyvenančių trečiosios šalies piliečių, kurie turi galimybę įsidarbinti pagal nacionalinės teisės aktus. Šiuo reikalavimu sukuriama papildoma našta darbdaviams, ypač MVĮ;

(33)

trečiosiose šalyse išduotų įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas gali būti sudėtingas valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, nes jos neturi pakankamai galimybių gauti informacijos apie trečiųjų šalių kvalifikacijas; taip pat dėl švietimo, mokymo ir kvalifikacijų sistemų organizavimo skirtumų, kalbų skirtumų, sunkumų tikrinant autentiškumą, sukurtų tinklų ir ryšių trūkumo siekiant didinti pasitikėjimą ir supratimą apie už Sąjungos ribų įgytas kvalifikacijas. Be to, nacionalinės valdžios institucijos skirtingai ir nenuosekliai tvarko duomenis ir informaciją apie įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimą, todėl turi ribotus pajėgumus keistis informacija ir kurti nuoseklius trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo metodus;

(34)

trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas nacionaliniu lygmeniu turėtų būti planuojamas, finansuojamas ir plėtojamas imantis veiksmų visais valdžios lygmenimis siekiant pritraukti talentų, atsižvelgiant į įgūdžių pasiūlos ir paklausos pokyčius;

(35)

nacionalinės valdžios institucijos turėtų stiprinti savo pajėgumus supaprastinti ir paspartinti pripažinimo procedūras ir teikti atitinkamą paramą bei informaciją trečiųjų šalių piliečiams, pripažinimo institucijoms, valstybinėms užimtumo tarnyboms, darbo inspekcijoms ir migracijos institucijoms; bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu įgūdžių ir kvalifikacijų srityje, taip pat valstybių narių kompetencija ir patirtis įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo srityje gali padėti nacionalinėms valdžios institucijoms ir didinti kolektyvinį Sąjungos gebėjimą reformuoti ir stiprinti trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo procesus. Bendradarbiaujant galima sudaryti sąlygas dalytis žiniomis ir informacija bei nuosekliai taikyti trečiųjų šalių piliečių įgūdžių ir kvalifikacijų, visų pirma kvalifikacijų, kurioms dažnai taikomos pripažinimo procedūros valstybėse narėse, pripažinimo metodus;

(36)

administracinis bendradarbiavimas, partnerystės ir susitarimai su trečiosiomis šalimis, taip pat bendradarbiavimas su švietimo ir mokymo paslaugų teikėjais bei kitais suinteresuotaisiais subjektais trečiosiose šalyse gali paskatinti pasitikėjimą, skaidrumą ir lengvesnį keitimąsi informacija bei kvalifikacijų autentiškumo patvirtinimą;

(37)

dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą atsirado poreikis skubiai sudaryti palankesnes sąlygas asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, patekti į Sąjungos darbo rinką. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2022/554 (23) išdėstytos rekomendacijos ir gairės, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms sudaryti palankesnes sąlygas nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bėgančių asmenų profesinių kvalifikacijų pripažinimui. 2023 m. birželio mėn. paskelbtame Komisijos vertinime (24), kaip valstybės narės įgyvendina tą rekomendaciją ir į ją atsižvelgė, nustatyta įvairių perspektyvių veiksmų. Vertinime pabrėžta, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi svarbių veiksmų, kad sudarytų palankesnes sąlygas Ukrainos specialistų integracijai, ypač sveikatos priežiūros ir mokymo srityse. Rekomendacija (ES) 2022/554 valstybėms narėms buvo duotas aiškus politinis ženklas dėti visas pastangas, kad būtų patenkinti neatidėliotini su šia padėtimi susiję poreikiai. Suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupė, palankiai įvertino Rekomendaciją (ES) 2022/554, o kai kurie pasiūlė, kad priemonės turėtų būti taikomos ir kitų trečiųjų šalių piliečiams;

(38)

Sąjunga yra įsipareigojusi remti žmogaus socialinę raidą ir ekonominę plėtrą teikdama paramą vystymuisi ir bendradarbiaudama. Partnerystės su trečiosiomis šalimis, siekiant pritraukti talentų, plėtojamos abipusiškai naudingai, kad būtų padedama tenkinti abiejų partnerių darbo rinkos poreikius. Sąjungos ir valstybių narių politika ir veiksmais tarptautinio įdarbinimo srityje turėtų būti sušvelnintas bet koks galimas neigiamas poveikis kilmės šalims. Pastangos pritraukti talentų neturėtų lemti žmogiškojo kapitalo praradimo ar protų nutekėjimo, kurie gali apriboti trečiųjų šalių socialinius ir ekonominius pajėgumus bei vystymąsi ir jų gebėjimą valdyti pagrindines paslaugas. Būtinas sistemingas požiūris į tarptautinį įdarbinimą, įskaitant abipusiškai naudingas partnerystes su kilmės šalimis, pavyzdžiui, specialistų pritraukimo partnerystes, kuriomis remiamas įgūdžių ir gebėjimų ugdymas kilmės šalyje,