(1)

Antidempingo priemonės nustatytos tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis arba Kinija) ir Tailando kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (toliau – VVJD arba nagrinėjamasis produktas) Tarybos reglamentu (EB) Nr. 584/96 (2) (toliau – pradinės priemonės).

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį pradinių priemonių taikymas buvo išplėstas iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų siunčiamoms importuojamoms prekėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms atitinkamai kaip Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų kilmės, Tarybos reglamentais (EB) Nr. 964/2003 (3), (EB) Nr. 2052/2004 (4), (EB) Nr. 2053/2004 (5) ir (EB) Nr. 655/2006 (6).

(3)

Šiuo metu galiojančios priemonės yra galutiniai antidempingo muitai, nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1934 (7), kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas.

(4)

Šiuo metu antidempingo priemonės taikomos tam tikroms importuojamoms Rusijos Federacijos, Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (8).

(5)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno (toliau – VVJD), galiojimo pabaigą (9), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – prašymas).

(6)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 60 % viso Sąjungoje pagaminamo VVJD produkto, vardu 2020 m. birželio 25 d. pateikė Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas).

(7)

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(8)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. spalio 27 d. inicijavo peržiūrą dėl importuojamų KLR kilmės VVJD. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (10) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, KLR gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems Sąjungos naudotojams bei Kinijos valdžios institucijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo ir gamybos Sąjungoje apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, kartu užtikrinant ir geografinį tipiškumą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino 56 % visos apskaičiuotosios produkcijos Sąjungoje ir jiems teko 49 % visos apskaičiuotosios pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimties Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo. Todėl preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos ir laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(13)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar nagrinėjamosios šalies gamintojų atranka yra būtina, šių šalių prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. Tačiau apie save pranešė tik vienas eksportuojantis gamintojas, todėl atranka nebuvo reikalinga. Be to, šis eksportuojantis gamintojas nusprendė nebebendradarbiauti, todėl išvados dėl importo iš KLR pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo padarytos remiantis turimais faktais.

(14)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai buvo kviečiami dalyvauti šiame tyrime. Tų šalių buvo prašoma Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešimo apie inicijavimą priede nurodytą informaciją apie savo bendroves. Apie save pranešė tik du importuotojai. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(15)

Komisija Kinijos Vyriausybei (toliau – KV) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(16)

Klausimynai atrinktiems Sąjungos gamintojams, taip pat importuotojams, naudotojams ir eksportuojantiems gamintojams skirti klausimynai inicijavimo dieną paskelbti internete (11).

(17)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, pareiškėjo ir dviejų importuotojų.

(18)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (12) visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino visų šių atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis:

(19)

2021 m. lapkričio 9 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(20)

Komisija negavo pastabų iš nė vienos suinteresuotosios šalies.

(21)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(22)

Ši byla inicijuota 2020 m. spalio 27 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(23)

2021 m. sausio 18 d. prie bylos medžiagos pridėtu pranešimu Komisija paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, kurie manė, kad jie vis dar gali būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti. Apie save nepranešė nė viena bendrovė.

(24)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats kaip ir ankstesnėje priemonių galiojimo termino peržiūroje – t. y. tam tikros Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių ar vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančiojo plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu ar kitiems tikslams ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (TARIC kodai 7307931191, 7307931193, 7307931194, 7307931195, 7307931199, 7307931991, 7307931993, 7307931994, 7307931995, 7307931999, 7307998092, 7307998093, 7307998094, 7307998095 ir 7307998098) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(25)

Kaip paaiškėjo atlikus tyrimą, kurį atlikus nustatytos galiojančios priemonės (13), tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(26)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš KLR (5 192 tonos), tik mažesniais kiekiais nei paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (8 058 tonos nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. birželio mėn.). Remiantis COMEXT (Eurostatas) duomenimis (14), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu VVJD importas iš KLR sudarė 10 % Sąjungos rinkos, palyginti su 16 % rinkos dalimi per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(28)

Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas.

(29)

Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija jokių pastabų negavo.

(30)

Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, toliau išdėstytos su KLR susijusios išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kaip antai importo ir eksporto statistika (COMEXT (Eurostatas), „Dun & Bradstreet“ (D&B) (15), „Global Trade Alert“ (GTA) (16) ir EBPO (17)).

(31)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(32)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(33)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(34)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi. Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė KV, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(35)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(36)

2021 m. kovo 30 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, kurie gali būti naudojami peržiūrimajam produktui gaminti. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis (t. y. Rusijos Federaciją, Tailandą ir Turkiją).

(37)

Pareiškėjas teigė, kad Rusijos Federacija nėra tinkama tipiška šalis, nes nuo 2015 m. gegužės 1 d. joje galioja vamzdžių ruošinių (SS kodas 730419) eksporto draudimas, o tai yra reikšmingas VVJD pagrindinės žaliavos rinkos Rusijoje iškraipymų šaltinis. Komisija atsižvelgė į pastabas ir sutiko, kad Rusija nėra tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(38)

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad vamzdžių ruošinių importas iš KLR į Turkiją yra reikšmingas. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad nė viena iš trijų bendrovių, kurias Komisija nurodė pirmajame pranešime, nebuvo tikros VVJD gamintojos. Po papildomo tyrimo Komisija sutiko, kad trys nurodyti gamintojai Turkijoje nėra tikri VVJD gamintojai. Todėl Komisija šiame etape padarė išvadą, kad Turkija nėra tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(39)

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Komisijos nustatyta bendrovė Tailande iš tikrųjų nėra VVJD gamintoja, ir pasiūlė tris kitas bendroves. Komisija sutiko, kad iš pradžių nustatyta bendrovė nėra VVJD gamintoja, ir patvirtino, kad pareiškėjo pasiūlytos trys bendrovės („Thai Benkan Co., Ltd.“, „Awaji Material Thailand Co., Ltd.“ ir „TTU Industrial Corp. Ltd.“) gamina VVJD ir kad naujausi šių bendrovių finansiniai duomenys yra prieinami.

(40)

2021 m. birželio 28 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Tailandą. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija iš trijų gamintojų („Thai Benkan“, „Awaji Material Thailand“ ir „TTU Industrial Corporation“) tipiškoje šalyje. Pastabų dėl antrojo pranešimo negauta.

(41)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (18) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(42)

Atlikusi minėtus tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (19). Kalbant tiksliau, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (20), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (21). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (22). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (23). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (24), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (25).

(43)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (26) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(44)

Prašyme ne tik nurodyta ataskaita, bet ir toliau aprašyta praktika, kuri daro poveikį plieno sektoriaus sąnaudoms ir kainoms (vamzdžių ruošiniai yra pagrindinis VVJD gaminti naudojamas gamybos išteklius).

(45)

Kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(46)

Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno, kuris yra pagrindinė VVJD gamybos žaliava, sektoriuje. Daugelis didžiausių gamintojų priklauso valstybei. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Pavyzdžiui, Kinijos valstybės įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (30). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybės įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (31). Apskaičiuota, kad nominalus valstybės įmonių ir privačių bendrovių skaičius plieno sektoriuje beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra VVĮ (32). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. teko tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (33). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (34). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai sujungiamos su VVĮ, kurių veiklos rodikliai yra prasti (35). Kadangi Kinijos VVJD gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio.

(47)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi VVJD gamintojai nebendradarbiavo, Komisija primena, kad tiek valstybės valdomoms, tiek privačioms įmonėms plieno sektoriuje taikoma politikos priežiūra ir gairės. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (36), KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (37)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės valdomų įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir partijos drausmės laikymuisi (38). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (39). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, VVJD gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(48)

Be to, VVJD sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(49)

Nors VVJD pramonė yra specializuota, ji naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į pagrindinės VVJD gamybos žaliavos, t. y. plieno, rinką.

(50)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (40). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane, galiojusiame PTL metu. Plane buvo nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (41). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (42). 13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (43), galiojusiame PTL metu, buvo numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (44). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (45). Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (46) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(51)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų pavyzdžių, susijusių su plienu, kuris yra pagrindinė VVJD gamybos žaliava, Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja VVJD sektoriaus plėtrai taikydama įvairias politikos priemones ir direktyvas ir kontroliuoja beveik visus šio sektoriaus plėtros ir veikimo aspektus.

(52)

Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant plieno kaip pagrindinės VVJD gaminti naudojamos žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(53)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką VVJD sektoriuje, kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(54)

Be to, VVJD sektoriui daro poveikį darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat apibūdinta 42 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (47).

(55)

Be to, šiame tyrime nepateikta jokių įrodymų, kad valstybės kišimasis į finansų sistemą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką nedaro poveikio VVJD sektoriui, kaip taip pat nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(56)

Galiausiai Komisija primena, kad VVJD pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai VVJD gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(57)

Todėl negalima naudoti ne tik VVJD pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pvz., kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(58)

Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(59)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad KV visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(60)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(61)

Kaip paaiškinta 40 konstatuojamojoje dalyje, antrajame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie savo išvadą, kad Tailandas buvo laikomas tinkama tipiška šalimi.

(62)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Rusijos Federaciją, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių. Be to, minėtose šalyse buvo gaminamas peržiūrimasis produktas.

(63)

Pastabų dėl ekonominės plėtros lygio po šio pranešimo negauta.

(64)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad nustatyta, jog peržiūrimasis produktas yra gaminamas Rusijos Federacijoje, Tailande ir Turkijoje. Tačiau Rusijos Federacija nebuvo įtraukta dėl draudimo eksportuoti vamzdžių ruošinius (žr. 37 konstatuojamąją dalį), svarbią žaliavą, naudojamą VVJD ir apskritai plieno gamybai. Turkija nebuvo įtraukta, nes nė viena iš trijų pirmajame pranešime nurodytų bendrovių, kurių naujausi finansiniai duomenys yra prieinami, negamino VVJD.

(65)

Komisija toliau tikrino, ar pirmiau nurodytose šalyse yra prieinamų viešųjų duomenų ir visų pirma viešųjų finansinių duomenų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamintojais.

(66)

Komisija ieškojo VVJD gamintojų, kurių finansiniai duomenys būtų viešai prieinami ir juos būtų galima panaudoti siekiant nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas PBA išlaidų ir pelno sumas. Šioje paieškoje Komisija daugiausia dėmesio skyrė pelningoms bendrovėms, viešai teikiančioms pelno ir nuostolių ataskaitas už PTL laikotarpį. Todėl antrajame pranešime nurodytos trys bendrovės Tailande.

(67)

Komisija išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis, susijusius su Tailando gamybos veiksniais, ir pateikė tokius pastebėjimus:

(68)

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, Komisija nusprendė, kad Tailandas yra tinkama tipiška šalis.

(69)

Remiantis šiais elementais nustačius, kad vienintelė tinkama tipiška šalis yra Tailandas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutiniame sakinyje.

(70)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Tailandas atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi. Visų pirma Tailande gaminama pakankamai peržiūrimojo produkto ir turimi aktualūs visų gamybos veiksnių, PBA išlaidų ir pelno duomenys.

(71)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kurie naudojami gaminant peržiūrimąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu gamybos veiksniu.

(72)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA, kad nustatytų neiškraipytas vamzdžių ruošinių sąnaudas tipiškoje šalyje.

(73)

Komisija taip pat nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms tipiškoje šalyje nustatyti bus naudojami Tailando nacionalinės statistikos tarnybos ir KPMG statistiniai duomenys, o neiškraipytoms energijos sąnaudoms nustatyti bus naudojami 67 konstatuojamojoje dalyje nurodyti nacionaliniai statistiniai duomenys.

(74)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, VVJD gaminti naudojamiems gamybos veiksniams nustatyti Komisija turėjo remtis Sąjungos pramone.

(75)

Atsižvelgiant į visą Sąjungos pramonės pateiktą informaciją ir į tai, kad eksportuojantys gamintojai nepateikė pastabų dėl abiejų pranešimų dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių, susijusių su gamybos veiksniais, buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai, kad būtų galima įvertinti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą:

1 lentelė

VVJD gamybos veiksniai

(76)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę siekdama aprėpti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Atsižvelgdama į tai, kad Tailando bendrovių viešai skelbiamose finansinėse ataskaitose nebuvo aktualių duomenų, šiai sumai nustatyti Komisija pasinaudojo 18 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateiktais finansiniais duomenimis. Metodika tinkamai paaiškinta 3.2.2 skirsnio d punkte.

(77)

Siekdama nustatyti neiškraipytas iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainas, Komisija rėmėsi vidutinėmis svertinėmis importo į tipišką šalį kainomis, nurodytomis GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai.

(78)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (59) 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 59 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Komisija nustatė, kad importas iš kitų trečiųjų šalių į Tailandą ir toliau buvo tipiškas – nuo 14,01 % vamzdžių ruošinių iki 99,9 % plieno laužo bendros importo apimties.

(79)

Valandinėms darbo sąnaudoms apskaičiuoti Komisija naudojo viešai prieinamus statistinius duomenis iš Tailando nacionalinės statistikos tarnybos (60), o darbdavio sumokėtoms papildomoms socialinio draudimo įmokoms apskaičiuoti – iš KPMG (61).

(80)

Komisija naudojo viso Tailando elektros energijos kainų statistinius duomenis, kuriuos skelbia Tailando Metropolinė elektros energijos įstaiga (62).

(81)

Komisija naudojo viešai skelbiamą Tailando pramoniniams vartotojams taikomą dujų kainą, kurią skelbia Energetikos politikos ir planavimo biuras prie Tailando energetikos ministerijos (63).

(82)

Komisija naudojo Tailando energetikos ministerijos viešai skelbiamą mazuto kainą (64).

(83)

Komisija naudojo provincijų vandentiekio tarnybos vandens tarifą (65).

(84)

Be 75 konstatuojamojoje dalyje apibendrintų gamybos veiksnių buvo apskaičiuotos ir gamybos pridėtinės išlaidos, t. y. kitos tiesioginės gamybos sąnaudos, komunalinių paslaugų kainos, nusidėvėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, gamybos pridėtinės išlaidos buvo pagrįstos Sąjungos pramonės nurodytomis gamybos pridėtinėmis išlaidomis, kurios sudarė 15,7 % gamybos sąnaudų. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(85)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Kaip nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė tris Tailando bendroves („TTU Industrial Corporation“, „Thai Benkan“ ir „Awaji Material Thailand“), kurios viešai skelbė finansinę informaciją (kurią „Dun & Bradstreet“ paskelbė duomenų bazėje „Global Financials“ (66)), kurią būtų galima panaudoti kaip pakaitinį rodiklį siekiant nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą. Viešai skelbiama šių bendrovių finansinė informacija suinteresuotosioms šalims buvo pateikta kaip antrojo pranešimo priedas.

(86)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(87)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi Sąjungos pramonės pateikta informacija apie kiekvieno gamybos veiksnio (žaliavų, darbo ir energijos) suvartojimą gaminant peržiūrimąjį produktą. Ši suvartojimo apimtis buvo padauginta iš nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų Tailande, kaip aprašyta 76–85 konstatuojamosiose dalyse.

(88)

Antra, Komisija taikė nustatytas gamybos pridėtines išlaidas, kaip aprašyta 84 konstatuojamojoje dalyje, kad gautų neiškraipytas bendras gamybos sąnaudas.

(89)

Galiausiai Komisija pritaikė PBA išlaidas ir pelną tipiškoje šalyje, nustatytus, kaip paaiškinta 85 konstatuojamojoje dalyje, gamybos sąnaudoms, nustatytoms, kaip aprašyta 88 konstatuojamojoje dalyje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos ir pelnas sudarė atitinkamai 14,1 % ir 1,7 %. Toks pelno lygis laikomas nepagrįstai žemu, tačiau dempingas nustatytas dar prieš pridedant pagrįstą pelno lygį, todėl Komisija nusprendė taikyti šį žemą lygį, nes jis neturi jokio praktinio poveikio dempingo apskaičiavimui, kurio reikia šios peržiūros išvadoms.

(90)

Kadangi nė vienas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta visos šalies mastu.

(91)

Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo ir todėl trūko konkrečios informacijos apie Kinijos kainas, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, t. y. remiantis Eurostato COMEXT importo duomenimis. Šios kainos nurodomos kainos, draudimo ir frachto (toliau – CIF) pagrindu, todėl jos buvo pakoreguotos iki EXW lygio, atėmus jūrų frachto ir draudimo sąnaudas pagal EBPO duomenis (67) ir vežimą vidaus keliais pagal Pasaulio banko duomenis (68).

(92)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertą su eksporto kaina EXW sąlygomis. Tuo remiantis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 100,3 %. Taigi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(93)

Siekdama įvertinti dempingo tęsimosi tikimybę Komisija išnagrinėjo šiuos elementus: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas.

(94)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, visų pirma pareiškėjo pateikta informacija.

(95)

Remiantis prašyme pateiktais duomenimis, VVJD gamybos pajėgumai 2019 m. sudarė apie 890 000 tonų. Pareiškėjas taip pat apskaičiavo, kad nepanaudoti peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumai 2019 m. KLR sudarė apie 197 000 tonų. Tai yra šešis kartus daugiau nei Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje apimtis ir keturis kartus daugiau nei ES suvartojimo apimtis.

(96)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos VVJD gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuojamoms VVJD gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(97)

Sąjungos rinka visada buvo patraukli Kinijos eksportuojantiems VVJD gamintojams. Tai rodo nuolatinis jų buvimas ES rinkoje nuo pradinio tiriamojo laikotarpio, bei jų pastangos apeiti praeityje pritaikytas priemones per Taivaną, Indoneziją, Šri Lanką ir Filipinus, kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje.

(98)

Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad, be ES, griežtas antidempingo priemones iš KLR importuojamoms VVJD taiko ir Argentina (69), Japonija (70), Meksika (71), Turkija (72) ir JAV (73), tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dideli šių nepanaudotų pajėgumų kiekiai būtų nukreipti į Sąjungos rinką.

(99)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina. Atsižvelgdama į VVJD importą į Sąjungą dempingo kaina per PTL, didelius nepanaudotus pajėgumus KLR ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, į Sąjungos rinką, tikėtina, būtų parduodami dideli VVJD kiekiai iš KLR dempingo kainomis.

(100)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas tikriausiai tęsis.

(101)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino aštuoniolika gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(102)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį sudėjusi su importo iš KLR ir kitų trečiųjų šalių apimtimi, remdamasi Eurostato duomenimis TARIC (Europos Sąjungos integruotasis muitų tarifas) kodų lygmeniu.

(103)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(104)

VVJD daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statyboje, energijos gamyboje, laivų statyboje ir pramoniniuose įrenginiuose vamzdžiams arba vamzdeliams sujungti, todėl VVJD paklausa reikšmingai susijusi su energetikos infrastruktūros sektoriaus veikla, kurią savo ruožtu lemia energijos kainų raida.

(105)

Todėl, 2018 m. atsigavus naftos ir dujų kainoms (74), Sąjungos suvartojimas 2018 m. padidėjo maždaug 14 %, palyginti su 2017 m. Po tokio suvartojimo padidėjimo 2019 m. jis sumažėjo 8 % (nes nukrito naftos ir dujų kainos), o per PTL šiek tiek padidėjo, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 7 %.

(106)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

3 lentelė

Importo iš Kinijos apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(107)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visa importo iš Kinijos apimtis sumažėjo nuo 5 864 tonų 2017 m. iki 5 192 tonų per PTL. Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu kito panašiai ir sumažėjo – nuo 13 % 2017 m. iki 10 % per PTL.

(108)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Tuo remiantis vidutinė importo iš nagrinėjamosios šalies kaina kito kaip toliau nurodyta.

4 lentelė

Importo iš Kinijos kainos (EUR/t)

(109)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina padidėjo 46 % – nuo 1 265 EUR/t 2017 m. iki 1 852 EUR/t per PTL.

(110)

Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas su vidutinėmis importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis, nustatytomis remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kaina pagal Eurostato duomenis ir pakoreguotomis atsižvelgiant į muitą ir išlaidas po importo. Importo iš Kinijos kainos, neįskaičiavus antidempingo muitų, lėmė priverstinį Sąjungos pardavimo kainų sumažėjimą 16,4 %. Įskaičiavus antidempingo muitus, importo iš Kinijos į Sąjungos rinką kainos buvo 28 % didesnės už Sąjungos pardavimo kainų lygį.

(111)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainų raida.

5 lentelė

Importo iš kitų trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją) apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(112)

Visas importas iš kitų trečiųjų šalių per PTL sudarė 13 563 tonas ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 29 %. Importas padidėjo daugiausia 2017–2018 m., po to importo apimtis iki PTL pabaigos išliko gana pastovi. Importo padidėjimas atsispindi šio importo užimamoje rinkos dalyje, kuri išaugo nuo 23 % 2017 m. iki 27 % per PTL. Vidutinė importo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat augo – per PTL, palyginti su 2017 m., padidėjo 19 %. Vidutiniškai šios kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(113)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(114)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(115)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(116)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(117)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(118)

Sąjungos gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 % ir šis pokytis iš esmės atitiko energijos kainų pokyčius. Konkrečiau, po palyginti staigaus 31 % padidėjimo 2018 m. ji sumažėjo ir 2019 m., ir per PTL.

(119)

Gamybos pajėgumų pokyčiai buvo panašūs į gamybos pokyčius, t. y. 2018 m. jie padidėjo, o 2019 m. ir per PTL sumažėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo 4 %.

(120)

Pajėgumų naudojimo tendencijos taip pat buvo panašios – per nagrinėjamąjį laikotarpį šis rodiklis išliko labai mažas (27–32 %). Atsižvelgiant į ankstesnį priemonių galiojimo termino tyrimą (75), žemą pajėgumų naudojimo lygį iš dalies lemia visų pajėgumų apskaičiavimo metodas, kai nurodyti pajėgumai yra teoriniai didžiausi pajėgumai (3 pamainos per dieną), nors tai nebūtinai tiksliai atspindi faktinius pajėgumus.

(121)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(122)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimų apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės atitiko Sąjungos vartojimo rinkos tendencijas ir pokyčius – didžiausias augimas fiksuotas 2018 m., o vėliau ši apimtis nukrito beveik iki 2017 m. lygio per PTL (padidėjo 3 %).

(123)

Sąjungos pramonės rinkos dalis 2017–2018 m. išliko nepakitusi – 65 %, o per PTL sumažėjo iki 62 %. Ankstesniu galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sudarė 64 % (76).

(124)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 3 %, Sąjungos pramonės pardavimas neaugo tokiu pačiu tempu kaip paklausa, kuri padidėjo 7 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 65 % 2017 m. iki 62 % per PTL.

(125)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

(126)

2018 m., palyginti su 2017 m., augo ir užimtumas, ir našumas, o per PTL šie rodikliai sumažėjo iki šiek tiek 2017 m. lygį viršijančio lygio (užimtumas – 1 %, o našumas – 6 %).

(127)

Vykdant tyrimą nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Todėl faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei yra didelis – vertinant ne tik importo iš nagrinėjamosios šalies kainas, bet ir to importo apimtį.

(128)

Be to, Sąjungos pramonė vis dar neatsigavusi po buvusio žalingo dempingo, susijusio su importuojamomis Rusijos Federacijos, Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės VVJD.

(129)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų ir vieneto sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

(130)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %, o aukščiausią lygį pasiekė 2019 m. (buvo 9 % didesnė nei 2017 m.). Vieneto gamybos sąnaudos nuo 2017 m. iki 2018 m. sumažėjo 7 %, o vėliau augo ir per PTL pasiekė tokį patį lygį kaip 2017 m.

(131)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(132)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 9 %.

(133)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(134)

Atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis 2018–2019 m. palaipsniui didėjo, tačiau per PTL nukrito iki žemesnio nei 2017 m. lygio (buvo 3 % mažesnis).

(135)

Pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(136)

Atliekant tyrimą, Sąjungos pramonės pelningumas buvo nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą iš panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškus kaip procentinę dalį nuo šio pardavimo. Atrinktų gamintojų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamas ir pasikeitė nuo – 22 % 2017 m. iki – 12 % per PTL. 2018 m. ir 2019 m. jis sudarė atitinkamai –4 % ir – 6 % – tai buvo padidėjusios paklausos ir sumažėjusių gamybos sąnaudų rezultatas.

(137)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės pajėgumas finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko neigiamas, išskyrus 2018 m., kai buvo susidariusios palankios rinkos sąlygos.

(138)

Investicijos (daugiausia skirtos gamybos įrangai atnaujinti, kokybei, našumui ir lankstumui didinti gamybos procese) nagrinėjamuoju laikotarpiu palaipsniui mažėjo ir per PTL, palyginti su 2017 m., buvo 34 % mažesnės. Tokia tendencija rodo rinkos neapibrėžtumą dėl COVID-19 pandemijos ir paklausos sumažėjimo, kurį lėmė mažesnės energijos kainos 2019 m. ir per PTL.

(139)

Investicijų grąžos, gautos iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo, pokyčiai buvo panašūs į pelningumo pokyčius – 2018 m. labai padidėjo, o 2019 m. ir per PTL sumažėjo.

(140)

Nepaisant pagerėjimo, ypač tais metais, kai rinkos sąlygos buvo palankios (pvz., 2018 m., t. y. prieš COVID-19 protrūkį ir padidėjus investicijoms į energetikos infrastruktūrą dėl atsigaunančių naftos ir dujų kainų), Sąjungos pramonės padėtis ir toliau išlieka nestabili. Pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusia paklausa per nagrinėjamąjį laikotarpį, todėl jos rinkos dalis sumažėjo nuo 65 % iki 62 %. Sąjungos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ir toliau dirbo labai nuostolingai. Jos nuostoliai per PTL sudarė 12 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pinigų srautai ir investicinė grąža buvo daugiausia neigiami.

(141)

Nepaisant to, nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjęs našumas ir išsilaikę geri Sąjungos pramonės eksporto rezultatai (Sąjungos gamintojų eksportas sudarė apie 20 % viso jų pardavimo) prisidėjo prie Sąjungos pramonės gyvybingumo išlaikymo ir atspindi nuolatines Sąjungos pramonės pastangas rasti naujų rinkų bei išlaikyti konkurencingumą pasauliniu mastu.

(142)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(143)

Tuomet Komisija vertino, ar yra priežastinis ryšys tarp importo iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. Iš KLR importuojamų produktų kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko didelis, tačiau sumažėjo 11 %. Importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 46 %. Atsižvelgiant į taikomas priemones, šio importo į Sąjungos rinką kainos buvo 28 % didesnės už Sąjungos pramonės kainas, todėl nebuvo žalingos.

(144)

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies.

(145)

Šiomis aplinkybėmis Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartotų, jei priemonės būtų panaikintos.

(146)

Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartotų, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: 1) nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumą ir 2) galimo importo iš KLR ir jo kainų lygio poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(147)

Kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nepanaudoti Kinijos pajėgumai keturis kartus viršijo Sąjungos suvartojimą. Netaikant antidempingo muitų, importas iš Kinijos lemtų priverstinį Sąjungos gamintojų kainų mažinimą 16,4 %. Atsižvelgiant į tai, kad priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai pagrįsti Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, kurias taikydama pramonė dirba nuostolingai, žalos skirtumas būtų gerokai didesnis. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones į Sąjungos rinką didele apimtimi imtų skverbtis importuojami produktai žalingomis dempingo kainomis.

(148)

Nemažėjantį Kinijos eksportuojančių gamintojų susidomėjimą Sąjungos rinka rodo palyginti stabili importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį, nepaisant galiojusių priemonių. Be to, nustatyta, kad Kinijos eksportuotojai apeina galiojančią antidempingo priemonę per keturias skirtingas trečiąsias šalis – Taivaną, Šri Lanką, Indoneziją ir Filipinus. Iš tokios pasikartojančios apėjimo praktikos akivaizdžiai matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai yra suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką be apribojimų, taigi Sąjungos rinka yra patraukli eksportui iš Kinijos. Galiausiai, kaip paaiškinta 104 konstatuojamojoje dalyje, kai kurios kitos trečiosios šalys taip pat taiko antidempingo priemones VVJD importui iš KLR, todėl tikėtina, kad dideli VVJD kiekiai iš KLR bus nukreipti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(149)

Dėl tikėtino didesnio importo žalingomis dempingo kainomis Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų. Spaudimas kainoms neleistų Sąjungos pramonei padidinti savo kainų iki pelningo lygio ir tikriausiai lemtų papildomus finansinius nuostolius bei gamybos mažinimą ar net Sąjungos gamintojų gamyklų uždarymą. Be to, šis importas ir toliau užimtų Sąjungos rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita, o dėl to dar labiau sumažėtų ir taip nedidelis Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas.

(150)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad panaikinus galiojančias priemones Sąjungos pramonė, tikėtina, vėl patirtų žalą, kurią iš pradžių jai darė importas iš KLR, kaip tai apibrėžta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(151)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Kinijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(152)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(153)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(154)

Kaip nustatyta 140 ir 142 konstatuojamosiose dalyse ir patvirtinta neigiamomis daugybės žalos rodiklių tendencijomis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtis ir toliau buvo labai trapi. Be to, 148 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad jei būtų leista nebetaikyti Kinijai taikomų antidempingo priemonių, vėl būtų patiriama žala.

(155)

Apskritai, nepaisant Sąjungos pramonės, kuriai daromas žalingas poveikis, padėties Sąjungos rinkoje, Komisija laikėsi nuomonės, kad pramonė tebėra gyvybinga. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ne tik buvo išlaikyti geri Sąjungos pramonės eksporto rezultatai (pardavimas eksportui sudarė reikšmingą visos pardavimo apimties dalį), bet ir padidėjo našumo lygis. Tačiau Sąjungos pramonė vis dar naudoja labai mažai turimų pajėgumų ir veikia nuostolingai.

(156)

Bet koks tolesnis padėties blogėjimas neigiamai atsilieptų bendrai Sąjungos pramonės padėčiai, nes galimai tektų mažinti gamybą arba net galutinai uždaryti gamyklas Sąjungoje. Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Kinijai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(157)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą, apie save pranešė du nesusiję importuotojai, kuriems kartu per PTL teko apie 6 % viso VVJD importo iš Kinijos. Abu importuotojai pritarė tolesniam priemonių taikymui. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jų verslo veikla, susijusi su nagrinėjamuoju produktu, buvo pelninga. Todėl daroma išvada, kad importuotojų požiūriu nėra įtikinamų priežasčių nepratęsti galiojančių priemonių taikymo.

(158)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą ir atliekant tyrimą apie save nepranešė nė vienas naudotojas. Primenama, kad VVJD yra tik priedai, naudojami vamzdžiams arba vamzdeliams sujungti, todėl jų sąnaudos paprastai sudaro tik nedidelę dalį visų projekto sąnaudų.

(159)

Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis naudotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

(160)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš Kinijos importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(161)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno turėtų būti toliau taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1934.

(162)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Pastabų negauta.

(163)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (77) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(164)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,