1.   Ši direktyva taikoma šioje direktyvoje nurodytiems jūrininkams, dirbantiems jūrų laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, išskyrus:

2.   6 straipsnis taikomas jūrininkams, kurie turi valstybės narės išduotą atestatą, neatsižvelgiant į jų pilietybę.

1.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 1 straipsnyje nurodytuose laivuose tarnaujantys jūrininkai būtų rengti bent pagal tuos JRAB konvencijos reikalavimus, kurie nustatyti šios direktyvos I priede, ir turėtų 2 straipsnio 35 ir 36 punktuose apibrėžtus pažymėjimus bei liudijimus ir (arba) dokumentinius įrodymus, kaip apibrėžta 2 straipsnio 37 punkte.

2.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad tie įgulos nariai, kurie pagal SOLAS 74 III/10.4 taisyklę turi turėti atestatus, būtų parengti ir atestuoti pagal šią direktyvą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetencijos pažymėjimai ir tinkamumo liudijimai būtų išduodami tik tiems kandidatams, kurie atitinka šio straipsnio reikalavimus.

2.   Kapitonų, vadovaujančių specialistų ir radijo operatorių atestatus valstybė narė patvirtina, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

3.   Kompetencijos pažymėjimai ir tinkamumo liudijimai išduodami laikantis JRAB konvencijos priedo I/2 taisyklės 3 dalies.

4.   Kompetencijos pažymėjimus išduoda tik valstybės narės, patikrinusios visų būtinų dokumentinių įrodymų autentiškumą ir galiojimą; jie išduodami pagal šį straipsnį.

5.   Dėl radijo operatorių valstybės narės gali:

6.   Valstybės narės nuožiūra patvirtinimai gali būti jos išduodamų atestatų neatskiriama dalis, kaip numatyta JRAB kodekso A-I/2 poskyryje. Tokiu atveju naudojama A-I/2 poskyrio 1 dalyje nurodyta forma. Jeigu patvirtinimai išduodami kitaip, jiems naudojama to poskyrio 2 dalyje nurodyta forma. Patvirtinimai išduodami laikantis JRAB konvencijos VI straipsnio 2 dalies.

Patvirtinimai, kuriais liudijamas kompetencijos pažymėjimo išdavimas, ir patvirtinimai, kuriais liudijamas kapitonams ir vadovaujantiems specialistams pagal I priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles išduotas tinkamumo liudijimas, išduodami tik jeigu laikomasi visų JRAB konvencijos ir šios direktyvos reikalavimų.

7.   Valstybė narė, kuri pagal šios direktyvos 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą pripažįsta kompetencijos pažymėjimą arba kapitonams ir vadovaujantiems specialistams pagal JRAB konvencijos priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles išduotą tinkamumo liudijimą, patvirtina tą pažymėjimą ar liudijimą taip paliudydama jo pripažinimą tik įsitikinusi, kad pažymėjimas ar liudijimas yra autentiškas ir galiojantis. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 3 dalyje nustatyta forma.

8.   Dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų patvirtinimų:

9.   Pareigos, kurias atestato turėtojui leidžiama eiti, patvirtinime yra nurodomos vartojant tokius pačius terminus, kurie vartojami atitinkamuose tos valstybės narės reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo.

10.   Valstybė narė gali naudoti ir kitokią formą nei JRAB kodekso A-I/2 poskyryje nustatyta forma su sąlyga, kad duomenys joje įrašomi lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis, atsižvelgiant į A-I/2 poskyrio leidžiamas variacijas.

11.   Atsižvelgiant į 20 straipsnio 7 dalį, pagal šią direktyvą privalomo atestato originalas saugomas ir prieinamas patikrinti tame laive, kuriame dirba jo turėtojas, popierine ar skaitmenine forma, kurios autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas pagal šio straipsnio 13 dalies b punkte nustatytą procedūrą.

12.   Siekiantys gauti pažymėjimą asmenys privalo pakankamai įrodyti:

Ši dalis netaikoma patvirtinimų pripažinimui pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklę.

13.   Kiekviena valstybė narė įsipareigoja:

14.   Įsigaliojus atitinkamiems JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies daliniams pakeitimams, susijusiems su skaitmeniniais jūrininkų atestatais, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 30 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą suderinant visas atitinkamas jos nuostatas su tais JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies daliniais pakeitimais, kad būtų galima skaitmeninti jūrininkų atestatus ir patvirtinimus.

1.   Kiekviena valstybė narė priima kitos valstybės narės arba kitai valstybei narei prižiūrint išduotus tinkamumo liudijimus ir dokumentinius įrodymus, pateikiamus popierine ar skaitmenine forma, kad leistų jūrininkams dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose.

2.   Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotus kompetencijos pažymėjimus arba kapitonams ir vadovaujantiems specialistams kitos valstybės narės pagal šios direktyvos I priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles išduotus tinkamumo liudijimus, tuos pažymėjimus ir liudijimus patvirtindama jų pripažinimui paliudyti. Pripažinimą liudijantis patvirtinimas turi būti taikomas tik jame nurodytoms pareigoms, funkcijoms ir kompetencijos ar tinkamumo lygiams. Patvirtinimas gali būti išduodamas tik jeigu buvo laikytasi visų JRAB konvencijos reikalavimų, laikantis JRAB konvencijos I/2 taisyklės 7 dalies. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 3 dalyje nustatyta forma.

3.   Kiekviena valstybė narė, siekdama leisti jūrininkams dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, priima kitos valstybės narės įgaliojimu pagal 12 straipsnį išduotus sveikatos pažymėjimus.

4.   Priimančiosios valstybės narės užtikrina, kad 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti sprendimai būtų priimti per pagrįstą laikotarpį. Priimančiosios valstybės narės taip pat užtikrina, kad jūrininkai turėtų teisę pagal nacionalinės teisės aktus ir procedūras apskųsti atsisakymą patvirtinti ar priimti galiojantį atestatą arba jokio atsakymo nebuvimą ir kad jūrininkams pagal nustatytus nacionalinės teisės aktus ir procedūras būtų teikiamos tinkamos konsultacijos ir pagalba, susijusios su tokiais skundais.

5.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali nustatyti papildomus pareigų, funkcijų ir kompetencijos ar tinkamumo lygių, susijusių su 8 straipsnyje nurodytais pakrančių reisais, apribojimus arba reikalauti pateikti alternatyvius pažymėjimus, išduotus pagal I priedo VII/1 taisyklę.

6.   Nedarant poveikio 2 daliai, priimančioji valstybė narė prireikus gali leisti kitos valstybės narės išduotą ir patvirtintą atitinkamą galiojantį atestatą, kurio pripažinimo atitinkama priimančioji valstybė narė dar nėra patvirtinusi, turinčiam jūrininkui ne ilgiau kaip trijų mėnesių laikotarpį eiti pareigas su jos vėliava plaukiojančiame laive.

Su dokumentiniu įrodymu, kad kompetentingoms institucijoms pateikta paraiška suteikti patvirtinimą, turi būti galima lengvai susipažinti.

7.   Priimančioji valstybė narė užtikrina, kad jūrininkai, pateikę pripažinti atestatus, kuriuos turėdami jie gali vykdyti vadovavimo lygio funkcijas, tinkamai išmanytų su funkcijomis, kurias jiems leidžiama vykdyti, susijusius tos valstybės narės jūrų teisės aktus.

1.   Valstybės narės, apibrėždamos pakrančių reisų terminą, jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su kitos valstybės narės ar kitos JRAB konvencijos šalies vėliava ir atliekančiuose tokius pakrančių reisus, nenustato griežtesnių reikalavimų dėl rengimo, patirties ar atestavimo nei tie, kurie taikomi jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su jų pačių vėliava. Jokiu atveju valstybė narė nenustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, plaukiojančiuose su kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies vėliava, tokių reikalavimų, kurie viršytų šios direktyvos reikalavimus pakrančių reisų neatliekantiems laivams.

2.   Valstybė narė, kuri JRAB konvencijos nuostatų dėl pakrantės reisų teikiamais privalumais besinaudojančių laivų atžvilgiu įtraukia į savo pakrančių reisų apibrėžties ribas pakrančių reisus prie kitų valstybių narių ar JRAB konvencijos šalių krantų, sudaro susitarimus su atitinkamomis valstybėmis narėmis ar šalimis, kuriuose išdėstomi duomenys apie atitinkamus plaukiojimo rajonus ir kitos svarbios nuostatos.

3.   Dėl turinčių teisę plaukioti su valstybės narės vėliava laivų, reguliariai atliekančių pakrančių reisus prie kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies krantų: valstybė narė, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, nustato jame dirbantiems jūrininkams tokius reikalavimus dėl rengimo, patirties ir atestavimo, kurie būtų ne žemesnio lygio negu valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies, prie kurios krantų laivas atlieka pakrančių reisus, reikalavimai, su sąlyga, kad jie neviršija šios direktyvos reikalavimų pakrančių reisų neatliekantiems laivams. Jūrininkai, dirbantys laivuose, išplaukiančiuose už vandenų, kuriuos valstybė narė yra apibrėžusi kaip pakrančių reisų rajoną, ir įplaukiančiuose į vandenis, kurie nepatenka į tą apibrėžtį, turi vykdyti atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

4.   Valstybė narė gali taikyti turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava laivui pakrančių reisams taikomas šios direktyvos nuostatas ir tada, kai jis reguliariai atlieka pakrančių reisus, kaip apibrėžta tos valstybės narės, prie kitos valstybės, kuri nėra Konvencijos šalis, krantų.

5.   Kitos valstybės narės gali pripažinti kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies jūrininkams išduotus kompetencijos pažymėjimus vykdyti jos apibrėžtus pakrantės reisus laikantis nustatytų apribojimų ir leisti vykdyti veiklą nepažeidžiant jų apibrėžtų pakrantės reisų apribojimų, jeigu atitinkamos valstybės narės ar šalys yra sudariusios susitarimus, kuriuose išdėstomi duomenys apie atitinkamus plaukiojimo rajonus ir kitos svarbios nuostatos.

6.   Valstybės narės, apibrėždamos pakrantės reisus pagal šio straipsnio reikalavimus, turi:

7.   Priėmusios sprendimą dėl pakrančių reisų apibrėžties ir tuo tikslu pagal 1, 3 ir 4 dalių reikalavimus reikalingo švietimo bei rengimo sąlygų, valstybės narės Komisijai praneša apie jų priimtas išsamias nuostatas.

1.   Valstybės narės tvirtina ir įgyvendina tinkamas priemones, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su išduotais kompetencijos pažymėjimais ir patvirtinimais, bei nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

2.   Valstybės narės paskiria nacionalines institucijas, turinčias kompetenciją nustatyti sukčiavimą ar kitą neteisėtą veiklą ir kovoti su jais bei keistis informacija apie jūrininkų atestavimą su kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis taip pat nedelsdamos informuoja trečiąsias valstybes, su kuriomis jos pasirašė įsipareigojimus pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklės 1.2 dalį.

3.   Priimančiosios valstybės narės prašymu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia jūrininkų atestatų, atitinkamų patvirtinimų ar bet kokių kitų toje kitoje valstybėje narėje išduotų mokymą patvirtinančių dokumentinių įrodymų autentiškumo raštišką patvirtinimą ar paneigimą.

1.   Valstybės narės nustato tvarką bei procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio tos valstybės narės išduotų kompetencijos pažymėjimų, tinkamumo liudijimų ar patvirtinimų turėtojų nekompetentingumo, veiksmų, neveikimo ar saugumo pažeidimo atvejo, apie kurį pranešta ir dėl kurio, ryšium su šių turėtojų kompetencijos pažymėjimuose ir tinkamumo liudijimuose nurodytų pareigų vykdymu, galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje ar jūros aplinkai, ir tvarką bei procedūras tokiems kompetencijos pažymėjimams ir tinkamumo liudijimams atimti, jų galiojimui sustabdyti ar jiems panaikinti dėl minėtos priežasties bei siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.

2.   Valstybės narės tvirtina ir įgyvendina tinkamas priemones, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su išduotais kompetencijos pažymėjimais ir tinkamumo liudijimais bei patvirtinimais.

3.   Nuobaudos turi būti skiriamos bei drausminės priemonės nustatomos ir taikomos tai atvejais, kai:

4.   Valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso kokia nors kompanija ar kuris nors asmuo, dėl kurių yra aiškus pagrindas manyti, jog jie yra atsakingi už akivaizdžius 3 dalyje nurodytus šios direktyvos pažeidimus arba turi duomenų apie tokius pažeidimus, bet kuriai valstybei narei ar JRAB konvencijos šaliai, pranešusiai, jog ji ketina pradėti jos jurisdikcijai priklausantį procesą, teikia visokeriopą įmanomą pagalbą.

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:

Skirtingiems kursams ir rengimo programoms galima nustatyti atskirus pirmos pastraipos c punkte nurodytus tikslus ir su jais susijusius kokybės reikalavimus, kurie turi apimti atestavimo sistemos administravimą.

2.   Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per penkerius metus tinkamą kvalifikaciją turintys nepriklausomi asmenys, neužsiimantys susijusia veikla, įvertintų žinias, išmanymą, įgūdžius bei kompetencijos įgijimą ir vertinimo veiklą bei atestavimo sistemos administravimą siekiant patvirtinti, kad:

3.   Atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo įvertinimo dienos perduoda Komisijai ataskaitą dėl kiekvieno pagal šio straipsnio 2 dalį atlikto įvertinimo JRAB kodekso A-I/7 poskyryje nurodytu formatu.

1.   Kiekviena valstybė narė pagal šį straipsnį ir JRAB kodekso A-I/9 poskyrį, prireikus atsižvelgdama į JRAB kodekso B-I/9 poskyrį, nustato jūrininkų sveikatos normatyvus ir sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarką.

2.   Kiekviena valstybė narė pagal JRAB kodekso A-I/9 poskyrį užtikrina, kad atsakingi už jūrininkų sveikatos būklės vertinimą asmenys būtų praktikuojantys gydytojai, kurie toje valstybėje narėje pripažinti jūrininkų sveikatos patikrinimams atlikti.

3.   Kiekvienas jūroje dirbantis jūrininkas, turintis kompetencijos pažymėjimą ar tinkamumo liudijimą, išduotą pagal JRAB konvencijos nuostatas, taip pat turi turėti galiojantį sveikatos pažymėjimą, išduotą pagal šį straipsnį ir JRAB kodekso A-I/9 poskyrį.

4.   Siekiantys gauti sveikatos pažymėjimą asmenys privalo:

5.   Sveikatos pažymėjimai galioja ilgiausiai dvejus metus, nebent jūrininkui dar nėra 18 metų; tokiu atveju ilgiausias pažymėjimo galiojimo laikotarpis yra vieni metai.

6.   Jeigu sveikatos pažymėjimo galiojimas pasibaigia reiso metu, taikoma JRAB konvencijos priedo I/9 taisyklė.

7.   Skubiais atvejais valstybė narė gali leisti jūrininkui dirbti be galiojančio sveikatos pažymėjimo. Tokiais atvejais taikoma JRAB konvencijos priedo I/9 taisyklė.

1.   Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius, turintis pagal bet kurį I priedo skyrių (išskyrus V skyriaus V/3 taisyklę ar VI skyrių) išduotą ar pripažintą atestatą, dirbantis jūroje arba ketinantis grįžti į darbą jūroje po krante praleisto laiko, tam, kad ir toliau tiktų darbui jūroje, privalo ne rečiau kaip kas penkerius metus:

2.   Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius tam, kad galėtų tęsti savo darbą jūroje laivuose, dėl kurių tarptautinėmis sutartimis yra nustatyti specialaus rengimo reikalavimai, privalo sėkmingai baigti atitinkamą aprobuotą rengimą.

3.   Kiekvienas kapitonas ir vadovaujantis specialistas tam, kad galėtų tęsti savo darbą tanklaivyje, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus ir ne rečiau kaip kas penkerius metus pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrio 3 dalį įrodyti, jog yra išlaikęs savo profesinę kompetenciją tanklaivių srityje.

4.   Kiekvienas kapitonas ir vadovaujantis specialistas tam, kad galėtų tęsti darbą poliariniuose vandenyse plaukiojančiuose laivuose, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus ir ne rečiau kaip kas penkerius metus pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrio 4 dalį įrodyti, jog yra išlaikęs su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusią profesinę kompetenciją.

5.   Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus asmenims, siekusiems gauti kompetencijos pažymėjimus ir (arba) tinkamumo liudijimus, kurie buvo išduodami iki 2017 m. sausio 1 d., su JRAB kodekso A dalyje nustatytais atitinkamo kompetencijos pažymėjimo ir (arba) tinkamumo liudijimo kompetencijos normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tokių kompetencijos pažymėjimų ir (arba) tinkamumo liudijimų turėtojai išklausytų atitinkamą žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursą arba kad jų kompetencija būtų įvertinta.

6.   Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus asmenims, dirbusiems dujomis varomuose laivuose iki 2017 m. sausio 1 d., su JRAB kodekso A-V/3 poskyryje nustatytais kompetencijos normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tie asmenys atnaujintų savo kvalifikaciją.

7.   Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su visais suinteresuotaisiais, rengia tam tikras žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo programas arba skatina jas rengti, kaip nurodyta JRAB kodekso A-I/11 poskyryje.

8.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kapitonų, vadovaujančių specialistų bei radijo operatorių žinioms atnaujinti ir kvalifikacijai kelti, laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, gautų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje, saugumo ir jūros aplinkos apsaugos naujausių pakeitimų tekstus, kartu laikantis 15 straipsnio 3 dalies b punkto ir 19 straipsnio.

1.   Pagal 2 ir 3 dalis valstybės narės laiko kompanijas atsakingomis už tai, kad skiriant jūrininkus dirbti jų laivuose būtų laikomasi šios direktyvos, ir iš kiekvienos kompanijos reikalauja užtikrinti, kad:

2.   Tiek kompanijos, tiek kapitonai, tiek įgulų nariai yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas visiškas ir pilnutinis šiame straipsnyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimas ir kad būtų imamasi visų kitų būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas laivo įgulos narys kvalifikuotai ir kompetentingai prisideda prie saugaus laivo eksploatavimo.

3.   Kompanija kiekvieno laivo, kuriam taikoma ši direktyva, kapitoną aprūpina rašytinėmis instrukcijomis, jose išdėstydama savo politiką bei procedūras, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti, kad visi laive naujai įdarbinti jūrininkai, prieš paskiriant jiems užduotis, turėtų pakankamai galimybių susipažinti su laivo įranga, jo eksploatacijos procedūromis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis toms užduotims tinkamai vykdyti. Tokia politika ir procedūros apima:

4.   Kompanijos užtikrina, kad keleivinių ro-ro tipo laivų kapitonai, vadovaujantys specialistai ir kiti darbuotojai, kuriems paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, būtų baigę supažindinimo kursą, kad įgytų įgūdžių, tinkamų užimamoms pareigoms eiti ir užduotims bei pareigoms vykdyti, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-I/14 poskyryje pateikiamas gaires.

1.   Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią nuovargiui:

2.   Siekdamos užkirsti kelią narkotikų vartojimui ir piktnaudžiavimui alkoholiu, valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį būtų nustatytos tinkamos priemonės.

3.   Valstybės narės atsižvelgia į jūrininkų, ypač tų, kurių pareigos susijusios su saugiu ir patikimu laivo eksploatavimu, nuovargio keliamą pavojų.

4.   Visiems asmenims, paskirtiems budėjimo pamainai vadovaujančiais specialistais ar budėjimo pamainos eiliniais jūrininkais, ir tiems asmenims, kurių pareigos susijusios su paskirtomis saugos, taršos prevencijos ir apsaugos pareigomis, suteikiamas poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip:

5.   Poilsio valandos gali būti padalytos ne daugiau kaip į du laikotarpius, iš jų vienas – ne trumpesnis kaip šešių valandų trukmės, o intervalas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių neviršija 14 valandų.

6.   4 ir 5 dalyse nustatytų poilsio laikotarpių reikalavimų neprivaloma laikytis avarinės situacijos metu ar kitomis nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis. Laivo įgulos patikrinimai pagal sąrašą, gaisro gesinimo ir gelbėjimosi mokymai, nustatyti pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus bei tarptautinius dokumentus, turi būti organizuojami taip, kad poilsio laikas būtų kuo mažiau trikdomas ir kad nebūtų sukeliamas nuovargis.

7.   Valstybės narės reikalauja, kad budėjimo tvarkaraščiai būtų pakabinti gerai matomose vietose. Tvarkaraščiai parengiami standartine forma laivo darbo kalba (-omis) ir anglų kalba.

8.   Jei jūrininkas budi, pvz., kai yra neprižiūrima tam tikra įrengimų dalis, tam jūrininkui suteikiamas pakankamas kompensuojamojo poilsio laikas, jeigu įprastinis poilsio laikas buvo sutrikdytas iškvietimu dirbti.

9.   Valstybės narės reikalauja, kad kasdienio jūrininkų poilsio valandos būtų registruojamos standartiniu formatu laivo darbo kalba (-omis) ir anglų kalba, kad būtų galima stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. Jūrininkams išduodami įrašų apie juos nuorašai, kuriuos pasirašo kapitonas ar kapitono įgaliotas asmuo ir patys jūrininkai.

10.   Nepaisant 3–9 dalyse nustatytų taisyklių, laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad jūrininkas dirbtų bet kokį valandų skaičių, kai reikia tiesiogiai užtikrinti laivo, laive esančių asmenų ar krovinio saugą arba padėti kitiems jūroje nelaimės ištiktiems laivams ar asmenims. Atitinkamai kapitonas gali sustabdyti poilsio valandų grafiko taikymą ir reikalauti, kad jūrininkas atliktų bet kokios trukmės darbą, kuris yra reikalingas, kol bus atkurta normali padėtis. Atkūrus normalią padėtį, kapitonas kaip įmanoma greičiau užtikrina, kad visiems jūrininkams, kurie dirbo pagal grafiką numatyto poilsio metu, būtų suteiktas pakankamas poilsio laikas.

11.   Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į bendruosius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principus ir laikydamosi Direktyvos 1999/63/EB, gali priimti nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus ar tvarką, kuriais vadovaudamasi kompetentinga institucija tvirtina ar registruoja kolektyvines sutartis, kuriose būtų leidžiamos šio straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nustatytos būtinų poilsio valandų išimtys, jei poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį ir laikantis šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytų ribų. Tokios išimtys, kiek įmanoma, turi atitikti nustatytas normas, tačiau jas taikant galima atsižvelgti į dažnesnius ar ilgesnius atostogų laikotarpius ar į kompensuojamąsias atostogas budintiems jūrininkams ar jūrininkams, dirbantiems laivuose, vykstančiuose į trumpus reisus. Išimtimis, kiek įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į JRAB kodekso B-VIII/1 poskyryje numatytas nuovargio prevencijos rekomendacijas. Šio straipsnio 4 dalies a punkte numatyto minimalaus poilsio laiko išimtys neleidžiamos.

12.   11 dalyje nurodytų savaitinio poilsio laikotarpio, numatyto 4 dalies b punkte, išimčių negalima daryti dažniau kaip dvi savaites iš eilės. Intervalai tarp dviejų laikotarpių, kuriais taikomos išimtys, yra ne mažesni kaip dviguba išimties taikymo trukmė.

13.   Atsižvelgiant į galimas 11 dalyje nurodytas 5 dalies išimtis, 4 dalies a punkte numatytas minimalus poilsio valandų skaičius per bet kurį 24 valandų laikotarpį gali būti padalytas į ne daugiau kaip tris poilsio laikotarpius, iš jų vienas – ne trumpesnis kaip 6 valandų trukmės, o nė vienas iš kitų dviejų laikotarpių yra ne trumpesnis kaip vienos valandos trukmės. Intervalas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių neviršija 14 valandų. Išimtys daromos ne ilgiau kaip du 24 valandų laikotarpius per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

14.   Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui alkoholiu, kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir kitiems jūrininkams, vykdantiems paskirtas saugos, apsaugos ir taršos prevencijos pareigas, nustato ne didesnę kaip 0,05 % alkoholio kiekio kraujyje ar 0,25 mg/l alkoholio kiekio iškvėptame ore ribą arba alkoholio kiekį, kurį suvartojus pasiekiama tokia alkoholio koncentracija.

1.   Išimtinio būtinumo aplinkybėmis kompetentingos institucijos, jeigu, jų nuomone, tai nekelia grėsmės žmonėms, turtui ar aplinkai, gali išduoti lengvatinį leidimą konkrečiai įvardytam jūrininkui konkrečiai nurodytame laive konkrečiai nustatytą, bet neviršijantį šešių mėnesių, laiką eiti pareigas, išskyrus radijo operatoriaus pareigas (jei atitinkamame Radijo ryšio reglamente nenurodyta kitaip), kurioms jis neturi atitinkamo atestato, jeigu asmens, kuriam išduodamas toks lengvatinis leidimas, kvalifikacijos lygis, kompetentingų institucijų nuomone, yra pakankamas užimti šią laisvą vietą nepažeidžiant saugumo. Tačiau lengvatiniai leidimai negali būti išduodami nei kapitonams, nei vyriausiesiems mechanikams, nebent force majeure aplinkybėmis, bet ir tuo atveju tiktai kiek įmanoma trumpesniam laikui.

2.   Lengvatinis leidimas eiti bet kurias pareigas gali būti išduotas asmeniui, turinčiam atitinkamą atestatą, tik viena pakopa žemesnėms pareigoms. Jeigu toms viena pakopa žemesnėms pareigoms atestato nereikia, lengvatinis leidimas gali būti išduotas asmeniui, kuris, kompetentingų institucijų nuomone, pagal savo pasirengimo lygį bei patirtį aiškiai atitinka toms pareigoms taikomus reikalavimus, su sąlyga, kad, jeigu toks asmuo neturi jokio tinkamo atestato, jis privalo išlaikyti kompetentingų institucijų pripažintą egzaminą tam, kad taip būtų įrodyta, jog lengvatinį leidimą galima išduoti nepažeidžiant saugumo. Be to, kompetentingos institucijos užtikrina, kad eiti atitinkamas pareigas kiek įmanoma greičiau būtų paskirtas atitinkamą atestatą turintis asmuo.

1.   Valstybės narės paskiria institucijas ar įstaigas, kurios turi:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad:

1.   Jūrininkams, neturintiems valstybių narių išduotų kompetencijos pažymėjimų arba pagal JRAB konvencijos V/1–1 ir V/1–2 taisykles kapitonams ir vadovaujantiems specialistams valstybių narių išduotų tinkamumo liudijimų, gali būti leista dirbti su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose su sąlyga, kad sprendimas dėl jų kompetencijos pažymėjimų ar tinkamumo liudijimų pripažinimo yra priimtas taikant šio straipsnio 2–6 dalyse išdėstytą procedūrą.

2.   Valstybė narė, kuri ketina patvirtinimu pripažinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kapitonui, vadovaujančiam specialistui ar radijo operatoriui trečiosios valstybės išduotus kompetencijos pažymėjimus ar tinkamumo liudijimus, kad jie galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, Komisijai pateikia prašymą dėl tos trečiosios valstybės pripažinimo, prie kurio pridedama preliminari trečiosios valstybės atitikties JRAB konvencijos reikalavimams analizė, kuriai atlikti renkama šios direktyvos II priede nurodyta informacija. Toje preliminarioje analizėje valstybė narė pateikia tolesnę jos prašymą pagrindžiančią informaciją dėl trečiosios valstybės pripažinimo motyvų.

Valstybei narei pateikus tokį prašymą, Komisija nedelsdama nagrinėja tą prašymą ir, laikydamasi 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima sprendimą dėl trečiosios valstybės rengimo ir atestavimo sistemų vertinimo inicijavimo per pagrįstą laiką, tinkamai atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.

Jei sprendimas dėl vertinimo inicijavimo yra teigiamas, Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros ir prireikus dalyvaujant prašymą pateikusiai valstybei narei ir bet kurioms kitoms suinteresuotosioms valstybėms narėms, surenka šios direktyvos II priede nurodytą informaciją ir atlieka trečiosios valstybės, kurios atžvilgiu pateiktas prašymas dėl pripažinimo, rengimo ir atestavimo sistemų vertinimą, kad patikrintų, ar atitinkama trečioji valstybė atitinka visus JRAB konvencijos reikalavimus ir ar yra imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias suklastotų atestatų išdavimui, taip pat atsižvelgia į tai, ar ta valstybė ratifikavo 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje.

3.   Kai atlikusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija padaro išvadą, kad visi tie reikalavimai yra įvykdyti, ji įgyvendinimo aktais priima sprendimą dėl trečiosios valstybės pripažinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami per 24 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybės narės prašymo pateikimo, laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei JRAB konvencijos reikalavimams įvykdyti atitinkama trečioji valstybė turi atlikti svarbius taisomuosius veiksmus, be kita ko, iš dalies pakeisti savo teisės aktus, savo lavinimo, rengimo ir atestavimo sistemą, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai turi būti priimti per 36 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybės narės prašymo pateikimo.

Tą prašymą pateikusi valstybė narė gali nuspręsti pripažinti trečiąją valstybę vienašališkai, kol pagal šią dalį bus priimtas įgyvendinimo aktas. Tokio vienašališko pripažinimo atveju valstybė narė Komisijai praneša, kiek išduota pripažinimą liudijančių patvirtinimų, susijusių su 1 dalyje nurodytais kompetencijos pažymėjimais ir tinkamumo liudijimais, trečioji valstybė išdavė iki įgyvendinimo akto dėl tos trečiosios valstybės pripažinimo priėmimo dienos.

4.   Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu gali nuspręsti patvirtinti Komisijos pripažintos trečiosios valstybės išduotus atestatus, atsižvelgiant į II priedo 4 ir 5 punktus.

5.   Atestatų, išduotų pripažintų trečiųjų valstybių ir paskelbtų Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje prieš 2005 m. birželio 14 d., pripažinimai lieka galioti toliau.

Tuos pripažinimus gali naudoti visos valstybės narės, jei vėliau Komisija jų neatšaukia pagal 21 straipsnį.

6.   Komisija sudaro ir atnaujina trečiųjų valstybių, kurios yra pripažintos, sąrašą. Sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

7.   Nepaisant 4 straipsnio 7 dalies, valstybė narė, jeigu to reikalauja aplinkybės, gali leisti su jos vėliava plaukiojančiame laive pagal trečiosios valstybės reikalavimus išduotą ir patvirtintą atitinkamą galiojantį atestatą, kurio kol kas suinteresuota valstybė narė nėra patvirtinimu pripažinusi, turinčiam jūrininkui ne ilgiau kaip tris mėnesius eiti pareigas, išskyrus vyresniojo radijo operatoriaus ar radijo operatoriaus pareigas, išskyrus Radijo ryšio reglamente numatytus atvejus, kad jis galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiame laive.

Dokumentinis įrodymas, kad kompetentingoms institucijoms įteikta paraiška suteikti patvirtinimą, turi būti lengvai prieinamas.

1.   Nepaisant II priede nustatytų kriterijų, kai valstybė narė mano, kad pripažinta trečioji valstybė nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai, pateikdama pagrįstus motyvus.

Komisija nedelsiant perduoda klausimą 31 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

2.   Nepaisant II priede išdėstytų kriterijų, kai Komisija mano, kad pripažinta trečioji valstybė nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša valstybėms narėms, pateikdama pagrįstus motyvus.

Komisija nedelsiant perduoda klausimą 31 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

3.   Kai valstybė narė ketina atšaukti visų trečiosios valstybės išduotų atestatų patvirtinimus, ji nedelsiant apie savo ketinimą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, pateikdama pagrįstus motyvus.

4.   Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, dar kartą įvertina atitinkamos trečiosios valstybės pripažinimą, kad galėtų patikrinti, ar ta trečioji valstybė tikrai nesilaiko JRAB konvencijos reikalavimų.

5.   Kai yra įrodymų, kad konkreti jūrininkų rengimo įstaiga nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, Komisija praneša atitinkamai trečiajai valstybei, kad tos trečiosios valstybės atestatų pripažinimas bus atšauktas per du mėnesius, jei nebus imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi visų JRAB konvencijos reikalavimų.

6.   Sprendimą dėl pripažinimo atšaukimo priima Komisija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Atitinkamos valstybės narės imasi reikiamų priemonių sprendimui įgyvendinti.

7.   Patvirtinimai, liudijantys atestatų pripažinimą, išduoti laikantis 4 straipsnio 7 dalies iki tos dienos, kurią yra priimtas sprendimas atšaukti trečiosios valstybės pripažinimą, lieka galioti. Tačiau jūrininkai, kurie turi tokius patvirtinimus, negali reikalauti patvirtinimo, pripažįstančio aukštesnę kvalifikaciją, nebent tokios aukštesnės kvalifikacijos suteikimas paremtas vien tik papildoma darbo jūroje stažo patirtimi.

8.   Jeigu valstybė narė nėra išdavusi pripažinimą liudijančių patvirtinimų, susijusių su 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais kompetencijos pažymėjimais ar tinkamumo liudijimais, trečiosios valstybės išduotais ilgesniam nei aštuonerių metų laikotarpiui, tos trečiosios valstybės atestatų pripažinimas nagrinėjamas pakartotinai. Po to pakartotinio nagrinėjimo Komisija įgyvendinimo aktais priima savo sprendimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, pranešus apie tai valstybėms narėms ir atitinkamai trečiajai valstybei bent prieš šešis mėnesius.

1.   Trečiąsias valstybes, kurios pripažintos laikantis 20 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos procedūros, įskaitant nurodytąsias 20 straipsnio 6 dalyje, Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, reguliariai ir bent per dešimt metų po paskutinio vertinimo persvarsto, kad patikrintų, ar jos atitinka II priede nustatytus atitinkamus kriterijus ir ar yra imtasi tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias suklastotų atestatų išdavimui.

2.   Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, persvarsto trečiąsias valstybes pagal prioritetinius kriterijus. Tie prioritetiniai kriterijai yra:

Jeigu trečioji valstybė nesilaiko JRAB konvencijos reikalavimų, kaip nustatyta šios direktyvos 21 straipsnyje, tos trečiosios valstybės persvarstymui teikiama pirmenybė, palyginti su kitomis trečiosiomis valstybėmis.

3.   Komisija valstybėms narėms pateikia ataskaitą apie įvertinimo rezultatus.

1.   Kiekvieną laivą, nepaisant vėliavos, su kuria jis plaukioja, išskyrus 1 straipsnyje išvardytų tipų laivus, kol jis stovi valstybės narės uostuose, vykdydami uosto valstybės kontrolę tikrina tinkamai įgalioti tos valstybės pareigūnai, kurie patikrina, kad visi laive dirbantys jūrininkai, privalantys turėti kompetencijos pažymėjimą ir (arba) tinkamumo liudijimą, ir (arba) dokumentinį įrodymą pagal JRAB konvenciją, turėtų tokį kompetencijos pažymėjimą ar galiojantį lengvatinį leidimą ir (arba) tinkamumo liudijimą, ir (arba) dokumentinį įrodymą.

2.   Valstybės narės, pagal šią direktyvą vykdydamos uosto valstybės kontrolę, užtikrina, kad būtų taikomos visos atitinkamos Direktyvos 2009/16/EB nuostatos ir joje nustatyta tvarka.

1.   Nedarant poveikio Direktyvai 2009/16/EB, pagal 23 straipsnį vykdoma uosto valstybės kontrolė. Tai:

2.   Laivo jūrininkų gebėjimas laikytis JRAB konvencija nustatytų budėjimo ir apsaugos normatyvų vertinamas pagal JRAB kodekso A dalį, jeigu yra aiškus pagrindas manyti, kad tokių normatyvų nesilaikoma, nes:

3.   Nepaisant atestato tikrinimo, pagal 2 dalį atliekant vertinimą galima jūrininko prašyti, kad atitinkamą kompetenciją jis pademonstruotų darbo vietoje. Atliekant tokios demonstracijos vertinimą galima tikrinti, ar buvo laikomasi eksploatacijos reikalavimų dėl budėjimo normatyvų ir ar susiklosčius avarinėms situacijoms pagal jūrininko kompetencijos lygį imamasi tinkamų veiksmų.

1.   Valstybės narės Komisijai pateikia III priede nurodytą informaciją 21 straipsnio 8 dalies ir 22 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais bei valstybėms narėms ir Komisijai naudoti formuojant politiką.

2.   Tą informaciją valstybės narės kasmet elektronine forma pateikia Komisijai ir į ją įtraukia informaciją, užregistruotą iki ankstesnių metų gruodžio 31 d. Valstybės narės išlaiko visas nuosavybės teises į informaciją neapdorotų duomenų formatu. Remiantis tokia informacija apdoroti statistiniai duomenys skelbiami viešai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 4 straipsnio nuostatų dėl skaidrumo ir informacijos apsaugos.

3.   Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, valstybės narės privalo, naudodamos Komisijos suteiktą ar jos patvirtintą programinę įrangą, anonimizuoti visus III priede nurodytus asmens duomenis, prieš juos siųsdamos Komisijai. Komisija naudoja tik tą anonimizuotą informaciją.

4.   Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad tokios informacijos rinkimą, pateikimą, saugojimą, analizavimą ir platinimą reglamentuojančios priemonės būtų parengtos taip, kad būtų galima atlikti tokios informacijos statistinę analizę.

Pirmos pastraipos tikslais Komisija patvirtina išsamias priemones, susijusias su techniniais reikalavimais, kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą statistinių duomenų valdymą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

1.   Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šios direktyvos I priedas ir susijusios nuostatos, siekiant suderinti tą priedą ir tas nuostatas su JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies daliniais pakeitimais.

2.   Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šios direktyvos III priedas dėl informacijos konkretaus ir aktualaus turinio bei detalių, kuriuos turi pateikti valstybės narės, su sąlyga, kad tokiais aktais siekiama tik atsižvelgti į JRAB konvencijos bei JRAB kodekso A dalies dalinius pakeitimus, kartu laikantis duomenų apsaugos reikalavimų. Tokiais deleguotaisiais aktais negali būti keičiamos nuostatos dėl duomenų anoniminimo, kaip nustatyta 27 straipsnio 3 dalyje.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnio 14 dalyje ir 29 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 14 dalyje ir 29 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 4 straipsnio 14 dalį ir 29 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (13). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komitetas nepateikia nuomonės, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.